This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52017DC0340
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on the assessment of the risks of money laundering and terrorist financing affecting the internal market and relating to cross-border activities
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo
COM/2017/0340 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 06 26
COM(2017) 340 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo
{SWD(2017) 241 final}
1.Įvadas
Pinigų plovimas ir teroristų finansavimas yra reikšmingi ir kintantys reiškiniai, todėl su jais reikia kovoti Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Atsižvelgiant į neseniai įvykusius teroristinius išpuolius ir pasikartojančius finansavimo skandalus, šioje srityje reikia imtis aktyvesnių veiksmų.
Vidaus rinkoje pinigų srautai yra integruoti ir tarpvalstybiniai, pinigai iš vienos valstybės narės į kitą gali patekti sparčiai, gal net akimirksniu, todėl nusikaltėliai ir teroristai gali perkelti lėšas iš vienos šalies į kitą, o valdžios institucijos gali šių faktų nenustatyti.
Siekiant kovoti su šiais tarpvalstybiniais reiškiniais, ES pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu sistemoje nustatytos bendrosios finansų įstaigų ir kitų ekonominės veiklos vykdytojų atliekamų patikrinimų ir pranešimo įpareigojimų taisyklės bei nustatyta griežta sistema, kaip ES finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP) turi tirti įtartinus sandorius ir bendradarbiauti tarpusavyje. Nors šioje srityje daroma didelė ir pastovi pažanga, vis dar reikia dėti daugiau pastangų ir imtis papildomų priemonių siekiant panaikinti galimas spragas ir veiksmingai kovoti su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu.
Ši pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, viršnacionalinės rizikos vertinimo (VRV) ataskaita yra pirmoji viršnacionalinio lygmens ataskaita ES. Joje analizuojama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, kuri gali kilti ES, ir siūlomas visapusiškas požiūris kovojant su šiomis grėsmėmis.
Pagal Direktyvos (ES) 2015/849 (Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos) 1 6 straipsnį Komisija iki 2017 m. birželio 26 d. turi parengti ataskaitą, kurioje būtų nustatoma, analizuojama ir įvertinama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika Sąjungos lygmeniu. Šio VRV paskelbimas taip pat yra vienas iš Europos saugumo darbotvarkės 2 ir Kovos su teroristų finansavimu veiksmų plano 3 rezultatų.
Prieš imantis veiksmingų ir tinkamų politikos priemonių reaguojant į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką būtina ją aiškiai suprasti ir išanalizuoti. Rizikos vertinimas yra labai svarbus vidaus rinkai, nes finansiniai srautai yra integruoto ir tarpvalstybinio pobūdžio.
VRV grindžiamas apibrėžta metodika 4 siekiant sistemiškai išanalizuoti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką, susijusią su nusikaltėlių naudojamais modi operandi. Siekiama ne įvertinti visą sektorių, o nustatyti, kokiomis aplinkybėmis šioje srityje tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis gali būti piktnaudžiaujama pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais. VRV grindžiamas Direktyva 2005/60/EB (Trečiąja kovos su pinigų plovimu direktyva) – atliekant analizę galiojusiu teisės aktu. Joje aprašomos sritys, kuriose tuo metu ES teisinė sistema nebuvo suderinta ar išsami, kaip būtų įsigaliojus paskesniems Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos pakeitimams.
Šiame VRV daugiausia dėmesio skiriama ES lygmeniu nustatytoms pažeidžiamoms sritims – ir teisinės sistemos, ir veiksmingo jos taikymo aspektais. Jame iš anksto nesprendžiama dėl jokių rizikos mažinimo priemonių, kurias taiko ar gali nuspręsti taikyti kai kurios valstybės narės, reaguodamos į savo pačių nacionalinę pinigų plovimo ir kovos su teroristų finansavimu riziką. Todėl gali būti, kad jos jau yra įgyvendinusios kai kurias toliau nurodytas rekomendacijas arba priėmusios griežtesnes taisykles nei būtinosios ES lygmeniu nustatytos taisyklės. Todėl šioje ataskaitoje nurodytos priemonės, kuriomis mažinamas pažeidžiamumas, turėtų būti laikomos pagrindu, kurį galima pritaikyti atsižvelgiant į jau esamas nacionalines priemones.
Pagal Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 6 straipsnį, jei valstybės narės, rengdamos savo nacionalines kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu procedūras, nusprendžia nesilaikyti jokių siūlomų rekomendacijų, jos apie savo sprendimą turėtų pranešti Komisijai ir nurodyti tokio sprendimo priežastis (taisyklė „laikytis arba paaiškinti“).
Šioje ataskaitoje pristatoma pagrindinė vidaus rinkai kylanti rizika įvairiuose sektoriuose, taip pat horizontalios pažeidžiamos sritys, galinčios paveikti šiuos sektorius. Tuo remiantis, šioje ataskaitoje nurodomos rizikos mažinimo priemonės, kurias reikėtų taikyti ES ir nacionaliniu lygmenimis siekiant pašalinti šią riziką, ir pateikiama rekomendacijų, skirtų įvairiems kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu dalyvaujantiems subjektams.
Nors Komisija pripažįsta kai kurių didelės rizikos trečiųjų šalių keliamą riziką, atliekant šį pirmąjį VRV tokia geografinė rizikos analizė nebuvo atliekama. Taip yra todėl, kad šių jurisdikcijų keliamos rizikos analizė šiuo metu atliekama atskiru procesu, būtent Komisijos deleguotaisiais aktais, kuriais nustatomos trečiosios šalys, kuriose yra strateginių trūkumų, dėl kurių kyla didelių grėsmių ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu finansinei sistemai 5 .
2.VRV rezultatai
Komisija nustatė 40 prekių ar paslaugų, kurioms, kaip manoma, gali kilti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, turinti poveikio vidaus rinkai. Jos apima 11 veiklos sektorių, įskaitant apibrėžtuosius Ketvirtojoje kovos su pinigų plovimu direktyvoje, taip pat kai kuriuos sektorius, neįtrauktus į direktyvos taikymo sritį, tačiau laikomus svarbiais atliekant VRV 6 . Taip Komisija galėjo tiksliai nustatyti vidaus rinkos sritis, kurioms kyla didžiausia rizika ir kuriomis dažniausiai naudojasi nusikaltėliai. VRV pirmiausia analizuojama rizika, susijusi su kiekvienu atitinkamu sektoriumi. Be to, vertindama priemones, kurios yra rekomenduojamos šalinant šią riziką, Komisija vertino nusikaltėlių plačiausiai naudojamas priemones.
2.1.Pagrindinė rizika vidaus rinkai, kylanti į VRV įtrauktuose sektoriuose 7
2.1.1.Finansų sektorius
ES pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu sistema finansų sektoriui taikoma nuo 1991 m. ir atrodo, kad apie kylančią riziką yra gerai informuojama. Nors teroristai ir nusikaltėliai vis dar mėgina savo veiklai panaudoti finansų sektorių, vertinimas rodo, kad dėl jau taikomų rizikos mažinimo priemonių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika finansų sektoriuje yra vidutinė.
Tačiau pinigų plovimo rizika kai kuriuose finansų sektoriaus segmentuose, pavyzdžiui, privačios bankininkystės ir institucinių investicijų srityse (ypač kai dalyvauja brokeriai), išlieka didelė. Taip yra dėl apskritai didesnio produktams ir klientams kylančios rizikos poveikio, konkurencijos įtakos sektoriuje ir riboto priežiūrą vykdančių subjektų supratimo apie jiems kylančią operacinę kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu riziką. Pasaugos paslaugos taip pat siejamos su didele pinigų plovimo rizika dėl įpareigotųjų subjektų nepakankamų stebėsenos gebėjimų ir dėl to, kad esama nereguliuojamų pasaugos priemonių (pvz., laisvųjų zonų).
Elektroniniai pinigai arba pinigų arba vertės perdavimo paslaugos (angl. MVTS) (t. y. pinigų perlaidos) 8 siejami su didele ir net labai didele pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, pirmasis sektorius – dėl savo anonimiškumo ypatybių pagal Trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, o antrasis – dėl nevienodų įpareigotųjų subjektų stebėsenos įpareigojimų. Kalbant apie valiutos keityklas ir pinigų perlaidas, taikyti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles tik nenuolatiniams sandoriams, kurių suma didesnė kaip 15 000 EUR, atrodo problemiška, nes nusikaltėliai per tam tikrą laiką gali pervesti mažesnes sumas. Tai itin sudėtinga, nes nėra bendros operacijų, susijusių su faktiniu trukmės elementu ar turinčių faktinį trukmės elementą, apibrėžties.
Besiformuojantys produktai, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo platformos ir virtualios valiutos, siejami su didele pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Kai kurios valstybės narės nusprendė reglamentuoti šiuos finansinius produktus nacionalinėje teisėje, tačiau apskritai ES teisinė sistema pagal Trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą vis dar yra netinkama. Finansinių paslaugų technologija („FinTech“) 9 siekiama surasti naujus technologinius greitesnių, saugesnių ir efektyvesnių finansinių produktų sprendimus, tačiau dėl jos nusikaltėliams galėtų atsirasti papildomų galimybių. Siekiant prisitaikyti prie tebevykstančios technologinės plėtros, reikės atlikti papildomą analizę, kad būtų galima suprasti, kokią riziką produktai gali kelti šiame greitai besivystančiame sektoriuje, ir pasverti naujų technologijų galimybes siekiant pagerinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmus.
Galiausiai vertinimas parodė, kad pastaraisiais su terorizmu susijusiais atvejais ne kartą nesąžiningai naudotasi vartojimo kreditų ir mažos vertės paskolomis. Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu nacionalinio lygmens reikalavimai šių produktų atžvilgiu yra mažai žinomi ir skirtingai taikomi.
2.1.2.Lošimų sektorius
Pagal Trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai netaikomi lošimų sektoriui, išskyrus kazino. Pagal Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą visi lošimo paslaugų teikėjai tampa įpareigotaisiais subjektais. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti kai kurių lošimo paslaugų teikėjams taikyti visiškas arba dalines išimtis remdamosi įrodyta maža rizika. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į atitinkamas šio VRV išvadas.
Šiuo etapu tam tikri lošimo produktai siejami su didele pinigų plovimo rizika. Kalbant apie realias lažybas ir pokerį, atrodo, kad tai daugiausia lemia neveiksminga kontrolė. Taip yra todėl, kad dėl savo pobūdžio ši veikla susijusi su dideliais kiekiais greitų ir anoniminių sandorių, dažnai vykdomų grynaisiais pinigais, arba su tarpusavio ryšio (angl. peer-to-peer) elementu, kuris nėra tinkamai prižiūrimas. Lošiant internetu didelė rizika kyla dėl didelio sandorių ar finansinių srautų kiekio ir nebetarpiškumo. Lošiant internetu mokėjimus galima atlikti anonimiškai, tačiau šis lošimo būdas pasižymi svarbia riziką mažinančia ypatybe – sandorius galima sekti. Loterijos ir žaidimų automatai (esantys ne kazino) kelia vidutinę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Loterijoms taikoma tam tikro lygio kontrolė, visų pirma siekiant užkirsti kelią rizikai, susijusiai su dideliais laimėjimais. Nors kazino pagal savo ypatybes siejami su didele rizika, tai, kad nuo 2005 m. jie yra įtraukti į kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, turėjo pinigų plovimo ir kovos su teroristų finansavimu riziką mažinantį poveikį. Ne internete žaidžiamas bingo laikomas keliančiu nedidelę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką dėl palyginti nedidelių statymų ir laimėjimų.
2.1.3. Nustatytoji su finansais nesusijusi finansinė veikla ir profesijos
Apskritai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika ne finansų sektoriuje laikoma didele ir netgi labai didele. Atrodo, kad pagrindinis šio sektoriaus trūkumas – kliento tikrojo savininko tapatybės nustatymas, ypač jei tai yra patikos ir bendrovių paslaugų teikėjai, mokesčių konsultantai, auditoriai, išorės apskaitininkai, notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai. Analizė parodė, kad kartais užmezgant verslo santykius pati tikrojo savininko sąvoka nėra tinkamai suprantama arba teisingai patikrinama.
Konkrečiu atveju, kai tai yra specialistai, vykdantys veiklą, kuriai taikomas profesinės paslapties principas (mokesčių konsultantai, auditoriai, išorės apskaitininkai, notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai), kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles sunku įgyvendinti. Teisė neatskleisti profesinės paslapties yra svarbus, ES lygmeniu pripažįstamas principas. Jis atspindi trapią pusiausvyrą, kylančią iš Europos Teisingumo Teismo praktikos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą 10 , o ši atspindi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (pavyzdžiui, 47 straipsnio) principus.
Pagal ES kovos su pinigų plovimu sistemą 11 šiems specialistams netaikoma pareiga pranešti, jei jie gina klientą teismo procese (advokato teisė neatskleisti profesinės paslapties), todėl didėja piktnaudžiavimo rizika. Iš tiesų kartais pasitaiko, kad šie specialistai vykdo veiklą, aiškiai susijusią su pačia teisės neatskleisti advokato profesinės paslapties esme (pvz., kai jie aiškinasi kliento teisinę padėtį arba gina klientą ar atstovauja jam teismo procese), ir veiklą, kuriai ši pareiga netaikoma, pavyzdžiui, teikia teisines konsultacijas dėl bendrovių steigimo, veiklos ar valdymo. Atrodo, kad kartais tokie specialistai gali manyti, jog visai šiai veiklai taikoma advokato teisė neatskleisti profesinės paslapties. Todėl kartais vykdant tokio pobūdžio veiklą gali būti nesilaikoma kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų. Svarbu pabrėžti, kad kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių laikymasis niekaip nepažeidžia advokato teisės neatskleisti profesinės paslapties principo. Tačiau būtų galima imtis veiksmų, kad šį principą geriau aiškintų ir taikytų specialistai, vykdantys veiklą, kuriai taikomas advokato teisės neatskleisti profesinės paslapties principas. Taip pat būtų naudinga, jei šį principą geriau suprastų mokesčių konsultantai, auditoriai, išorės apskaitininkai, notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai, nes pagal Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą jie taip pat laikomi įpareigotaisiais subjektais.
Be to, remiantis esama ES teisine sistema, savireguliavimo organai yra paskirti prižiūrėti mokesčių konsultantus, auditorius, išorės apskaitininkus, notarus ir kitus nepriklausomus teisininkus bei nekilnojamojo turto agentus 12 . Valstybės narės gali laisvai nuspręsti, kad šie savireguliavimo organai yra kompetentingi gauti pranešimus apie įtartinus sandorius tiesiogiai iš įpareigotųjų subjektų ir atsakingi už skubų nefiltruotų pranešimų išsiuntimą Finansinės žvalgybos padaliniui (FŽP). Po konsultacijų paaiškėjo, kad įpareigotieji subjektai ir savireguliavimo organai šiame sektoriuje apie daugelį įtartinų sandorių nepraneša FŽP, ypač kai kuriose valstybėse narėse. Tai gali rodyti, kad įtartini sandoriai nėra tinkamai nustatomi ir apie juos nėra tinkamai pranešama, arba kad savireguliavimo organas neužtikrina sistemingo pranešimų apie įtartinus sandorius perdavimo.
Nekilnojamojo turto sektoriuje taip pat kyla didelė pinigų plovimo rizika, nes nekilnojamojo turto sandoriuose dalyvauja įvairūs specialistai (nekilnojamojo turto agentai, kredito įstaigos, notarai ir advokatai). Kita įprasta priemonė plauti pajamas yra per didelių sąskaitų išrašymas komercinėje prekyboje (prekyba grindžiamas pinigų plovimas) arba fiktyvių paskolų išdavimas. Nusikaltėliai šiais būdais naudojasi siekdami pagrįsti nusikalstamu būdu gautų pajamų judėjimą bankų kanalais ir prekiaudami prekėmis ir paslaugomis dažnai naudoja suklastotus dokumentus. Be to, tarpusavyje jie dažnai įformina fiktyvias paskolas siekdami sudaryti fiktyvų finansinį sandorį, kad pagrįstų neteisėtos kilmės lėšų pervedimus. Šią riziką teisėsaugos institucijos laiko didele.
2.1.4.Grynieji pinigai ir piniginio pobūdžio turtas 13
VRV parodė, kad grynieji pinigai vis dar yra dažniausiai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais naudojama priemonė, nes jie leidžia nusikaltėliams nuslėpti savo tapatybę. Todėl grynieji pinigai figūruoja beveik kiekviename kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tyrime. Pagal Trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą grynųjų pinigų sandoriai nėra tinkamai stebimi vidaus rinkoje, nes trūksta aiškių reguliavimo ir kontrolės reikalavimų. Kai kuriose valstybėse narėse pradėtos rengti grynųjų pinigų sandorių ataskaitos arba ribojami mokėjimai grynaisiais pinigais. Tačiau, kol nėra visoms valstybėms narėms taikomų bendrų reikalavimų, nusikaltėliai gali lengvai naudotis teisės aktų skirtumais. Be to, ES grynųjų pinigų kurjerių kontrolės prie ES išorės sienos sistema 14 neužtikrinamas tinkamas rizikos mažinimo lygis, visų pirma todėl, kad ji netaikoma piniginio pobūdžio produktams, pavyzdžiui, labai likvidžioms prekėms, įskaitant auksą, deimantus arba didelės talpos anonimines išankstinio mokėjimo korteles.
Be to, prekiautojų didelės vertės prekėmis, priimančių didesnius kaip 15 000 EUR mokėjimus grynaisiais pinigais, keliama rizika laikoma didele dėl būdingos kylančios rizikos ir silpnos kontrolės. Atrodo, jog dėl to, kad kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklės šiems prekiautojams taikomos tik tiek, kiek jie priima labai didelės vertės mokėjimus grynaisiais pinigais, šios taisyklės taikomos neveiksmingai. Šis uždavinys yra dar svarbesnis kalbant apie veiklą, kurią vykdant naudojama daug grynųjų pinigų. Šiai veiklai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklės netaikomos, nebent ji patektų į minėtą prekiautojų didelės vertės prekėmis kategoriją. Tačiau ši veikla gali būti labai patogi grynaisiais pinigais grindžiamoms pajamoms iš nusikalstamos veiklos plauti.
Vertinime taip pat pabrėžiama, kad turtas, susijęs su panašiomis į grynuosius pinigus priemonėmis (auksas, deimantai) arba didelės vertės, lengvai parduodami „gyvenimo būdo“ produktai (pvz., kultūros vertybės, automobiliai, juvelyriniai papuošalai, laikrodžiai) taip pat kelia didelę riziką, nes taikoma silpna kontrolė. Ypač susirūpinta antikvarinių daiktų bei kitų vertybių grobimu ir kontrabanda: pagrobtos vertybės gali būti teroristų finansavimo šaltinis, jos yra patraukli pinigų plovimo priemonė.
2.1.5.Ne pelno organizacijos
Ne pelno organizacijoms gali kilti rizika, kad jomis bus pasinaudota teroristų finansavimo tikslais. Atlikti ne pelno organizacijų pažeidžiamumo teroristų finansavimui analizę buvo gana sunku, nes šiam sektoriui būdinga struktūrų ir veiklos įvairovė, todėl kylanti rizika ir informuotumas apie ją būna skirtingi. Tai daugiausia lemia nevienoda ne pelno organizacijų padėtis, teisinių sistemų ir nacionalinės praktikos skirtumai. „Ekspresyvios ne pelno organizacijos“ 15 gali būti šiek tiek pažeidžiamos, nes į jas gali būti infiltruojami nusikalstamų ar teroristinių organizacijų atstovai, o tikrieji savininkai nuslepiami, todėl sunkiau atsekti lėšų surinkimą, o kai kurių rūšių „paslaugų ne pelno organizacijos“ 16 dėl savo veiklos pobūdžio yra labiau tiesiogiai pažeidžiamos. Taip yra todėl, kad jos gali būti susijusios su finansavimu, nukreiptu į vietoves, kuriose vyksta konfliktai, arba į trečiąsias šalis, kuriose Komisija nustatė strateginių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimų trūkumų, ir iš jų 17 . Vis dėlto atliekant analizę buvo manoma, kad ši ne pelno organizacijų įvairovė neužkerta kelio tam, kad būtų nustatytos bendros ne pelno organizacijų sektoriaus pažeidžiamų sričių ypatybės.
Šiomis aplinkybėmis analizė parodė, kad kompetentingos valdžios institucijos esamus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimus nebūtinai laiko tinkamais konkretiems ne pelno organizacijų sektoriaus poreikiams tenkinti, o taikomos kontrolės priemonės atitinkamose valstybėse narėse skiriasi. Pripažįstama, kad taikomos kontrolės priemonės yra veiksmingesnės lėšų surinkimo ES srityje, nes tada pažeidžiamų sričių yra mažiau nei pervedant lėšas ar išlaidas už ES ribų, kur esama daugiau esminių trūkumų.
Apskritai ne pelno organizacijų sektoriaus vertinimas parodė, kad rizika gali mažėti, pavyzdžiui, kai kurios finansų įstaigos gali nenorėti teikti joms finansinių paslaugų, pvz., atidaryti banko sąskaitos. Gali būti atsisakoma sudaryti kai kuriuos finansinius sandorius, atsižvelgiant į lėšų paskirties šalį. Be to, mažesnės organizacijos, negalinčios įrodyti, kad yra akredituotos ar registruotos mokesčių tikslais, gali negalėti atidaryti banko sąskaitų. Kaip teigia ne pelno organizacijų atstovai, kai organizacijai neteikiamos finansinės paslaugos, dažniau naudojami grynieji pinigai, o tada kyla daug didesnė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė.
Rizikos mažinimo ar finansinės atskirties klausimas kelia susirūpinimą ir į tai reikėtų atsižvelgti vertinant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką. Reguliuojamieji finansinių paslaugų teikėjai neturi atsisakyti aptarnauti klientų ir pastarieji neturi būti verčiami naudotis šešėline bankininkyste ar šešėlinėmis pervedimų paslaugomis. Tačiau kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu yra tik vienas iš daugelio rizikos mažinimo veiksnių. ES lygmeniu priėmus Mokėjimo sąskaitų direktyvą 18 bus labai pagerinta galimybė gauti pagrindines finansines paslaugas, kurios, tikėtina, apribotų neformalių kanalų naudojimą.
2.1.6.Hawala
Nors vertės perdavimo paslaugos siejamos su tam tikra rizika, hawala 19 ir kitos neformalios vertės perdavimo paslaugos kelia konkrečią grėsmę, ypač kalbant apie teroristų finansavimą. Paprastai visi mokėjimo paslaugas teikiantys veiklos vykdytojai, kaip apibrėžta Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos 20 4 straipsnio 3 dalyje, turėtų būti tinkamai registruojami ir reguliuojami. Šie paslaugų teikėjai turėtų siekti įgaliotųjų mokėjimo institucijų arba tam tikromis sąlygomis – registruotų mokėjimo institucijų statuso. Hawala ir kitos tokio pobūdžio neformalios vertės perdavimo paslaugos paprastai laikomos neteisėtomis, nes jos dažniausiai būna neregistruotos ir neatitinka Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos reikalavimų. Šią problemą didina tai, kad sunku nustatyti, ar hawala ar panašios paslaugos egzistuoja: dažnai sandoriai būna susieti, kompensuojami prekių importu ar eksportu, o informacijos apie šiuos sandorius lieka nedaug. Rizikos mažinimas šioje srityje taip pat svarbus, nes klientai, kuriuos atsisako aptarnauti reguliuojamieji finansinių paslaugų teikėjai, kartais naudojasi neteisėtomis tokio pobūdžio paslaugomis.
2.1.7.Valiutos klastojimas
Valiutos klastojimas yra tarpvalstybinė neteisėta veikla, kuriai būdingas didelis tarpvalstybinis nusikalstamu būdu įgytos ir suklastotos valiutos judėjimas ir dažnai šioje veikloje dalyvauja organizuotos nusikalstamos grupuotės. Vežant suklastotą valiutą per sieną nusikalstamu būdu įgyjamos pajamos, kurias reikia išplauti ir integruoti į teisėtą finansų srautą. Be to, suklastota valiuta gali būti paskirstoma per teroristų tinklus siekiant finansuoti mokymus, verbavimą, išpuolius ir propagandą, o tam reikia daug lėšų. Iš klastojimo gautos pajamos gali būti investuojamos teroristų paramos infrastruktūrai stiprinti.
2.2.Horizontalios pažeidžiamos sritys
Komisija nustatė visiems sektoriams bendras pažeidžiamas sritis.
2.2.1.Finansinių sandorių anonimiškumas (grynieji pinigai ir kiti anoniminiai finansiniai produktai)
Nusikalstamos organizacijos arba teroristų grupės, vykdydamos neteisėtą veiklą, mėgina nepalikti jokios informacijos ir likti neišaiškintos. Dėl savo pobūdžio grynųjų pinigų sandoriai suteikia visiško anonimiškumo galimybę, todėl jie tampa labai patraukliais mokėjimo ar pervedimo būdais nusikaltėliams. Sektoriuose, kuriuose gali būti vykdoma daug grynųjų pinigų sandorių, kyla ypač didelė rizika. Tai itin aktualu vykdant veiklą, kuriai naudojama daug grynųjų pinigų, prekiautojams prekėmis ir paslaugomis, priimantiems mokėjimus grynaisiais pinigais, ir ekonominės veiklos vykdytojams, priimantiems mokėjimus didelės vertės nominalų, pvz., 500 EUR ir 200 EUR, banknotais.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika taip pat didelė kalbant apie finansinius produktus, kuriuos naudojant tam tikromis aplinkybėmis suteikiamos tos pačios anonimiškumo galimybės (pavyzdžiui, anoniminiai elektroninių pinigų produktai, virtualios valiutos ar sutelktinio finansavimo platformos). Jų keliamos rizikos lygis skiriasi, palyginti su grynųjų pinigų sandoriais, nes reikalingas sudėtingesnis planavimas, sandorių yra mažiau ir jų atžvilgiu gali būti vykdoma tam tikro lygio stebėsena. Tačiau dėl šių produktų anonimiškumo savybių tapatybės nustatymo ir stebėjimo galimybės yra ribotos. Ta pati analizė taikoma kitų rūšių turtui, kaip antai auksui ir deimantams, kuriuos galima lengvai parduoti arba patikimai saugoti. Juos nesunku perduoti ir kartu galima užtikrinti anonimiškumą.
2.2.2.Tapatybės nustatymas ir galimybė gauti informaciją apie tikrąjį savininką
Nusikaltėliai taip pat naudoja finansų sistemą siekdami investuoti neteisėtai gautas pajamas į finansų rinkas, nekilnojamąjį turtą ar kitą teisėtą ekonomiką struktūriškiau nei naudojant grynuosius pinigus ar anoniminius finansinius sandorius. Pirma, visiems sektoriams kyla organizuotų nusikalstamų grupuočių ir teroristų grupių infiltravimo, integravimo ar užvaldymo rizika. Antra, nusikaltėliai naudoja bendrą techniką – kuria priedangos įmones, patikos fondus ar sudėtingas verslo struktūras, kad nuslėptų savo tapatybę. Tokiais atvejais, nors susijusias lėšas galima aiškiai nustatyti, tikrasis jų savininkas lieka nežinomas. Vadovaujantis teisėsaugos institucijų informacija, pastaruoju metu dauguma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų tikriesiems savininkams nuslėpti buvo naudojamos neskaidrios struktūros. Ši plačiai paplitusi problema būdinga ne tik tam tikromis jurisdikcijoms arba tam tikrų rūšių juridiniams asmenims ar teisiniams sandoriams. Nusikaltėliai naudoja patogiausią, lengviausią ir saugiausią priemonę, kuri priklauso nuo jų patirties, buvimo vietos ir jų jurisdikcijoje taikomos rinkos praktikos.
Trečiojoje kovos su pinigų plovimu direktyvoje įtvirtintos tikrųjų savininkų nustatymo taisyklės pradedant verslo santykius. 25 proc. akcijų nuosavybės riba nustatant kontrolės elementą yra tik orientacinė, o vyresniojo vadovo nustatymas kaip tikrojo savininko yra tik kraštutinė priemonė, jeigu, atlikus išsamų, dokumentais pagrįstą vertinimą, neįmanoma nustatyti jokio kito tikrojo savininko (pvz., akcijos padalytos). Tačiau praktiškai kai kurie įpareigotieji subjektai taisykles gali taikyti mechaniškai. Tokiomis aplinkybėmis abejotina, ar taip nustatomas tikrasis savininkas.
2.2.3.Priežiūra ES vidaus rinkoje
Finansinės priežiūros veiksmingumas tarpvalstybinėmis aplinkybėmis turi tam tikrų pažeidžiamų aspektų. Kaip nurodyta bendroje Europos priežiūros institucijų (EPI) 21 nuomonėje, kompetentingų institucijų vertinimas, ar jų prižiūrimame sektoriuje laikomasi reikalavimų, labai skiriasi. Problematiškiausias aspektas susijęs su atvejais, kai tai pačiai finansinei grupei priklausantiems subjektams taikoma kelių valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų priežiūra. Dėl šių atvejų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles gana sunku įgyvendinti, nes nuolat skiriasi kompetentingų institucijų požiūris į kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūrą ir neaišku, kokie yra kilmės ar priimančiosios šalies priežiūros įsipareigojimai, visų pirma taikomi mokėjimo įstaigoms ir jų atstovams užsienyje. Taip atsiranda rizika, kad pažeidimai ar piktnaudžiavimo siekiant daryti finansinius nusikaltimus atvejai liks neišaiškinti. Be to, atrodo, kad kompetentingi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros subjektai kartais pakankamai ar laiku nesidalija atitinkama informacija.
Taip yra dėl kelių priežasčių:
– skiriasi partnerių statusas;
– netinkama keitimosi konfidencialia informacija apie kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistema;
– pernelyg daug dėmesio skiriama vien prudencinei priežiūrai ir
– prudencinę priežiūrą vykdantiems subjektams ir kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu finansinės priežiūros subjektams trūksta teisinio pagrindo ar keitimosi informacija mechanizmų 22 .
Galiausiai kai kada priežiūrą vykdantiems subjektams sunku nustatyti atitinkamus partnerius, nes kai kuriose valstybėse narėse kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūra yra nenuosekli. Bendroje nuomonėje taip pat nurodyta, kad kai kurie priežiūrą vykdantys subjektai tinkamai nenustato kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu rizikos, susijusios su jų prižiūrimais sektoriais, ir (arba) neturi pakankamų ar specialių rizika grindžiamų procedūrų, kad prižiūrėtų šią riziką, ypač teroristų finansavimo srityje.
Kalbant apie ne finansų sektorius, valstybės narės gali leisti savireguliavimo organams atlikti priežiūros funkcijas mokesčių konsultantams, auditoriams, išorės apskaitininkams, notarams ir kitiems nepriklausomiems teisininkams bei nekilnojamojo turto agentams. Nepaisant taikomo priežiūros modelio, daugumoje valstybių narių priežiūra turi trūkumų, susijusių su kontrolės priemonėmis, konsultavimu ir pranešimų skaičiumi.
2.2.4.FŽP tarpusavio bendradarbiavimas
FŽP yra atsakingi už informacijos apie įtartiną finansinę veiklą, susijusią su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir atitinkamais įtariamais nusikaltimais, gavimą ir analizavimą, taip pat už savo analizės rezultatų platinimą kompetentingoms institucijoms. Ši analizė yra labai svarbi teisėsaugos institucijoms pradedant naujus arba papildant esamus tyrimus. Nors ES FŽP bendradarbiavimas per pastarąjį dešimtmetį labai suaktyvėjo, kai kurios pažeidžiamos FŽP bendradarbiavimo sritys dar neišnyko.
FŽP platformų 23 nustatymo ataskaitoje išsamiai aprašytos kliūtys, trukdančios gauti, naudoti informaciją ir keistis ja, taip pat FŽP operatyviai bendradarbiauti. Ataskaita buvo baigta rengti 2016 m. gruodžio mėn. 24 Joje taip pat pabrėžiami esminiai teisiniai, praktiniai ir operatyviniai klausimai. Remdamasi šia ataskaita ir savo pačios analize, Komisija atskirame tarnybų darbiniame dokumente aprašė, kaip būtų galima gerinti bendradarbiavimą su ES FŽP 25 .
2.2.5.Kitos visiems sektoriams bendros pažeidžiamos sritys
VRV parodė, kad visuose nustatytuose sektoriuose yra tam tikrų kitų pažeidžiamų sričių:
– nusikaltėlių infiltravimas: kartais nusikaltėliai gali tapti įpareigotųjų subjektų savininkais arba ieškoti įpareigotųjų subjektų, kurie padėtų jiems vykdyti pinigų plovimo veiklą. Todėl visiems analizuojamiems sektoriams yra svarbūs kompetencijos ir tinkamumo testai;
– suklastoti dokumentai: dėl šiuolaikinių technologijų lengviau klastoti dokumentus, visuose sektoriuose sunku diegti griežtus jų aptikimo mechanizmus;
– viešasis ir privatusis sektoriai nepakankamai dalijasi informacija: visi įpareigotieji subjektai pabrėžė, kad būtini tinkami FŽP grįžtamosios informacijos mechanizmai ir dalijimasis informacija su kompetentingomis institucijomis. Papildomų sunkumų kelia veiklą keliose nacionalinėse jurisdikcijose vykdančių įpareigotųjų subjektų pranešimas apie įtartinus sandorius;
– nepakankami ištekliai, informuotumas apie riziką ir praktinė patirtis įgyvendinant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles: nors kai kurie įpareigotieji subjektai investuoja į sudėtingas reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, dauguma jų šioje srityje yra mažiau informuoti, turi mažiau priemonių ir pajėgumų;
– nauja rizika, kylanti dėl „FinTech“: tikimasi, kad skaitmeninėje ekonomikoje internetinės paslaugos bus naudojamos vis dažniau, išaugs internetinio identifikavimo paklausa, taip pat padidės netiesioginių sandorių keliama rizika. Šiuo klausimu yra labai svarbus elektroninio tapatybės nustatymo naudojimas ir patikimumas.
3.Rizikos mažinimo priemonės, naudojamos nustatytai rizikai šalinti
Įvertinus rizikos lygį, šioje ataskaitoje nurodomos priemonės, kurias, Komisijos nuomone, reikėtų įgyvendinti ES ir valstybių narių lygmenimis. Jos nustatytos įvertinus, kaip būtų galima užkirsti kelią nustatytai rizikai. Atlikdama šį vertinimą Komisija atsižvelgė į:
– pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygį;
– poreikį ir proporcingumą imantis veiksmų arba rekomenduojant valstybėms narėms imtis veiksmų;
– poreikį ir proporcingumą rekomenduojant reguliavimo ar nereguliavimo priemones ir
– poveikį privatumui ir pagrindinėms teisėms.
Be to, Komisija laikėsi nuomonės kad būtina vengti bet kokio galimo piktnaudžiavimo jos rekomendacijomis ar neteisingo jų aiškinimo, dėl kurio išimtys būtų taikomos ištisoms klientų grupėms ir nutraukiami santykiai su klientais, išsamiai ir tinkamai neatsižvelgus į rizikos lygį konkrečiame sektoriuje.
Atlikdama vertinimą, Komisija taip pat nustatė produktus, keliančius tik nedidelę (arba vidutinę) riziką, kurių atžvilgiu papildomų rizikos mažinimo priemonių šiuo metu imtis nebūtina. Todėl šioje ataskaitoje pristatomos priemonės susijusios tik su rizika, kurią, Komisijos nuomone, reikia toliau mažinti. Laikantis šio požiūrio siekiama leisti valstybėms narėms geriau nustatyti prioritetinius veiksmus laikantis rizika grindžiamo požiūrio. Nors rekomendacijos valstybėms narėms apima daug įvairių sričių, dauguma jų susijusios su ES teisės aktų įgyvendinimu 26 . Jos parengtos siekiant padėti valstybėms narėms vykdant savo įsipareigojimus sutelkti dėmesį į svarbiausias rizikos sritis. Šis vertinimas neturi išankstinio poveikio rizikos mažinimo priemonėms, kurias taiko ar gali nuspręsti taikyti kai kurios valstybės narės, reaguodamos į savo nacionalinę kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu riziką. Todėl gali būti, kad valstybės narės jau įgyvendina kai kurias iš toliau nurodytų rekomendacijų ar priėmė griežtesnes taisykles nei ES lygmeniu nustatytos būtinosios taisyklės.
VRV siekiama apžvelgti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką jo paskelbimo metu. Vertinimas pradėtas ir baigtas, kai galiojanti atitinkama teisinė sistema buvo Direktyva 2005/60/EB (Trečioji kovos su pinigų plovimu direktyva). Nors Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva tuo metu jau buvo priimta, dar nebuvo pasibaigęs jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas. Dėl šios priežasties nebuvo įmanoma įtraukti jokio konkrečių jos įgyvendinimo padarinių vertinimo. Tačiau apibrėžiant rizikos mažinimo priemones atsižvelgta į ES kovos su pinigų plovimu sistemos pokyčius, įtvirtintus Ketvirtojoje kovos su pinigų plovimu direktyvoje, ir siūlomus jos pakeitimus 27 , nes šiomis dviem priemonėmis bus iš esmės sustiprinta prevencinė teisinė sistema ir taip bus sumažintos tam tikros minėtos pažeidžiamos sritys ir rizika.
3.1.Rizikos mažinimo priemonės pagal Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą
Pagal Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą nuo 2017 m. birželio 26 d. ES teisinėje sistemoje numatyti nauji reikalavimai:
·išplėstas įpareigotųjų subjektų ratas, įtraukiant į jį lošimo paslaugų teikėjus, prekiautojus, priimančius didesnius kaip 10 000 EUR dydžio mokėjimus grynaisiais pinigais, ir nenuolatinius sandorius, kai pervedamų lėšų suma (įskaitant pinigų perlaidas) didesnė nei 1 000 EUR;
·sustiprintas rizika grindžiamas požiūris;
·įsteigti informacijos apie tikrąjį savininką registrai siekiant padėti nustatyti juridinių asmenų tikruosius savininkus ir kai kuriuos teisinius sandorius;
·sumažėja e. produktų anonimiškumas;
·dėl naujų sankcijų didėja atgrasomasis poveikis;
·ES nustatomas naujas FŽP tarpusavio bendradarbiavimo režimas.
Tikimasi, kad dėl šių naujų priemonių visuose sektoriuose iš esmės sumažės rizikos lygis. Komisija patikrins, kaip laikomasi Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatų, ir iki 2019 m. birželio mėn. paskelbs ataskaitą, kurioje bus įvertintas įgyvendinimas.
3.2.ES lygmeniu jau nustatytos ar rengiamos rizikos mažinimo priemonės
Be to, atlikus VRV įsitikinta, kad kai kuriais klausimais, dėl kurių reikia imtis teisėkūros priemonių ar kitų ES lygmens politikos iniciatyvų, reikėtų pasistengti labiau.
3.2.1.Teisėkūros priemonės
·Komisijos pasiūlymas iš dalies pakeisti Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą: pagal šį pasiūlymą ir virtualių valiutų keitimo platformos, ir mobiliųjų piniginių teikėjai turėtų tapti įpareigotaisiais subjektais, kad sumažėtų sandorių anonimiškumas. Bus dar labiau apribota galimybė elektroninių pinigų produktams netaikyti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų. Bus stiprinamas FŽP veiksmingumas ir bus įsteigti centralizuoti banko sąskaitų registrai ar paieškos sistemos, siekiant užtikrinti tikslingesnes užklausas. Veiksmingą keitimąsi informacija kompensuos griežtesnės kompetentingų institucijų, įskaitant priežiūros institucijas, bendradarbiavimo taisyklės. Bus toliau tikslinamas sustiprinto klientų išsamaus patikrinimo priemonių, kurios turėtų būti taikomos didelės rizikos trečiosioms šalims, pobūdis, kad šioje srityje nusistovėtų labiau suderintas požiūris. Bus išplėsta tikrųjų savininkų registruose esančios informacijos aprėptis ir galimybė su ja susipažinti. Be to, yra nemažai nuostatų, kuriomis Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva suderinama su klientų išsamaus patikrinimo įpareigojimais pagal Direktyvą 2014/107/ES dėl administracinio bendradarbiavimo dėl finansinių sąskaitų informacijos.
·Grynųjų pinigų kontrolės reglamento peržiūra 28 : pasiūlymu siekiama įgalinti valdžios institucijas imtis veiksmų dėl mažesnių sumų nei dabartinė deklaravimo riba – 10 000 EUR, jei įtariama nusikalstama veikla, siekiant gerinti institucijų informacijos tarpusavio mainus ir reikalauti atskleisti informaciją, jei grynieji pinigai siunčiami nelydimose siuntose, pavyzdžiui, pašto siuntiniuose ar krovinių siuntose. Taip pat būtų išplėsta sąvoka „grynieji pinigai“, kad ji apimtų vertingas prekes, kurios yra labai likvidžios vertės požiūriu, kaip antai auksas, iš anksto apmokėtos mokėjimo kortelės.
·Komisija planuoja 2017 m. vasarą priimti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama kovoti su teroristų finansavimu vykdant neteisėtą prekybą kultūros vertybėmis, neatsižvelgiant į kilmės šalį, siekiant pašalinti esamus meno sektoriaus trūkumus 29 . Be to, prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais vis labiau pripažįstama dar vienu teroristų ir su jais susijusių veiksmų finansavimo šaltiniu 30 . Komisija toliau įgyvendins ES veiksmų planą siekdama kovoti su neteisėtais finansų srautais, susijusiais su gyvų gyvūnų ir augalų kontrabanda 31 .
·Direktyvoje dėl kovos su terorizmu 32 pateikiama visoje ES taikoma teroristų finansavimo nusikaltimo apibrėžtis ir nustatomos būtinosios taisyklės dėl sankcijų už šį nusikaltimą. Pasiūlymais dėl Direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis 33 ir Reglamento dėl nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo 34 taip pat bus prisidėta prie ES prevencinio požiūrio užtikrinant tinkamą teisėsaugos ir teismų atsaką išaiškinus pinigų plovimą ir teroristų finansavimą.
3.2.2.Politikos iniciatyvos
·Šiuo metu Komisija ruošiasi pradėti iniciatyvą siekdama didinti grynaisiais pinigais atliekamų mokėjimų skaidrumą. Ji atliks poveikio vertinimą, atsižvelgdama į tyrimo ir atvirų viešų konsultacijų rezultatus. Komisija išnagrinės galimybes, įskaitant galimybę nustatyti mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimą. Tai galėtų padėti sužlugdyti teroristų finansavimą, nes būtinybė naudoti neanonimines mokėjimo priemones atgrasytų nuo veiklos arba ją taptų lengviau nustatyti ir tirti. Be to, galėtų būti paskatinta kova su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir organizuotu nusikalstamumu. Be to, Europos Centrinio Banko sprendimas nutraukti 500 EUR banknotų gamybą ir išleidimą padės dar labiau mažinti mokėjimų grynaisiais pinigais keliamą riziką.
·Remdamasi minėto 2016 m. gruodžio mėn. ES FŽP platformos atliktu FŽP įgaliojimų ir bendradarbiavimo kliūčių nustatymo rezultatais ir papildoma analize, Komisija atskirame tarnybų darbiniame dokumente nurodė, kaip galima gerinti bendradarbiavimą su ES FŽP, ir išvardijo:
– klausimus, kuriuos galima išspręsti pateikiant daugiau gairių ir aktyvinant bendradarbiavimą operacijų lygmeniu, pavyzdžiui, dirbant su ES FŽP platforma (pavyzdžiui, standartizuojant pranešimų apie įtartinus sandorius teikimą);
– klausimus, kuriuos tikimasi išspręsti, kai Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva ir neseniai pasiūlyti jos pakeitimai bus perkelti į nacionalinę teisę, ir
– kitus klausimus, kuriuos lemia valstybių narių teisinės padėties skirtumai ir kuriuos gali reikėti spręsti reguliavimo veiksmais 35 .
FŽP veikimą būtų galima iš esmės pagerinti nustačius konkrečias ES taisykles, kuriomis būtų sprendžiami tokie klausimai kaip FŽP ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas nacionaliniu ir ES lygmenimis. Šiuo klausimu Komisija toliau nagrinės galimas alternatyvas laikydamasi savo geresnio reguliavimo principų.
·Komisija sudarė vidaus „FinTech“ specialiosios paskirties darbo grupę, kad ji įvertintų technologinę plėtrą, technologijomis grindžiamas paslaugas ir verslo modelius, nustatytų, ar esamos taisyklės ir politika atitinka savo paskirtį, ir nustatytų, kaip būtų galima ir kaip siūloma pasinaudoti esamomis galimybėmis arba sumažinti galimą riziką. Darbas šioje srityje visų pirma apims sutelktinį finansavimą, skaitmeninę valiutą (įskaitant kriptografijos sandorius ir virtualios valiutos naudojimą perkant didelės vertės prekes), platintojų sąrašo technologijas ir autentifikavimą ir (arba) tapatybės nustatymą. Taip pat bus analizuojama galimybė naudoti elektroninį tapatybės nustatymą ir skaitmeninį pritaikymą. Komisija atliks tyrimą, kurio metu nustatys ir išanalizuos bankų pritaikymo praktiką visoje ES ir bus įvertinti visi tolesni veiksmai
3.2.3.Papildomos pagalbinės priemonės rizikai mažinti ES lygmeniu
·Statistinių duomenų rinkimo gerinimas: turint aktualius, patikimus ir palyginamus kiekybinius duomenis ES lygmeniu bus galima geriau suprasti riziką. Todėl Komisija sieks gerinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu statistinių duomenų surinkimą, rinkdama, konsoliduodama ir analizuodama statistinius duomenis, kuriuos valstybės narės teikia vykdydamos savo įsipareigojimus pagal Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 44 straipsnį, ir dirbdama su Eurostatu, kad padidintų duomenų palyginamumą.
·Papildomos gairės įpareigotiesiems subjektams dėl sąvokos „nenuolatiniai sandoriai ir operacijos, kurios atrodo susijusios“: šiuo metu pagal Trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą įpareigotieji subjektai privalo taikyti klientų išsamaus patikrinimo priemones užmegzdami verslo santykius arba vykdydami nenuolatinį sandorį, kurio suma yra 15 000 EUR arba daugiau. Dėl šios sąvokos „nenuolatiniai sandoriai“ sunku veiksmingai įgyvendinti taisykles, ypač teikiant pinigų perlaidų ir valiutų keitimo paslaugas, tačiau taip pat lošimų sektoriuje. Papildomos Komisijos gairės (bendradarbiaujant su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis) padėtų sušvelninti šią riziką.
·Mokymai, skirti specialistams, vykdantiems veiklą, kuriai taikomas advokato teisės saugoti profesinę paslaptį principas: jie turėtų veiksmingiau taikyti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles ir kartu visapusiškai ginti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą bei advokato teisės neatskleisti profesinės paslapties teisėtumą. Mokymo veikla turėtų būti suteikta veiklos gairių ir praktinių žinių, padedančių šiems specialistams atpažinti operacijas, kurios gali būti susijusios su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, ir turėtų būti parodyta, kaip tokiais atvejais elgtis. Komisija taip pat įvertins įvairias esamas galimybes gerinti reikalavimų vykdymą šiame sektoriuje laikantis Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos 36 .
·Papildoma hawala keliamos rizikos analizė ir neformalios vertės perdavimo paslaugos: reikėtų papildomai analizuoti problemos mastą ir galimus teisėsaugos sprendimus. Teisėsaugos, ypač Europolo ir Eurojusto, taip pat priežiūrą vykdančių subjektų dalyvavimas yra būtinas siekiant imtis atgrasomųjų veiksmų prieš nebendradarbiaujančius subjektus ir padėti veiklos vykdytojams, norintiems teikti teisėtas paslaugas aplinkoje, kur laikomasi teisės.
·Tolesnis darbas, skirtas priežiūrai ES didinti: įpareigotieji subjektai privalo veiksmingai taikyti esamas taisykles. Todėl Komisija ypač pabrėžia kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūrą vykdančių subjektų atliekamą darbą. Esama spręstinų problemų: daug įpareigotųjų subjektų ES ir jų įvairovė; sandorių ir klientų kiekis; nenuosekli kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūrą vykdančių subjektų padėtis; priežiūrą vykdančių subjektų informuotumo apie riziką apribojimai. Europos priežiūros institucijoms ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už priežiūrą, bus pateikta tolesnių rekomendacijų siekiant užtikrinti, kad kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūrą vykdantys subjektai geriau suprastų savo vaidmenį nustatant riziką ir priimant sprendimus dėl priežiūrai paskirstytinų išteklių, taip pat dėl priežiūros veiksmų, kurių jiems reikėtų imtis dėl įpareigotųjų subjektų, už kuriuos jie yra atsakingi.
4.Rekomendacijos
4.1.Rekomendacijos Europos priežiūros institucijoms (EPI)
Finansų sektoriuje EPI atlieka esminį vaidmenį didindamos ES pajėgumą spręsti šio sektoriaus uždavinius. Komisija rekomenduoja EPI:
-didinti informuotumą apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir nustatyti atitinkamus veiksmus siekiant papildomai ugdyti priežiūrą vykdančių subjektų gebėjimus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros srityje 37 . Šiomis aplinkybėmis joms reikėtų atlikti tarpusavio vertinimą dėl praktinės rizika grindžiamos priežiūros ir nustatyti tinkamas priemones, kad kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūra būtų veiksmingesnė;
-imtis papildomų iniciatyvų priežiūrą vykdančių subjektų tarpusavio bendradarbiavimui gerinti. Šiuo klausimu EPI neseniai nusprendė pradėti taikyti specialų darbo srautą, kad finansinę priežiūrą vykdančių subjektų tarpusavio bendradarbiavimo sistema veiktų geriau;
-parengti tolesnių sprendimų priežiūrą vykdantiems subjektams, veikiantiems pagal paso naudojimo režimą. Europos bankininkystės institucijos (EBI) bendra darbo grupė mokėjimo paslaugų ir kovos su pinigų plovimu klausimais jau pradėjo svarstyti šį klausimą. Ji siekia išsiaiškinti, kada atstovai ir platintojai yra faktiniai „padaliniai“, ir svarsto įvairius scenarijus, kaip būtų galima lengviau užkirsti kelią rizikai;
-pateikti atnaujintas vidaus valdymo gaires siekiant papildomai išsiaiškinti lūkesčius, kokias funkcijas turėtų atlikti finansų įstaigose dirbantys atitikties užtikrinimo pareigūnai;
-teikti papildomas gaires apie tikrojo savininko nustatymą investicinių fondų teikėjams, ypač kai kyla didesnė pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika, arba
-analizuoti operacinę kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu riziką, susijusią su verslu ir (arba) verslo modeliu korporacinės bankininkystės srityje, privačiosios bankininkystės ir institucinių investicijų sektoriuose, taip pat su pinigų arba vertės perdavimo paslaugomis ir e. pinigais. Ši analizė turėtų būti atlikta atsižvelgiant į būsimą bendrą nuomonę dėl rizikos, turinčios įtaką finansų sektoriui pagal Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 6 straipsnio 5 dalį.
4.2.Rekomendacijos nefinansinę priežiūrą vykdantiems subjektams
Ne finansų sektoriuje ES lygmeniu nėra į EPI panašios ES organizacijos ar agentūros. Pagal ES kovos su pinigų plovimu teisės aktus valstybės narės gali leisti savireguliavimo organizacijoms atlikti konsultantų mokesčių klausimais, auditorių, išorės apskaitininkų, notarų ir kitų nepriklausomų teisininkų, taip pat nekilnojamojo turto agentų priežiūros funkcijas. Daugumoje valstybių narių esama šių sektorių priežiūros trūkumų, susijusių su kontrole, gairėmis ir teisininkų ataskaitų teikimu, visų pirma FŽP. Todėl savireguliavimo organai turėtų stengtis dažniau rengti daugiau teminių tyrimų ir ataskaitų. Jie taip pat turėtų organizuoti mokymus, kad būtų geriau suprantama rizika ir kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų laikymosi įpareigojimai.
4.3.Rekomendacijos valstybėms narėms 38
Remdamasi įvairiuose sektoriuose, įtrauktuose į VRV, nustatytu rizikos lygiu, Komisija rekomenduoja valstybėms narėms imtis toliau nurodytų rizikos mažinimo priemonių. Šios priemonės turėtų būti laikomos pagrindu, kurį galima pritaikyti atsižvelgiant į jau taikomas nacionalines priemones:
ØNacionalinių rizikos vertinimų aprėptis
Valstybės narės savo nacionaliniuose rizikos vertinimuose turėtų tinkamai atsižvelgti į įvairių produktų keliamą riziką ir apibrėžti atitinkamas rizikos mažinimo priemones, visų pirma dėl:
– veiklos, kurią vykdant dažnai naudojami grynieji pinigai, ir mokėjimų grynaisiais pinigais: valstybės narės turėtų apibrėžti atitinkamas rizikos mažinimo priemones, pavyzdžiui, nustatyti mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimus, pranešimo apie grynųjų pinigų sandorius sistemas ar visas kitas priemones, kurios yra tinkamos norint užkirsti kelią rizikai;
– kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų: valstybės narės turėtų apsvarstyti šiame sektoriuje kylančią riziką, skatinti prekiautojų meno kūriniais informuotumo didinimo kampanijas ir raginti juos taikyti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemones;
– ne pelno organizacijų sektoriaus: valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionaliniuose rizikos vertinimuose būtų tinkamai atsižvelgiama į ne pelno organizacijas, ir
– elektroninių pinigų produktų: valstybės narės turėtų atsižvelgti į anoniminių elektroninių pinigų produktų keliamą riziką ir užtikrinti, kad išimties taikymo ribos būtų kuo mažesnės siekiant išvengti piktnaudžiavimo šiais produktais.
ØTikroji nuosavybė
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad informacija apie tikruosius juridinių asmenų savininkus ir teisinę tvarką būtų tinkama, tiksli ir aktuali.
1) Valstybės narės turėtų sukurti atitinkamas priemones, skirtas užtikrinti, kad taikant klientų išsamaus patikrinimo priemones būtų tinkamai nustatyta tikrojo savininko tapatybė. Kalbant apie juridinius asmenis, jei įpareigotieji subjektai nustatė, kad tik vyresnysis vadovas yra tikrasis savininkas, įpareigotasis subjektas turėtų tai nurodyti (pvz., konkrečiai užregistruodamas šią informaciją). Patartina registruoti visus faktus, leidžiančius abejoti, ar nustatytas asmuo yra tikrasis savininkas. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į sudėtingas struktūras, jei patikėtojai, patikėtiniai, saugotojai, gavėjai ar bet kuris kitas fizinis asmuo, galutinai kontroliuojantys patiką, apima vieną ar kelis juridinius asmenis.
2) Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos taisyklės dėl informacijos apie tikrąjį savininką skaidrumo taip pat turėtų būti skubiai įgyvendinamos, sukuriant tikrųjų savininkų registrus visų rūšių juridiniams asmenims ir nustatant teisinę tvarką. Registruose esanti informacija turėtų būti reguliariai tikrinama, pavyzdžiui, tai turėtų daryti paskirtoji institucija, kad būtų išvengta netikslumų, susijusių su įpareigotųjų subjektų surinkta informacija taikant jų klientų išsamaus patikrinimo procedūras.
3) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sektoriai, kuriuose kyla daugiausia rizikos dėl neskaidrių tikrosios nuosavybės schemų, būtų veiksmingai stebimi ir prižiūrimi. Tai visų pirma taikoma tarpininkams, kaip antai mokesčių patarėjams, auditoriams, išorės apskaitininkams, notarams ir kitiems nepriklausomiems teisininkams, taip pat subjektams, konsultuojantiems susijungimo ir (arba) įsigijimo klausimais 39 . Pastaruoju atveju, nors šioms paslaugoms taikoma ES pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu sistema, VRV pažymima, kad šiai konkrečiai įmonių kategorijai taisyklės taikomos neveiksmingai.
ØTinkami ištekliai priežiūrą vykdantiems subjektams ir FŽP
Pagal Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą valstybės narės privalo skirti „atitinkamus“ išteklius savo kompetentingoms valdžios institucijoms 40 . Tačiau iš šiuo etapu surinktų duomenų neįmanoma nustatyti jokio sisteminio ryšio tarp skirtų išteklių ir sektoriaus dydžio, įpareigotųjų subjektų skaičiaus ir pranešimų skaičiaus. Valstybės narės turėtų įrodyti, kad priežiūrą vykdantiems subjektams ir FŽP skirta pakankamai išteklių, kad jie galėtų atlikti savo užduotis.
ØPriežiūrą vykdančių subjektų atliekamų patikrinimų vietoje skaičiaus didinimas
Finansų sektoriuje priežiūrą vykdantys subjektai turi įdiegti rizika grindžiamą priežiūros modelį pagal EPI bendras rizika grindžiamos priežiūros gaires, paskelbtas 2016 m. lapkričio mėn. 41 Šiose gairėse nurodyta, kad priežiūrą vykdantys subjektai turėtų periodiškai ir ad hoc, neatsižvelgiant į tai, ar pritaikius jų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu rizika grindžiamą priežiūros modelį pasiektas numatytas rezultatas ir, visų pirma, ar jų priežiūros išteklių kiekis ir toliau atitinka nustatytą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Šioje srityje svarbu, kad priežiūrą vykdantys subjektai atliktų pakankamai patikrinimų vietoje, kurie atitinka nustatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos rūšis.
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šie patikrinimai vietoje būtų susiję su konkrečia operacine kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu rizika, atsižvelgiant į konkrečias pažeidžiamas sritis, susijusias su preke ar paslauga. Tai visų pirma susiję su institucinėmis investicijomis (visų pirma pasitelkiant brokerius); privačia bankininkyste, kurios priežiūrą vykdantys subjektai turėtų įvertinti, kaip įgyvendinamos tikrojo savininko nustatymo taisyklės; ir valiutos keityklomis bei pinigų arba vertės perdavimo paslaugomis, kurias tikrinantys priežiūrą vykdantys subjektai turėtų vertinti ir atstovų išklausytus mokymus.
Ne finansų sektoriuje valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos atliktų pakankamai didelės vertės prekėmis prekiaujančių prekiautojų, ypač prekiautojų aukso ir deimantų sektoriuje, patikrinimų, apie kuriuos nepranešama iš anksto, kad būtų nustatytos galimos klientų išsamaus patikrinimo reikalavimų laikymosi spragos. Be to, patikrinimų vietoje, atliekamų specialistų, vykdančių veiklą, kuriai taikomi profesinės paslapties principai, sektoriuje, skaičius turėtų būti proporcingas nustatytai rizikai.
ØPriežiūros institucijos, atliekančios temines patikras
Priežiūrą vykdantys subjektai turėtų išsiugdyti geresnį supratimą apie kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu riziką, kylančią konkrečiame verslo segmente. Ši rekomendacija turėtų būti taikoma institucinėms investicijoms (ypač per brokerius) ir privačiajai bankininkystei; patikos ir bendrovių paslaugų teikėjams; mokesčių konsultantams, auditoriams, išorės apskaitininkams, notarams ir kitiems nepriklausomiems teisininkams; paslaugų teikėjams, susijusiems su įmonių konsultavimu kapitalo struktūros, pramonės strategijos ir susijusiais klausimais, taip pat konsultacijomis ir paslaugomis, susijusiomis su susijungimais ir įmonių pirkimu. Šiuose sektoriuose priežiūrą vykdantys subjektai turėtų konkrečiai įvertinti, kaip įgyvendinamos tikrųjų savininkų nustatymo taisyklės. Ji taip pat turėtų būti taikoma pinigų arba vertės perdavimo paslaugoms. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priežiūrą vykdantys subjektai temines patikras atliktų per 2 metus nuo VRV ataskaitos paskelbimo, nebent tokios patikros neseniai atliktos.
ØArgumentai, kodėl reikėtų išplėsti įpareigotųjų subjektų sąrašą
Šiuo metu kai kurioms paslaugoms ir (arba) produktams ES pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu sistema netaikoma. Pagal Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 4 straipsnį valstybės narės turėtų išplėsti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimo taikymo sritį specialistams, kuriems kyla ypač didelė rizika. Taikydamos šią nuostatą, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę savo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimą taikyti bent sutelktiniam finansavimui, virtualios valiutos keitimo platformoms ir piniginių paslaugų teikėjams 42 , aukcionams, meno ir antikvarinių daiktų prekeiviams ir konkretiems prekiautojams didelės vertės prekėmis, nes pagal VRV nustatyta, kad šios sritys yra rizikingos.
ØTinkamas klientų išsamaus patikrinimo lygis, taikomas nenuolatiniams sandoriams
Pagal esamą ES teisinę sistemą kai kurioms paslaugoms ar produktams klientų išsamus patikrinimas gali būti netaikomas sudarant nenuolatinius sandorius, kurių vertė yra mažesnė už tam tikrą ribą (15 000 EUR). Tačiau kai kuriais atvejais šios ribomis grindžiamos išimtys galėtų būti laikomos nepagrįstomis, o kai kuriais atvejais susirūpinimą kelia 15 000 EUR riba. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų apibrėžti mažesnę klientų išsamaus patikrinimo ribą, taikytiną nenuolatiniams sandoriams, kad būtų užtikrinta, jog ji atitiktų nacionaliniu lygmeniu nustatytą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu riziką. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie savo nacionalinę ribą, taikomą nenuolatiniams sandoriams. Ribą, panašią į taikomą nenuolatiniams lėšų pervedimo sandoriams, galima laikyti atitinkančia riziką (t. y. 1 000 EUR). Be to, valstybės narės turėtų pateikti nenuolatinių sandorių apibrėžimo gaires, nustatydamos tokius kriterijus, kad klientų išsamaus patikrinimo taisyklių, taikytinų verslo santykiams, privalėtų laikytis valiutos keityklos ir, kol bus nustatyti naujieji Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos reikalavimai, jos būtų taikomos pinigų perlaidoms.
ØTinkamas klientų išsamaus patikrinimo lygis teikiant pasaugos ir panašias paslaugas
Norint tinkamai stebėti pasaugos paslaugas reikėtų taikyti tinkamas garantijas. Ši rekomendacija turėtų būti taikoma šiems sektoriams:
– finansų įstaigų teikiamoms pasaugos paslaugoms: valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šios paslaugos būtų siūlomos tik banko sąskaitos tame pačiame įpareigotajame subjekte turėtojams, ir turėtų tinkamai užkirsti kelią rizikai, kuri kyla dėl trečiųjų asmenų galimybės naudotis seifais. Reikėtų išleisti gaires kredito ir finansų įstaigoms siekiant išsiaiškinti, kaip jos turėtų veiksmingai stebėti seifų turinį pagal joms taikomus klientų išsamaus patikrinimo ir (arba) stebėsenos reikalavimus, ir
– panašioms ne finansinių paslaugų teikėjų teikiamoms saugojimo paslaugoms: valstybės narės turėtų apibrėžti priemones, kurios atitiktų teikiant šias paslaugas kylančią riziką, įskaitant laisvus uostus, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes.
ØReguliarus kompetentingų institucijų ir įpareigotųjų subjektų bendradarbiavimas
Šio tvirtesnio bendradarbiavimo tikslas turėtų būti paprasčiau nustatyti įtartinus sandorius ir didinti pranešimų apie įtartinus sandorius kiekį bei gerinti jų kokybę. Priežiūros institucijos turėtų pateikti aiškias gaires dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu rizikos, dėl klientų išsamaus patikrinimo, dėl pranešimų apie įtartinus sandorius reikalavimų ir dėl to, kaip nustatyti reikšmingiausius rodiklius, kuriais remiantis būtų nustatyta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad FŽP teiktų tinkamą grįžtamąją informaciją įpareigotiesiems subjektams. Ši rekomendacija visų pirma turėtų būti taikoma šiems sektoriams:
– lošimų sektoriui: dėl lošimo automatų priežiūros institucijos turėtų pateikti aiškesnes gaires dėl besiformuojančios rizikos, susijusios su vaizdo loterijomis. Kalbant apie internetinius lošimus, atsakingos kompetentingos institucijos taip pat turėtų parengti programas, skirtas internetinių lošimų operatorių informuotumui apie atsirandančius rizikos veiksnius, galinčius paveikti sektoriaus pažeidžiamumą, didinti. Tai yra ir anoniminių e. pinigų ar virtualios valiutos naudojimas, taip pat neautorizuotų internetinių lošimo operatorių atsiradimas; papildoma grįžtamoji informacija iš FŽP dėl pranešimų apie įtartinus sandorius kokybės, būdai gerinti ataskaitų teikimą ir pateiktos informacijos panaudojimą, atsižvelgimas į lošimų sektoriaus specifiką kuriant pranešimų apie įtartinus sandorius ir (arba) pranešimų apie įtartiną veiklą šablono (-ų) standartus ES lygmeniu;
– mokesčių konsultantams, auditoriams, išorės apskaitininkams, notarams ir kitiems nepriklausomiems teisininkams: valstybės narės turėtų pateikti gaires dėl rizikos veiksnių, kylančių iš sandorių, susijusių su mokesčių konsultantais, auditoriais, išorės apskaitininkais, notarais ir kitais nepriklausomais teisininkais. Jos taip pat turėtų išleisti gaires dėl advokato teisės neatskleisti profesinės paslapties vykdymo užtikrinimo ir dėl to, kaip atskirti teisines paslaugas, kurios susijusios su pačia teisės neatskleisti advokato profesinės paslapties esme, nuo paslaugų, kurioms ši teisė netaikoma, jei ji teikiama tik vienam klientui, ir
– pinigų arba vertės perdavimo paslaugoms: kompetentingos institucijos turėtų teikti pinigų arba vertės perdavimo paslaugų sektoriui papildomus informuotumo apie riziką ir rizikos rodiklius, susijusius su teroristų finansavimu.
ØSpecialieji ir vykdomi mokymai įpareigotiesiems subjektams
Kompetentingų institucijų užtikrinamuose mokymuose turėtų būti nagrinėjamos organizuotų nusikalstamų grupuočių infiltravimo ar nuosavybės įgijimo rizikos temos. Ši rekomendacija turėtų būti taikoma šiems sektoriams:
– lošimų sektoriui: lošimų srityje valstybės narės turėtų numatyti privalomuosius mokymus ne tik personalo ir atitikties užtikrinimo pareigūnams, bet ir lažybų punktų darbuotojams, daugiausia dėmesio skiriant atitinkamam jų produktų ir (arba) verslo modelių rizikos įvertinimui;
– patikos ir bendrovių paslaugų teikėjams, mokesčių konsultantams, auditoriams, išorės apskaitininkams, notarams ir kitiems nepriklausomiems teisininkams, paslaugų teikėjams, susijusiems su įmonėms teikiamomis konsultacijomis kapitalo struktūros, pramonės strategijos ir susijusiais klausimais, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su susijungimais ir įmonių pirkimu: mokymai ir gairės dėl rizikos veiksnių turėtų būti susiję su netiesioginiais verslo santykiais, lengvatinio apmokestinimo zonose veikiančiais profesionaliais tarpininkais, klientais ar jurisdikcijomis; taip pat kompleksinėmis struktūromis;
– nekilnojamajam turtui: organizuojant konkrečius mokymus daugiausia dėmesio reikėtų skirti tiems atvejams, kai nekilnojamojo turto sandoryje dalyvauja keli specialistai (nekilnojamojo turto agentas, praktikuojantis teisininkas, finansų įstaiga) ir
– pinigų arba vertės perdavimo paslaugoms: įpareigotieji subjektai turėtų surengti privalomuosius mokymus agentams, kad jie žinotų savo įpareigojimus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje ir parodytų, kaip nustatyti įtartinus sandorius.
ØMetinės kompetentingų institucijų ar savireguliavimo organų ataskaitos dėl įpareigotųjų subjektų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiklos pagal jų įsipareigojimus
Ši pareiga teikti ataskaitas padės nacionalinėms institucijoms atlikti nacionalinius rizikos vertinimus ir aktyviau imtis veiksmų šalinant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu trūkumus ar reikalavimų nesilaikymą šiuose sektoriuose:
– nekilnojamojo turto: ataskaitoje reikėtų nurodyti, kiek ataskaitų gavo savireguliavimo organas ir kiek ataskaitų persiųsta FŽP, kai tie specialistai teikia ataskaitas per savireguliavimo organą, ir
– mokesčių konsultantų, auditorių, išorės apskaitininkų, notarų ir kitų nepriklausomų teisininkų: ataskaitoje reikėtų nurodyti, kiek patikrinimų vietoje atlieka savireguliavimo organas stebėdamas, ar laikomasi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų ir kiek ataskaitų gavo savireguliavimo organas, kai tie specialistai turi teikti ataskaitą per savireguliavimo organą.
5.Išvados
Iš VRV matyti, kad ES vidaus rinka vis dar yra pažeidžiama ir jai kyla pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Teroristai naudoja daug įvairių būdų gauti ir perkelti lėšas, o nusikaltėliai taiko vis sudėtingesnes schemas ir naudojasi naujomis galimybėmis išplauti pinigus, kurias lemia atsiradusius naujos paslaugos ir prekės. Labai svarbu neleisti piktnaudžiauti finansų sistema siekiant apriboti teroristų ir nusikaltėlių gebėjimą veikti ir atimti iš organizuotų nusikaltėlių ekonominę naudą, kuri yra galutinis jų neteisėtos veiklos tikslas.
Per pastaruosius dvejus metus atlikus išsamų vertinimą paaiškėjo, kad reikia atnaujinti kai kuriuos teisės aktų elementus ir sustiprinti viešojo ir privačiojo sektorių gebėjimus įgyvendinti jiems taikomus atitikties įpareigojimus.
Kai kurios priemonės jau įgyvendinamos ir Komisija įgyvendins naujas šioje ataskaitoje nurodytas priemones siekdama atitinkamai sumažinti riziką. Komisija ragina valstybes nares sparčiai įgyvendinti šioje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Pagal Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 6 straipsnį valstybės narės, kurios, rengdamos savo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu procedūras, nusprendžia nesilaikyti jokių rekomendacijų, apie savo sprendimą turėtų pranešti Komisijai ir nurodyti tokio sprendimo priežastis (taisyklė „laikytis arba paaiškinti“). Jei valstybė narė tokio pranešimo nepateikia, tikimasi, kad ji šias rekomendacijas įgyvendins.
Kad kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politika būtų veiksminga, ją reikėtų pritaikyti prie finansinių paslaugų plėtros, grėsmės raidos ir naujos rizikos atsiradimo. Dėl šios priežasties Komisija stebės valstybių narių veiksmus, kurių jos ėmėsi atsižvelgdamos į VRV išvadas, ir iki 2019 m. birželio mėn. parengs šių išvadų ataskaitą. Atliekant šią apžvalgą taip pat bus įvertinta, kaip ES ir nacionaliniu lygmeniu įgyvendintos priemonės veikia rizikos lygį. Susidūrę su besiformuojančia problema, kuri gali didėti dėl bet kokios naujos spragos, visi dalyviai turi ir toliau būti budrūs ir dėti daugiau pastangų bei bendradarbiauti: suderinti veiksmai yra kaip niekad būtini siekiant kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir taip didinti vidaus rinkos stabilumą bei gerinti ES piliečių ir visos visuomenės saugumą.