EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 09 20

COM(2017) 542 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Priežiūros integracijos gilinimas siekiant kintančioje aplinkoje sustiprinti kapitalo rinkų sąjungą ir finansinę integraciją

1.    Įvadas

Finansinė integracija – bendrosios rinkos ir ekonominės ir pinigų sąjungos pagrindas, duodantis svarios ekonominės naudos euro zonai ir visai ES. Dėl finansų krizės sulėtėjusi finansinė integracija Europos Sąjungoje nuo 2011 m. vėl spartėjo 1 . Išaugo ES investuotojų tarpvalstybiniu mastu valdomas turtas. 2006–2015 m. ES vidaus skolos ir nuosavybės vertybinių popierių investicijos padidėjo 2 trln. EUR. Kainomis grindžiami finansinės integracijos rodikliai rodo, kad per tą laikotarpį bendra konvergencija išaugo beveik dvigubai 2 .  Turint omenyje šias aplinkybes ir ES ekonomikai toliau atsigaunant, svarbu tuo pasinaudoti ir imtis būtinų veiksmų ES finansinei integracijai gilinti.

2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį 3 Pirmininkas J.-C. Junckeris pabrėžė, kokia svarbi kapitalo rinkų sąjunga ir tvirtesnė vidaus rinka. Europos Vadovų Taryba 4 ir Europos Parlamentas 5 taip pat kelis kartus ragino baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą.

Finansinių paslaugų bendroji rinka visose ES valstybėse narėse skatina darbo vietų kūrimą, augimą ir investicijas, nes sudaro sąlygas veiksmingiau nukreipti santaupas ten, kur jos panaudojamos našiausiai. Iš tikrųjų integravus rinkas, jei finansinių priemonių pasiūla visapusiškesnė ir konkurencingesnė, santaupų turėtojai ir investuotojai gali gauti didesnės grąžos, o vartotojai ir įmonės – naudotis geresnėmis finansavimo sąlygomis. Kalbant konkrečiau, finansinė integracija gali dar labiau padidinti Investicijų plano Europai sėkmę, nes taip sumažėja ES investicijų trūkumas, o kartu ji padeda pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvesnio išteklių naudojimo ekonomikos.

Tolesnė finansinė integracija – taip pat esminis ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo elementas. Gilios ir likvidžios rinkos didina atsparumą nepalankiems sukrėtimams ir iš esmės pagerina sąlygas tarpvalstybiniu mastu pasidalyti riziką privačiajame sektoriuje, kartu sumažindamos būtinybę prisiimti riziką viešajam sektoriui. Todėl penkių pirmininkų pranešime dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo ir vėliau pasirodžiusiame diskusijoms skirtame Komisijos dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities raginta iki 2019 m. sukurti finansinę sąjungą (apimančią ir bankų sąjungą, ir kapitalo rinkų sąjungą), kad būtų užtikrintas euro vientisumas ir pagerintas euro zonos ir visos ES veikimas. Visus šiuos integracijos privalumus didina naujos finansų sektoriaus technologijų plėtros (finansinių technologijų) galimybės. Būtent finansinės technologijos, sudarydamos sąlygas naudotis finansinėmis paslaugomis, gerindamos veiklos efektyvumą ir didindamos pasirinkimą, atliks svarbų vaidmenį formuojant ES finansų sektoriaus ateitį. Vis dėlto su technologijų plėtra kyla ir kibernetinio bei mokėjimų saugumo klausimų, kuriuos reikia tinkamai spręsti.

J.-C. Junckerio Komisijos šios srities prioritetas – greitai sukurti bankų sąjungą ir iki 2019 m. suformuoti visas likusias kapitalo rinkų sąjungos sudedamąsias dalis.

Kad tai būtų įgyvendinta, ES turi skubiai imtis savo priežiūros sistemos stiprinimo ir integravimo. Tvirta ir vis labiau integruojama finansų priežiūra atliks svarbų vaidmenį užtikrinant naudą ir valdant iššūkius, susijusius su tolesne ES finansų rinkų integracija, finansinių technologijų plėtra ir finansų sektoriaus vaidmeniu remiant tvarią ekonomikos raidą. Todėl Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūroje 6 Komisija pranešė apie pasiūlymus stiprinti priežiūrą siekiant naujo pirmo prioriteto – paspartinti rinkos integraciją. Prie šio komunikato pridedamuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pateikiami šie tolesni veiksmai, kuriuos ES dabar turi skubiai įgyvendinti, kad sustiprintų savo priežiūros sistemą.

2.    Labiau integruota priežiūra siekiant skatinti kapitalo rinkų sąjungą ir finansinę integraciją

Siekiant finansinės integracijos pažangos, labiau integruotos ES priežiūros sistemos reikės dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

-Pirma, finansinę veiklą vykdyti tarpvalstybiniu mastu lengviau, jei ta veikla visose valstybėse narėse reglamentuojama ir prižiūrima nuosekliai. Finansinių produktų teikėjai visoje bendrojoje rinkoje veikia vienodomis sąlygomis, o paslaugų teikėjai gali plėsti siūlomų produktų pasirinkimą ir naudotis masto ekonomija. Finansinių produktų ir paslaugų naudotojai – tiek vartotojai, tiek įmonės – gali turėti didesnį pasirinkimą nebūgštaudami dėl vartotojų apsaugos ar rinkos vientisumo.

-Antra, finansinė integracija, nepaisant visų jos privalumų, taip pat atveria neigiamų sukrėtimų išplitimo tarp valstybių narių galimybes, kaip atsitiko per finansų krizę. Todėl nepakankama priežiūra vienoje valstybėje narėje gali būti finansų rinkos dalyviams ir vartotojams kylančios rizikos šaltinis kitose valstybėse narėse. Be to, gali būti, kad rinkos dalyviai, siekdami daugiau trumpalaikio pelno, aktyviai naudojasi tokiais priežiūros skirtumais 7 .

ES priežiūros sistema gerokai sustiprėjo, kai dėl finansų krizės 2010–2011 m. įsteigta Europos finansų priežiūros institucijų sistema. Europos finansų priežiūros institucijų sistema apima ir mikroprudencinę priežiūrą, kurią koordinuoja trys Europos priežiūros institucijos, ir makroprudencinę priežiūrą, kurią koordinuoja Europos sisteminės rizikos valdyba. 2014 m. lapkričio mėn. pradėjo veikti Bendras priežiūros mechanizmas, kuris šiuo metu atsako už bankų sąjungoje dalyvaujančių šalių didelių ir sisteminės svarbos bankų priežiūrą. Bankų sąjungos bankų pertvarkymas patikėtas kitam naujam Europos organui – Bendrai pertvarkymo valdybai. Per 10 metų nuo didžiausios pokarinės finansų krizės padaryta didelė pažanga. Tačiau ES priežiūros sistema vis dar tobulinama, o atsižvelgiant į naujus iššūkius, susijusius su tęstiniu tiek ES, tiek pasaulinės finansinės integracijos procesu, reikia toliau ją stiprinti. Konkrečiau, Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš ES didina poreikį labiau integruoti priežiūrą 27 valstybių narių Europos Sąjungoje ir iš naujo įvertinti priežiūros santykius su trečiosiomis šalimis, kad būtų tinkamai valdoma visa finansų sektoriaus rizika.

Naudojant Bendrą priežiūros mechanizmą nuosekli priežiūra jau taikoma bankų sąjungos, kurioje dalyvauja 19 valstybių narių, bankų sektoriui. Prie bankų sąjungos prisijungiant kitoms valstybėms narėms, Bendro priežiūros mechanizmo geografinė apimtis plėsis. Tačiau svarbu, kad Bendras priežiūros mechanizmas veiktų nuoseklioje visai ES taikomoje priežiūros sistemoje. Taip bus užtikrintos vienodos sąlygos ir bankų sąjungoje dalyvaujančioms, ir nedalyvaujančioms valstybėms narėms, ir būsimas nedalyvaujančių valstybių narių prisijungimas prie bankų sąjungos vyks sklandžiau. Todėl reikėtų padidinti Europos bankininkystės institucijos vaidmenį skatinant priežiūros konvergenciją ES bankų sektoriuje.

Be kelių išimčių, ES kapitalo rinkų priežiūra vykdoma nacionaliniu lygmeniu. Penkių pirmininkų pranešime, kaip ilgesnio laikotarpio tikslas, nurodytas bendros Europos kapitalo rinkų priežiūros institucijos sukūrimas, o diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities pranešta, kad pirmieji šio tikslo įgyvendinimo veiksmai turėtų būti padaryti atliekant šią Europos finansų priežiūros institucijų sistemos peržiūrą. Kadangi dėl kapitalo rinkų sąjungos finansinė integracija gilės, labai svarbu stiprinti Europos priežiūros institucijų gebėjimą užtikrinti nuoseklią priežiūrą ir vienodą bendro taisyklių sąvado taikymo užtikrinimą. Tai prisidės prie tinkamo kapitalo rinkų veikimo, nes bus sumažintos tarpvalstybinio investavimo kliūtys, supaprastinta verslo aplinka ir sumažintos dėl skirtingo taisyklių įgyvendinimo susidarančios jų laikymosi sąnaudos tarpvalstybiniu mastu veikiančioms įmonėms. Vertinant investuotojo žvilgsniu, nuosekli priežiūra ir vienodas taisyklių taikymo užtikrinimas padeda gerinti investuotojų apsaugą ir stiprinti pasitikėjimą kapitalo rinkomis.

Be to, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdoma tiesioginė priežiūra galėtų iš esmės prisidėti prie nuoseklios priežiūros užtikrinimo ir būtų pirmasis konkretus žingsnis kuriant bendrą Europos kapitalo rinkų priežiūros instituciją. Šiuo atžvilgiu Europos Parlamentas taip pat pabrėžė, kad teisinė ir priežiūros sistemos turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant išvengti pernelyg didelės rizikos prisiėmimo ir nestabilumo finansų rinkose ir kad tvirta kapitalo rinkų sąjunga turi būti įgyvendinama drauge taikant griežtą ES masto ir nacionalinę priežiūrą 8 .

ES draudimo ir pensijų rinkos ne tik sudaro sąlygas ES piliečiams mažinti riziką, planuoti pensiją ir kaupti santaupas senatvei, bet ir gali paskatinti tarpvalstybines investicijas kapitalo rinkų sąjungoje. Nors šiuo metu atrodo tikslinga priežiūros pagal neseniai įvestą sistemą „Mokumas II“ vykdymą palikti nacionalinio lygmens, būtina užtikrinti ir didinti priežiūros konvergenciją koordinuojant Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, kad būtų atsižvelgta į būgštavimus ir praktines problemas, kylančius dėl to, kad nacionalinės priežiūros institucijos taisykles taiko nevienodai.

ES stengiantis vis labiau integruoti finansų rinkas, dar svarbesnė bus makroprudencinė priežiūra, t. y. visos finansų sistemos stabilumui kylančios rizikos stebėjimas. Iš įvairių narių, tarp kurių yra nacionalinių centrinių bankų, priežiūros institucijų ir Europos institucijų, sudaryta Europos sisteminės rizikos valdyba ateityje turės atlikti dar didesnį vaidmenį, o kad procedūros būtų vykdomos greičiau, reikės gerinti valdymo struktūrą.

Priežiūros sistemos stiprinimo veiksmus svarbu taikyti visų valstybių narių finansų rinkoms, kad visos valstybės narės galėtų pajusti labiau integruotų finansų rinkų naudą kartu visoje ES išlaikant vienodas veiklos sąlygas.

Taigi šiandien Komisija teikia pasiūlymus dėl norminamojo pobūdžio priemonių Europos priežiūros institucijoms ir Europos sisteminės rizikos valdybai sustiprinti. Šie pasiūlymai grindžiami daugiau kaip šešerių metų veiklos patirtimi ir Europos Parlamento, valstybių narių, Tarybos indėliu, taip pat viešų konsultacijų, per kurias gauta daugiau kaip 200 atsakymų, ir aktyvaus dialogo su visais suinteresuotaisiais subjektais rezultatais.

3.    Pagrindiniai priežiūros sistemos stiprinimo elementai

Intensyvesnė priežiūros konvergencija

Suteikus didesnius koordinavimo įgaliojimus bus užtikrinta nacionalinių institucijų vykdomos finansų sektoriaus priežiūros konvergencija ir pasirengta imtis tolesnių veiksmų kuriant bendrą, visų pirma kapitalo rinkoms skirtą priežiūros instituciją. Europos priežiūros institucijos jau prisidėjo prie akivaizdžių rezultatų duodančios vienodesnės ir veiksmingesnės finansų priežiūros, pvz., teikdamos gaires nacionalinėms priežiūros institucijoms, tarpininkaudamos išsiskyrus nacionalinių priežiūros institucijų nuomonėms arba atlikdamos nacionalinių institucijų tarpusavio vertinimus. Vis dėlto, siekiant stiprinti Europos priežiūros institucijų gebėjimą užtikrinti nuoseklią priežiūrą ir vienodą bendro taisyklių sąvado taikymo užtikrinimą, šioje srityje reikia pasitempti. Šiandien teikiamais pasiūlymais Europos priežiūros institucijų, kaip nacionalinių institucijų veiklos koordinatorių, vaidmuo didinamas taip:

-Dabartiniai Europos priežiūros institucijų įgaliojimai užtikrinti priežiūros konvergenciją bus padidinti, pvz., jos atliks nepriklausomus nacionalinių institucijų veiklos vertinimus, gaus naują visos ES priežiūros prioritetų nustatymo vaidmenį ir vykdys ankstyvąją intervenciją galimo priežiūros arbitražo atvejais.

-Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija sandorių duomenis gaus tiesiai iš rinkos dalyvių, kad ji įgytų didelę rinkos stebėjimo kompetenciją, geriau naudotųsi priežiūros įgaliojimais ir visoje ES užtikrintų vienodas sąlygas. Be to, bus padidintas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos turimas koordinavimo vaidmuo, kad ji įsitvirtintų kaip tarpvalstybinį elementą turinčių piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimo centras.

-Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija atliks svarbesnį vaidmenį koordinuojant draudimo ir perdraudimo bendrovių vidaus rizikos vertinimo modelių tvirtinimą, kad būtų išvengta priežiūros standartų ir rezultatų išsiskyrimo rizikos.

-Kartu su šiomis priemonėmis Komisija siūlo patobulinti Europos priežiūros institucijų gairių ir rekomendacijų teikimo procedūras, kad jos atitiktų šių dokumentų svarbą. To nuolat prašė daugelis suinteresuotųjų subjektų. Todėl Europos priežiūros institucijos turės atlikti sąnaudų ir naudos analizę, o atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės turės teisę kreiptis į Komisiją, jei, jų nuomone, tie dokumentai viršija Europos priežiūros institucijoms pagal ES teisę suteiktą kompetenciją.

Tvirtas Europos priežiūros institucijų valdymo ir finansavimo pagrindas

Kad Europos priežiūros institucijos įgyvendintų savo įgaliojimus ir užtikrintų priežiūros konvergenciją Europos Sąjungoje, būtina tvirta jų valdymo struktūra. Viena vertus, tikslinga išlaikyti nacionalinių institucijų vaidmens svarumą, kad jos, kaip anksčiau, nustatytų bendrą kryptį ir priimtų sprendimus reglamentavimo klausimais. Kita vertus, Europos priežiūros institucijos taip pat turėtų turėti nepriklausomą, iš etatinių narių sudarytą vykdomąją valdybą, kuri užtikrintų veiksmingus, nešališkus ir atsižvelgiant į ES interesus priimamus sprendimus dėl priežiūros praktikos koordinavimo.

Siūloma nauja valdymo struktūra

Be to, šiandien teikiamais pasiūlymais užtikrinama, kad Parlamentas ir Taryba Europos priežiūros institucijoms galėtų skirti būtinas biudžeto lėšas pagal jų naujas užduotis ir pareigas. Nors nacionaliniu mastu sukaupta patirtis rodo, kad viešojo finansavimo įnašas gali būti naudingas tinkamam priežiūros institucijų veikimui ir dėl to turėtų likti, tikslinga užtikrinti įvairesnius Europos priežiūros institucijų finansavimo šaltinius. Kur kas didesnį vaidmenį finansuojant Europos priežiūros institucijas turėtų atlikti ūkio sektoriai ir rinkos dalyviai, kurie tiesiogiai gauna daugiausia naudos iš tų institucijų skatinamos priežiūros konvergencijos. Įnašai turėtų būti sąžiningi ir proporcingi naudai, kurią atitinkamas sektorius ir rinkos dalyviai gauna iš Europos priežiūros institucijų darbo.

Europos priežiūros institucijų finansavimo pokyčiai

Siekis sukurti bendrą Europos kapitalo rinkų priežiūros instituciją

Priežiūros konvergencija daugeliu atvejų veiksmingiausiai įgyvendinama vykdant tiesioginę priežiūrą ES lygmeniu, taip šalinant tarpvalstybinės veiklos kliūtis ir reglamentavimo arbitražo galimybes. Tačiau šiuo metu Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija tiesiogiai prižiūri tik labai mažai rinkos operatorių ir veiklos rūšių, t. y. kredito reitingų agentūras ir sandorių duomenų saugyklas. Komisija pastaruoju metu jau yra pasiūliusi labiau integruotą ES pagrindinių sandorio šalių priežiūros mechanizmą 9 ir daugiau atsakomybės Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai suteikiant leidimus dėl neseniai pasiūlyto visos Europos asmeninės pensijos produkto 10 . Todėl tiesioginę priežiūrą išplėtus į kitas sritis būtų galima tikėtis esminio postūmio kapitalo rinkų sąjungai. Kita vertus, būtina atsižvelgti į subsidiarumo principą ir nekintantį nacionalinių institucijų vaidmenį, pvz., vartotojų apsaugos srityje.

Dėl šių priežasčių Komisija siūlo kai kuriems kapitalo rinkos sektoriams pradėti taikyti tiesioginę priežiūrą. Tos sritys gali būti atrinktos remiantis tuo, kokiu mastu tiesioginė priežiūra galėtų sumažinti tarpvalstybines kliūtis ir skatinti tolesnę rinkos integraciją, kiek išaugtų efektyvumas sukaupus specializuotą kompetenciją ES lygmeniu ir (arba) ar yra techninių galimybių vykdyti tiesioginę priežiūrą (pavyzdžiui, apsvarsčius, kokiu mastu sektoriai reguliuojami tiesiogiai taikomais teisės aktais, t. y. reglamentais, palyginti su direktyvomis). Naujos sritys, kuriose siūloma taikyti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos tiesioginę priežiūrą, toliau lentelėje pateiktos pasviruoju šriftu:

Šiuos pasiūlymus taip pat papildys Komisijos rengiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais bus iš dalies keičiami investicinėms įmonėms taikomi prudenciniai reikalavimai. Kaip vieną iš tų pakeitimų, Komisija ketina siūlyti suderinti tam tikrų didelių investicinių įmonių reguliavimą ir priežiūrą su didelėms kredito įstaigoms taikomais reikalavimais. Be kitų dalykų, taip bus užtikrinta, kad tokias įmones, įsteigtas bankų sąjungoje dalyvaujančiose valstybėse narėse, pagal Bendrą priežiūros mechanizmą galėtų prižiūrėti Europos Centrinis Bankas.

Efektyvesnė makroprudencinė priežiūra

Komisija siūlo tikslinių pakeitimų, kuriais didinamas Europos sisteminės rizikos valdybos efektyvumas, taip sustiprinant makroprudencinį koordinavimą ir sudarant sąlygas Europos sisteminės rizikos valdybai geriau vykdyti savo įgaliojimus. Konkrečiai Komisija siūlo patvirtinti dabartinę tvarką, pagal kurią Europos sisteminės rizikos valdybai pirmininkauja Europos Centrinio Banko pirmininkas, kartu padidinant sekretoriato vadovo vaidmenį. Galiausiai pasiūlymas keičia Europos sisteminės rizikos valdybos organizacinę struktūrą, kad būtų atsižvelgta į naujausius ES institucinės aplinkos pokyčius, visų pirma susijusius su bankų sąjungos sukūrimu.

4.    Tvaraus finansavimo aspektas vykdant finansų priežiūrą

ES privalo toliau stiprinti pasaulinės lyderės poziciją siekdama, kad finansinė veikla atitiktų tikslus, nustatytus Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., Paryžiaus susitarime ir Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje. Turint omenyje, kokio masto investicijų reikia, kad per ateinančius dešimtmečius ES ekonomika pereitų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo bei pasvertos rizikos investicijų ir tvaresnio augimo, privataus kapitalo išteklius būtina sutelkti ir nukreipti tvaresnėms investicijoms. Todėl reikia visapusiškai ir iš esmės persvarstyti dabartinę finansinę programą ir pakeisti kapitalo rinkų bei investuotojų požiūrį į rizikos ir grąžos santykį.

2018 m. pradžioje Komisija pateiks didelio užmojo veiksmų planą dėl tvaraus finansavimo ir reglamentavimo priemonių.

Komisijos įsteigta Tvaraus finansavimo aukšto lygio ekspertų grupė tarpinėje ataskaitoje nurodė, kad vertinant finansinę riziką dar nepakankamai atsižvelgiama į aplinkos, socialinę ir valdymo riziką, pvz., precedento neturinčią ir didėjančią su klimatu susijusią riziką, ir kad ši Europos priežiūros institucijų veiklos peržiūra yra gera proga paaiškinti ir padidinti jų vaidmenį vertinant aplinkos, socialinę ir valdymo riziką, taip užtikrinant ilgalaikį Europos finansų sektoriaus stabilumą ir visos tvarios ekonomikos naudą. Europos priežiūros institucijos iš tiesų gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant reglamentavimo ir priežiūros sistemą, kuria palaikomas privataus kapitalo srautų telkimas ir nukreipimas tvarioms investicijoms kartu užtikrinant finansinį stabilumą.

Vienas iš pirmųjų žingsnių link visapusiškesnės strategijos yra tai, kad prie šio komunikato pridedami pasiūlymai konkrečiai reikalauja, jog Europos priežiūros institucijos pagal savo įgaliojimus atsižvelgtų į kylančius aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius. Pavyzdžiui, taip bus sudarytos sąlygos institucijoms stebėti, kaip finansų įstaigos nustato, praneša ir valdo aplinkos, socialinę ir valdymo riziką, todėl didės finansinis gyvybingumas ir stabilumas. Europos priežiūros institucijos taip pat gali teikti gaires, kaip tvarumo aspektai gali būti veiksmingai įtraukti į atitinkamus ES finansų teisės aktus, ir skatinti darnų tokių taisyklių įgyvendinimą po priėmimo.

5.    Priežiūros sistemos pritaikymas siekiant išnaudoti finansinių technologijų potencialą

Finansinės technologijos, sudarydamos sąlygas naudotis finansinėmis paslaugomis, atverdamos naujų investavimo į įmones būdų, gerindamos veiklos efektyvumą ir didindamos pasirinkimą, atliks svarbų vaidmenį formuojant ES finansų sektoriaus ateitį. Skaitmeninių technologijų naudojimas keičia finansų sektorių, yra naudingas vartotojams, gerina įmonių galimybes gauti finansavimą ir teikia daug galimybių finansinių technologijų startuoliams plėsti veiklą. Pastaruoju metu finansinių paslaugų inovacijų diegimo tempas gerokai išaugo. Kuriant finansinę sąjungą reikia ne tik išnaudoti visas finansinių inovacijų galimybes, bet ir valdyti naują riziką.

Bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos reguliavimas ir priežiūra turi būti neutralūs technologijų atžvilgiu ir proporcingi, kad būtų sudarytos sąlygos diegti inovacijas ir toliau plėtoti technologijas ir, kaip ES bendrosios skaitmeninės rinkos dalis, skatinama integruota skaitmeninių finansinių paslaugų rinka, nevaržant galimybių pasinaudoti masto ir įvairovės ekonomija.

Kadangi finansinės paslaugos vis labiau priklauso nuo technologijų ir duomenų, reguliavimo ir priežiūros institucijos turi susipažinti su šiomis technologijomis, kad būtų nuosekliai vertinama ir nauda, ir galima rizika ir skatinama sveika konkurencija.

Naujoviški metodai – priežiūros institucijų problema, nes naujos technologijos ir alternatyvūs verslo modeliai bei paslaugos kelia sudėtingų reguliavimo ir priežiūros klausimų. Labai svarbu, kad priežiūros institucijos turėtų galimybę kaupti žinias dirbdamos su novatoriškomis įmonėmis ir mokytis apie naujas technologijas ir verslo modelius. Ne mažiau svarbu, kad nacionalinės reguliavimo ir priežiūros institucijos visose valstybėse narėse koordinuotų veiksmus, kad nebūtų sukuriama kliūčių integruotai skaitmeninių finansinių paslaugų rinkai.

Užbaigusi viešas konsultacijas finansinių technologijų klausimais 11 , 2018 m. pradžioje Komisija pateiks ES veiksmų planą su konkrečiais veiksmais, kurių reikia imtis siekiant spręsti tas problemas ir sudaryti sąlygas integruotai skaitmeninių finansinių paslaugų rinkai.

Kaip pirmas žingsnis ta kryptimi būtų ES integruotos priežiūros sistemos pritaikymas prie naujų pokyčių. Pagal prie šio komunikato pridedamus pasiūlymus Europos priežiūros institucijos vykdydamos savo užduotis turės atsižvelgti į aspektus, susijusius su inovacijomis ir technologijų plėtra.

Dar vienas dalykas, į kurį atsižvelgta rengiant pasiūlymus, – nacionalinės technologinių inovacijų priemonės, pvz., inovacijų centrai ar nacionalinių priežiūros institucijų įsteigtos vadinamosios smėliadėžės. Pagal pasiūlymą Europos priežiūros institucijoms būtų pavesta skatinti priežiūros konvergenciją daugiausia dėmesio skiriant inovacijoms ir technologijoms, o tai būtų daroma keičiantis informacija ir geriausia patirtimi, atitinkamais atvejais – ir teikiant gaires bei rekomendacijas. Institucijos, pvz., bus raginamos visose nacionalinėse priežiūros institucijose skatinti pažintį su technologijomis ir informacijos apie kibernetines grėsmes, incidentus ir išpuolius mainus.

Priklausomybė nuo technologijų didina ir nerimą dėl kibernetinio saugumo. Finansinių paslaugų ir jų teikėjų saugumas ir operacinis vientisumas greitai keičiasi, ir Europos reguliavimo ir priežiūros institucijų veiksmai jų atžvilgiu turėtų būti geriau koordinuojami.

Geriau koordinuodamos veiksmus, susijusius su kibernetiniu saugumu ir atsparumo priemonėmis, Europos priežiūros institucijos taip pat prisidės prie geresnio Europos finansų sektoriaus saugumo ir vientisumo užtikrinimo. Didinant pasitikėjimą, kuris būtinas, kad finansinių paslaugų ir viešasis sektoriai galėtų keistis informacija apie kibernetinio saugumo grėsmes, itin svarbus vaidmuo tenka keitimosi informacija ir jos analizės centrams.

6.    Išvada

Europos ekonomikos atsigavimui įsibėgėjant, Europos Sąjungai laikas pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis pritaikyti savo struktūras taip, kad ekonominė ir pinigų sąjunga ilguoju laikotarpiu būtų tvaresnė ir būtų suteiktas postūmis bendrajai rinkai. Šiuo atžvilgiu pagrindinis veiksnys, duosiantis svarios naudos Europos Sąjungai, jos piliečiams ir įmonėms, – stipresnė finansinė integracija. Be vykstančios integracijos, finansų sektorius turi prisitaikyti prie pokyčių, susijusių su technologijų pažanga, ir visapusiškai atlikti savo vaidmenį siekiant užtikrinti tvaresnį investicijų ir ekonominės raidos modelį.

Užtikrinant naudą ir valdant iššūkius, susijusius su šiais finansų sektoriui svarbiais pokyčiais, itin svarbi bus ES priežiūros kokybė ir konvergencija. Su šiuo komunikatu šiandien teikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų apima konkrečius veiksmus, kaip paspartinti priežiūros konvergenciją visuose rinkos segmentuose ir judėti link centralizuotos bendros priežiūros kapitalo rinkose. Be to, jie yra pirmieji teisėkūros veiksmai, kuriais siekiama dar labiau sustiprinti ES lyderystę tvaraus investavimo ir finansavimo srityje ir valdyti finansinių technologijų teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius.

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą kuo skubiau apsvarstyti šiuos pasiūlymus ir dėl jų susitarti, kad jie įsigaliotų iki dabartinės kadencijos pabaigos 2019 m. Savo ruožtu Komisija toliau palaikys glaudų dialogą su visais atitinkamais šios svarbios srities suinteresuotaisiais subjektais.

(1)

     Žr. 2017 m. Europos Komisijos tarnybų darbinio dokumento „Ekonominė analizė, pridedama prie komunikato „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra““, 1 skyrių, p. 11; 2017 m. gegužės mėn. Europos Komisijos dokumentą „Europos finansinės integracijos ir stabilumo ataskaita“, p. 18; 2017 m. Europos Centrinio Banko dokumentą „Finansinė integracija Europoje“, p. 3 (FINTEC rodikliai).

(2)

     Šaltinis – ECB finansinės integracijos rodikliai.

(3)

     https://ec.europa.eu/commission/state-union-2017_lt.

(4)

     2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados.

(5)

     2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo ( 2015/2634(RSP) ), 2015 7 9.

(6)

Komisijos komunikatas „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“, COM(2017) 292 final.

(7)

Šiuo metu vadinamojo reglamentavimo arbitražo rizika itin aktuali, kai finansų sektorius dėl JK sprendimo išstoti iš ES turi restruktūrizuoti veiklos vykdymą ES ir perkelti kai kurių rūšių veiklą.

(8)

     2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo ( 2015/2634(RSP) ), 2015 7 9.

(9)

Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl pagrindinių sandorio šalių leidimų suteikimo procedūrų bei jose dalyvaujančių institucijų ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo reikalavimų, COM/2017/0331 final.

(10)

Pasiūlymas dėl reglamento dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP), COM(2017) 343 final.

(11)

     https://ec.europa.eu/info/finance-consultations-2017-fintech_en.