EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 10 26

COM(2017) 626 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Pediatrinių vaistų padėtis ES. ES Pediatrijos reglamentui 10 metų

1.Įvadas

Šiais laikais visuotinai sutariama, kad vaikams reikia suteikti galimybę gauti vaistus, kurie buvo sukurti būtent jauniems pacientams ir kurių vartojimo ypatumai šiems pacientams buvo ištirti. Tačiau dar visai neseniai pediatrinių vaistų kūrimas ir jų bandymai toli gražu nebuvo patenkinami. Daugumą vaikams vartoti skirtų produktų gydytojai išrašė ir skyrė remdamiesi savo asmenine patirtimi, o ne klinikinių tyrimų rezultatais. Be to, dažnai nebuvo vaistų, kurių farmacinė forma būtų tinkama vartoti vaikams. Pediatrai turėjo skirti vaistus, kuriuos leidžiama vartoti suaugusiesiems, atitinkamai patikslindami jų dozes ir formą. Pavyzdžiui, jie nurodydavo, kad suaugusiesiems skirtą tabletę reikia sutrinti ir vartoti tik jos dalį. Toks vaistų vartojimas ne pagal indikacijas sukelia neefektyvumo ir (arba) nepageidaujamų reakcijų skiriant juos vaikams riziką. Šalutinis poveikis, kuris negali pakenkti suaugusiesiems, gali būti reikšmingas ir sukelti rimtų pasekmių vaikams.

Remiantis apklausomis, galima daryti išvadą, kad daugumoje terapinių sričių vaistų vartojimas ne pagal indikacijas yra plačiai paplitęs ir dažnai siekia didesnius nei 50 proc. rodiklius. Vaikų imunizacija buvo pastebima išimtis, atspindinti vieną iš šiuolaikinės medicinos sėkmės istorijų.

Tai, kad pediatrinių vaistų kūrimui iš esmės nebuvo skiriama dėmesio, lėmė keletas priežasčių. Iki XX a. 9-ojo dešimtmečio dažnai buvo teigiama, kad vaikai klinikiniuose tyrimuose neturėtų dalyvauti dėl etinių priežasčių. Nuo to laiko palaipsniui buvo pereinama prie dabartinio sutarimo, kad vaikai nusipelno tokio pat lygio sveikatos priežiūros (įskaitant įrodymais pagrįstą vaistų skyrimą) kaip ir bet kurios kitos amžiaus grupės asmenys. Ekonominės aplinkybės taip pat buvo papildomas veiksnys, paskatinęs įmones atsisakyti aktyvaus investavimo į šį sektorių. Tai, kad vaikai auga ir bręsta, reiškia, kad jie nesudaro vienarūšio pogrupio. Naujagimių poreikiai ir biologinės bei psichologinės savybės, palyginti su paaugliais, yra visiškai skirtingos. Todėl dažnai reikia atlikti papildomų pagal amžių tinkamų tyrimų, dėl kurių pediatrinių vaistų kūrimo procesas tampa sudėtingesnis.

Pediatrijos reglamentas 1 (toliau – reglamentas) buvo priimtas siekiant išspręsti šią problemą. Manyta, kad siekiant pakeisti ankstesnes tendencijas reikalingos teisėkūros priemonės. Teisės aktas buvo priimtas po keletą metų trukusio konsultacijų ir diskusijų proceso. Reglamentą priimti taip pat paskatino pokyčiai Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios ėmėsi teisėkūros priemonių, kad išspręstų su pediatrinių vaistų kūrimu susijusius uždavinius XX a. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje.

2017 metai – tai dešimtieji reglamento galiojimo metai. Vadovaujantis reglamento 50 straipsnio 3 dalimi šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie pasiektus rezultatus, susijusius su visuomenės sveikata ir ekonomika, ir analizuojama, kokia apimtimi buvo pasiekti reglamento tikslai. Per 10 metų laikotarpį buvo sukauptas gausus žinių bagažas, tačiau, atsižvelgiant į ilgos trukmės vaistų kūrimo ciklus, kurie dažnai užsitęsia beveik dešimtmetį, tai yra gana trumpas laiko tarpas.

Ši ataskaita pagrįsta 10 metų ataskaita, kurią parengė Europos vaistų agentūra (EMA) ir jos Pediatrijos komitetas 2 , Komisijos užsakytu išorės tyrimu dėl reglamento poveikio 3 , viešomis konsultacijomis ir diskusijomis su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu 4 , pacientais, įmonėmis, suinteresuotosiomis šalimis ir išorės partneriais apie jų patirtį, susijusią su reglamento poveikiu.

2.Pediatrijos reglamentas

Reglamento struktūra grindžiama trimis pagrindiniais tikslais:

·skatinti kokybiškus tyrimus kuriant vaikams skirtus vaistus ir sudaryti sąlygas tokiems tyrimams atlikti;

·laikui bėgant užtikrinti, kad dauguma vaikų vartojamų vaistų būtų specialiai pritaikyti tokiam vartojimui atsižvelgiant į pagal amžių tinkamas farmacines formas ir sudėtis, ir

·didinti patikimos informacijos apie vaikų vartojamus vaistus prieinamumą.

Siekiant šių tikslų, reglamente sukuriama pareigų, atlygių ir paskatų sistema ir nustatomos priemonės, kuriomis, siekiant patenkinti vaikų terapinius poreikius, užtikrinami reguliarūs vaistų tyrimai, jų kūrimas ir leidimų suteikimas. Jis yra pagrįstas paprasta idėja, pagal kurią įmonė turėtų būti įpareigota stebėti kiekvieno savo kuriamo vaisto galimą poveikį vaikams, taip palaipsniui didinant pediatrinėms indikacijoms skirtų vaistų skaičių.

Reglamentu įmonės įpareigojamos ankstyvame kūrimo etape susitarti su EMA dėl pediatrinių tyrimų ir kūrimo programos (pediatrinių tyrimų plano). Reglamentas daro tiesioginį poveikį įmonių mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidoms, nes juo nustatoma pareiga investuoti į pediatrinius tyrimus. Jeigu įmonė nesilaiko susitarimo, atitinkamas (suaugusiesiems skirtų vaistų) rinkodaros leidimas gali būti blokuojamas. Todėl reglamentas apima ne vien teisės aktuose, kuriais reglamentuojami retosioms ligoms gydyti skirti vaistai (Retųjų vaistų reglamentas 5 ), nustatytus mechanizmus, kuriais paskatos suteikiamos tik įmonėms.

Reglamente nustatytą pareigą papildo kitos priemonės, visų pirma:

·vaistams, kurie veikiausiai nebus naudingi vaikams, taikomų išimčių sistema ir atidėjimų, susijusių su taikytinų pediatrinių priemonių įgyvendinimo terminu, sistema;

·atlygis, kuris suteikiamas laikantis pareigos: šešių mėnesių laikotarpiui pratęsiamas papildomos apsaugos liudijimo galiojimo laikotarpis 6 ;

·specialus atlygis už retuosius vaistus: prie dabartinio pagal Retųjų vaistų reglamentą suteikiamo 10 metų laikotarpio pridedamas papildomas dvejų metų rinkos išimtinumo laikotarpis;

·naujos rūšies rinkodaros leidimas – leidimas prekiauti pediatriniu vaistu (angl. PUMA), – kuriuo siekiama paskatinti kurti pediatrinėms indikacijoms skirtus patento nesaugomus vaistus;

·EMA veikiantis ekspertų komitetas, t. y. Pediatrijos komitetas (angl. PDCO), ir

·EMA teikiamų nemokamų mokslinių konsultacijų pramonei sistema.

Be to, reglamente nustatytos ir kitos priemonės, kurių paskirtis – skatinti teikti kokybišką informaciją ir atlikti kokybiškus tyrimus, pvz.:

·ES tinklas, jungiantis tyrėjų ir tyrimų centrų, vykdančių pediatrinius tyrimus, tinklus („Enpr-EMA“);

·ES pediatrinių poreikių sąrašas;

·vieša pediatrijos tyrimų duomenų bazė ir

·reikalavimas, kad įmonės reguliavimo institucijoms pateiktų visus esamus pediatrinius tyrimus, susijusius su vaistais, kuriems suteiktas rinkodaros leidimas, kad šios institucijos galėtų juos peržiūrėti.

Vienas iš neginčytinų reglamento laimėjimų yra tas, kad pediatrinių vaistų kūrimui skiriama daugiau dėmesio ir finansinių investicijų. Įmonės iš esmės buvo priverstos sukurti pediatrinę infrastruktūrą ir sukaupti žinias, kad užtikrintų tinkamus pediatrinių tyrimų pajėgumus, leidžiančius kurti vaistus.

2013 m. Komisija paskelbė pirmąją ataskaitą apie reglamento poveikį ir padarė išvadą, kad yra tam tikrų daug žadančių pažangos ženklų 7 . Tačiau ataskaitoje padaryta išvada, kad dėl vaistų kūrimo trukmės išsamų padėties vaizdą bus galima susidaryti ne mažiau kaip po 10 metų.

Pagal reglamento 50 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad Komisija antrąją ataskaitą paskelbtų 2017 m. Antrojoje ataskaitoje taip pat reikėtų įvertinti galimybę iš dalies pakeisti reglamentą.

3.Daugiau vaistų vaikams

Skaičiai rodo, kad reglamentas turėjo esminį poveikį pediatrinių vaistų kūrimui ES. Farmacijos įmonės dabar mano, kad pediatrinių vaistų kūrimas yra neatskiriama bendro vaistų kūrimo proceso dalis; vis dėlto, kai kurios įmonės toliau laikosi nuomonės, kad paskatos atlikti pediatrinius tyrimus kyla iš reguliavimo aplinkos, o ne dėl pačių įmonių iniciatyvos.

2007–2016 m. rinkodaros leidimai (nauji rinkodaros leidimai ir naujos indikacijos) suteikti daugiau nei 260 naujų vaikams vartoti skirtų vaistų, kurių dauguma buvo susiję su reglamento reikalavimais. 2017 m. patvirtintų pediatrinių tyrimų planų (PTP) skaičius perkopė 1 000, iš šio skaičiaus 131 planas buvo įgyvendintas iki 2016 m. pabaigos. Įgyvendintų PTP skaičiaus augimo tendencija yra akivaizdi, o daugiau nei 60 proc. planų buvo užbaigti per pastaruosius trejus metus. Be to, kompetentingų institucijų atlikti pediatrinių tyrimų, kurių buvo imtasi iki reglamento įsigaliojimo (45 straipsnis), vertinimai padėjo patvirtinti jau turimus įrodymus ir pediatriniais duomenimis papildyti informaciją apie vaistą.

Palyginus padėtį iki reglamento įsigaliojimo ir vėliau, aiškiai matyti, kad reglamento įsigaliojimas turėjo teigiamą poveikį, susijusį su naujais vaistai, kuriems suteikti rinkodaros leidimai. Tokią pačią išvadą galima padaryti palyginus teisės sistemas, kuriose galioja su pediatrija susiję teisės aktai, ir teisės sistemas, kuriose tokie teisės aktai negalioja: teisės sistemose, kuriose galioja teisės aktų nuostatos, sukuriama gerokai daugiau naujų pediatrinių vaistų.

Iš pirmiau pateiktos kiekybinės analizės matoma aiški pažanga. Atsižvelgiant į tai, kad vaisto pateikimas rinkai gali užtrukti iki 10 metų, galima teigti, kad šie su rezultatais susiję skaičiai atitinka lūkesčius ir išryškina esminį pokytį, kurį nulėmė reglamentas.

Tačiau rinkodaros leidimo suteikimas arba suteiktų rinkodaros leidimų papildymas pediatrine informacija savaime nereiškia, kad vaistas bus iš karto prieinamas visiems pediatrijos pacientams ES. Taip gali būti dėl nacionaliniu lygmeniu dar nepriimtų kompensavimo sprendimų arba vaistų receptų išrašymo ypatumų, kai gydytojai nebūtinai pradės skirti vaistus, kuriems suteiktas naujas rinkodaros leidimas. Atsakydami į apklausą, kuria buvo remiamasi rengiant šią ataskaitą 8 , dauguma respondentų nurodė, kad prieinamų vaistų skaičius padidėjo 5–10 proc. Kalbant apie vaistų receptų išrašymo ypatumus, pažymėtina, kad 58 proc. respondentų nurodė, jog dėl įsigaliojusio reglamento gydytojai vis dažniau išrašo receptus vaistams, kurie yra skirti patvirtintoms vaikų indikacijoms gydyti. Tai yra teigiama tendencija, kuri, be kita ko, atspindi tam tikrą inertiškumą. Vaikams skirtų vaistų vartojimo ne pagal indikacijas masto mažinimas galiausiai priklauso ne vien nuo didesnio pediatrinių vaistų, kuriems suteiktas rinkodaros leidimas, skaičiaus, bet ir nuo realaus vaistų prieinamumo ir vartojimo.

Šiomis aplinkybėmis pastebima, kad įmonės dažnai stengiasi vienodai rinkoje paskirstyti naujus vaistus, todėl vėluojama užtikrinti galutinį vaisto prieinamumą visoje ES. Tam negalima visiškai užkirsti kelio net jeigu reglamente būtų numatyta keletas priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad, įgyvendinus PTP ir suteikus pediatrinio vaisto rinkodaros leidimą, vaistas būtų pateikiamas rinkai. Pavyzdžiui, su papildomos apsaugos liudijimu susijęs atlygis pagal 36 straipsnį bus suteikiamas tik jeigu vaistu leidžiama prekiauti visose valstybėse narėse. 33 straipsnyje taip pat nustatyta pareiga pateikti vaistą rinkai per dvejus metus nuo dienos, kurią buvo patvirtinta nauja pediatrinė indikacija.

Kitaip nei atitinkamo suaugusiesiems skirto vaisto kūrimo užbaigimo ir rinkodaros leidimo suteikimo atveju, savalaikiam pediatrinių vaistų prieinamumui įtakos taip pat gali turėti per vėlai užbaigti pediatriniai tyrimai. Reglamente yra nuostatų dėl tam tikrų arba visų PTP nustatytų priemonių pradėjimo arba užbaigimo atidėjimo (20 straipsnis) siekiant užtikrinti, kad tyrimai būtų atliekami tik kai tai yra saugu ir etiška. Be to, šia priemone siekiama išvengti situacijos, kai suaugusiesiems skirto vaisto rinkodaros leidimas blokuojamas arba jį delsiama suteikti.

Iš patirties matyti, kad atidėjimas yra plačiai naudojama priemonė. Praktikoje beveik visuose naujų vaistų PTP, susijusiuose su suaugusiesiems skirtų vaistų kūrimu, numatytas vienos ar kelių priemonių atidėjimas. Atidėjimas iš esmės yra naudinga ir tinkama priemonė ir nėra jokių įrodymų, kad dėl pediatrinių reikalavimų buvo delsiama nagrinėti suaugusiesiems skirtų vaistų paraiškas. Tačiau Pediatrijos komitetas kai kuriais atvejais pritarė labai ilgiems atidėjimams. Tai gali sukelti praktikuojančių gydytojų ir pacientų nepasitenkinimą, ypač jeigu tai reiškia, kad perspektyvus pediatrinis vaistas bus prieinamas tik praėjus keleriems metams po to, kai bus suteiktas suaugusiesiems skirtų vaistų rinkodaros leidimas. Be to, jeigu pediatrijos srities tyrimą vėluojama pradėti iki tol, kol gaunamas suaugusiesiems skirtų vaistų rinkodaros leidimas, patirtis rodo, kad pacientus tampa sudėtingiau įtraukti į pediatrijos srities tyrimus. Tėvai gali ir nepastebėti naudos, kurią duotų jų sutikimas leisti vaikui dalyvauti klinikiniame tyrime, jeigu vaikai jau gali vartoti suaugusiajam skirtą vaistą (ne pagal indikacijas). Tam tikrais atvejais atidėjimai taip pat buvo susiję su per vėlai pateiktu PTP. Nors tendencija per vėlai pateikti PTP mažėja (šiuo metu per vėlai pateikiama 10–20 proc. PTP), susitarus dėl atidėjimo tokiais atvejais gali prireikti atlikti atidesnę stebėseną, kad tie per vėlai pateikti PTP nepakenktų sparčiai pažangai pediatrinės terapijos srityje.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, EMA ir jos Pediatrijos komitetas dabar peržiūri ankstesnę praktiką, kad užtikrintų nuoseklumą ir išvengtų reikšmingų atidėjimų. Atsižvelgiant į mokslo laimėjimus, galima teigti, kad ilgų atidėjimų patvirtinimas prilygsta reikšmingos terapinės kuriamo vaisto naudos, palyginti su esamais pediatrijos pacientų gydymo būdais, kvestionavimui. Tokiais atvejais pediatrijos srities tyrimų pridėtinė vertė gali būti nedidelė. Be to, ilgi atidėjimai gali pakenkti pediatrinių reikalavimų užtikrinimui ir bet kokio atlygio prieinamumui, ypač jeigu atidėjimas baigiasi suėjus vaisto apsaugos terminams.

4.Geresni vaistai vaikams

Per pastaruosius 10 metų dėl reglamento įgyvendinimo padaryta gana didelė pažanga užtikrinant vaikams skirtų vaistų prieinamumą tam tikrose terapinio gydymo srityse. Reumatologija arba infekcinės ligos dažnai įvardijamos kaip pagrindiniai pavyzdžiai. Gerokai padidėjęs naujų gydymo būdų, taikomų reumatinėmis ligomis sergantiems vaikams, skaičius po to, kai buvo įgyvendinti PTP, lėmė sektoriaus, kuriam anksčiau nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, pertvarkymą.

Tuo pat metu šie teigiami pokyčiai vyksta ne pagal strateginį planą, bet dažnai yra susiję su pokyčiais suaugusiesiems skirtų vaistų rinkose. Daugumos PTP atskaitos taškas yra suaugusiesiems skirta mokslinių tyrimų ir plėtros programa, todėl pažanga pediatrijos srityje priklauso nuo įmonių gaminamų suaugusiesiems skirtų vaistų ir tam įtakos turi galimybės gauti pajamų konkrečiame rinkos segmente. Jeigu suaugusiųjų poreikiai arba rinkos lūkesčiai sutampa su pediatriniais poreikiais, vaikai gaus tiesioginę naudą. Tačiau yra nemažai ligų, kurios biologiniu požiūriu suaugusio žmogaus ir vaiko organizmuose skiriasi ir sukelia skirtingą naštą arba kuriomis serga tik vaikai. Būtent tokių ligų atvejais reglamente nustatytas mechanizmas kartais yra nesuderinamas su mokslinėmis, klinikinėmis ir rinkos realijomis.

Šiuo atveju padariniai yra abipusiai. Naujausias pavyzdys, kai naujų suaugusiesiems skirtų vaistų tobulinimo banga gali sukelti sistemos perkrovimo riziką, yra susijęs su antros grupės diabetu, t. y. liga, kuria nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio serga vis daugiau suaugusiųjų. Pastaraisiais metais dauguma įmonių dėmesį sutelkė į šią terapinę sritį ir vykdė itin intensyvią veiklą bei sukūrė daugybę naujų vaistų. Tokiais atvejais kartu padidėja pediatrinių tyrimų programų skaičius, net jeigu, atsižvelgiant į terapinius poreikius, pakaktų ir mažiau tokių programų, kadangi vaikai dar gana retai serga antros grupės diabetu. Skirtinga ligos našta suaugusiesiems ir vaikams taip pat gali apsunkinti galimybes atlikti pediatrijos srities tyrimus, nes PTP tyrimuose paprasčiausiai gali dalyvauti per mažas jaunų pacientų skaičius. Siekiant išspręsti tokias problemas, įmonėms buvo pasiūlyta dalyvauti bendruose tyrimuose, kad geriau išnaudotų ribotus pacientų išteklius. Tačiau įmonės nėra ryžtingos, ypač tais atvejais, kai tai yra susiję su vaistų, kurie gali tapti ypač populiarūs tarp suaugusiųjų, kūrimu. Be to, Pediatrijos komitetas neturi galimybių suteikti prioriteto kuriam nors tos pačios terapinės srities PTP. Dažnai susidaro užburtas ratas, nes Pediatrijos komitetas sprendimą dėl junginių, kurie gali būti naudingiausi vaikams, priima remdamasis tik klinikinių tyrimų rezultatais. Tačiau Pediatrijos komitetas paprastai intervencinių veiksmų imasi ir pediatrinių tyrimų planą patvirtina prieš paskelbiant rezultatus, nes PTP tikslas yra nustatyti ir patvirtinti tyrimus, kuriuos reikia atlikti.

Kita vertus, yra tik vaikams būdingų ligų, o pediatrinių vaistų kūrimas paprastai priklauso nuo įmonės strateginio sprendimo investuoti į šią sritį nepriklausomai nuo kokios nors įgyvendinamos su suaugusiaisiais susijusios programos. Tai visų pirma taikoma retosioms vaikų ligoms, pvz., vaikų vėžiui.

Galima užtikrintai teigti, kad iš patvirtintų PTP matyti, kad juose aptariamos įvairios terapinės sritys, o daugiausia dėmesio skiriama infekcinėms ligoms (12 proc.), onkologinėms ligoms (10 proc.), taip pat endokrininėms ir metabolinėms ligoms (9 proc.), tačiau nė viena sritis nėra dominuojanti. Apskritai tai yra geras ženklas, kuris rodo, kad pediatrinė veikla yra susijusi su įvairių rūšių ligomis. Tačiau didelis patvirtintų PTP skaičius automatiškai nereiškia, kad tiek pat jų bus ir įgyvendinta. Šiuo metu sritys, kuriose įgyvendinta daugiausia PTP, yra imunologija ir reumatologija (14 proc.), infekcinės ligos (14 proc.), širdies ir kraujagyslių ligos (10 proc.) ir vakcinos (10 proc.), o onkologinės ir endokrininės ir metabolinės ligos sudaro tik 7 proc. įgyvendintų PTP. Be to, vaistų tobulinimas pagal patvirtintus ir įgyvendintus PTP nebūtinai sutampa su pediatrinės ligos našta, o tai reiškia, kad pediatrinių vaistų kūrimą dažnai paskatina suaugusiesiems skirtų vaistų kūrimas. Reglamente nustatytos galimybės nukreipti veiklą į tam tikras terapines sritis yra ribotos. Reglamentas yra svarbi priemonė, tačiau kokybinis poveikis vis dar priklauso nuo rinkos jėgų, augimo paskatų ir įmonių strateginių sprendimų.

Aptariant pediatrinius poreikius, pažymėtina, kad vaikų onkologija dažnai įvardijama kaip pavyzdys, kai didelių pediatrinių poreikių patenkinimo srityje nedaroma pakankama pažanga. Nors vaikai retai serga vėžiu, tai vis dar yra pagrindinė mirties nuo ligos priežastis praėjus kūdikystei, nepaisant per pastaruosius dešimtmečius pagerėjusių išgyvenimo rodiklių, susijusių su sergamumu tam tikrų rūšių vėžiu.

Diskusijos pediatrinės onkologijos klausimais dažnai yra susijusios su reglamento 11 straipsnyje nustatyta išimties koncepcija, pagal kurią PTP galiojantį reikalavimą tam tikromis aplinkybėmis galima atsisakyti taikyti, jei jis susijęs su konkrečiais vaistais ar vaistų grupėmis. Taip atsitinka, jeigu tikėtina, kad vaistas nebus veiksmingas arba saugus vaikams arba, palyginti su esamais gydymo būdais, neduos didelės terapinės naudos. Pareigos vykdymui taip pat taikoma išimtis, jeigu liga arba būklė, kuriai gydyti yra skirtas vaistas, būdinga tik suaugusiesiems.

Taikant išimtis siekiama išvengti nereikalingų ar net neetiškų tyrimų ir siekiant teisingai nustatyti pareigų apimtį ir tai laikoma tinkama priemone. 2007–2016 m. EMA leido taikyti išimtis tam tikroms vaistų grupėms ir 486 konkretiems vaistams, kurios buvo susijusios su vaistų naudojimu vienai ar kelioms ligoms gydyti. Tačiau nors paprastai pediatriniams tyrimams galima taikyti išimtis, tais atvejais, kai tiriama liga vaikai neserga, neatmetama galimybė, kad junginys vis tiek gali būti naudingas vaikams, sergantiems kita liga. Pavyzdžiui, nors dauguma vaikų vėžio formų turi biologinių panašumų su suaugusiųjų vėžio formomis, jos yra būdingos skirtingiems organams, todėl paprastai laikomos skirtingomis ligomis. Todėl įmonė gali turėti teisę taikyti išimtį net jeigu suaugusiesiems skirto junginio veikimo mechanizmas ir jo veikiamos molekulės taip pat gali būti veiksmingi gydant tam tikrų formų vaikų vėžį.

Per pastaruosius keletą metų rinką užplūdo naujoviški suaugusiųjų vėžiui gydyti skirti vaistai, įskaitant keletą aukščiausios kokybės vaistų, kurie sudarė sąlygas kurti geresnes gydymo galimybes ir gerinti pacientų gydymo rezultatus bei pasiekti ilgesnio išgyvenimo rodiklius. Dabar gydymo nuo vėžio vaistai užima didžiausią naujų vaistų dalį, taip pat atsižvelgiant į pajamas, kurias jie gali generuoti. Be to, tikimasi, kad šie vaistai toliau darys įtaką padėčiai terapijos srityje 9 .

Maždaug ketvirtadalis visų šiuo metu baigiamų kurti vaistų yra skirti vėžio gydymui. Iš Retųjų vaistų reglamento, pagal kurį vėžio gydymo būdai priskiriami dažniausiai nurodomoms retosioms ligoms, taip pat matyti, kad vaistų nuo vėžio kūrimui toliau skiriama daug dėmesio, o tai atskleidžia tendenciją kurti siauresnio pobūdžio vaistus 10 . Tačiau ši sparti pažanga, kuri pastebėta suaugusiųjų gydymo srityje, iki šiol dar nedavė naudos vaikų populiacijai. Kai kurių formų vaikų vėžys daugiausiai gydomas XX a. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje sukurtais vaistais, jei jų apskritai esama.

Kartu reglamentas darė poveikį ir lėmė tai, kad naujiems kovos su vėžiu vaistams buvo suteikti rinkodaros leidimai. Pagal PTP buvo patobulinti septynių rūšių vaistai, suteikiantys galimybes gydyti vėlyvos stadijos gliomą, rabdomiosarkomą, astrocitomą ir ūminę limfoblastinę leukemiją.

Patvirtintų kovos su vėžiu vaistų PTP, kuriuose aptariama daugiau nei 30 skirtingų veikimo mechanizmų, skaičius (68) reiškia pasižadėjimą imtis tolesnių patobulinimų ateityje. Kai kurie iš šių PTP yra pagrįsti veikimo mechanizmo principu, t. y. nors įmonė galėjo taikyti išimtį, ji įsipareigojo atlikti pediatrijos srities tyrimą siekdama ištirti, ar junginys gali būti naudingas gydant vaikų vėžio formas.

Šiuos įsipareigojimus iš dalies galėjo nulemti papildomas reglamento poveikis, kuris iš esmės paskatino įmones gerinti savo ekspertines žinias pediatrinių vaistų tobulinimo srityje. Tai galėjo turėti įtakos strateginiams įmonių sprendimams, susijusiems su pediatrinių poreikių patenkinimu, visų pirma naudojant naujovišką tyrimo struktūrą, pvz., „krepšelio“ tyrimus, kuriuos atliekant junginys išbandomas su įvairiomis vėžio rūšimis siekiant iš anksto gauti informacijos apie perspektyviausius vaisto tobulinimo būdus. Be to, ES tikslingai finansuoja vėžio tyrimus, įskaitant finansavimą iš Europos strateginių investicijų fondo 11 .

Pirmiau minėti rezultatai yra prieštaringi, todėl kai kurie subjektai ragino griežčiau laikytis veikimo mechanizmo principo ir pakeisti teisės aktų nuostatas, susijusias su išimties koncepcija, siekiant priversti įmones daugiau investuoti į vaikų vėžiui gydyti skirtų vaistų kūrimą. Tačiau tai galėtų daryti poveikį PTP taikymo srities nuspėjamumui ir priversti įmones iš naujo įvertinti bendrą vaistų tobulinimo veiklą.

2015 m. EMA peržiūrėjo savo sprendimą dėl išimties taikymo vaistų grupėms atsižvelgdama į veikimo mechanizmo principą ir apribojo jo taikymo sritį. Šis požiūris gali padėti užmegzti ryšius su įmonėmis, kurios kuria vaistus nuo vėžio. Jeigu šios įmonės vis dar nori, kad joms būtų taikoma išimtis, jos tai privalo pagrįsti tiesiogiai teikdamos paraišką Pediatrijos komitetui (nurodydamos konkrečiam vaistui taikomą išimtį). Taikant šią procedūrą, galima surengti tiesiogines diskusijas ir aptarti pediatrinį potencialą, nepaisant tos išimties taikymo. Šios procedūros metu įmonės taip pat būtų priverstos ankstesniame vaisto kūrimo etape kreiptis į komitetą, kad joms būtų paaiškinti reglamentu nustatyti reikalavimai. Šios vaistų grupei taikomos išimties peržiūros padariniai paaiškės ateityje, nes dar nepraėjo trejų metų pereinamasis laikotarpis, tačiau toks požiūris gali sudaryti palankesnes sąlygas įmonių savanoriškam dalyvavimui nei teisės aktais įtvirtintos privalomos taisyklės.

Be to, dar nėra iki galo aišku, kodėl įmonės nepasinaudoja Retųjų vaistų reglamento teikiama nauda vaikų vėžio srityje, panašiai kaip tai jos daro suaugusiųjų vėžio formų atveju. Nemažai naujų vaistų nuo suaugusiųjų vėžio kuriami dėl Retųjų vaistų reglamente nustatytų paskatų ir nors jie netaikomi vaikų vėžio formoms, pagal Retųjų vaistų reglamentą visi šie vaistai priskiriami retiesiems vaistams.

5.Pažanga kuriant tik pediatrijai skirtus vaistus

Teigiamas reglamento poveikis ir šiuo reglamentu skatinamos kultūros pokyčiai yra labiausiai pastebimi pediatrijai skirtų vaistų kūrimo procesą integruojant į bendrą naujų vaistų kūrimo procesą. Ši tendencija ne tokia pastebima kuriant tik pediatrijai skirtus vaistus, kurie yra ne išvestinis suaugusiesiems skirtų vaistų kūrimo projekto rezultatas, bet susiję su įmonės siekiu sukurti tik vaikams skirtus vaistus, kuriais gydoma konkreti pediatrinė liga.

Turimuose duomenyse nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti kokią nors tvirtą išvadą. Vis dėlto kai kas teigia, kad kuriant tik vaikams skirtus vaistus dėl PTP proceso situacija tampa dar sudėtingesnė, todėl vaistas, kurio paskirtis buvo gydyti vaikus, gali būti kuriamas gerokai ilgiau. EMA ir Pediatrijos komitetas gali pateikti naudingų rekomendacijų ir užtikrins, kad vaisto kūrimo procesas apimtų visus pediatrinių vaistų pogrupius, tačiau poveikis nėra toks reikšmingas, palyginti su suaugusiesiems skirtų vaistų kūrimu. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad bent jau pirmaisiais reglamento galiojimo metais įmonės galėjo teikti pirmenybę pediatriniams projektams, kurie yra susiję su suaugusiesiems skirtų vaistų kūrimu, o ne tik su pediatrija susijusiems projektams, kad užtikrintų jų įgyvendinimą laiku. Nors ši padėtis ilgainiui gali keistis (visų pirma tai pasakytina apie retas pediatrines ligas), atrodo, kad būtina geriau suprasti bendrą Retųjų vaistų ir Pediatrijos reglamentų poveikį ir jų tarpusavio ryšį, siekiant įvertinti šių teisės aktų pridėtinę vertę tik su pediatrija susijusioms ligoms.

Reglamente aptariama viena tik su pediatrinių ligų gydymu susijusių vaistų kategorija, į kurią siekiama atkreipti daugiau dėmesio, tačiau kol kas tai daroma nesėkmingai. Reglamente nustatyta leidimo prekiauti pediatriniu vaistu (angl. PUMA) koncepcija. Pagrindinis PUMA koncepcijos (30 straipsnis) tikslas – skatinti esamų patento nesaugomų junginių tyrimus ir (arba) padėti transformuoti vaistų vartojimą ne pagal indikacijas į sankcionuotą vartojimą, kuris yra saugesnis ir geriau suformuluotas rinkodaros leidime. Patvirtinus leidimą prekiauti pediatriniu vaistu, suteikiamas dešimties metų trukmės rinkos apsaugos laikotarpis, kuriuo rinkai negalima pateikti generinių kopijų.

Iki šiol suteikti tik trys leidimai prekiauti pediatriniu vaistu. Akivaizdu, kad tai yra mažiau nei tikėtasi, atsižvelgiant į tai, kad pagal BP 7 programą skirtas ES finansavimas buvo keletą metų skiriamas patento nesaugomiems vaistams. Nors EMA, siekdama suteikti PUMA, patvirtino daugiau nei 20 PTP, lieka neaišku, kiek PTP bus įgyvendinta ir kiek naujų vaistų bus pateikta rinkai komerciniais tikslais.

Siekdamos paskatinti papildomą susidomėjimą, Komisija ir EMA 2014 m. paaiškino, kad PUMA PTP nebūtinai turi apimti visas amžiaus grupes, tačiau šios iniciatyvos poveikis iki šiol yra ribotas. Nors tai gali sudaryti sąlygas įmonėms orientuoti tyrimus į labiausiai paplitusius pediatrinius pogrupius, kyla rizika, kad tikslinė populiacija ir potencialios pajamos toliau mažės.

Įgyvendinant PUMA koncepciją, susiduriama su panašiomis problemomis kaip ir įgyvendinant bet kurią kitą schemą, kuria siekiama paskatinti įmones investuoti į papildomus žinomų junginių, kuriais rinkoje prekiaujama ilgą laiką, tyrimus (paskirties pakeitimas). Vaistų kūrėjai baiminasi, kad PUMA nebūtinai privers gydytojus atsisakyti pigesnių konkurentų vaistų, kurių sudėtyje yra ta pati veiklioji medžiaga ir kurie, kita vertus, skirti vartoti kitoms informaciniame lapelyje nenurodytoms indikacijoms, ir nepakeis pigesnių vaistų formų vaistinėse. Be to, nacionaliniai už sveikatos priežiūros paslaugas mokantys subjektai paprastai nesiryžta sutikti mokėti didesnės kainos už tokius vaistus.

Atsižvelgiant į ribotą suteiktų PUMA skaičių, neįmanoma patikrinti, ar ši rizika yra pagrįsta ir kokia yra ekonominė PUMA atlygio vertė. Nors iš turimų duomenų matyti, kad dėl vaistų, kuriais leista prekiauti išdavus PUMA, keliose valstybėse narėse buvo priimti teigiami kompensavimo sprendimai ir jose galima atrasti tinkamų gerosios patirties pavyzdžių, tai paprasčiausiai gali būti taisyklės išimtis, kurią iš dalies lemia vaistų ypatybės, o ne vien PUMA koncepcija.

Tai rodo, kad komercinei PUMA sėkmei įtakos turi įvairūs veiksniai, kuriems vargu ar galima daryti įtaką ES lygmeniu. Šie veiksniai yra susiję su tolesniu sprendimų priėmimu nacionaliniu lygmeniu, o tai reiškia, kad toks sprendimų priėmimo procesas nepatenka į ES teisės taikymo sritį. Teisėkūros paskatos negali kompensuoti ekonominės sėkmės. Buvo teigiama, kad PUMA galėtų būti veiksmingas tais atvejais, kai reikalaujama parengti konkrečiam vaikui pritaikytą formulę arba dozę, tačiau nors ši hipotezė galioja teoriškai, patirtis rodo, kad PUMA etiketė nereiškia, kad gydytojai visiškai liausis išrašinėję vaikams nepritaikytų vaistų receptus.

6.Su pediatriniais vaistais susijusios išlaidos

Reglamentu farmacijos bendrovėms nustatoma papildoma našta, nes jų prašoma atlikti pediatrijos srities tyrimus, kurių jos kitu atveju galbūt neatliktų. Tam reikia papildomų investicijų ir atitikties stebėsenos. Tačiau reglamente ši pareiga, siekiant sudaryti sąlygas įmonėms atgauti papildomas išankstines išlaidas, kurios buvo patirtos vykdant šią pareigą, susiejama su atlygio sistema nustatant pailgintus apsaugos terminus. Šiuo atžvilgiu ES sistema skiriasi nuo JAV sistemos, pagal kurią laikantis JAV Maisto ir vaistų administracijos (angl. FDA) nustatytų reikalavimų nesuteikiamas atlygis, išskyrus išimtinius atvejus, kai įmonė savanoriškai atlieka papildomą tyrimą gavusi JAV FDA atsiųstą rašytinį prašymą.

Atlygiu galima pasinaudoti įgyvendinus PTP, o jo rezultatai atsispindi atitinkamame rinkodaros leidime. Įmonė turi teisę gauti atlygį net jeigu, remiantis pediatrijos srities tyrimų rezultatais, junginio naudojimo pediatrijos srityje galiausiai negalima pagrįsti, nes tokiu atlygiu siekiama kompensuoti už patį tyrimą, o ne konkretų rezultatą. Reglamente atskiriamos dvi pagrindinės atlygio rūšys – su papildomos apsaugos liudijimu susijęs atlygis ir su retaisiais vaistais susijęs atlygis. Šių rūšių atlygis suteikiamas atskirai ir turi skirtingą paskirtį, tačiau dėl abiejų šio atlygio rūšių konkurentų produktai rinkai pateikiami vėliau. Taigi, už papildomas pajamas, kurios gaunamos suteikus atlygį, galiausiai sumoka sveikatos priežiūros įmokų mokėtojai ir (arba) pacientai, nes visuomenė negauna naudos dėl padidėjusios konkurencijos ir mažesnių kainų, kurias lemia išimtinumo laikotarpio galiojimo pratęsimas.

Pagal reglamento 36 straipsnį įmonė gali pasinaudoti galimybe šešiems mėnesiams pratęsti papildomos apsaugos liudijimo galiojimą. Papildomos apsaugos liudijimai yra nepriklausoma sui generis teisė, susijusi su pagrindinio patento galiojimu. Šiais liudijimais patento turėtojui kompensuojama už ilgus laikotarpius rinkodaros leidimui gauti, per kuriuos patento savininkas negalėjo komerciniais tikslais naudoti savo patento. Todėl papildomos apsaugos liudijimu suteikiamas kintamos trukmės (nuo nulio iki ne daugiau kaip penkerių metų) statusas, panašus į patento teisę. Būtent šis laikotarpis bus prailgintas suteikiant papildomos apsaugos liudijimo atlygį arba toks laikotarpis gali būti suteiktas, jei jo anksčiau buvo atsisakyta 12 . Įdomu tai, kad teisės aktų leidėjai pasirinko išorės atlygio sistemą, susijusią su vaisto patento statusu, o ne su konkrečiais vaistais susijusią atlygio sistemą, kuri yra pagrįsta teisine duomenų apsaugos sistema.

Su retaisiais vaistais susijęs atlygis (37 straipsnis) reiškia galimybę dvejiems metams, t. y. iki 12 metų, pratęsti retųjų vaistų rinkos išimtinumo laikotarpį. Viena iš priežasčių, dėl kurių buvo nustatytas su retaisiais vaistais susijęs atlygis, buvo ta, kad aptariant pasiūlymą dėl reglamento dauguma prie retųjų vaistų priskirtų produktų buvo nepatentuoti. Todėl buvo manoma, kad tinkama numatyti alternatyvų atlygį siekiant užtikrinti, kad retųjų vaistų gamintojai taip pat galėtų pasinaudoti kompensacija.

Reglamento sistema yra pagrįsta prielaida, kad PTP reikalavimus atitinkantiems vaistams turėtų būti įmanoma skirti atlygį baigus kurti pediatrinį vaistą. Tačiau realybėje ne visos įmonės galėjo gauti atlygį. Iš statistinių duomenų matyti, kad iki šiol tik 55 proc. įgyvendintų PTP buvo skirtas atlygis. Dažniausiai suteiktas atlygis buvo papildomo apsaugos liudijimo galiojimo pratęsimas. Keliais atvejais buvo nustatytas retajam vaistui taikomas rinkos išimtinumo laikotarpis. Nors tikimasi, kad, atsižvelgiant į tai, jog įmonės geriau ir anksčiau pradeda planuoti savo pediatrinius tyrimus, ilgainiui vaistų, kuriems bus suteiktas atlygis, dalis didės, mažai tikėtina, kad sėkmės rodiklis kada nors pasieks 100 proc.

6.1.Su papildomos apsaugos liudijimu susijęs atlygis

Papildomos apsaugos liudijimo galiojimo pratęsimas dažnai laikomas vertingiausiu atlygiu. Iki 2016 m. pabaigos daugiau nei 40 vaistų buvo suteiktas su papildomos apsaugos liudijimu susijęs atlygis ir įmonės nacionaliniu lygmeniu pateikė paraiškas dėl atitinkamų apsaugos liudijimų. Per pastaruosius 10 metų papildomos apsaugos liudijimų galiojimo terminas buvo pratęstas daugiau nei 500 kartų ir tai rodo, kad įmonės reguliariai gauna atlygį iš nacionalinio patentų biuro, į kurį kreipiasi. Tai reiškia, kad atlygių sistema veikia.

Tačiau išorės atlygio sistemos, susijusios su kita teisine priemone, naudojimas sukelia problemų ir mažina efektyvumą. Pavyzdžiui, papildomos apsaugos liudijimai yra nacionaliniai dokumentai, o tai reiškia, kad sprendimą dėl galiojimo pratęsimo turi priimti kiekvienos valstybės narės, kurioje suteikiamas papildomos apsaugos liudijimas, nacionalinis patentų biuras, todėl kai kas mano, kad tai yra pernelyg sudėtinga procedūra.

Be to, prašymas dėl papildomos apsaugos liudijimo turi būti pateikiamas likus dvejiems metams iki liudijimo galiojimo pabaigos. Kai kuriais atvejais įmonės nepasinaudojo galimybe gauti atlygį, nes nespėjo laiku įgyvendinti PTP. Kita vertus, šiuo terminu įmonės skatinamos sparčiau užbaigti pediatrijos srities tyrimą ir juo užtikrinama, kad generinius vaistus gaminantys konkurentai iš anksto gautų pakankamai informacijos apie visus apsaugos laikotarpio pratęsimo atvejus, kurie gali daryti poveikį generinių kopijų pateikimui rinkai.

Šiuo metu atliekamas papildomos apsaugos liudijimų reglamento vertinimas; šį vertinimą inicijavo Komisija, kad nustatytų priemonės naudingumą 13 . Vertinimo rezultatai ir būsimos papildomos apsaugos liudijimo sistemos pasekmės dar nežinomos, tačiau visa tai tikimasi išsiaiškinti per artimiausius mėnesius. Visi papildomos apsaugos liudijimo sistemos modernizavimo arba perkalibravimo darbai gali padėti išspręsti kai kuriuos su efektyvumu susijusius trūkumus, tačiau taip pat gali daryti teigiamą poveikį pediatrinės atlygio sistemos, taigi ir paties reglamento, veikimui. Todėl visuose su reglamentu susijusiuose politikos sprendimuose svarbu atsižvelgti į to vertinimo rezultatus.

Su papildomos apsaugos liudijimu susijusių atlygių piniginė vertė iš esmės priklauso nuo bendrų pajamų, kurias konkretus vaistas generuoja per laikotarpį, kuriuo jam suteikiama papildomos apsaugos liudijimo apsauga. Konkurencija generinių vaistų srityje (įskaitant suaugusiesiems skirtus vaistus) dėl viso vaisto bus pavėluota, taip bus užtikrinama, kad rinkodaros leidimo turėtojas dar kurį laiką gautų papildomų pajamų. Istoriniu požiūriu šis laikotarpis sutampa su didžiausia pardavimo apimtimi. Tačiau dėl naujų rinkos tendencijų laikas, per kurį gaunamos pajamos, gali sutrumpėti. Vaisto padėtis rinkoje ilgainiui gali suprastėti dėl to, kad į rinką patenka nauji naujoviški tos pačios terapinės grupės vaistai.

Siekiant įvertinti ekonominę naudą, kurią įmonės gauna dėl atlygio, pirmiausia būtina nustatyti, kokias reglamentavimo išlaidas, susijusias su PTP, patiria įmonės. Remiantis Komisijos užsakytu išorės tyrimu 14 , bendros su reglamento įgyvendinimu susijusios išlaidos pramonėje siekia apytiksliai 2,1 mlrd. EUR per metus. Šis skaičius nustatytas remiantis 85 faktinių PTP ekstrapoliacija. Bendros mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos vidutiniškai siekia 18,9 mln. EUR per metus kiekvienam PTP, kai kiekvieną planą vidutiniškai sudaro trys klinikiniai tyrimai. Be to, įmonės patiria apytiksliai 720 000 EUR pridėtinių išlaidų, susijusių su pradinės PTP paraiškos pateikimu ir vėlesniais pakeitimais.

Nors šie vidurkiai yra pagrįsti santykinai patikimais imties dydžiais, negalima visiškai atmesti pervertinimo ar nepakankamo įvertinimo rizikos. Be to, tai, kad skaičiavimai yra pagrįsti vidurkiais, reiškia, kad yra trys nukrypimai, visų pirma susiję su klinikinių tyrimų (II ir III etapo) išlaidomis, kurios sudaro didžiausią mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų dalį 15 . Vis dėlto, remiantis šiais skaičiais, galima daryti išvadą, kad įmonių padengiamos papildomos išlaidos, susijusios su reglamentu, tik ribotai prisideda prie padidėjusių bendrų vaistų kūrimo išlaidų.

Siekiant palyginti šias išlaidas su papildomos apsaugos liudijimo atlygiu, atlikta aštuonių konkrečių vaistų analizė. Šiems atrinktiems vaistams priklauso vaistai, kurių papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminas buvo pratęstas ir kurių apsauga buvo panaikinta iki 2014 m. pabaigos. Imties dydis, savaime suprantama, yra gana mažas, nes tik daliai vaistų, kurių PTP buvo įgyvendinti, turi būti panaikintos išimtinės teisės, taigi galima gauti duomenų apie tokių nuostolių poveikį pajamoms. Nors su šiais vaistais susijusius duomenis reikėtų aiškinti su tam tikru atsargumu atsižvelgiant į tai, kad įmonės pirmaisiais prekybos metais pirmenybę galėjo teikti didžiausią apskaičiuotą investicinę grąžą dėl pratęsto papildomos apsaugos galiojimo laikotarpio duodantiems vaistams, remiantis šiais duomenimis galima padaryti tam tikrų įdomių įžvalgų dėl atlygio vertės, kurios paaiškėja palyginus faktines pajamas, gaunamas dėl pratęsto papildomos apsaugos galiojimo liudijimo, su hipotetinėmis pajamomis, kai toks liudijimo galiojimas nepratęsiamas.

Iš duomenų matyti, kad prekių ženklu pažymėtų vaistų kaina dažnai pradeda kristi pirmąjį ketvirtį po to, kai prarandamos išimtinės teisės, tačiau toks kritimas prieš tolesnį kainos mažėjimą yra ribotas (ne daugiau kaip 20 proc.). Įvairiose šalyse vaistų kainos gerokai skiriasi ir šie skirtumai labiausiai tikėtina yra susiję su konkurencija konkrečioje terapijos rinkoje ir (arba) nacionaline politika, kuria siekiama skatinti generinius pakaitalus. Dėl šios priežasties galiausiai atsiranda dideli papildomos apsaugos liudijimų galiojimo pratęsimo ekonominės vertės, kurią galima išreikšti procentine bendrų pajamų dalimi (10–93 proc.), skirtumai. Apskritai papildomos apsaugos liudijimo atlygio ekonominė vertė analizuojant aštuonis atitinkamus vaistus siekė 926 mln. EUR, o pajamas visų pirma generavo tam tikri į imtį įtraukti ypač populiarūs vaistai.

Nors šį skaičių galima palyginti su vidutinėmis kiekvieno PTP mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidomis (18,9 mln.), taikant išsamesnį požiūrį, daugiau dėmesio galima skirti su aštuonių vaistų kūrimu susijusiam naudos ir sąnaudų santykiui. Tai reiškia numatomos naudos visuomenei ir vaikų sveikatai, kurią duoda priverstinis pediatrinių vaistų kūrimas, palyginimą su sąnaudomis, kurias visuomenė patiria dėl išimtinio monopolinio mokesčio, kurį įmonė gauna per atlygio sistemą.

Toks palyginimas yra tiriamojo pobūdžio, nes jame piniginė vertė turi būti priskiriama prie teigiamo poveikio atsižvelgiant į geresnį vaikų gydymą ir sumažėjusį vaistų vartojimą ne pagal indikacijas ir potencialų šalutinį vaistų poveikį. Remiantis ekonominio tyrimo metu sukurtu modeliu, dviejų iš aštuonių vaistų naudos ir sąnaudų santykis sveikatos sistemai, jei jis apskaičiuojamas ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, yra labai palankus, t. y. piniginė nauda visuomenei ir sveikatai yra didesnė nei papildomos sąnaudos, kurios atsiranda dėl išimtinio monopolinio mokesčio. Visų kitų vaistų naudos ir sąnaudų santykis per 10 metų laikotarpį buvo neigiamas; visų pirma tai pasakytina apie vaistus, kurių įgyvendintas PTP nelėmė naujos pediatrinės indikacijos. Nors vis dar naudinga užtikrintai žinoti, kad suaugusiesiems skirto vaisto neturėtų vartoti vaikai, tokios informacijos ekonominė vertė yra daug mažesnė, palyginti su vaistais, kurie suteikia naujas gydymo alternatyvas pacientams vaikams.

Vis dėlto šie vaistų analize pagrįsti rezultatai turi būti tikslinami atsižvelgiant į tuos vaistus, dėl kurių buvo reikalaujama parengti PTP ir dėl kurių atitinkamu laikotarpiu nebuvo galima skirti atlygio (apie 45 proc.). Šiuose rezultatuose atsispindi vertinga pediatrinė informacija, kuri tapo prieinama, visuomenei neprisidedant prie patirtų išlaidų sumokant papildomus monopolinius mokesčius. Jeigu šie vaistai būtų lygties dėmenimis, rezultatai pagerėtų, tačiau naudos ir sąnaudų santykis vis tiek būtų neigiamas.

Be to, reglamentas gali sukelti ekonominį domino poveikį dėl papildomų mokslinių tyrimų ir plėtros investicijų į naujus ir patobulintus vaistus, kurie paskatina papildomas investicijas ir prisideda prie darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir novatoriškos veiklos visuose sektoriuose. Konservatyvesnis apskaičiuotas 2,1 mlrd. EUR investicijų į pediatrijos mokslinius tyrimus ir plėtrą grąžos koeficientas po 10 metų galėtų sukurti bendrą visuomeninę grąžą, kurios vertė apie 6 mlrd. EUR 16 . Ši apskaičiuotoji visuomeninė grąža yra gerokai didesnė nei papildomos apsaugos liudijimo galiojimo pratęsimo ekonominė vertė, o tai reiškia, kad pinigine prasme reglamento nauda visuomenei yra didesnė nei su papildomu monopoliniu mokesčiu susijusios sąnaudos.

6.2.Su retaisiais vaistais susijęs atlygis

Iki šiol septyniems vaistams suteiktas su retaisiais vaistais susijęs atlygis, t. y. papildomai dvejiems metams pratęstas rinkos išimtinumo laikotarpis, o pirmajam vaistui toks atlygis suteiktas 2014 m. Tačiau tam tikrais atvejais įmonės savanoriškai atsisakė retojo vaisto statuso, kad jų vaistui būtų galima suteikti su papildomos apsaugos liudijimu susijusį atlygį. Tai galima paaiškinti tuo, kad su papildomos apsaugos liudijimu susijusiu atlygiu apsaugoma visa konkretaus junginio vaisto, skirto įvairioms terapinėms indikacijoms, grupė, o su retaisiais vaistais susijęs atlygis reiškia, kad užtikrinamas tik retojo vaisto vartojimas. Todėl jeigu vaistais gydomos visuotinai paplitusios ir retosios ligos, pajamos iš 6 mėnesių papildomos apsaugos liudijimo galiojimo pratęsimo gali būti didesnės nei pajamos, kurias galima gauti papildomų dvejų metų laikotarpiui pratęsus retajai ligai taikomą rinkos išimtinumo laikotarpį.

Lemiantis veiksnys gali būti susijęs su tuo, kad vis daugiau naujų retųjų vaistų, dėl kurių išduodamas rinkodaros leidimas, yra patentuojami (dabar šis rodiklis siekia daugiau nei 90 proc.), o tai yra teigiama žinia, nes rodo, kad Retųjų vaistų reglamente nustatyta sistema padeda pritraukti naujoviškus vaistus remiantis naujais tyrimais. Kita vertus, tai atskleidžia su retaisiais vaistais susijusio atlygio, kuris iš esmės yra orientuotas į patento nesaugomus vaistus ir nėra toks lankstus, kad sudarytų sąlygas įmonėms išlaikyti retojo vaisto statusą ir pasirinkti su papildomos apsaugos liudijimu susijusį atlygį, trūkumą.

Šiame etape neatliekant papildomų tyrimų, remiantis panašiu imties dydžiu, kuris taikomas su papildomos apsaugos liudijimu susijusiam atlygiui, neįmanoma įvertinti su retaisiais vaistais susijusio atlygio ekonominės vertės, kadangi daugumai vaistų vis dar taikoma apsauga. Todėl neįmanoma išanalizuoti faktinio išimtinių teisių praradimo poveikio pajamoms. Pavyzdžiui, nėra jokios garantijos, kad generiniai vaistai pateks į rinką taip pat greitai kaip ir neretieji vaistai arba apskritai pateks į rinką, atsižvelgiant į ligos retumą ir ribotą atitinkamos rinkos dydį. Vis dėlto panašų ekonominį modelį galima naudoti apskaičiuojant ekonominę vertę; toks pat metodas naudojamas apskaičiuojant su papildomos apsaugos liudijimu susijusį atlygį, o pagrindinis skirtumas šiuo atveju yra tas, kad vėlavimas yra ne šeši mėnesiai, bet dveji metai.

7.Geresnis įgyvendinimas

Reglamentu EMA ir jos Pediatrijos komitetui nustatoma pagrindinė atsakomybė už PTP įgyvendinimą, atidėjimus ir išimtis. Todėl EMA atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant reglamentą. Per pirmuosius įgyvendinimo metus buvo stengiamasi įgyti patirties ir supaprastinti nuomonių dėl PTP priėmimo procesą, siekiant sumažinti pakeitimų poreikį, jeigu programoje neatliekama jokių esminių pakeitimų. Šios pastangos padėjo sumažinti bendrą pakeitimų koeficientą, nepaisant to, kad skaičiai rodo, jog vidutiniškai PTP buvo keičiamas bent kartą. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra susijusios su terminais (43 proc.) arba tyrime dalyvaujančių vaikų skaičiumi (14 proc.).

Be to, atlikus 2014 m. Komisijos gairių dėl pediatrinių tyrimų planų formos ir turinio 17 peržiūrą, nustatytos priemonės, kuriomis buvo siekiama supaprastinti planų patvirtinimo procesą. Taip pat 2015 m. EMA surengė bandomuosius ankstyvojo bendravimo susitikimus su įmonėmis, kad sudarytų sąlygas aptarti pediatrinius poreikius ankstyvuose vaistų kūrimo etapuose. Remiantis šia patirtimi, dabar peržiūrima dalyvavimo projektinėse diskusijose vaistų kūrimo klausimais koncepcija, siekiant sudaryti sąlygas aptarti tinkamus terminus ir integruoti pediatrines priemones į bendrą vaistų kūrimo procesą.

Diskusijų apie vaistą ir keitimosi žiniomis įvairiuose komitetuose ir su darbo grupėmis, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją, užtikrinimas yra esminė EMA vykdomos koordinavimo funkcijos dalis. Pediatrinių vaistų kūrimo srityje tai visų pirma yra susiję su Pediatrijos komiteto bendradarbiavimu su kitais moksliniais komitetais arba patariamosiomis darbo grupėmis. Siekiant sudaryti sąlygas tokiam bendradarbiavimui, vykdoma nuolatinė gerinimo veikla.

Siekiant stiprinti regionų bendradarbiavimą, 2007 m. buvo sukurtas diskusijų forumas, kuriame reguliariai keičiamasi informacija, įskaitant JAV FDA ir EMA narius; informacija dažniausiai keičiamasi rengiant telekonferencijas (pediatrijos grupė). Prie grupės nuo to laiko prisijungė Vaistų ir medicinos prietaisų agentūra (angl. PMDA) (Japonija), organizacija „Health Canada“ ir Australijos terapinių prekių administracija (angl. TGA), kuri dalyvauja kaip stebėtoja. 2013 m. EMA ir JAV FDA pradėjo rengti vadinamuosius bendrus komentarus dėl pediatrinių vaistų kūrimo planų, kurie teikiami ir EMA, ir FDA, taigi, tai reiškia, kad juos peržiūri abi agentūros. Nors šie abiejų agentūrų komentarai ir diskusijos nėra oficialūs ar privalomi, jie padėjo suderinti požiūrius ir išvengti prieštaringų reikalavimų, taikomų pediatrinių vaistų kūrimo programai.

Tačiau EMA ir jos Pediatrijos komitetas, taip pat įmonės vis dar turi išnagrinėti pagrindinius vaistų kūrimo proceso aspektus, susijusius su tais atvejais, kai tam tikra informacija dar nėra žinoma ir kai diskusijų pagrindą vis dar sudaro prielaidos ir negausūs duomenys. Tai ypač svarbu, nes vienas iš pediatrinių vaistų kūrimo planų tikslų yra sukurti teisiniu požiūriu užtikrintą aplinką, kurioje reguliavimo institucijos galėtų turėti pagrįstus lūkesčius įmonių atžvilgiu. Kita vertus, tik dėl ankstyvo planavimo pediatrinių vaistų kūrimo veiksmus, užuot juos atidėjus vėlesniam laikui, galima nuosekliai integruoti į bendrą vaistų kūrimo procesą. Iš esmės tai taip pat turėtų padėti užtikrinti didesnį mokslinių tyrimų ir plėtros (ekonominį) efektyvumą, nes tokiu atveju galima, pvz., apsvarstyti galimybes įtraukti pediatrijos pacientus (pvz., paauglius) į suaugusiųjų tyrimus ir į ankstyvą formulės kūrimo planavimą, taip sumažinant bendras vaisto kūrimo sąnaudas.

8.Daugiau klinikinių tyrimų su vaikais

Reglamentu siekiama užtikrinti, kad įrodymai, susiję su vaistų kokybe, saugumu ir efektyvumu, būtų gaunami prieš tai, kai vaistus pradeda vartoti vaikai. Tai reiškia, kad prieš leidžiant prekiauti vaistais atliekama daugiau klinikinių tyrimų su vaikais. Turimi statistiniai duomenys rodo, kad tokių tyrimų skaičius gerokai padidėjo. Klinikinių tyrimų dalis Europos klinikinių tyrimų duomenų bazėje „EudraCT“, kuri apima vaikus, 2007–2016 m. padidėjo 50 proc., t. y. nuo 8,25 proc. iki 12,4 proc. Be to, gerokai išaugo tyrimų, kuriuose dalyvauja anksčiau menkai tirtos pediatrinės subpopuliacijos, skaičius. Iki reglamento įsigaliojimo kuriant vaistus beveik nebuvo atliekama tyrimų su naujagimiais.

Apskritai kalbant, ES teisės aktai yra gerai parengti, kad jais būtų užtikrinama, jog pediatriniai tyrimai būtų moksliškai pagrįsti ir etiniu požiūriu tinkami. Šiuos aspektus nagrinėja ne tik EMA Pediatrijos komitetas, atlikdamas PTP vertinimą, bet ir nacionaliniai etikos komitetai ir reguliavimo institucijos, kurios atsako už leidimų atlikti atskirus klinikinius tyrimus išdavimą.

Reglamentas paskatino ekspertų diskusijas dėl optimalios pediatrinių tyrimų struktūros. Tai apima iniciatyvas, susijusias su keitimusi gerąja patirtimi, ir naujų mokslinių gairių rengimą. Svarbus veiksnys buvo EMA tyrimų tinklus jungiančio tinklo („Enpr-EMA“) sukūrimas 18 ; šis tinklas dėl savo sėkmingo darbo dabar išsiplėtė už Europos ribų, nes prie jo prisijungė Amerikos, Kanados ir Japonijos nacionalinės ir įvairios specializacijos tinklai.

Siekiant sumažinti būtinų tyrimų dalyvių skaičių taip pat buvo skatinama toliau kurti novatoriškas tyrimų koncepcijas, taip pat modeliavimo ir imitavimo strategijas. Be to, reglamente atkreiptas dėmesys į diskusijas dėl vaidmens, kurį vaikai turėtų atlikti priimant sprendimus dėl tyrimų. Iniciatyvos yra labai įvairios – nuo jaunimo patariamųjų grupių sudarymo iki pacientų ir tėvų diskusijų dėl tinkamos informacijos apie klinikinius tyrimus ir praktinių klausimų, pvz., sutikimo formų.

Pediatriniai tyrimai vis dar kelia tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, dėl sunkumų vykdant darbuotojų atranką dažnai vėluojama atlikti ir užbaigti tyrimus. Pediatriniai tyrimai taip pat dažnai atliekami įvairiuose tyrimų centruose, kuriuose kartais dalyvauja tik keletas pacientų, o tai gali sukelti papildomų veiklos problemų, įskaitant tai, kad vietoje sunku užtikrinti reikiamų darbuotojų ir ekspertinių žinių. Siekiant toliau remti pediatrinių klinikinių tyrimų infrastruktūrą, remiantis ES finansuojama privačiojo ir viešojo sektoriaus partneryste „Naujoviškų vaistų iniciatyva“, 2016 m. pabaigoje pradėtas projektas, kuriuo siekiama sukurti tvarų europinį pediatrinių klinikinių tyrimų tinklą 19 .

Be to, kartu su savo neseniai pradėta iniciatyva sukurti Europos referencijos centrų tinklus 20 Komisija remia virtualius tinklus, kuriuose dalyvauja sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai iš visos Europos, siekdami kovoti su sudėtingomis arba retosiomis ligomis ir būklėmis, kurioms reikalingas ypač specializuotas gydymas ir sukauptos žinios bei ištekliai. Kai kuriuose į projektą įtrauktuose teminiuose tinkluose daugiausia dėmesio skiriama būtent retosioms pediatrinėms ligoms. Juose bus skatinamas bendradarbiavimas ir sudaromos sąlygos papildomiems klinikiniams tyrimams, kurių galbūt anksčiau nebuvo įmanoma atlikti.

Apskritai reglamentas prisidėjo prie pediatrinių tyrimų skatinimo. Tačiau pripažįstama, kad tokie tyrimai yra orientuoti į vaisto kūrimą. Kalbant apie kai kurias ligas ar terapijos sritis, pažymėtina, kad vis dar trūksta gero supratimo apie pačią ligą. Todėl papildomi baziniai pačių ligų tyrimai būtų naudingi siekiant sudaryti sąlygas ir gauti reikiamos informacijos, kad būtų galima tinkamai kurti vaistą. Tokių tyrimų negalima garantuoti įgyvendinant reglamentą, nes tam reikia papildomų pastangų ir finansavimo iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių.

9.Būsimi uždaviniai

Būdas, kuriuo kuriami vaistai, dėl mokslo pažangos, technologinių pokyčių ir besikeičiančių verslo modelių ilgainiui gali pasikeisti. Naujausios tendencijos apima stratifikuotą vaistų kūrimą arba individualizuotosios medicinos koncepciją, kuria siekiama optimizuoti vaistų vartojimą užtikrinant, kad jie darytų poveikį atskiriems paciento genams, ir užtikrinti, kad pacientai iš tikrųjų reaguotų į gydymo būdus. Į vaistų rinką taip pat gali patekti vis daugiau technologijų įmonių, kurios siekia remti terapijos būdus pasitelkdamos technologijomis pagrįstą pagalbą ir paslaugas pacientams.

Nors atrodo, kad dauguma šių naujų vaistų kūrimo paradigmų yra visiškai suderinamos su reglamento nustatytu mechanizmu, jos gali daryti įtaką tam, kaip įmonės priima sprendimus dėl investavimo prioritetų ir nustato klinikinių tyrimų struktūrą. Mažai tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu šios tendencijos darys poveikį reglamentui, nes naujų vaistų skaičius vėlyvuoju etapu yra kaip niekad didelis ir tikimasi, kad kasmet iki 2021 m. bus pateikiamos 45 naujos veikliosios medžiagos. Tačiau PTP procese reikia numatyti būtinas lankstumo nuostatas, siekiant prisitaikyti prie šių tendencijų kartu užtikrinant, kad vaikai visapusiškai pasinaudotų šiomis naujomis koncepcijomis, pvz., individualizuotąja medicina.

Taip pat reikėtų atidžiau atsižvelgti į tai, kad reglamento įgyvendinimas reiškia ne tik dideles EMA, bet ir valstybių narių išteklių investicijas 21 , susijusias su narių paskyrimu į Pediatrijos komitetą ir prisidėjimą prie pediatrinių tyrimų planų arba ankstesnių ar naujų pediatrinių tyrimų rezultatų, kuriuos pateikė įmonės, vertinimų. Reglamente nustatyta, kad pareiškėjai gali pasinaudoti šiomis procedūromis nemokamai, o tai yra dalis paskatų, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas kurti vaistus. Nors nėra jokių įrodymų, kad mokesčių nebuvimas turėjo neigiamą poveikį vertinimo kokybei, ilgalaikis tinkamo sistemos veikimo poveikis dar nėra žinomas. Atlikdama nuolatinį EMA mokesčių sistemos vertinimą, Komisija taip pat patikrins PTP vertinimo sąnaudas.

10.Išvada

Pediatrijos reglamentas turėjo esminį poveikį pediatrinių vaistų kūrimui ES. Juo buvo užtikrinta, kad pediatrinių vaistų kūrimas taptų neatskiriama bendro vaistų kūrimo proceso dalimi. Šis rezultatas nebūtų buvęs pasiektas be konkretaus teisės akto ir šiuo rezultatu tik patvirtinama nuolatinė reglamento svarba. Be to, priemonės, kurių buvo imtasi siekiant pagerinti reglamento įgyvendinimą, ilgainiui sustiprino jo veiksmingumą.

Ekonominiu požiūriu reglamentu pasiekti bendri teigiami socialiniai ir ekonominiai rezultatai, iš kurių matyti, kad šios tiesioginės investicijos yra tinkamos gerinant pediatrinių vaistų prieinamumą. Pareigų ir atlygių derinys, atrodo, yra veiksmingas siekiant persiorientuoti į pediatrinių vaistų kūrimą. Vis dėlto atlygių naudojimas buvo apribotas iki 55 proc. įgyvendintų PTP ir yra per didelio arba per mažo kompensavimo atvejų, o tai rodo, kad dabartinė sistema tam tikrais aspektais yra ribota. Be to, PUMA koncepcija, įskaitant su ja susijusį konkretų atlygį, nedavė lauktų rezultatų.

Pediatrinių tyrimų ir naujų vaistų, su kuriais pateikiamos konkrečios pediatrinės indikacijos, skaičiaus padidėjimas teikia vilčių ir padės užtikrinti, kad ilgainiui suaugusiesiems skirtų vaistų skyrimas vaikams ne pagal indikacijas sumažės. Tačiau šie teigiami rezultatai nėra vienodai pasiskirstę visose terapinėse srityse, bet yra sukoncentruoti į kai kurias dažnai su suaugusiųjų, o ne vaikų tyrimų prioritetais susijusias sritis.

Tai rodo, kad reglamentas geriausiai veikia srityse, kuriose suaugusiųjų ir pediatrijos pacientų poreikiai sutampa. Visų pirma tai pasakytina apie ligas, kurios yra retos ir (arba) būdingos tik vaikams ir kurios dažnai lygiai taip pat remiamos pagal teisės aktus, kuriais reglamentuojami retieji vaistai, tačiau pagrindiniai su pažanga susiję rezultatai terapijos srityje dažnai nebuvo įgyvendinti praktiškai. Kodėl taip yra ir kodėl su retaisiais vaistais susijęs atlygis tam tikrais atvejais negalėjo paskatinti kurti pediatrinių vaistų panašiai kaip ir kuriant suaugusiesiems skirtus vaistus, reikia papildomai ištirti.

Todėl prieš pasiūlydama bet kokius pakeitimus, Komisija ketina atidžiau išnagrinėti bendrą Retųjų vaistų ir Pediatrijos reglamentų poveikį šiuo tikslu atlikdama bendrą šių teisinių priemonių vertinimą, kuriuo siekiama paremti vaistų kūrimą tose subpopuliacijose, kuriose toks poreikis yra ypač didelis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje ataskaitoje nurodyti trūkumai dažnai yra susiję su pediatrinėmis ligomis, kurios dažnai kvalifikuojamos kaip retosios ligos, tik tokios bendros pastangos prireikus garantuos tinkamų parametrų koregavimą.

Ši ataskaita – tai ne paskutinis, bet esminis tarpinis etapas aptariant bendrą viziją dėl būsimų pediatrinių ir retųjų vaistų parametrų. Tolesniu vertinimu, kuriuo bus siekiama paremti šį procesą, siekiama pateikti rezultatus iki 2019 m., kad kitos sudėties Komisija galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl galimų politikos galimybių. Ateityje vertinant Pediatrijos reglamentą taip pat bus galima atsižvelgti į būsimus papildomos apsaugos liudijimo vertinimo rezultatus.

Šiuo metu Komisija įsipareigojo prireikus įgyvendinti teigiamą konkrečių veiksmų darbotvarkę, kad supaprastintų dabartinį reglamento taikymą ir įgyvendinimą kartu su EMA 22 . Tai apima:

·papildomo skaidrumo užtikrinimą naujų vaistų atžvilgiu, kuriems išduotas rinkodaros leidimas atsižvelgiant į pediatrines indikacijas;

·patirties naudojant atidėjimus analizę ir praktinių pokyčių siekiant užtikrinti greitesnį PTP įgyvendinimą svarstymą;

·procesų ir lūkesčių peržiūrą atsižvelgiant į PTP paraiškų nagrinėjimą ir prireikus atitinkamų Komisijos rekomendacijų pritaikymą;

·galimybių ištyrimą siekiant aptarti pediatrijos poreikius rengiant atvirą ir skaidrų dialogą, kuriame dalyvautų visi susiję suinteresuotieji subjektai, pvz., mokslininkai, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, pacientai ir (arba) slaugytojai, pediatrinių klinikinių tyrimų tinklai, įmonės ir reguliavimo institucijos;

·reguliarių atnaujinimų, susijusių su pediatrinių vaistų srities padėties pokyčiais ir tendencijomis ES, teikimą ir

·tarptautinio bendradarbiavimo ir suderinimo skatinimą.

Be to, Komisija toliau rems kokybišką sveikatos priežiūrą ir vaikų tyrimus įgyvendindama tokius projektus, kaip Europos referencinių centrų tinklai, kuriuose sujungiami sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir kompetencijos centrai. Šie tinklai turi potencialą gerokai pagerinti galimybes sužinoti diagnozę ir gauti gydymą trumpuoju laikotarpiu bei pakeisti padėtį vaikų sveikatos srityje.

(1)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų (OL L 378, 2006 12 27, p. 1).

(2)  10 metų ataskaita Europos Komisijai – Bendroji ataskaita apie patirtį, įgytą taikant Pediatrijos reglamentą.

(3)  „Technopolis“, Pediatrijos reglamento ekonominio poveikio tyrimas, įskaitant su juo susijusius atlygius ir paskatas, 2017 m.

(4) 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pediatrinių vaistų reglamento.

(5) 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų (OL L 18, 2000 1 22, p. 1).

(6)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo (OL L 152, 2009 6 16, p. 152).

(7)  „Geresni vaistai vaikams. Nuo koncepcijos prie tikrovės“, COM(2013) 443.

(8)  „Technopolis“ tyrimo 5 skyrius.

(9)  „QuintilesIMS Institute“, „Pasaulinės medicinos įžvalgos iki 2021 m.“, 2016 m. gruodžio mėn.

(10)  Europos Komisija, Sąjungos ir valstybių narių paskatų remti retųjų vaistų tyrimus ir kūrimą ir prieinamumą aprašas, SWD(2015) 13.

(11)   https://ec.europa.eu/commission/news/investment-plan-europe-eib-grants-financing-apeiron-2017-aug-28_en .

(12)  Europos Teisingumo Teismo sprendimas Merck Sharp & Dohme / Deutsches Patent- und Markenamt, C-125/10, ECLI:EU:C:2011:812.

(13)  GROW GD, „Vidaus rinkos pramoninės nuosavybės teisinės sistemos, susijusios su papildomos apsaugos liudijimais ir patentų tyrimų išimtimis, optimizavimas“, 2017 m. vasario 16 d.

(14)  „Technopolis“ tyrimo 2 skyrius.

(15)  „Technopolis“ tyrimo 2.2 skyrius.

(16)  „Technopolis“ tyrimo 6 skyrius.

(17)  Pediatrinių tyrimų plano tvirtinimo arba keitimo paraiškų ir prašymų taikyti išimtis ar atidėjimus formos ir turinio gairės, OL C 338, 2014 9 27, p. 1.

(18)  Europos vaistų agentūros Europos pediatrinių tyrimų tinklas.

(19)   https://www.imi.europa.eu/ .

(20)  Sukurta pagal Direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo 12 straipsnį, https://ec.europa.eu/health/cross_border_care/policy_lt .

(21)  Pagal reglamento 48 straipsnį ES biudžeto įnašu, kuris mokamas EMA, remiamas jos pediatrinės veiklos vykdymas.

(22)  Šiomis aplinkybėmis dėl EMA perkėlimo gali prireikti atsižvelgti į veiklos tęstinumo prioritetus.