52017DC0683

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 11 23

COM(2017) 683 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Reglamento (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009, taikymo

Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai

1.Įvadas ir santrauka

Reglamentas (ES) Nr. 260/2012 1 , kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reglamentas) buvo priimtas 2012 m. Juo sukūrus integruotą elektroninių mokėjimų eurais rinką, kurioje tarp nacionalinių ir tarptautinių mokėjimų nebūtų skirtumų, žengtas svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą.

Šiuo reglamentu nustatyta galutinė perėjimo prie SEPA data euro zonoje – 2014 m. vasario 1 d. Likus mėnesiui iki iš pradžių nustatytos galutinės perėjimo datos, galutinė data buvo atidėta 6 mėnesiams iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., siekiant atsižvelgti į įvairiose valstybėse narėse pastebėtą vėlavimą pereiti prie naujos sistemos. Šių papildomų 6 mėnesių užteko, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo senųjų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais prie SEPA kredito pervedimų (SCT) ir tiesioginio debeto operacijų (SDD).

Euro zonai nepriklausančios valstybės narės pereiti prie SCT ir SDD turėjo iki 2016 m. spalio 31 d.

SEPA reglamento 15 straipsniu Komisija įpareigojama pateikti ataskaitą dėl šio reglamento taikymo: „Ne vėliau kaip 2017 m. vasario 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, ECB ir EBI ataskaitą dėl šio reglamento taikymo, prireikus – kartu su pasiūlymu.“

Gruodžio 15 d. Europos Komisija valstybėms narėms nusiuntė klausimyną, kurį jos turėjo užpildyti iki 2017 m. sausio 31 d., apie įvairias su reglamento taikymu susijusias problemas, pvz., atskirų valstybių narių perėjimą nuo senųjų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų prie SCT ir SDD, valstybių narių naudojimąsi pasirinkimo galimybėmis, už reglamento laikymosi užtikrinimą atsakingas paskirtas valdžios institucijas ir jų įgaliojimus ar kitas su reglamento įgyvendinimu susijusias problemas, kurių vis dar gali iškilti visoje ES.

Valstybių narių atsakymai sudarė šios įgyvendinimo ataskaitos pagrindą.

Ataskaita taip pat buvo pateikta ir aptarta 2017 m. balandžio 21 d. ES nacionalinių SEPA koordinavimo komitetų forume – Europos Komisijos ekspertų grupėje, kuri atsakinga už SEPA įgyvendinimo visoje ES stebėseną.

Šioje ataskaitoje daroma išvada, kad apskritai SEPA reglamentas visoje ES taikomas teisingai. Šiuo metu tolesnio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikti nebūtina. Valstybės narės ėmėsi priemonių dėl kelių tiksliai apibrėžtų vis dar neišspręstų problemų (diskriminacijos dėl tarptautinio banko sąskaitos numerio (IBAN) ir kompetentingų institucijų kompetencijos), ir reikėtų atidžiai stebėti, kaip šios problemos sprendžiamos. Pagrindinė problema, kurią reikia atidžiai stebėti, – gavėjų elgesys diskriminuojant dėl IBAN (t. y. mokėtojai privalo atlikti mokėjimus iš banko sąskaitos, esančios konkrečioje šalyje; tai prieštarauja reglamento 9 straipsniui). Nors tokių atvejų sumažėjo, vis dar gali atsirasti naujų.

SEPA projektas nebuvo užbaigtas visiškai perėjus prie SEPA SCT ir SDD standartų. Jis vis dar aktyviai vykdomas pasitelkiant iniciatyvas, kuriomis padedama kurti bendrą mokėjimų eurais erdvę, pvz., „SCT inst“ – Europos momentinių mokėjimų eurais projektą (jis bus pradėtas 2017 m. lapkričio mėn.) arba „Mobile Proxy Forum“ – iniciatyvą, kuria siekiama visoje ES suderinti tarpusavio mokėjimų mobiliuoju telefonu sprendimus. Šiuos projektus remia Mažmeninių mokėjimų eurais taryba, kuriai pirmininkauja Europos Centrinis Bankas ir kurios veikloje stebėtojo teisėmis dalyvauja Europos Komisija.

2.Valstybių narių ataskaitos

2.1.Perėjimas prie SEPA kredito pervedimų ir SEPA tiesioginio debeto operacijų

Toliau pateiktus duomenis perdavė valstybės narės. Jie atspindi 2016 m. gruodžio mėn. padėtį, susijusią su SEPA priemonių taikymu vietoj anksčiau naudotų senųjų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų. Iš duomenų matyti, kad visoje ES beveik visi kredito pervedimai ir tiesioginio debeto operacijos eurais dabar atliekami laikantis SCT ir SDD standartų (1 ir 2 lentelės). Kad keliose euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse, kurios turėjo pereiti prie naujos sistemos iki 2016 m. spalio 31 d., būtų užtikrintas visiškas šio reglamento įgyvendinimas, reikia imtis papildomų veiksmų.

Kalbant apie SDD, kai kurios valstybės narės nusprendė nebevykdyti senųjų tiesioginio debeto operacijų ir rinktis sprendimus, pagal kuriuos SEPA kredito pervedimai derinami su e. sąskaitų faktūrų išrašymu. Tokiais atvejais atitinkamos šalies mokėjimo paslaugų teikėjai dar gali siūlyti SEPA tiesioginio debeto operacijas, tačiau jomis dažniau bus naudojamasi vykdant tarptautines, o ne, kaip anksčiau, nacionalines mokėjimo operacijas, ir jų visų pirma reikės bendrovėms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą. Prie visų šių šalių 2, 5 ir 6 lentelėse pateikiamas įrašas „netaikoma“, nors ir gali būti labai ribotai naudojamasi SDD.

1 lentelė. Valstybių narių nurodyti perėjimo prie SCT rodikliai 2016 m. pabaigoje

Euro zona	Perėjimo prie SCT rodiklis	Ne euro zona	Perėjimo prie SCT rodiklis
Austrija	100 %	Bulgarija	64 % 2
Belgija	100 %	Kroatija	100 %
Kipras	100 %	Čekija	100 %
Estija	100 %	Danija	100 %
Suomija	100 %	Vengrija	100 %
Prancūzija	100 %	Lenkija	100 %
Vokietija	100 %	Rumunija	Iš dalies laikosi reglamento nuostatų 3
Graikija	100 %	Švedija	100 %
Airija	100 %	Jungtinė Karalystė	100 %
Italija	100 %
Latvija	100 %
Lietuva	100 % 4
Liuksemburgas	100 %
Мalta	100 %
Nyderlandai	100 %
Portugalija	100 %
Slovakija	100 %
Slovėnija	100 %
Ispanija	100 %

2 lentelė. Valstybių narių nurodyti perėjimo prie SDD rodikliai 2016 m. pabaigoje

Euro zona	Perėjimo prie SDD rodiklis	Ne euro zona	Perėjimo prie SDD rodiklis
Austrija	100 %	Bulgarija	netaikoma 5
Belgija	100 %	Kroatija	netaikoma 6
Kipras	100 %	Čekija	100 %
Estija	netaikoma 7	Danija	100 %
Suomija	100 % 8	Vengrija	100 % 9
Prancūzija	100 %	Lenkija	100 %
Vokietija	100 %	Rumunija	100 %
Graikija	100 %	Švedija	netaikoma 10
Airija	100 %	Jungtinė Karalystė	100 %
Italija	100 %
Latvija	netaikoma7
Lietuva	netaikoma7
Liuksemburgas	100 %
Мalta	100 %
Nyderlandai	100 %
Portugalija	100 %
Slovakija	100 %
Slovėnija	100 %
Ispanija	100 %

Kaip matyti iš 3, 4, 5 ir 6 lentelėse pateiktos istorinės perspektyvos, atsižvelgiant į atitinkamą valstybę narę, perėjimo srautas padidėjo pritaikius „didžiojo sprogimo“ metodą (pvz., Estijoje) arba buvo palaipsniui pereinama prie SEPA priemonių (pvz., Vokietijoje). Tos pačios lentelės taip pat rodo, kad terminą atidėti 6 mėnesiams reikėjo, nes perėjimo rodikliai, apie kuriuos pranešta 2014 m. sausio mėn., buvo palyginti aukšti SEPA kredito pervedimų atveju, tačiau jų nepakako, kad būtų užtikrintas visapusiškas mokėjimų vykdymas SEPA tiesioginio debeto operacijų atveju. Netikėtų problemų galėjo kilti 2014 m. vasario 1 d., kai turėjo būti pradėtas taikyti SEPA reglamentas. Galėjo kilti pavojus, kad mokėjimai po šios dienos nebus vykdomi.

3 lentelė 11 . Perėjimo prie SCT rodiklių pokyčiai euro zonai priklausančiose valstybėse narėse nuo 2008 m. iki dabar

Euro zona	2008 m. antras pusmetis	2011 m. antras pusmetis	2014 m. sausio mėn.	2014 m. vasario mėn.	2014 m. rugpjūčio mėn.	2016 m. gruodžio mėn.
Austrija	1,44 %	11,89 %	66,2 %	74,95 %	90 %	100 %
Belgija	2,76 %	44,79 %	86,79 %	95,64 %	100 %	100 %
Kipras	29,85 %	60,06 %	100 %	100 %	100 %	100 %
Estija		0,95 %	2,65 %	99,7 %	100 %	100 %
Suomija	1,35 %	67,57 %	100 %	100 %	100 %	100 %
Prancūzija	0,58 %	24,72 %	84,0 %	91,7 %	100 %	100 %
Vokietija	0,29 %	5,56 %	58,51 %	77,85 %	100 %	100 %
Graikija	0,54 %	1,71 %	81,53 %	83,12 %	99,38 %	100 %
Airija	0,19 %	2,34 %	60,89 %	90,61 %	100 %	100 %
Italija	0,73 %	10,62 %	61,49 %	89,86 %	100 %	100 %
Latvija			100 %	100 %	100 %	100 %
Lietuva 12						100 %
Liuksemburgas	85,76 %	90,27 %	96,3 %	96,3 %	97,81 %	100 %
Мalta	3,28 %	9,71 %	68,72 %	80,16 %	100 %	100 %
Nyderlandai	0,15 %	0,88 %	86,38 %	91,75 %	99,08 %	100 %
Portugalija	0,68 %	1,48 %	89,16 %	92,32 %	98,91 %	100 %
Slovakija	0 %	1,03 %	100 %	100 %	100 %	100 %
Slovėnija	0,1 %	55,74 %	99,3 %	99,36 %	100 %	100 %
Ispanija	1,51 %	31,77 %	82,71 %	90,5 %	100 %	100 %

2014 m. vasario ir rugpjūčio mėn. duomenys paryškinti, nes rodo iš pradžių nustatytos galutinės datos ir faktinės galutinės datos, kuri 2014 m. sausio mėn. buvo atidėta šešiems mėnesiams nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn., perėjimo rodiklių skirtumą.,

Remiantis SEPA reglamento 16 straipsnio 8 dalimi, euro zonai nepriklausančios valstybės narės turi pereiti prie naujos sistemos iki 2016 m. spalio 31 d.: „Valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, esantys MPT ir joje mokėjimo paslaugas naudojantys MPV ne vėliau kaip 2016 m. spalio 31 d. turi atitikti 4 ir 5 straipsnių reikalavimus. Valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, mažmeninių mokėjimo sistemų operatoriai 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus įgyvendina ne vėliau kaip 2016 m. spalio 31 d.“

4 lentelė. Perėjimo prie SCT rodiklių pokyčiai euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse 2015–2016 m.

Ne euro zona	2015 m. antras pusmetis	2016 m. pirmas ketvirtis	2016 m. antras ketvirtis	2016 m. gruodžio mėn.
Bulgarija	59,21 %	60,7 %	61,9 %	100 %
Kroatija				100 %
Čekija	87,18 %	89,5 %	90,02 %	100 %
Danija	100 %	100 %	100 %	100 %
Vengrija	84,35 %	84,16 %		100 %
Lenkija				100 %
Rumunija	44,66 %	46,01 %	45,38 %	Iš dalies laikosi reglamento nuostatų
Švedija	95 %	95 %		99 %
Jungtinė Karalystė	100 %	100 %	100 %	100 %

5 lentelė. Perėjimo prie SDD rodiklių pokyčiai euro zonai priklausančiose valstybėse narėse nuo 2013 m. iki dabar

Euro zona	2013 m. pirmas ketvirtis	2013 m. ketvirtas ketvirtis	2014 m. sausio mėn.	2014 m. vasario mėn.	2014 m. rugpjūčio mėn.	2016 m. gruodžio mėn.
Austrija	11,15 %	34,65 %	73,95 %	87,89 %	99 %	100 %
Belgija	19,17 %	38,54 %	64,09 %	89,89 %	100 %	100 %
Kipras	0 %	0 %	0 %	0 %	100 %	100 %
Estija					netaikoma	netaikoma
Suomija					netaikoma	netaikoma
Prancūzija	0,78 %	17,94 %	72,51 %	87,02 %	100 %	100 %
Vokietija	0,14 %	10,51 %	29,4 %	53,4 %	100 %	100 %
Graikija	50,13 %	67,84 %	70,1 %	69,53 %	99,64 %	100 %
Airija	0,42 %	22,09 %	61,35 %	89,65 %	100 %	100 %
Italija	0,01 %	2,83 %	34,3 %	53,28 %	100 %	100 %
Latvija			0 %	0 %	0 % 13	netaikoma
Lietuva						netaikoma
Liuksemburgas	0,06 %	15,92 %	49,09 %	74,37 %	98,05 %	100 %
Мalta	0 %	0 %	23,35 %	47,79 %	100 %	100 %
Nyderlandai	0,01 %	32,62 %	73,62 %	84,38 %	99,81 %	100 %
Portugalija	0,1 %	7,55 %	26,68 %	53,14 %	99,88 %	100 %
Slovakija	0 %	0 %	0,01 %	100 %	100 %	100 %
Slovėnija	86,81 %	99,33 %	100 %	100 %	100 %	100 %
Ispanija	0,02 %	1,8 %	15,34 %	48,82 %	100 %	100 %

6 lentelė. Perėjimo prie SDD rodiklių pokyčiai euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse 2015–2016 m.

Ne euro zona	2015 m. antras pusmetis	2016 m. pirmas ketvirtis	2016 m. antras ketvirtis	2016 m. gruodžio mėn.
Bulgarija				netaikoma
Kroatija				netaikoma
Čekija				100 %
Danija				100 %
Vengrija				100 %
Lenkija	100 %	100 %	100 %	100 %
Rumunija	0,04 %	0 %	0,02 %	100 %
Švedija				netaikoma
Jungtinė Karalystė	100 %	100 %	100 %	100 %

2.2.Pasirinkimo galimybės, kuriomis naudojosi valstybės narės

Kad būtų galima sklandžiai pereiti prie SCT ir SDD, SEPA reglamente nurodytos įvairios pasirinkimo galimybės, kurias euro zonai priklausančios valstybės narės galėjo pradėti taikyti iki 2016 m. vasario mėn.

Šios pasirinkimo galimybės pateiktos toliau.

·1 pasirinkimo galimybė: vartotojams skirtos konversijos priemonės. Vartotojams skirtų mokėjimo paslaugų teikėjai paprastai patvirtina nacionalinį banko sąskaitos numerį (BBAN), kad pradėtų operaciją, ir konvertuoja tą numerį į tarptautinį banko sąskaitos numerį (IBAN).

·2 pasirinkimo galimybė: specializuotų produktų tęstinumas. Senieji kredito pervedimai ar tiesioginio debeto operacijos, kurių bendra rinkos dalis, remiantis oficialia ECB kasmet skelbiama mokėjimų statistika, sudaro atitinkamai mažiau nei 10 proc. viso kredito pervedimų ar tiesioginio debeto operacijų skaičiaus toje valstybėje narėje, galėjo būti vykdomi iki 2016 m. vasario 1 d. (pvz., TIP Prancūzijoje, „RID Finanziario“ Italijoje, tiesioginis debetas be susigrąžinimo Nyderlanduose).

·3 pasirinkimo galimybė: vienkartinės tiesioginio debeto operacijos. Šias paslaugas, kuriomis vartotojams sudaromos sąlygos atlikti mokėjimo operacijas, kurios vykdomos naudojant mokėjimo kortelę prekybos vietoje ir kurios baigiasi tiesioginiu debetu iš BBAN arba IBAN identifikuojamos mokėjimo sąskaitos ir į ją, buvo galima teikti iki 2016 m. vasario 1 d. (pvz., „Elektronisches Lastschriftverfahren“, ELV, mokėjimai Austrijoje ir Vokietijoje), nebent būtų laikomasi SEPA reikalavimų.

·4 pasirinkimo galimybė: atidėtas pranešimo formato standarto ISO 20022 XML naudojimas kalbant apie mokėjimo paslaugų vartotojus (MPV), kurie inicijuoja ar priima atskiras kredito pervedimo ar tiesioginio debeto operacijas, kurios siunčiamos sugrupuotos.

·5 pasirinkimo galimybė: atidėtas bendrovės identifikavimo kodo (BIC) pateikimo atliekant nacionalines mokėjimo operacijas panaikinimas. Šiuo metu mokėtojai, atlikdami mokėjimus ES, neturi pateikti BIC, pakanka vien IBAN.

Dauguma valstybių narių pasinaudojo bent viena iš šių pasirinkimo galimybių. Tai matyti iš 7 lentelės, kurioje, kai tinkama, nurodyta, kuriomis galimybėmis naudojosi valstybės narės, taip pat vėlesnis jų atšaukimas.

Šios pasirinkimo galimybės buvo svarbios tik euro zonai priklausančioms valstybėms narėms tuo atžvilgiu, kad valstybės narės, anksčiau perėjusios prie SEPA, galėjo jas taikyti iki 2016 m. vasario 1 d. Jos nebuvo taikomos euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms 14 , kurios turėjo pereiti prie naujos sistemos iki 2016 m. spalio 31 d.

7 lentelė. Pasirinkimo galimybės, kuriomis naudojosi valstybės narės, ir šių pasirinkimo galimybių dabartinė padėtis

Euro zona	1 pasirinkimo galimybė	2 pasirinkimo galimybė	3 pasirinkimo galimybė	4 pasirinkimo galimybė	5 pasirinkimo galimybė	2017 m. gegužės mėn. padėtis
Austrija		√	√			Visos atšauktos
Belgija						Nė viena netaikoma
Kipras	√			√	√	Visos atšauktos
Estija	√					Iš dalies atšaukta 15
Suomija						Nė viena netaikoma
Prancūzija		√				Atšaukta
Vokietija	√		√		√	Visos atšauktos
Graikija		√		√	√	Visos atšauktos
Airija					√	Atšaukta
Italija		√		√		Visos atšauktos
Latvija				√		Atšaukta
Lietuva						Nė viena netaikoma
Liuksemburgas						Nė viena netaikoma
Мalta					√	Atšaukta
Nyderlandai	√	√				Visos atšauktos
Portugalija	√			√	√	Visos atšauktos
Slovakija	√			√		Visos atšauktos
Slovėnija						Nė viena netaikoma
Ispanija	√	√		√		Visos atšauktos

2.3.Diskriminacija dėl IBAN

Vartotojai visoje ES pranešė apie įmones ir mokėjimus (pvz., mokesčių mokėjimus, tarptautinius mokėjimus už komunalines paslaugas) eurais, kuriuos galima atlikti tik iš nacionalinės mokėjimo sąskaitos ar į ją, ir pateikė dėl jų skundus. Tokių apribojimų negalima taikyti pagal SEPA reglamento 3 straipsnį (pasiekiamumas) ir 9 straipsnį (mokėjimų prieinamumas) ir jie iš tikrųjų trukdo SEPA sklandžiai veikti.

Ši problema buvo ir tebėra didžiausias su SEPA reglamento taikymu susijęs Europos Komisijos prioritetas, nes taip mažinamas vienas didžiausių pranašumų, kurį vartotojams ir bendrovėms teikia SEPA reglamentas: laisvė atlikti mokėjimus esant bet kurioje ES vietoje, laisvė naudoti vienintelę banko sąskaitą (eurais) visoms ES atliekamoms operacijoms, taip, be kita ko, suteikiant jiems galimybę sumažinti sąnaudas, susijusias su dviejų ar daugiau mokėjimo sąskaitų priežiūra.

Europos Komisija įvairiuose forumuose atkreipė dėmesį į šią problemą, kad užtikrintų didesnį mokėjimų sektoriaus rinkos dalyvių ir valstybių narių informuotumą. Galima išskirti šiuos subjektus: Mokėjimo sistemų rinkos ekspertų grupė, ES nacionalinių SEPA komitetų forumas ir Mažmeninių mokėjimų eurais taryba.

Be to, Europos Komisijos tarnybos informavo pavienius skundų pateikėjus apie jų teises ir paragino juos kreiptis į paskirtas nacionalines valdžios institucijas, kad būtų užtikrintas SEPA reglamento laikymasis nacionaliniu lygmeniu.

Galiausiai, 2015 ir 2016 m. Europos Komisijos tarnybos pateikė valstybėms narėms apie penkiolika raštų, kuriuose teirautasi apie anksčiau nurodytus ir pasikartojančius diskriminacijos dėl IBAN atvejus, dėl kurių nacionalinės valdžios institucijos veiksmų nesiėmė. Paaiškėjo, kad įvairios valstybės narės paskyrė valdžios institucijas, kurios turėjo užtikrinti, kad reglamento laikytųsi mokėjimo paslaugų teikėjai, bet ne mokėjimo paslaugų vartotojai (pvz., komunalinių paslaugų įmonės) (daugiau informacijos pateikiama 2.4 skyriuje).

Nacionalinės valdžios institucijos sprendė šias problemas:

·Centrinis Nyderlandų bankas „De Nederlandsche Bank“ (DNB) sulaukė daugiau kaip 250 mokėjimo paslaugų vartotojų skundų dėl diskriminacijos dėl IBAN. Šie vartotojų skundai daugiausia buvo nukreipti prieš bendroves. DNB itin aktyviai sprendė šiuos klausimus siūlydamas tarpininkavimo paslaugas ir nagrinėdamas skundus. Kad išspręstų užsienio mokėjimo paslaugų vartotojų diskriminavimo problemą, DNB taip pat sudarė bendradarbiavimo susitarimus su kitomis susijusiomis kompetentingomis institucijomis, įskaitant centrinius bankus.

·Iki 2016 m. pabaigos „BaFin“ ir „Bundesbank“ užregistravo 75 skundus. 66 iš jų buvo susiję su diskriminacija dėl IBAN. Jeigu skundai buvo pagrįsti, buvo galima taikyti taisomąsias priemones, pažeidimus padarius tiek mokėjimo paslaugų teikėjams, tiek mokėjimo paslaugų vartotojams. Remiantis bendrovių pateikta grįžtamąja informacija, daugeliu atvejų nustatytos techninės konversijos problemos, o šios ilgainiui buvo panaikintos. Panašu, kad šias problemas padėjo išspręsti įvairios taikytos priemonės.

·2013 m. „Banca d’Italia“ gavo 4 skundus, 2014 m. – 35 skundus, 2015 m. – 14 skundų ir 2016 m. – 6 skundus. Iki šiol Italijos konkurencijos institucijai skundų nepateikta. 2017 m. „Banca d’Italia“ gavo du skundus dėl diskriminacijos dėl IBAN. Kaip ir kitais panašiais atvejais, „Banca d’Italia“ padeda spręsti šias problemas kreipdamasis į dalyvaujančias šalis ir padėdamas užmegzti dialogą.

Apie diskriminacijos dėl IBAN atvejus visų pirma pranešta šalyse, kuriose naudojimosi SEPA tiesioginio debeto operacijomis lygis yra aukštas ir (arba) vartotojai ar bendrovės jį laiko patogiu (pvz., Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose). Šie vartotojai ir bendrovės palankiai vertina galimybę naudotis šiomis operacijomis ir tarpvalstybiniu mastu, kaip numatyta SEPA reglamente. Daugeliui atvejų, apie kuriuos pranešta, įtakos turėjo tai, kad mokėjimo paslaugų vartotojams trūksta žinių apie reglamente nustatytą reikalavimą, taip pat senųjų procesų apribojimai, dėl kurių negalima naudoti užsienio IBAN (pvz., elektroninėse ar popierinėse formose IBAN sudarančių skaitmenų skaičius negali viršyti nustatyto skaitmenų skaičiaus arba šiose formose iš anksto nurodytas šalies kodas).

Kita vertus, šalyse, kuriose SDD nėra plačiai naudojamos arba kurios nepriklauso euro zonai, paprastai pateikiama mažiau skundų. Pavyzdžiui, Airija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Kipras, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Rumunija, Slovėnija, Švedija ir Vengrija kartu pranešė apie mažiau kaip 20 skundų, pateiktų po galutinės datos (2014 m. rugpjūčio 1 d. arba 2016 m. spalio 31 d., atsižvelgiant į šalį).

2.4.Kompetentingų institucijų paskyrimas ir jų įgaliojimai

Pereinant prie SEPA dalyvavo įvairios valdžios institucijos, pvz., Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai. Svarbiausi perėjimo procese dalyvavę suinteresuotieji subjektai buvo nacionalinės kompetentingos institucijos, atsakingos už reglamento laikymosi užtikrinimą.

Todėl perėjimo proceso metu ir vėlesniais mėnesiais po 2014 m. rugpjūčio 1 d. kilo problemų, susijusių su nacionalinių kompetentingų institucijų veiksmų mastu. Pagal 10 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų kompetentingas institucijas, atsakingas už šio reglamento laikymosi užtikrinimą. Kai kurių valstybių narių aiškinimu, SEPA reglamentu ribojamas nacionalinių kompetentingų institucijų įpareigojimas užtikrinti, kad tik mokėjimo paslaugų teikėjai laikytųsi reglamento, nors iš tikrųjų reglamente taip pat nurodyti mokėjimo paslaugų vartotojams (mokėtojams) tenkantys įpareigojimai (t. y. 9 straipsnis).

Suėjus galutiniam terminui, t. y. 2014 m. rugpjūčio 1 d., praktiškai beveik visi mokėjimo paslaugų teikėjai laikėsi šio reglamento. Tačiau to negalima pasakyti apie daugelį mokėjimo paslaugų vartotojų – mokesčių administratorių, energijos tiekėjų, telekomunikacijų operatorių, draudimo bendrovių ar kitų komunalinių paslaugų įmonių, – kurie nesilaikė šio reglamento, visų pirma jo 9 straipsnio, susijusio su bet kurios ES esančios mokėjimo eurais sąskaitos pripažinimu atliekant mokėjimus arba juos gaunant.

Tam tikrais atvejais valstybių narių paskirtoms kompetentingoms institucijoms (daugeliu atvejų – centriniams bankams) nebuvo suteikti įgaliojimai, susiję su šiais mokėjimo paslaugų vartotojais. Todėl Komisija, prieš pradėdama nagrinėti pažeidimus, pradėjo keletą procedūrų (vadinamųjų ES bandomųjų projektų), kad įsitikintų, jog valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų vartotojai laikytųsi šio reglamento, taip pat paskirs valdžios institucijas. Visos valstybės narės, išskyrus tris 16 , šiuo metu laikosi reglamento reikalavimų.

Kompetentingų institucijų ir kontaktinių punktų, kuriems galima teikti skundus, sąrašas pateiktas priede.

3.Išvada ir tolesni žingsniai įgyvendinant SEPA projektą

Apskritai SEPA reglamentas teisingai taikomas ir įgyvendinamas visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu tolesnio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikti nebūtina. Vis dėlto kelios sprendžiamos problemos, visų pirma diskriminacija dėl IBAN, ir toliau bus atidžiai stebimos, siekiant užtikrinti, kad jos galiausiai būtų išspręstos.

Naudodamiesi SCT ir SDD Europos piliečiai gali veiksmingai atlikti kredito pervedimus ir tiesioginio debeto operacijas eurais Europos Sąjungoje. Remiantis šiuo standartu, mokėjimų rinkoje pasirodė naujų dalyvių, siūlančių mokėjimo inicijavimo ir tarpusavio mokėjimų mobiliuoju telefonu paslaugas. Be to, galima tikėtis, kad naujų rūšių dalyvių atsiras peržiūrėjus Mokėjimo paslaugų direktyvą ir parengus naujus su SEPA susijusius projektus, pvz., SEPA momentinius mokėjimus, – juos bus galima atlikti nuo 2017 m. lapkričio mėn.

Šiuos pokyčius remia ECB vadovaujama Mažmeninių mokėjimų eurais taryba. Ši nauja įstaiga, kuri pakeitė ankstesnę SEPA tarybą, siekia skatinti integruotos, novatoriškos ir konkurencingos mažmeninių mokėjimų eurais rinkos plėtrą Europos Sąjungoje. Ją sudaro tiek rinkos pasiūlos srities subjektai (bankų bendruomenė, mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos), tiek rinkos paklausos srities subjektai (vartotojai, mažmenininkai, internetu prekiaujantys mažmenininkai, įmonės, MVĮ ir nacionalinės viešojo administravimo institucijos). Be to, rotacijos tvarka posėdžiuose dalyvauja penki nacionaliniai centriniai bankai, atstovaujantys Eurosistemai, ir vienas bankas, atstovaujantis euro zonai nepriklausančiai bendruomenei. Europos Komisija atlieka stebėtojos vaidmenį.

Nacionaliniai SEPA komitetai ir Komisijos įsteigtas jų Europos forumas atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant bendrą mokėjimų eurais erdvę ir siekiant užtikrinti, kad europiečiai visas operacijas eurais galėtų atlikti bet kurioje ES vietoje, naudodamiesi viena banko sąskaita. Nors perėjimas prie SEPA šiuo metu beveik užbaigtas, mokėjimo sistemos vis dar sparčiai keičiasi. Dauguma nacionalinių SEPA komitetų buvo paversti nacionaliniais mokėjimų komitetais ar tarybomis, kad galėtų prižiūrėti šiuos pokyčius. Šie nacionaliniai mokėjimų komitetai ar tarybos daugiausia dėmesio šiuo metu skiria naujiems uždaviniams, pvz., perėjimui prie momentinių mokėjimų ar mokėjimų mobiliuoju telefonu sistemos. Be to, 2018 m. sausio mėn. įsigaliojus antrajai Mokėjimo paslaugų direktyvai, nacionaliniai komitetai turės stebėti kitus pokyčius, būtent naujų dalyvių, kaip antai sąskaitų informacijos agregatorių ir mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjų, patekimą į mokėjimų rinką.

Kad paremtų šiuos naujus mokėjimų srities pokyčius, užtikrintų nacionalinių iniciatyvų koordinavimą ir dalijimąsi informacija bei geriausia patirtimi, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Centriniu Banku, tiria, kaip ES nacionalinių SEPA komitetų forumą būtų galima paversti šių pasikeitusių nacionalinių mokėjimų komitetų ar tarybų platforma.

(1) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=celex%3A32012R0260.

(2) 2016 m. rugsėjo 31 d. duomenys. Visi mokėjimo paslaugų teikėjai (MPT) patvirtino, kad yra pasirengę iki 2016 m. spalio 31 d. užtikrinti šio reglamento laikymąsi. Tai turėtų paaiškėti iš galutinių 2016 m. ketvirtojo ketvirčio SCT statistinių duomenų (jų dar nėra).

(3) Daugelis reikalavimų įgyvendinti. Tačiau panašu, kad keturios Rumunijos įstaigos tik iš dalies laikosi reglamento nuostatų.

(4) Vienos konkrečios kredito pervedimo paslaugų rūšies, vadinamųjų mokėjimų už komunalines paslaugas, atveju vis dar vyksta perėjimas nuo senosios praktikos prie SEPA reikalavimų. Mokėjimai už komunalines paslaugas skirti komunalinių paslaugų teikėjams ir reikia papildomų duomenų, kad būtų galima suderinti mokėjimą ir įvertinti suvartojimą. Pagal MPT ir komunalinių paslaugų teikėjų sektorių susitarimą atliekant mokėjimus už komunalines paslaugas prie SEPA kredito pervedimų reikia pereiti iki 2017 m. balandžio 1 d.

(5) Neaktualu, nes tik vienas bankas prisijungė prie SEPA tiesioginio debeto schemos (SEPA tiesioginio debeto schema „verslas verslui“).

(6) Kroatijos Respublikos mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia tiesioginio debeto operacijų eurais paslaugų.

(7) Nacionalinės tiesioginio debeto operacijos pakeistos SEPA kredito pervedimais kartu su e. sąskaitomis faktūromis.

(8) SEPA tiesioginio debeto operacijomis naudojamasi labai retai. Nacionalinės tiesioginio debeto operacijos pakeistos SEPA kredito pervedimais kartu su e. sąskaitomis faktūromis, bet į bankus ir toliau galima kreiptis dėl SDD.

(9) Tik vienas mokėjimo paslaugų teikėjas siūlo SDD paslaugas.

(10) Neaktualu, nes vykdoma labai mažai SDD.

(11) Išskyrus 2016 m. gruodžio mėn. duomenis, visi 3–6 lentelėse pateikti duomenys paimti iš ECB lentelių, kurios prieinamos ECB interneto svetainėje, – http://www.ecb.europa.eu/paym/retpaym/paymint/indicators/html/index.en.html .

(12) 2015 m. sausio 1 d. Lietuva prisijungė prie euro zonos ir iki 2016 m. sausio 1 d. turėjo pereiti prie kredito pervedimų eurais.

(13) Latvija turėjo pereiti prie naujos sistemos iki 2015 m. sausio 1 d. Latvija pakeitė senąsias tiesioginio debeto operacijas SCT grindžiamais e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimais.

(14) Jungtinėje Karalystėje 2012 m. mokėjimų eurais (kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų) taisyklės buvo pateiktos Parlamentui 2012 m. gruodžio 18 d. ir įsigaliojo 2013 m. sausio 15 d. Šių taisyklių 19 straipsnyje nurodyta, kurios nukrypti leidžiančios nuostatos buvo taikomos. 19 taisyklėje nustatyta, kad nukrypti leidžianti nuostata pagal SEPA reglamento 16 straipsnio 3 ir 4 dalis taikoma atsižvelgiant į to reglamento 8 straipsnio 2 ir 3 dalis iki 2016 m. vasario 1 d. Remiantis euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms taikomomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis pagal 16 straipsnio 2 ir 8 dalis, SEPA reglamento 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodyti reikalavimai nebuvo taikomi iki 2016 m. spalio 31 d. Iš esmės tai reiškė, kad, remiantis dauguma reikalavimų, Jungtinėje Karalystėje esantys MPT turėjo pereiti prie naujos sistemos iki 2016 m. spalio 31 d.

(15) Kai kurios Estijos kredito įstaigos vis dar teikia BBAN konversijos į IBAN paslaugas.

(16) Lenkija, Latvija, Graikija.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 11 23

COM(2017) 683 final

PRIEDAS

prie

Ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai

I priedas. Kompetentingos institucijos, užtikrinančios, kad mokėjimo paslaugų teikėjai (MPT) ir mokėjimo paslaugų vartotojai (MPV) laikytųsi reglamento, ir kontaktiniai punktai, kuriems galima pateikti skundus.

Euro zona

Kompetentingos institucijos, užtikrinančios, kad MPT laikytųsi reglamento

Kompetentingos institucijos, užtikrinančios, kad MPV laikytųsi reglamento

Austrija

Finansų rinkos priežiūros institucija

Vartotojų informavimas ir skundai

Otto-Wagner-Platz 5, 1090 Vienna, Austria

https://www.fma.gv.at/en/complaints-and-points-of-contact/

Belgija

Nationale Bank van België

Departement Prudentieel Toezicht,

Berlaimontlaan 3, 1000 Brussel

www.nbb.be

Federale Overheidsdienst Economie Economische Inspectie,

Koning Albert ll-laan 16, 1000 Brussel.

www.economie.fgov.be

Kipras

Kipro centrinis bankas

80 Kennedy Avenue, 1076, Nicosia, Cyprus.

Tarpžinybinis komitetas

Finansų ministerija

Michael Karaoli ir

Gregori Afxentiou, 1439 Nicosia, Cyprus.

Estija

Estijos finansų priežiūros institucija (Finantsinspektioon)

https://www.fi.ee

Estijos vartotojų apsaugos taryba (Tarbijakaitseamet)

http://www.tarbijakaitseamet.ee

Suomija 1

Suomijos finansų priežiūros institucija

Snellmaninkatu 6, Helsinki

P.O. Box 103, FI-00101

Helsinki, Finland.

kirjaamo@fiva.fi , tel. +358 10 831 51

Pagalbos vartotojams linija, skirta bankinių, investicinių ir draudimo paslaugų vartotojams

Tel. 0800-0-5099

Vartotojų reikalų ombudsmenas

Suomijos konkurencijos ir vartotojų reikalų institucija

Siltasaarenkatu 12 A, 00530 Helsinki

P. O. Box 5, FI-00531 Helsinki, Finland.

Tel. +358 (0)29 505 3000.

Prancūzija

Autorité de contrôle prudentiel et de Résolution (ACPR)

Secrétariat général de l’ACPR

61 rue Taitbout

75426 PARIS CEDEX 09

Banque de France

Direction des Systèmes de Paiement et des Infrastructures de Marché

31, rue Croix des Petits-Champs

75049 PARIS CEDEX 01

Direction Générale de la concurrence, de la consommation et de la répression des fraudes (DGCCRF)

59, Boulevard Vincent Auriol

75703 PARIS CEDEX 13

Direction Générale de la concurrence, de la consommation et de la répression des fraudes (DGCCRF)

59, Boulevard Vincent Auriol

75703 PARIS CEDEX 13

Vokietija

Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht (BaFin)

Graurheindorfer Straße 108

53117 Bonn

E. paštas poststelle@bafin.de

Liste der Industrie – und Handelskammern sowie der Handwerkskammern nach § 8 UWG und § 3 UklaG 2

Graikija 3	Graikijos bankas 21 E. Venizelos Avenue, GR 10250 Athens, Greece. www.bankofgreece.gr/pages/en/other/communication.aspx Vartotojų apsaugos generalinis sekretoriatas, 20 Kaniggos Square, GR 10181, Athens, Greece. www.1520.gov.gr/epikoinia www.1520.gov.gr/ypovoli-kataggelias?id=253
Airija	Airijos centrinis bankas PO Box 559 Dame Street Dublin 2 D02 P656 E. paštas enquiries@centraibank.ie	Konkurencijos ir vartotojų apsaugos komisija PO Box 12585 Dublin 1 E. paštas consumerenforcement@ccpc.ie
Italija	Banca d’Italia Via Nazionale 91 00184 Roma – Italia, email@bancaditalia.it	Italijos konkurencijos institucija Piazza Verdi 6/A 00198 Roma – Italia, www.agcm.it (taip pat prieinama anglų kalba)
Latvija	Finansų ir kapitalo rinkos komisija Kungu Street 1, Riga, Latvia, e. paštas fktk@fktk.lv , tel. +371 67774800
Lietuva	Lietuvos bankas Totorių g. 4, 01121 Vilnius Tel. +370 5 268 0029 Faksas +370 5 268 0038
Liuksemburgas	Commission de surveillance du secteur financier Tel. (+352) 26 25 1 - 1 (pagrindinė linija) – www.cssf.lu – direction@cssf.lu 283, route d’Arlon – L-1150 Luxembourg Pašto adresas L-2991 Luxembourg
Мalta	Maltos centrinis bankas Pjazza Kastilja Valletta VLT 1060 – Malta oversight@centralbankmalta.org
Nyderlandai	De Nederlandsche Bank – www.dnb.nl	Nyderlandų vartotojų reikalų ir rinkų institucija – www.acm.nl
Portugalija	Banco de Portugal Apartado 2240, 1106-001 Lisboa info@bportugal.pt arba interneto svetainė http://clientebancario.bportugal.pt/pt-PT/Reclamacoes/Paginas/Formulariodenovareclamacao.aspx
Slovakija	Slovakijos nacionalinis bankas http://www.nbs.sk info@nbs.sk Elektroninių ryšių ir pašto paslaugų reguliavimo institucija inspection@teleoff.gov.sk Teisingumo ministerija http://www.justice.gov.sk Finansų ministerija http://www.finance.gov.sk	Slovakijos prekybos inspekcija http://www.soi.sk , info@soi.sk
Slovėnija	Banka Slovenija Slovenska 35 1505 Ljubljana Slovenija pr@bsi.si

Ispanija

Banco de España

http://www.bde.es , paymentsystems@bde.es

Autonominių sričių vartotojų reikalų institucijos 4

Koordinuoja AECOSAN

C/Príncipe de Vergara, 54. 28006. Madrid. Spain

Ne euro zona	Kompetentingos institucijos, užtikrinančios, kad MPT laikytųsi reglamento	Kompetentingos institucijos, užtikrinančios, kad MPV laikytųsi reglamento
Bulgarija	Bulgarijos nacionalinis bankas 1, Knyaz Alexander І Sq., 1000 Sofia, Bulgaria Kontaktinis punktas, kuriam galima pateikti skundus, krastev.k@bnbank.org
Kroatija 5	Finansų ministerija, Finansų inspekcija Ulica grada Vukovara 72 10002 Zagreb Republic of Croatia P.O. BOX 274 E. paštas info.fi@mfin.hr	Kroatijos nacionalinis bankas Trg hrvatskih velikana 3 10002 Zagreb Republic of Croatia P.O. BOX 603 E. paštas prituzbe-zpp@hnb.hr
Čekija	Čekijos nacionalinis bankas, adresas Na Příkopě 28, 115 03 Praha 1 Tel. +420 224 411 111, faksas +420 224 412 404, e. paštas podatelna@cnb.cz http://www.cnb.cz/en/about_cnb/form_general_enquiry/general_enquiry.html
Danija	Danijos finansų priežiūros institucija Århusgade 110, 2100 København Ø Tel. +45 33 55 82 82 Danijos konkurencijos ir vartotojų reikalų institucija Carl Jacobsens Vej 35, 2500 Valby Tel. +45 41 71 50 00
Vengrija	Magyar Nemzeti Bank (MNB) 1054 Budapest Szabadság tér 9, ugyfelszolgalat@mnb.hu arba info@.mnb.hu
Lenkija 6	Lenkijos finansų priežiūros institucija Komisja Nadzoru Finansowego Plac Powstańców Warszawy 1 skr. poczt. 419 00-950 Warszawa Tel. (+48 22) 262 5000 E. paštas knf@knf.gov.pl	Arbitražo teismas – PL Powstańców Warszawy 1 00 – 030 Warszawa Tel. + 48 22 26 24 054 E. paštas sad.pohłbo wnv@knf.gov.pl arba Finansų ombudsmenas – Al. Jerozolimskie 87 02-001 Warszawa Tel. +48 22 333-73-26, tel. +48 22 333-73-27
Rumunija	Rumunijos nacionalinis bankas 25 Lipscani Street 3, 030031 Bucharest, Romania info@bnro.ro Tel. +4021 313 04 10 arba +4021 315 27 50
Švedija	Finansinspektionen Box 7821 103 97 Stockholm E. paštas finansinspektionen@fi.se
Jungtinė Karalystė	Finansų priežiūros institucija 25 The North Colonnade – London E14 5HS – United Kingdom	Finansų ombudsmeno tarnyba

(1) Suomijos finansų priežiūros institucija kompetentinga tiek MPT, tiek MPV atžvilgiu.

(2) http://www.bmwi.de/Redaktion/DE/Downloads/I/industrie-und-handelskammern-handwerkskammern-uwg-uklag-liste.pdf;jsessionid=3E4C6ED1BD48A17A825D906F2AF3A35E?__blob=publicationFile&v=2

(3) Remiantis įstatymo Nr. 4141/2013 30 straipsnio nuostatomis, valdžios institucija (-os) nėra konkrečiai paskiriama (-os) MPV atžvilgiu, nesvarbu, ar jie yra vartotojai, ar ne.

(4) Jas koordinuoja Agencia Española de Consumo, Seguridad Alimentaria y Nutrición (AECOSAN), Subdirección General de Coordinación, Calidad y Cooperación en Consumo, http://www.aecosan.msssi.gob.es/AECOSAN/web/home/aecosan_inicio.htm . http://aesan.msssi.gob.es/SIAC-WEB/contacto.do?reqCode=newSearch

(5) Kroatijos nacionalinis bankas kompetentingas tiek MPT, tiek MPV atžvilgiu.

(6) Nors nurodyti du kontaktiniai punktai, į kuriuos gali kreiptis MPV, šios institucijos nenagrinėja skundų, nukreiptų prieš kitus reglamento nesilaikančius MPV (žr. 2.3 skyrių dėl diskriminacijos dėl IBAN).

Top

Choose the experimental features you want to try