Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52017DC0364

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS 2016 M. EUROPOS PLĖTROS FONDO METINĖS ATASKAITOS

COM/2017/0364 final

Briuselis, 2017 06 26

COM(2017) 364 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

2016 M. EUROPOS PLĖTROS FONDO METINĖS ATASKAITOS


2016 m. Europos plėtros
fondo metinės ataskaitos

 

TURINYS

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS    

EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA    

EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS    

EPF FINANSINĖS ATASKAITOS    

EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS    

ĮPLAUKOS    

IŠLAIDOS    

EPF KONSOLIDUOTŲ ES PATIKOS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS    

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ GALUTINĖS METINĖS ATASKAITOS    

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ AIŠKINAMOJI INFORMACIJA    

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI GALUTINĖS METINĖS ATASKAITOS    

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI AIŠKINAMOJI INFORMACIJA    

EPF IR ES PATIKOS FONDŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS    

EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA    

METINĖ VYKDYMO ATASKAITA. EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO VALDOMOS LĖŠOS    

 

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS

Europos plėtros fondo 2016 m. metinės ataskaitos parengtos vadovaujantis 11-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento IX antraštine dalimi ir finansinių ataskaitų priede nustatytais apskaitos principais, taisyklėmis ir metodais.

Patvirtinu savo atsakomybę už Europos plėtros fondo metinių ataskaitų parengimą ir pateikimą vadovaujantis 11-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento 20 straipsniu.

Iš leidimus suteikiančių pareigūnų ir EIB gavau visą informaciją, kurios patikimumą jie patvirtino ir kuri būtina norint parengti ataskaitas, kuriose parodyti Europos plėtros fondų turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas.

Remdamasi šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, būtinos ataskaitoms pasirašyti, tvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinusi, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Europos plėtros fondo finansinė būklė.

[parašas]

Rosa ALDEA BUSQUETS

Apskaitos pareigūnė

2017 m. birželio 23 d.

EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA

1.PAGRINDINIAI FAKTAI

Europos Sąjunga (toliau – ES) palaiko bendradarbiavimu grindžiamus santykius su daugeliu besivystančių šalių. Jais visų pirma siekiama skatinti ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi, didžiausią dėmesį skiriant ilgalaikiam skurdo mažinimui ir naikinimui, šalims gavėjoms teikiant paramą vystymuisi ir techninę pagalbą. Tuo tikslu ES drauge su šalimis partnerėmis rengia bendradarbiavimo strategijas ir mobilizuoja finansinius išteklius joms įgyvendinti. Šie vystomajam bendradarbiavimui skirti ES ištekliai gaunami iš trijų šaltinių:

-ES biudžeto,

-Europos plėtros fondo,

-Europos investicijų banko.

Europos plėtros fondas (toliau – EPF) yra pagrindinė ES pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (toliau – AKR) valstybėse bei Užjūrio šalyse ir teritorijose (toliau – UŠT).

EPF nefinansuojamas iš ES biudžeto. Jį vidaus susitarimu įsteigė valstybių narių atstovai Taryboje, o valdo specialus komitetas. Europos Komisija (toliau – Komisija) yra atsakinga už operacijų, atliekamų su EPF ištekliais, finansinį vykdymą. Europos investicijų bankas (toliau – EIB) valdo investicinę priemonę.

2014–2020 m. AKR valstybėms ir UŠT teikiama geografinė pagalba ir toliau bus daugiausia finansuojama iš EPF. Kiekvienas EPF paprastai sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui, jam taikomas atskiras finansinis reglamentas, pagal kurį reikalaujama parengti kiekvieno atskiro EPF finansines ataskaitas. Atitinkamai rengiamos atskiros kiekvieno EPF Komisijos valdomos dalies finansinės ataskaitos. Šios finansinės ataskaitos taip pat pateikiamos suvestine forma, kad būtų parodyta bendra išteklių, už kuriuos atsakinga Komisija, finansinė būklė.

2013 m. birželio mėn. per posėdį Taryboje valstybės narės pasirašė Vidaus susitarimą, kuriuo įsteigiamas 11-asis EPF 1 . Jis įsigaliojo 2015 m. kovo 1 d. Siekdama užtikrinti tęstinumą nuo 10-ojo EPF galiojimo pabaigos iki 11-ojo EPF įsigaliojimo, Komisija pasiūlė pereinamojo laikotarpio priemones, kurios bendrai vadinamos pereinamojo laikotarpio priemone (PP) 2 . PP apibūdinta prie 11-ojo EPF.

Kartu iš dalies pakeistas 10-ojo EPF finansinis reglamentas ir 3  priimtas pereinamajam laikotarpiui taikomas naujas finansinis reglamentas 4 . Jie įsigaliojo 2014 m. gegužės 30 d. 2015 m. kovo 2 d. Taryba priėmė 11-ojo EPF finansinį reglamentą 5 ir įgyvendinimo taisykles 6 . Jie įsigaliojo 2015 m. kovo 6 d.

Remiantis AKR ir ES partnerystės susitarimu buvo sukurta investicinė priemonė. Šią investicinę priemonę valdo EIB; ji skirta privačiojo sektoriaus vystymuisi AKR valstybėse remti, daugiausia (tačiau ne vien tik) finansuojant privačiąsias investicijas. Priemonė sukurta kaip atnaujinamas fondas, t. y. grąžinamos paskolos gali būti vėl investuojamos į kitas operacijas, taigi, priemonė yra atsinaujinanti ir finansiškai nepriklausoma. Kadangi investicinės priemonės Komisija nevaldo, ji nekonsoliduota pirmojoje metinių ataskaitų dalyje – EPF finansinėse ataskaitose ir susijusioje finansinio vykdymo ataskaitoje. Investicinės priemonės finansinės ataskaitos į metines ataskaitas įtraukiamos kaip atskira dalis (II dalis), siekiant parodyti visą EPF paramą vystymuisi 7 .

2.KAIP FINANSUOJAMAS EPF?

2013 m. gruodžio 2 d. Europos Vadovų Taryba priėmė 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą. Taip pat buvo nuspręsta, kad geografinis bendradarbiavimas su AKR valstybėmis nebus įtrauktas į ES biudžetą, bet bus toliau finansuojamas pagal esamą tarpvyriausybinį EPF.

ES biudžetas yra metinis ir, remiantis biudžeto metinio periodiškumo principu, išlaidos ir įplaukos planuojamos ir patvirtinamos vieniems metams. Kitaip nei ES biudžetas, EPF veikia daugiamečiu pagrindu. Kiekvienam EPF nustatomas bendras fondas vystomajam bendradarbiavimui vykdyti paprastai penkerių metų laikotarpiu. Kadangi ištekliai skiriami daugiamečiu pagrindu, skirtos lėšos gali būti naudojamos per EPF laikotarpį. Biudžeto vykdymo ataskaitose pabrėžiama, kad EPF biudžetas nėra grindžiamas metinio periodiškumo principu, nes EPF biudžeto įvykdymas vertinamas atsižvelgiant į visas fondo lėšas.

EPF ištekliai yra ES valstybių narių ad hoc įnašai. Maždaug kas penkerius metus valstybių narių atstovai tarpvyriausybiniu lygmeniu susitinka, kad nuspręstų dėl bendros sumos, kuri bus skiriama fondui, ir kad prižiūrėtų jo vykdymą. Komisija valdo fondą laikydamasi Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos. Kadangi valstybės narės vykdo savo pačių vystymosi ir pagalbos politiką, kuri papildo Sąjungos lygmens politiką, jos turi koordinuoti savo politiką su ES politika, kad būtų užtikrinta, jog jos papildytų viena kitą.

Be pirmiau minėtų įnašų, valstybės narės taip pat gali sudaryti bendro finansavimo susitarimus arba mokėti savanoriškus finansinius įnašus EPF.

3.ATSKAITOMYBĖ METŲ PABAIGOJE

3.1.METINĖS ATASKAITOS

Pagal EPF finansinio reglamento 46 straipsnį EPF finansinės ataskaitos rengiamos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS). Kaip reikalaujama ES finansinio reglamento 152 straipsnyje, siekiant nustatyti vienodas apskaitos, vertinimo ir ataskaitų pateikimo taisykles ir taip suderinti finansinių ataskaitų parengimo ir konsolidavimo procesą, visos ES institucijos ir įstaigos taiko Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles. Šios ES apskaitos taisyklės taip pat taikomos EPF, atsižvelgiant į specifinį jo veiklos pobūdį.

EPF metinių ataskaitų rengimas pavestas Komisijos apskaitos pareigūnui, kuris yra EPF apskaitos pareigūnas. Apskaitos pareigūnas užtikrina, kad EPF metinėse ataskaitose būtų parodyta tikra ir teisinga EPF finansinė būklė.

Metinės ataskaitos pateikiamos tokia seka:

I dalis. Komisijos valdomos lėšos

(I)EPF finansinės ataskaitos ir aiškinamosios pastabos

(II)EPF konsoliduotų ES patikos fondų finansinės ataskaitos

(III)EPF ir ES patikos fondų konsoliduotosios finansinės ataskaitos

(IV)EPF finansinio vykdymo ataskaita

II dalis. Metinė vykdymo ataskaita. EIB valdomos lėšos

(I)Investicinės priemonės finansinės ataskaitos

Dalis „EPF konsoliduotų ES patikos fondų finansinės ataskaitos“ apima abiejų prie EPF įkurtų patikos fondų – ES patikos fondo „Bêkou“ (žr. skirsnį „ES patikos fondo „Bêkou“ finansinės ataskaitos“) ir ES patikos fondo Afrikai 8 (žr. skirsnį „ES patikos fondo Afrikai finansinės ataskaitos“) – finansines ataskaitas. Už patikos fondų atskirų finansinių ataskaitų parengimą atsakingas EK apskaitos pareigūnas; jų išorės auditą atlieka privatus auditorius. Į šias metines ataskaitas įtrauktos patikos fondo finansinės ataskaitos yra galutinės finansinės ataskaitos, t. y. jos parengtos atlikus būtinus pakeitimus atsižvelgiant į audito rezultatus.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad 2016 m. pasikeitė finansinių ataskaitų ir aiškinamųjų pastabų išdėstymo tvarka. Pasikeitė tik finansinės informacijos pateikimas, siekiant glaudesnio suderinimo su kitais ES subjektais. 2015 m. lyginamosios sumos pateiktos naujuoju formatu.

Metines ataskaitas iki paskesnių metų liepos 31 d. tvirtina Komisija ir teikia Europos Parlamentui ir Tarybai, kad jie patvirtintų biudžeto įvykdymą.

4.AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

4.1.AUDITAS

EPF metines ataskaitas ir išteklių valdymą prižiūri jo išorės auditorius – Europos Audito Rūmai (toliau – EAR), kurie parengia metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.2.BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

Galutine kontrole patvirtinamas atitinkamų finansinių metų EPF išteklių finansinis įvykdymas. EPF biudžeto įvykdymą tvirtina Europos Parlamentas. Tai reiškia, kad atlikus auditą ir baigus rengti metines ataskaitas, Taryba turi pateikti rekomendacijas, o Europos Parlamentas tada turi nuspręsti, ar patvirtinti atitinkamų finansinių metų Komisijos EPF išteklių finansinį įvykdymą. Šis sprendimas grindžiamas ataskaitų peržiūra, EAR metine ataskaita (į kurią įtrauktas oficialus patikinimo pareiškimas) ir Komisijos atsakymais, taip pat remiantis Komisijai skirtais klausimais ir prašymais pateikti papildomos informacijos.

 

EUROPOS PLĖTROS FONDAS

2016 FINANSINIAI METAI

EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dėl skaičių suapvalinimo iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

 

TURINYS

EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA    

EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS    

EPF FINANSINĖS ATASKAITOS    

EPF BALANSAS    

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

EPF PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA    

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA    

EPF BALANSAS    

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA    

EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS    

ĮPLAUKOS    

IŠLAIDOS    

EPF KONSOLIDUOTŲ ES PATIKOS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS    

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ GALUTINĖS METINĖS ATASKAITOS    

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ AIŠKINAMOJI INFORMACIJA    

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ BALANSAS    

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA    

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA    

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI GALUTINĖS METINĖS ATASKAITOS    

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI AIŠKINAMOJI INFORMACIJA    

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI BALANSAS    

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA    

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA    

EPF IR ES PATIKOS FONDŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS    

KONSOLIDUOTASIS BALANSAS    

KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA    

KONSOLIDUOTOJI GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA    

EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA    

METINĖ VYKDYMO ATASKAITA. EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO VALDOMOS LĖŠOS    

 

EPF FINANSINĖS ATASKAITOS

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dėl skaičių suapvalinimo iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

 

EPF BALANSAS

mln. EUR

Pastaba

2016 12 31

2015 12 31

ILGALAIKIS TURTAS

Išankstinis finansavimas

2.1

409

516

Patikos fondo įnašai

2.2

98

34

507

550

TRUMPALAIKIS TURTAS

Išankstinis finansavimas

2.1

1 372

1 145

Iš prekybos operacijų gautinos sumos ir iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

2.3

132

171

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.4

680

504

2 184

1 820

VISAS TURTAS

2 691

2 370

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Atidėjiniai

2.5

(4)

(4)

Finansiniai įsipareigojimai

2.6

(6)

(10)

(10)

(14)

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Mokėtinos sumos

2.7

(549)

(520)

Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

2.8

(776)

(855)

(1 324)

(1 376)

VISI ĮSIPAREIGOJIMAI

(1 334)

(1 389)

GRYNASIS TURTAS

1 357

980

FONDAI IR REZERVAI

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

2.9

42 323

38 873

Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas

2.9

2 252

2 252

Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF

2.9

–

–

Iš ankstesniųjų metų perkeltas ekonominis rezultatas

(40 146)

(36 994)

Ekonominis metų rezultatas

(3 073)

(3 152)

GRYNASIS TURTAS

1 357

980

 

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

mln. EUR

Pastaba

2016 m.

2015 m.

ĮPLAUKOS

Įplaukos iš neprekybinių operacijų

3.1

Išlaidų susigrąžinimas

8

90

8

90

Įplaukos iš prekybos operacijų

3.2

Finansinės pajamos

3

8

Kitos pajamos

62

42

66

50

Visos įplaukos

73

140

IŠLAIDOS

Pagalbos priemonės

3.3

(2 970)

(3 059)

Bendro finansavimo išlaidos

3.4

15

(69)

Finansinės sąnaudos

3.6

4

(1)

Kitos išlaidos

3.7

(196)

(162)

Iš viso sąnaudų

(3 146)

(3 291)

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

(3 073)

(3 152)

 

EPF PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

mln. EUR

Pastaba

2016 m.

2015 m.

Ekonominis metų rezultatas

(3 073)

(3 152)

Pagrindinė veikla

Kapitalo padidėjimas – įnašai

3 450

3 200

Patikos fondų įnašų (padidėjimas) sumažėjimas

(64)

5

Išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas

(120)

214

Iš prekybos gautinų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

39

(87)

Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas)

–

4

Finansinių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)

(4)

(24)

Mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)

28

(179)

Sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas (sumažėjimas)

(80)

131

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

177

113

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas (sumažėjimas)

177

113

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

2.4

504

391

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

2.4

680

504

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

mln. EUR

Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

Sukaupti rezervai (D)

Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E)

LIKUTIS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

45 691

10 018

35 673

(36 994)

2 252

932

Kapitalo padidėjimas – įnašai

(4 795)

4 795

–

–

4 795

Kapitalo sumažėjimas – pagal pereinamojo laikotarpio priemonę skirtos lėšos

(1 595)

(1 595)

(1 595)

11-jo EPF kapitalo pripažinimas

29 367

29 367

–

–

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

(3 152)

–

(3 152)

LIKUTIS 2015 M. GRUODŽIO 31 D.

73 464

34 590

38 873

(40 146)

2 252

980

Kapitalo padidėjimas – įnašai

(3 450)

3 450

3 450

Ekonominis metų rezultatas

–

(3 073)

(3 073)

LIKUTIS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

73 464

31 140

42 323

(43 219)

2 252

1 357

 

 

EPF BALANSAS

mln. EUR

2016 12 31

2015 12 31

Pastaba

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

ILGALAIKIS TURTAS

Išankstinis finansavimas

2.1

–

32

242

135

–

63

368

84

Patikos fondo įnašai

2.2

–

–

–

98

–

–

–

34

–

32

242

232

–

63

368

118

TRUMPALAIKIS TURTAS

Išankstinis finansavimas

2.1

1

50

909

412

3

67

879

195

Iš prekybos operacijų gautinos sumos ir iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

2.3

1

71

59

2

1

65

103

2

Jungiamosios sąskaitos

2.3

196

424

3 424

–

214

657

1 190

–

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.4

–

–

–

680

–

–

–

504

198

544

4 391

1 094

218

790

2 172

701

VISAS TURTAS

198

577

4 633

1 327

218

853

2 541

819

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Atidėjiniai

2.5

–

–

–

(4)

–

–

–

(4)

Finansiniai įsipareigojimai

2.6

–

–

(6)

–

–

–

(10)

–

–

–

(6)

(4)

–

–

(10)

(4)

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Mokėtinos sumos

2.7

(0)

(12)

(438)

(99)

(0)

(14)

(492)

(14)

Jungiamosios sąskaitos

2.3

–

–

–

(4 043)

–

–

–

(2 062)

Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

2.8

(1)

(93)

(567)

(115)

(3)

(114)

(682)

(57)

(1)

(104)

(1 005)

(4 257)

(3)

(128)

(1 174)

(2 132)

VISI ĮSIPAREIGOJIMAI

(1)

(104)

(1 011)

(4 261)

(3)

(128)

(1 184)

(2 136)

GRYNASIS TURTAS

197

472

3 622

(2 934)

214

726

1 357

(1 317)

FONDAI IR REZERVAI

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

2.9

12 164

10 973

19 187

–

12 164

10 973

15 737

–

Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas

2.9

627

1 625

–

–

627

1 625

–

–

Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF

2.9

(2 496)

2 214

247

35

(2 476)

2 376

35

65

Iš ankstesniųjų metų perkeltas ekonominis rezultatas

(10 100)

(14 248)

(14 415)

(1 382)

(10 107)

(14 223)

(12 183)

(481)

Ekonominis metų rezultatas

2

(91)

(1 397)

(1 587)

6

(26)

(2 232)

(901)

GRYNASIS TURTAS

197

472

3 622

(2 934)

214

726

1 357

(1 317)

 

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

mln. EUR

2016 m.

2015 m.

Pastaba

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

ĮPLAUKOS

Įplaukos iš neprekybinių operacijų

3.1

Išlaidų susigrąžinimas

1

5

(2)

4

1

10

77

2

1

5

(2)

4

1

10

77

2

Įplaukos iš prekybos operacijų

3.2

Finansinės pajamos

(0)

2

2

(1)

(0)

6

0

2

Kitos pajamos

2

17

40

3

3

15

22

2

2

19

43

2

3

21

22

4

Visos įplaukos

3

23

41

7

4

30

99

6

IŠLAIDOS

Pagalbos priemonės

3.3

2

(95)

(1 411)

(1 465)

5

(47)

(2 197)

(820)

Bendro finansavimo išlaidos

3.4

–

–

15

–

–

–

(68)

(1)

Finansinės sąnaudos

3.6

(0)

(0)

4

(0)

0

7

(8)

(0)

Kitos išlaidos

3.7

(3)

(19)

(46)

(129)

(3)

(15)

(58)

(86)

Visos išlaidos

(1)

(114)

(1 437)

(1 594)

2

(56)

(2 331)

(907)

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

2

(91)

(1 397)

(1 587)

6

(25)

(2 232)

(901)

 

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

mln. EUR

8-asis EPF

Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

Sukaupti rezervai (D)

Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)

Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

LIKUTIS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

12 840

–

12 840

(10 107)

627

(3 147)

214

Kapitalo sumažėjimas – pagal pereinamojo laikotarpio priemonę skirtos lėšos

(676)

(676)

(676)

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo

–

(6)

(6)

Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo

676

676

Ekonominis metų rezultatas

–

6

6

LIKUTIS 2015 M. GRUODŽIO 31 D.

12 164

–

12 164

(10 100)

627

(2 476)

214

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo

–

(20)

(20)

Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo

–

–

–

Ekonominis metų rezultatas

–

2

2

LIKUTIS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

12 164

–

12 164

(10 098)

627

(2 496)

197

mln. EUR

9-asis EPF

Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

Sukaupti rezervai (D)

Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)

Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

LIKUTIS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

11 699

–

11 699

(14 223)

1 625

1 758

860

Kapitalo sumažėjimas – pagal pereinamojo laikotarpio priemonę skirtos lėšos

(727)

–

(727)

(727)

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo

–

(109)

(109)

Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo

727

727

Ekonominis metų rezultatas

–

(26)

(26)

LIKUTIS 2015 M. GRUODŽIO 31 D.

10 973

–

10 973

(14 249)

1 625

2 376

726

Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo

–

(163)

(163)

Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo

–

–

–

Ekonominis metų rezultatas

–

(91)

(91)

LIKUTIS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

10 973

–

10 973

(14 339)

1 625

2 214

472

mln. EUR

10-asis EPF

Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

Sukaupti rezervai (D)

Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)

Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

LIKUTIS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

21 152

10 018

11 134

(12 183)

–

(209)

(1 258)

Kapitalo padidėjimas – įnašai

(4 795)

4 795

4 795

Kapitalo sumažėjimas – pagal pereinamojo laikotarpio priemonę skirtos lėšos

(192)

(192)

(192)

Perkėlimas į 8-ąjį ir 9-ąjį EPF ir iš jų

–

84

84

Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo

–

160

160

Ekonominis metų rezultatas

–

(2 232)

(2 232)

LIKUTIS 2015 M. GRUODŽIO 31 D.

20 960

5 223

15 737

(14 415)

–

35

1 357

Kapitalo padidėjimas – įnašai

(3 450)

3 450

3 450

Perkėlimas į 8-ąjį ir 9-ąjį EPF ir iš jų

–

182

182

Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo

–

30

30

Ekonominis metų rezultatas

–

(1 397)

(1 397)

LIKUTIS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

20 960

1 773

19 187

(15 812)

–

247

3 622

mln. EUR

11-asis EPF

Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

Sukaupti rezervai (D)

Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)

Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)

LIKUTIS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

–

–

–

(481)

–

1 597

1 116

11-ojo EPF kapitalo pripažinimas pagal vidaus susitarimą

29 367

(29 367)

–

–

Perkėlimas į 8-ąjį, 9-ąjį ir 10-ąjį EPF ir iš jų

–

–

(1 532)

(1 532)

Ekonominis metų rezultatas

–

(901)

(901)

LIKUTIS 2015 M. GRUODŽIO 31 D.

29 367

(29 367)

–

(1 382)

65

(1 317)

Perkėlimas į 8-ąjį, 9-ąjį ir 10-ąjį EPF ir iš jų

–

(30)

(30)

Ekonominis metų rezultatas

–

(1 587)

(1 587)

LIKUTIS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

29 367

(29 367)

–

(2 969)

–

35

(2 934)

EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

 

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dėl skaičių suapvalinimo iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

1.SVARBIAUSI APSKAITOS POLITIKOS PRINCIPAI

1.1.APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – pateikti plačiam vartotojų ratui naudingos informacijos apie subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

Bendri aspektai (arba apskaitos principai), kurių reikia laikytis rengiant finansines ataskaitas, išdėstyti ES apskaitos taisyklėje Nr. 1 „Finansinės ataskaitos“ ir yra tokie patys, kaip aprašytieji TVSAS 1, t. y. teisingo pateikimo, kaupiamojo principo, veiklos tęstinumo, pateikimo nuoseklumo, reikšmingumo, sumavimo, atskaitymo ir palyginamosios informacijos. Finansinės atskaitomybės kokybinės savybės yra svarbumas, patikimumas, suprantamumas ir palyginamumas.

1.2.ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

2.Ataskaitinis laikotarpis

Finansinės ataskaitos teikiamos kasmet. Ataskaitiniai metai prasideda sausio 1 d ir baigiasi gruodžio 31 d.

3.Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

EPF funkcinė ir atskaitomybės valiuta yra euras, todėl metinių ataskaitų duomenys nurodomi milijonais eurų. Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos eurais taikant operacijų dieną galiojantį valiutos kursą. Į finansinės veiklos ataskaitą įtraukiamas valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant operacijas užsienio valiuta ir perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštą piniginį turtą ir įsipareigojimus, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos kursą. Nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams bei nematerialiajam turtui, kurie išlaiko savo vertę eurais tokiu kursu, kuris galiojo jų įsigijimo dieną, taikomi skirtingi perskaičiavimo metodai.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus toliau pateikiamu gruodžio 31 d. galiojančiu Europos Centrinio Banko (ECB) valiutos kursu.

Euro kursas

Valiuta

2016 12 31

2015 12 31

Valiuta

2016 12 31

2015 12 31

BGN

1,9558

1,9558

PLN

4,4103

4,2639

CZK

27,0210

27,0230

RON

4,5390

4,5240

DKK

7,4344

7,4626

SEK

9,5525

9,1895

GBP

0,8562

0,7340

CHF

1,0739

1,0835

HRK

7,5597

7,6380

JPY

123,4000

131,0700

HUF

309,8300

315,9800

USD

1,0541

1,0887

4.Įverčių taikymas

Pagal TVSAS ir bendruosius apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos būtinai turi būti pagrįstos įverčiais ir vadovybės prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: sukauptas pajamas ir sąnaudas, atidėjinius, finansinę riziką, susijusią su gautinomis sumomis, neapibrėžtąjį turtą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir turto vertės sumažėjimo laipsnį. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių.

Pagrįsti įverčiai yra esminė finansinių atskaitų rengimo dalis ir netrukdo jų patikimumui. Įvertį gali tekti peržiūrėti iš naujo, jeigu pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas toks įvertis, ar jeigu atsiranda naujos informacijos arba daugiau patirties. Įverčio peržiūrėjimas dėl savo pobūdžio nėra siejamas su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais ir nėra klaidos taisymas. Apskaitos įverčio pokyčio poveikis pripažįstamas nurodant perteklių ar deficitą tais laikotarpiais, kai jis tapo žinomas.

4.1.BALANSAS

5.Nematerialusis turtas

Įsigytos kompiuterinės programinės įrangos licencijos nurodomos įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolius. Turtas amortizuojamas pagal tiesinį metodą atsižvelgiant į nustatytą jo naudojimo trukmę. Nustatyta nematerialiojo turto naudingo tarnavimo trukmė priklauso nuo jo konkretaus naudingo tarnavimo laikotarpio arba sutartimi nustatyto teisinio laikotarpio. Viduje kuriamas nematerialusis turtas kapitalizuojamas, kai jis atitinka susijusius ES apskaitos taisyklių kriterijus. Kapitalizuojamos sąnaudos apima visas tiesiogiai priskiriamas sąnaudas, kurių reikia turtui sukurti, pagaminti ir paruošti naudoti vadovybės numatytu būdu. Su mokslinių tyrimų veikla susijusios sąnaudos, nekapitalizuotinos technologinės plėtros sąnaudos ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos išlaidomis, kai patiriamos.    

6.Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Visas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai parodomi įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į įsigijimo savikainą įtraukiamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu arba statyba. Paskesnės sąnaudos pridedamos prie turto balansinės vertės arba prireikus pripažįstamos atskiru turtu tik tais atvejais, kai yra tikėtina, kad subjektas ateityje gaus su tuo turtu susijusios ekonominės naudos arba naudojimo galimybių ir kad galima patikimai įvertinti tokio turto savikainą. Remonto ir priežiūros sąnaudos parodomos finansinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, finansinės veiklos ataskaitoje. Žemės ir meno kūrinių nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes laikoma, kad jų naudojimo trukmė neribota. Statomo turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes šiuo turtu dar negalima naudotis. Siekiant nustatyti kito turto likutinę vertę, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesinį metodą padalinant jo savikainą, atėmus likutinę vertę, to turto nustatytai naudojimo trukmei tokiu būdu:

Turto rūšis

Tiesinio nusidėvėjimo norma

Pastatai

4–10 %

Įranga ir įrengimai

10–25 %

Baldai ir transporto priemonės

10–25 %

Kompiuterinė aparatinė įranga

25–33 %

Kita

10–33 %

Perleidimo pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami lyginant įplaukas, atėmus pardavimo išlaidas, su perleisto turto balansine verte ir įtraukiami į finansinės veiklos ataskaitą.

Nuoma

Materialiojo turto nuoma, kai subjektui iš esmės tenka visa su nuosavybe susijusi rizika ir atlygis, klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Nuomos laikotarpio pradžioje finansinė nuoma kapitalizuojama nuomojamo turto tikrąja verte arba dabartine minimalių nuomos įmokų verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Finansinės nuomos įmokų palūkanų dalis finansinės veiklos ataskaitoje per nuomos laikotarpį parodoma pastovia periodine įsipareigojimų likučio palūkanų norma. Nuomos įsipareigojimai, atskaičiavus finansavimo sąnaudas, įtraukiami į finansinius įsipareigojimus (ilgalaikius ir trumpalaikius). Finansinių sąnaudų palūkanų dalis parodoma finansinės veiklos ataskaitoje per nuomos laikotarpį, kad būtų galima nustatyti pastovią palūkanų normą kiekvieno laikotarpio įsipareigojimų likutinei vertei padengti. Turto, nuomojamo finansinės nuomos būdu, nusidėvėjimas skaičiuojamas per turto naudojimo trukmę arba nuomos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų trumpesnis.

Nuomos rūšis, kai nuomotojas išsaugo didžiąją dalį su nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio, klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Veiklos nuomos įmokos tiesiniu metodu paskirstomos per nuomos laikotarpį ir parodomos finansinės veiklos ataskaitoje.

7.Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kurio naudojimo trukmė yra neribota, nėra amortizuojamas ar nudėvimas ir kasmet tikrinama, ar jo vertė nesumažėjo. Ar nenuvertėjo amortizuojamas ar nudėvimas turtas tikrinama tada, kai tam tikri įvykiai arba aplinkybės rodo, kad balansinė turto vertė gali būti nepadengta. Nuostolis dėl vertės sumažėjimo pripažįstamas kaip suma, kuria turto apskaitinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę. Atsiperkamoji vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo išlaidas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė.

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų likutinės vertės ir naudojimo trukmė peržiūrimos ir prireikus koreguojamos bent kartą per metus. Jeigu turto apskaitinė vertė viršija jo apskaičiuotą atsiperkamąją vertę, turto apskaitinė vertė yra iš karto sumažinama iki atsiperkamosios vertės. Jeigu ankstesniaisiais metais nurodytos vertės sumažėjimo priežastys nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai atitinkamai panaikinami.    

8.Finansinis turtas

Finansinis turtas skirstomas į šias kategorijas: finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte kaip pelną arba nuostolį; paskolas ir gautinas sumas; investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą; parduoti laikomą finansinį turtą. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieno balanso sudarymo dieną.

(I)Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis

Finansinis turtas klasifikuojamas pagal šią kategoriją, jeigu yra įsigytas turint pagrindinį tikslą jį greitai parduoti arba jeigu taip nusprendė subjektas. Į šią kategoriją taip pat patenka išvestinės finansinės priemonės. Šios kategorijos turtas yra klasifikuojamas kaip trumpalaikis turtas, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos. Šiais finansiniais metais subjektas neturėjo jokių šiai kategorijai priskiriamų investicijų.

(II)Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos – neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Šios sumos atsiranda, kai subjektas tiesiogiai skolininkui suteikia pinigų, prekių arba paslaugų be ketinimo prekiauti gautinomis sumomis. Jos nurodomos kaip ilgalaikis turtas, išskyrus sumas, kurios turi būti sumokėtos per 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos. Paskolos ir gautinos sumos apima terminuotuosius indėlius, kurių pradinis grąžinimo terminas viršija tris mėnesius

(III)Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą

Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais bei fiksuotais išpirkimo terminais, kurių subjektas ketina ir gali laikytis. Šiais finansiniais metais subjektas neturėjo jokių šiai kategorijai priskiriamų investicijų.

(IV)Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas yra neišvestinė priemonė, kuri arba patenka į šią kategoriją, arba nepatenka į jokią kitą kategoriją. Jis klasifikuojamas kaip trumpalaikis arba ilgalaikis turtas, priklausomai nuo laikotarpio, per kurį subjektas tikisi jį išlaikyti ir kuris balanso sudarymo dieną paprastai yra likęs terminas.

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte kaip pelnas ir nuostoliai, laikomo iki išpirkimo termino ir parduoti, pirkimas ir pardavimas pripažįstamas sandorio dieną – tą dieną, kai subjektas įsipareigoja pirkti arba parduoti turtą. Pinigų ekvivalentai, paskolos ir terminuotieji indėliai pripažįstami atsiskaitymo dieną. Finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte. Sandorių, susijusių su visu finansiniu turtu, kuris neapskaitomas tikrąja verte kaip pelnas ir nuostoliai, sąnaudos pridedamos prie tikrosios vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių priemonių pripažinimas panaikinamas, kai teisių į pinigų srautus iš investicijų galiojimas baigiasi arba kai subjektas perleidžia kitai šaliai iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir atlygį.

Vėlesnis vertinimas

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte kaip pelnas ir nuostoliai, vėliau parodomas tikrąja verte, įskaitant pelną ir nuostolius, atsirandančius dėl tikrosios vertės pokyčių, įtraukiamus į finansinės veiklos ataskaitą jų atsiradimo laikotarpiu.

Paskolos ir gautinos sumos bei investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą yra parodomos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą.

Parduoti laikomas finansinis turtas vėliau parodomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pokyčių, pripažįstami tikrosios vertės rezerve. Parduoti laikomo finansinio turto palūkanos, apskaičiuojamos taikant faktinių palūkanų metodą, pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Kiekvieną balanso sudarymo dieną subjektas įvertina, ar nėra objektyvių įrodymų apie sumažėjusią finansinio turto vertę ir ar į finansinės veiklos ataskaitą nereikia įtraukti nuostolio dėl vertės sumažėjimo.

9.Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečioje sutartyje, sprendime, susitarime arba pagrindiniame teisės akte nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas per susitarime nustatytą laikotarpį yra naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, arba grąžinami. Jeigu gavėjas nepatiria finansuoti tinkamų išlaidų, jis privalo išankstinį finansavimą grąžinti subjektui. Patvirtinus finansuoti tinkamas sąnaudas (kurios pripažįstamos kaip išlaidos), išankstinio finansavimo suma (visiškai arba iš dalies) gali būti sumažinama.

Išankstinis finansavimas tolesnių balansų sudarymo dienomis vertinamas iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus per laikotarpį patirtas finansuoti tinkamas išlaidas (kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas).

10.Gautinos ir susigrąžintinos sumos

Kadangi pagal ES apskaitos taisykles privaloma atskirai pateikti prekybos ir neprekybines operacijas, siekiant parengti ataskaitas gautinos sumos yra apibrėžiamos kaip gaunamos iš neprekybinių operacijų, o susigrąžintinos sumos – kaip gaunamos iš prekybos operacijų (kai subjektas įgyja vertę iš kito subjekto, tiesiogiai nesuteikdamas mainais maždaug tokios pat vertės).

Iš prekybos operacijų gautinos sumos atitinka finansinių priemonių apibrėžtį, todėl yra priskiriamos paskolų ir gautinų sumų kategorijai bei atitinkamai vertinamos (žr. 1.3.4 skirsnį).

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos apskaitomos pradine suma (patikslinta atsižvelgus į palūkanas ir nuobaudas), atėmus vertės sumažėjimą. Vertės sumažėjimas nustatomas tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad subjektas negalės surinkti visų pradinio dydžio gautinų sumų. Vertės sumažėjimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažėjimo suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje.

11.Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės, jie apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo arba trumpalaikius indėlius ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

12.Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai subjektas turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiosioms šalims, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai būsimiems veiklos nuostoliams nepripažįstami. Atidėjinio suma yra tiksliausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos finansinių ataskaitų parengimo dieną turimam įsipareigojimui padengti, įvertis. Kai atidėjinys susijęs su daug punktų, įsipareigojimas vertinamas apskaičiuojant visus galimus rezultatus ir jų tikimybę (tikėtinos vertės metodas).

13.Mokėtinos sumos

Mokėtinos sumos apima sumas, susijusias su prekybos operacijomis, kaip antai prekių ir paslaugų pirkimu, ir su neprekybinėmis operacijomis, susijusiomis, pvz., su dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų prašymais kompensuoti sąnaudas.

Kai gavėjams teikiamos dotacijos ar kitoks finansavimas, prašymai kompensuoti sąnaudas nurodomi kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunamas prašymas kompensuoti sąnaudas. Atlikus patikrinimą ir priėmus reikalavimus atitinkančias sąnaudas, mokėtinos sumos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą, o susijusios išlaidos registruojamos apskaitoje, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai jas priima subjektas.

14.Sukauptos ir būsimųjų laikotarpių pajamos bei sąnaudos

Operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Metų pabaigoje, jeigu paslauga buvo suteikta, subjektas pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (pavyzdžiui, remiantis sutartimi), bet sąskaita dar neišrašyta, sukauptos pajamos bus pripažintos finansinėse atskaitose. Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, įplaukos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

Išlaidos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Sukauptos išlaidos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis apskaičiuotąja pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos išlaidos skaičiuojamos pagal išsamias apskaitos pareigūno parengtas veiklos ir praktines gaires, kurių tikslas – užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų sąžiningai nurodyti ekonominiai ir kiti įvykiai, kurie turi būti nurodyti. Analogiškai, kai mokėjimas už dar nesuteiktas paslaugas arba dar nepristatytas prekes atliekamas avansu, išlaidos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.



14.1.FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

15.Įplaukos

Įplaukos apima subjekto gautas ir gautinas bendrosios ekonominės naudos įplaukas ar naudojimo galimybes, kurios lemia grynojo turto padidėjimą (o šis padidėjimas atsiranda ne dėl savininkų įnašų).

Atsižvelgiant į susijusių operacijų pobūdį, finansinės veiklos ataskaitoje išskiriamos:

(I)įplaukos iš neprekybinių operacijų

Įplaukos iš neprekybinių operacijų yra mokesčiai ir pervedimai, kadangi perdavėjas pateikia išteklius subjektui gavėjui, o subjektas gavėjas tiesiogiai mainais nepateikia maždaug vienodos vertės išteklių.

Pervedimai – tai kitokios nei mokesčiai, su neprekybinėmis operacijomis susijusios ateityje gautinos ekonominės naudos įplaukos arba naudojimo galimybės. Subjektas pervedimo turtą pripažįsta tada, kai jis kontroliuoja išteklius dėl praeities įvykio (pervedimo) ir tikisi iš jų gauti būsimos ekonominės naudos ar naudojimo galimybių, ir kai galima patikimai nustatyti tikrąją vertę. Dėl neprekybinės operacijos įplaukiantys ištekliai, pripažįstami kaip turtas (pvz., pinigai), taip pat pripažįstami kaip įplaukos, išskyrus atvejus, kai subjektas turi dabartinę prievolę to pervedimo atžvilgiu (jam taikoma sąlyga), kuri turi būti įvykdyta, kad būtų galima pripažinti įplaukas. Kol sąlyga neįvykdoma, įplaukos atidedamos ir pripažįstamos kaip įsipareigojimas (gautas išankstinis finansavimas).

(II)Įplaukos iš prekybos operacijų

Prekių ir paslaugų pardavimo įplaukos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio įplaukos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį finansinių ataskaitų parengimo dieną.

16.Išlaidos

Išlaidos yra ekonominės naudos arba naudojimo galimybių sumažėjimas ataskaitiniu laikotarpiu dėl turto netekimo ar sunaudojimo arba prisiimtų įsipareigojimų, dėl kurių sumažėja grynasis turtas (kapitalas). Išlaidos apima tiek prekybos, tiek neprekybinių operacijų išlaidas.

Prekybos operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir subjektas jas priima. Jos vertinamos pradine sąskaitoje faktūroje nurodyta suma. Be to, balanso sudarymo dieną išlaidos, susijusios su per laikotarpį suteikta paslauga, už kurią sąskaita faktūra dar negauta arba nepriimta, pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Su neprekybinėmis operacijomis susijusios išlaidos sudaro didžiąją dalį subjekto veiklos išlaidų. Jos susijusios su pervedimais lėšų gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir atskiros dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos. Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal reglamentą arba yra pasirašytas susitarimas, pagal kurį leidžiama atlikti pervedimą; gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus; galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis prašymas atlikti mokėjimą arba kompensuoti išlaidas, jis pripažįstamas išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Finansuoti tinkamos išlaidos, kurios turi būti kompensuotos gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos išlaidos.

16.1.NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

17.Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimųjų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

18.Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių; arba esamas įsipareigojimas, atsiradęs dėl praeities įvykių, kuris dar nėra pripažintas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai, arba retais atvejais – kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta.

18.1.BENDRAS FINANSAVIMAS

Gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir yra parodyti kaip valstybėms narėms, ne valstybėms narėms ir kitiems subjektams mokėtinos sumos. EPF turi panaudoti įnašus paslaugoms trečiosioms šalims teikti arba kitaip grąžinti turtą (gautus įnašus). Likusią mokėtiną bendro finansavimo susitarimų sumą sudaro gauti bendro finansavimo įnašai, atėmus su projektu susijusias patirtas išlaidas. Grynajam turtui nėra jokio poveikio.

Su bendro finansavimo projektais susijusios išlaidos pripažįstamos tuomet, kai patiriamos. Atitinkama įnašų suma pripažįstama kaip veiklos įplaukos ir ekonominiam rezultatui nėra jokio poveikio.

19.BALANSO PASTABOS

TURTAS

19.1.IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

Pagal daugumą sutarčių numatoma, kad išankstiniai mokėjimai atliekami iki darbų pradžios, tiekiamų prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo. Kartais sutartyse numatytų įmokų tvarkaraštyje numatoma atlikti mokėjimus atsižvelgiant į pažangos ataskaitas. Išankstinis finansavimas paprastai atliekamas šalies arba teritorijos, kurioje vykdomas projektas, valiuta.

Pagal išankstinio finansavimo galimo susigrąžinimo arba panaudojimo laiką nustatoma, ar išankstinis finansavimas bus parodomas kaip trumpalaikis ar kaip ilgalaikis turtas. Panaudojimo laikas nustatytas su projektu susijusiame susitarime. Visos sumos, grąžintinos arba panaudotinos per dvyliką mėnesių nuo finansinių ataskaitų parengimo dienos, parodomos kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas. Kadangi dauguma EPF projektų yra ilgalaikiai, jiems skiriamais išankstiniais mokėjimais turėtų būti galima naudotis ilgiau nei vienus metus. Todėl šios išankstinio finansavimo sumos parodomos kaip ilgalaikis turtas.

mln. EUR

Pastaba

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Ilgalaikis išankstinis finansavimas

2.1.1

–

32

242

135

409

516

Trumpalaikis išankstinis finansavimas

2.1.2

1

50

909

412

1 372

1 145

Iš viso

1

82

1 151

546

1 781

1 661

20.Ilgalaikis išankstinis finansavimas

mln. EUR

2016 12 31

2015 12 31

Tiesioginis valdymas

71

65

Vykdo:

Komisija

39

43

ES vykdomosios įstaigos

4

1

ES delegacijos

29

21

Netiesioginis valdymas

338

451

Vykdo:

EIB ir EIF

180

323

Tarptautinės organizacijos

87

90

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

25

3

Viešosios teisės įstaigos

13

10

Trečiosios šalys

34

25

Iš viso

409

516

21.Trumpalaikis išankstinis finansavimas

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Išankstinis finansavimas (bendra suma)

9

231

2 945

1 560

4 745

4 250

Padengta atliekant atskyrimą

(8)

(181)

(2 037)

(1 148)

(3 373)

(3 105)

Iš viso

1

50

909

412

1 372

1 145

 

mln. EUR

2016 12 31

2015 12 31

Tiesioginis valdymas

246

283

Vykdo:

Komisija

115

123

ES vykdomosios įstaigos

10

1

ES delegacijos

122

159

Netiesioginis valdymas

1 125

861

Vykdo:

EIB ir EIF

372

235

Tarptautinės organizacijos

432

336

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

121

5

Viešosios teisės įstaigos

53

56

Trečiosios šalys

148

229

Iš viso

1 372

1 145

Bendra išankstinio finansavimo suma 2016 m. gruodžio 31 d. (1 781 mln. EUR) prilygintina bendrai išankstinio finansavimo sumai 2015 m. gruodžio 31 d. (1 661 mln. EUR).

Nedidelį trumpalaikio išankstinio finansavimo padidėjimą 227 mln. EUR, palyginti su 2015 m. gruodžio 31 d., galima paaiškinti tuo, kad yra daug naujų sutarčių, kurias vykdant 2016 m. dar nebuvo patirta išlaidų. Šį padidėjimą atsveria ilgalaikio išankstinio finansavimo sumažėjimas (žr. 2.1.1 pastabą).

22.Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Garantijos yra skirtos išankstiniam finansavimui užtikrinti ir jų atsisakoma, kai sumokama paskutinė pagal projektą reikalaujama suma. 2016 m. gruodžio 31 d. EPF gautų išankstinio finansavimo garantijų vertė siekė 53 mln. EUR (2015 m. – 83 mln. EUR).

Daugiausia išankstinio finansavimo išmokėta pagal netiesioginį valdymą. Šiuo atveju garantijos gavėjas yra ne EPF, o perkančioji organizacija.

22.1.PATIKOS FONDO ĮNAŠAI

Šioje kategorijoje nurodyta suma, sumokėta kaip įnašai į ES patikos fondą „Bêkou“ ir ES patikos fondą Afrikai. Įnašai neapima sąnaudų, kurias patyrė patikos fondai ir kurios priskirtinos EPF.

Patikos fondo įnašus EPF naudoja tiesioginio valdymo būdu.

mln. EUR

Patikos fondai

Grynasis įnašas 2015 m. gruodžio 31 d.

2016 m. sumokėti įnašai

Patikos fondų grynųjų išlaidų priskyrimas 2016 m.

Grynasis įnašas 2016 m. gruodžio 31 d.

Afrika

–

99

(27)

72

„Bêkou“

34

–

(8)

26

Iš viso

34

99

(35)

98

22.2.NEPREKYBINĖS SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS IR IŠ PREKYBOS GAUTINOS SUMOS

mln. EUR

Pastaba

2016 12 31

2015 12 31

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

2.3.1

62

104

Iš prekybos operacijų gautinos sumos

2.3.2

70

67

Iš viso

132

171

23.Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Valstybės narės

–

0

40

–

40

90

Vartotojai

4

9

6

0

18

23

Viešosios įstaigos

–

13

10

0

23

16

Trečiosios valstybės

0

3

1

–

4

2

Vertės sumažinimas

(3)

(17)

(5)

–

(25)

(29)

Jungiamosios sąskaitos su ES institucijomis

–

–

–

2

2

1

Iš viso

1

8

51

2

62

104

Iš valstybių narių susigrąžintinos sumos apima įprastinius įnašus ir dėl pereinamojo laikotarpio priemonės koregavimo gautinas sumas. Pagal pereinamojo laikotarpio priemonę vykdyta veikla finansuota nepanaudotomis ankstesnių EPF sumomis, tad 2015 m. užfiksuotas susijusio kapitalo judėjimas.

Sumos apibendrinamos toliau pateiktoje lentelėje:

mln. EUR

Valstybės narės

Iš valstybių narių gautinos sumos

Sumos, kurios turi būti išskaičiuotos iš valstybių narių įnašų

Grynoji suma 2016 m. gruodžio 31 d.

Belgija

25

–

25

Kipras

0

–

0

Čekijos Respublika

2

–

2

Graikija

0

–

0

Latvija

0

–

0

Portugalija

0

–

0

Rumunija

2

–

2

Slovėnija

1

–

1

Jungtinė Karalystė

10

–

10

Iš viso

40

–

40

24.Iš prekybos operacijų gautinos sumos

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Sukauptos pajamos

0

63

7

0

70

67

EPF siejančios jungiamosios sąskaitos

196

424

3 424

(4 043)

(0)

0

Iš viso

196

487

3 431

(4 043)

70

67

Sukauptos pajamos visų pirma yra projektų išankstinio finansavimo sukauptų palūkanų sumos (63 mln. EUR) ir su ES patikos fondu Afrikai susijusios sumos (7 mln. EUR).

Siekiant padidinti veiksmingumą, 11-ajam EPF skiriamas visiems EPF bendras iždas 9 ; taip galima vykdyti operacijas tarp skirtingų EPF, kurios išlyginamos įvairius EPF balansus siejančiose jungiamosiose sąskaitose. Jungiamosios sąskaitos nurodytos tik atskiruose EPF.

24.1.PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI 10

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Specialiosios sąskaitos:

Valstybių narių finansų įstaigos

–

–

–

291

291

126

Einamosios sąskaitos:

Komerciniai bankai

–

–

–

389

389

377

Specialus Kongo Demokratinės Respublikos fondas*

–

–

–

–

–

1

Iš viso

–

–

–

680

680

504

*Šį likutį sudaro sumos, kuriomis gali pasinaudoti Kongo Demokratinė Respublika pagal Tarybos sprendimo 2003/583/EB nuostatas.

Bendras pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas daugiausia paaiškinamas 2016 m. gruodžio mėn. kai kurių valstybių narių atliktais išankstiniais pirmųjų 2017 m. įnašų mokėjimais.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad yra AKR valstybėms gavėjoms skirtų STABEX lėšų, kurios neįtrauktos į EPF balansą. STABEX – tai ES kompensacinės finansų schemos, kuria siekiama stabilizuoti AKR šalių eksporto pajamas, akronimas. Komisijai ir paramą gaunančiai (AKR) valstybei sutarus dėl STABEX lėšų naudojimo būdų, abi šalys pasirašo pervedimo susitarimą. Pagal Lomės IV susitarimo 11 (su pakeitimais) 211 straipsnio nuostatas lėšos pervedamos į AKR valstybės vardu atidarytą sąskaitą, kurios sumoms skaičiuojamos palūkanos ir kuri tvirtinama dviem parašais (Komisijos ir valstybės gavėjos). Lėšos laikomos šiose dviem parašais tvirtinamose sąskaitose tol, kol pagal abipusių įsipareigojimų sistemą (angl. Framework of Mutual Obligations, FMO) pagrindžiama, kad galima atlikti pervedimą projektui. Komisijos įgaliojimus suteikiantis pareigūnas pasilieka sąskaitos parašo teisę, jog užtikrintų, kad lėšos būtų išmokamos taip, kaip planuota. Lėšos dviem parašais tvirtinamose sąskaitose yra AKR valstybės nuosavybė, todėl nėra įtraukiamos kaip turtas į EPF ataskaitas. Pervedimai į šias sąskaitas įrašomi kaip STABEX mokėjimai. Daugiau informacijos – 3.1.1 pastaboje.

Siekiant pagerinti 2016 m. metinių ataskaitų teikimą, peržiūrėtas finansinių institucijų ir bankų klasifikavimas. Atitinkamai pateikiami palyginamieji 2015 m. duomenys.

ĮSIPAREIGOJIMAI

24.2.ATIDĖJINIAI

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Atidėjiniai

–

–

–

4

4

4

Iš viso

–

–

–

4

4

4

Atidėjinys yra tiksliausias galimos sumos, kurią turės sumokėti EPF, siekdamas finansuoti organizuotą Įmonių plėtojimo centro (ĮPC) uždarymą, dėl kurio sprendimą priėmė AKR ir ES ambasadorių komitetas (2014 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 4/2014).

Suma apima ĮPC iškeltų teismo bylų išlaidas (1,2 mln. EUR) ir likusias numatomas 2016 m. gruodžio 31 d. prasidėjusio pasyviojo laikotarpio sąnaudas (pvz., likusių administracinių užduočių, kitų neišspręstų ginčų, archyvo ir kt.); žr. 4.3.2 pastabą.

24.3.FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Bendras finansavimas – mokėtinos sumos

–

–

6

–

6

10

Iš viso

–

–

6

–

6

10

Bendras bendro finansavimo įsipareigojimų pokytis paaiškintas 2.7.2.1 pastaboje.

24.4.MOKĖTINOS SUMOS

mln. EUR

Pastaba

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Trumpalaikės mokėtinos sumos

2.7.1

0

12

112

97

222

180

Įvairios mokėtinos sumos

2.7.2

–

(0)

325

2

327

340

Iš viso

0

12

438

99

549

520

25. Trumpalaikės mokėtinos sumos

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Tiekėjai

0

11

69

19

98

79

Valstybės narės

–

–

0

–

0

0

Trečiosios valstybės

0

0

29

61

91

83

Viešosios įstaigos

0

1

18

14

32

21

Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos

0

1

(4)

4

1

(3)

Iš viso

0

12

112

97

222

180

Mokėtinos sumos apima EPF gautas išlaidų ataskaitas, susijusias su dotacijų veikla. Jos įrašomos padengti reikalaujama suma nuo prašymo gavimo momento. Tokia pati procedūra taikoma sąskaitoms faktūroms ir kreditiniams dokumentams, gautiems vykdant viešuosius pirkimus. Į atitinkamus prašymus padengti sąnaudas buvo atsižvelgta metų pabaigoje atskiriant straipsnius pagal finansinius metus. Vadovaujantis tais atskyrimo įrašais, apskaičiuotosios reikalavimus atitinkančios sumos buvo pripažintos finansinės veiklos ataskaitoje.

26.Įvairios mokėtinos sumos

mln. EUR

Pastaba

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Bendro finansavimo mokėtinos sumos

2.7.2.1

–

–

63

1

64

31

Būsimųjų laikotarpių fondo kapitalo įnašai

2.7.2.2

–

–

261

–

261

307

Kitos įvairios mokėtinos sumos

2.7.2.3

–

–

–

2

2

2

Iš viso

–

–

324

3

327

340

27.Bendro finansavimo mokėtinos sumos

Ilgalaikio ir trumpalaikio bendro finansavimo mokėtinos sumos pagal valstybę narę apibendrinamos toliau pateiktoje lentelėje:

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Ilgalaikis bendras finansavimas

Belgija

–

–

2

–

2

1

Vokietija

–

–

0

–

0

1

Jungtinė Karalystė

–

–

1

–

1

3

Švedija

–

–

2

–

2

4

Kanada

–

–

0

–

0

1

–

–

6

–

6

10

Trumpalaikis bendras finansavimas

Belgija

–

–

3

1

4

3

Danija

–

–

1

0

1

1

Prancūzija

–

–

37

–

37

10

Vokietija

–

–

1

–

1

1

Nyderlandai

–

–

1

–

1

1

Ispanija

–

–

3

–

3

3

Jungtinė Karalystė

–

–

11

–

11

1

Švedija

–

–

7

–

7

12

Kanada

–

–

0

–

0

(1)

–

–

63

1

64

31

Iš viso

–

–

69

1

70

41

Ilgalaikio ir trumpalaikio bendro finansavimo mokėtinos sumos, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, padidėjo 29 mln. EUR.

Per 2016 m. naujų bendro finansavimo įnašų gauta iš Jungtinės Karalystės (9,4 mln. EUR), Belgijos (3,3 mln. EUR) ir Švedijos (0,9 mln. EUR).

Iš viso ilgalaikio ir trumpalaikio bendro finansavimo mokėtinos sumos padidėjo 15 mln. EUR, siekiant pripažinti su bendro finansavimo projektais susijusias įplaukas ir išlaidas (žr. 3.1.2 ir 3.4 pastabas).

28.Būsimųjų laikotarpių fondo kapitalo įnašai

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Jungtinė Karalystė

–

–

252

–

252

259

Švedija

–

–

–

–

–

48

Vengrija

–

–

9

–

9

–

Iš viso

–

–

261

–

261

307

Kategorijoje „Būsimųjų laikotarpių fondo kapitalo įnašai“ nurodyti valstybių narių iš anksto sumokėti įnašai.

29.Kitos įvairios mokėtinos sumos

Šioje kategorijoje nurodytas sumas daugiausia sudaro nepaskirstytos piniginės įplaukos ir grąžinti mokėjimai.



29.1.SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR BŪSIMŲJŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Sukauptos sąnaudos

1

93

567

110

770

853

Kitos sukauptos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos

–

(0)

(0)

6

6

2

Iš viso

1

93

567

115

776

855

Sukauptos sąnaudos apima numatomas įgyvendinamų arba pasibaigusių sutarčių veiklos išlaidas be patvirtintų prašymų padengti sąnaudas, kai 2016 m. reikalavimus atitinkančios EPF lėšų gavėjų patirtos išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis išsamiausia tuo metu turėta informacija apie esamas sutartis. Numatomų sukauptų sąnaudų dalis, susijusi su išmokėtu išankstiniu finansavimu, įrašoma kaip išankstinio finansavimo sumų sumažinimas (žr. 2.1 pastabą).

GRYNASIS TURTAS

 

29.2.FONDO KAPITALAS

30.Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

Iš viso

Fondo kapitalas

12 164

10 973

20 960

29 367

73 464

Nepareikalautasis fondo kapitalas

(0)

(0)

(5 223)

(29 367)

(34 590)

Pareikalautasis fondo kapitalas 2015 m. gruodžio 31 d.

12 164

10 973

15 737

–

38 873

Fondo kapitalas

12 164

10 973

20 960

29 367

73 464

Nepareikalautasis fondo kapitalas

–

(0)

(1 773)

(29 367)

(31 140)

Pareikalautasis fondo kapitalas 2016 m. gruodžio 31 d.

12 164

10 973

19 187

–

42 323

Fondo kapitalas – visa atitinkamo EPF valstybių narių įnašų suma, kaip nustatyta kiekviename vidaus susitarime. Nepareikalautosios lėšos – pradinis asignavimas, kurio valstybių narių dar nepareikalauta sumokėti.

Pareikalautasis fondo kapitalas – pradinių asignavimų suma, kurią valstybės narės prašomos pervesti į iždo sąskaitas (žr. 2.9.2 pastabą).



31.Pareikalautasis ir nepareikalautasis fondo kapitalas pagal valstybes nares

mln. EUR

Įnašai

%

Nepareikalautasis fondo kapitalas 2015 m. gruodžio 31 d.

2016 m. pareikalautasis kapitalas

Nepareikalautasis fondo kapitalas 2016 m. gruodžio 31 d.

Austrija

2,41

126

(83)

43

Belgija

3,53

184

(122)

63

Bulgarija

0,14

7

(5)

2

Kipras

0,09

5

(3)

2

Čekijos Respublika

0,51

27

(18)

9

Danija

2,00

104

(69)

35

Estija

0,05

3

(2)

1

Suomija

1,47

77

(51)

26

Prancūzija

19,55

1 021

(674)

347

Vokietija

20,50

1 071

(707)

364

Graikija

1,47

77

(51)

26

Vengrija

0,55

29

(19)

10

Airija

0,91

48

(31)

16

Italijoje

12,86

672

(444)

228

Latvija

0,07

4

(2)

1

Lietuva

0,12

6

(4)

2

Liuksemburgas

0,27

14

(9)

5

Мalta

0,03

2

(1)

1

Nyderlandai

4,85

253

(167)

86

Lenkija

1,30

68

(45)

23

Portugalija

1,15

60

(40)

20

Rumunija

0,37

19

(13)

7

Slovakija

0,21

11

(7)

4

Slovėnija

0,18

9

(6)

3

Ispanija

7,85

410

(271)

139

Švedija

2,74

143

(95)

49

Jungtinė Karalystė

14,82

774

(511)

263

Iš viso

100,00

5 223

(3 450)

1 773

2016 m. pareikalautąjį kapitalą sudaro vien su 10-uoju EPF susiję reikalavimai. Bendrą sumą sudaro paprastasis pareikalavimas (3 450 mln. EUR). Gautas visas 8-ojo ir 9-ojo EPF kapitalas, kurį buvo pareikalauta sumokėti. Dar nepateikta jokių reikalavimų sumokėti 11-ojo EPF kapitalą.

32.Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Iš uždarytų EPF pervestos lėšos

627

1 625

–

–

2 252

2 252

Į šią kategoriją įtraukti iš uždarytų EPF į 8-ąjį ir 9-ąjį EPF pervesti ištekliai.

33.Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

Iš viso

Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.

(3 147)

1 758

(209)

1 597

–

Nepanaudotų sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 10-ojo EPF veiklos rezervą

(6)

(109)

114

–

–

Nepanaudotų sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 11-ojo EPF veiklos rezervą

–

–

(32)

32

–

Pervedimas iš 10-ojo ir 11-ojo veiklos rezervų į pereinamojo laikotarpio priemonę

–

–

(41)

41

–

Iš pereinamojo laikotarpio priemonės į 10-ojo ir 11-ojo EPF veiklos rezervus susigrąžintos sumos

–

–

11

(11)

–

Pagal pereinamojo laikotarpio priemonę skirtų lėšų grąžinimas

676

727

192

(1 595)

–

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.

(2 476)

2 376

35

65

–

Nepanaudotų sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 10-ojo EPF veiklos rezervą

(20)

(163)

182

–

Nepanaudotų sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 11-ojo EPF veiklos rezervą

–

–

(356)

356

–

Pervedimas iš 11-ojo EPF veiklos rezervo į Afrikos taikos priemonę (10-asis EPF)

–

–

386

(386)

–

Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.

(2 496)

2 214

247

35

–

Į šią kategoriją įtraukti tarp aktyvių EPF pervesti ištekliai.

Įsigaliojus Kotonu susitarimui, visos ankstesniuose aktyviuose EPF nepanaudotos lėšos pervestos į naujausią įsigaliojusį EPF po įsipareigojimų panaikinimo. Iš kitų EPF pervestais ištekliais padidinami gaunančiojo fondo asignavimai ir sumažinami fondo, kuriam lėšos buvo skirtos iš pradžių, asignavimai. Į 10-ojo ir 11-ojo EPF veiklos rezervą pervestos lėšos gali būti naudojamas tik laikantis vidaus susitarimuose nustatytų specialių sąlygų.

2016 m. 386 mln. EUR iš 11-ojo veiklos rezervo buvo skirti pagal 10-ąjį EPF numatytai Afrikos taikos priemonei finansuoti.

34.FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITOS PASTABOS

 

ĮPLAUKOS

mln. EUR

Pastaba

2016 m.

2015 m.

Įplaukos iš neprekybinių operacijų

3.1

8

90

Įplaukos iš prekybos operacijų

3.2

66

50

Iš viso

73

140

34.1.ĮPLAUKOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

mln. EUR

Pastaba

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 m.

2015 m.

Išlaidų susigrąžinimas

0

5

13

4

23

20

STABEX lėšų susigrąžinimas

3.1.1

1

–

–

–

1

1

Bendro finansavimo įplaukos

3.1.2

–

–

(15)

–

(15)

69

Iš viso

1

5

(2)

4

8

90

 

Įplaukų iš neprekybinių operacijų suskirstymas pagal valdymo metodą:

mln. EUR

2016 m.

2015 m.

Tiesioginis valdymas

6

61

Vykdo:

Komisija

1

3

ES delegacijos

5

58

Netiesioginis valdymas

2

29

Vykdo:

Trečiosios šalys

(0)

14

Tarptautinės organizacijos

2

14

Viešosios teisės įstaigos

0

0

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

0

1

Iš viso

8

90

35.STABEX lėšų susigrąžinimas

2016 m. EPF buvo grąžinta 1 mln. EUR iš dviem parašais tvirtinamų sąskaitų AKR šalyse. Šios įplaukos įtrauktos į 8-ojo EPF finansinės veiklos ataskaitos įplaukas iš neprekybinių operacijų (STABEX lėšų susigrąžinimas).

36.Bendro finansavimo įplaukos

Gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir neturėtų turėti poveikio finansinės veiklos ataskaitai. Gauti įnašai nurodomi prie įsipareigojimų (žr. 2.7.2.1 pastabą), kol neįvykdomos su skirtomis lėšomis susijusios sąlygos, t. y. nepatiriama reikalavimus atitinkančių išlaidų (žr. 3.4 pastabą). Tuomet atitinkama suma pripažįstama kaip bendro finansavimo įplaukos iš neprekybinių operacijų. Todėl ekonominiam metų rezultatui tai nedaro jokio poveikio.

36.1.ĮPLAUKOS IŠ PREKYBOS OPERACIJŲ

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 m.

2015 m.

Finansinės pajamos

(0)

2

2

(1)

3

8

Kitos pajamos

2

17

40

3

62

42

Iš viso

2

19

43

2

66

50

Finansines pajamas daugiausia sudaro išankstinio finansavimo palūkanos, kurios 2016 m. siekė 3 mln. EUR 12 (2015 m. – 7 mln. EUR).

Kitos pajamos susijusios vien tik su realizuotu ir nerealizuotu užsienio valiutos keitimo pelnu.

IŠLAIDOS

36.2.PAGALBOS PRIEMONĖS

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 m.

2015 m.

Programuojama pagalba

1

(3)

1 007

746

1 751

1 971

Makroekonominė parama

–

39

–

–

39

51

Sektorių politika

(0)

18

–

–

18

(24)

AKR vidaus projektai

–

41

301

351

693

746

Palūkanų normos subsidijos

(3)

–

–

–

(3)

(6)

Neatidėliotina pagalba

–

(0)

98

300

398

285

Kitos su ankstesniais EPF susijusios pagalbos programos

–

1

–

–

1

0

Institucinė parama

–

–

5

33

38

34

Eksporto grąžinamosios išmokos

(0)

0

–

–

0

(3)

Įnašai į patikos fondus

–

–

–

35

35

5

Iš viso

(2)

95

1 411

1 465

2 970

3 059

 

EPF veiklos išlaidos apima įvairias pagalbos priemones ir gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir valdomi.

36.3.BENDRO FINANSAVIMO IŠLAIDOS

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 m.

2015 m.

Bendras finansavimas

–

–

(15)

–

(15)

69

Šioje kategorijoje nurodytos su bendro finansavimo projektais susijusios 2016 m. patirtos išlaidos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad patirtos išlaidos apima apskaičiuotąsias sumas, susijusias su ataskaitinių laikotarpių atskyrimu (ir atitinkamai su praėjusiais metais susijusių apskaičiuotųjų sumų atkūrimą). 2015 m. numatomų išlaidų atkūrimas (50 mln. EUR) viršija 2016 m. patirtas išlaidas (35 mln. EUR), todėl bendro finansavimo išlaidos 2016 m. yra neigiamos. Atitinkamos neigiamos įplaukos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje (žr. 3.1.2 pastabą).

36.4.PAGALBOS PRIEMONĖS IR BENDRO FINANSAVIMO IŠLAIDOS PAGAL VALDYMO METODĄ

mln. EUR

2016 m.

2015 m.

Tiesioginis valdymas

1 173

1 106

Vykdo:

Komisija

140

99

ES vykdomosios įstaigos

10

2

Patikos fondai

36

5

ES delegacijos

987

1 000

Netiesioginis valdymas

1 781

2 023

Vykdo:

EIB ir EIF

5

31

Tarptautinės organizacijos

821

990

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

143

31

Viešosios teisės įstaigos

57

70

Trečiosios šalys

756

900

Privatinės teisės įstaigos, įgyvendinančios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę

(1)

1

Iš viso

2 954

3 128

36.5.FINANSINĖS SĄNAUDOS

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 m.

2015 m.

Gautinų sumų vertės sumažinimas

0

0

(4)

–

(4)

1

Kitos finansinės išlaidos

–

–

–

0

0

0

Iš viso

0

0

(4)

0

(4)

1

Kategorija „Gautinų sumų vertės sumažinimas“ apima galutinį su nesusigrąžinamomis gautinomis sumomis susijusių išlaidų įvertinimą, taip pat su praėjusiais metais susijusių apskaičiuotųjų sumų atkūrimą. 2015 m. sumų atkūrimas (29 mln. EUR) viršija 2016 m. apskaičiuotąsias sumas (25 mln. EUR), todėl bendro finansavimo išlaidos, susijusios su gautinų sumų nurašymu, 2016 m. yra neigiamos.

36.6.KITOS IŠLAIDOS

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 m.

2015 m.

Administracinės ir IT išlaidos

–

(0)

4

126

129

113

Rizikos ir sąnaudų atidėjiniai

–

–

–

–

–

4

Realizuoti nuostoliai, susiję su pirkėjų įsiskolinimu

0

0

0

–

0

2

Valiutos keitimo nuostoliai

3

19

42

3

66

44

Iš viso

3

19

46

129

196

162

Į šią kategoriją įtrauktos rėmimo išlaidos, t. y. administracinės sąnaudos, susijusios su EPF programavimu ir įgyvendinimu. Jos apima projektų rengimo, tolesnių veiksmų, stebėjimo ir vertinimo išlaidas, taip pat kompiuterinių tinklų, techninės pagalbos ir kt. išlaidas.

37.NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS BEI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITA REIKŠMINGA INFORMACIJA

37.1. NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Įvykdymo garantijos

(0)

4

5

0

9

13

Sulaikytų sumų garantijos

–

4

3

–

7

6

Iš viso

(0)

7

8

0

16

20

Įvykdymo garantijų reikalaujama siekiant užtikrinti, kad EPF finansavimo gavėjai įvykdytų savo sutartyse su EPF numatytus įsipareigojimus.

Sulaikytų sumų garantijos susijusios tik su darbų sutartimis. Paprastai 10 % tarpinių mokėjimų gavėjams sulaikoma siekiant užtikrinti, kad rangovas įvykdytų savo įsipareigojimus. Šios sulaikytos sumos parodomos kaip mokėtinos sumos. Perkančiajai organizacijai sutikus rangovas vietoj to gali pateikti sulaikytų sumų garantiją, kuri pakeičia sulaikytas tarpinių mokėjimų sumas. Šios gautos garantijos parodomos kaip neapibrėžtasis turtas.

Netiesioginiu būdu valdomų sutarčių atveju garantijos priklauso kitai nei EPF perkančiajai organizacijai ir EPF jų neįtraukia.

37.2.KITA SVARBI INFORMACIJA

38.Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai

Toliau nurodyta suma yra neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas (pranc. „Reste à Liquider“, RAL), atėmus susijusias sumas, kurios finansinės veiklos ataskaitoje buvo įtrauktos į išlaidas. Neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas yra suma, kurią sudaro nepanaudotų įsipareigojimų, pagal kuriuos dar neatlikti mokėjimai ir (arba) panaikinimai, suma. Tai įprasta daugiamečių programų pasekmė.

mln. EUR

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

2016 12 31

2015 12 31

Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai

2

202

2 406

4 136

6 746

5 821

Iš viso

2

202

2 406

4 136

6 746

5 821

2016 m. gruodžio 31 d. neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai iš viso sudarė 7 665 mln. EUR (2015 m. – 6 809 mln. EUR).

39.Įmonių plėtojimo centras (ĮPC)

2014 m. birželio mėn. AKR ir ES Ministrų Taryba susitarė „tęsti su tinkamu ĮPC uždarymu susijusius veiksmus“ ir kartu „užtikrinti, kad ĮPC ir AKR šalių bei regionų vykdomi privačiojo sektoriaus paramos projektai būtų visiškai užbaigti“. Šiuo tikslu AKR ir ES Ministrų Taryba įgaliojo AKR ir ES ambasadorių komitetą toliau spręsti šį klausimą, siekiant priimti reikiamus sprendimus.

AKR ir ES ambasadorių komitetas 2014 m. spalio 23 d. Sprendimu Nr. 4/2014 įgaliojo ĮPC vykdomąją valdybą nedelsiant imtis visų tinkamų priemonių ĮPC uždarymui pasirengti. Kaip numatyta to sprendimo 2 straipsnyje, vykdomajai valdybai buvo nurodyta sudaryti sutartį su kuratoriumi, kuris parengtų ir įgyvendintų uždarymo planą.

2015 m. birželio mėn. pabaigoje kuratorius pateikė ĮPC vykdomajai valdybai galutinį strateginį planą (su biudžetu ir darbiniu planu), kuriame atsižvelgta į socialinio dialogo rezultatus. ĮPC vykdomosios valdybos patvirtintu galutinio strateginio plano biudžetu buvo remiamasi rengiant Komisijos finansavimo sprendimo pasiūlymą; šį pasiūlymą (iš viso dėl 18,2 mln. EUR sumos) EK priėmė 2015 m. Priėmus tą finansavimo sprendimą, 2015 m. gruodžio mėn. ĮPC ir Europos Komisija sudarė dotacijos susitarimą, pagal kurį skiriamas reikiamas finansavimas, siekiant realizuoti ĮPC turtą ir įvykdyti jo įsipareigojimus. Dotacijos susitarimas įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. ir truks iki 2017 m. gruodžio 17 d. Sutarties vertė dengiama į apskaitą dar neįtrauktais neįvykdytais įsipareigojimais.

40.FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Toliau pateikiama informacija apie EPF finansinės rizikos valdymą yra susijusi su iždo operacijomis, kurias EPF vardu atlieka Komisija, kad panaudotų fondo išteklius.

40.1.RIZIKOS VALDYMO POLITIKA IR APSIDRAUDIMO VEIKSMAI

Iždo operacijų valdymo taisyklės ir principai nustatyti 11-ojo EPF finansiniame reglamente ir vidaus susitarime.

Remiantis pirmiau nurodytu reglamentu, taikomi šie pagrindiniai principai:

-EPF įnašus valstybės narės moka į specialiąsias sąskaitas, kurios yra atidarytos kiekvienos valstybės narės centriniame banke arba jos paskirtoje finansų įstaigoje. Įnašų sumos lieka tose specialiosiose sąskaitose iki tol, kol turės būti atlikti EPF mokėjimai.

-EPF įnašus valstybės narės moka eurais, o EPF mokėjimai atliekami eurais ir kitomis valiutomis, taip pat ir mažiau žinomomis.

-EPF vardu Komisijos atidarytos banko sąskaitos negali būti pereikvotos.

Be specialiųjų sąskaitų, Komisija EPF vardu yra atidariusi kitas banko sąskaitas finansų įstaigose (centriniuose ir komerciniuose bankuose), kad galėtų atlikti mokėjimus ir gauti kitokias įplaukas nei valstybių narių įnašai į biudžetą.

Iždo ir mokėjimo operacijos yra itin automatizuotos ir atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis. Siekiant garantuoti sistemos saugumą ir užtikrinti pareigų atskyrimą pagal Finansinį reglamentą, taikomos specialios procedūros, Komisijos vidaus kontrolės standartai ir audito principai.

Siekiant riboti veiklos ir finansinę riziką bei užtikrinti tinkamą kontrolės lygį, raštišku gairių ir procedūrų rinkiniu reguliuojamas iždo ir mokėjimo operacijų valdymas. Šios gairės ir procedūros apima įvairius operacijos aspektus, ir reguliariai tikrinama, kaip jų laikomasi.

 

40.2.VALIUTOS RIZIKA

Metų pabaigoje EPF tenkanti valiutos rizika – grynoji pozicija

mln. EUR

2016 12 31

2015 12 31

USD

GBP

DKK

SEK

EUR

Kita

Iš viso

USD

GBP

DKK

SEK

EUR

Kita

Iš viso

Finansinis turtas

Gautinos ir susigrąžintinos sumos

0

–

–

–

129

3

132

–

–

–

–

171

1

171

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2

0

–

–

678

–

680

4

0

–

–

500

–

504

Iš viso

2

0

–

–

807

3

812

4

0

–

–

671

1

675

Finansiniai įsipareigojimai

Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai

–

–

–

–

(6)

–

(6)

0

–

–

–

(10)

–

(10)

Mokėtinos sumos

0

–

–

–

(495)

(54)

(549)

0

–

–

–

(473)

(47)

(520)

Iš viso

0

–

–

–

(501)

(54)

(555)

0

–

–

–

(483)

(47)

(530)

Iš viso

2

0

–

–

306

(51)

257

4

0

–

–

188

(46)

145

Visi įnašai laikomi eurais, o kitos valiutos perkamos tik tada, kai jų prireikia mokėjimams atlikti. Dėl to EPF iždo operacijoms valiutos rizika negresia.

 

40.3.PALŪKANŲ NORMOS RIZIKA

EPF pinigų neskolina, todėl nepatiria palūkanų normos rizikos.

Jis kaupia palūkanas už įvairiose bankų sąskaitose laikomas lėšas. Todėl Komisija EPF vardu nustatė priemones, kuriomis užtikrinama, kad uždirbamos palūkanos reguliariai atspindėtų rinkos palūkanų normas bei galimą jų svyravimą.

EPF įnašus valstybės narės moka į specialiąsias sąskaitas, kurios yra atidarytos kiekvienos valstybės narės centriniame banke arba jos paskirtoje finansų įstaigoje. Kadangi kai kurioms šių sąskaitų taikomas atlyginimas šiuo metu gali būti neigiamas, nustatytos pinigų valdymo procedūros, siekiant minimizuoti atitinkamose sąskaitose esančius likučius. Be to, remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2016/888, bet kokį neigiamą atlyginimą už tas sąskaitas dengia susijusi valstybė narė.

Už vienos nakties likučius komercinių bankų sąskaitose atlyginama kiekvieną dieną. Likučių tokiose sąskaitose atlyginimas paremtas kintamomis rinkos palūkanų normomis, kurioms taikoma sutartinė marža (teigiama arba neigiama). Daugumos sąskaitų palūkanų skaičiavimas susietas su rinkos orientacine palūkanų norma ir patikslinamas, kad būtų atsižvelgiama į bet kokius šios normos svyravimus. Todėl EPF negresia jokia rizika, kad už jo lėšas bus atlyginta mažesnėmis nei rinkos normomis.

 

40.4.KREDITO RIZIKA (SANDORIO ŠALIES RIZIKA)

Finansinis turtas, kurio mokėjimai nepradelsti ir vertė nesumažėjusi

mln. EUR

Iš viso

Nepradelsta ir vertė nesumažėjusi

Pradelsta, bet vertė nesumažėjusi

< 1 metai

1–5 metai

> 5 metai

Iš prekybos operacijų gautinos sumos ir iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

132

93

36

4

–

Iš viso 2016 m. gruodžio 31 d.

132

93

36

4

–

Iš prekybos operacijų gautinos sumos ir iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

171

50

120

1

–

Iš viso 2015 m. gruodžio 31 d.

171

50

120

1

–

Finansinis turtas pagal rizikos kategorijas

mln. EUR

2016 12 31

2015 12 31

Gautinos sumos

Pinigai

Iš viso

Gautinos sumos

Pinigai

Iš viso

Sandorio šalys, turinčios išorės kredito reitingą

Aukščiausio ir aukšto lygio

34

284

318

6

167

173

Aukštesnio vidutinio lygio

3

371

374

34

16

50

Žemesnio vidutinio lygio

2

16

18

36

312

348

Neinvesticinio lygio

1

9

10

14

9

23

Iš viso

40

680

720

90

503

593

Sandorio šalys, neturinčios išorės kredito reitingo

–

1 grupė (skolininkai, praeityje neturėję įsipareigojimų neįvykdymo atvejų)

92

0

92

81

1

82

2 grupė (skolininkai, praeityje turėję įsipareigojimų neįvykdymo atvejų)

–

–

–

–

–

–

Iš viso

92

0

92

81

1

82

Iš viso

132

680

812

171

504

675

Neinvesticinio lygio ir žemesnio vidutinio lygio kategorijų lėšos daugiausia susijusios su valstybių narių įnašais į EPF, kurie mokami į specialiąsias sąskaitas, atidarytas valstybių narių pagal EPF FR 22 straipsnio 3 dalį. Remiantis šiuo reglamentu, tokių įnašų suma privalo likti tose specialiosiose sąskaitose, kol reikės atlikti mokėjimus.

Pagal EPF FR dauguma EPF iždo išteklių laikoma valstybių narių atidarytose specialiosiose sąskaitose, kurios skirtos jų įnašams mokėti. Dauguma tokių sąskaitų laikomos valstybių narių ižduose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose. Šios įstaigos kelia mažiausią sandorio šalių riziką EPF (rizika tenka jame dalyvaujančioms valstybėms narėms).

Mokėjimams padengti komerciniuose bankuose laikomų EPF iždo išteklių atveju šios sąskaitos papildomos reikiamu laiku ir automatiškai tvarkomos Komisijos iždo pinigų valdymo sistemos. Kiekvienoje sąskaitoje laikomos minimalios pinigų sumos, atitinkančios kasdienių iš jos atliekamų mokėjimų vidurkį. Dėl to šiose sąskaitose per naktį laikomos sumos visada yra nedidelės ir taip užtikrinama, kad EPF tenka nedidelė rizika.

Be to, siekiant dar labiau sumažinti EPF tenkančią sandorio šalies riziką, atrenkant komercinius bankus taikomos specialios gairės.

Visi komerciniai bankai atrenkami konkurso būdu. Norint dalyvauti konkurso procedūrose, minimalus trumpalaikis kredito reitingas turi būti „Moody's“ P-1 arba lygiavertis reitingas (S&P A-1 arba „Fitch“ F1). Tam tikromis deramai pagrįstomis aplinkybėmis gali užtekti žemesnio lygio reitingo.

40.5.LIKVIDUMO RIZIKA

Finansinių įsipareigojimų terminų analizė pagal likusius sutartinius terminus

mln. EUR

< 1 metai

1–5 metai

> 5 metai

Iš viso

Finansiniai įsipareigojimai

549

6

–

555

Iš viso 2016 m. gruodžio 31 d.

549

6

–

555

Finansiniai įsipareigojimai

520

10

–

530

Iš viso 2015 m. gruodžio 31 d.

520

10

–

530

EPF taikomais biudžeto principais užtikrinama, kad bendri grynųjų pinigų ištekliai finansiniais metais visada būtų pakankami susijusiems mokėjimams atlikti. Iš tiesų bendri valstybių narių įnašai atitinka bendrą atitinkamų finansinių metų mokėjimo asignavimų sumą.

Vis dėlto valstybių narių įnašai EPF mokami tris kartus per metus, o mokėjimams būdingas tam tikras sezoniškumas.

Siekiant užtikrinti, kad iždo ištekliai visada būtų pakankami mokėjimams, kurie turi būti atlikti konkretų mėnesį, padengti, Komisijos iždo tarnyba ir atitinkami mokėjimus atliekantys departamentai reguliariai keičiasi informacija apie iždo būklę, kad užtikrintų, jog tam tikru laikotarpiu atliekami mokėjimai neviršytų turimų iždo išteklių.

Be to, kas paminėta pirmiau, vykdant kasdienes EPF iždo operacijas automatizuotomis pinigų valdymo priemonėmis užtikrinama, kad kiekvienos EPF banko sąskaitos likvidumas būtų pakankamas.

 

41.SUSIJUSIŲ ŠALIŲ ATSKLEIDIMAS

Susijusios EPF šalys yra „Bêkou“ fondas ir ES patikos fondas Afrikai. Šių subjektų tarpusavio sandoriai yra įprasta EPF operacijų dalis ir todėl pagal ES apskaitos taisykles šiems sandoriams nekeliami jokie specialūs informacijos atskleidimo reikalavimai.

EPF nevaldomas atskirai, nes jį valdo Komisija. ES aukščiausiojo rango vadovų, tarp kurių ir Komisijos, teisės paskelbtos Europos Sąjungos konsoliduotųjų metinių ataskaitų 7.2 antraštinėje dalyje „Aukščiausiojo rango vadovų teisės į išmokas“.

42.ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

Šių ataskaitų siuntimo dieną EPF apskaitos pareigūnas nebuvo pastebėjęs jokių reikšmingų įvykių, ir jam nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus įvykius, kurie turėtų būti atskirai parodyti šiame skirsnyje. Metinės ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis naujausiais turimais duomenimis – tą patvirtina pirmiau pateikta informacija.

43.EKONOMINIO REZULTATO IR BIUDŽETO REZULTATO SUDERINIMAS

Ekonominis metų rezultatas apskaičiuotas pagal kaupiamosios apskaitos principus. Tačiau biudžeto rezultatas grindžiamas pinigų apskaitos taisyklėmis. Kadangi ekonominis rezultatas ir biudžeto rezultatas yra tų pačių susijusių operacijų rezultatai, naudinga kontrolės priemonė – užtikrinti, kad jie būtų suderinami. Toliau pateikiamoje lentelėje šis suderinimas parodomas pabrėžiant pagrindines derinamas sumas, išskaidytas į įplaukų ir išlaidų punktus.    

mln. EUR

2016 m.

2015 m.

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

(3 073)

(3 152)

Įplaukos

Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto rezultatui

(2)

(1)

Teisės į einamaisiais metais gautinas sumas, kurios dar nesurinktos

(7)

(11)

Teisės į ankstesniaisiais metais gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais

16

19

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis

43

28

Sukauptos įplaukos (grynosios)

8

29

Išlaidos

Dar nesumokėtos einamųjų metų išlaidos

63

61

Einamaisiais metais sumokėtos ankstesnių metų išlaidos

(129)

(221)

Panaikinti mokėjimai

22

12

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis

(459)

(53)

Sukauptos išlaidos (grynosios)

168

200

METINIS BIUDŽETO REZULTATAS

(3 350)

(3 088)

43.1.DERINAMOS SUMOS. ĮPLAUKOS

Finansinių metų biudžeto įplaukos yra įplaukos, gautos surinkus gautinas sumas pagal per metus nustatytas teises, ir sumos, gautos pagal teises, nustatytas praėjusiais metais.

Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto rezultatui, įtraukiamos į ekonominį rezultatą, tačiau biudžeto prasme jų negalima laikyti įplaukomis, nes sumokėta suma pervedama į rezervus ir jos nebegalima vėl panaudoti be Tarybos sprendimo.

Teisės į einamaisiais metais gautinas sumas, kurios dar nesurinktos, suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominio rezultato, nes jos nesudaro biudžeto įplaukų dalies. Tačiau einamaisiais metais surinktos sumos pagal ankstesniais metais nustatytas teises siekiant suderinimo turi būti pridėtos prie ekonominio rezultato.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis – susigrąžintų išankstinio finansavimo sumų padengimas. Tai piniginės įplaukos, kurios nedaro poveikio ekonominiam rezultatui.

Grynąsias sukauptas įplaukas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamaisiais metais sukauptas įplaukas, atėmus atkurtas sukauptas įplaukas iš praėjusių metų.

43.2.DERINAMOS SUMOS. IŠLAIDOS

Einamųjų metų dar neapmokėtos išlaidos suderinimo tikslais turi būti pridedamos, nes jos įtrauktos į ekonominio rezultato ataskaitą, bet nepriskiriamos biudžeto išlaidoms. Tačiau einamaisiais metais apmokėtos ankstesnių metų išlaidos suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominio rezultato, nes jos yra einamųjų metų biudžeto išlaidų dalis, bet neturi poveikio ekonominiam rezultatui, arba dėl jų sumažėja išlaidos, jeigu atliekamos pataisos.

Panaikintų mokėjimų piniginės įplaukos nedaro poveikio ekonominiam rezultatui, tačiau daro poveikį biudžeto rezultatui.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis yra naujų išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais (pripažintų kaip metų biudžeto išlaidos), ir išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais arba praėjusiais metais priėmus reikalavimus atitinkančias sąnaudas, padengimo derinys. Pastarosios sumos yra išlaidos kaupimo, bet ne biudžeto sąskaitų požiūriu, nes pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas jau buvo laikomas biudžeto išlaidomis, kai tas mokėjimas buvo atliekamas.

Grynąsias sukauptas išlaidas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigoje siekiant atskirti biudžeto straipsnius, t. y. reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurias patiria EPF lėšų gavėjai, bet apie kurias EPF dar nepranešta. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamųjų metų sukauptas išlaidas, atėmus atkurtas sukauptas praėjusių metų išlaidas.

EPF KONSOLIDUOTŲ ES PATIKOS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dėl skaičių suapvalinimo iki tūkstančių eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

 

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ GALUTINĖS METINĖS ATASKAITOS

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dėl skaičių suapvalinimo iki tūkstančių eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

 

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ AIŠKINAMOJI INFORMACIJA

Sąjungos patikos fondų bendroji informacija

Patikos fondas – tai teisinis susitarimas, kuris turi atskirą finansinę struktūrą ir kurio pagrindu kaupiamos kelių pagalbos teikėjų lėšos, kad būtų galima bendrai finansuoti tam tikrą veiksmą vadovaujantis bendrai sutartais tikslais ir ataskaitų formomis.

Remiantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (ES FR) 187 straipsnio 1 dalimi ir 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (EPF FR) 42 straipsniu, Komisijai leidžiama įkurti Sąjungos patikos fondus išorės veiksmams finansuoti. ES patikos fondai įkuriami pagal susitarimus su kitais pagalbos teikėjais, siekiant vykdyti veiksmus ekstremaliųjų situacijų atveju, veiksmus po ekstremaliųjų situacijų arba teminius veiksmus. ES patikos fondo įkūrimas turi būti grindžiamas būtent ES pridėtine verte (patikos fondo tikslų geriau siekti ES, o ne nacionaliniu lygmeniu) ir papildomumu (patikos fondas neturėtų dubliuoti jau esamų panašių priemonių).

ES patikos fondai įkuriami ribotam laikotarpiui, kuris kartu su fondo tikslais nustatomas kiekvieno patikos fondo steigiamajame teisės akte. Remiantis ES FR 187 straipsniu, nustatomos konkrečios ES patikos fondo valdymo taisyklės, o įnašai neįtraukiami į ES biudžetą. Kiekvienas ES patikos fondas turi valdybą (patikos fondo valdybą), kuriai pirmininkauja Komisija ir kurioje atstovaujama pagalbos teikėjams ir įnašų nemokančioms valstybėms narėms, turinčioms stebėtojų teises.

Einamosios veiklos valdyba, kurią sudaro ES atstovas (pirmininkas), nariai steigėjai (pirmininko pavaduotojai) ir kitų pagalbos teikėjų, kurių įnašai siekė bent 3 mln. EUR, atstovai (nariai), priima sprendimus dėl ES patikos fondo lėšų panaudojimo ir vertina ES patikos fondo finansuojamos veiklos efektyvumą. Administraciniu požiūriu einamosios veiklos valdyba, be kita ko, atsakinga už metinės ataskaitos ir audituotų metinių finansinių ataskaitų tvirtinimą, vidaus kontrolės sistemų efektyvumo vertinimą, tolesnių veiksmų, susijusių su vidaus ir išorės auditorių pastabomis, įgyvendinimą ir kt.

ES patikos fondus valdo Komisija per įgaliotąjį leidimus suteikiantį pareigūną, kuris Komisijai ir trečiųjų šalių pagalbos teikėjams suteikia patikinimą dėl lėšų panaudojimo. ES patikos fondo valdytojas yra perįgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas. Europos plėtros fondo atveju ES patikos fondo apskaitos pareigūnas yra Komisijos apskaitos pareigūnas, kuris atsakingas už visiems ES patikos fondams bendrų apskaitos procedūrų ir sąskaitų plano nustatymą.

Patikos fondas „Bêkou“

2014 m. liepos 15 d. ES Komisija (atstovaujama DEVCO, ECHO ir EIVT ) ir trys jos valstybės narės (Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai ) įsteigė pirmąjį kelių pagalbos teikėjų ES patikos fondą „Bêkou“, kurio pavadinimas sango kalba reiškia „viltį“ ir kurio tikslas – remti Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) stabilizavimą ir rekonstrukciją. Fondas įsteigtas ne ilgesniam kaip 60 mėnesių laikotarpiui ir valdomas iš Briuselio.

Patikos fondo „Bêkou“ metinės ataskaitos

Remiantis Susitarimo, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos fondas Centrinės Afrikos Respublikai (ES patikos fondas „Bêkou“), 8 straipsniu ir steigiamojo susitarimo 11.2.1 straipsniu, metines ataskaitas sudaro dvi dalys: 1) ES patikos fondo valdytojo parengta metinė finansinė ataskaita ir 2) EK apskaitos pareigūno, kuris, remiantis tuo pačiu straipsniu, yra ir patikos fondo apskaitos pareigūnas, parengtos metinės finansinės ataskaitos.

Pagal steigiamojo susitarimo 8 straipsnį finansinės ataskaitos rengiamos remiantis Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintomis apskaitos taisyklėmis (ES apskaitos taisyklėmis), kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS).

Metinės ataskaitos teikiamos nepriklausomam išorės auditui, o galutines metines ataskaitas ES patikos fondo valdytojas ir apskaitos pareigūnas teikia tvirtinti einamosios veiklos valdybai (8.3.4 straipsnio c punktas).

Pagrindiniai metų įvykiai

2016 m. pabaigoje patikos fondas „Bêkou“ gavo įnašus iš 7 paramos teikėjų: Europos plėtros fondo (EPF), ES biudžeto, 4 valstybių narių ir 1 ES nepriklausančios valstybės.

Patikos fondas finansuos veiklą, kuria Centrinės Afrikos Respublikai bus padedama atsigauti po krizės ir vykdyti rekonstrukciją įvairiose srityse, pagrindinį dėmesį skiriant priemonėms, kuriomis siekiama:

·atkurti pagrindines viešąsias paslaugas (pvz., elektros energijos tiekimą, transporto paslaugas, teisę kreiptis į teismą ir aprūpinimą vandeniu), pagrindines socialines paslaugas (sveikatos ir švietimo), stabilizuoti aprūpinimą maistu ir mitybos padėtį;

·atgaivinti ekonominę veiklą;

·stabilizuoti šalies padėtį ir atkurti socialinę struktūrą, visų pirma siekiant susitaikymo, taikaus CAR bendruomenių sambūvio ir žmogaus teisių paisymo;

·atkurti nacionalinių ir vietos administracinių struktūrų teisėtumą, pajėgumą ir veiklą.

Be to, fondas finansuos veiklą, kuria siekiama sumažinti krizės poveikį šalims, turinčioms bendrą sieną su CAR ir (arba) priglaudžia pabėgėlius ar asmenis, kurie bėga nuo smurto CAR.

2016 m. pabaigoje ES patikos fondui įsipareigota iš viso skirti maždaug 173 mln. EUR: 68 mln. EUR iš EPF, 50 mln. EUR iš ES biudžeto, o 55 mln. EUR įsipareigojo skirti valstybės narės ir kiti pagalbos teikėjai.

Iš viso patvirtinta 11 šalies atkūrimo programų. Iki 2016 m. pabaigos įsipareigota skirti 91,3 mln. EUR sumą sveikatos, aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo, infrastruktūros, moterų integracijos į visuomenę sritims, taip pat pagalbai Centrinės Afrikos Respublikos pabėgėliams kaimyninėse šalyse.

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ BALANSAS

 

tūkst. EUR

2016 12 31

2015 12 31

ILGALAIKIS TURTAS

Išankstinis finansavimas

3 604

3 446

3 604

3 446

TRUMPALAIKIS TURTAS

Išankstinis finansavimas

12 458

6 047

Iš prekybos operacijų gautinos sumos ir iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

1 455

1 364

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

43 036

52 461

56 949

59 873

VISAS TURTAS

60 554

63 319

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Finansiniai įsipareigojimai

(59 339)

(63 125)

(59 339)

(63 125)

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

(1 215)

(193)

(1 215)

(193)

VISI ĮSIPAREIGOJIMAI

(60 554)

(63 319)

GRYNASIS TURTAS

-

–

FONDAI IR REZERVAI

Sukauptas perteklius

–

–

Ekonominis metų rezultatas

–

–

GRYNASIS TURTAS

–

–

 

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

tūkst. EUR

2016 m.

2015 m.

ĮPLAUKOS

Įplaukos iš neprekybinių operacijų

Įplaukos iš pagalbos teikėjų

17 232

9 354

17 232

9 354

Įplaukos iš prekybos operacijų

Finansinės pajamos

48

101

48

101

Visos įplaukos

17 280

9 455

IŠLAIDOS

Veiklos išlaidos

(16 432)

(8 824)

Kitos išlaidos

(848)

(631)

Iš viso išlaidų

(17 280)

(9 455)

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

–

–

 

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

tūkst. EUR

2016 m.

2015 m.

Ekonominis metų rezultatas

–

–

Pagrindinė veikla

Išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas

(6 569)

(9 493)

Iš prekybos gautinų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

(91)

(1 364)

Finansinių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)

(3 786)

18 125

Sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas (sumažėjimas)

1 021

193

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

(9 425)

7 461

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas (sumažėjimas)

(9 425)

7 461

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

52 461

45 000

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

43 036

52 461

 

ES PATIKOS FONDO „BÊKOU“ GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

tūkst. EUR

Sukauptas perteklius

(deficitas)

Ekonominis metų rezultatas

Grynasis turtas

LIKUTIS 2015 M. GRUODŽIO 31 D.

–

–

–

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

LIKUTIS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

–

–

–

 

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI GALUTINĖS METINĖS ATASKAITOS

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dėl skaičių suapvalinimo iki tūkstančių eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

 

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI AIŠKINAMOJI INFORMACIJA

Sąjungos patikos fondų bendroji informacija

Patikos fondas – tai teisinis susitarimas, kuris turi atskirą finansinę struktūrą ir kurio pagrindu kaupiamos kelių pagalbos teikėjų lėšos, kad būtų galima bendrai finansuoti tam tikrą veiksmą vadovaujantis bendrai sutartais tikslais ir ataskaitų formomis.

Remiantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (ES FR) 187 straipsnio 1 dalimi ir 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (EPF FR) 42 straipsniu, Komisijai leidžiama įkurti Sąjungos patikos fondus išorės veiksmams finansuoti. ES patikos fondai įkuriami pagal susitarimus su kitais pagalbos teikėjais, siekiant vykdyti veiksmus ekstremaliųjų situacijų atveju, veiksmus po ekstremaliųjų situacijų arba teminius veiksmus. ES patikos fondo įkūrimas turi būti grindžiamas būtent ES pridėtine verte (patikos fondo tikslų geriau siekti ES, o ne nacionaliniu lygmeniu) ir papildomumu (patikos fondas neturėtų dubliuoti jau esamų panašių priemonių).

ES patikos fondai turi įvairių privalumų: jie yra ES valdomos priemonės, padedančios geriau koordinuoti veiklą su ES valstybėmis narėmis; jie suteikia galimybę geriau kontroliuoti Sąjungos ir kitų pagalbos teikėjų operacijas ir didinti ES matomumą. ES patikos fondų sprendimų priėmimo procesas yra spartus, šie fondai pajėgūs iš skirtingų šaltinių sutelkti didesnes sumas, todėl jie yra lanksti, aktyvi ir lengvai pritaikoma priemonė.

ES patikos fondo darbo planą tvirtina einamosios veiklos valdyba, kurią sudaro ES atstovas (pirmininkas), nariai steigėjai (pirmininko pavaduotojai) ir kitų pagalbos teikėjų, kurių įnašai siekė bent 3 mln. EUR, atstovai (nariai), kurie taip pat vertina ES patikos fondo finansuojamos veiklos efektyvumą. Administraciniu požiūriu einamosios veiklos valdyba, be kita ko, atsakinga už metinės ataskaitos ir audituotų metinių finansinių ataskaitų tvirtinimą, vidaus kontrolės sistemų efektyvumo vertinimą, tolesnių veiksmų, susijusių su vidaus ir išorės auditorių pastabomis, įgyvendinimą ir kt.

ES patikos fondus valdo Komisija per įgaliotąjį leidimus suteikiantį pareigūną, kuris Komisijai ir trečiųjų šalių pagalbos teikėjams suteikia patikinimą dėl lėšų panaudojimo. ES patikos fondo valdytojas yra perįgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas. Europos plėtros fondo atveju ES patikos fondo apskaitos pareigūnas yra Komisijos apskaitos pareigūnas, kuris atsakingas už visiems ES patikos fondams bendrų apskaitos procedūrų ir sąskaitų plano nustatymą.

ES patikos fondas Afrikai

Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti (ES patikos fondas Afrikai) įsteigtas 2015 m. lapkričio 12 d. Valetos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais . Pagrindinis šio patikos fondo tikslas – remti visus stabilumo aspektus ir prisidėti prie geresnio migracijos valdymo, taip pat prie pagrindinių destabilizavimo, prievartinio perkėlimo ir nelegalios migracijos priežasčių šalinimo, visų pirma propaguojant atsparumą, ekonomines ir lygias galimybes, saugumą bei vystymąsi ir sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų klausimus.

Patikos fondas veikia trijose pagrindinės geografinėse zonose, t. y., Sahelio ir Čado ežero regionuose , Somalio pusiasalyje ir Šiaurės Afrikoje , tačiau patikos fondo projektais, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, gali pasinaudoti ir reikalavimus atitinkančių šalių kaimyninės šalys. Patikos fondas įsteigtas ribotam laikotarpiui, iki 2020 m. gruodžio 31 d., jo paskirtis – trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu reaguoti į regionuose kylančias problemas. Patikos fondas valdomas iš Briuselio.

ES patikos fondo Afrikai metinės ataskaitos

Remiantis Susitarimo, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti (steigiamojo susitarimo) 7 straipsniu, metines ataskaitas sudaro dvi dalys: 1) ES patikos fondo valdytojo parengta metinė finansinė ataskaita ir 2) EK apskaitos pareigūno, kuris, remiantis tuo pačiu straipsniu, yra ir patikos fondo apskaitos pareigūnas, parengtos metinės finansinės ataskaitos.

Pagal steigiamojo susitarimo 8 straipsnį finansinės ataskaitos rengiamos remiantis Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintomis apskaitos taisyklėmis (ES apskaitos taisyklėmis), kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS).

Metinės ataskaitos teikiamos nepriklausomam išorės auditui, o galutines metines ataskaitas ES patikos fondo valdytojas ir apskaitos pareigūnas teikia tvirtinti einamosios veiklos valdybai (8.3.4 straipsnio c punktas).

2016 m. yra pirmieji metai, kai buvo parengtos ES patikos fondo Afrikai finansinės ataskaitos. Jos parengtos vadovaujantis 8.3.2 straipsniu, remiantis kuriuo apskaitos pareigūnas privalo parengti pirmųjų finansinių metų finansines ataskaitas tik tada, jei patikos fondas veikė ilgiau kaip šešis mėnesius. Apie 2015 m. operacijas pateikti lyginamieji duomenys.

Pagrindiniai metų įvykiai

2016 m. pabaigoje įsipareigota iš viso skirti maždaug 2 555 mln. EUR. Išorės įnašai iš viso sudarė 152 mln. EUR, o įnašai iš ES ir EPF biudžetų – 2 403 mln. EUR.

Vos per vienus metus Sahelio ir Čado ežero, Somalio pusiasalio ir Šiaurės Afrikos regionams iš viso patvirtinti 106 projektai, kurių vertė siekia 1 589 mln. EUR. Projektų geografinis pasiskirstymas: 65 programos Sahelio ir Čado ežero regionui (iš viso už 918,5 mln. EUR); 35 programos Somalio pusiasalio regionui (iš viso už 606 mln. EUR) ir 6 programos Šiaurės Afrikos regionui (iš viso už 64,5 mln. EUR). Projektai apima šias prioritetines sritis: migracijos teikiamą naudą vystymuisi (942 mln. EUR); teisėtą migraciją ir judumą (68 mln. EUR); apsaugą ir prieglobstį (233 mln. EUR); neteisėtos migracijos prevenciją ir kovą su ja; kovą su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis (170 mln. EUR); grąžinimą, readmisiją bei reintegraciją (163 mln. EUR) ir kita (13 mln. EUR). Iš patvirtintosios sumos išmokėta 1 488 mln. EUR, o 600 mln. EUR pagal sutartis skirta įgyvendinantiems partneriams.

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI BALANSAS

tūkst. EUR

2016 12 31

2015 12 31

ILGALAIKIS TURTAS

Išankstinis finansavimas

44 854

–

44 854

–

TRUMPALAIKIS TURTAS

Išankstinis finansavimas

70 731

–

Iš prekybos operacijų gautinos sumos ir iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

9 476

–

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

14 879

32 642

95 086

32 642

VISAS TURTAS

139 941

32 642

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Finansiniai įsipareigojimai

(138 502)

(32 642)

(138 502)

(32 642)

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Mokėtinos sumos

(702)

–

Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

(736)

–

(1 439)

–

VISI ĮSIPAREIGOJIMAI

(139 941)

(32 642)

GRYNASIS TURTAS

–

–

FONDAI IR REZERVAI

Sukauptas perteklius

–

–

Ekonominis metų rezultatas

–

–

GRYNASIS TURTAS

–

–

 

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

tūkst. EUR

2016 m.

2015 m.

ĮPLAUKOS

Įplaukos iš neprekybinių operacijų

Įplaukos iš pagalbos teikėjų

52 246

–

52 246

–

Įplaukos iš prekybos operacijų

Finansinės pajamos

54

–

Kitos įplaukos iš prekybinių operacijų

43

–

97

–

Visos įplaukos

52 343

–

IŠLAIDOS

Veiklos išlaidos

(49 042)

–

Kitos išlaidos

(3 301)

–

Visos išlaidos

(52 343)

–

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

–

–

 

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

tūkst. EUR

2016 m.

2015 m.

Ekonominis metų rezultatas

–

–

Pagrindinė veikla

Išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas

(115 585)

–

Iš prekybos gautinų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

(9 476)

–

Finansinių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)

105 860

32 642

Mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)

702

–

Sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas (sumažėjimas)

736

–

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

(17 763)

32 642

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas (sumažėjimas)

(17 763)

32 642

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

32 642

–

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

14 879

32 642

 

ES PATIKOS FONDO AFRIKAI GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

tūkst. EUR

Sukauptas perteklius

(deficitas)

Ekonominis metų rezultatas

Grynasis turtas

LIKUTIS 2015 M. GRUODŽIO 31 D.

–

–

–

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

LIKUTIS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

–

–

–

 

EPF IR ES PATIKOS FONDŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dėl skaičių suapvalinimo iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

 

KONSOLIDUOTASIS BALANSAS

mln. EUR

2016 12 31

2015 12 31

ILGALAIKIS TURTAS

Išankstinis finansavimas

457

520

Patikos fondo įnašai

–

–

Iš prekybos operacijų gautinos sumos ir iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

–

–

457

520

TRUMPALAIKIS TURTAS

Išankstinis finansavimas

1 455

1 151

Iš prekybos operacijų gautinos sumos ir iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

143

172

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

738

589

2 336

1 912

VISAS TURTAS

2 794

2 432

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Atidėjiniai

(4)

(4)

Finansiniai įsipareigojimai

(106)

(72)

(110)

(76)

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Mokėtinos sumos

(549)

(520)

Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

(778)

(855)

(1 327)

(1 376)

VISI ĮSIPAREIGOJIMAI

(1 437)

(1 451)

GRYNASIS TURTAS

1 357

980

FONDAI IR REZERVAI

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

42 323

38 873

Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas

2 252

2 252

Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF

–

–

Iš ankstesniųjų metų perkeltas ekonominis rezultatas

(40 146)

(36 994)

Ekonominis metų rezultatas

(3 073)

(3 152)

GRYNASIS TURTAS

1 357

980

 

KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

mln. EUR

2016 m.

2015 m.

ĮPLAUKOS

Įplaukos iš neprekybinių operacijų

Išlaidų susigrąžinimas

8

90

Įplaukos iš patikos fondų pagalbos teikėjų

35

4

43

94

Įplaukos iš prekybos operacijų

Finansinės pajamos

4

8

Kitos pajamos

62

42

66

50

Visos įplaukos

108

144

IŠLAIDOS

Pagalbos priemonės

(2 935)

(3 059)

Bendro finansavimo išlaidos

15

(69)

Finansinės sąnaudos

4

(1)

Patikos fondų įgyvendintos išlaidos

(65)

(4)

Kitos išlaidos

(200)

(163)

Iš viso išlaidų

(3 181)

(3 296)

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

(3 073)

(3 152)

 

KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

mln. EUR

2016 m.

2015 m.

Ekonominis metų rezultatas

(3 073)

(3 152)

Pagrindinė veikla

Kapitalo padidėjimas – įnašai

3 450

3 200

Patikos fondų įnašų (padidėjimas) sumažėjimas

(0)

39

Išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas

(242)

204

Iš prekybos gautinų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

29

(43)

Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas)

–

4

Finansinių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)

34

(7)

Mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)

29

(179)

Sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas (sumažėjimas)

(78)

132

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

149

198

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas (sumažėjimas)

149

198

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

589

391

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

738

589

 

KONSOLIDUOTOJI GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

 

mln. EUR

Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)

Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)

Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)

Sukaupti rezervai (D)

Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)

Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E)

LIKUTIS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

45 691

10 018

35 673

(36 994)

2 252

932

Kapitalo padidėjimas – įnašai

(4 795)

4 795

–

–

4 795

Kapitalo sumažėjimas – pagal pereinamojo laikotarpio priemonę skirtos lėšos

(1 595)

(1 595)

(1 595)

11-jo EPF kapitalo pripažinimas

29 367

29 367

–

–

Ekonominis metų rezultatas

–

–

–

(3 152)

–

(3 152)

LIKUTIS 2015 M. GRUODŽIO 31 D.

73 464

34 590

38 874

(40 146)

2 252

980

Kapitalo padidėjimas – įnašai

(3 450)

3 450

3 450

Ekonominis metų rezultatas

–

(3 073)

(3 073)

LIKUTIS 2016 m. gruodžio 31 d.

73 464

31 140

42 323

(43 219)

2 252

1 357

 

EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

 

2016 M. FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

ĮVADINĖ PASTABA

Ankstesni EPF

·Kadangi 6-ojo EPF veikla užbaigta 2006 m., o 7-ojo EPF veikla užbaigta 2008 m., į metines ataskaitas nebeįtrauktos šių EPF vykdymo lentelės. Tačiau su pervestais likučiais susijęs vykdymas nurodytas 9-ajame EPF.

·Kaip ir ankstesniais metais, siekiant užtikrinti skaidrumą pateikiant 2016 m. ataskaitas, lentelėse atskirai nurodomos 8-ojo EPF pagal Lomės konvencijoje numatytą programavimą ir pagal Kotonu susitarime numatytą programavimą panaudotos dalys.

·Pagal 9-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies b punktą ankstesnių EPF likučiai ir panaikinti įsipareigojimai perkelti į 9-ąjį EPF ir 9-ojo EPF gyvavimo laikotarpiu skiriami kaip 9-ojo EPF lėšos.

10-asis EPF

2000 m. birželio 23 d. Europos bendrijos valstybių narių ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių Kotonu pasirašytas AKR ir EB partnerystės susitarimas įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d. Kotonu susitarimas buvo iš dalies pakeistas du kartus, pirmą kartą – 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu, antrą kartą – 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu pasirašytu susitarimu.

2001 m. lapkričio 27 d. ES Tarybos sprendimas (2001/822/EB) dėl užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir Europos Sąjungos asociacijos įsigaliojo 2001 m. gruodžio 2 d. Šis sprendimas iš dalies pakeistas 2007 m. kovo 19 d. (Sprendimas 2007/249/EB).

2006 m. liepos 17 d. Europos bendrijos valstybių narių vyriausybių atstovų priimtas Vidaus susitarimas dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansinę programą remiantis peržiūrėtu Kotonu susitarimu įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d.

Remiantis Kotonu susitarimu, antrasis Bendrijos pagalbos AKR šalims ir UŠT laikotarpis (2008–2013 m.) finansuojamas iš 10-ojo EPF, kurio lėšos sudaro 22 682 mln. EUR, iš kurių:

·21 966 mln. EUR AKR šalims skirta remiantis peržiūrėto Kotonu susitarimo Ib priede išdėstyta daugiamete finansine programa, iš jų 20 466 mln. EUR valdo Europos Komisija;

·286 mln. EUR UŠT skirta remiantis peržiūrėto Tarybos sprendimo dėl UŠT ir Europos bendrijos asociacijos IIAa priedu, iš jų 256 mln. EUR valdo Europos Komisija;

·430 mln. EUR skirta Komisijai padengti sąnaudoms, susidarančioms dėl 10-ojo EPF išteklių programavimo ir įgyvendinimo, vadovaujantis Vidaus susitarimo 6 straipsniu.

Pagal 10-ojo EPF laikinojo galiojimo išlygą (10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 ir 5 dalis) po 2013 m. gruodžio 31 d. lėšos nebegali būti panaudotos. Nepanaudotos lėšos pervestos į 11-ojo EPF veiklos rezervą.



11-asis EPF

2000 m. birželio 23 d. Europos bendrijos valstybių narių ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių Kotonu pasirašytas AKR ir EB partnerystės susitarimas įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d. Kotonu susitarimas buvo iš dalies pakeistas du kartus, pirmą kartą – 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu, antrą kartą – 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu pasirašytu susitarimu.

2001 m. lapkričio 27 d. ES Tarybos sprendimas (2001/822/EB) dėl užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir Europos Sąjungos asociacijos įsigaliojo 2001 m. gruodžio 2 d. Šis sprendimas iš dalies pakeistas 2007 m. kovo 19 d. (Sprendimas 2007/249/EB).

2013 m. rugpjūčio mėn. Europos bendrijos valstybių narių vyriausybių atstovų priimtas Vidaus susitarimas dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą remiantis peržiūrėtu Kotonu susitarimu įsigaliojo 2015 m. kovo mėn.

Remiantis Kotonu susitarimu, trečiasis Bendrijos pagalbos AKR šalims ir UŠT laikotarpis (2014–2020 m.) finansuojamas iš 11-ojo EPF, kurio lėšos sudaro 30 506 mln. EUR, iš kurių:

·29 089 mln. EUR skirta AKR šalims remiantis vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies a punktu ir 2 straipsnio d punktu, iš jų 27 955 mln. EUR valdo Europos Komisija;

·364,5 mln. EUR skirta UŠT šalims remiantis vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies a punktu ir 3 straipsnio 1 dalimi, iš jų 359,5 mln. EUR valdo Europos Komisija;

·1 052,5 mln. EUR skirta Komisijai padengti sąnaudoms, susidarančioms dėl 11-ojo EPF išteklių programavimo ir įgyvendinimo, remiantis vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies a punktu.

- Likusios lėšos nemobilizuojamuose veiklos rezervuose 2016 m. gruodžio 31 d.

Nepanaudotos projektų sumos pagal 9-ąjį EPF ir ankstesnius EPF pervedamos į 10-ojo EPF veiklos rezervą, išskyrus „Stabex“ lėšas.

Nepanaudotos projektų sumos pagal 10-ąjį EPF pervedamos į 11-ojo EPF veiklos rezervą.

Per 2016 m. visos ankstesniųjų EPF nepanaudotos lėšos pervestos į atitinkamus rezervus.

Remiantis Vidaus susitarimo dėl 11-ojo EPF 1 straipsnio 4 dalimi ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos sprendimu (2016/1337), 10-ojo Europos plėtros fondo nepanaudotų lėšų suma, neviršijanti 491 mln. EUR (iš jų – ne daugiau kaip 16 mln. EUR rėmimo išlaidoms) buvo perkelta Afrikos taikos priemonei papildyti 2016–2018 m.

mln. EUR

Iš viso lėšų nemobilizuojamuose veiklos rezervuose 2015 m. gruodžio 31 d.

151

Iš viso lėšų nemobilizuojamuose veiklos rezervuose 2016 m.

534

Atėmus sumą, perkeltą Afrikos taikos priemonei papildyti 2016 m. gruodžio 31 d.

(386)

Nemobilizuojamo rezervo likutis (iš nepanaudotų 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF lėšų) 2016 m. gruodžio 31 d.

299

- 11-ojo EPF „Stabex“ rezervas

Uždarius „Stabex“ sąskaitas, nepanaudotos lėšos pervedamos į 11-ojo EPF „Stabex“ A paketo rezervą (10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 dalis), o po to – susijusių šalių nacionalinėms orientacinėms programoms.



– 10-ojo EPF bendras finansavimas

Pagal 10-ąjį ir 11-ąjį EPF pervedimo susitarimai dėl valstybių narių bendro finansavimo pasirašyti ir iš viso panaudota 209 mln. EUR vertės įsipareigojimų asignavimų, tačiau mokėjimų asignavimų panaudota tik 190 mln. EUR suma.

Toliau lentelėje parodyta bendro finansavimo asignavimų padėtis 2016 m. gruodžio 31 d.

mln. EUR

Įsipareigojimų asignavimai

Mokėjimų asignavimai

Bendras finansavimas, A paketas

190,0

171,3

Bendras finansavimas, AKR vidaus projektai

13,4

13,4

Bendras finansavimas, administracinės išlaidos

5,5

5,4

209,4

190,1

Toliau pateikiamose lentelėse nurodomos grynosios sumos, susijusios su sumomis, kurios patvirtintos, dėl kurių sudarytos sutartys ir kurios išmokėtos. 
Priede pateikiamose lentelėse nurodyta informacija pagal priemones.









 





METINĖ VYKDYMO ATASKAITA. EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO VALDOMOS LĖŠOS

 

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS

CA/501/17

2017 m. kovo 9 d.

Dokumentas Nr. 17/098

DIREKTORIŲ VALDYBA

INVESTICINĖ PRIEMONĖ

2016 M. GRUODŽIO 31 D.

FINANSINĖS ATASKAITOS

-Finansinės būklės ataskaita

-Pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

-Įnašų mokėtojų išteklių pokyčių ataskaita

-Pinigų srautų ataskaita

-Finansinių ataskaitų pastabos

-Nepriklausomo auditoriaus ataskaita

ORG.: E

KONFIDENCIALU

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

(tūkst. EUR)

Pastabos

2016 12 31

2015 12 31

TURTAS

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5

360 817

448 995

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

9/16

86 395

-

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas

10

169 398

228 521

Išvestinės finansinės priemonės

6

6 920

311

Paskolos ir gautinos sumos

7

1 729 380

1 460 057

Parduoti laikomas finansinis turtas

8

516 884

419 353

Kitas turtas

11

345

27

Iš viso turto

 

2 870 139

2 557 264

ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI

ĮSIPAREIGOJIMAI

Išvestinės finansinės priemonės

6

25 189

8 219

Būsimųjų laikotarpių pajamos

12

26 283

29 325

Atidėjiniai suteiktoms garantijoms

13

625

-

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos

14

116 114

101 202

Kiti įsipareigojimai

15

2 546

2 364

Visi įsipareigojimai

170 757

141 110

ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI

Pareikalautasis valstybių narių įnašas

16

2 377 000

2 157 000

Tikrosios vertės rezervas

142 884

163 993

Nepaskirstytasis pelnas

179 498

95 161

Iš viso įnašų mokėtojų išteklių

2 699 382

2 416 154

Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių

2 870 139

2 557 264

2016 m. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ

Pastabos

Nuo 2016 01 01

Nuo 2015 01 01

iki 2016 12 31

iki 2015 12 31

Palūkanos ir panašios pajamos

18

106 698

90 385

Palūkanos ir panašios išlaidos

18

-2.307

-1.556

Grynosios palūkanos ir panašios pajamos

104 391

88 829

Paslaugų ir komisinių pajamos

19

699

932

Paslaugų ir komisinių pajamos

19

-48

-63

Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos

651

869

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis

-10 361

6 276

Grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto

20

6 504

33 878

Grynasis užsienio valiutos keitimo nuostolis

-14 995

-52 483

Grynasis finansinių operacijų rezultatas

-18 852

-12 329

Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis, atėmus atkūrimą

7

44 365

-33 988

Atidėjinių suteiktoms garantijoms pokytis

13

-242

-

Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas

8

-2 493

-3 646

Bendrosios administracinės išlaidos

21

-43 483

-43 045

Metų pelnas (nuostoliai)

84 337

-3 310

Kitos bendrosios pajamos:

Punktai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į pelną arba nuostolius

Parduoti laikomas finansinis turtas – tikrosios vertės rezervas

8

1. Parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis

-14 624

43 394

2. Į pelną arba nuostolius perkelta grynoji suma

-6 485

-35 523

Iš viso parduoti laikomo finansinio turto

-21 109

7 871

Iš viso kitų bendrųjų pajamų

-21 109

7 871

Iš viso bendrųjų pajamų per metus

63 228

4 561

2016 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ

Pareikalautasis įnašas

Tikrosios vertės rezervas

Nepaskirstytasis pelnas

Iš viso

2016 m. sausio 1 d.

Pastabos

2 157 000

163 993

95 161

2 416 154

Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai

16

220 000

-

-

220 000

2016 m. pelnas

-

-

84 337

84 337

Iš viso kitų bendrųjų pajamų per metus

-

-21 109

-

-21 109

Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai

220 000

-21 109

84 337

283 228

2016 m. gruodžio 31 d.

2 377 000

142 884

179 498

2 699 382

Pareikalautasis įnašas

Tikrosios vertės rezervas

Nepaskirstytasis pelnas

Iš viso

2015 m. sausio 1 d.

2 057 000

156 122

98 471

2 311 593

Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai

16

100 000

-

-

100 000

2015 m. nuostoliai

-

-

-3 310

-3 310

Iš viso kitų bendrųjų pajamų per metus

-

7 871

-

7 871

Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai

100 000

7 871

-3 310

104 561

2015 m. gruodžio 31 d.

2 157 000

163 993

95 161

2 416 154

2016 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ

Pastabos

Nuo 2016 01 01 iki 2016 12 31

Nuo 2015 01 01 iki 2015 12 31

PAGRINDINĖ VEIKLA

Finansinių metų pelnas (nuostoliai)

84 337

-3 310

Padaryti patikslinimai:

Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas

8

2 493

3 646

Grynasis paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis

7

-44 365

33 988

Paskolų ir gautinų sumų kapitalizuotos palūkanos

7

-7 183

-13 262

Paskolų ir gautinų sumų sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis

-5 843

1 594

Atidėjinių suteiktoms garantijoms grynasis pokytis

13

625

-

Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis

10

-1 126

12

Būsimųjų laikotarpių pajamų pokytis

-3 042

-1 985

Valiutos kurso pokyčio poveikis paskoloms

7

-35 025

-73 447

Valiutos kurso pokyčio poveikis parduoti laikomam finansiniam turtui

-5 125

-9 385

Valiutos kurso pokyčio poveikis turimiems gryniesiems pinigams

-1 106

-12 216

Pagrindinės veiklos nuostolis iki pagrindinės veiklos turto ir įsipareigojimų pokyčių

-15 360

-74 365

Išmokėtos paskolos

7

-528 376

-282 784

Grąžintos paskolos

7

351 468

205 772

Sukauptų palūkanų už grynuosius pinigus ir pinigų ekvivalentus pokytis

5

2

4

Išvestinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai

10 361

-6 276

Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto padidėjimas

10

-1 159 704

-1 545 550

Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto terminai

10

1 219 953

1 417 005

Parduoti laikomo finansinio turto padidėjimas

8

-153 986

-67 449

Parduoti laikomo finansinio turto grąžinimas / pardavimas

8

37 978

64 791

Kito turto padidėjimas (sumažėjimas)

-318

5 495

Kitų įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)

182

-227

Europos investicijų bankui mokėtinų sumų padidėjimas

423

4 668

Pagrindinės veiklos grynieji pinigų srautai

-237 377

-278 916

FINANSAVIMO VEIKLA

Iš valstybių narių gauti įnašai

16

133 605

100 000

Iš valstybių narių gautos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba

30 000

92 590

Valstybėms narėms sumokėtos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba

-15 510

-22 290

Finansavimo veiklos grynieji pinigų srautai

148 095

170 300

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis sumažėjimas

-89 282

-108 616

Pinigų srautų suvestinė ataskaita

Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pradžioje

448 998

545 398

Grynieji pinigų srautai iš:

pagrindinės veiklos

-237 377

-278 916

finansavimo veiklos

148 095

170 300

valiutos kurso pokyčių poveikio pinigams ir pinigų ekvivalentams

1 106

12 216

Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pabaigoje

360 822

448 998

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:

grynieji pinigai kasoje

5

51 462

71 405

terminuotieji indėliai (neskaitant sukauptų palūkanų)

259 342

290 576

komerciniai vekseliai

5

50 018

87 017

360 822

448 998

2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų pastabos

1.    Bendra informacija

Investicinė priemonė (toliau – priemonė arba IP) buvo sukurta pagal Kotonu susitarimą dėl bendradarbiavimo ir paramos plėtrai (toliau – susitarimas), dėl kurio 2000 m. birželio 23 d. susiderėjo Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno grupės (AKR) valstybės ir Europos Sąjunga bei jos valstybės narės ir kuris buvo peržiūrėtas 2005 m. birželio 25 d. ir 2010 m. birželio 22 d.

Priemonė nėra atskiras juridinis subjektas ir Europos investicijų bankas (EIB arba Bankas) administruoja įnašus valstybių narių (paramos teikėjų) vardu pagal susitarimo sąlygas ir veikia kaip Priemonės administratorius.

Pagal susitarimą numatyta, kad finansavimas atliekamas iš ES valstybių narių biudžetų. ES valstybės narės moka įnašus, kurie skiriami finansuoti IP ir palūkanų normos subsidijoms finansuoti skirtoms dotacijoms, kaip numatyta pagal daugiametes finansines programas (2000–2007 m. laikotarpį apimantis Pirmasis finansinis protokolas, vadinamas 9-uoju Europos plėtros fondu (EPF), 2008–2013 m. laikotarpį apimantis Antrasis finansinis protokolas, vadinamas 10-uoju EPF, taip pat pereinamojo laikotarpio priemonė, apimanti laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. ir Trečiojo finansinio protokolo, apimančio 2014–2020 m. laikotarpį, įsigaliojimo, vadinama 11-uoju EPF). EIB pavesta valdyti:

-priemonę, 3 685,5 mln. EUR vertės rizikos apyvartinį fondą, skirtą privačiojo sektoriaus investicijoms AKR šalyse skatinti, iš jų 48,5 mln. EUR skirti Užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT šalims);

-palūkanų subsidijoms finansuoti skirtas dotacijas, kurių vertė ne didesnė kaip 1 220,85 mln. EUR AKR šalims ir ne didesnė kaip 8,5 mln. EUR UŠT šalims. Iki 15 % šių subsidijų gali būti panaudota su projektais susijusiai techninei pagalbai (TP) finansuoti.

Šios finansinės ataskaitos apima laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

 

EIB valdymo komiteto siūlymu 2016 m. kovo 9 d. EIB direktorių valdyba priėmė finansines ataskaitas ir leido jas pateikti Valdytojų tarybai tvirtinti iki 2017 m. balandžio 25 d.

2.    Svarbiausi apskaitos politikos principai

Ataskaitų rengimo pagrindas – atitikties patvirtinimas

Priemonės finansinės ataskaitos parengtos pagal Europos Sąjungos priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

2.2Svarbiausi apskaitos sprendimai ir įverčiai

Rengiant finansines ataskaitas būtina naudoti apskaitos įverčius. Taip pat reikalaujama, kad Europos investicijų banko vadovybė pati nuspręstų dėl Investicinės priemonės apskaitos politikos taikymo. Svarbesni arba sudėtingesni sprendimai bei finansinėms ataskaitoms svarbios prielaidos ir įverčiai atskleidžiami vėliau.

Sprendimai ir įverčiai daugiausia taikomi toliau nurodytose srityse.

§Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymas

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kuriais prekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė yra grindžiama kotiruojamomis rinkos kainomis arba maklerių pateiktomis kainomis. Jei tikrosios vertės aktyviose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Šių modelių duomenys, jei įmanoma, gaunami iš stebimų rinkų, tačiau, jei tai neįmanoma, nustatant tikrąsias vertes reikia priimti tam tikrą sprendimą. Vertinimai skirstomi į įvairius lygius tikrosios vertės hierarchijoje remiantis duomenimis, naudojamais taikant vertinimo metodus, kaip aprašyta ir atskleista 2.4.3 ir 4 pastabose.

Šie vertinimo metodai gali apimti grynosios dabartinės vertės ir diskontuotų pinigų srautų modelius, palyginimą su panašiomis priemonėmis, kurių stebimos rinkos kainos jau egzistuoja, Black-Scholes ir polinominius pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo modelius. Vertinimo metodams naudojamos prielaidos ir duomenys apima nerizikingas palūkanų normas ir palūkanų normų lyginamuosius indeksus, kredito maržas, naudojamas apskaičiuojant diskonto normas, obligacijų ir nuosavybės vertybinių popierių kainas, užsienio valiutos keitimo kursus, nuosavybės vertybinių popierių ir nuosavybės vertybinių popierių indeksų kainas ir tikėtinus kainų svyravimus ir koreliacijas.

Vertinimo metodų tikslas – nustatyti tikrąją vertę, kuri yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą rinkos dalyvių tarpusavio sandorį.

Taikant priemonę naudojami plačiai pripažinti vertinimo modeliai įprastų ir nesudėtingų finansinių priemonių, tokių kaip palūkanų normos ir valiutų apsikeitimo sandoriai, tikrajai vertei nustatyti; šie modeliai remiasi tik stebimos rinkos duomenimis ir nereikalauja ypatingo vadovybės vertinimo ir skaičiavimų. Stebimas kainas ir modelių duomenis paprastai galima gauti oficialiojo sąrašo skolos ir nuosavybės vertybinių popierių, biržinių išvestinių priemonių ir paprastų ne biržos išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, rinkose. Stebimų rinkos kainų ir modelių duomenų prieinamumas sumažina vadovybės vertinimo ir skaičiavimų poreikį, taip pat sumažina netikrumą, susijusį su tikrosios vertės nustatymu. Stebimų rinkos kainų ir duomenų prieinamumas skiriasi, priklausomai nuo produktų ir rinkų, ir yra linkęs kisti dėl konkrečių įvykių ir bendrų finansų rinkų sąlygų.

Sudėtingesnėms finansinėms priemonės naudojami pačios priemonės vertinimo modeliai, sukurti pagal pripažintus vertinimo modelius. Kai kurių arba visų svarbių duomenų, naudojamų šiuose modeliuose, gali nebūti rinkoje; jie yra išvesti iš rinkos kainų arba normų arba apskaičiuoti remiantis prielaidomis. Priemonių, susijusių su svarbiais rinkoje negaunamais duomenimis, pavyzdžiai apima tam tikras paskolas ir garantijas, kurių aktyvi rinka neegzistuoja. Vertinimo modeliai, kuriems naudojami svarbūs rinkoje negaunami duomenys, reikalauja aukštesnio lygio vadovybės vertinimo ir skaičiavimų nustatant tikrąją vertę. Vadovybės vertinimo ir skaičiavimų paprastai reikia renkantis naudotiną tinkamą vertinimo modelį, nustatant vertinamos finansinės priemonės tikėtinus būsimus pinigų srautus, nustatant sandorio šalių įsipareigojimų nevykdymo ir išankstinių mokėjimų tikimybę ir pasirenkant tinkamas diskonto normas.

Priemonė turi nusistovėjusią tikrosios vertės nustatymo kontrolės sistemą. Ši sistema apima EIB investicinio banko rizikos valdymo ir rinkos duomenų valdymo funkcijas. Šios funkcijos nepriklauso nuo sandorius vykdančio padalinio vadovybės ir užtikrina svarbių tikrosios vertės vertinimų patvirtinimą. Konkrečios kontrolės priemonės apima:

-stebimos kainodaros patvirtinimą,

-naujų vertinimo modelių bei esamų modelių pakeitimų peržiūrą ir patvirtinimo procesą,

-modelių sutikrinimą ir grįžtamąjį patikrinimą pagal stebimus rinkos sandorius,

-svarbių vertinimo pokyčių analizę ir tyrimą,

-svarbių rinkoje negaunamų duomenų ir vertinimo koregavimų peržiūrą.

Kai tikrajai vertei įvertinti naudojama trečiųjų šalių informacija, kaip antai finansų maklerių pateiktos kainos ar kainų nustatymo paslaugos, taikant priemonę patikrinama, ar tokie vertinimai atitinka TFAS reikalavimus. Tai yra:

-nustatoma, ar kainos požiūriu verta naudotis finansų maklerio informacija arba kainų nustatymo paslaugomis;

-įvertinama, ar tam tikra finansų maklerio informacija ar kainų nustatymo paslauga yra patikimos,

-suprantama, kaip apskaičiuota tikroji vertė ir kokiu mastu ji atspindi realius rinkos sandorius,

-kai tikrajai vertei nustatyti naudojamos panašių finansinių priemonių kainos, kaip tos kainos buvo pakoreguotos siekiant atspindėti vertinamos finansinės priemonės ypatumus.

§Nuostoliai dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo

Priemonės paskolos ir gautinos sumos peržiūrimos kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo dieną, siekiant nustatyti, ar į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą turėtų būti įrašytas sumažinimas dėl vertės sumažėjimo. Nustatant reikiamą sumažinimo lygį, visų pirma reikalingas Europos investicijų banko vadovybės sprendimas siekiant įvertinti būsimų pinigų srautų sumą ir laikotarpius. Tokie įverčiai grindžiami kelių veiksnių prielaidomis ir faktiniai rezultatai gali būti skirtingi, todėl ateityje sumažinimas gali pasikeisti. Be specialaus sumažinimo, taikomo atskiroms reikšmingoms paskoloms ir gautinoms sumoms, pagal Priemonę taip pat gali būti numatomas su vertės sumažėjimu susijęs bendras sumažinimas paskoloms, kurios nebuvo atskirai įvardintos kaip sumažėjusios vertės paskolos ir yra susijusios su didesne įsipareigojimų nevykdymo rizika nei tuomet, kai jos buvo suteiktos.

Paprastai paskolos vertė laikoma sumažėjusia, kai palūkanos ir pagrindinė suma nesumokamos 90 dienų ar ilgiau, o Europos investicijų banko vadovybė, savo ruožtu, mano, kad yra objektyvių vertės sumažėjimo požymių.

§Atidėjiniai finansinėms garantijoms

Priemonės garantijų sutartys peržiūrimos kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo dieną, siekiant nustatyti, ar į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą turėtų būti įrašytas atidėjinys. Atliekant skaičiavimus ir darant prielaidas atidėjinio dydžiui nustatyti, ypač svarbu įvertinti tokius veiksnius:

-būsimų pinigų srautų sumą ir laikotarpius;

-garantijų panaudojimo lygį;

-numatomiems pinigų srautams taikomus diskonto veiksnius.

§Nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertinimas

Nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertinimas paprastai grindžiamas vienu iš šių veiksnių:

-naujausiomis rinkos operacijomis tarp lygiaverčių šalių;

-kitos priemonės, kuri iš esmės yra tokia pati, dabartine tikrąja verte;

-tikėtinais pinigų srautais, diskontuotais dabartinėmis normomis, taikomomis panašių terminų ir panašios rizikos priemonėms;

-patikslintos grynosios vertės metodu arba

-kitais vertinimo modeliais.

Norint nustatyti nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių investicijų pinigų srautus ir diskonto veiksnius, reikia atlikti reikšmingą įvertinimą. Priemonės valdytojas periodiškai tikrina vertinimo metodus bei jų galiojimą, taikydamas stebimų dabartinių rinkų operacijų ta pačia priemone kainą arba kainą, kuri grindžiama kitais turimais stebimos rinkos duomenimis.

§Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal priemonę nustatoma, kad parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertė sumažėjo, kai yra užfiksuotas reikšmingas arba ilgai trunkantis tikrosios vertės mažėjimas žemiau savikainos arba kai yra kitų objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų. Sąvokos „reikšmingas“ ir „ilgai trunkantis“ turi būti apibrėžiamos sprendimu. Pagal priemonę reikšmingas sumažėjimas paprastai reiškia 30% ir didesnį sumažėjimą, o ilgai trunkantis – ilgesnį nei 12 mėnesių sumažėjimą. Be to, pagal priemonę įvertinami kiti veiksniai, įskaitant įprastą kotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių kainos ir būsimų pinigų srautų svyravimą ir nekotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių diskonto veiksnius.

§Subjektų, kuriuose pagal priemonę įsigyjamos dalys, konsolidavimas

Pagal priemonę priimti svarbūs sprendimai, kad subjektai, kuriuose pagal priemonę įsigyjamos dalys, nebūtų pagal tą priemonę kontroliuojami. Taip yra dėl to, kad visuose tokiuose subjektuose arba bendrasis partneris, arba fondo valdytojas ar valdyba yra vieninteliai atsakingi už partnerystės reikalų ir veiklos valdymą ir kontrolę ir yra įgalioti atlikti visus reikiamus veiksmus, kad pasiektų partnerystės tikslą ir įvykdytų uždavinius, laikydamiesi investavimo ir politikos gairių.

2.3Apskaitos politikos pokyčiai

Išskyrus toliau nurodytus pokyčius, pagal priemonę visiems šiose finansinėse ataskaitoje pateiktiems laikotarpiams nuosekliai taikoma 2.4 pastaboje nustatyta politika. Pagal priemonę priimti toliau nurodyti nauji standartai ir standartų pataisos.

Priimti standartai

Rengiant šias finansines ataskaitas buvo priimti šie standartai, standartų pataisos ir paaiškinimai:

-1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos „Atskleidimo iniciatyva“;

-metinės 2012–2014 m. TFAS ciklo pataisos – įvairūs standartai.

Šie pokyčiai neturėjo reikšmingo poveikio priemonės finansinėms ataskaitoms.

Paskelbti, bet dar negaliojantys standartai

Toliau nurodyti standartai, standartų pataisos ir aiškinimai galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2016 m. sausio 1 d., bet rengiant šias finansines ataskaitas jie nebuvo taikomi. Standartai, kurie gali būti svarbūs priemonei, nurodyti toliau.

9-asis TFAS Finansinės priemonės

Paskutinė standarto dalis paskelbta 2014 m. liepos 24 d. ir ja pakeičiami esami 39-ojo TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ nurodymai. 9-asis TFAS susijęs su finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų klasifikavimu, vertinimu ir pripažinimo panaikinimu, juo nustatomas naujas tikėtino kredito nuostolio modelis, skirtas finansinio turto vertės sumažėjimui apskaičiuoti, taip pat naujos apsidraudimo apskaitos taisyklės.

9-asis TFAS apima naują finansinio turto klasifikavimo ir vertinimo metodą, kuris atitinka turto valdymo verslo modelį ir turto pinigų srautų charakteristikas. 9-ajame TFAS nustatytos trys pagrindinės finansinio turto klasifikavimo kategorijos: finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, vertinamu tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis; finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Standarte nebeliko šių dabartinių 39-ojo TAS kategorijų: iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto, paskolų ir gautinų sumų, parduoti laikomo finansinio turto. Taikant 9-ąjį TFAS, į sutartis įterptos išvestinės priemonės, kai pagrindinėje sutartyje nurodytas finansinis turtas, kuris patenka į standarto taikymo sritį, nėra atskiriamos. Vietoj to hibridinė finansinė priemonė klasifikavimo tikslais vertinama kaip visuma.

9-asis TFAS iš esmės apima dabartinius 39-ojo TAS reikalavimus dėl finansinių įsipareigojimų klasifikavimo. Tačiau remiantis 39-uoju TAS visų prie finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, priskiriamų įsipareigojimų tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, o remiantis 9-uoju TFAS šie tikrosios vertės pokyčiai paprastai nurodomi taip:

-tikrosios vertės pokyčio, sietino su to įsipareigojimo kredito rizikos pokyčiais, suma nurodoma kaip kitos bendrosios pajamos, o

-likusi tikrosios vertės pokyčio suma nurodoma kaip pelnas arba nuostoliai.

39-ajame TAS nustatytas patirtų nuostolių modelis 9-ajame TFAS pakeistas į ateitį orientuotu tikėtinų kredito nuostolių modeliu. Pagal jį reikės iš esmės įvertinti, kokį poveikį tikėtiniems kredito nuostoliams, kurie bus apskaičiuojami tikimybės pagrindu, turi ekonominių veiksnių pokyčiai. Naujasis vertės sumažėjimo modelis bus taikomas amortizuota savikaina vertinamam finansiniam turtui arba finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, išskyrus investicijas į nuosavybės priemones, taip pat sutartyse numatytam turtui.

Vadovaujantis 9-uoju TFAS, atidėjiniai nuostoliams bus vertinami remiantis vienu iš toliau nurodytų pagrindų:

•    tikėtinais kredito nuostoliais 12-os mėnesių laikotarpiu. Tai tikėtini kredito nuostoliai, kurių dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių gali atsirasti per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų parengimo dienos; ir

•    tikėtinais kredito nuostoliais galiojimo laikotarpiu. Tai tikėtini kredito nuostoliai, kurių gali atsirasti dėl visų galimų įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per visą tikėtiną finansinės priemonės galiojimo laikotarpį.

Vertinimas remiantis tikėtinais kredito nuostoliais galiojimo laikotarpiu taikomas, jei finansinių ataskaitų parengimo dieną finansinio turto kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, o vertinimas remiantis tikėtinais kredito nuostoliais 12-os mėnesių laikotarpių taikomas, jei minėta rizika reikšmingai nepadidėjo. Subjektas gali nustatyti, kad finansinio turto kredito rizika reikšmingai nepadidėjo, jei finansinių ataskaitų parengimo dieną turto kredito rizika yra nedidelė.

Nors remiantis priemone dar neatliktas išsamus vertės sumažėjimo metodikų, kurias ji taikys pagal 9-ąjį TFAS, vertinimas, gali būti, kad kredito nuostoliai, kuriems būdingas didesnis svyravimas, bus pripažįstami anksčiau.

Pagal 9-ąjį TFAS bus reikalaujama išsamiai atskleisti naują informaciją, visų pirma apie kredito riziką ir tikėtinus kredito nuostolius. Priemonės pradinis vertinimas apėmė analizę, kuria buvo siekiama nustatyti esamo proceso duomenų spragas; priemonė numato įgyvendinti sistemos ir patikrinimų pakeitimus, kurie, jos manymu, bus reikalingi siekiant gauti reikiamus duomenis.

9-ajį TFAS ES patvirtino 2016 m. lapkričio 22 d., jis galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir suteikiama galimybė pradėti jį taikyti anksčiau. Priemonė nenumato patvirtinti šio standarto iki jo įsigaliojimo dienos.

Šiuo metu priemonė atlieka išsamų su 9-ojo TFAS taikymu susijusio poveikio vertinimą.

15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“

15-uoju TFAS nustatoma išsami struktūra, padedanti nustatyti, ar pajamos pripažintos, kiek jų pripažinta ir kada. Juo pakeičiami dabartiniai pajamų pripažinimo nurodymai, įskaitant 18-ąjį TAS „Pajamos“, 11-ąjį TAS „Statybų sutartys“ ir TFAAK 13-ąjį aiškinimą „Klientų lojalumo programos“. 15-ąjį TFAS ES patvirtino 2016 m. rugsėjo 22 d., jis galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir suteikiama galimybė jį pradėti jį taikyti anksčiau. Šio standarto poveikis remiantis priemone dar nenustatytas.

7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaitos“ pataisa „Atskleidimo iniciatyva“

Remiantis pataisa reikalaujama atskleisti informaciją, kuri leidžia finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti įsipareigojimų, atsirandančių dėl finansinės veiklos, pokyčius, įskaitant pokyčius, atsirandančius dėl pinigų srautų, ir su pinigų srautais nesusijusius pokyčius. Pataisos galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir suteikiama galimybė pradėti jas taikyti anksčiau. Numatoma, kad ES pataisas patvirtins iki metų pabaigos. Priemonė nenumato anksčiau patvirtinti šio standarto ir nemano, kad jis turės kokį nors reikšmingą poveikį jos finansinėms ataskaitoms.

2.4Svarbiausių apskaitos principų santrauka

Finansinės būklės ataskaitoje turtas ir įsipareigojimai pateikiami likvidumo mažėjimo tvarka ir jame neišskiriami trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai.

2.4.1     Užsienio valiutos keitimo skirtumai

Priemonės finansinės ataskaitos pateikiamos eurais (EUR), kurie yra ir funkcinė valiuta. Jeigu nenurodyta kitaip, eurais pateikiama finansinė informacija yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio.

Operacijos užsienio valiuta perskaičiuojamos pagal valiutos keitimo kursą, galiojantį operacijos atlikimo dieną.

Piniginis turtas ir įsipareigojimai kita nei euras valiuta perskaičiuojami į eurus pagal finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Tokio perskaičiavimo pelnas arba nuostoliai įtraukiami į bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami įsigijimo verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant pirminių operacijų atlikimo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą. Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami tikrąja verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant tikrosios vertės nustatymo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą.

Valiutos keitimo skirtumai, susidarę atsiskaitant už operacijas kitu nei operacijos dieną galiojusiu valiutos keitimo kursu, ir nerealizuotas užsienio valiutos keitimo kurso skirtumas, susidaręs dėl užsienio valiutos piniginio turto ir įsipareigojimų, už kuriuos neatsiskaityta, įtraukiami į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.

Pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos elementai perskaičiuojami į eurus pagal operacijos dieną galiojantį valiutos keitimo kursą.

2.4.2     Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pagal priemonę pinigai ir pinigų ekvivalentai apibrėžiami kaip einamosios sąskaitos, trumpalaikiai indėliai arba komerciniai vekseliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

2.4.3      Finansinis turtas, išskyrus išvestines priemones

Finansinis turtas ataskaitose parodomas atsiskaitymo dieną.

§Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių pagrindinėje, o jos nesant – palankiausioje rinkoje, prie kurios priemonė tuo metu turi prieigą.

Kai taikoma, priemonės vardu EIB apskaičiuoja finansinės priemonės tikrąją vertę, remdamasis tos finansinės priemonės aktyvioje rinkoje kotiruojama kaina. Rinka laikoma aktyviąja rinka, jei sandoriai dėl turto arba įsipareigojimo sudaromi gana dažnai ir jų apimtis yra gana didelė, kad būtų galima nuolat gauti informacijos apie kainų nustatymą.

Jei į finansinės būklės ataskaitą įtraukto finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės aktyviose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Šių modelių duomenys, jei įmanoma, gaunami iš stebimų rinkų, tačiau, jei tai neįmanoma, nustatant tikrąsias vertes reikia priimti tam tikrą sprendimą. Pasirinktas vertinimo metodas apima visus veiksnius, į kuriuos atsižvelgtų rinkos dalyviai nustatydami sandorio kainą.

EIB apskaičiuoja tikrąją vertę, naudodamasis tokia tikrosios vertės hierarchija, atspindinčia apskaičiavimams naudotų duomenų svarbą:

-1 lygis: duomenys, kurie yra identiškų priemonių nekoreguotos kotiruojamos rinkos kainos aktyviose rinkose, prie kurių priemonė turi prieigą.

-2 lygis: kiti nei kotiruojamos kainos 1 lygio duomenys, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. gauti iš kainų). Šiai kategorijai priklauso finansinės priemonės, vertinamos naudojantis panašių priemonių kotiruojamomis rinkos kainomis aktyviose rinkose, identiškų arba panašių priemonių kotiruojamomis rinkos kainomis rinkose, kurios laikomos ne tokiomis aktyviomis, arba taikant kitus vertinimo metodus, kai visi reikšmingi duomenys yra tiesiogiai arba netiesiogiai nustatomi iš rinkos duomenų.

-3 lygis: duomenys, kurie nėra stebimi. Šiai kategorijai priklauso visos priemonės, kurių vertinimo metodas remiasi duomenimis, nepagrįstais stebimais duomenimis, o rinkoje negaunami duomenys turi didelį poveikį priemonės vertinimui. Šiai kategorijai priklauso priemonės, kurios vertinamos remiantis panašių priemonių kotiruojamomis kainomis, kai siekiant atspindėti priemonių skirtumus reikia atlikti svarbius koregavimus arba prielaidas, remiantis rinkoje negaunamais duomenimis.

Pagal priemonę perkėlimai tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių pripažįstami ataskaitinio laikotarpio, per kurį įvyko pokytis, pabaigoje.

§Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas

Iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą sudaro kotiruojamos obligacijos, kurias ketinama laikyti iki išpirkimo termino, ir komerciniai vekseliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

Šios obligacijos ir komerciniai vekseliai iš pradžių apskaitomi tikrąja verte kartu su bet kokiomis tiesiogiai priskirtinomis sandorio sąnaudomis. Pradinės kainos ir išpirkimo vertės skirtumas amortizuojamas pagal faktinių palūkanų metodą per likusį priemonės laikotarpį.

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos parengimo dieną pagal priemonę įvertinama, ar nėra objektyvių įrodymų apie sumažėjusią finansinio turto arba finansinio turto grupės vertę. Laikoma, kad finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėjo tik tuo atveju, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno ar daugiau įvykių, kurie įvyko po pradinio turto pripažinimo (patirtas „nuostolių įvykis“), ir kad nuostolių įvykis (arba įvykis) daro poveikį numatomiems būsimiems finansinio turto arba finansinio turto grupės, kuriuos galima patikimai įvertinti, pinigų srautams. Vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami pelno ir nuostolio ataskaitoje, o nuostolių suma vertinama kaip numatomų būsimų pinigų srautų, diskontuotų pradine priemonės faktine palūkanų norma, balansinės vertės ir dabartinės vertės skirtumas.

§Paskolos

Priemonės paskolos pripažįstamos priemonės turtu tada, kai pinigai iš anksto sumokami skolininkams. Paskolos iš pradžių parodomos savikaina (grynąja išmokėta suma), t. y. tikrąja pinigų verte, reikalinga paskolai suteikti, įskaitant bet kokias operacijų sąnaudas, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina pagal faktinės palūkanų normos metodą, atėmus bet kokius atidėjinius vertės sumažėjimui ar neatgautinoms sumoms.

§Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas – tai šiam tikslui numatytas turtas arba turtas, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų priskiriamas prie tikrąja verte kaip pelnas arba nuostoliai vertinamo turto, prie iki išpirkimo termino laikomo turto arba paskolų ir gautinų sumų. Šį turtą sudaro tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos ir investicijos į rizikos kapitalo fondus, kurie iš pradžių nurodomi tikrąja verte, pridėjus sandorio sąnaudas.

Atlikus pradinį vertinimą, parduoti laikomas finansinis turtas vėliau apskaitomos tikrąja verte. Atkreiptinas dėmesys į toliau nurodytą informaciją apie nuosavybės vertybinių popierių tikrosios vertės, kurios negalima nustatyti aktyviosiose rinkose, vertinimą.

a.Rizikos kapitalo fondai

Kiekvieno rizikos kapitalo fondo tikroji vertė pagrįsta naujausia fondo pranešta grynąja turto verte (GTV), jeigu ji apskaičiuota laikantis tarptautinių vertinimo gairių, kurios pripažintos atitinkančiomis TFAS (pavyzdžiui, Europos rizikos kapitalo asociacijos Tarptautinės privataus kapitalo ir rizikos kapitalo vertinimo gairės (IPEV gairės)). Tačiau priemonės valdytojai gali nuspręsti pakoreguoti fondo praneštą GTV, jeigu yra vertinimą galinčių paveikti aplinkybių.

b.Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos

Tikroji investicijų vertė grindžiama naujausiais turimais finansinių ataskaitų duomenimis, pakartotinai taikant, jeigu tinkama, tą patį modelį, kuris buvo taikytas įsigyjant dalyvavimo teises.

Nerealizuotas rizikos kapitalo fondų ir tiesioginių kapitalo investicijų pelnas arba nuostoliai įtraukiami į įnašų mokėtojų išteklius, kol tokios investicijos parduodamos, surenkamos arba perleidžiamos, arba kol nustatoma, kad tokių investicijų vertė sumažėja. Jeigu parduoti laikomų investicijų vertė sumažėja, sukauptas nerealizuotas pelnas arba nuostoliai, kurie pirmiau buvo laikomi nuosavu kapitalu, perkeliami į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nekotiruojamų investicijų atveju tikroji vertė nustatoma taikant pripažintus vertinimo metodus (pavyzdžiui, pakoreguotos grynosios turto vertės metodą, diskontuotų pinigų srautų metodą arba kelis metodus). Kai tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, tokios investicijos apskaitomos savikaina. Reikia pažymėti, kad per 2 pirmuosius investicijų metus jos pripažįstamos savikaina.

Taikant priemonę įsigyjamos dalyvavimo teisės paprastai yra investicijos į privatų kapitalą arba rizikos kapitalo fondus. Remiantis pramonės sektoriaus praktika, paprastai tokios investicijos yra investicijos, kurias bendrai pasirašė keletas investuotojų, iš kurių nė vienas atskirai negali turėti įtakos tokio fondo kasdienėms operacijoms ir investicinei veiklai. Todėl investuotojo narystė tokio fondo valdymo organe iš esmės nesuteikia jam galios daryti įtakos kasdienėms fondo operacijoms. Be to, individualūs privataus kapitalo arba rizikos kapitalo fondo investuotojai nenustato fondo politikos, kaip antai dividendų paskirstymo ar kitokios paskirstymo politikos. Tokius sprendimus paprastai priima fondo vadovybė, remdamasi akcininkų susitarimu dėl fondo vadovybės ir visų akcininkų teisių bei pareigų. Akcininkų susitarimas paprastai padeda išvengti to, kad atskiri investuotojai vykdytų dvišalius svarbius sandorius su fondu, keistų vadovaujančius darbuotojus ar įgytų privilegijų susipažinti su esmine technine informacija. Priemonės investicijos vykdomos remiantis pirmiau išdėstyta pramonės sektoriaus praktika, užtikrinant, kad priemone nebūtų kontroliuojama nė viena iš šių investicijų, įskaitant investicijas, kurių atveju priemonei priklauso daugiau kaip 20 % balsavimo teisių, ir joms priemone nebūtų daroma jokia didelė įtaka, kaip nurodyta 10-ajame TFAS ir 28-ajame TAS.

§Garantijos

Finansinių garantijų sutartys – sutartys, pagal kurias reikalaujama, kad priemonė sumokėtų konkrečias sumas garantijos turėtojui, kad atlygintų nuostolius, kuriuos šis patiria dėl konkretaus skolininko laiku nesumokėtų įmokų pagal skolos priemonės sąlygas.

Remiantis galiojančiomis taisyklėmis, šios garantijos neatitinka draudimo sutarties apibrėžties (4-ojo TFAS „Draudimo sutartys“) ir apskaitomos pagal 39-ąjį TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ kaip išvestinės priemonės arba kaip finansinės garantijos, priklausomai nuo jų savybių ir ypatybių, kaip apibrėžta 39-ajame TAS.

Išvestinių priemonių apskaitos politika išdėstyta 2.4.5 pastaboje.

Finansinių garantijų vertė pirminio pripažinimo metu parodoma tikrąja verte, kuri atitinka numatomų priedų įplaukų ir pradinių tikėtinų nuostolių grynąją dabartinę vertę. Šie apskaičiavimai atliekami kiekvienos operacijos pradžios dieną ir finansinės būklės ataskaitoje pripažįstami kaip kito turto arba kitų įsipareigojimų finansinės garantijos.

Po pirminio pripažinimo priemonės įsipareigojimai pagal šias garantijas vertinami didesniąja iš šių verčių:

-iš pradžių pripažinta suma, atėmus, jei tinkama, sukauptos amortizacijos sumą, pripažįstama pagal 18-ąjį TAS „Įplaukos“, ir

-tiksliausiu išlaidų, kurių reikia norint padengti bet kurį esamą su garantija susijusį finansinį įsipareigojimą, įverčiu pagal 37-ąjį TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“.

Tiksliausias išlaidų įvertis nustatomas vadovaujantis 37-uoju TAS. Atidėjiniai finansinėms garantijoms atitinka įsipareigojimo padengimo sąnaudas, kurios yra tikėtini nuostoliai, nustatomi atsižvelgiant į visus finansinės būklės ataskaitos parengimo dieną žinomus veiksnius ir turimą informaciją.

Kai pagal 39-ąjį TAS įvertintos finansinės garantijos operacijos pripažinimas panaikinamas ir ji vertinama pagal 37-ąjį TAS, jos vertė, kuri anksčiau buvo pripažinta kaip kiti įsipareigojimai, perkeliama į finansinės būklės ataskaitos antraštinę dalį „Atidėjiniai suteiktoms garantijoms“.

Atidėjiniai finansinėms garantijoms (įvertinti pagal 37-ąjį TAS) pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami kaip atidėjinių suteiktoms garantijoms pokytis atėmus vertės sumažėjimo atkūrimą.

Gautos įmokos pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstamos kaip mokesčių ir komisinės pajamos, remiantis 18-ajame TAS nustatytu amortizavimo grafiku, taikomu visu finansinės garantijos galiojimo laikotarpiu.

Be to, pasirašius garantijos susitarimą, jis parodomas kaip priemonės neapibrėžtasis įsipareigojimas, o kai garantija naudojama – kaip priemonės įsipareigojimas.

2.4.4     Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną priemonės finansinės būklės ataskaitos parengimo dieną įvertinama, ar yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo finansinio turto vertė. Laikoma, kad finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėjo tik tuo atveju, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno ar daugiau įvykių, kurie įvyko po pradinio turto pripažinimo (patirtas „nuostolių įvykis“), ir kad nuostolių įvykis daro poveikį numatomiems būsimiems finansinio turto arba finansinio turto grupės, kuriuos galima patikimai įvertinti, pinigų srautams. Vertės sumažėjimo įrodymais galima laikyti tokius požymius: skolininkas arba skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo įsipareigojimų arba padaro pažeidimų, susijusių su pagrindinės sumos arba palūkanų mokėjimais; tikimybę, kad skolininkas ar jų grupė bankrutuos arba turės įvykdyti kitokį finansinį pertvarkymą; taip pat atvejus, kai stebimi duomenys (pvz., delspinigių ar su įsipareigojimų nevykdymu susijusių ekonominių sąlygų pokyčiai) rodo, kad numatoma būsimų pinigų srautų vertė smarkiai sumažės.

Pateikus objektyvių įrodymų, kad visa arba dalis paskolos sumos pagal pradines sutarties sąlygas arba ją atitinkanti suma gali būti negrąžinta, finansinių metų pabaigoje negrąžintų ir apskaitomų amortizuota savikaina paskolų vertė sumažinama. Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad patirta nuostolių dėl vertės sumažėjimo, nuostolio suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės skirtumas. Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad patirta nuostolių dėl vertės sumažėjimo, nuostolio suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skirtumas. Remiantis turto faktine palūkanų norma, nuo sumažintos balansinės vertės ir toliau kaupiamos pajamos iš palūkanų. Paskolos kartu su susijusiu sumažinimu nurašomos, kai nėra realios galimybės ateityje jas susigrąžinti. Jeigu vėlesniais metais numatomo vertės sumažėjimo nuostolių suma padidėja arba sumažėja dėl įvykio, kuris įvyko po to, kai buvo pripažintas vertės sumažėjimas, pirmiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai padidinami arba sumažinami patikslinant sumažinimo sąskaitą.

Taikant priemonę atliekami kredito rizikos vertinimai, grindžiami kiekviena atskira operacija, į bendrą vertės sumažėjimą neatsižvelgiant.

Parduoti laikomo finansinio turto atveju kiekvieną priemonės finansinės būklės ataskaitos parengimo dieną įvertinama, ar yra objektyvių įrodymų, kad investicijų vertė sumažėjo. Objektyvūs įrodymai būtų reikšmingas arba ilgai trunkantis investicijų tikrosios vertės mažėjimas žemiau savikainos. Kai yra įrodymų, kad vertė sumažėjo, sukaupti nuostoliai (vertinami kaip įsigijimo vertės ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokius tos investicijos nuostolius dėl vertės sumažėjimo, kurie anksčiau buvo pripažinti bendrųjų pajamų ataskaitoje) pašalinami iš įnašų mokėtojo išteklių ir parodomi pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliai pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje neatkuriami; jo tikrosios vertės padidėjimas, sekęs po vertės sumažėjimo, pripažįstamas tiesiogiai įnašų mokėtojų ištekliuose.

Europos investicijų banko rizikos valdymo tarnyba bent kartą per metus patikrina, ar nesumažėjo finansinio turto vertė. Atliekami vertės patikslinimai apima diskonto panaikinimą pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje turto tarnavimo laikotarpiu bei patikslinimus, kurių reikia pakartotiniam pirminio vertės sumažėjimo įvertinimui atlikti.

2.4.5     Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės apima skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius, trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius ir palūkanų normų apsikeitimo sandorius.

Vykdant įprastinę veiklą pagal priemonę gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstiniai valiutos sandoriai kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos, kad būtų išlygintas pelnas arba nuostoliai dėl užsienio valiutos kursų svyravimų.

 

Taikant priemonę nesinaudojama jokiomis apsidraudimo galimybėmis pagal 39-ąjį TAS. Visos išvestinės finansinės priemonės vertinamos tikrąja verte kaip pelnas arba nuostoliai ir nurodomos kaip išvestinės finansinės priemonės. Tikroji vertė gaunama visų pirma iš diskontuotų pinigų srautų modelių, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelių ir trečiųjų šalių skelbiamų kainų.

Išvestinės finansinės priemonės parodomos tikrąja verte ir apskaitomos kaip turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip įsipareigojimai, kai jų tikroji vertė neigiama. Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai parodomi pelno arba nuostolių ataskaitos dalyje „Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis“.

Išvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos naudojantis prekybos duomenimis.

2.4.6     Įnašai

Valstybių narių įnašai pripažįstami finansinės būklės ataskaitoje kaip gautinos sumos Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomi valstybių narių mokėtini priemonės finansiniai įnašai, dieną.

Valstybių narių įnašai atitinka toliau nurodytas sąlygas ir todėl priskiriami prie nuosavo kapitalo:

-kaip apibrėžta susitarime dėl įnašų, jie suteikia teisę valstybėms narėms priimti sprendimą dėl priemonės grynojo turto panaudojimo priemonės likvidavimo atvejais;

-jie priskiriami prie priemonių grupės, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes;

-visos finansinės priemonės, priklausančios priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes, turi vienodas savybes;

-priemonei nebūdingos savybės, dėl kurių ją reikėtų priskirti prie įsipareigojimų; o

-bendri laukiami pinigų srautai, priskiriami priemonei per jos galiojimo laiką, iš esmės yra pagrįsti pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba priemonės pripažinto ir nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu per priemonės galiojimo laiką.

2.4.7     Pajamos iš paskolų palūkanų

Pagal priemonę suteiktų paskolų palūkanos apskaitomos pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje („Palūkanos ir panašios pajamos“) ir finansinės būklės ataskaitoje („Paskolos ir gautinos sumos“) kaupimo principu, taikant faktinę palūkanų normą, t. y. normą, kuria tiksliai diskontuojami numatomi būsimi pinigų mokėjimai arba įplaukos per tikėtiną paskolos galiojimo laikotarpį paskolos grynąja apskaitine verte. Kai apskaityta paskolos vertė sumažinama dėl vertės sumažėjimo, pajamos iš palūkanų ir toliau parodomos taikant pradinę faktinę palūkanų normą, taikomą naujai apskaitinei vertei.

Įsipareigojimo mokesčiai yra laikomi būsimųjų laikotarpių pajamomis ir yra pripažįstami taikant faktinės palūkanų normos metodą per laikotarpį nuo susijusios paskolos išmokėjimo iki grąžinimo, ir yra nurodomi pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje prie palūkanų ir panašių pajamų.

2.4.8     Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba

Viena iš priemonės veiklos sričių – valstybių narių vardu administruojamos palūkanų subsidijos ir techninė pagalba.

Valstybių narių įnašų, skirtų palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai mokėti, dalis nepriskiriama priemonės įnašų mokėtojų ištekliams, bet klasifikuojama kaip trečiosioms šalims mokėtinos sumos. Pagal priemonę atliekami mokėjimai galutiniams gavėjams, o tada sumažinamos trečiosioms šalims mokėtinos sumos.

Kai su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba susijusios įneštos sumos iki galo nesuteikiamos, jos perklasifikuojamos kaip priemonei skirti įnašai.

2.4.9     Pajamos iš pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų

Pajamos iš pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pripažįstamos priemonės pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje pagal kaupiamąjį principą.

2.4.10Mokesčiai, komisiniai ir dividendai

Už suteiktas paslaugas per laikotarpį gautas atlygis pripažįstamas pajamomis paslaugų suteikimo momentu, o mokesčiai, gauti vykdant svarbią veiklą, pripažįstami pajamomis, kai užbaigiama svarbi veikla. Šie mokesčiai nurodomi pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, prie mokesčių ir komisinių pajamų.

Dividendai, susiję su parduoti laikomu finansiniu turtu, pripažįstami tada, kai gaunami, ir nurodomi pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, prie grynojo realizuoto pelno iš parduoti laikomo finansinio turto.

2.5Mokesčių sistema

Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridedamame prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, nustatyta, kad Sąjungos institucijų turtas, įplaukos ir kita nuosavybė yra neapmokestinami jokiais tiesioginiais mokesčiais.

3.    Rizikos valdymas

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie priemonės kredito ir finansinę riziką bei šios rizikos valdymą ir kontrolę, visų pirma apie riziką, susijusią su taikomomis finansinėmis priemonėmis. Šie straipsniai – tai:

-kredito riziką – nuostolių riziką, kylančią dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, įvairiais būdais gresiančią kreditui, įskaitant atsiskaitymų riziką;

-likvidumo riziką – riziką, kad subjektas negalės finansuoti turto padidėjimo ir suėjus terminui įvykdyti įsipareigojimų, nepatirdamas nepriimtinų nuostolių;

-rinkos riziką – riziką, kad rinkos kainų ir normų, kaip antai palūkanų normų, akcijų kainų ir užsienio valiutų kursų, pokyčiai turės poveikio subjekto pajamoms arba jo turimų finansinių priemonių vertei.

Rizikos valdymo organizavimas

Europos investicijų bankas nuolat peržiūri savo rizikos valdymą.

EIB rizikos valdymo tarnyba nepriklausomai nustato, įvertina ir stebi priemonei gresiančią riziką, apie kurią pranešama. Remiantis pareigų atskyrimo sistema, rizikos valdymas vykdomas nepriklausomai nuo veiklos padalinių. EIB atveju Rizikos valdymo tarnybos generalinis direktorius teikia ataskaitas rizikos klausimais paskirtajam už rizikos valdymą atsakingam pirmininko pavaduotojui. Paskirtasis pirmininko pavaduotojas taip pat atsakingas už rizikos ataskaitų teikimo Europos investicijų banko valdymo komitetui ir direktorių valdybai priežiūrą.

Kredito rizika

Kredito rizika – potencialūs nuostoliai, kurie gali būti patirti dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, ši rizika kreditui gali kilti įvairiais būdais, įskaitant atsiskaitymų riziką.

3.2.1Kredito rizikos politika

Vykdydamas paskolos sandorio šalių kredito analizę, EIB įvertina kredito riziką ir tikėtinus nuostolius, siekdamas kiekybiškai išreikšti riziką ir nustatyti jos kainą. EIB parengė vidaus reitingo metodiką, skirtą nustatyti su savo kreditais susijusių sandorio šalių (skolininkų ar garantų) vidaus reitingus. Metodika grindžiama vertinimo lapų, parengtų specialiai kiekvienai svarbiai kredito sandorio šaliai (pvz., įmonėms, bankams, viešojo sektoriaus subjektams ir kt.), sistema. Atsižvelgiant į geriausią bankininkystės praktiką ir Bazelio tarptautinio susitarimo dėl kapitalo („Bazelis II“) principus, visos tam tikro sandorio kredito profiliui svarbios sandorio šalys klasifikuojamos pagal vidaus reitingo kategorijas, taikant tam tikros rūšies sandorio šaliai skirtą vidaus reitingo metodiką. Atlikus išsamią sandorio šalies verslo ir finansinės rizikos profilio analizę ir jos valstybės rizikos analizę, kiekvienai sandorio šaliai priskiriamas vidaus reitingas, kuris parodo jos galimą su užsienio valiutomis susijusių įsipareigojimų neįvykdymą.

Atliekant projekto finansų ir kitų struktūrinių riboto naudojimo operacijų kredito vertinimą, taikomos atitinkamos sektoriaus kredito rizikos priemonės, daugiausia orientuotos į pinigų srautų buvimą ir gebėjimą vykdyti skolinius įsipareigojimus. Šios priemonės apima projekto sutarties pagrindo ir sandorio šalies analizę, taip pat pinigų srautų modeliavimą. Panašiai kaip įmonių ir finansų įstaigų atveju, kiekvienam projektui priskiriamas vidaus rizikos reitingas.

Visi vidaus reitingai paskolos laikotarpiu stebimi ir reguliariai atnaujinami.

Visoms ne valstybės atliekamoms (arba ne valstybės garantuotoms ar panašioms) operacijoms taikomas tam tikras sandorio lygmuo ir sandorio šalies dydžio ribos. Sandorio šalies apribojimai nustatomi atsižvelgiant į konsoliduotosios grupės rizikos lygmenį, jei taikoma. Šie apribojimai paprastai taikomi, pvz., sandorio šalių nuosavų lėšų dydžiui.

Siekdamas sumažinti kredito riziką EIB, kai tinkama ir atsižvelgdamas į kiekvieną atskirą atvejį, įvairiai didina kredito vertę, pvz.:

-taikomos su sandorio šalimi arba projektu susijusios garantijos (pvz., akcijų užstatas; turto užstatas; teisių suteikimas; sąskaitų užstatas) ir (arba)

-garantijos, kurias paprastai teikia finansuojamo projekto rėmėjas (pvz., užbaigimo garantijos, garantijos pagal pirmą pareikalavimą), arba banko garantijos.

Kredito išvestinės finansinės priemonės kredito rizikai sumažinti pagal priemonę netaikomos.

3.2.2Didžiausia kredito rizika, neatsižvelgiant į jokį užstatą ir kitokį kredito vertės didinimą

Lentelėje toliau pateikiama didžiausia finansinės būklės ataskaitos elementų, įskaitant išvestines priemones, kredito rizika. Pateikta bendroji didžiausia rizika, neatsižvelgiant į sumažinimo poveikį taikant užstatą.

Didžiausia rizika (tūkst. EUR)

2016 12 31

2015 12 31

TURTAS

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

360 817

448 995

Išvestinės finansinės priemonės

6 920

311

Paskolos ir gautinos sumos

1 729 380

1 460 057

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

86 395

-

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas

169 398

228 521

Kitas turtas

345

27

Iš viso turto

2 353 255

2 137 911

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

- Pasirašytos, bet neišduotos garantijos

35 337

10 000

Įsipareigojimai

- Neišmokėtos paskolos

901 899

1 189 564

- Išduotos garantijos

8 627

798

Nebalansiniai straipsniai, iš viso

945 863

1 200 362

Kredito rizika, iš viso

3 299 118

3 338 273

3.2.3Paskolų ir gautinų sumų kredito rizika

3.2.3.1Paskolų ir gautinų sumų kredito rizikos nustatymas

Kiekvienos pagal priemonę prisiimtos paskolos arba garantijos atveju atliekamas išsamus rizikos vertinimas ir kiekybinis tikėtinų nuostolių įvertinimas, į kuriuos atsižvelgiama atliekant paskolų klasifikaciją. Pagal poveikio finansavimo priemonių paketą (apibūdintą 23 pastaboje) atliekamoms operacijoms, išskyrus per tarpininkus teikiamas paskolas, taikoma kita procedūra, o ne kredito rizikos politikos gairės. Paskolų klasifikacija nustatyta remiantis visuotinai priimtais kriterijais, grindžiamais skolininko kokybe, paskolos terminu, garantija ir, prireikus, garantu.

Paskolų klasifikavimo sistema apima metodikas, procesus, duomenų bazes ir IT sistemas, kuriomis atliekamas skolinimo operacijų kredito rizikos vertinimas ir kiekybinis numatomų nuostolių įvertinimas. Ja apibendrinama daug informacijos, siekiant nustatyti tinkamą paskolų kredito rizikos reitingą. Paskolų klasifikacija nurodo dabartinę apskaičiuotų numatomų nuostolių, kurie įvertinami atsižvelgiant į pagrindinių įsipareigojimų nevykdymo galimybę, riziką ir nuostolių dydį įsipareigojimų nevykdymo atveju, vertę. Paskolų klasifikacijos paskirtis:

-ji padeda tiksliau ir kiekybiškiau įvertinti skolinimo riziką;

-padeda paskirstyti stebėseną;

-ja apibūdinama paskolos portfelio kokybė bet kuriuo konkrečiu metu;

-ji yra vienas iš rodiklių, į kuriuos atsižvelgiama priimant rizikos įvertinimo sprendimus, grindžiamus numatomais nuostoliais.

Klasifikuojant paskolas, vertinami tokie veiksniai:

I)Skolininko kreditingumas. Rizikos valdymo tarnyba nepriklausomai atlieka skolininkų apžvalgą ir, remdamasi vidaus metodika bei išorės duomenimis, įvertina jų kreditingumą. Remdamasis pasirinktu „Bazelis II“ pažangiuoju metodu, bankas parengė vidaus reitingo metodiką, skirtą skolininkų ir garantų vidaus reitingams nustatyti. Ji grindžiama vertinimo lapais, skirtais konkrečios rūšies sandorio šaliai.

II)Įsipareigojimų nevykdymo koreliacija. Ja kiekybiškai įvertinama galimybė, kad skolininkui ir garantui vienu metu kiltų finansinių sunkumų. Kuo didesnė skolininko ir garanto įsipareigojimų nevykdymo tikimybių koreliacija, tuo mažesnė garantijos vertė ir kartu tuo žemesnė paskolos klasifikacija.

III)Garantijos priemonių ir garantijų vertė. Ši vertė vertinama atsižvelgiant į garantijos pateikėjo kreditingumo ir taikytos priemonės derinį.

IV)Sutarties pagrindas. Patikimas sutarties pagrindas didina paskolos kokybę ir jos vidaus klasifikaciją.

V)Paskolos trukmė. Visiems kitiems veiksniams esant vienodiems, ilgesnė paskolos trukmė reiškia didesnę riziką patirti su paskola susijusių įsipareigojimų vykdymo sunkumų.

Numatomi paskolos nuostoliai apskaičiuojami atsižvelgiant į pirma aptartų penkių elementų derinį. Atsižvelgiant į tų nuostolių dydį, paskolai priskiriama viena iš toliau išvardytų paskolos klasifikacijos klasių.

A    Aukščiausios kokybės paskolos: jų yra trys subkategorijos. A apima visą ES valstybinę riziką, t. y. paskolas, kurias visiškai, aiškiai ir besąlygiškai garantavo valstybės narės, kurių atveju nenumatoma jokių paskolos grąžinimo sunkumų ir kurioms priskirti 0 % nenumatyti nuostoliai. A+ – tai kitiems nei valstybės narės subjektams suteiktos (arba jų garantuotos) paskolos, nenumatant padėties pablogėjimo jų trukmės metu. A- apima tokias skolinimo operacijas, kai esama tam tikrų abejonių dėl esamos padėties išsaugojimo (pvz., dėl ilgo termino arba didelio būsimos užstato, kuris kitais atžvilgiais yra nepriekaištingas, kainos nepastovumo), tačiau numatoma, kad bet kokie neigiami aspektai turėtų būti nežymūs.

B    Aukštos kokybės paskolos: tai bankui priimtina turto klasė, nors neatmetama galimybė, kad ateityje padėtis gali šiek tiek pablogėti. B+ ir B- apibūdina reliatyvią tikimybę, kad minėtas pablogėjimas gali įvykti.

C    Geros kokybės paskolos: pavyzdžiui, paskolos be garantijos, skirtos patikimiems bankams ir įmonėms, kurių visa suma grąžinama suėjus 7 metų terminui arba kurios grąžinamos dalimis per atitinkamą terminą.

D    Ši reitingo klasė – skiriamoji riba tarp priimtinos kokybės paskolų ir paskolų, kurių atveju patirta tam tikrų sunkumų. Ši paskolų klasifikavimo takoskyra tiksliau apibrėžiama D+ ir D- subkategorijomis. D- reitingu įvertintoms paskoloms būtina padidinta stebėsena.

E    Ši paskolų klasifikacijos kategorija apima paskolas, kurių rizikos profilis yra didesnis nei paprastai priimtina. Ji taip pat apima paskolas, per kurių galiojimo trukmę patirta rimtų problemų ir negalima atmesti galimybės, kad atsiras nuostolių. Todėl šias paskolas būtina atidžiai ir griežtai stebėti. E+ ir E- subkategorijos skiriasi minėto specialaus stebėsenos proceso intensyvumu, E- subkategorijai priskirtų operacijų atveju esama didelės galimybės, kad su skola susiję įsipareigojimai nebus vykdomi laiku ir todėl reikės tam tikro skolos restruktūrizavimo, dėl kurio kyla galimybė patirti nuostolių dėl vertės sumažėjimo.

F    F (įsipareigojimų nevykdymas, angl. fail) nurodo paskolas, su kuriomis susijusi nepriimtina rizika. F- klasei priskirtos paskolos gali atsirasti tik dėl neįvykdytų sandorių, po kurių pasirašymo susidurta su nenumatytomis, išskirtinėmis ir itin nepalankiomis aplinkybėmis. Visos operacijos, dėl kurių priemonė patiria pagrindinės sumos nuostolių, vertinamos F ir joms taikoma speciali nuostata.

Apskritai paskolos, įvertintos D- ar žemesniu vidaus reitingu, įtraukiamos į stebėjimo sąrašą. Tačiau jeigu paskola iš pradžių buvo patvirtinta su D- ar žemesniu rizikos profiliu, į stebėjimo sąrašą ji bus įtraukta tik atsitikus svarbiam su kreditu susijusiam įvykiui, dėl kurio jos klasifikacija dar sumažėja.

3.2.3.3 skirsnyje esančioje lentelėje pateikta priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė, grindžiama pirma apibūdintomis įvairiomis paskolų klasifikacijos klasėmis.

3.2.3.2Skolinimo kredito rizikos analizė

Tolesnėje lentelėje pateikta didžiausia pasirašytų ir išmokėtų paskolų kredito rizika pagal skolininko pobūdį, atsižvelgiant į garantų suteiktas garantijas:

2016 12 31

Su garantija

Kitoks kredito vertės didinimas

Be garantijos

Iš viso

Viso biudžeto %

tūkst. EUR

Bankai

22 691

34 597

933 609

990 897

57 %

Bendrovės

110 849

97 213

320 406

528 468

31 %

Valstybės institucijos

38 330

-

-

38 330

2 %

Valstybės

-

3 764

167 921

171 685

10 %

Iš viso išmokėta

171 870

135 574

1 421 936

1 729 380

100 %

Pasirašyta, bet neišmokėta

94 976

-

806 923

901 899

2015 12 31

Su garantija

Kitoks kredito vertės didinimas

Be garantijos

Iš viso

Viso biudžeto %

tūkst. EUR

Bankai

18 964

73 670

758 412

851 046

58 %

Bendrovės

37 431

89 170

272 186

398 787

27 %

Valstybės institucijos

37 112

-

14

37 126

3 %

Valstybės

-

4 295

168 803

173 098

12 %

Iš viso išmokėta

93 507

167 135

1 199 415

1 460 057

100 %

Pasirašyta, bet neišmokėta

135 821

-

1 053 743

1 189 564

Operacijų valdymo ir restruktūrizavimo direktoratas yra atsakingas už skolininkų ir garantų stebėjimą, taip pat su projektais susijusią finansinę ir sutarčių priežiūrą. Todėl priemonės paskolų, skolininkų ir garantų kreditingumas yra nuolat stebimas, tai atliekama ne rečiau kaip kartą per metus, tačiau dažniau – pagal poreikį ir įvykus kredito įvykiui. Operacijų valdymo ir restruktūrizavimo direktoratas visų pirma peržiūri, ar laikomasi sutarčių teisių, o jeigu pablogėja reitingas ir (arba) neįvykdomi sutartiniai įsipareigojimai, imasi taisomųjų veiksmų. Prireikus, vadovaujantis kredito rizikos gairėmis, taikomos rizikos mažinimo priemonės. Be to, jeigu atnaujinamos paskoloms suteiktos banko garantijos, užtikrinama, kad jos būtų pakeistos arba būtų laiku imamasi veiksmų.

3.2.3.3Kredito kokybės analizė pagal skolininko tipą

Tolesnėje lentelėje pateikta 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė pagal paskolos klasifikavimo paraiškas, remiantis pasirašytų paskolų (išmokėtų ir neišmokėtų) rizika.

2016 12 31

Aukštas reitingas

Standartinis reitingas

Mažiausia priimtina rizika

Didelė rizika

Be reitingo

Iš viso

Viso biudžeto %

tūkst. EUR

Nuo A iki B-

C

D+

D- ir žemesnis

Skolininkas

Bankai

94 081

53 970

315 524

1 038 705

126 951

1 629 231

62 %

Bendrovės

125 810

-

19 389

393 877

152 355

691 431

26 %

Valstybės institucijos

-

-

38 330

-

-

38 330

1 %

Valstybės

-

-

18 131

254 156

-

272 287

11 %

Iš viso

219 891

53 970

391 374

1 686 738

279 306

2 631 279

100 %

2015 12 31

Aukštas reitingas

Standartinis reitingas

Mažiausia priimtina rizika

Didelė rizika

Be reitingo

Iš viso

Viso biudžeto %

tūkst. EUR

Nuo A iki B-

C

D+

D- ir žemesnis

Skolininkas

Bankai

92 260

31 558

326 635

990 971

245 160

1 686 584

64 %

Bendrovės

125 963

-

12 493

450 045

-

588 501

22 %

Valstybės institucijos

-

-

37 112

40 014

-

77 126

3 %

Valstybės

-

-

9 277

288 133

-

297 410

11 %

Iš viso

218 223

31 558

385 517

1 769 163

245 160

2 649 621

100 %

3.2.3.4Paskolų ir gautinų sumų rizikos koncentracija

3.2.3.4.1Geografinė analizė

Atsižvelgiant į skolininko šalį, priemonės paskolų portfelį galima analizuoti pagal toliau nurodytus geografinius regionus (tūkst. EUR).

Skolininko šalis

2016 12 31

2015 12 31

Kenija

341 805

192 945

Nigerija

241 547

195 290

Uganda

175 424

178 515

Tanzanija

115 239

56 367

Jamaika

90 237

85 278

Burundis

87 373

40

Mauritanija

85 008

94 123

Dominikos Respublika

81 230

72 474

Togas

64 605

75 387

Etiopija

59 837

67 589

Kongo Demokratinė Respublika

47 122

39 766

Gana

45 715

40 439

Kamerūnas

41 255

51 930

Mauricijus

31 518

18 882

Ruanda

29 918

20 466

Žaliasis Kyšulys

23 029

24 623

Mozambikas

22 389

25 124

Prancūzijos Polinezija

21 387

22 095

Senegalas

18 544

10 991

AKR regionas

15 640

111 103

Malavis

11 493

13 030

Kaimanų Salos

11 221

–

Zambija

11 079

8 733

Botsvana

7 889

6 605

Haitis

6 879

7 071

Barbadosas

6 809

–

Samoa

6 356

6 267

Malis

6 159

6 688

Burkina Fasas

4 480

5 967

Kongas

3 460

5 189

Vanuatu

2 470

2 772

Naujoji Kaledonija

2 191

2 705

Seišeliai

2 058

468

Palau

1 929

2 197

Liberija

1 759

921

Pietų Afrika

1 336

–

Mikronezija

1 088

1 169

Trinidadas ir Tobagas

528

1 010

Nigeris

523

1 372

Sent Lusija

392

2 671

Bahamos

392

–

Tonga

46

54

Angola

19

–

Sint Martenas

2

6

Grenada

–

1 735

Iš viso

1 729 380

1 460 057

3.2.3.4.2Pramonės sektorių analizė

Tolesnėje lentelėje priemonės paskolų portfelis analizuojamas pagal skolininko pramonės sektorių. Operacijos, kai paskolos prieš jas išmokant galutiniam gavėjui pirma išmokamos finansų tarpininkams, parodomos prie bendrųjų paskolų (tūkst. EUR).

Skolininko pramonės sektorius

2016 12 31

2015 12 31

Bendrosios paskolos ir agentūrų susitarimai

987 242

658 098

Elektros energija, anglys ir kt.

277 524

197 547

Miestų plėtra, renovacija ir transportas

203 094

207 773

Žaliavos ir kasyba

78 849

88 615

Tretinės paslaugos ir kt.

67 590

201 361

Keliai ir greitkeliai

48 600

48 165

Oro uostų ir oro eismo valdymo sistemos

38 330

37 126

Maisto grandinė

13 178

7 643

Atliekų perdirbimas

7 988

4

Žaliavų perdirbimas, statyba

6 964

13 719

Telekomunikacijos

21

6

Iš viso

1 729 380

1 460 057

3.2.3.5Įsiskolinimai už paskolas ir vertės sumažėjimas

Įsiskolinimų sumos yra nustatomos, stebimos ir apie jas pranešama laikantis procedūrų, nustatytų banko dokumente „Finansų stebėsenos gairės ir procedūros“. Šios procedūros atitinka geriausią bankininkystės praktiką ir yra taikomos visoms EIB valdomoms paskoloms.

Stebėsenos proceso struktūra tokia, kad būtų užtikrinta, kad i) per kuo trumpesnį laiką būtų nustatyti įsiskolinimai ir apie juos pranešta atsakingoms tarnyboms; ii) kritiniai atvejai būtų skubiai perduodami spręsti tinkamu operaciniu ir sprendimų priėmimų lygmeniu; iii) būtų reguliariai teikiama informacija EIB vadovybei ir valstybėms narėms apie bendrą įsiskolinimo būklę ir apie susigrąžinimo priemones, kurių jau imtasi arba ketinama imtis.

Paskolų mokėjimų įsiskolinimus ir vertės sumažėjimą galima analizuoti taip (tūkst. EUR):

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos

Pastabos

2016 12 31

2015 12 31

Balansinė vertė

1 729 380

1 460 057

Atskiras vertės sumažėjimas

Bendra suma

119 381

214 232

Sumažinimas dėl vertės sumažėjimo

7

−117 640

−191 046

Balansinė vertė, atskiras vertės sumažėjimas

1 741

23 186

Bendras vertės sumažėjimas

Bendra suma

–

–

Sumažinimas dėl vertės sumažėjimo

–

–

Balansinė vertė, bendras vertės sumažėjimas

–

–

Pradelsta, bet vertė nesumažėjusi

Laiku nesumokėta:

0–30 dienų

1 620

1 521

30–60 dienų

30

15

60–90 dienų

–

–

90–180 dienų

–

–

daugiau kaip 180 dienų

1

13

Balansinė vertė, kai laiku nesumokėta, bet vertė nesumažėjo

1 651

1 549

Balansinė vertė, kai laiku sumokėta ir vertė nesumažėjo

1 725 988

1 435 322

Paskolų ir gautinų sumų balansinė vertė, iš viso

1 729 380

1 460 057

3.2.3.6Paskolų sąlygų pakeitimas ir restruktūrizavimo priemonės

Laikoma, kad priemonės paskolos yra restruktūrizuotos, jei įvykus neigiamiems skolininko finansinės būklės pokyčiams su tuos skolininku iš naujo peržiūrimos pradinės susitarimų sąlygos, kurios tiesiogiai veikia būsimuosius finansinės priemonės pinigų srautus, ir dėl to priemonė gali patirti nuostolių. Tačiau restruktūrizavimo veiklos finansinis poveikis paprastai apsiriboja vertės sumažėjimo nuostoliais, jei tokių yra, nes paprastai pagal priemonę laikomasi finansinio neutralumo ir tai atsispindi iš naujo suderėtose restruktūrizuojamų operacijų kainodaros sąlygose.

Įprastomis veiklos sąlygomis atliekant paskolų klasifikaciją konkrečios paskolos būtų buvusios priskirtos prastesnei klasei ir prieš peržiūrint sąlygas paskola būtų buvusi įtraukta į stebėjimo sąrašą. Peržiūrėjus sąlygas šios iš priemonės lėšų suteiktos paskolos bus ir toliau įdėmiai stebimos. Jei peržiūrėjus mokėjimo sąlygas nebus atkurta pradinė turto balansinė vertė, bus laikoma, kad jo vertė sumažėjo. Atitinkami vertės sumažėjimo nuostoliai bus apskaičiuoti remiantis prognozuojamais pinigų srautais, diskontuotais taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Reguliariai vertinamas poreikis sumažinti visų paskolų, kurių klasifikacija sumažinta iki E–, vertę; visų F klasės paskolų vertė turi būti sumažinta. Kai paskolos klasifikacija pakankamai pagerės, ji bus pašalinta iš stebėjimo sąrašo, laikantis pagal priemonę numatytų procedūrų.

Restruktūrizavimo priemonės ir veiksmai, kurių per ataskaitinį laikotarpį ėmėsi priemonės restruktūrizavimo grupė, apima termino pratęsimą, pagrindinės sumos mokėjimo atidėjimą, pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo atidėjimą ir pradelstų skolų kapitalizavimą. Dėl tokių restruktūrizavimo priemonių nėra panaikinamas pagrindinės operacijos pripažinimas.

Pozicijos, dėl kurių padaryti susitarimų sąlygų pakeitimai, kurie neturi įtakos būsimiesiems pinigų srautams, kaip antai įkaito ar kiti užtikrinimo susitarimai arba sutartinių teisių atsisakymas pagal sutarties sąlygas, nėra laikomos restruktūrizuotomis, taigi nelaikoma, kad tie įvykiai yra pakankami, kad patys savaime rodytų vertės sumažėjimą.

Operacijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, nurodytos kaip tokios toliau pateikiamoje lentelėje:

tūkst. EUR

2016 12 31

2015 12 31

Operacijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės

22

16

Balansinės vertės

171 135

225 631

iš jų: sumažėjusios vertės

124 250

204 711

Pripažintas vertės sumažėjimas

113 052

188 197

Restruktūrizuotų operacijų palūkanų pajamos

19 877

14 262

Nurašytos pozicijos (po operacijos nutraukimo / pardavimo)

31 298

–

Restruktūrizavimo priemonės

tūkst. EUR

2015 12 31

Terminų pratęsimas

Pagrindinės sumos mokėjimo atidėjimas

Pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo atidėjimas

Kita

Grąžinimas ir nutraukimas pagal sutartį(1)

2016 12 31

Bankai

17 891

–

–

12 150

8 062

−827

37 276

Bendrovės

207 740

–

–

–

26 203

−100 084

133 859

Iš viso

225 631

–

–

12 150

34 265

−100 911

171 135

(1) Sumažėjusios sumos paaiškinamos per metus atliktais operacijų, kurios jau buvo laikomos restruktūrizuotomis 2015 m. gruodžio 31 d., pagrindinės sumos mokėjimais ir tais metais atliktu nutraukimu.

3.2.4Pinigų ir pinigų ekvivalentų kredito rizika

Turimos lėšos investuojamos vadovaujantis priemonės sutartinių mokėjimo įsipareigojimų tvarkaraščiu. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. investicijos buvo vykdomos tik banko indėlių, indėlių sertifikatų ir komercinių vekselių forma.

Įgaliotieji subjektai turi reitingą, kuris yra panašus į trumpalaikius ir ilgalaikius reitingus, kurių reikalaujama paties EIB iždo investicijoms. Mažiausias trumpalaikis įgaliotųjų subjektų reitingas turi būti P-1/A-1/F1 („Moody’s“, S&P, „Fitch“). Jeigu kelios kredito reitingų agentūros suteikė skirtingus reitingus, atsižvelgiama į žemiausiąjį. Didžiausia leistina riba kiekvienam įgaliotajam bankui šiuo metu siekia 50 000 000 EUR (penkiasdešimt milijonų eurų). Taisyklės išimtis padaryta bankui „Societe Generale“, kuriame yra priemonės grynųjų pinigų iš veiklos sąskaitos. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. „Societe Generale“ trumpalaikio kredito riba siekė
110 000 000 EUR (šimtą dešimt milijonų eurų). Padidinta riba taikoma grynųjų pinigų iš veiklos sąskaitoje laikomai pinigų sumai ir priemonėms, kurias išleido ši sandorio šalis ir kurios laikomos iždo portfelyje.

Visos investicijos padarytos į įgaliotuosius subjektus ne ilgiau kaip trims mėnesiams nuo įskaitymo datos ir iki kredito rizikos ribos. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. visų terminuotųjų indėlių, komercinių vekselių ir pinigų kasoje, laikomų priemonės iždo portfelyje, reitingas atsiskaitymo dieną buvo ne mažesnis kaip P-1 („Moody's“ ekvivalentas).

Tolesnėje lentelėje pateikta pinigų ir pinigų ekvivalentų, įskaitant sukauptas palūkanas, apžvalga (tūkst. EUR).

Žemiausias trumpalaikis reitingas

Žemiausias ilgalaikis reitingas

2016 12 31

2015 12 31

(„Moody’s“ terminas)

(„Moody’s“ terminas)

P-1

Aaa

37 949

10 %

49 999

11 %

P-1

Aa2

46 963

13 %

26

0 %

P-1

Aa3

40 436

11 %

–

0 %

P-1

A1

100 012

28 %

115 705

26 %

P-1

A2

135 457

38 %

283 265

63 %

Iš viso

360 817

100 %

448 995

100 %

3.2.5Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika

3.2.5.1Išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos politika

Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika išreiškiama nuostoliais, kuriuos tam tikra šalis patirtų, jeigu kita sandorio šalis nepajėgtų vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika kinta priklausomai nuo daugelio veiksnių (pvz., palūkanų ir valiutų kursų), paprastai ji atitinka tik nedidelę jų tariamosios vertės dalį.

Vykdant įprastinę veiklą dėl priemonės gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstiniai valiutos sandoriai kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos. Visus apsikeitimo sandorius Europos investicijų bankas vykdo su išorės sandorio šalimi. Apsikeitimo sandoriai tvarkomi pagal tuos pačius Europos investicijų banko ir išorės sandorio šalių pasirašytus pagrindinius apsikeitimo sandorių susitarimus (angl. Master Swap Agreements) ir kredito užtikrinimo priedus (angl. Credit Support Annexes).

3.2.5.2Išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos nustatymas

Visi Europos investicijų banko vykdomi su priemone susiję apsikeitimo sandoriai tvarkomi remiantis tuo pačiu sutartiniu pagrindu ir metodikomis, kurie taikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, dėl kurių Europos investicijų bankas susiderėjo savo reikmėms. Visų pirma, apsikeitimo sandorių šalių tinkamumą Europos investicijų bankas nustato remdamasis tomis pačiomis tinkamumo sąlygomis, kurios taikomos bendraisiais apsikeitimo sandorių tikslais.

Su apsikeitimo sandoriais ir išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią kredito riziką Europos investicijų bankas nustato taikydamas grynosios rinkos rizikos (angl. Net Market Exposure, NME) ir galimos būsimos rizikos (angl. Potential Future Exposure, PFE) metodą, skirtą atskaitomybei ir ribos stebėsenai. NME ir PFE visiškai apima su investicine priemone susijusias išvestines finansines priemones.

·Tolesnėje lentelėje nurodoma skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorių, kurie suskirstyti pagal jų tariamąją sumą ir tikrąją vertę, trukmė.

Apsikeitimo sandorių sutartys 2016 12 31

iki

nuo 1 metų

nuo 5 metų

daugiau kaip

Iš viso 2016 m.

tūkst. EUR

nuo 1 metų

iki 5 metų

iki 10 metų

10 metų

Tariamoji suma

–

7 430

–

–

7 430

Tikroji vertė (t. y. grynoji diskontuota vertė)

–

−3 051

–

–

−3 051

Apsikeitimo sandorių sutartys 2015 12 31

iki

nuo 1 metų

nuo 5 metų

daugiau kaip

Iš viso 2015 m 

tūkst. EUR

1 metų

iki 5 metų

iki 10 metų

10 metų

Tariamoji suma

–

9 589

–

–

9 589

Tikroji vertė (t. y. grynoji diskontuota vertė)

–

−3 835

–

–

−3 835

·Trumpalaikiai valiutų apsikeitimo sandoriai pagal priemonę sudaromi siekiant apdrausti nuo valiutų rizikos paskolas, išduodamas kitomis nei euras valiuta. Valiutų apsikeitimo sandorių trukmė ne ilgesnė kaip trys mėnesiai, jie nuolat pratęsiami. 2016 m. gruodžio 31 d. valiutų apsikeitimo sandorių tariamoji suma siekė 1 611,0 mln. EUR, o 2015 m. gruodžio 31 d. – 1 400,0 mln. EUR. 2016 m. gruodžio 31 d. valiutų apsikeitimo sandorių tikroji vertė siekė −15,3 mln. EUR, o 2015 m. gruodžio 31 d. −3,7 mln. EUR.

·Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai pagal priemonę sudaromi siekiant apdrausti nuo palūkanų normos rizikos išmokėtas paskolas. 2016 m. gruodžio 31 d. buvo likę du palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, kurių tariamoji suma siekė 41,2 mln. EUR (2015 m. – 44,9 mln. EUR), o tikroji vertė 0,1 mln. EUR (2015 m. – −0,3 mln. EUR).

3.2.6Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto kredito rizika

Lentelėje parodyta iki išpirkimo termino laikomo portfelio, kurį sudaro vien tik Italijos, Portugalijos ir Ispanijos išleisti iždo vekseliai, kurių likęs terminas yra trumpesnis kaip trys mėnesiai, būklė. ES valstybės narės yra reikalavimus atitinkančios emitentės. Didžiausia leistina riba kiekvienam įgaliotajam emitentui yra 50 000 000 EUR (penkiasdešimt milijonų eurų). Remiantis investavimo gairėmis ir atsižvelgiant į likvidumo reikalavimus, taip pat galima investuoti į vidutinės trukmės ir ilgalaikes obligacijas.

Žemiausias trumpalaikis reitingas

Žemiausias ilgalaikis reitingas

2016 12 31

2015 12 31

(„Moody’s“ terminas)

(„Moody’s“ terminas)

P-1

Aa2

18 012

10 %

–

0 %

P-1

A1

30 002

18 %

10 000

4 %

P-1

A2

–

0 %

69 502

31 %

P-2

Baa2

–

0 %

50 007

22 %

P-2

Nereitinguota

20 025

12 %

–

0 %

P-3

Baa3

–

0 %

50 012

22 %

NP

Ba1

50 005

30 %

49 000

21 %

Nereitinguota

Baa2

51 354

30 %

–

0 %

Iš viso

 

169 398

100 %

228 521

100 %



Likvidumo rizika

Likvidumo rizika reiškia subjekto gebėjimą finansuoti turto padidėjimą ir suėjus terminui vykdyti įsipareigojimus, nepatiriant nepriimtinų nuostolių. Ji gali būti skirstoma į finansavimo likvidumo riziką ir rinkos likvidumo riziką. Finansavimo likvidumo rizika – tai rizika, kad subjektas nesugebės veiksmingai patenkinti tiek numatytų, tiek nenumatytų einamųjų ir būsimųjų pinigų srautų poreikių, nepakenkdamas savo kasdienei veiklai ar finansų būklei. Rinkos likvidumo rizika – tai rizika, kad subjektas negalės lengvai kompensuoti arba parduoti pozicijos rinkos kaina dėl nepakankamo rinkos gilumo ar rinkos sutrikimo.

3.2.2Likvidumo rizikos valdymas

Priemonė visų pirma finansuojama metiniais valstybių narių įnašais, taip pat dėl priemonės operacijų atsirandančiomis grįžtamosiomis lėšomis. Priemonės finansavimo likvidumo rizika valdoma daugiausia planuojant jos grynuosius likvidumo poreikius ir reikalingus valstybių narių metinius įnašus.

Siekiant apskaičiuoti metinius valstybių narių įnašus, analizuojama ir visus metus stebima esamo ir numatomo portfelio lėšų išmokėjimo eiga. Siekiant patikslinti metinius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į ypatingus įvykius, pvz., anksti gautas grąžinamąsias išmokas, akcijų pardavimą ar įsipareigojimų nevykdymo atvejus.

Siekiant papildomai sumažinti likvidumo riziką, palaikomas priemonės likvidumo rezervas, kuris yra pakankamas, kad bet kuriuo metu būtų galima padengti numatytas pinigines išmokas, apie kurias reguliariai praneša EIB skolinimo skyrius. Lėšos investuojamos pinigų rinkoje ir obligacijų rinkose tarpbankinių indėlių ir kitų trumpalaikių finansinių priemonių forma atsižvelgiant į priemonės įsipareigojimus dėl piniginių išmokų. Priemonės likvidųjį turtą valdo banko iždo departamentas, siekdamas išlaikyti tinkamą likvidumą, kad būtų galima tenkinti pagal priemonę prisiimtus įsipareigojimus.

Laikantis veiklos ir administracinių padalinių pareigų atskyrimo principo, už atsiskaitymo operacijas, susijusias su šio turto investavimu, atsako EIB Operacijų planavimo ir atsiskaitymo departamentas. Be to, už sandorio šalių įgaliojimą ir iždo investicijų ribų nustatymą ir tų ribų stebėjimą atsakingas banko rizikos valdymo direktoratas.

3.2.3Likvidumo rizikos vertinimas

Šio skirsnio lentelėse analizuojami finansiniai priemonės įsipareigojimai pagal terminą, remiantis laikotarpiu, likusiu nuo balanso datos iki sutarties termino datos (remiantis nediskontuotais pinigų srautais).

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų atžvilgiu priemonė susijusi su įsipareigojimais pagal neišmokėtas kredito dalis pagal pasirašytus paskolos susitarimus, pagal neišmokėtas pasirašytų kapitalo pasirašymo ir (arba) investicinių susitarimų dalis, pagal suteiktas paskolų garantijas arba pagal palūkanų subsidijas ir techninę pagalbą, kurias įsipareigota skirti.

Paskoloms pagal investicinę priemonę (IP) nustatytas išmokėjimo terminas. Tačiau išmokų laikas ir sumos atspindi susijusių investicinių projektų pažangą. Be to, IP paskolos yra operacijos, atliekamos santykinai kintančioje aplinkoje, todėl jų išmokėjimo grafikui būdingas didelis neužtikrintumas.

Kapitalo investicijos tampa mokėtinomis, kai akcijų fondų valdytojai parengia galiojančius kvietimus įnešti kapitalo lėšų, kurie rodo jų investicinės veiklos pažangą. Lėšų įnešimo laikotarpis paprastai yra 3 metai, tačiau jis dažnai pratęsiamas vieniems arba dvejiems metams. Kai kurių išmokėjimo įsipareigojimų laikotarpis paprastai yra ilgesnis nei lėšų įnešimo laikotarpis, t. y. iki to laiko, kai galima visiškai disponuoti fondo investicijomis, kadangi fondo likvidumas gali būti nepakankamas, kad laikas nuo laiko būtų galima įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus, kylančius dėl mokesčių ar kitokių išlaidų.

Garantijoms netaikomi specialūs išmokėjimo įsipareigojimai, nebent pareikalaujama įvykdyti garantiją. Neapmokėtų garantijų suma sumažinama, atsižvelgiant į garantija užtikrintų paskolų grąžinimo grafiką.

Palūkanų subsidijos, kurias įsipareigota skirti, išmokamos, kai subsidijuojamos paskolos finansuojamos iš banko nuosavų išteklių. Todėl nurodytos išlaidos yra tik įsipareigojimai, susiję su tomis paskolomis, o ne su visa neišmokėtų palūkanų subsidijų, kurias įsipareigota skirti, suma. Kaip ir paskolų atveju, jų išmokėjimo grafikas nėra aiškus.

Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, bendros nominaliosios išlaidos lentelėje „Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas“ rodo visą pagal pasirašytas techninės pagalbos sutartis neišmokėtą dalį. Išmokų grafikui būdingas visiškas neapibrėžtumas. Išmokamų pinigų srautai, priskirti terminų intervalui „3 mėnesiai arba trumpesnis“, reiškia iki ataskaitos pateikimo dienos gautų neapmokėtų sąskaitų sumą.

Neišvestinių priemonių finansiniai įsipareigojimai, kuriems sutartimi nenustatytas konkretus terminas, priskiriami kategorijai „Neapibrėžtas terminas“. Įsipareigojimai, dėl kurių ataskaitos pateikimo dieną yra užregistruotas išmokos reikalavimas, priskiriami atitinkamam terminų intervalui.

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas rodo apsikeitimo sandorių, įskaitant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius (angl. CCS – cross currency swaps), skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius (angl. CCIRS – cross currency interest rate swaps), trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius ir palūkanų normų apsikeitimo sandorius, sutartinius nediskontuotus bendruosius pinigų srautus.

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas

3 mėnesiai arba trumpesnis

Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai

Ilgesnis nei 1–5 metai

Ilgesnis nei 5 metai

Neapibrėžtas terminas

Bendros nominaliosios išlaidos

Tūkst. EUR 2016 12 31

Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos

82 405

–

–

–

819 494

901 899

Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos

4 592

–

–

–

239 458

244 050

Kita (pasirašytos, bet neišduotos garantijos, išduotos garantijos)

–

–

–

–

43 964

43 964

Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos

–

–

–

–

275 917

275 917

Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos

2 671

–

–

–

24 807

27 478

Iš viso

89 668

–

–

–

1 403 640

1 493 308

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas

3 mėnesiai arba trumpesnis

Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai

Ilgesnis nei 1–5 metai

Ilgesnis nei 5 metai

Neapibrėžtas terminas

Bendros nominaliosios išlaidos

Tūkst. EUR 2015 12 31

Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos

41 028

–

–

–

1 148 536

1 189 564

Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos

23 371

–

–

–

274 984

298 355

Kita (pasirašytos, bet neišduotos garantijos, išduotos garantijos)

–

–

–

–

10 798

10 798

Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos

–

–

–

–

281 682

281 682

Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos

811

–

–

–

28 072

28 883

Iš viso

65 210

–

–

–

1 744 072

1 809 282

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas

3 mėnesiai arba trumpesnis

Ilgesnis nei 3 mėn –1 metai

Ilgesnis nei 1–5 metai

Ilgesnis nei 5 metai

Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos

Tūkst. EUR 2016 12 31

CCS ir CCIRS. Įplaukos

3

2 409

5 222

–

7 634

CCS ir CCIRS. Išlaidos

–

−3 688

−7 377

–

−11 065

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Įplaukos

1 611 000

–

–

–

1 611 000

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Išlaidos

−1 636 001

–

–

–

−1 636 001

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Įplaukos

411

1 234

5 529

1 550

8 724

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Išlaidos

–

−1 962

−5 316

−1 329

−8 607

Iš viso

−24 587

−2 007

−1 942

221

−28 315

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas

3 mėnesiai arba trumpesnis

Ilgesnis nei 3 mėn –1 metai

Ilgesnis nei 1–5 metai

Ilgesnis nei 5 metai

Bendros nominaliosios įplaukos / išlaidos

Tūkst. EUR 2015 12 31

CCS ir CCIRS. Įplaukos

5

2 307

7 671

–

9 983

CCS ir CCIRS. Išlaidos

–

−3 571

−10 714

–

−14 285

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Įplaukos

1 400 000

–

–

–

1 400 000

Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Išlaidos

−1 407 763

–

–

–

−1 407 763

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Įplaukos

383

1 269

6 059

2 524

10 235

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Išlaidos

–

−2 145

−6 127

−2 206

−10 478

Iš viso

−7 375

−2 140

−3 111

318

−12 308



3.2.4Ilgalaikis finansinis turtas ir įsipareigojimai

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodytos neišvestinio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kuriuos tikimasi atgauti arba padengti per daugiau nei 12 mėnesių nuo ataskaitos datos, balansinės vertės.

tūkst. EUR

2016 12 31

2015 12 31

Finansinis turtas:

Paskolos ir gautinos sumos

1 692 867

1 423 368

Parduoti laikomas finansinis turtas

516 884

419 353

Kitas turtas

141

–

Iš viso

2 209 892

1 842 721

Finansiniai įsipareigojimai:

Atidėjiniai išduotoms garantijoms

497

–

Trečiosioms šalims mokėtina suma

69 960

57 346

Iš viso

70 457

57 346

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų ir normų, kaip antai palūkanų normų, akcijų kainų ir užsienio valiutų kursų, pokyčiai turės poveikio subjekto pajamoms arba jos turimų finansinių priemonių vertei.

3.2.5Palūkanų normos rizika

Palūkanų normos rizika kyla dėl pozicijų, už kurias mokamos palūkanos, ekonominės vertės arba iš jų gaunamų pajamų kintamumo, susijusio su nepalankiais palūkanų normos svyravimais.

Ši priemonė nėra tiesiogiai veikiama savo ekonominės vertės svyravimo arba įvairių turto, įsipareigojimų ir apsidraudimo priemonių kainų skirtumo, nes i) ji nepatiria jokių tiesioginio skolinimosi sąnaudų arba palūkanų, skaičiuojamų įsipareigojimams, ir ii) ji pripažįsta palūkanų normų svyravimų poveikį įplaukoms iš savo investicijų.

Pagal priemonę jos paskolų portfelio ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas palūkanų normos svyravimui vertinamas apskaičiuojant bazinio punkto vertę (BPV).

Remiantis BPV, vertinamas atitinkamo portfelio grynosios dabartinės vertės padidėjimas arba sumažėjimas, kai 1 baziniu punktu (0,01 %) padidėja palūkanų normos, esant konkrečiam terminui: „pinigų rinkos – iki vienų metų“, „labai trumpam – 2–3 metai“, „trumpam – 4–6 metai“, „vidutiniam“ – 7–11 metų, „ilgam – 12–20 metų“ arba „labai ilgam – daugiau kaip 21 metai“.

Siekiant nustatyti eurais išreikštų paskolų pinigų srautų grynąją dabartinę vertę (NPV), pagal priemonę naudojama EIB finansavimo eurais kreivė (apsikeitimo sandorių eurais kreivė + EIB finansavimo marža). EIB finansavimo JAV doleriais kreivė naudojama JAV doleriais išreikštų paskolų pinigų srautų grynajai dabartinei vertei apskaičiuoti. Valiutomis, kurių patikimos ir pakankamai išsamios diskonto kreivės negalima gauti, išreikštų paskolų pinigų srautų grynoji dabartinė vertė nustatoma kaip pakaitalą naudojant EIB finansavimo eurais kreivę.

Siekiant apskaičiuoti mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių grynąją dabartinę vertę, pagal priemonę eurais išreikštiems pinigų srautams naudojama apsikeitimo sandorių eurais kreivė, o JAV doleriais išreikštiems pinigų srautams – apsikeitimo sandorių JAV doleriais kreivė.

Kaip parodyta toliau pateikiamoje lentelėje, 2016 m. gruodžio 31 d. paskolų portfelio, įskaitant susijusius mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorius, grynoji dabartinė vertė sumažėjo 516 tūkst. EUR (2015 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 532 tūkst. EUR), visoms svarbioms palūkanų normos kreivėms kartu pakilus 1 baziniu punktu.

Bazinio punkto vertė

Pinigų

Labai trumpas

Trumpas

Vidutinis

Ilgas

Labai ilgas

Iš viso

tūkst. EUR

rinka

2016 12 31

1 metai

2–3 metai

4–6 metai

7–11 metų

12–20 metų

21 metai

Bendras paskolų ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas

−46

−101

−164

−175

−30

–

−516

Bazinio punkto vertė

Pinigų

Labai trumpas

Trumpas

Vidutinis

Ilgas

Labai ilgas

Iš viso

tūkst. EUR

rinka

2015 12 31

1 metai

2–3 metai

4–6 metai

7–11 metų

12–20 metų

21 metai

Bendras paskolų ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas

−37

−72

−252

−139

−32

–

−532

3.4.2Užsienio valiutos kurso rizika

Užsienio valiutos kurso rizika – tai IP kylanti rizika netekti pajamų arba ekonominės vertės dėl nepalankių užsienio valiutos kurso pokyčių.

Atsižvelgiant į pasirinktą apskaitos valiutą (IP atveju tai yra EUR), užsienio valiutos kurso rizika priemonei kyla tuomet, kai yra neatitikimas tarp turto ir įsipareigojimų, išreikštų kita apskaitos valiuta. Užsienio valiutos kurso rizika apima ir kita apskaitos valiuta išreikštų būsimų pinigų srautų, pvz., palūkanų ir dividendų mokėjimų, vertės pokyčių, kuriuos lemia valiutos kurso svyravimai, poveikį.

3.4.2.1Užsienio valiutos kurso rizika ir iždo turtas

IP iždo turtas išreiškiamas eurais arba JAV doleriais.

Nuo užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudžiama sudarant skirtingų valiutų neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius arba išankstinius sandorius, taip pat valiutos apsikeitimo sandorius arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius. Jeigu mano esant būtina ir tinkama, EIB Iždo departamentas gali imtis bet kokių kitų banko politiką atitinkančių priemonių, kuriomis apsaugoma nuo rinkos rizikos, patiriamos dėl IP finansinės veiklos.

3.4.2.2Užsienio valiutos kurso rizika ir IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos

Valstybių narių įnašai pagal IP mokami eurais. IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos, taip pat palūkanų subsidijos gali būti išreikštos eurais, JAV doleriais ar bet kuria kita leistina valiuta.

Užsienio valiutos kurso rizika (euro kaip pasirinktosios valiutos atžvilgiu) kyla visada, kai operacijos, atliekamos kita nei euras valiuta, nėra apdraustos. IP apdraudimo nuo užsienio valiutos kurso rizikos gairės pateiktos toliau. 

3.4.2.2.1.JAV doleriais išreikštų operacijų apdraudimas

Nuo užsienio valiutos kurso rizikos, kylančios, kai operacijos išreiškiamos JAV doleriais, turi būti apsidraudžiama agreguotuoju pagrindu, naudojant JAV dolerio ir euro apsikeitimo sandorius, kurie periodiškai pratęsiami ir kurių suma periodiškai patikslinama. Naudojant užsienio valiutų apsikeitimo sandorius siekiama dviejų tikslų. Viena vertus, gauti lėšų, reikalingų naujoms išmokoms (paskolos ir nuosavas turtas), kita vertus, išlaikyti užsienio valiutos makrolygio rizikos draudimą.

Atsižvelgiant į planuojamas ar tikėtinas grįžtamąsias lėšas ar lėšų išmokėjimą, kiekvieno laikotarpio pradžioje nustatomi būsimojo laikotarpio JAV doleriais gautini ar mokėtini pinigų srautai. Kartu pratęsiami užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai, kurių galiojimas baigiasi, o jų suma patikslinama taip, kad padengtų bent jau būsimu laikotarpiu numatomus likvidumo poreikius JAV doleriais.

-Kas mėnesį JAV dolerių užsienio valiutos kurso pozicija yra apdraudžiama, jei viršija atitinkamas ribas, sudarant neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius arba išankstinius sandorius.

-Nenumatytas likvidumo JAV doleriais trūkumas pratęsimo laikotarpiu gali būti dengiamas sudarant ad hoc užsienio valiutos apsikeitimo sandorius, o dėl užsienio valiutos kurso pozicijos didinimo atsiradęs likvidžių lėšų perteklius investuojamas į iždo turtą arba iškeičiamas į eurus.

3.4.2.2.2.Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis atliekamų operacijų apdraudimas

-Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis išreikštos IP operacijos apdraudžiamos tokio paties finansinio profilio kaip susijusi paskola skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriais su sąlyga, kad veikia apsikeitimo sandorių rinka.

-Pagal IP vykdomos operacijos, išreiškiamos tokiomis valiutomis, kurioms negalima pritaikyti apsidraudimo galimybių arba toks apsidraudimas brangiai kainuoja. Šios operacijos išreikštos vietos valiutomis, tačiau atliktos eurais arba JAV doleriais. IP finansinės rizikos programoje, kurią 2015 m. sausio 22 d. patvirtino IP komitetas, nustatyta galimybė sintetiniu būdu apsidrausti nuo užsienio valiutos kurso pozicijos rizikos vietos valiutų, kurios yra stipriai teigiamai susietos su JAV doleriais, atveju, taikant JAV doleriais išreikštas išvestines finansines priemones. Vietos valiutos, kurios apsaugomos sintetiniu būdu, taikant JAV doleriais išreikštas išvestines finansines priemones, nurodytos 3.4.2.2.3 skirsnio lentelėje „Vietos valiutos (pagal sintetinį apsidraudimą)“, o vietos valiutos, kurioms netaikomas šis sintetinis apsidraudimas, nurodytos toje pačioje lentelėje kaip „Vietos valiutos (ne pagal sintetinį apsidraudimą)“.

3.4.2.2.3Užsienio valiutos kurso pozicija (tūkst. EUR)

Šios pastabos lentelėse nurodoma priemonės užsienio valiutos kurso pozicija.

Užsienio valiutos kurso pozicija nurodyta toliau pateikiamose lentelėse pagal IP rizikos politiką (aprašytą IF finansinės rizikos programoje). Užsienio valiutos kurso pozicija taikant rizikos politiką yra grindžiama apskaitos duomenimis ir apibrėžiama kaip pasirinkto turto ir įsipareigojimų likutis. Užsienio valiutos kurso pozicijoje taikant rizikos politiką apibrėžti turtas ir įsipareigojimai pasirenkami taip, kad būtų užtikrinta, jog gautos pajamos būtų perskaičiuojamos tik į atskaitomybės valiutą (EUR).

Parduoti laikomo finansinio turto nerealizuotas pelnas ir (arba) nuostoliai bei vertės sumažėjimas yra įtraukti į užsienio valiutos kurso poziciją taikant rizikos politiką, taip pat, kaip ir paskolų bei gautinų sumų vertės sumažėjimas. Į užsienio valiutos kurso poziciją taikant rizikos politiką įtrauktos išvestinės finansinės priemonės vertinamos nominaliąja, o ne tikrąja verte, kad būtų suderintos su turto, kuris taip pat vertinamas nominaliąja verte, pakoreguota pagal paskolų vertės sumažėjimą, išlaikyta verte.

Toliau pateikiamose lentelėse likusi turto ir įsipareigojimų dalis, kurią pirmiausia sudaro susikaupusios paskolų, išvestinių finansinių priemonių ir subsidijų palūkanos, pateikiama kaip „Užsienio valiutos kurso pozicija netaikant rizikos politikos“.

2016 m. gruodžio 31 d.

Turtas ir įsipareigojimai

Įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

Valiutos

Užsienio valiutos kurso pozicija taikant rizikos politiką

Užsienio valiutos kurso pozicija netaikant rizikos politikos

Užsienio valiutos kurso pozicija balanso sudarymo dieną

USD

−258 496

7 578

−250 918

282 991

Vietos valiutos
(pagal sintetinį apsidraudimą)*

KES

117 881

3 869

121 751

–

TZS

97 116

1 931

99 046

–

DOP

52 553

2 013

54 566

–

UGX

36 776

1 077

37 854

–

RWF

22 258

194

22 452

–

Vietos valiutos
(ne pagal sintetinį apsidraudimą)*

HTG, MUR, MZN, XOF, ZMW, BWP

22 534

252

22 786

246

Iš viso kita nei EUR valiuta

90 622

16 914

107 537

283 237

EUR

–

2 591 845

2 591 845

1 241 229

Iš viso EUR ir ne EUR

90 622

2 608 759

2 699 382

1 524 466

* Išsamiau apie sintetinį apsidraudimą žr. 3.4.2.2.2 skirsnyje.

2015 m. gruodžio 31 d.

Turtas ir įsipareigojimai

Įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

Valiutos

Užsienio valiutos kurso pozicija taikant rizikos politiką

Užsienio valiutos kurso pozicija netaikant rizikos politikos

Užsienio valiutos kurso pozicija balanso sudarymo dieną

USD

−207 050

5 023

−202 027

270 236

Vietos valiutos
(pagal sintetinį apsidraudimą)*

KES

129 862

3 101

132 963

–

TZS

46 246

780

47 025

–

DOP

40 799

1 274

42 073

–

UGX

30 182

565

30 747

–

RWF

11 979

164

12 143

–

Vietos valiutos
(ne pagal sintetinį apsidraudimą)*

HTG, MUR, MZN, XOF, ZMW

15 474

201

15 675

798

Iš viso kita nei EUR valiuta

67 492

11 108

78 599

271 034

EUR

–

2 337 555

2 337 555

1 579 719

Iš viso EUR ir ne EUR

67 492

2 348 663

2 416 154

1 850 753

3.4.2.3Jautrumo užsienio valiutos kursui analizė

2016 m. gruodžio 31 d. EUR kursui sumažėjus 10 procentų visų kitų valiutų atžvilgiu, įnašų mokėtojų ištekliai padidėjo ir sudarė 12,0 mln. EUR (2015 m. gruodžio 31 d. – 8,7 mln. EUR). EUR kursui padidėjus 10 procentų visų kitų valiutų atžvilgiu, įnašų mokėtojų ištekliai sumažėtų ir sudarytų 9,9 mln. EUR (2015 m. gruodžio 31 d. – 7,1 mln. EUR).

3.4.2.4Valiutų perskaičiavimo kursai

Toliau nurodyti perskaičiavimo kursai buvo taikyti sudarant 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. balansus.

2016 m. gruodžio 31 d.

2015 m. gruodžio 31 d.

Ne ES šalių valiutos

Botsvanos pula (BWP)

11,2657

11,9451

Dominikos Respublikos pesai (DOP)

48,7476

49,0144

Haičio gurdas (HTG)

68,78

61,19

Kenijos šilingai (KES)

108,06

111,3

Mauritanijos ugijos (MRO)

375,79

326,46

Mauricijaus rupijos (MUR)

37,85

38,85

Mozambiko metikalis (MZN)

75,25

50,59

Ruandos frankai (RWF)

856,8

806,36

Tanzanijos šilingai (TZS)

2.296,99

2.344,42

Ugandos šilingai (UGX)

3.805,00

3.665,00

JAV doleriai (USD)

1,0541

1,0887

CFA frankai (XAF / XOF)

655,957

655,957

Pietų Afrikos randai (ZAR)

14,457

16,953

Zambijos kvača (ZMW)

10,4653

11,9571

3.4.3Akcijų kainų rizika

Akcijų kainų rizika – tai rizika, kad tikroji investicijų į nuosavą kapitalą vertė sumažės dėl akcijų kainų lygio ir (arba) atskirų investicijų į nuosavą kapitalą vertės pokyčių.

Akcijų kainų rizika IP kyla dėl investicijų į tiesioginį kapitalą ir rizikos kapitalo fondus.

Į biržos sąrašus neįtrauktų akcijų pozicijų verte negalima greitai pasinaudoti stebėsenos ir nuolatinės kontrolės tikslais. Geriausi tokių pozicijų rodikliai, kuriais galima pasinaudoti, yra kainos, gautos taikant bet kokius tinkamus vertinimo metodus.

+/−10 % pakitus atskirų tiesioginių nuosavo kapitalo investicijų ir investicijų į rizikos kapitalą vertei, visiems kitiems kintamiesiems nepakitus, poveikis priemonės įnašų mokėtojų ištekliams (pasikeitus parduoti laikomo nuosavybės vertybinių popierių portfelio tikrajai vertei) 2016 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 51,7 mln. EUR, arba atitinkamai −51,7 mln. EUR (2015 m. gruodžio 31 d. – 41,9 mln. EUR, arba atitinkamai −41,9 mln. EUR).

4    Finansinių priemonių tikroji vertė

Apskaitos klasifikacijos ir tikrosios vertės

Toliau pateikiamoje lentelėje parodyta finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinė vertė ir tikroji vertė, įskaitant jos lygį tikrosios vertės hierarchijoje. Čia neįtraukta informacija apie finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurie nėra apskaitomi tikrąja verte, jei balansinė vertė yra artima tikrajai vertei, tikrąją vertę.

2016 m. gruodžio 31 d.

Balansinė vertė

Tikroji vertė

tūkst. EUR

Laikoma prekybai

Laikoma parduoti

Pinigai, paskolos ir gautinos sumos

Laikoma iki termino pabaigos

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Iš viso

1 lygis

2 lygis

3 lygis

Iš viso

Tikrąja verte apskaitomas finansinis turtas:

Išvestinės finansinės priemonės

6 920

–

–

–

–

6 920

–

6 920

–

6 920

Rizikos kapitalo fondai

–

437 788

–

–

–

437 788

–

–

437 788

437 788

Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos

–

79 096

–

–

–

79 096

22 880

–

56 216

79 096

Iš viso

6 920

516 884

–

–

–

523 804

22 880

6 920

494 004

523 804

Tikrąja verte neapskaitomas finansinis turtas:

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

–

–

360 817

–

–

360 817

Paskolos ir gautinos sumos

–

–

1 729 380

–

–

1 729 380

–

1 951 786

–

1 951 786

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

–

–

86 395

–

–

86 395

Obligacijos

–

–

–

169 398

–

169 398

120 123

48 031

–

168 154

Kitas turtas

–

–

345

–

–

345

Iš viso

–

–

2 176 937

169 398

–

2 346 335

120 123

1 999 817

–

2 119 940

Iš viso finansinio turto

6 920

516 884

2 176 937

169 398

–

2 870 139

Tikrąja verte apskaitomi finansiniai įsipareigojimai:

Išvestinės finansinės priemonės

−25 189

–

–

–

–

−25 189

–

−25 189

–

−25 189

Iš viso

−25 189

–

–

–

–

−25 189

–

−25 189

–

−25 189

Tikrąja verte neapskaitomi finansiniai įsipareigojimai:

Atidėjiniai išduotoms garantijoms

–

–

–

–

−625

−625

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos

–

–

–

–

−116 114

−116 114

Kiti įsipareigojimai

–

–

–

–

−2 546

−2 546

Iš viso

–

–

–

–

−119 285

−119 285

Iš viso finansinių įsipareigojimų

−25 189

–

–

–

−119 285

−144 474

4    Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

Apskaitos klasifikacijos ir tikrosios vertės (tęsinys)

2015 m. gruodžio 31 d.

Balansinė vertė

Tikroji vertė

tūkst. EUR

Laikoma prekybai

Laikoma parduoti

Pinigai, paskolos ir gautinos sumos

Laikoma iki termino pabaigos

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Iš viso

1 lygis

2 lygis

3 lygis

Iš viso

Tikrąja verte apskaitomas finansinis turtas:

Išvestinės finansinės priemonės

311

–

–

–

–

311

–

311

–

311

Rizikos kapitalo fondai

–

396 203

–

–

–

396 203

–

–

396 203

396 203

Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos

–

23 150

–

–

–

23 150

178

–

22 972

23 150

Iš viso

311

419 353

–

–

–

419 664

178

311

419 175

419 664

Tikrąja verte neapskaitomas finansinis turtas:

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

–

–

448 995

–

–

448 995

Paskolos ir gautinos sumos

–

–

1 460 057

–

–

1 460 057

–

1 649 401

–

1 649 401

Obligacijos

–

–

–

228 521

–

228 521

124 009

104 520

–

228 529

Kitas turtas

–

–

27

–

–

27

–

–

–

–

Iš viso

–

–

1 909 079

228 521

–

2 137 600

124 009

1 753 921

–

1 877 930

Iš viso finansinio turto

311

419 353

1 909 079

228 521

–

2 557 264

Tikrąja verte apskaitomi finansiniai įsipareigojimai:

Išvestinės finansinės priemonės

−8 219

–

–

–

–

−8 219

–

−8 219

–

−8 219

Iš viso

−8 219

–

–

–

–

−8 219

–

−8 219

–

−8 219

Tikrąja verte neapskaitomi finansiniai įsipareigojimai:

Atidėjiniai išduotoms garantijoms

–

–

–

–

–

–

Trečiosioms šalims mokėtinos sumos

–

–

–

–

−101 202

−101 202

Kiti įsipareigojimai

–

–

–

–

−2 364

−2 364

Iš viso

–

–

–

–

−103 566

−103 566

Iš viso finansinių įsipareigojimų

−8 219

–

–

–

−103 566

−111 785

Tikrosios vertės nustatymas

4.2.1Vertinimo metodai ir svarbūs rinkoje negaunami duomenys

Toliau pateikiamoje lentelėje pateikta informacija apie vertinimo metodus ir svarbius rinkoje negaunamus duomenis, naudojamus finansinių priemonių, tikrosios vertės hierarchijoje priskiriamų 2 ir 3 lygiams, vertinimui.

Vertinimo metodas

Svarbūs rinkoje negaunami duomenys

Rinkoje negaunamų duomenų ir tikrosios vertės nustatymo santykis

Tikrąja verte apskaitytos finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės

Diskontuoti pinigų srautai. Būsimieji pinigų srautai apskaičiuojami remiantis išankstiniu valiutos kursu / palūkanų normomis (iš stebimų išankstinių valiutos kursų ir pelningumo kreivių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) ir sutartinėmis išankstinėmis / palūkanų normomis, diskontuotomis taip, kad būtų atsižvelgta į įvairių sandorio šalių kredito riziką.

Netaikoma.

Netaikoma.

Rizikos kapitalo fondas

Patikslintos grynosios vertės metodas. Tikroji vertė nustatoma vadovaujantis arba priemonės nuosavybės grynąją turto vertę lemiančioje priemonėje procentine dalimi, kuri atsispindi vėliausioje ataskaitoje, pakoreguotoje pagal pinigų srautus, arba, kai įmanoma, atitinkamo fondo valdytojo pateikta tikslia akcijos verte tą pačią dieną. Siekiant išlyginti turimos naujausios grynosios turto vertės ir metų pabaigos ataskaitose pateiktos vertės skirtumą, atliekama vėlesnių įvykių peržiūros procedūra ir, jei reikia, patikslinama pateikta grynoji turto vertė.

Laiko, praėjusio nuo paskutinės rizikos kapitalo fondo ataskaitos pateikimo dienos iki įvertinimo dienos, koregavimas, atsižvelgiant į: veiklos išlaidas ir valdymo mokesčius, tolesnius rizikos kapitalo fondo pagrindinio turto tikrosios vertės pokyčius, papildomus įsipareigojimus, rinkos pokyčius ar kitus ekonominių sąlygų pokyčius.

Kuo ilgesnis laikotarpis praėjo nuo tikrosios vertės apskaičiavimo dienos iki paskutinės rizikos kapitalo fondo ataskaitos pateikimo dienos, tuo didesnis praėjusio laiko koregavimas.

Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos

Patikslinta grynoji vertė.

Laiko, praėjusio nuo subjekto, į kurį investuojama, paskutinės ataskaitos pateikimo dienos iki įvertinimo dienos, koregavimas, atsižvelgiant į: veiklos išlaidas, tolesnius subjekto, į kurį investuojama, pagrindinio turto tikrosios vertės pokyčius, papildomus įsipareigojimus, rinkos pokyčius ar kitus ekonominių sąlygų pokyčius, kapitalo padidinimą, pardavimą (kontrolės pasikeitimą).

Kuo ilgesnis laikotarpis praėjo nuo tikrosios vertės apskaičiavimo dienos iki subjekto, į kurį investuojama, paskutinės ataskaitos pateikimo dienos, tuo didesnis praėjusio laiko koregavimas.

Diskontas dėl nepakankamos paklausos (likvidumo), nustatomas atsižvelgiant į ankstesnių sandorių su panašiomis akcijomis toje šalyje (regione) kainas, svyruojantis nuo 5 iki 30 %.

Kuo didesnė paklausos diskonto norma, tuo mažesnė tikroji vertė.

Tikrąja verte neapskaitomos finansinės priemonės

Paskolos ir gautinos sumos

Diskontuoti pinigų srautai. Vertinimo modeliuose naudojami sutartiniai pinigų srautai, kurie priklauso nuo to, ar skolininkas vykdys finansinius įsipareigojimus, ir neatsižvelgiama į jokias užtikrinimo priemonių, kuriomis padengiamos pagrindinės pozicijos, vertes ar ankstyvo paskolos grąžinimo scenarijus. Norint apskaičiuoti paskolų grynąją dabartinę vertę, pagal modelį diskontuojami kiekvienos paskolos sutartiniai pinigų srautai, naudojant patikslintą rinkos diskonto normos kreivę. Tada atskiros paskolos grynoji dabartinė vertė yra patikslinama atsižvelgiant į svarbius susijusius tikėtinus nuostolius. Tada rezultatai susumuojami, kad būtų gauta paskolų ir gautinų sumų tikroji vertė.

Netaikoma.

Netaikoma.

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas

Diskontuoti pinigų srautai.

Netaikoma.

Netaikoma.



Pradėjus taikyti 13–ąjį TFAS, į išvestinių finansinių priemonių tikrąją vertę 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. įtraukiamos vertinimo koregavimo sumos, t. y.:

-kredito vertinimo koregavimo sumos, rodančios sandorio šalių kredito riziką išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, kurios sudarė −76,4 tūkst. EUR 2016 m. gruodžio 31 d. ir −121,7 tūkst. EUR 2015 m. gruodžio 31 d.;

-debeto vertinimo koregavimo sumos, rodančios kredito riziką išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, kurios sudarė +42,9 tūkst. EUR 2016 m. gruodžio 31 d., ir +64,4 tūkst. EUR 2015 m. gruodžio 31 d.

4.2.2Perkėlimai tarp 1 ir 2 lygių

Priemonės politika – pripažinti perkėlimus tarp lygių įvykio dieną arba perkėlimą lėmusio aplinkybių pasikeitimo dieną.

2016 ir 2015 m. pagal priemonę nebuvo atliekami perkėlimai iš tikrosios vertės hierarchijos 1 lygio į 2 lygį ar iš 2 lygio į 1 lygį.

4.2.33 lygio tikrosios vertės

3 lygio tikrųjų verčių suderinimas

Tolesnėje lentelėje nurodomi 3 lygio priemonių pokyčiai 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais:

tūkst. EUR

Parduoti laikomas finansinis turtas

Likutis 2016 m. sausio 1 d.

419 175

Pelnas arba nuostoliai, pripažinti pelno arba nuostolių ataskaitoje:

– grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto

−6 504

– parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas

−2 493

Iš viso

−8 997

Visas pelnas arba nuostoliai, pripažinti kitose bendrosiose pajamose:

– parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis

−24 628

Iš viso

−24 628

Išmokos

153 986

Grąžintos sumos

−37 978

Nurašytos sumos

−7 554

Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.

494 004

tūkst. EUR

Parduoti laikomas finansinis turtas

Likutis 2015 m. sausio 1 d.

401 926

Pelnas arba nuostoliai, pripažinti pelno arba nuostolių ataskaitoje:

– grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto

−33 878

– parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas

−2 665

Iš viso

−36 543

Visas pelnas arba nuostoliai, pripažinti kitose bendrosiose pajamose:

– parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis

52 365

Iš viso

52 365

Išmokos

67 449

Grąžintos sumos

−64 791

Nurašytos sumos

−1 231

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.

419 175

2016 m. gruodžio 31 d.

Padidėjimas

Sumažėjimas

(tūkst. EUR)

Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos

10

−10

Iš viso

10

−10

2015 m. gruodžio 31 d.

Padidėjimas

Sumažėjimas

(tūkst. EUR)

Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos

31

−31

Iš viso

31

−31

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:

2016 12 31

2015 12 31

Grynieji pinigai kasoje

51 462

71 405

Terminuotieji indėliai

259 337

290 573

Komerciniai vekseliai

50 018

87 017

Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinės būklės ataskaitoje

360 817

448 995

Sukauptos palūkanos

5

3

Pinigai ir pinigų ekvivalentai pinigų srautų ataskaitoje

360 822

448 998

2016 m. gruodžio 31 d.

Tikroji vertė

Tariamoji suma

Turtas

Įsipareigojimai

Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

–

−3 051

7 430

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

388

−335

41 233

Valiutų apsikeitimo sandoriai

6 532

−21 803

1 611 000

Iš viso išvestinių finansinių priemonių

6 920

−25 189

1 659 663

2015 m. gruodžio 31 d.

Tikroji vertė

Tariamoji suma

Turtas

Įsipareigojimai

Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

–

−3 835

9 589

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

311

−639

44 913

Valiutų apsikeitimo sandoriai

–

−3 745

1 400 000

Iš viso išvestinių finansinių priemonių

311

−8 219

1 454 502

7    Paskolos ir gautinos sumos (tūkst. EUR)

Bendrosios paskolos (*)

Privilegijuotosios paskolos

Subordinuotosios paskolos

Iš viso

Sumos nominaliąja verte 2016 m. sausio 1 d.

661 792

818 007

160 555

1 640 354

Išmokos

476 685

51 691

–

528 376

Nurašytos sumos

–

−109

−31 189

−31 298

Grąžintos sumos

−178 282

−107 259

−65 927

−351 468

Kapitalizuotos palūkanos

–

–

7 183

7 183

Užsienio valiutos kursų skirtumai

34 332

2 009

941

37 282

Sumos nominaliąja verte 2016 m. gruodžio 31 d.

994 527

764 339

71 563

1 830 429

Vertės sumažėjimas 2016 m. sausio 1 d.

−9 403

−22 445

−159 198

−191 046

Į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktas vertės sumažėjimas

−8 794

−11 999

–

−20 793

Nurašytos sumos

–

109

31 189

31 298

Vertės sumažėjimo atkūrimas

360

6 100

58 698

65 158

Užsienio valiutos kursų skirtumai

−348

−59

−1 850

−2 257

Vertės sumažėjimas 2016 m. gruodžio 31 d.

−18 185

−28 294

−71 161

−117 640

Amortizuota savikaina

−3 906

−3 682

–

−7 588

Palūkanos

14 807

9 371

1

24 179

Paskolos ir gautinos sumos 2016 m. gruodžio 31 d.

987 243

741 734

403

1 729 380

(*) įskaitant agentūrų susitarimus

Bendrosios paskolos (*)

Privilegijuotosios paskolos

Subordinuotosios paskolos

Iš viso

Sumos nominaliąja verte 2015 m. sausio 1 d.

542 506

782 563

146 643

1 471 712

Išmokos

196 607

86 177

–

282 784

Grąžintos sumos

−106 921

−96 147

−2 704

−205 772

Kapitalizuotos palūkanos

–

–

13 262

13 262

Užsienio valiutos kursų skirtumai

29 600

45 414

3 354

78 368

Sumos nominaliąja verte 2015 m. gruodžio 31 d.

661 792

818 007

160 555

1 640 354

Vertės sumažėjimas 2015 m. sausio 1 d.

−5 751

−13 491

−132 895

−152 137

Į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktas vertės sumažėjimas

−3 692

−7 576

−24 995

−36 263

Vertės sumažėjimo atkūrimas

381

57

1 837

2 275

Užsienio valiutos kursų skirtumai

−341

−1 435

−3 145

−4 921

Vertės sumažėjimas 2015 m. gruodžio 31 d.

−9 403

−22 445

−159 198

−191 046

Amortizuota savikaina

−3 129

−5 781

284

−8 626

Palūkanos

8 838

10 533

4

19 375

Paskolos ir gautinos sumos 2015 m. gruodžio 31 d.

658 098

800 314

1 645

1 460 057

(*) įskaitant agentūrų susitarimus

8    Parduoti laikomas finansinis turtas (tūkst. EUR)

Rizikos kapitalo fondai

Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos

Iš viso

Savikaina 2016 m. sausio 1 d.

267 331

22 979

290 310

Išmokos

101 323

52 663

153 986

Grąžintos sumos / pardavimai

−37 948

−30

−37 978

Nurašytos sumos

−4 594

−2 960

−7 554

Grąžintų sumų / pardavimų užsienio valiutos kursų skirtumai

5 141

−16

5 125

Savikaina 2016 m. gruodžio 31 d.

331 253

72 636

403 889

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2016 m. sausio 1 d.

153 901

10 092

163 993

Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis

−24 474

3 365

−21 109

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2016 m. gruodžio 31 d.

129 427

13 457

142 884

Vertės sumažėjimas 2016 m. sausio 1 d.

−25 029

−9 921

−34 950

Į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktas vertės sumažėjimas per metus

−2 457

−36

−2 493

Nurašytos sumos

4 594

2 960

7 554

Vertės sumažėjimas 2016 m. gruodžio 31 d.

−22 892

−6 997

−29 889

Parduoti laikomas finansinis turtas 2016 m. gruodžio 31 d.

437 788

79 096

516 884

Rizikos kapitalo fondai

Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos

Iš viso

Savikaina 2015 m. sausio 1 d.

259 784

19 714

279 498

Išmokos

63 574

3 875

67 449

Grąžintos sumos / pardavimai

−64 181

−610

−64 791

Nurašytos sumos

−1 231

–

−1 231

Grąžintų sumų / pardavimų užsienio valiutos kursų skirtumai

9 385

–

9 385

Savikaina 2015 m. gruodžio 31 d.

267 331

22 979

290 310

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2015 m. sausio 1 d.

149 995

6 127

156 122

Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis

3 906

3 965

7 871

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2015 m. gruodžio 31 d.

153 901

10 092

163 993

Vertės sumažėjimas 2015 m. sausio 1 d.

−24 534

−8 001

−32 535

Į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktas vertės sumažėjimas per metus

−1 726

−1 920

−3 646

Nurašytos sumos

1 231

–

1 231

Vertės sumažėjimas 2015 m. gruodžio 31 d.

−25 029

−9 921

−34 950

Parduoti laikomas finansinis turtas 2015 m. gruodžio 31 d.

396 203

23 150

419 353

9    Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos (tūkst. EUR)

Likutis 2016 m. sausio 1 d.

228 521

Įsigijimas

1 159 704

Išpirkimo terminai

−1 219 953

Priedų / nuolaidų amortizacija

−87

Sukauptų palūkanų pokytis

1 213

Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.

169 398

Likutis 2015 m. sausio 1 d.

99 988

Įsigijimas

1 545 550

Išpirkimo terminai

−1 417 005

Priedų / nuolaidų amortizacija

−12

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.

228 521

2016 12 31

2015 12 31

Iš EIB gautina suma

1

1

Finansinės garantijos

344

26

Iš viso kito turto

345

27

Pagrindiniai būsimųjų laikotarpių pajamų komponentai:

2016 12 31

2015 12 31

Būsimųjų laikotarpių palūkanų subsidijos

25 884

28 683

Būsimųjų laikotarpių komisiniai už paskolas ir gautinas sumas

399

642

Iš viso būsimųjų laikotarpių pajamų

26 283

29 325

13    Atidėjiniai išduotoms garantijoms (tūkst. EUR)

Atidėjinių išduotoms garantijoms suma pripažįstama taikant tiksliausią išlaidų, kurių reikia norint padengti bet kurį esamą su garantijomis susijusį finansinį įsipareigojimą, įvertį, ir ji gaunama sudėjus:

-iš pradžių pripažintas sumas, atėmus, kai tinkama, sukauptos amortizacijos sumą, pripažįstamą pagal 18-ąjį TAS „Pajamos“ ir

-ir šių sumų perviršį, įvertintą pagal 37-ąjį TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“.

2016

2015

Sausio 1 d. likutis

–

–

Į pelno arba nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktos papildomos sumos

242

–

Panaudotos sumos

–

–

Perkėlimas iš „Kiti įsipareigojimai“, finansinės garantijos

383

Atidėjinio panaudojimas

–

–

Gruodžio 31 d. likutis

625

–

2016 12 31

2015 12 31

Grynosios bendrosios administracinės išlaidos, mokėtinos EIB

43 483

43 045

Kitos sumos, mokėtinos EIB

–

15

Valstybėms narėms dar neišmokėtos palūkanų subsidijos ir TP

72 631

58 142

Iš viso trečiosioms šalims mokėtinos sumos

116 114

101 202

Pagrindiniai kitų įsipareigojimų komponentai:

2016 12 31

2015 12 31

Iš anksto gauti paskolos mokėjimai

2 081

1 826

Būsimųjų laikotarpių pajamos iš palūkanų subsidijų

458

512

Finansinės garantijos

7

26

Iš viso kitų įsipareigojimų

2 546

2 364

16    Pareikalautieji valstybių narių įnašai (tūkst. EUR)

Valstybės narės

Įnašas pagal priemonę

Įnašas, skirtas palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai

Iš viso
įnešta

Pareikalauta, bet neįmokėta

Austrija

62 223

6 941

69 164

2 410

Belgija

91 930

10 222

102 152

5 295

Bulgarija

448

182

630

140

Kipras

288

117

405

90

Čekija

1 632

663

2 295

510

Danija

50 420

5 675

56 095

2 000

Estija

160

65

225

50

Suomija

35 148

4 038

39 186

1 470

Prancūzija

562 411

60 332

622 743

19 550

Vokietija

546 115

60 216

606 331

20 500

Graikija

30 417

3 707

34 124

1 470

Vengrija

1 760

715

2 475

–

Airija

15 665

2 074

17 739

910

Italija

299 100

34 737

333 837

12 860

Latvija

224

91

315

70

Lietuva

384

156

540

120

Liuksemburgas

6 829

768

7 597

270

Мalta

96

39

135

30

Nyderlandai

122 895

13 805

136 700

4 850

Lenkija

4 160

1 690

5 850

1 300

Portugalija

23 633

2 889

26 522

1 150

Rumunija

1 184

481

1 665

370

Slovakija

672

273

945

210

Slovėnija

576

234

810

180

Ispanija

145 249

18 596

163 845

7 850

Švedija

64 924

7 485

72 409

2 740

Jungtinė Karalystė

308 457

37 500

345 957

–

Iš viso 2016 m. gruodžio 31 d.

2 377 000

273 691

2 650 691

86 395

Iš viso 2015 m. gruodžio 31 d.

2 157 000

243 691

2 400 691

–

2016 12 31

2015 12 31

Įsipareigojimai

Neišmokėtos paskolos

901 899

1 189 564

Neišmokėti įsipareigojimai, susiję su parduoti laikomu finansiniu turtu

244 050

298 355

Išduotos garantijos

8 627

798

Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba

334 553

352 036

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Pasirašytos, bet neišduotos garantijos

35 337

10 000

Iš viso neapibrėžtųjų įsipareigojimų

1 524 466

1 850 753

Nuo 2016 01 01

Nuo 2015 01 01

iki 2016 12 31

iki 2015 12 31

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas

–

4

Paskolos ir gautinos sumos

102 580

86 305

Palūkanų subsidijos

4 118

4 076

Iš viso pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų

106 698

90 385

Į eilutę „Paskolos ir gautinos sumos“ prie 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų palūkanų pajamų įtraukta +15 700 EUR bendra suma, susijusi su finansinio turto vertės sumažėjimu (2015 m gruodžio 31 d. – +15 869 EUR).

Pagrindiniai palūkanų ir panašių išlaidų komponentai:

Nuo 2016 01 01

Nuo 2015 01 01

iki 2016 12 31

iki 2015 12 31

Išvestinės finansinės priemonės

−1 142

−1 525

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

−752

−31

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas

−413

–

Iš viso palūkanų ir panašių išlaidų

−2 307

−1 556

19    Mokesčių ir komisinių pajamos ir išlaidos (tūkst. EUR)

Nuo 2016 01 01

Nuo 2015 01 01

iki 2016 12 31

iki 2015 12 31

Mokesčiai ir komisiniai už paskolas ir gautinas sumas

515

890

Finansinių garantijų mokesčiai ir komisiniai

183

42

Kita

1

–

Iš viso mokesčių ir komisinių pajamų

699

932

Pagrindiniai mokesčių ir komisinių išlaidų komponentai:

Nuo 2016 01 01

Nuo 2015 01 01

iki 2016 12 31

iki 2015 12 31

Trečiosioms šalims sumokėti su parduoti laikomu finansiniu turtu susiję komisiniai

−48

−63

Iš viso mokesčių ir komisinių išlaidų

−48

−63

Nuo 2016 01 01

Nuo 2015 01 01

iki 2016 12 31

iki 2015 12 31

Grynosios pajamos iš parduoti laikomo finansinio turto

2 159

834

Dividendų pajamos

4 345

33 044

Grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto

6 504

33 878

Nuo 2016 01 01

Nuo 2015 01 01

iki 2016 12 31

iki 2015 12 31

Faktinės EIB patirtos išlaidos

−45 858

−45 506

Pajamos iš priemonės klientams tiesiogiai taikomų įvertinimo mokesčių

2 375

2 461

Iš viso grynųjų bendrųjų administracinių išlaidų

−43 483

−43 045

22    Ryšiai su nekonsoliduojamais struktūrizuotais subjektais (tūkst. EUR)

Struktūrizuoto subjekto apibrėžtis

Struktūrizuotas subjektas – tai subjektas, sukurtas taip, kad balsavimo arba panašios teisės nebūtų lemiamas veiksnys sprendžiant, kas kontroliuoja subjektą. 12-ajame TFAS nurodoma, kad struktūrizuotam subjektui dažnai būdingi keli ar visi šie požymiai:

·apribota veikla;

·siauras ir aiškiai apibrėžtas tikslas, pavyzdžiui, suorganizuoti nuomą palankiomis mokestinėmis sąlygomis, vykdyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, suteikti kapitalo arba finansavimo šaltinį subjektui arba suteikti investavimo galimybių investuotojams, perduodant investuotojams su struktūrizuoto subjekto turtu susijusią riziką ir naudą;

·nepakankamai nuosavybės, kad struktūrizuotas subjektas galėtų finansuoti savo veiklą be subordinuotos finansinės paramos;

·finansavimas naudojant daugelį priemonių, kurios susietos sutartimis su investuotojais ir dėl kurių atsiranda kredito ar kitokios rizikos koncentracija (segmentai).

Nekonsoliduojami struktūrizuoti subjektai

Terminas „nekonsoliduojami struktūrizuoti subjektai“ taikomas visiems struktūrizuotiems subjektams, kurie nėra kontroliuojami pagal priemonę, ir apima nekonsoliduojamų struktūrizuotų subjektų palūkanas.

Dalių struktūrizuotuose subjektuose apibrėžtis

12-jame TFAS „dalys“ apibrėžiamos taip, kad būtų įtrauktas sutartinis ir nesutartinis ryšys, dėl kurio ataskaitas teikiantis subjektas gauna kintamą grąžą iš to kito subjekto veiklos. Tokių dalių pavyzdžiai apima dalyvavimą nuosavybės dalių valdyme ir kitokius ryšius, pvz., finansavimo teikimą, paramą likvidumui užtikrinti, kredito vertės didinimo priemones, įsipareigojimus ir garantijas kitam subjektui. 12-ajame TFAS nurodyta, kad ataskaitas teikiantis subjektas nebūtinai turi dalį kitame subjekte tik dėl to, kad su juo palaiko įprastus kliento ir tiekėjo santykius.

Toliau pateikiamoje lentelėje aprašyti struktūrizuoti subjektai, kurie pagal priemonę nekonsoliduojami, bet kuriuose pagal priemonę turimos dalys.

Struktūrizuoto subjekto tipas

Pobūdis ir paskirtis

Pagal priemonę turimos dalys

Projektų finansavimas. Skolinimas specialiosios paskirties įmonėms (SPĮ)

Projektų finansavimo operacijos (PF operacijos) – tai operacijos, kurias vykdant priemonės skolos tvarkymas priklauso nuo skolininko, kurio vienintelis ar pagrindinis įplaukų šaltinis – vienos arba kelių rūšių turtas, finansuojamas tokios skolos lėšomis, arba kitas ankstesnis turtas, sutartimi susijęs su projektu. PF operacijas dažnai finansuoja SPĮ.

Grynosios išmokėtos sumos

Palūkanų pajamos

Rizikos kapitalo operacijos

Pagal priemonę finansuojami rizikos kapitalo ir investiciniai fondai. Rizikos kapitalo ir investiciniai fondai sutelkia ir valdo investuotojų, norinčių turėti privataus akcinio kapitalo dalių didelių augimo galimybių turinčiose mažose ir vidutinio dydžio įmonėse ir finansuoti infrastruktūros projektus, pinigus.

Investicijos į rizikos kapitalo subjekto išleistus vienetus ir (arba) akcijas.

Dividendai, gaunami kaip dividendų pajamos.

Toliau pateikiamoje lentelėje parodytos nekonsoliduojamų struktūrizuotų subjektų, kurių dalys turimos pagal priemonę, balansinės vertės ataskaitinę dieną, taip pat didžiausia priemonės nuostolių, susijusių su tais subjektais, rizika. Didžiausia nuostolių rizika apima balansines vertes ir susijusias neišmokėtas sumas, kurias įsipareigota skirti.

Struktūrizuoto subjekto tipas

Antraštė

Balansinė vertė 2016 12 31

Balansinė vertė 2015 12 31

Didžiausia nuostolių rizika 2016 12 31

Didžiausia nuostolių rizika 2015 12 31

Rizikos kapitalo fondai

Parduoti laikomas finansinis turtas

437 788

396 203

672 222

645 833

Iš viso

437 788

396 203

672 222

645 833

23    Poveikio finansavimo priemonių paketas (tūkst. EUR)

2013 m. birželio mėn. bendrame AKR ir ES ministrų tarybos susitikime patvirtintas naujas 11-ojo Europos plėtros fondo (EPF), apimančio 2014–2020 m. laikotarpį, finansinis protokolas.

Buvo susitarta dėl 500 mln. EUR skyrimo naujai investicinei priemonei – poveikio finansavimo priemonių paketui (angl. Impact Financing Envelope, IFE), kurio tikslas – remti projektus, galinčius turėti ypač didelį poveikį vystymuisi, kartu prisiimant didesnę tokioms investicijoms būdingą riziką. Šis paketas suteiks naujų galimybių pasinaudoti priemone ir didinti paskolas privačiajam sektoriui, investuojant į šias priemones:

Socialinio poveikio kapitalo fondus, kuriuos palaiko nauji privataus kapitalo fondų valdytojai, socialinių ir aplinkos problemų sprendimą laikantys savo fondų investavimo strategijos pagrindu, tačiau ir toliau siekiantys fondų ir bendrovių, į kurias investuojama, tvarumo.

Paskolas finansų tarpininkams (pvz., mikrofinansų įstaigoms, vietos bankams ir kredito unijoms), veikiantiems AKR šalyse, kuriose EIB, remdamasis kredito rizikos gairėmis, negali teikti finansavimo (visų pirma, vietos valiuta) pvz., dėl didelės šalies rizikos, valiutos kurso svyravimo arba kainų nustatymo lyginamųjų kriterijų nebuvimo. Pagrindinis tokių paskolų tikslas – finansuoti projektus, kuriais daromas didelis poveikis plėtrai, visų pirma, susijusius su parama labai mažoms ir mažoms įmonėms ir žemės ūkiu, kuriems paprastai negali būti taikomas finansavimas pagal IP.

Rizikos pasidalijimą lengvinančias priemones, kurios bus taikomos kaip pirmųjų nuostolių garantijos, sudarysiančios palankesnes sąlygas EIB rizikos dalijimosi su vietos finansų tarpininkais (daugiausia komerciniais bankais) operacijoms. Ši priemonė bus taikoma MVĮ ir smulkiems projektams, kurie šiuo metu tokia pagalba negali naudotis ir kurie atitinka poveikio finansavimo kriterijus, tais atvejais, kai nustatoma rinkos spraga, susijusi su MVĮ ir (arba) smulkių projektų galimybe gauti finansavimą. Pirmųjų nuostolių garantijos priemonė veiks kaip priešpriešinė garantija, taikoma EIB pagal investicinę priemonę ir kitų tarptautinių finansų įstaigų bei vystymosi finansų įstaigų finansuotoms pirmaeilės garantijos dalims, taip užtikrinant didelį sverto poveikį.

Tiesioginiam finansavimui, taikant skolos ar nuosavo kapitalo priemones projektams, kuriuos įgyvendina patikimi ir patyrę vykdytojai ir kurie turi didelį poveikį plėtrai; tačiau įgyvendinant šiuos projektus kyla didesnė nuostolių ir sunkumų susigrąžinti investicijas rizika (nuosavo kapitalo tipo rizika su didesniais nei įprasta tikėtinais nuostoliais). Pagal šią priemonę EIB taikys griežtus atrankos ir tinkamumo finansuoti kriterijus, nes šie projektai, nepaisant didelio jų poveikio plėtrai, negalės atitikti priimtinų finansavimo kriterijų (pvz., mažai tikėtina galimybė atgauti investuotas lėšas arba kompensuoti nuostolius palūkanomis ir (arba) nuosavo kapitalo grąža).

Poveikio finansavimo priemonių paketas sudarys sąlygas vykdyti veiklą naujuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo, žemės ūkio ir aprūpinimo maistu saugumo, ir plėtoti naujas ir novatoriškas rizikos pasidalijimo priemones.

Finansų ir apskaitos požiūriu poveikio finansavimo priemonių paketas yra IP portfelio dalis ir įtraukiamas į bendras IP metines finansines ataskaitas.

Šioje lentelėje pagal turto rūšis pateikiamos balansinės vertės ir skirtos, bet neišmokėtos sumos:

Poveikio finansavimo priemonių paketo investicijų rūšis

Antraštė

Balansinė vertė 2016 12 31

Balansinė vertė 2015 12 31

Neišmokėtos sumos 2016 12 31

Neišmokėtos sumos 2015 12 31

Socialinio poveikio kapitalo fondas

Parduoti laikomas finansinis turtas

5 021

2 257

19 567

16 927

Paskolos finansų tarpininkams

Paskolos ir gautinos sumos

23 702

–

46 958

10 000

Rizikos pasidalijimą lengvinančios priemonės

Išduotos garantijos

−288

–

33 719

–

Tiesioginis finansavimas – dalyvavimas kapitalo valdyme

Parduoti laikomas finansinis turtas

39 986

–

14

40 000

Iš viso

68 421

2 257

100 258

66 927

Po balanso sudarymo dienos neįvyko jokių esminių įvykių, apie kuriuos reikėtų paskelbti arba dėl kurių reikėtų patikslinti 2016 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas.

(1)

 OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(2) Sukurti pereinamojo laikotarpio priemonę iš pradžių pasiūlyta atskiru 11-ojo EPF įgyvendinimo reglamento (COM(2013)445) straipsniu. Tačiau Komisija kaip alternatyvą pasiūlė pereinamojo laikotarpio priemonę sukurti specialiu Tarybos sprendimu (Tarybos sprendimo dėl EPF valdymo pereinamojo laikotarpio priemonių nuo 2014 m. sausio 1 d. iki įsigalios vidaus susitarimas dėl 11-ojo Europos plėtros fondo pasiūlymas, COM(2013)663).
(3) 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam EPF taikomo finansinio reglamento. OL L 78, 2008 2 19, p. 1.
(4) 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 567/2014, kuriuo dėl pereinamojo laikotarpio tarp 10-ojo EPF ir 11-ojo EPF taikymo, iki įsigalios vidaus susitarimas dėl 11-ojo EPF, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam EPF taikomo finansinio reglamento. OL L 157, 2014 5 27, p. 52.
(5)  2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento. OL L 58, 2015 3 3, p. 17–38.
(6)  2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/322 dėl 11-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo. OL L 58, 2015 3 3, p. 1-16.
(7)

2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 567/2014, kuriuo dėl pereinamojo laikotarpio tarp 10-ojo EPF ir 11-ojo EPF taikymo, iki įsigalios vidaus susitarimas dėl 11-ojo EPF, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam EPF taikomo finansinio reglamento. OL L 157, 2014 5 27, 43 straipsnis.

(8) 2016 m. yra pirmieji metai, kai buvo parengtos ES patikos fondo Afrikai finansinės ataskaitos, taigi, šios ataskaitos pirmą kartą įtrauktos į EPF metines ataskaitas. Apie 2015 m. operacijas pateikti lyginamieji duomenys.
(9)

 Remiantis 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento 59 straipsnio nuostatomis, iždo lėšos nurodomos 11-ojo EPF balanse.

(10)

Remiantis 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento 59 straipsnio nuostatomis, iždo lėšos nurodomos 11-ojo EPF balanse. Įvairių banko sąskaitų pobūdis nurodytas 5 skyriuje „Finansinės rizikos valdymas“.

(11)

OL L 156, 1998 5 29, p. 3–106.

(12) Pripažįstamos pagal 11-ajam EPF taikomo finansinio reglamento 9 straipsnio 2 dalies d punkto nuostatas.
Top