EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 06 26

COM(2017) 365 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

2016 M. EUROPOS SĄJUNGOS METINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

TURINYS

ĮŽANGA    

EUROPOS SĄJUNGOS POLITINĖ SISTEMA, VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ    

KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ PASTABA    

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS    

BALANSAS BALANSAS

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

FINANSINĖS ATASKAITOS APTARIMAS IR ANALIZĖ    

BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS    

ŽODYNĖLIS    

ĮŽANGA

Prieš mažiau nei pusantrų metų pradėjęs veikti Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), pagrindinė priemonė pagal Investicijų planą Europai, jau duoda konkrečių rezultatų. Šis fondas veikia visose 28 valstybėse narėse ir iki 2017 m. gegužės vidurio jame sutelkta daugiau nei 190 mlrd. EUR investicijoms (tai daugiau kaip pusė iki 2018 m. vidurio numatytos pasiekti 315 mlrd. EUR sumos) ir taip padedama atgaivinti ekonomiką. 2016 m. pabaigoje skirta ES biudžeto lėšų garantijų fondo garantijoms, teikiamoms EIB grupės vykdomoms ESIF operacijoms, ir šiose metinėse finansinėse ataskaitose nurodyta, kad bendra jų suma sudarė 1 mlrd. EUR.

Darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų skatinimas tebėra pagrindinis ES biudžeto prioritetas. Komisija toliau stengiasi stiprinti ES ekonomikos atsigavimą ir investuoti į jaunimą ir darbo ieškančius asmenis, taip pat į pradedančiąsias įmones (startuolius), mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). Geras pavyzdys yra paskolų garantijų priemonė pagal programą COSME („Įmonių konkurencingumas ir mažosios bei vidutinės įmonės“), kuri 2016 m. buvo toliau labai sėkmingai taikoma, be kita ko, dėl padidinto ESIF pajėgumo prisiimti riziką. 2016 m. pabaigoje daugiau kaip 143 000 mažųjų ir vidutinių įmonių 21 valstybėje jau buvo gavusios daugiau kaip 5,5 mlrd. EUR finansavimą pagal programą COSME.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ yra itin svarbi ES kuriant inovacijų ir žinių ekonomiką ir visuomenę. Jos dalyvių skaičius jau pasiekė 49 000, o pasirašytų dotacijų susitarimų bendra suma – 20,5 mlrd. EUR. Daugiau kaip 21 % visų dalyvių buvo MVĮ. Išaugusį programos „Horizontas 2020“ veiklos mastą rodo beveik 40 % išaugusios, palyginti su praėjusiais metais, programos „Horizontas 2020“ garantijų priemonės, įtrauktos į šias ataskaitas.

2016 m. paskelbus apie pradines paslaugas, programa GALILEO, pagal kurią kuriama sava Europos pasaulinė palydovinės navigacijos sistema, 2016 m. perėjo iš diegimo į eksploatavimo etapą. 2016 m. pabaigoje veikiančių GALILEO palydovų ir antžeminės infrastruktūros vertė, nurodyta šiose ataskaitose, siekė 2 mlrd. EUR. Įgyvendinant projektus pagal programą „Horizontas 2020“ skatinta kurti naujas GALILEO prietaikas. Pagal šiuos projektus rinkai jau pateikta 13 inovacijų, gauti 5 patentai, sukurti 34 pažangūs prototipai, į rinką įvesti du produktai ir paskelbti 223 mokslo darbai. Numatomas pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų rinkos augimas: 2017 m. naudojama 5,8 milijardo prietaisų, o 2020 m. jų jau bus apie 8 milijardus.

Pagal transporto sektoriaus Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), kurios tikslas – sudaryti geresnes sąlygas infrastruktūros projektams gauti finansavimą transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose, padėta pastatyti 64 km ilgio Brenerio pagrindinį geležinkelio tunelį, kuris bus ilgiausias didelio pajėgumo geležinkelio tunelis pasaulyje. Pagal į ataskaitas įtrauktą EITP skolos priemonę siūloma pasidalyti skolos finansavimo riziką pirmaeilės ir subordinuotosios skolos ar garantijų forma ir teikti paramą projektų obligacijoms.

2016 m. Europa toliau reagavo į naujus iššūkius, kylančius dėl geopolitinės padėties kaitos. Iš ES biudžeto valstybėms narėms teikta parama, kad jos galėtų tinkamai valdyti migracijos srautus, šalinti pagrindines migracijos priežastis ir apsaugoti Šengeno erdvę. Valstybių narių nacionalinių Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo paramos programų įgyvendinimas 2016 m. įsibėgėjo.

Komisija taip pat nustatė Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, kuri pradėta įgyvendinti 2016 m. vasario 17 d., ir kuriai ataskaitose nurodyta 630 mln. EUR valstybių narių įnašų, kurie buvo sumokėti 2016 m. Todėl Komisija galėjo kartu su kitomis iniciatyvomis pradėti novatorišką programą, vadinamą neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistema, siekdama reguliariomis piniginėmis išmokomis padėti beveik milijonui pažeidžiamiausių pabėgėlių Turkijoje. Tai pavyzdys, kaip parama iš ES biudžeto vis dažniau naudojamasi kaip efektyviu ir veiksmingu pagalbos teikimo žmonėms būdu esant ekstremalioms situacijoms.

Įgyvendindama Europos migracijos darbotvarkę, 2016 m. birželio mėn. Komisija pasiūlė naują partnerystės su trečiosiomis šalimis modelį. Šis modelis – tai Europos sistema, grindžiama glaudesniu bendradarbiavimu su migrantų srautų kilmės, tranzito ir paskirties šalimis. Jis remiamas daugumos biudžeto išlaidų kategorijos „Europos vaidmuo pasaulyje“ programų, taip pat atitinkamų ES patikos fondų, visų pirma Sirijai skirto patikos fondo, kuris įtrauktas į metines finansines ataskaitas. Tinkamas partnerystės modelio finansavimas labai svarbus, kad būtų galima intensyviau bendradarbiauti su prioritetinėmis šalimis partnerėmis ir toliau dėti pastangas sprendžiant centrinės Viduržemio jūros regiono dalies migracijos maršruto klausimus.

Kiti pasauliniai uždaviniai, pavyzdžiui, kova su klimato kaita, lieka vienu iš ES biudžeto prioritetų. Apskaičiuota, kad klimato politikos integravimui skirtas bendras įnašas 2016 m. siekė 20,9 % ir atitinka tikslą, nustatytą dabartiniam 2014–2020 m. DFP laikotarpiui. 

Biudžeto požiūriu Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir bendra žemės ūkio politika išlieka pagrindinės ES investicijų priemonės. 2016 m. ūkininkavimui ir kaimo plėtrai iš ES biudžeto skirta 57,4 mlrd. EUR, o ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai – 37,8 mlrd. EUR, nepaisant vėlavimo pradėti įgyvendinti dabartinę DFP.

Komisija pradėjo debatus su 27 valstybėmis narėmis dėl ES ateities ir prioritetų. Toliau kartu sieksime sukurti turtingesnę, konkurencingesnę ir saugesnę ateitį. 

Güntheris H. Oettingeris

Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Europos Komisijos narys

EUROPOS SĄJUNGOS POLITINĖ SISTEMA, VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ

Europos Sąjunga (ES) yra sąjunga, kuriai 28 1 Europos šalys (valstybės narės) suteikia kompetenciją siekti jų bendrų tikslų. Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.

1.POLITINĖ SISTEMA

Sutartyje nustatytų tikslų ES siekia naudodamasi įvairiomis priemonėmis, viena kurių – ES biudžetas. Kitos, pavyzdžiui, yra teisės aktų siūlymas arba politikos strategijų vykdymas.

Iš ES biudžeto remiamos politikos sritys įgyvendinamos pagal daugiametę finansinę programą (DFP).

DFP pritariama vieningai, taip parodant, kad visos valstybės narės sutinka su tikslais ir išlaidomis. Iš ES biudžeto visoje Europos Sąjungoje finansuojama įvairių sričių politika ir programos. Remdamasi DFP Europos Parlamento ir Tarybos nustatytais prioritetais, Komisija įgyvendina išlaidų programas, veiklą ir projektus. Pagrindinėje Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) išlaidų srityje ES teisiškai įsipareigoja įgyvendinti šiuos veiksmus ir šiuo tikslu priima veiksmų programas.

Pagrindinis ES finansavimo šaltinis yra nuosavų išteklių įplaukos, kurias papildo kitos įplaukos. Nuosavi ištekliai yra trijų rūšių: tradiciniai nuosavi ištekliai (pvz., muitai ir cukraus mokesčiai), nuosavi ištekliai iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir nuosavi ištekliai iš bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Kitos iš ES veiklos gaunamos įplaukos (pvz., konkurencijos bylų baudos) paprastai sudaro mažiau nei 10 % visų įplaukų. Visa biudžetui finansuoti reikalingų nuosavų išteklių suma nustatoma iš visų išlaidų atėmus kitas įplaukas. Bendra nuosavų išteklių suma negali viršyti 1,23 % valstybių narių BNP sumos.

ES veiklos išlaidos priskiriamos įvairioms DFP išlaidų kategorijoms ir gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir valdomi. ES biudžetas vykdomas pagal tris valdymo būdus:

Pasidalijamasis valdymas: pagal šį metodą biudžeto vykdymo užduotys perduodamos valstybėms narėms. Apie 80 % išlaidų valdomos pagal šį valdymo būdą, kuris taikomas tokioms sritims kaip žemės ūkio išlaidos ir struktūriniai veiksmai.

Tiesioginis valdymas: taikomas tais atvejais, kai biudžetą tiesiogiai vykdo Komisijos tarnybos.

Netiesioginis valdymas: taikomas tais atvejais, kai Komisija biudžeto vykdymo užduotis paveda ES arba nacionalinės teisės subjektams, kaip antai ES agentūroms arba tarptautinėms organizacijoms.

2.VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ ES

2.1.INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

ES organizacinį valdymą vykdo institucijos, tarnybos ir kitos ES įstaigos, nurodytos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamųjų raštų 9 pastaboje. Pagrindinės institucijos, atsakingos už politikos formavimą ir sprendimų priėmimą, yra Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba ir Komisija.

Komisija yra vykdomoji ES institucija ir rūpinasi jos bendraisiais interesais. Ji tai daro siūlydama teisės aktus, įgyvendindama ES politiką, prižiūrėdama, ar tinkamai įgyvendinamos Sutartys ir Europos teisė, valdydama ES biudžetą, ir atstovaudama Sąjungai už Europos ribų.

Komisijos vidaus veikimas yra pagrįstas keliais esminiais gero valdymo principais: aiškios pareigos ir atsakomybė, tvirtas įsipareigojimas valdyti veiklą ir laikytis teisinės sistemos, aiškūs atskaitomybės mechanizmai, aukštos kokybės ir įtrauki reglamentavimo sistema, atvirumas bei skaidrumas ir aukšti etiško elgesio standartai.

2.2.KOMISIJOS VALDYMO STRUKTŪRA

Europos Komisijos valdymo struktūra unikali – aiškiai atskirtos politinės ir administracinės priežiūros struktūros, aiškiai apibrėžta atsakomybė ir finansinė atskaitomybė. Sistema pagrįsta Sutartimis, o struktūra keitėsi, kad prisitaikytų prie kintančios aplinkos ir toliau atitiktų atitinkamuose tarptautiniuose standartuose 5 nustatytą geriausią praktiką.

§Komisijos narių kolegija prisiima bendrą politinę atsakomybę už Komisijos darbą. Praktinis biudžeto įgyvendinimas pavedamas generaliniams direktoriams ir tarnybų vadovams, kurie vadovauja Komisijos administracinei struktūrai 6 .

§Kolegija perduoda su finansų valdymu susijusias užduotis generaliniams direktoriams arba tarnybų vadovams, kurie tokiu būdu tampa įgaliotaisiais leidimus suteikiančiais pareigūnais . Šios užduotys gali būti toliau perduotos direktoriams, skyrių vadovams ir kitiems asmenims, kurie tokiu būdu tampa perįgaliotaisiais leidimus suteikiančiais pareigūnais. Leidimus suteikiančių pareigūnų atsakomybė apima visą valdymo procesą, pradedant tuo, ką reikia padaryti, norint pasiekti institucijos nustatytus politikos tikslus, ir baigiant veiklos valdymu, kiek tai susiję su biudžetu ir pačia veikla.

Taigi, su finansų valdymu susijusios funkcijos ir pareigos Komisijoje aiškiai apibrėžtos ir įgyvendinamos. Tai yra decentralizuotas požiūris, kai aiškiai nustatoma atsakomybė siekiant kurti administravimo kultūrą, kuria valstybės tarnautojai būtų skatinami prisiimti atsakomybę už veiklą, kurią jie kontroliuoja, ir suteikti jiems galimybę kontroliuoti veiklą, už kurią jie yra atsakingi.

Atsižvelgiant į Komisijos strateginio planavimo ir programavimo ciklą reikalaujama, kad kiekvienas leidimus suteikiantis pareigūnas parengtų metinę veiklos ataskaitą (MVA) apie tų metų veiklą ir politikos pasiekimus bei rezultatus ir joje patvirtina, kad ištekliai buvo naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad jis nustatė kontrolės procedūras, kuriomis užtikrintos būtinos garantijos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu. Komisijos lygmeniu šie rezultatai priimami ir skelbiami suvestine forma Metinėje biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje ir siunčiami Europos Parlamentui ir Tarybai ir yra pagrindinė priemonė, kurią pasitelkdama Komisijos narių kolegija prisiima politinę atsakomybę už biudžeto valdymą.

Komisijos apskaitos pareigūnas centralizuotai atsako už iždo valdymą, susigrąžinimo procedūras, apskaitos taisyklių nustatymą remiantis tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais ir metodais, apskaitos sistemų tvirtinimą ir Komisijos bei ES konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rengimą. Be to, apskaitos pareigūnas turi pasirašyti metines finansines ataskaitas, pareikšdamas, kad jose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai. Apskaitos pareigūnas veikia nepriklausomai ir jam tenka didelė atsakomybė, susijusi su finansinių ataskaitų teikimu Komisijoje. Komisijos vidaus auditorius taip pat yra centralizuota ir nepriklausoma pareigybė.

Organizacinio valdymo taryba atlieka vaidmenį valdant Komisiją: vykdo priežiūrą ir teikia strategines gaires svarbiausiais organizacinio valdymo klausimais, be kita ko susijusiais su finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymu. Jai pirmininkauja generalinis sekretorius ir ji reguliariai sukviečia už biudžetą, žmogiškuosius išteklius ir IT atsakingus generalinius direktorius ir kabinetus, kad užtikrintų, jog Komisijoje būtų įdiegtos reikiamos organizacinės ir techninės struktūros, kad būtų galima veiksmingai ir efektyviai pasiekti Komisijos Pirmininko politinius prioritetus.

2.3.PATIKIMAS VEIKLOS REZULTATŲ PLANAS

Patikimo veiklos rezultatų plano įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant, kad ES programos būtų labai orientuotos į rezultatus, Europos pridėtinę vertę ir būtų patikimai valdomos. Vykdant ES biudžetą reikia atsižvelgti į tikslų įvairovę ir politikos bei programų papildomumą ir integravimą ir itin svarbų valstybių narių vaidmenį įgyvendinant ES biudžetą. Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti, kad ES biudžeto lėšomis būtų pasiekta kuo geresnių rezultatų jos piliečiams ir būtų remiami politikos prioritetai. Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų skiriami prioritetinėms sritims ir kad kiekvienas veiksmas būtų rezultatyvus ir turėtų pridėtinės vertės, Komisija įgyvendina savo „į rezultatus orientuoto ES biudžeto“ iniciatyvą. Remiantis 2014–2020 m. veiklos rezultatų planu, ja siekiama geresnės pusiausvyros tarp reikalavimų atitikties ir veiklos rezultatų. 2014–2020 m. veiklos rezultatų planai įtraukti kaip nauja privaloma dalis ir svarbus principas, kuriuo remiantis šiuo programavimo laikotarpiu labiau orientuojamasi į rezultatus. Pagal šiuos planus būtina nustatyti aiškius ir išmatuojamus tikslus, rodiklius ir uždavinius, taip pat stebėsenos, atsiskaitymo ir vertinimo tvarką.

Metinėje ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiama išsami ES biudžeto vykdymo rezultatų, valdymo ir apsaugos apžvalga. Joje paaiškinama, kaip ES biudžeto lėšomis remiami Europos Sąjungos politikos prioritetai, paaiškinami rezultatai, pasiekti naudojant ES biudžeto lėšas, ir Komisijos vaidmuo užtikrinant ir skatinant, kad būtų laikomasi aukščiausių biudžeto ir finansų valdymo standartų.

2.4.FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

Pagrindinis ES finansinės atskaitomybės elementas yra Europos Sąjungos integruotas finansinės atskaitomybės rinkinys (IFAR), kurį sudaro ES konsoliduotosios metinės finansinės ataskaitos ir kitos ataskaitos, pateikiamos kartu su finansinėmis ataskaitomis, t. y. Metinė biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita ir tolesnių veiksmų po biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaita. IFAR visuomenei suteikiamas visapusiškas kiekvienų metų ES finansinės ir veiklos padėties vaizdas.

ES konsoliduotosiose metinėse finansinėse ataskaitose pateikiama finansinės informacijos apie ES institucijų, agentūrų ir kitų įstaigų veiklą tiek kaupiamosios apskaitos, tiek biudžeto požiūriu. Šios ataskaitos neapima valstybių narių metinių finansinių ataskaitų.

ES konsoliduotąsias metines finansines ataskaitas sudaro dvi atskiros, bet susijusios dalys:

a)    konsoliduotosios finansinės ataskaitos; ir

b)    biudžeto vykdymo ataskaitos, kuriose pateikiama suvestinė informacija apie biudžeto vykdymą.

Be to, kartu su ES konsoliduotosiomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis pateikiamas dokumentas „Finansinės būklės ataskaitos aptarimas ir analizė“ (FSDA), kuriame apibendrinami svarbūs finansinių ataskaitų pokyčiai ir tendencijos ir paaiškinama reikšminga rizika ir neapibrėžtumas, su kuriais susidūrė ES ir kuriuos turės pašalinti ateityje.

Komisijos ataskaitos ir atskaitomybė:

2.5.PATIKRINIMAI

Išorės auditas

ES institucijų (ir įstaigų) išorės auditorius – Europos Audito Rūmai. Europos Audito Rūmų misija yra padėti gerinti ES finansų valdymą, skatinti atskaitomybę ir skaidrumą ir atlikti nepriklausomo ES piliečių finansinių interesų sergėtojo vaidmenį. Europos Audito Rūmų, kaip ES nepriklausomo auditoriaus, vaidmuo yra patikrinti, ar už ES lėšas yra tinkamai atsiskaitoma, ar jos skiriamos ir panaudojamos laikantis atitinkamų taisyklių ir teisės aktų ir ar jos duoda ekonominės naudos.

ES metines finansines ataskaitas ir ES išteklių valdymą tikrina Europos Audito Rūmai, kurie, atlikdami auditą, Europos Parlamentui ir Tarybai parengia:

(1)    veiklos, finansuojamos iš bendrojo biudžeto, metinę ataskaitą, kurioje pateikia išsamias pastabas apie metines finansines ataskaitas ir susijusias operacijas;

(2)    nuomonę, pagrįstą auditais ir pateiktą metinėje ataskaitoje kaip patikinimo pareiškimas, apie i) ataskaitų patikimumą ir ii) susijusių operacijų, įskaitant surinktas įplaukas ir išmokas galutiniams gavėjams, teisėtumą ir tvarkingumą ir

(3)    specialiąsias konkrečių sričių ataskaitas.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Galutinis biudžeto priėmimo etapas — tam tikrų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimas. ES biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas Komisijai ir visoms kitoms ES institucijoms ir įstaigoms. Biudžeto įvykdymo patvirtinimas yra politinis biudžeto vykdymo išorės kontrolės aspektas ir sprendimas, kuriuo Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, atleidžia Komisiją (ir kitas ES įstaigas) nuo atsakomybės už tam tikro biudžeto valdymą, pažymėdamas to biudžeto egzistavimo pabaigą. ES sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priima Europos Parlamentas. Tai reiškia, kad atlikus auditą ir pabaigus rengti metines finansines ataskaitas, Taryba turi rekomenduoti, o paskui Europos Parlamentas turi nuspręsti, ar suteikti Komisijai ir kitoms ES įstaigoms ES biudžeto įvykdymo patvirtinimą už atitinkamus finansinius metus. Šis sprendimas grindžiamas metinių finansinių ataskaitų, Komisijos metinių biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitų, Audito Rūmų metinės ataskaitos, audito nuomonės ir specialiųjų ataskaitų bei Komisijos atsakymų į klausimus ir prašymus pateikti papildomos informacijos analize.

Galimi trys šios biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros rezultatai: biudžeto įvykdymas patvirtinamas, biudžeto įvykdymo patvirtinimas atidedamas arba biudžeto įvykdymas nepatvirtinamas. Neatsiejama Europos Parlamento vykdomos metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalis – posėdžiai, per kuriuos Europos Parlamento biudžeto kontrolės komiteto nariai užduoda Komisijos nariams klausimus, susijusius su politikos sritimis, už kurias šie atsako. Per Europos Parlamento plenarinį posėdį patvirtinama galutinė biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaita ir specialios rekomendacijos Komisijai imtis veiksmų. Tarybos rekomendacijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priima Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (ECOFIN taryba). Tiek Europos Parlamento vykdoma metinė biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, tiek Tarybos rekomendacijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo aptariamos metinėje stebėjimo ataskaitoje, kurioje Komisija išdėsto, kokių konkrečių priemonių ėmėsi, kad įgyvendintų pateiktas rekomendacijas.

KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ PASTABA

2016 m. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės finansinės ataskaitos parengtos remiantis informacija, kurią institucijos ir įstaigos pateikė pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento 148 straipsnio 2 dalį. Pareiškiu, kad ataskaitos parengtos pagal šio Finansinio reglamento IX antraštinę dalį, laikantis apskaitos principų, taisyklių ir metodų, nurodytų finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose.

Iš šių institucijų ir įstaigų apskaitos pareigūnų gavau visą informaciją, kurios patikimumą patvirtino minėtieji pareigūnai ir kuri būtina ataskaitoms, kuriose nurodyti Europos Sąjungos turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas, parengti.

Remdamasis šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, buvo būtinos Europos Komisijos ataskaitoms pasirašyti, patvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinęs, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Europos Sąjungos finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai.

[parašas]

Rosa ALDEA BUSQUETS

Komisijos apskaitos pareigūnė

2017 m. birželio 23 d.

EUROPOS SĄJUNGA

2016 FINANSINIAI METAI

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

TURINYS

BALANSAS    

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA    

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA    

FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS    

1. 1. SVARBIAUSI APSKAITOS POLITIKOS PRINCIPAI

2. 2. BALANSO PASTABOS

3. 3. FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITOS PASTABOS

4. 4. NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR TURTAS

5. 5. BIUDŽETINIAI IR TEISINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

6. 6. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

7. 7. SUSIJUSIŲ ŠALIŲ TEIKIAMA INFORMACIJA

8. 8. ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DATOS

9. 9. KONSOLIDAVIMO APIMTIS

BALANSAS

*    2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamentas patvirtino biudžetą, kuriame numatyta apmokėti Sąjungos trumpalaikius įsipareigojimus iš nuosavų išteklių, kurie 2017 m. bus surinkti valstybių narių arba iš jų pareikalauti. Be to, pagal Tarnybos nuostatų (1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas Nr. 259/68 su pakeitimais) 83 straipsnį valstybės narės bendrai garantuoja pensijų įsipareigojimus.

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

1.SVARBIAUSI APSKAITOS POLITIKOS PRINCIPAI

1.1.TEISINIS PAGRINDAS IR APSKAITOS TAISYKLĖS

ES ataskaitos rengiamos pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1) (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (OL L 362, 2012 12 31, p. 1), kuriuo nustatomos išsamios šio finansinio reglamento taikymo taisyklės.

Pagal Finansinio reglamento 143 straipsnį ES finansinės ataskaitos rengiamos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS). Siekiant nustatyti vienodas apskaitos, vertinimo ir ataskaitų pateikimo taisykles ir taip suderinti finansinių ataskaitų parengimo ir konsolidavimo procesą, visos institucijos ir ES įstaigos, kurių atskaitomybė konsoliduojama, taiko šias Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles.

1.2.APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – teikti informaciją apie subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kuri yra naudinga daugeliui šios informacijos vartotojų. ES, kaip viešojo sektoriaus subjekto, konkretesni tikslai – teikti informaciją, naudingą priimant sprendimus, ir parodyti subjekto atskaitomybę už jam pavestus išteklius. Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į šiuos tikslus.

Bendri aspektai (arba apskaitos principai), kurių reikia laikytis rengiant finansines ataskaitas, išdėstyti ES apskaitos taisyklėje Nr. 1 „Finansinės ataskaitos“ ir yra tokie patys, kaip ir aprašytieji TVSAS 1: teisingo pateikimo, kaupiamojo principo, veiklos tęstinumo, pateikimo nuoseklumo, reikšmingumo, sumavimo, atskaitymo ir palyginamosios informacijos. Pagal Finansinio reglamento 144 straipsnį kokybinės finansinės atskaitomybės savybės yra svarbumas, patikimumas, suprantamumas ir palyginamumas.

1.3.KONSOLIDAVIMAS

Konsolidavimo apimtis

ES konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima visus svarbius kontroliuojamus subjektus (t. y. ES institucijas (įskaitant Komisiją) ir ES agentūras), asocijuotąsias ir bendrąsias įmones. Visą konsoliduotų subjektų sąrašą galima rasti ES finansinių ataskaitų 9 pastaboje. Jame šiuo metu yra 52 kontroliuojami subjektai ir 1 asocijuotoji įmonė. Subjektai, kurių atskaitomybę reikia konsoliduoti, tačiau kurie nėra reikšmingi ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų mastu, neturi būti konsoliduojami arba apskaitomi taikant nuosavybės metodą, jei taip būtų sugaišta per daug laiko arba ES patirtų per didelių išlaidų. Tokie subjektai vadinami nereikšmingais subjektais ir yra atskirai išvardyti 9 pastaboje. 2016 m. 7 subjektai klasifikuoti kaip nereikšmingi subjektai.

Kontroliuojami subjektai

Sprendimas konsoliduoti subjekto atskaitomybę grindžiamas kontrolės sąvoka. Kontroliuojami subjektai yra visi subjektai, iš kurių ES dėl savo dalyvavimo gauna įvairios naudos, arba turi teisę jos gauti, ir naudodamasi savo galia valdyti kitą subjektą gali paveikti tos naudos pobūdį ir dydį. Šia galia turi būti galima pasinaudoti iš karto ir ji turi būti susijusi su atitinkama subjekto veikla. Kontroliuojamų subjektų atskaitomybė yra visiškai konsoliduota. Konsolidavimas pradedamas pirmąją kontrolės dieną ir baigiamas, kai tokia kontrolė baigiasi.

Dažniausiai Europos Sąjungoje taikomi šie kontrolės kriterijai: subjekto sukūrimas remiantis steigimo sutartimis arba antrinės teisės aktais, subjekto finansavimas iš ES biudžeto, balsavimo teisių valdymo organuose turėjimas, Europos Audito Rūmų atliekamas auditas ir Europos Parlamento teikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Siekiant pradėti kontrolę, kiekvieno subjekto lygmeniu įvertinama, ar užtenka vieno pirmiau nurodyto kriterijaus, ar jų visų.

Pagal šį požiūrį laikoma, kad ES turi išskirtinę ES institucijų (išskyrus Europos Centrinį Banką) ir agentūrų (išskyrus įsteigtąsias pagal buvusią antrojo ramsčio politiką) kontrolę, todėl jos yra įtrauktos į konsoliduotąsias ataskaitas. Be to, kontroliuojamu subjektu taip pat laikoma likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB).

Visos reikšmingos ES kontroliuojamų subjektų tarpusavio operacijos ir likučiai yra eliminuoti, o tokių operacijų nerealizuotas pelnas ir nuostoliai nėra reikšmingi, todėl neeliminuoti.

Jungtinė veikla

Jungtinė veikla – tai susitarimas, kurį bendrai kontroliuoja ES ir viena arba daugiau šalių. Bendra kontrolė – sutartimi įteisintas veiklos kontrolės pasidalijimas, galimas tik tada, kai sprendimams dėl svarbios veiklos priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, sutarimas. Bendri susitarimai gali būti bendros operacijos arba bendrosios įmonės. Jei jungtinė veikla vykdoma per atskirą subjektą ir jungtinės veiklos šalys turi teisių į tos veiklos grynąjį turtą, ši jungtinė veikla klasifikuojama kaip bendroji įmonė. Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą (žr. 1.5.4 pastabą). Jei šalys turi teisių į tos veiklos turtą ir prievolių vykdyti su ta veikla susijusius įsipareigojimus, ši jungtinė veikla klasifikuojama kaip bendra operacija. Kalbant apie ES tenkančią dalį bendrose operacijose, ji savo finansinėse ataskaitose pripažįsta: savo turtą ir įsipareigojimus, įplaukas ir išlaidas ir bendrai turimo turto, įsipareigojimų ir įplaukų bei bendrai patirtų išlaidų dalį.

Asocijuotosios įmonės

Asocijuotosios įmonės – tai subjektai, kuriems ES tiesiogiai ar netiesiogiai turi reikšmingos įtakos, bet jų nekontroliuoja. Jeigu ES tiesiogiai ar netiesiogiai turi 20 % ar daugiau balsavimo teisių, laikoma, kad turima reikšmingos įtakos. Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą (žr. 1.5.4 pastabą).

Nekonsoliduoti subjektai, kurių lėšas valdo Komisija

ES darbuotojų bendrosios sveikatos draudimo sistemos fondus, Europos plėtros fondą ir Dalyvių garantijų fondą jų vardu valdo Komisija. Tačiau, kadangi šie subjektai nėra ES kontroliuojami, jų ataskaitos nekonsoliduojamos su jos finansinėmis ataskaitomis.

1.4.ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

Finansinės ataskaitos pateikiamos kasmet. Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

2.Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

Funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta

Jei nenurodyta kitaip, ES funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta yra euras, todėl finansinių ataskaitų duomenys nurodomi eurais (milijonais eurų).

Operacijos ir likučiai

Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos eurais taikant operacijų dieną galiojantį valiutos kursą. Valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant operacijas užsienio valiuta ir perskaičiuojant piniginį turtą ir įsipareigojimus užsienio valiuta, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos kursą yra pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Nepiniginių finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas finansinis turtas, perskaičiavimo skirtumai įtraukiami į tikrosios vertės rezervą.

Nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams bei nematerialiajam turtui, kurie išlaiko savo vertę eurais tokiu kursu, kuris galiojo jų įsigijimo dieną, taikomi skirtingi perskaičiavimo metodai.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus taikant gruodžio 31 d. Europos Centrinio Banko (ECB) valiutų kursus:

Euro kursas

3.Įverčių taikymas

Pagal TVSAS ir visuotinai priimtus apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos privalo būti pagrįstos vadovybės įverčiais ir prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: išmokų darbuotojams įsipareigojimų sumas, atidėjinius, finansinę riziką, susijusią su atsargomis ir gautinomis sumomis, sukauptas pajamas ir sąnaudas, neapibrėžtąjį turtą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų vertės sumažėjimo laipsnį ir finansinių priemonių aiškinamuosiuose raštuose nurodomas sumas. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Įverčių pokyčiai parodomi tuo laikotarpiu, kuriuo jie tampa žinomi.

3.1.BALANSAS

4.Nematerialusis turtas

Įsigytos kompiuterinės programinės įrangos licencijos nurodomos įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolius. Turtas amortizuojamas tiesiniu metodu per nustatytą jo naudingo tarnavimo laikotarpį – 3–11 metų. Nustatyta nematerialiojo turto naudingo tarnavimo trukmė priklauso nuo jo konkretaus naudingo tarnavimo laikotarpio arba sutartimi nustatyto teisinio laikotarpio. Viduje kuriamas nematerialusis turtas kapitalizuojamas, kai jis atitinka susijusius ES apskaitos taisyklių kriterijus ir yra susijęs tik su turto kūrimo etapu. Kapitalizuojamos sąnaudos apima visas tiesiogiai priskiriamas sąnaudas, kurių reikia turtui sukurti, pagaminti ir paruošti naudoti vadovybės numatytu būdu. Su mokslinių tyrimų veikla susijusios sąnaudos, nekapitalizuojamos technologinės plėtros sąnaudos ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos išlaidomis, kai patiriamos.    

5.Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Visas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai parodomi įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į savikainą įtraukiamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu, statyba ar perdavimu.

Paskesnės sąnaudos pridedamos prie turto balansinės vertės arba prireikus pripažįstamos atskiru turtu tik tais atvejais, kai yra tikėtina, kad ES ateityje gaus su tuo turtu susijusios ekonominės naudos arba naudojimo galimybių ir kad galima patikimai įvertinti tokio turto savikainą. Remonto ir priežiūros sąnaudos parodomos finansinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, finansinės veiklos ataskaitoje.

Žemės ir meno kūrinių nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes laikoma, kad jų naudojimo trukmė neribota. Statomo turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes šiuo turtu dar negalima naudotis. Siekiant nustatyti kito turto likutinę vertę, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesinį metodą, padalinant jo savikainą, atėmus likutinę vertę, to turto nustatytai naudojimo trukmei tokiu būdu:

Perleidimo pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami lyginant įplaukas, atėmus pardavimo išlaidas, su perleisto turto balansine verte ir įtraukiami į finansinės veiklos ataskaitą.

Nuoma

Materialiojo turto nuoma, kai ES iš esmės tenka visa su nuosavybe susijusi rizika ir atlygis, klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Nuomos laikotarpio pradžioje finansinė nuoma kapitalizuojama nuomojamo turto tikrąja verte arba dabartine minimalių nuomos įmokų verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Finansinės nuomos mokėjimų palūkanų dalis nuolat periodiškai įtraukiama į sąnaudas nuomos laikotarpiu, atsižvelgiant į nesumokėtą likutį. Nuomos įsipareigojimai, atskaičiavus finansavimo sąnaudas, įtraukiami į finansinius įsipareigojimus (ilgalaikius ir trumpalaikius). Palūkanos, tenkančios finansavimo sąnaudoms, parodomos finansinės veiklos ataskaitoje per nuomos laikotarpį, kad būtų galima nustatyti pastovią palūkanų normą kiekvieno laikotarpio įsipareigojimų likutinei vertei padengti. Turto, nuomojamo finansinės nuomos būdu, nusidėvėjimas skaičiuojamas per turto naudojimo trukmę arba nuomos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų trumpesnis.

Nuomos rūšis, kai nuomotojas išsaugo didžiąją dalį su nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio, klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Veiklos nuomos mokėjimai pripažįstami sąnaudomis finansinės veiklos ataskaitoje pagal tiesioginį metodą atsižvelgiant į nuomos trukmę.

6.Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kurio naudojimo trukmė yra neribota, nėra amortizuojamas ar nudėvimas ir kasmet tikrinama, ar jo vertė nesumažėjo. Tikrinama, ar nesumažėjo amortizuojamo ar nudėvimo turto vertė, kai tam tikri įvykiai arba aplinkybės rodo, kad balansinė turto vertė gali būti nepadengta. Vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami kaip suma, kuria turto balansinė vertė viršija jo atsiperkamąją (padengimo) vertę. Atsiperkamoji (padengimo) vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo išlaidas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė.

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų likutinės vertės ir naudojimo trukmė peržiūrimos ir prireikus koreguojamos bent kartą per metus. Jeigu turto balansinė vertė viršija jo apskaičiuotą atsiperkamąją (padengimo) vertę, turto balansinė vertė yra iš karto sumažinama iki atsiperkamosios (padengimo) vertės. Jeigu ankstesniaisiais metais nurodytos vertės sumažėjimo priežastys nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai atitinkamai panaikinami.

7.Investicijos, apskaitytos taikant nuosavybės metodą

Dalyvavimas asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių kapitale

Investicijos, apskaitytos taikant nuosavybės metodą, iš pradžių pripažįstamos savikaina. ES tenkanti šių investicijų dalis yra pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje, o rezervų pokyčių dalis – tikrosios vertės rezerve kaip grynasis turtas. Pradinė savikaina ir visi pokyčiai (tolesni įnašai, ekonominės veiklos rezultatų ir rezervų pokyčių dalis, vertės sumažėjimas ir dividendai) atitinka investicijų buhalterinę vertę finansinėse ataskaitose balanso sudarymo dieną. Paskirstytas investicijų pelnas sumažina turto balansinę vertę.

Jeigu ES tenkanti investicijų, apskaitomų taikant nuosavybės metodą, deficito dalis yra lygi ES tenkančiai investicijų daliai arba ją viršija, ES daugiau savo tolesnių nuostolių dalies nebepripažįsta (nepripažinti nuostoliai). Po to, kai ES dalis sumažinta iki nulio, papildomi nuostoliai pateikiami ir įsipareigojimas pripažįstamas tik tiek, kiek ES turi teisinių ar konstruktyvių įsipareigojimų ar atliko mokėjimų subjekto vardu.

Jei esama vertės sumažėjimo požymių, vertę reikia sumažinti iki mažesnės atsiperkamosios vertės. Atsiperkamoji vertė nustatoma, kaip aprašyta 1.5.3 pastaboje. Jeigu vėliau vertės sumažėjimo priežastys tampa nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai pakeičiami balansine verte, kuri būtų buvusi nustatyta, jeigu nebūtų buvę pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Tais atvejais, kai ES turi 20 % arba daugiau investicinio kapitalo fondo, ji nesiekia turėti reikšmingos įtakos. Todėl tokie fondai vertinami kaip finansinės priemonės, priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto.

Asocijuotosios ir bendrosios įmonės, klasifikuotos kaip nereikšmingi subjektai, nėra apskaitomos pagal nuosavybės metodą. ES įnašai tiems subjektams yra apskaitomi kaip to laikotarpio išlaidos.

8.Finansinis turtas

Klasifikavimas

ES savo finansinį turtą skirsto į tokias kategorijas: tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas; paskolos ir gautinos sumos; iki išpirkimo termino laikomos investicijos; parduoti laikomas finansinis turtas. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieno balanso sudarymo dieną.

(I)Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

Finansinis turtas priskiriamas šiai kategorijai, jeigu jis įsigytas turint pagrindinį tikslą jį greitai parduoti arba jeigu taip nusprendė ES. Į šią kategoriją taip pat patenka išvestinės finansinės priemonės. Šios kategorijos turtas yra priskiriamas trumpalaikiam turtui, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo balanso datos.

(II)Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos – neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Jos atsiranda, kai ES tiesiogiai skolininkui suteikia pinigų, prekių ar paslaugų neketindama prekiauti gautinomis sumomis, arba tuo atveju, kai ES perima pradinio skolintojo teises po to, kai ES atliko mokėjimą pagal garantijos sutartį. Mokėjimai, kurie turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo balanso datos, priskiriami prie trumpalaikio turto. Mokėjimai, kurie turi būti atlikti po 12 mėnesių nuo balanso datos, priskiriami prie ilgalaikio turto. Paskolos ir gautinos sumos apima terminuotuosius indėlius, kurių pradinis grąžinimo terminas viršija tris mėnesius.

(III)Iki išpirkimo termino laikomos investicijos

Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais bei fiksuotais išpirkimo terminais, kurių ES ketina ir gali laikytis. Šiais finansiniais metais ES neturėjo jokių šiai kategorijai priskiriamų investicijų.

(IV)Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas yra neišvestinė finansinė priemonė, kuri arba yra priskirta šiai kategorijai, arba nepatenka į jokią kitą kategoriją. Jis klasifikuojamas arba kaip trumpalaikis, arba kaip ilgalaikis turtas, priklausomai nuo laikotarpio, kurį ES tikisi jį laikyti ir kuris paprastai yra iki išpirkimo datos. Investicijos į subjektus, kurios nėra nei konsoliduojamos nei apskaitomos taikant nuosavybės metodą, ir kitos nuosavo kapitalo tipo investicijos (pvz. rizikos kapitalo operacijos) taip pat priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto.

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito, laikomo iki išpirkimo termino ir parduoti, pirkimas ir pardavimas pripažįstamas prekybos dieną – tą dieną, kai ES įsipareigoja pirkti arba parduoti turtą. Pinigų ekvivalentai ir paskolos pripažįstami tada, kai pinigai yra iš anksto sumokami skolininkams. Finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte. Sandorių, susijusių su visu finansiniu turtu, kuris neapskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, sąnaudos pridedamos prie tikrosios vertės pirminio pripažinimo metu. Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte, o sandorio sąnaudos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinio turto tikroji vertė pirminio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina (t. y. gauto atlygio tikroji vertė), nebent tos priemonės tikrąją vertę galima įrodyti palyginus su kitais rinkoje vykdomais sandoriais dėl tokios pačios priemonės arba remiantis vertinimo metodika, kurios kintamieji apima tik stebimų rinkų duomenis (pvz., tam tikrų išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju). Tačiau kai suteikiama ilgalaikė paskola, kuriai neskaičiuojamos palūkanos arba palūkanos yra mažesnės nei rinkos, jos tikroji vertė gali būti vertinama kaip visų būsimų piniginių įplaukų, diskontuotų vyraujančia rinkos palūkanų norma, taikoma panašiai priemonei su panašiu kredito reitingu, dabartinė vertė.

Suteiktos paskolos vertinamos nominaliąja verte, kuri laikoma paskolos tikrąja verte. Tai daroma dėl šių priežasčių:

-ES skolinimo „rinkos sąlygos“ yra labai specifinės ir skiriasi nuo kapitalo rinkų sąlygų, kuriomis leidžiamos komercinės arba vyriausybės obligacijos. Kadangi skolintojai šiose rinkose gali rinktis alternatyvias investicijas, ši pasirinkimo galimybė atsispindi rinkos kainoje. Tačiau ES neturi alternatyvių investicijų galimybės, nes negali investuoti lėšų kapitalo rinkose; lėšas ji gali skolintis tik kad suteiktų paskolas tomis pačiomis normomis. Vadinasi, naudodama pasiskolintas lėšas ES negali pasinaudoti alternatyvaus skolinimo arba investicijų galimybėmis. Todėl nėra alternatyviųjų sąnaudų ir nėra pagrindo lyginti su rinkos normomis. Iš tiesų, ES skolinimo veikla pati savaime sudaro rinką. Kadangi alternatyviųjų sąnaudų galimybe nesinaudojama, rinkos kainoje netiksliai atspindima ES skolinimo operacijų esmė. Todėl netikslinga ES skolinimo tikrąją vertę nustatyti pagal komercines arba vyriausybės obligacijas.

-Be to, kadangi negalima palyginti su aktyviąją rinka arba panašiomis operacijomis, ES savo skolinimo operacijų, vykdomų teikiant EFSM, mokėjimų balanso ir kitas tokias paskolas, tikrąją vertę turi nustatyti pagal taikomą palūkanų normą.

-Be to, šių paskolų atveju paskolos ir pasiskolintos lėšos dėl savo kompensacinio pobūdžio turi kompensacinį poveikį. Todėl faktinės paskolos palūkanos yra lygios faktinei susijusių pasiskolintų lėšų palūkanų normai. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinių priemonių pripažinimas panaikinamas, kai teisių į pinigų srautus iš investicijų galiojimas baigiasi arba ES perleidžia iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir atlygį kitai šaliai.

Tolesnis vertinimas

(I)Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas vėliau apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl kategorijai „finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas“ priskiriamo turto tikrosios vertės pasikeitimo, įtraukiami į laikotarpio, kada jie buvo patirti, finansinės veiklos ataskaitą.

(II)Paskolos ir gautinos sumos yra parodomos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju ta pati palūkanų norma taikoma ir paskoloms, ir pasiskolintoms lėšoms, nes šios paskolos turi kompensacinių operacijų ypatybių, todėl paskolų ir skolinimosi sąlygų bei sumų skirtumai nėra reikšmingi. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

(III)Laikomas iki termino pabaigos turtas yra parodomas amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Šiuo metu ES neturi investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą.

(IV)Parduoti laikomas finansinis turtas vėliau apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės pokyčių, pripažįstami tikrosios vertės rezerve, išskyrus piniginio turto konvertavimo skirtumus, kurie pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Kai panaikinamas turto, klasifikuojamo kaip parduoti laikomas finansinis turtas, pripažinimas arba jo vertė sumažėja, sukauptas tikrosios vertės patikslinimas, anksčiau pripažintas tikrosios vertės rezerve, pripažįstamas finansinės veiklos ataskaitoje. Parduoti laikomo finansinio turto palūkanos, apskaičiuojamos taikant faktinių palūkanų metodą, pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje. Dividendai už parduoti laikomas nuosavo kapitalo priemones yra pripažįstami, kai nustatoma ES teisė gauti tokį mokėjimą.

Aktyviosiose rinkose kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra pagrįsta tuo metu siūlomomis kainomis. Jeigu finansinis turtas neturi aktyviosios rinkos (taip pat į biržų sąrašus neįtrauktų vertybinių popierių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju), ES tikrąją vertę nustato taikydama vertinimo metodus. Jie apima pastarojo meto sandorių įprastomis rinkos sąlygomis naudojimą, sąsajas su kitomis iš esmės tokiomis pačiomis priemonėmis, diskontuotų pinigų srautų analizę, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo metodus, kuriuos paprastai naudoja rinkos dalyviai.

Investicijos į rizikos kapitalo fondus, klasifikuojamos kaip parduoti laikomas turtas, kurios neturi kotiruojamos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, vertinamos priskirtina grynąja turto verte, kuri yra laikoma lygiaverte jų tikrajai vertei.

Tais atvejais, kai investicijų į nuosavo kapitalo priemones, kurios neturi kotiruojamos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta, šios investicijos vertinamos savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

ES kiekvieno balanso sudarymo dieną įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo finansinio turto vertė. Finansinio turto vertė sumažėja ir vertės sumažėjimo nuostoliai patiriami tada ir tik tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad turto vertė sumažėjo dėl vieno arba kelių įvykių po turto pirminio pripažinimo ir toks įvykis (arba įvykiai), dėl kurio (-ių) atsirado nuostoliai, veikia finansinio turto, kuris gali būti patikimai apskaičiuotas, apskaičiuotus būsimuosius pinigų srautus.

(a)Amortizuota savikaina apskaitomas turtas

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo amortizuota savikaina apskaitomų paskolų, gautinų sumų arba iki išpirkimo termino laikomų investicijų vertė, tuomet nuostolių suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų (neįtraukiant būsimų kredito nuostolių, kol jie nepatirti), diskontuotų taikant pradinę šio finansinio turto faktinių palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas. Turto balansinė vertė sumažinama, o nuostolių suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje. Jeigu paskolai arba iki išpirkimo termino laikomai investicijai taikoma kintama palūkanų norma, tuomet diskonto norma bet kokiam vertės sumažėjimo nuostoliui vertinti lygi sutartyje nustatytai dabartinei faktinių palūkanų normai. Finansinio įkaito apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skaičiavimas parodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl teisės naudotis turtu atėmimo, atėmus įkaito įsigijimo ir pardavimo sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, ar teisės naudotis turtu atėmimas yra tikėtinas, ar ne. Jeigu vertės sumažėjimo nuostolių suma per kitą laikotarpį sumažėja, ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus vertės sumažėjimą, pirmiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje panaikinami.

(b)Tikrąja verte apskaitomas turtas

Investicijų į nuosavybės vertybinius popierius, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas finansinis turtas, atveju sprendžiant, ar sumažėjo vertybinių popierių vertė, atsižvelgiama į reikšmingą arba nuolatinį (ilgalaikį) vertybinio popieriaus vertės mažėjimą žemiau jo savikainos. Jeigu yra tokių įrodymų apie parduoti laikomą finansinį turtą, sukaupti nuostoliai, skaičiuojami kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokius nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, anksčiau pripažintus finansinės veiklos ataskaitoje, yra pašalinami iš rezervų ir pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Finansinės veiklos ataskaitoje pripažinti nuosavo kapitalo priemonių vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje nėra panaikinami. Jeigu vėliau skolos priemonės, klasifikuojamos kaip parduoti laikomas finansinis turtas, tikroji vertė padidėja, o toks padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus vertės sumažėjimo nuostolius, vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje panaikinami.

9.Atsargos

Atsargos parodomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Savikaina nustatoma pagal FIFO metodą (pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos). Į pagamintos produkcijos ir nebaigtų gaminių savikainą įtraukiamos žaliavos, tiesioginės darbo sąnaudos, kitos tiesiogiai priskiriamos sąnaudos ir susijusios gamybos pridėtinės išlaidos (remiantis įprastu veiklos pajėgumu). Grynoji galimo realizavimo vertė – apskaičiuota pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus gamybos užbaigimo sąnaudas ir pardavimo išlaidas. Kai atsargos laikomos realizavimui be mokesčio arba už nedidelį mokestį, jos įvertinamos savikaina arba dabartine atsargų atkuriamąja verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų mažesnė. Dabartinė atkuriamoji vertė – tai išlaidos, kurias ES patirtų, jeigu įsigytų turtą finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

10.Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per laikotarpį, nustatytą konkrečioje sutartyje, sprendime ar pagrindiniame teisės akte. Pradinės lėšos arba avansas yra naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, per susitarime nustatytą laikotarpį, arba grąžinami. Jeigu gavėjas nepatiria finansuoti tinkamų išlaidų, jis privalo išankstinį finansavimą grąžinti ES. Patvirtinus finansuoti tinkamas sąnaudas (kurios pripažįstamos kaip išlaidos), išankstinio finansavimo suma gali būti (visiškai arba iš dalies) sumažinta.

Išankstinis finansavimas tolesniuose balansuose vertinamas iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus per laikotarpį patirtas finansuoti tinkamas išlaidas (kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas).

Palūkanos už išankstinį finansavimą pripažįstamos jų priskaičiavimo metu pagal atitinkamo susitarimo nuostatas. Metų pabaigoje sukauptų palūkanų įplaukos įvertinamos remiantis patikimiausia informacija ir šis įvertis įtraukiamas į balansą.

Kiti avansai valstybėms narėms, kurie atsiranda ES sugrąžinus sumas, valstybių narių sumokėtas jų gavėjams kaip avansai (įskaitant „finansines priemones, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas“), pripažįstami kaip turtas ir įtraukiami į išankstinio finansavimo išlaidų kategoriją. Kiti avansai valstybėms narėms yra vėliau vertinami iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus galutinių gavėjų patirtų finansuoti tinkamų išlaidų geriausią įvertį, apskaičiuotą remiantis pagrįstomis ir patvirtinamomis prielaidomis.

ES įnašai į Europos plėtros fondo ar kitų nekonsoliduojamų subjektų patikos fondus taip pat priskiriami išankstiniam finansavimui, nes jų tikslas yra pastūmėti patikos fondo veiklą, kad iš jo būtų galima finansuoti konkrečius veiksmus, nustatytus remiantis fondo tikslais. ES įnašai į patikos fondus vertinami pradine ES įnašo suma, atėmus finansuoti tinkamas išlaidas, kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas, patikos fondo patirtas per ataskaitinį laikotarpį ir skirtas ES įnašui pagal pagrindinį susitarimą.

11.Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

Kadangi pagal ES apskaitos taisykles privaloma atskirai pateikti prekybos ir neprekybines operacijas, siekiant parengti ataskaitas gautinos sumos yra apibrėžiamos kaip gaunamos iš prekybos operacijų, o susigrąžintinos sumos – kaip gaunamos iš neprekybinių operacijų, vykdomų ne pagal sutartį (kai ES įgyja vertę iš kito subjekto, tiesiogiai nesuteikdama mainais maždaug tokios pat vertės (pavyzdžiui, iš valstybių narių susigrąžintinos sumos, susijusios su nuosavais ištekliais).

Iš prekybos operacijų gautinos sumos atitinka finansinių priemonių apibrėžtį, todėl yra priskiriamos paskolų ir gautinų sumų kategorijai bei atitinkamai apskaičiuojamos (žr. 1.5.5 pastabą). Finansinių priemonių aiškinamuosiuose raštuose į iš prekybos operacijų gautinas sumas įtraukiamos sukauptos pajamos ir prekybos operacijų būsimųjų laikotarpių sąnaudos (nes jos nematerialios).

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos apskaitomos pradine suma (patikslinta atsižvelgus į palūkanas ir nuobaudas), atėmus vertės sumažinimą. Neprekybinių operacijų susigrąžintinų sumų vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad ES negalės surinkti visų pradinio dydžio neprekybinių operacijų susigrąžintinų sumų. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažinimo suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje. Remiantis ankstesne patirtimi taip pat taikomas neįvykdytų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas, bendras vertės sumažinimas. Informacijos apie metų pabaigoje pripažintų sukauptų pajamų tvarkymą pateikta 1.5.14 pastaboje. Pateikiamos ir nurodomos neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos nėra finansinės priemonės, nes jos nesiejamos su sutartimi, kuria būtų sukuriamas finansinis įsipareigojimas arba nuosavo kapitalo priemonė. Tačiau finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos atitinkamais atvejais yra nurodomos kartu su iš prekybos operacijų gautinomis sumomis.

12.Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės ir apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo arba trumpalaikius indėlius ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

13.Pensijos ir kitos išmokos darbuotojams

Pensijų įsipareigojimai

ES vykdo nustatyto dydžio išmokų pensijų planus. Nepaisant to, kad vienas trečdalis tikėtinų šių išmokų sąnaudų dengiamas iš darbuotojų atlyginimų, šie įsipareigojimai nefinansuojami. Balanse pripažintas įsipareigojimas, susijęs su nustatyto dydžio išmokų pensijų planais, yra lygus dabartinei nustatyto išmokų įsipareigojimo vertei balanso dieną, atėmus bet kokio plano turto tikrąją vertę. nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimą apskaičiuoja nepriklausomi aktuarai, taikydami prognozuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimuosius netenkamų pinigų srautus, taikant vyriausybės obligacijų, kurios išreikštos valiuta, kuria bus mokamos išmokos, ir kurių išpirkimo terminas panašus į susijusio pensijų įsipareigojimo terminą, palūkanų normas.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl praktinio patikslinimo ir aktuarinių prielaidų pokyčių, iš karto pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Ankstesnės tarnybos sąnaudos iš karto pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai pensijų plano pokyčiai priklauso nuo darbuotojų, likusių tarnyboje tam tikram laikotarpiui (teisių suteikimo laikotarpiui). Tokiu atveju ankstesnės tarnybos sąnaudos yra amortizuojamos pagal tiesinį metodą per teisių suteikimo laikotarpį.

Ligos išmokos pasibaigus tarnybos laikotarpiui

ES rūpinasi savo darbuotojų sveikata, kompensuodama medicinines išlaidas. Kasdieniam jų administravimui sukurtas atskiras fondas. Šia sistema naudojasi tiek dabartiniai darbuotojai, pensininkai, našliai ir našlės, tiek jų artimieji. Išmokos, mokamos nedirbantiems asmenims (pensininkams, našlaičiams ir t. t.), klasifikuojamos kaip išmokos darbuotojams pasibaigus tarnybos laikotarpiui. Atsižvelgiant į šių išmokų pobūdį, reikia atlikti aktuarinius skaičiavimus. Įsipareigojimas balanse nustatomas panašiu principu kaip ir pensijų įsipareigojimai (žr. pirmiau).

14.Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai ES turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiosioms šalims, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai būsimiems veiklos nuostoliams nepripažįstami. Atidėjinio suma yra tiksliausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos finansinių ataskaitų sudarymo dieną turimam įsipareigojimui padengti, įvertis. Kai atidėjinys susijęs su daug punktų, įsipareigojimas vertinamas apskaičiuojant visus galimus rezultatus ir jų tikimybę (tikėtinos vertės metodas).

15.Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, arba kaip finansiniai įsipareigojimai, parodomi amortizuota savikaina. Pasiskolintas lėšas sudaro iš kredito įstaigų pasiskolintos sumos ir skolos lakštais patvirtintos skolos. Pasiskolintos lėšos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, lygia jų emisijos įplaukoms (gauto atlygio tikrajai vertei), atėmus sandorio sąnaudas, o vėlesniais laikotarpiais parodomos amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą; bet koks įplaukų, atėmus sandorio sąnaudas, ir išpirkimo vertės skirtumas pripažįstamas finansinės veiklos ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą.

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, išskyrus sumas, kurių išpirkimo terminas trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo balanso datos. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju faktinių palūkanų metodas gali būti netaikomas paskoloms ir pasiskolintoms sumoms reikšmingumo sumetimais. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

ES patikos fondai, kurie yra laikomi Komisijos einamosios veiklos dalimi, yra apskaitomi Komisijos finansinėse ataskaitose ir tada konsoliduojami ES metinėse finansinėse ataskaitose. Todėl kitų paramos teikėjų įnašai į ES patikos fondus atitinka sąlyginių įplaukų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir jie pateikiami kaip finansiniai įsipareigojimai iki tol, kol tenkinamos sąlygos, susietos su pervestais įnašais, t. y. kol patikos fondas patirs reikalavimus atitinkančias išlaidas. Patikos fondas privalo finansuoti konkrečius projektus, o likvidavimo metu likusias lėšas grąžinti. Balanso dieną likę įnašų įsipareigojimai vertinami kaip gauti įnašai, atėmus patikos fondo patirtas išlaidas, kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas. Ataskaitų teikimo tikslais grynosios išlaidos priskiriamos prie kitų paramos teikėjų įnašų proporcingai gryniesiems įnašams, sumokėtiems iki gruodžio 31 d. Šis įnašų priskyrimas yra tik orientacinis. Jei patikos fondas likviduojamas, dėl likusių išteklių faktinio padalijimo nuspręs patikos fondo valdyba.

Finansiniai įsipareigojimai, klasifikuojami pagal tikrąją vertę kaip perteklius arba deficitas, apima išvestines finansines priemones, kai jų tikroji vertė neigiama. Jų apskaita yra tokia pati kaip ir tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito (žr. 1.5.5 pastabą).

16.Mokėtinos sumos

Didžioji ES mokėtinų sumų dalis yra neapmokėti dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų prašymai kompensuoti išlaidas (neprekybinės operacijos). Jos registruojamos kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunamas prašymas kompensuoti išlaidas. Atlikus patikrinimą ir priėmus reikalavimus atitinkančias išlaidas, mokėtinos sumos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą, o susijusios išlaidos registruojamos apskaitoje, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai jas priima ES.

17.Sukauptos ir būsimųjų laikotarpių pajamos bei sąnaudos

Operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Metų pabaigoje, jeigu paslauga buvo suteikta, ES pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (pavyzdžiui, remiantis sutartimi), bet sąskaita dar neišrašyta, finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos. Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, įplaukos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

Išlaidos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Sukauptos išlaidos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis įvertinta pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos išlaidos skaičiuojamos pagal išsamias Komisijos parengtas veiklos ir praktines gaires, kurių tikslas – užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų sąžiningai nurodyti ekonominiai ir kiti įvykiai, kurie turi būti nurodyti. Analogiškai, jei mokėjimas už paslaugas arba prekes, kurios dar negautos, atliktas iš anksto, išlaidos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

17.1.FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

18.Įplaukos

ĮPLAUKOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

Absoliuti dauguma ES įplaukų yra susijusi su neprekybinėmis operacijomis.

BNP pagrįsti ištekliai ir PVM ištekliai

Gautinos sumos yra pripažįstamos, kai Komisija išsiunčia valstybėms narėms pareikalavimą įmokėti įnašus. Šios sumos vertinamos „pareikalauta suma“. Kadangi PVM ir BNP ištekliai pagrįsti atitinkamų biudžetinių metų duomenų įverčiais, jie gali būti pakoreguoti, nes sumos gali keistis kol valstybės narės nepaskelbė galutinių duomenų. Įverčių pokyčio poveikis yra įtraukiamas nustatant laikotarpio, kai įvyko pokytis, grynąjį perteklių arba deficitą.

Tradiciniai nuosavi ištekliai

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos ir susijusios įplaukos pripažįstamos, kai iš valstybių narių gaunamos atitinkamos mėnesinės A ataskaitos (apimančios surinktus muitus ir mokėtinas sumas, kurios yra garantuotos ir neužginčytos). Finansinių ataskaitų sudarymo dieną valstybių narių surinktos, bet Komisijai dar nesumokėtos laikotarpio įplaukos yra įvertinamos ir pripažįstamos kaip sukauptos pajamos. Sumos, nurodytos iš valstybių narių gautose ketvirtinėse B ataskaitose (apimančios muitus, kurie nėra nei surinkti, nei garantuoti, taip pat garantuotas sumas, užginčytas skolininko), yra pripažįstamos kaip įplaukos, atėmus su jomis susijusias surinkimo sąnaudas. Be to, pripažįstamas vertės sumažėjimas, lygus įvertintam susigrąžinimo skirtumui.

Baudos

Įplaukos iš baudų pripažįstamos, kai ES priima sprendimą skirti baudą ir apie tai oficialiai praneša adresatui. Jeigu kyla abejonių dėl įmonės mokumo, pripažįstamas teisės į gautinas sumas vertės sumažėjimas. Priėmus sprendimą skirti baudą, skolininkai per du mėnesius nuo pranešimo dienos turi:

-arba pritarti sprendimui (tokiu atveju jie privalo per nustatytą laikotarpį sumokėti baudą, ir suma laikoma ES galutinai surinkta),

-arba nepritarti sprendimui (tokiu atveju jie pateikia apeliacinį skundą pagal ES teisę).

Tačiau net pateikus apeliacinį skundą, bauda turi būti sumokėta per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, nes apeliacinis skundas nesustabdo sprendimo galiojimo (ES sutarties 278 straipsnis), arba, tam tikromis aplinkybėmis, pritarus Komisijos apskaitos pareigūnui, skolininkas gali pateikti banko garantiją tai sumai.

Jeigu įmonė sprendimą apskundė ir jau laikinai sumokėjo baudą, suma parodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas. Tačiau, kadangi adresato apeliacinis skundas dėl ES sprendimo nesustabdo sprendimo galiojimo, gauti pinigai naudojami susigrąžintinai sumai padengti. Jeigu vietoj mokėjimo gaunama garantija, bauda lieka kaip susigrąžintina suma. Jeigu tikėtina, kad Bendrasis Teismas gali priimti ES nepalankų sprendimą, tokiai rizikai daromas atidėjinys. Jeigu pateikta garantija, neapmokėtos susigrąžintinos sumos vertė sumažinama laikantis reikalavimų. Banko sąskaitose, kuriose laikomos gautos sumos, sukauptos Komisijos gautos palūkanos pripažįstamos įplaukomis ir atitinkama suma padidinamas neapibrėžtasis įsipareigojimas.

Nuo 2010 m visas laikinai surinktas baudas Komisija valdo specialiai sukurtame fonde (BUFI) ir investuoja į finansines priemones.

ĮPLAUKOS IŠ PREKYBINIŲ OPERACIJŲ

Prekių ir paslaugų pardavimo įplaukos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio įplaukos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

Palūkanų pajamos ir išlaidos

Palūkanų pajamos ir išlaidos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Šis metodas taikomas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms arba palūkanų išlaidoms per atitinkamą laikotarpį paskirstyti. Apskaičiuodama faktinę palūkanų normą, ES įvertina pinigų srautus, atsižvelgdama į visas finansinės priemonės sutartines nuostatas (pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo pasirinkimą), tačiau neatsižvelgia į būsimus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi mokesčiai ir kitos sumos, kurias sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurios yra neatskiriama faktinės palūkanų normos dalis, taip pat sandorio išlaidos ir visos kitos įmokos arba nuolaidos.

Kai finansinis turtas arba panašaus finansinio turto grupė yra nurašyta dėl vertės sumažėjimo nuostolių, vertinant vertės sumažėjimo nuostolius palūkanų pajamos pripažįstamos taikant palūkanų normą, naudojamą diskontuojant būsimus pinigų srautus.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai nustatoma teisė gauti mokėjimą.

19.Išlaidos

Neprekybinių operacijų išlaidos sudaro didžiąją dalį ES išlaidų. Jos susijusios su pervedimais lėšų gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir atskiros dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos.

Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal teisės aktus (Finansinį reglamentą, Tarnybos nuostatus arba kitus teisės aktus) arba yra pasirašytas susitarimas, pagal kurį leidžiama atlikti pervedimą; lėšų gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus; galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis mokėjimo prašymas arba prašymas kompensuoti išlaidas, jie pripažįstami išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Finansuoti tinkamos išlaidos, kurios turi būti kompensuotos lėšų gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos sąnaudos.

Prekybos operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir jas priima ES. Jos vertinamos pradine sąskaitoje nurodyta suma. Be to, balanso dieną išlaidos, susijusios su paslauga, suteikta laikotarpiu, už kurį sąskaita faktūra dar negauta ar nepriimta, vertinamos ir pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

19.1.NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

20.Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau ES nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

21.Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau ES nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių; arba esamas įsipareigojimas, atsiradęs dėl praeities įvykių, kuris dar nėra pripažintas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai, arba retais atvejais – kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta.

21.1.PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Informacija apie pinigų srautus suteikia pagrindą įvertinti ES gebėjimą gauti pinigų ir pinigų ekvivalentų bei jos poreikius tuos pinigų srautus panaudoti.

Pinigų srautų ataskaita rengiama naudojant netiesioginį metodą. Tai reiškia, kad grynasis finansinių metų ekonominis rezultatas koreguojamas atsižvelgiant į nepiniginio pobūdžio sandorių rezultatus, visas praėjusių ar būsimų laikotarpių pagrindinės veiklos pinigų įplaukų ar išmokų atidėtas arba sukauptas sumas ir įplaukų arba išlaidų, susijusių su investicinės veiklos pinigų srautais, punktus.

Pinigų srautai, atsirandantys iš sandorių užsienio valiuta, parodomi ES atskaitomybės valiuta (eurais), taikant užsienio valiutos keitimo į eurus kursą, galiojantį pinigų srautų dieną.

Pinigų srautų ataskaitoje pateikti laikotarpio pinigų srautai, suklasifikuoti pagal pagrindinę ir investicinę veiklą (ES nevykdo finansinės veiklos).

Pagrindinė veikla – tai ES veikla, kuri nėra investicinė veikla. Ji apima didžiąją vykdomos veiklos dalį. Gavėjams suteiktos paskolos (ir susijusios pasiskolintos lėšos, kai taikytina) nelaikomos investicine (arba finansine) veikla, kadangi jomis siekiama bendrųjų tikslų, taigi jos yra ir ES kasdienių operacijų dalis. Pagrindinės veiklos taip pat apima investavimą, pavyzdžiui, į Europos investicijų fondą (EIF), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) ir rizikos kapitalo fondus. Iš tiesų šios veiklos tikslas – padėti siekti nustatytų politikos tikslų.

Investicinė veikla – tai nematerialiojo ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų įsigijimas ir perleidimas bei kitos investicijos, kurios neįtraukiamos į pinigų ekvivalentus. Prie investicinės veiklos nepriskiriamos gavėjams suteiktos paskolos. Siekiama parodyti realias ES atliktas investicijas.

22.BALANSO PASTABOS

TURTAS

22.1.NEMATERIALUSIS TURTAS

Šios sumos pirmiausia susijusios su kompiuterine programine įranga.

22.2.NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI

Kosminės erdvės priemonių kategorija apima ilgalaikį turtą, susijusį su dviem ES kosmoso programomis: pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos GALILEO ir EGNOS ir Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa „Copernicus“. 2015 m. su EGNOS ir „Copernicus“ susijęs 584 mln. EUR ilgalaikis turtas buvo įrašytas įrangos ir įrengimų kategorijoje.

Kalbant apie GALILEO, po to, kai 2016 m. gruodžio 15 d. buvo paskelbta apie GALILEO pradines paslaugas, 2 165 mln. EUR palydovų ir antžeminio segmento turto likutis buvo perkeltas iš statomo turto į ilgalaikį turtą, įskaitant 14 veikiančių GALILEO palydovų ir antžeminę infrastruktūrą. 2016 m. gruodžio 31 d. GALILEO veiklai skirtas ilgalaikis turtas siekė 2 146 mln. EUR, atėmus nusidėvėjimą. Likęs 756 mln. EUR vertės statomas turtas (2015 m. – 2 110 mln. EUR) apima 2016 m. paleistus 4 palydovus, kurių testavimas orbitoje balanso dieną dar nebuvo užbaigtas. Sistema GALILEO bus toliau plėtojama, kol nepradės veikti visu pajėgumu. Kai sistema GALILEO bus užbaigta, ją iš viso sudarys 30 palydovų.

Kalbant apie programą „Copernicus“, 1 073 mln. EUR, susijusių su veikiančiais „Copernicus“ palydovais („Sentinel 1A“, „Sentinel 2A“, „Sentinel 3A“ ir „Sentinel 1B“), yra pripažįstami kosminės erdvės priemonių turto kategorijoje (2015 m. – 498 mln. EUR), atėmus sukauptą nusidėvėjimą. Dar 1 133 mln. EUR, susijusių su „Copernicus“ palydovais, yra pripažįstami kaip statomas turtas (2015 m. – 1 188 mln. EUR).

83 mln. EUR (2015 m. – 85 mln. EUR) vertės ilgalaikis turtas, susijęs su Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos (EGNOS) antžemine infrastruktūra, taip pat yra įtrauktas į kosminės erdvės priemonių turto kategoriją. Be to, EGNOS statomas turtas sudaro 21 mln. EUR (2015 m. – 14 mln. EUR).

Su ES kosmoso programomis susijęs turtas kaupiamas padedant Europos kosmoso agentūrai (ESA).

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

22.3.INVESTICIJOS, APSKAITYTOS TAIKANT NUOSAVYBĖS METODĄ

23.Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale

Esama iš dalies ES finansuojamų subjektų, kurie atitinka reikalavimus, kad ES konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose būtų apskaitomi taikant nuosavybės metodą, tačiau kurie apskritai nėra reikšmingi finansinių ataskaitų mastu, todėl 2016 m. konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose nebuvo apskaityti taikant nuosavybės metodą. Tokie subjektai vadinami nereikšmingais subjektais (žr. 1.3 pastabą). Siekiant nustatyti, ar šis išskyrimas tebėra pagrįstas, atliekamas metinis nereikšmingumo vertinimas. ES įnašai šiems subjektams apskaityti kaip išlaidos. 9 pastaboje pateikiamas tų subjektų sąrašas 2016 m.

24.Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale

ES dalyvavimas Europos investicijų fondo (EIF) kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą kaip asocijuotoji įmonė. EIF yra ES finansų įstaiga, kurios specializacija – teikti rizikos kapitalą ir garantijas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). EIF įsikūręs Liuksemburge ir veikia kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė. Jo nariai yra Europos investicijų bankas (EIB), ES ir finansų įstaigų grupė. 2016 m. gruodžio 31 d. ES turėjo 28,1 % EIF nuosavybės teisių (2015 m. – 26,5 %) ir 28,1 % balsavimo teisių (2015 m. – 26,5 %). Pagal EIF įstatus į įstatymo numatytą rezervą jis turi skirti bent 20 % metinio grynojo pelno, kol sukauptas rezervas pasieks 10 % pasirašytojo kapitalo. Šio rezervo paskirstyti negalima.

Toliau nurodytos balansinės vertės sumos priskiriamos ES pagal jai tenkančią kapitalo procentinę dalį.

ES apmokėjo 20 % kapitalo dalies, nepareikalautas likutis yra 986 mln. EUR.

24.1.FINANSINIS TURTAS

25.Parduoti laikomas finansinis turtas

*    Ankstesnių metų sumos siejamos su Projektų obligacijų iniciatyva ir Paskolų garantijų priemone TEN-T projektams. 2016 m. šios dvi priemonės buvo sujungtos į Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

Iš bendros 10 442 mln. EUR sumos ES turimą parduoti laikomą finansinį turtą sudaro 8 920 mln. EUR skolos vertybinių popierių (pvz., obligacijų), 1 302 mln. EUR nuosavo kapitalo priemonių ir 221 mln. EUR investicijų į „EIB Unitary Fund“ (pinigų rinkos fondas). Skolos vertybiniai popieriai ir „EIB Unitary Fund“ vienetai daugiausia naudojami laikinai investuoti ES garantijai ir rizikos pasidalijimo priemonei skirtas sumas, kol jos bus panaudotos reikalavimams apmokėti garantijas patenkinti.

BUFI investicijos

Laikinai surinktos baudos, susijusios su konkurencijos bylomis, yra skirtos specialiam fondui (BUFI fondui – Biudžeto baudų fondui) ir Komisija jas investuoja į skolos priemones, priskiriamas prie parduoti skirto finansinio turto.

Likviduojama EAPB

Likviduojamos Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) atveju visas parduoti laikomas finansinis turtas yra skolos vertybiniai popieriai eurais, kotiruojami aktyviojoje rinkoje.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

Kadangi Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) nėra kotiruojamas jokioje akcijų biržoje, taip pat atsižvelgiant į ERPB įstatuose nustatytus sutartinius akcijų pardavimui taikomus apribojimus (be kita ko, akcijos gali būti parduotos tik esamiems akcininkams, o pardavimo kaina ribojama įsigijimo savikaina), ES akcijų paketas vertinamas savikaina.

GARANTIJŲ FONDAI, SKIRTI BIUDŽETO GARANTIJOMS

Išorės veiksmų garantijų fondas

Išorės veiksmų garantijų fondas dengia ES biudžeto garantijomis užtikrintas paskolas, visų pirma EIB skolinimo operacijas už ES ribų, finansuojamas iš EIB nuosavų išteklių, ir makrofinansinės pagalbos (MFP) paskolas bei Euratomo paskolas už ES ribų (žr. 4.1.1 pastabą). Tai yra EIB valdoma ilgalaikė priemonė (ilgalaikė dalis – 1 946 mln. EUR), skirta ES garantijomis užtikrintoms įsipareigojimų nevykdančių skolininkų skoloms padengti. Fondą sudaro ES biudžeto įmokos, už investuotą Fondo turtą gautos palūkanos ir sumos, atgautos iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, kurių atžvilgiu Fondas turėjo panaudoti savo garantijas. Fondo dydis turėtų atitikti tikslinę sumą, atitinkančią 9 % garantuotų metų pabaigoje negrąžintų paskolų. Skirtumas tarp tikslinės sumos ir Fondo turto vertės metų pabaigoje padengiamas iš ES biudžeto n + 2 metais, o bet koks perteklius grąžinamas į ES biudžetą.

ESIF garantijų fondas

Vadovaujantis ESIF reglamentu, ESIF garantijų fondas įsteigtas siekiant suteikti likvidumo atsargas nuostoliams, kuriuos gali patirti EIB, vykdydamas savo finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms pagal ESIF susitarimą gali būti skirta ESIF ES garantija, padengti (žr. 4.1.1 pastabą). ESIF garantijų fondas finansuojamas įnašais iš ES biudžeto. Jį taip pat sudaro investuotų garantijų fondo išteklių grąža, ES įplaukos, gautos kaip atlygis už garantiją pagal ESIF susitarimą, ir EIB iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų susigrąžintos sumos, susijusios su ankstesniais reikalavimais mokėti pagal garantiją. Fondą valdo Komisija, kuriai leidžiama investuoti ESIF garantijų fondo turtą finansų rinkose vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu ir laikantis atitinkamų rizikos ribojimo taisyklių. ESIF garantijų fondas pradėjo veikti 2016 m. balandžio mėn. Jam bus skiriama vis daugiau lėšų ir nuo 2016 m. iki 2022 m. jis palaipsniui pasieks 8 mlrd. EUR sumą, taip užtikrindamas 50 % visos ES ESIF garantijos sumos.

IŠ ES BIUDŽETO FINANSUOJAMOS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Visų iš biudžeto finansuojamų finansinių priemonių apžvalga pateikiama dokumente „Finansinės būklės ataskaitos aptarimas ir analizė“.

Programa „Horizontas 2020“

Pagal ES reglamentą, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), siekiant pagerinti ūkio subjektų, užsiimančių moksliniais tyrimais ir inovacijomis, galimybes gauti finansavimą, buvo sukurtos naujos finansinės priemonės. Tai tokios priemonės kaip „InnovFin“ paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms – pagal kurią Komisija dalijasi finansine rizika, susijusia su EIB pasirašytų naujų finansavimo operacijų portfeliu, „InnovFin“ MVĮ garantija, įskaitant MVĮ iniciatyvos neribotų garantijų priemonę (SIUGI) – EIF valdoma garantijų priemonė, pagal kurią finansų tarpininkams teikiamos garantijos ir priešpriešinės garantijos naujiems paskolų portfeliams (pagal SIUGI Komisija finansine rizika, susijusia su suteikta garantija, dalijasi su valstybėmis narėmis, EIF ir EIB) ir „InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonė moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pagal kurią teikiamos investicijos į rizikos kapitalo fondus ir kurią valdo EIF.

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė

Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (RPFP) valdo EIB, o Komisijos investicijų portfelis naudojamas atidėjiniams, kurie skirti paskolų ir garantijų, kurias EIB suteikė finansuoti tinkamiems mokslinių tyrimų projektams, finansinei rizikai padengti. Iš viso pagal 2007–2013 m. DFP RPFP buvo skirtas 1 mlrd. EUR ES biudžeto. Pagal 2014–2020 m. DPF naujų biudžeto įnašų RPFP nenumatyta. Visa ES tenkanti rizika atitinka sumą, kurią ji skiria RPFP.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) skolos priemonė buvo sukurta siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti finansavimą infrastruktūros projektams transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Ją valdo EIB pagal susitarimą su ES. EITP skolos finansinė priemonė – Paskolų garantijų priemonės TEN-T projektams (PGTT) ir Projektų obligacijų iniciatyvos bandomojo etapo tęsinys. Nuo 2016 m. sausio 1 d. PGTT ir Projektų obligacijų iniciatyvos portfeliai yra sujungti ir tapo EITP skolos finansine priemone. Pagal ją siūloma pasidalyti skolos finansavimo riziką pirmaeilės ir subordinuotosios skolos ar garantijų forma ir teikti paramą projektų obligacijoms.

ETP steigimo programa

Tai yra nuosavo kapitalo priemonės, kurios buvo finansuojamos pagal Augimo ir užimtumo programą, daugiametę programą, Konkurencingumo ir inovacijų programą ir Technologijų perdavimo bandomąjį projektą, kuriuos patikos principu valdo EIF ir kuriomis remiamas MVĮ steigimas ir finansavimas jų veiklos pradžioje, investuojant į tinkamus specialius rizikos kapitalo fondus.

26.Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

2016 m. ES sudarė du išankstinius sandorius užsienio valiuta, kad apdraustų ESIF garantijų fonde laikomų JAV doleriais išreikštų skolos vertybinių popierių užsienio valiutos riziką. Pagal šiuos išankstinius sandorius užsienio valiuta ES sumoka sutartyje numatytą tariamąją sumą užsienio valiuta (mokėjimo dalis) ir suėjus išpirkimo datai gaus tariamąją sumą eurais (gavimo dalis). Šie išvestinių finansinių priemonių sandoriai yra vertinami tikrąja verte balanso sudarymo dieną ir klasifikuojami kaip finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, priklausomai nuo to, ar jų tikroji vertė yra teigiama, ar neigiama. 2016 m. gruodžio 31 d. vieno išankstinio sandorio užsienio valiuta, kurio tariamoji vertė buvo 50 mln. EUR, tikroji vertė buvo teigiama (0,5 mln. EUR) ir buvo pripažinta kaip finansinis turtas. Kito sandorio, kurio tariamoji suma buvo 101 mln. EUR, tikroji vertė buvo neigiama, todėl jis pripažintas kaip finansinis įsipareigojimas (žr. 2.11.2 pastabą).

2016 m. gruodžio 31 d. visas tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas priskiriamas 2 lygiui tikrosios vertės hierarchijoje, žr. toliau pateiktą lentelę.

Tikrąja verte vertinamo finansinio turto tikrosios vertės hierarchija

Ataskaitiniu laikotarpiu neatlikta jokių pervedimų iš 1 lygio į 2.

Finansinio turto, apskaičiuoto taikant vertinimo metodą, pagal kurį naudoti duomenys, negrindžiami stebėtais rinkos duomenimis (3 lygis), suderinimas

27.Paskolos

28.Paskolos finansinei paramai

Balansinės vertės pokytis atitinka sukauptų palūkanų pokytį.

2016 m. gruodžio 31 d. paskolų finansinei paramai nominalioji vertė iš viso siekė 54 373 mln. EUR (2015 m. – 56 011 mln. EUR).

EFSM suteikia galimybę skirti finansinę pagalbą valstybei narei, patiriančiai sunkumų arba susiduriančiai su didelių sunkumų grėsme dėl jos nekontroliuojamų išimtinių aplinkybių. Parama gali būti skiriama paskolos arba kredito linijos pavidalu. 2010 m. gegužės 9 d. ECOFIN tarybos išvadose nustatyta 60 mlrd. EUR bendra priemonės viršutinė riba, tačiau teisinės ribos neleidžia, kad paskolų arba kredito linijų mokėtina suma viršytų galimos maržos pagal nustatytą nuosavų išteklių viršutinę ribą. Pasiskolintos lėšos šioms paskoloms, išmokamoms pagal EFSM, užtikrinamos ES biudžeto garantijomis. Nenumatyta, kad EFSM dalyvautų naujose finansavimo programose ar sudarinėtų naujus paskolos priemonės susitarimus.

Taikant mokėjimų balanso priemonę – politika grindžiamą finansinę priemonę – euro neįsivedusioms ES valstybėms narėms teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba. Naudojant šią priemonę galima suteikti paskolas valstybėms narėms, kurios susiduria su mokėjimų balanso arba kapitalo judėjimo sunkumais arba kurioms kyla didelė tokių sunkumų grėsmė. Didžiausia pagal šią priemonę suteiktų paskolų suma negali viršyti 50 mlrd. EUR. Pasiskolintos lėšos šioms mokėjimų balanso paskoloms užtikrinamos ES biudžeto garantijomis.

MFP yra išskirtinė nesusietos ir netikslinės mokėjimų balanso ir (arba) biudžetinės paramos trečiosioms šalims partnerėms, kuriose šiuo metu vykdoma TVF programa, politikos finansinė priemonė. Paprastai ši parama teikiama vidutinės trukmės arba ilgalaikių paskolų arba dotacijų, arba tinkamo jų derinio pavidalu ir iš esmės papildo pagal TVF remiamą koregavimo ir reformų programą suteiktą finansavimą. Šias paskolas garantuoja Išorės veiksmų garantijų fondas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. pagal makrofinansinės pagalbos paskolos priemonės susitarimą 1 313 mln. EUR suma buvo suteikta, tačiau dar neišmokėta Ukrainai (1 200 mln. EUR), Tunisui (100 mln. EUR) ir Gruzijai (13 mln. EUR) (žr. 4.1.2 pastabą).

Euratomas, būdamas Komisijos atstovaujamu juridiniu asmeniu, skolina lėšas tiek valstybių narių, tiek ES nepriklausančių valstybių projektams, susijusiems su energijos įrenginiais, finansuoti. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Ukrainai buvo suteikta, bet dar neišmokėta 300 mln. EUR. (Žr. 4.1.2 pastabą). Euratomo paskoloms iš trečiųjų šalių gautos 252 mln. EUR garantijos (2015 m. – 301 mln. EUR).

Likviduojamos EAPB paskolos buvo suteikiamos iš nuosavų išteklių, remiantis EAPB sutarties 54 ir 56 straipsniais.

Faktinės paskoloms taikomos palūkanų normos (pateikiamos kaip palūkanų normų intervalas)

29.Kitos paskolos

2016 m. gruodžio 31 d. kitų paskolų nominalioji vertė iš viso siekė 673 mln. EUR (2015 m. – 609 mln. EUR).

Paskolos su specialiomis sąlygomis – tai paskolos, suteiktos lengvatinėmis palūkanų normomis, bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis valstybėmis.

Perimtos paskolos – EIB suteiktos paskolos, kurių įsipareigojimai nevykdomi, ir visos teisės į kurias buvo perduotos ES atlikus mokėjimą iš Išorės veiksmų garantijų fondo. Šių paskolų vertė yra visiškai sumažėjusi 332 mln. EUR suma (2015 m. – 218 mln. EUR).

Kitų paskolų vertės sumažėjimas

29.1.IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

Įvairioms programoms turėtų būti skirtos pakankamos išankstinio finansavimo sumos siekiant užtikrinti gavėjui reikiamą finansavimą projektui pradėti, taip pat kartu apsaugant ES finansinius interesus ir atsižvelgiant į teisinius, veiklos ir išlaidų veiksmingumo apribojimus. Į visus šiuos elementus Komisija tinkamai atsižvelgė siekdama gerinti tolesnius veiksmus dėl išankstinio finansavimo.

30.Išankstinis finansavimas

Išankstinis finansavimas reiškia išmokėtus pinigus, taigi – mokėjimų asignavimų panaudojimą. Kaip paaiškinta 1.5.7 pastaboje, tai yra avansai, todėl jie dar nėra įtraukti į apskaitą. Taigi, nors išankstinis finansavimas sumažina neįvykdytus įsipareigojimus (žr. 5.1 pastabą), jis yra išlaidos, kurios dar turi būti pripažintos finansinės veiklos ataskaitoje.

2007–2013 m. programavimo laikotarpio užbaigimas ir laipsniškas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programų pradėjimas yra pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos balanse nurodytoms sumoms: su ankstesnėmis programomis susijęs išankstinis finansavimas mažėja dėl išlaidų patvirtinimo, o tolesni išmokėti avansai susiję su naujuoju programavimo laikotarpiu.

Šiuo perėjimu nuo vieno programavimo laikotarpio prie kito taip pat galima paaiškinti ir pasidalijamojo valdymo einamosios sąskaitos ir ilgalaikio balanso pokyčius. Vyksta 2007–2013 m. programavimo laikotarpio baigiamasis etapas, todėl daugiau sumų tampa mokėtinomis per dvylika mėnesių. Kalbant apie 2014–2020 m. programavimo laikotarpį, išmokėtas pradinis išankstinis finansavimas yra apskaitomas kaip ilgalaikis, o metinis išankstinis finansavimas – kaip trumpalaikis.

Pirmiau pateiktoje lentelėje matyti, kad labai sumažėjo bendros išankstinio finansavimo sumos pagal pasidalijamąjį valdymą, o tai galima paaiškinti tuo, kad buvo padengta 18 521 mln. EUR išlaidų, o šį padengimą iš dalies kompensavo naujo 12 426 mln. EUR išankstinio finansavimo sumokėjimas.

Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Tai yra garantijos, kurių Komisija tam tikrais atvejais reikalauja iš kitų nei valstybės narės gavėjų, kai jiems išmoka avansus (išankstinį finansavimą). Šios rūšies garantijų atveju turi būti parodytos dvi vertės: nominalioji ir einamoji. Nominaliosios vertės atsiradimas siejamas su garantijos buvimu. Einamosios vertės atveju garantija suteikiama, jeigu yra išankstinio finansavimo mokėjimas ir (arba) tolesni mokėjimai. 2016 m. gruodžio 31 d. gautų išankstinio finansavimo garantijų nominalioji vertė buvo 683 mln. EUR, o šių garantijų einamoji vertė – 496 mln. EUR (2015 m. – atitinkamai 844 mln. EUR ir 626 mln. EUR).

Tam tikras išankstinio finansavimo sumas, išmokėtas įgyvendinant Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (BP 7) ir programą „Horizontas 2020“, faktiškai garantuoja Dalyvių garantijų fondas (DGF). DGF – tai savitarpio paramos priemonė, kuria padengiama rizika, kylanti dėl gavėjų nesumokamų sumų įgyvendinant netiesioginius BP 7 ir programos „Horizontas 2020“ veiksmus. Visi netiesioginių veiksmų, kuriems skiriama ES dotacija, dalyviai DGF kapitalui skiria 5 % visos gautos sumos.

2016 m. gruodžio 31 d. bendra DGF dengiama išankstinio finansavimo suma buvo 1,8 mlrd. EUR (2015 m. – 1,7 mlrd. EUR). ES (atstovaujama Komisijos) veikia kaip DGF dalyvių vykdomasis įgaliotinis, tačiau fondo savininkai yra dalyviai.

Metų pabaigoje visas DGF turtas buvo 1 951 mln. EUR (2015 m. – 1 838 mln. EUR). DGF turtas taip pat apima Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato valdomą finansinį turtą. DGF yra atskiras nuo ES subjektas, todėl į šias ES metines finansines ataskaitas neįtraukiamas.

31.Kiti avansai valstybėms narėms

Avansai valstybėms narėms, skirti pasidalijamojo valdymo principu valdomoms finansinėms priemonėms

Įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programas įmanoma iš ES biudžeto valstybėms narėms išmokėti avansus, kad jos galėtų prisidėti prie finansinių priemonių (t. y. paskolų, nuosavo kapitalo investicijų ar garantijų). Šių finansinių priemonių sukūrimas ir valdymas yra valstybių narių, o ne Komisijos atsakomybė. Vis dėlto, iki metų pabaigos pagal šias priemones nepanaudotos lėšos tampa ES nuosavybe (kaip ir visų išankstinio finansavimo išmokų atveju), todėl jos ES balanse laikomos turtu.

2014–2020 m. laikotarpis

Pagal sanglaudos politiką valstybės narės skyrė 3 681 mln. EUR sumą ir apskaičiuota, kad 2016 m. gruodžio 31 d. iš šios sumos dar nebuvo panaudota 1 842 mln. EUR. Į šią sumą įeina valstybių narių įnašai MVĮ iniciatyvai, kuria siekiama paskatinti bankų sektorių papildomai skolinti MVĮ (išmokėta 745 mln. EUR ir apskaičiuota, kad iš šios sumos dar nepanaudota 481 mln. EUR).

Metų pabaigoje liko nepanaudota 6 mln. EUR kaimo plėtrai skirtos sumos.

2007–2013 m. laikotarpis

Ankstesniu programavimo laikotarpiu pagrindiniais teisės aktais valstybės narės nebuvo įpareigotos Komisijai teikti periodinių šių avansu išmokėtų lėšų panaudojimo ataskaitų, o kai kuriais atvejais netgi jų nurodyti Komisijai teikiamose išlaidų suvestinėse.

Sanglaudos politikos srityje kiekvienais metais Komisija iš valstybių narių surenka informaciją apie šias finansines priemones ir ją konsoliduoja metinėje įgyvendinimo ataskaitoje. Kita ataskaita bus paskutinė įgyvendinimo ataskaita, tačiau ji nebus parengta pakankamai anksti, kad būtų galima ją įtraukti į šias finansines ataskaitas. Todėl, toliau laikantis ankstesnių metų praktikos, įvertis apskaičiuojamas remiantis naujausia turima patikima informacija, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. metine įgyvendinimo ataskaita ir 2016 m. atliktomis išmokomis. Šis įvertis taip pat grindžiamas prielaida, kad likusiu veiklos laikotarpiu (iki 2017 m. kovo 31 d.) lėšos bus paskirstytos tolygiai ir bus panaudota visa jų suma. Apskaičiuota, kad 2016 m. pabaigoje dar bus nepanaudota 686 mln. EUR suma, skirta investicijoms į galutinius gavėjus.

Metų pabaigoje visos kaimo plėtrai skirtos sumos buvo panaudotos arba perskirstytos kitoms priemonėms iki programavimo laikotarpio pabaigos.

Pagalbos schemos

Panašiai valstybių narių įvairioms pagalbos schemoms (valstybės pagalbai, EŽŪGF rinkos priemonėms arba EŽŪFKP investicinėms priemonėms) sumokėti avansai, kurie nebuvo panaudoti iki metų pabaigos, į ES balansą įtraukiami kaip turtas. Komisija įvertino šiuos avansus remdamasi valstybių narių pateikta informacija; gautos sumos įtrauktos į pakategorę „Pagalbos schemos“.

2014–2020 m. laikotarpis

Kalbant apie sanglaudos politiką, metų pabaigoje liko nepanaudota 117 mln. EUR suma.

Kalbant apie žemės ūkio politiką, Komisija paprašė tiesiogiai valstybių narių mokėjimo agentūrų pateikti informaciją apie nepanaudotas lėšas. Remiantis šia informacija apskaičiuota, kad metų pabaigoje tebėra nepanaudota 721 mln. EUR.

2007–2013 m. laikotarpis

Apskaičiuota, kad 461 mln. EUR, kuriuos sudaro žemės ūkio politikos srityje išmokėti avansai, 2016 m. pabaigoje liko nepanaudoti.

31.1.IŠ PREKYBOS GAUTINOS SUMOS IR NEPREKYBINĖS SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS

32.Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

33.Iš valstybių narių susigrąžintinos sumos

Iš valstybių narių gautinos ilgalaikės sumos, įgyvendintinos metinėmis įmokomis ir (arba) atidėjiniais, yra susijusios su neįvykdytais Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) atitikties patvirtinimo sprendimais.

Nuosavų išteklių susigrąžintinos sumos

Tradicinius nuosavus išteklius (TNI), kuriuos sudaro muitai ir cukraus mokesčiai, Komisijos vardu renka valstybės narės. Valstybės narės nustato TNI ir Komisijai perduoda nustatytas teises į gautinas sumas, pateikdamos mėnesines A sąskaitų ataskaitas. Nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios nebuvo įtrauktos į A sąskaitų ataskaitas, nes valstybės narės jų nesusigrąžino ir nebuvo pateikta jokių garantijų (arba kai garantijos yra pateiktos, tačiau vis tiek yra užginčytos), pateikiamos atskiroje sąskaitoje.

Valstybių narių PVM ir BNP pagrįstas įnašas yra tikslinamas kiekvienų metų gruodžio mėn. pirmą darbo dieną. Gautini nuosavi ištekliai apėmė ir 2014, 2015 ir 2016 finansiniams metams taikomus patikslinimus, susijusius su pasibaigus ratifikavimo procesui ir 2016 m. spalio 1 d. įsigaliojus 2014 m. sprendimu dėl nuosavų išteklių (NIS) įvestomis naujomis nuostatomis, pagal kuriuos valstybės narės turėjo atlikti mokėjimus 2017 m. sausio 1 d.

Jeigu nepaskelbiama išlyga, per ateinančius ketverius metus galima koreguoti faktines PVM ir BNP bazes. Šias išlygas reikia laikyti potencialiais reikalavimais valstybėms narėms sumokėti neapibrėžtas sumas, kadangi negalima tiksliai nustatyti jų finansinio poveikio. Kai galima nustatyti tikslią sumą, pareikalaujama atitinkama PVM ir BNP išteklių suma, susijusi arba su PVM ir BNP likučiais, arba su atskirais pareikalavimais įmokėti lėšas.

EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo susigrąžintinos sumos

Į šį punktą visų pirma įtrauktos sumos, kurias valstybės narės buvo skolingos 2016 m. gruodžio 31 d., kaip 2016 m. spalio 15 d. deklaravo ir patvirtino valstybės narės. Įvertinamos susigrąžintinos sumos, susidariusios po šio deklaravimo iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija taip pat įvertina pagalbos gavėjų mokėtinų sumų, kurių gražinimas neįtikimas, vertės sumažinimą. Tai, kad atliekamas toks patikslinimas, nereiškia, kad Komisija atsisako teisės ateityje susigrąžinti šias sumas. Tikslinant atimama 20 % – tiek valstybėms narėms leidžiama išskaičiuoti administracinėms sąnaudoms padengti.

34.Baudos

Čia pateikiamos Komisijos skirtos baudos, kurios metų pabaigoje nebuvo (laikinai) surinktos (1 986 mln. EUR), atėmus nurašytas sumas (178 mln. EUR). Dėl metų pabaigoje nesumokėtų baudų buvo gauta iš viso 1 012 mln. EUR garantijų (2015 m. – 1 428 mln. EUR). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iš šių gautinų sumų 651 mln. EUR buvo mokėtini po 2016 m. gruodžio 31 d.

35.Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

36.Iš prekybos operacijų gautinos sumos

Pirmiau parodytas iš klientų gautinų sumų vertės sumažėjimas apima 55 mln. EUR vertės sumažėjimą, nustatytą individualiai.

36.1.ATSARGOS

36.2.PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

37.Biudžeto vykdymo banko sąskaitos ir kiti terminuotieji indėliai

Ši kategorija apima lėšas, kurias Komisija laiko savo banko sąskaitose kiekvienoje valstybėje narėje ir ELPA šalyje (ižde arba centriniame banke), komercinių bankų einamosiose ir avansinėse sąskaitose, taip pat pinigus smulkioms išlaidoms. 2016 m. pabaigoje išskirtinai didelis iždo likutis susidarė dėl šių pagrindinių priežasčių:

·Kalbant apie nuosavus išteklius, į metų pabaigos balansą įtraukta bendra grynoji 7,7 mlrd. EUR suma, kuri turi būti grąžinta valstybėms narėms 2017 m. pradžioje atsižvelgiant į 2016 m. pabaigoje priimtus taisomuosius biudžetus. Be to, su nuosavais ištekliais susiję avansai (1,5 mlrd. EUR) buvo gauti paskutinėmis 2016 m. dienomis.

·2016 m. buvo galutinai surinkta didelė dalis baudų, kurias Komisija skyrė už konkurencijos taisyklių pažeidimą (4,3 mlrd. EUR), ir jos yra dalis metų pabaigos iždo likučio.

·Iždo likutis apima ir asignuotąsias įplaukas, ir 11 mlrd. EUR mokėjimų asignavimus, neišleistus iki 2016 m. pabaigos.

38.Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms

Parodytos šios kategorijos sumos yra pirmiausia susijusios su pinigų ekvivalentais, kuriuos Komisijos vardu valdo patikėtiniai ir kurie skirti konkrečioms iš ES biudžeto finansuojamoms finansinių priemonių programoms įgyvendinti (žr. 2.4.1 pastabą). Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms, gali būti naudojami tik įgyvendinant atitinkamą programą.

39.Su baudomis susiję pinigai

Tai pinigų sumos, susijusios su Komisijos skirtomis baudomis, dėl kurių byla dar nėra baigta. Šios sumos laikomos specialiose indėlių sąskaitose, kurios nenaudojamos jokiai kitai veiklai. Jeigu kita šalis pateikė apeliacinį skundą arba nežinoma, ar ji pateiks apeliacinį skundą, ta suma nurodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas 4.1.4 pastaboje.

Šio likučio sumažėjimą lėmė tai, kad nuo 2010 m. visos naujos laikinai surinktos baudos yra Komisijos valdomos BUFI fonde ir investuojamos į finansines priemones, priskiriamas laikomų parduoti kategorijai (žr. 2.4.1 pastabą).

ĮSIPAREIGOJIMAI

39.1.PENSIJOS IR KITOS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

Išmokų darbuotojams sistemos grynasis įsipareigojimas

Bendro išmokų darbuotojams įsipareigojimo padidėjimas susijęs daugiausia su Europos pareigūnų pensijų sistemos grynojo įsipareigojimo padidėjimu. Šį padidėjimą daugiausia lėmė realios diskontavimo normos sumažinimas nuo 0,6 % iki 0,3 % ir tai, kad papildomos teisės, kurias įgijo pensijų sistemos dalyviai, viršijo išmokas pagal tą sistemą.

40.Europos pareigūnų pensijų sistema

Šis nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimas reiškia numatomų būsimų mokėjimų, kuriuos ES turi atlikti, kad įvykdytų pensijų įsipareigojimus, kylančius iš darbuotojo tarnybos dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais, dabartinę vertę. Sistema yra nuolatinė, todėl visos išmokos, kurios kasmet turi būti išmokėtos iš sistemos, kiekvienais metais yra įtraukiamos į ES biudžetą.

Laikantis Tarnybos nuostatų 83 straipsnio, pagal šią pensijų sistemą numatytos išmokos mokamos per ES biudžetą. Sistema nėra finansuojama, tačiau valstybės narės kolektyviai garantuoja šių išmokų mokėjimą. Privaloma pensijų įmoka (dabar – 9,8 %) atskaitoma iš aktyvių pensijų sistemos dalyvių bazinio darbo užmokesčio. Šie įnašai laikomi tų metų biudžeto įplaukomis ir apskritai padeda finansuoti ES išlaidas (taip pat žr. 3.6 pastabą).

Pensijų sistemos įsipareigojimai įvertinti remiantis darbuotojų ir į pensiją išėjusių darbuotojų skaičiumi 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat tą dieną taikytomis Tarnybos nuostatų taisyklėmis. Šis vertinimas buvo atliktas taikant 25 TVSAS metodiką (taip pat 12 ES apskaitos taisyklę). 2016 m. Komisija ėmėsi žingsnių procesams stiprinti ir pagrindinių duomenų, kurie naudojami apskaičiuojant išmokų darbuotojams įsipareigojimus, rinkimo patikimumui didinti. Darbas bus tęsiamas 2017 m., o galimi rezultatai, kai tinkama, atsispindės 2017 m. finansinėse ataskaitose.

41.Kitos pensijų išmokų sistemos

Prie šios kategorijos priskiriami pensijų įsipareigojimai esamiems ir buvusiems Komisijos, Teisingumo Teismo (ir Bendrojo Teismo) ir Audito Rūmų nariams, Tarybos generaliniams sekretoriams, ombudsmenams, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnams ir Europos Sąjungos tarnautojų teismo nariams. Į šią kategoriją taip pat įtraukti įsipareigojimai, susiję su tam tikrų Europos Parlamento narių pensijomis.

42.Bendroji sveikatos draudimo sistema

Be pirmiau minėtų pensijų išmokų sistemų, įvertinamas ES įsipareigojimas bendrajai sveikatos draudimo sistemai, susijęs su sveikatos priežiūros išlaidomis, kurios turi būti apmokėtos darbuotojams išėjus iš darbo (atskaičiavus jų įnašus).

Išmokų darbuotojams nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokytis