EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 06 16

COM(2017) 321 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims įgyvendinimas 2016 m.

{SWD(2017) 233 final}

TURINYS

1.    Įžanga    

2.    Pagrindiniai faktai    

2.1.    Pastarųjų kelerių metų pokyčiai    

2.2.    MFP priemonės veikimo gerinimas    

3.    2016 m. makrofinansinės pagalbos operacijos    

3.1.    Apžvalga    

3.2.    Atskiros operacijos pagalbą gaunančiose šalyse 2016 m.    

3.2.1.    Gruzija    

3.2.2.    Jordanija    

3.2.3.    Kirgizijos Respublika    

3.2.4.    Moldova    

3.2.5.    Tunisas    

3.2.6.    Ukraina    

4.    Tinkamo MFP lėšų panaudojimo užtikrinimas. Veiklos vertinimai ir ex post vertinimai    

4.1.    Veiklos vertinimai    

4.2.    Ex post vertinimai    

5.    Prašymai suteikti pagalbą ir būsimi Komisijos pasiūlymai. Biudžeto padėtis    

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims įgyvendinimas 2016 m.

1.    Įžanga

Makrofinansinė pagalba (MFP) yra geografiniu, ekonominiu ir politiniu atžvilgiais ES artimoms šalims skirta finansinė priemonė 1 , kuria siekiama patenkinti išskirtinius išorės finansavimo poreikius. Šios priemonės tikslas – atkurti šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių ir Europos kaimyninių šalių makroekonominį ir finansinį stabilumą, kartu skatinant makroekonominį koregavimą ir struktūrines reformas.

MFP yra mokėjimų balanso sureguliavimo priemonė ir papildoma pagalba, kuri teikiama, tik jei vykdoma su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) sutarta koregavimo ir reformų programa. Ji teikiama skiriant paskolas, kurioms reikalingų lėšų Komisija skolinasi kapitalo rinkose ir jas perskolina pagalbą gaunančiai šaliai, arba tam tikromis aplinkybėmis – dotacijas, finansuojamas iš ES biudžeto.

MFP teikiama tik tokiu atveju, jei pagalbą gaunanti šalis gerbia žmogaus teises ir sudaro sąlygas veiksmingiems demokratiniams mechanizmams. Pagalba skiriama dalimis ir tik tada, kai sėkmingai įgyvendinamos griežtos reformos priemonės, kuriomis siekiama pagalbą gaunančios šalies ekonomiką sugrąžinti į ilgalaikį tvarų kelią. Taip MFP papildo nuolatinę ES bendradarbiavimo pagalbą ir prisideda siekiant platesnio masto tikslo – išsaugoti stabilumą ir skatinti gerovę už ES ribų.

2016 m. pasižymėjo pažanga įgyvendinant jau veikiančias MFP programas, skirtas Gruzijai, Kirgizijos Respublikai, Tunisui ir Ukrainai, nors dėl priežasčių, kurių ES nekontroliuoja, kai kurias išmokas teko atidėti. Be to, atsižvelgiant į kai kuriose kaimyninėse šalyse tebesitęsiančią sudėtingą politinę ir ekonominę padėtį, buvo patvirtintos dvi Tunisui ir Jordanijai skirtos tolesnės operacijos ir viena nauja Moldovai skirta operacija, kurią Komisija pasiūlė 2017 m. sausio 13 d. 2016 m. buvo padaryta didelė pažanga rengiantis įgyvendinti Moldovai skirtą naują operaciją, todėl ji taip pat įtraukta į šią ataskaitą.

Ši metinė ataskaita parengta laikantis Komisijos įsipareigojimų teikti informaciją, kaip numatyta įvairiuose Tarybos ir bendruose Europos Parlamento ir Tarybos sprendimuose dėl MFP operacijų. Prie šios ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiama išsamesnės informacijos apie atskirų MFP operacijų makroekonomines aplinkybes ir tų operacijų įgyvendinimą, taip pat susijusi analizė.

2.    Pagrindiniai faktai

2.1.    Pastarųjų kelerių metų pokyčiai

Pastaraisiais metais MFP, kaip ES išorės priemonių rinkinio sudedamosios dalies, reikšmė vis labiau didėjo. Pažymėtina, kad, ES kaimyninėse šalyse besitęsiant nestabiliai makroekonominei ir politinei padėčiai, MFP plačiai pripažinta kaip veiksminga reagavimo į krizę priemonė, Europos Sąjungai suteikianti galimybę imtis aiškių ir lanksčių veiksmų ir užtikrinti didelį politinį poveikį. Tai matyti ir iš to, kad per pastaruosius aštuonerius metus nuolat didėjo MFP poreikis ir atitinkamai labai išaugo MFP apimtis – įsipareigojimai padidėjo nuo 1,5 mlrd. EUR (2000–2008 m. laikotarpiu) iki 5,1 mlrd. EUR (nuo 2009 m.).

Operacijų skaičius ir apimtis pirmą kartą padidėjo po 2008–2009 m. pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės 2 , o nuo 2013 m. MFP naudojamasi dar plačiau. Dėl politinių ir ekonominių neramumų Viduržemio jūros regiono arabų šalyse partnerėse nuo 2012 m. padidėjo MFP poreikis, prašymai suteikti paramą gauti iš Egipto, Jordanijos ir Tuniso. Tuo tarpu 2014 m. konfliktas Rytų Ukrainoje ir akivaizdžiai pablogėjusi šalies ekonominė ir finansinė padėtis paskatino suteikti precedento neturinčio dydžio MFP. Pažymėtina, kad 2014–2015 m. pagal tris MFP operacijas Ukrainai iš viso suteikta 3,4 mlrd. EUR – tai yra didžiausia finansinė pagalba, per tokį trumpą laiką suteikta ES nepriklausančiai šaliai.

2.2.    MFP priemonės veikimo gerinimas

ES kaimyninėse šalyse tebesitęsiant nestabiliai geopolitinei ir ekonominei padėčiai, tikėtina, kad ateinančiais metais ES makrofinansinės paramos poreikis ir toliau bus didelis. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija, atlikdama 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, pasiūlė veiksmingesnę makrofinansinės paramos priemonę 3 . Pagal šį pasiūlymą, kurį Komisija pateikė 2016 m. rugsėjo 14 d., padidinus Išorės veiksmų garantijų fondui skiriamą finansavimą, skolinimo pagal MFP pajėgumą siekiama padidinti nuo 500 mln. EUR iki 2 000 mln. EUR 4 .

Be to, naujausia patirtis, visų pirma poreikis greitai pradėti vykdyti naujas MFP operacijas Ukrainoje 2014 ir 2015 m., dar kartą parodė, jog reikia užtikrinti, kad MFP, kaip skubią priemonę, būtų galima greitai pasitelkti reaguojant į krizes. Vienas pagrindinių tikslų, kurių siekta 2011 m. Komisijos pateiktu pasiūlymu dėl pagrindų reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios MFP teikimo trečiosioms šalims nuostatos 5 , buvo paspartinti sprendimų priėmimą. Tačiau Europos Parlamentas ir Taryba (teisėkūros institucijos) nepatvirtino šio pasiūlymo ir vėliau Komisija jį atsiėmė. Taigi sprendimai dėl MFP ir toliau priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Teisėkūros institucijos pasistengė paspartinti sprendimų priėmimą pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Pirmiausia tokios pastangos buvo dedamos priimant sprendimą dėl naujausios MFP operacijos Ukrainoje – jis buvo priimtas 2015 m. per šiek tiek ilgiau nei tris mėnesius. Nepaisant to, galimybių paspartinti MFP sprendimų priėmimą pagal įprastą teisėkūros procedūrą tebėra nedaug.

2016 m. vasario 12 d. teikdama pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Tunisui suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba, Komisija į savo ankstesnių pasiūlymų tekstą įtraukė septynis techninius, su konkrečiomis šalimis nesusijusius pakeitimus. Teisėkūros institucijos pritarė penkiems iš septynių techninių pakeitimų, susijusiems su šiais penkiais konkrečiais Komisijos MFP sprendimų įgyvendinimo aspektais:

·vidutiniu MFP paskolų grąžinimo terminu;

·MFP sąlygų įvykdymu;

·MFP išmokėjimu;    

·ES finansinių interesų apsauga;

·veiklos vertinimais.

MFP pagrindiniai ypatumai dėl šių pakeitimų nesikeičia – pakeitimai padaryti atsižvelgiant į Komisijos sukauptą patirtį, jais iš esmės siekiama sprendimų technines formuluotes suderinti su nusistovėjusia ir suderinta MFP operacijų valdymo praktika. Be to, šiais pakeitimais siekiama aiškiau suformuluoti konkrečias nuostatas arba jas suderinti su konkrečiomis Audito Rūmų rekomendacijomis. Pasibaigus diskusijoms su Taryba ir Parlamentu, sutarta padaryti penkis 2016 m. gruodžio 14 d. Jordanijai skirto sprendimo 6 pakeitimus; dabar šis sprendimas naudojamas kaip būsimų MFP sprendimų pagrindas.

Komisija toliau bendradarbiaus su teisėkūros institucijomis ir ieškos būdų, kaip didinti dabartinio sprendimų priėmimo proceso efektyvumą ir veiksmingumą.

3.    2016 m. makrofinansinės pagalbos operacijos

3.1.    Apžvalga

Įgyvendinant MFP programas, iki 2016 m. pabaigos padaryta tokia pažanga:

-Gruzija. 2013 m. rugpjūčio mėn. ES patvirtino Gruzijai skirtą MFP operaciją 7 , pagal kurią numatyta skirti iki 46 mln. EUR pagalbą, išmokėtiną dviem lygiomis dalimis po 23 mln. EUR. Pirmoji dalis išmokėta 2015 m.: sausio mėn. – 13 mln. EUR dotacija, o balandžio mėn. – 10 mln. EUR paskola. Antrosios dalies (10 mln. EUR dotacijos ir 13 mln. EUR paskolos) išmokėjimas buvo atidėtas, nes nebuvo padaryta pakankama pažanga įgyvendinant programą, dėl kurios 2014 m. liepos mėn. buvo susitarta su TVF. 2017 m. balandžio 12 d. TVF vykdomajai valdybai patvirtinus naują išplėstinę fondo priemonės programą, kuriai skirta 285 mln. USD, 2017 m. gegužės mėn. Komisija išmokėjo antrąją MFP dalį;

-Jordanija II. 2015 m. baigus įgyvendinti 180 mln. EUR operaciją, 2016 m. gruodžio 14 d. teisėkūros institucijos priėmė sprendimą 8 , kuriuo Jordanijai suteikiama papildoma MFP (MFP II) – 200 mln. EUR paskola. Šią pagalbą numatoma išmokėti dviem vienodomis dalimis per 2017 m.;

-Kirgizijos Respublika. Pagal šią 2013 m. spalio mėn. patvirtintą MFP operaciją 9 suteikta 15 mln. EUR paskola ir 15 mln. EUR dotacija. Operacija baigta 2016 m., per du kartus išmokėjus antrąją dalį: 2016 m. vasario mėn. – 5 mln. EUR dotaciją, o 2016 m. balandžio mėn. – 10 mln. EUR paskolą;

-Tunisas I ir II. 2013 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą suteikti MFP Tunisui (MFP I), skiriant iki 250 mln. EUR paskolą. Tačiau teisėkūros institucijos iš dalies pakeitė šį pasiūlymą, pagalbos sumą padidinusios iki 300 mln. EUR, ir 2014 m. gegužės mėn. priėmė sprendimą 10 . 2015 m. išmokėjusi dvi pirmąsias dalis po 100 mln. EUR, dėl Tuniso institucijų vėlavimo įgyvendinti sutartas politikos priemones ES pagal programą negalėjo 2016 m., kaip iš pradžių buvo numatyta, išmokėti trečiosios – paskutiniosios – dalies. 2016 m. liepos 6 d. ES patvirtino papildomą Tunisui skirtą MFP – iki 500 mln. EUR paskolą 11 . Valstybėms narėms patvirtinus, 2017 m. balandžio 27 d. buvo pasirašytas susitarimo memorandumas ir paskolos susitarimas;

-Ukraina III. Tai trečioji operacija, kuri Ukrainoje įgyvendinama nuo 2014 m., pagal ją numatyta skirti iki 1,8 mlrd. EUR paskolą. Šią operaciją teisėkūros institucijos patvirtino 2015 m. balandžio mėn. Prie dviejų operacijų, kurios buvo įgyvendinamos 2014 m. gegužės mėn. – 2015 m. balandžio mėn. 12 , pridėjus šią trečiąją MFP operaciją, nuo krizės pradžios Ukrainai iš viso bus suteikta 3,4 mlrd. EUR ES MFP. 2015 m. liepos mėn. išmokėjus pirmąją dalį (600 mln. EUR), antroji 600 mln. EUR dydžio dalis ilgą laiką nebuvo mokama dėl nepakankamos pažangos įgyvendinant kai kurias sutartas reformų priemones. Tačiau, atsižvelgiant į priemones, kurias 2016 m. pabaigoje ir 2017 m. pradžioje valdžios institucijos patvirtino siekdamos spręsti kai kuriuos neišspręstus klausimus, ir į tai, kad Ukraina apskritai tinkamai įgyvendina MFP programą, 2017 m. balandžio mėn. ši dalis buvo išmokėta. Tikimasi, kad trečioji 600 mln. EUR dydžio dalis bus išmokėta per 2017 m. 

Be to, gavusi Moldovos Respublikos prašymą, 2017 m. sausio 13 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl MFP programos, pagal kurią šiai šaliai, susiduriančiai su vis sudėtingesnėmis ekonominėmis ir finansinėmis sąlygomis, būtų suteikta iki 100 mln. EUR parama. Pagal siūlomą ES MFP, kurią, tikimasi, Europos Parlamentas ir Taryba patvirtins 2017 m. viduryje, būtų skirta 40 mln. EUR dotacija ir 60 mln. EUR paskola, o lėšos būtų išmokėtos trimis dalimis 2017–2018 m. Pagalba bus išmokėta tik tokiu atveju, jei Moldova padarys deramą pažangą įgyvendindama TVF programą ir įvykdys konkrečias politines sąlygas, dėl kurių bus susitarta susitarimo memorandume su ES. 

3.2.    Atskiros operacijos pagalbą gaunančiose šalyse 2016 m.

3.2.1.    Gruzija

2013 m. rugpjūčio mėn. ES patvirtino Gruzijai skirtą MFP programą, pagal kurią numatyta skirti iki 46 mln. EUR, pusę šios sumos suteikiant kaip paskolą, o pusę – kaip dotaciją, ir lėšas išmokant dviem lygiomis dalimis. 2014 m. liepos mėn. Gruzijai ir TVF sudarius rezervinį susitarimą dėl 154 mln. USD suteikimo, 2014 m. gruodžio mėn. buvo pasirašytas susitarimo memorandumas, paskolos susitarimas ir dotacijos susitarimas; juos pagal poreikį ratifikavo Gruzijos Parlamentas.

Remiantis tuo, kad TVF programa buvo tinkamai įgyvendinama, pirmoji MFP dalis buvo išmokėta 2015 m. sausio mėn. (13 mln. dotacija) ir 2015 m. balandžio mėn. (10 mln. paskola). Gruzijos institucijos įgyvendino visas susitarimo memorandume nurodytas priemones, būtinas antrajai daliai, t. y. 10 mln. EUR dotacijai ir 13 mln. EUR paskolai, gauti, tačiau išmokėjimas buvo atidėtas dėl problemų įgyvendinant TVF programą. Tačiau 2017 m. balandžio 12 d. TVF vykdomoji valdyba patvirtino naują Gruzijai skirtą susitarimą dėl 285 mln. USD išplėstinės fondo priemonės. Todėl 2017 m. gegužės mėn. Komisija nusprendė išmokėti antrąją MFP dalį. Valdžios institucijos taip pat išreiškė susidomėjimą galima tolesne MFP operacija, kuria būtų papildyta TVF programa.

2016 m. Gruzijos išorės aplinka tebebuvo prasta, dėl to, sumažėjus eksportui ir emigrantų perlaidoms, BVP augo palyginti silpnai– maždaug 2,7 proc. Esant tokioms aplinkybėms, dėl mažesnių, nei tikėtasi, pajamų ir padidėjusių išlaidų artėjant 2016 m. spalio mėn. rengiamiems parlamento rinkimams padidėjo Gruzijos biudžeto deficitas. Per pastaruosius dvejus metus labai nuvertėjo laris – nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. jo vertė JAV dolerio atžvilgiu sumažėjo 50 proc. Padidėjo išorinis pažeidžiamumas – apskaičiuota, kad 2016 m. pabaigoje einamosios sąskaitos deficitas siekė 13,3 proc. BVP, išorės skola – 108 proc. BVP. Kadangi 80 proc. valdžios sektoriaus skolos buvo išreikšta užsienio valiuta, dėl lario nuvertėjimo taip pat padidėjo valstybės skolos santykis su BVP, nors valdžios sektoriaus skola, vertinant JAV doleriais, iš esmės nepasikeitė. Užsienio valiutos atsargų lygis buvo palyginti stabilus – 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje jis sudarė 2,8 mlrd. USD (t. y. padidėjo, palyginti su 2,7 mlrd. USD 2014 m. gruodžio mėn. ) ir prilygo maždaug keturių mėnesių 2017 m. prognozuojamo importo vertei. Gruzijos finansų sistema apskritai tebėra stipri ir tinkamai kapitalizuota – pirmiausia dėl centrinio banko vykdomos tinkamos priežiūros ir reguliavimo.

3.2.2.    Jordanija

Padidėjus nestabilumui regione ir dėl to susilpnėjus ekonomikai, 2016 m. kovo 3 d. Jordanijos institucijos paprašė antrosios MFP programos. 2016 m. vasario 4 d. Londone surengtoje konferencijoje „Supporting Syria and the Region“ („Parama Sirijai ir regionui“) Komisija įsipareigojo skirti 2,4 mlrd. EUR ir 2016 m. birželio 29 d. priėmė sprendimo dėl antrosios Jordanijai skirtos MFP operacijos, pagal kurią būtų suteikta 200 mln. EUR paskola, pasiūlymą. Šią pagalbą numatoma išmokėti dviem vienodomis dalimis 2017 m. Šia nauja MFP programa, patvirtinta 2016 m. gruodžio 14 d., keičiama sėkmingai įgyvendinta pirmoji MFP operacija, pagal kurią buvo suteikta 180 mln. EUR paskola, visa išmokėta 2015 m. Pastebėta tam tikrų 2016 m. rugpjūčio mėn. patvirtintos trejų metų 723 m. mln. USD vertės TVF programos, grindžiamos išplėstine fondo priemone (IFP), įgyvendinimo vėlavimo atvejų, daugiausia susijusių su mokesčių reformos sritimi.

Apskaičiuota, kad, tebesitęsiant konfliktams Irake ir Sirijoje, 2016 m. Jordanijos BVP augimas sulėtėjo nuo 2,4 proc. (2015 m.) iki 2,1 proc. Jaunimo nedarbo lygis išaugo nuo 13,1 proc. (2015 m.) iki 15,3 proc. (2016 m.). Smarkiai sumažėjus kuro ir transportavimo kainoms, 2015 m. mažėjusi infliacija ir toliau mažėjo – 2016 m. ji sumažėjo 0,8 proc.

Nepaisant ekonomikos lėtėjimo, apskaičiuota, kad bendras biudžeto deficitas sumažėjo nuo 5,4 proc. BVP (2015 m.) iki 3,6 proc. BVP (2016 m.). Jordanijos bendra valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 93,4 proc. BVP (2015 m. pabaigoje) iki 95,6 proc. BVP (2016 m. lapkričio mėn.). Tačiau, TVF vertinimu, valdžios sektoriaus skolos dinamika bus tvari, jei šalis ir toliau vykdys vidutinės trukmės biudžeto koregavimą ir bus remiama tarptautinės bendruomenės. Apskaičiuota, kad einamosios sąskaitos deficitas (neįskaitant dotacijų) padidėjo nuo 12 proc. BVP (2015 m.) iki 12,6 proc. BVP (2016 m.). 2016 m. gruodžio mėn. grynosios tarptautinės atsargos užsienio valiuta sudarė 12,8 mlrd. USD ir prilygo 7,2 mėnesio prognozuojamo importo vertei.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrame pareiškime, patvirtintame priimant sprendimą, kuriuo patvirtinama antroji MFP operacija, Komisija įpareigota prireikus pateikti pasiūlymą dėl trečiosios MFP operacijos, pagal kurią būtų suteikta didesnė suma, kai bus sėkmingai įgyvendinta antroji MFP operacija ir jeigu bus įvykdytos įprastos išankstinės tokio pobūdžio pagalbos teikimo sąlygos, įskaitant Komisijos atnaujintą Jordanijos išorės finansavimo poreikių vertinimą. .

3.2.3.    Kirgizijos Respublika

Dėl etninio ir politinio smurto protrūkių smarkiai sumažėjus ekonominės veiklos aktyvumui ir susidarius dideliam išorės finansavimo trūkumui, 2010 m. liepos mėn. Biškeke vykusioje tarptautinėje donorų konferencijoje ES įsipareigojo remti Kirgizijos Respublikos ekonomikos atsigavimą. Todėl 2011 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą suteikti Kirgizijos Respublikai iki 30 mln. EUR MFP (15 mln. EUR paskolą ir 15 mln. EUR dotaciją). Šį MFP sprendimą Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2013 m. spalio 22 d. Susitarimo memorandumas ir paskolos susitarimas buvo pasirašyti 2014 m. pabaigoje ir 2015 m. vasario mėn. ratifikuoti Kirgizijos Parlamente.

Ši MFP operacija buvo išskirtinė tuo, kad Kirgizijos Respublika yra už įprastos geografinės MFP tiekimo zonos ribų. Tačiau tai buvo pateisinama tuo, kad šioje šalyje sparčiai vykdomos demokratijai palankios politinės ir ekonominės reformos, ir tuo, kad šis regionas ekonominiu ir politiniu požiūriais yra svarbus Europos Sąjungai. Pirmoji dalis buvo išmokėta 2015 m.: 2015 m. birželio mėn. išmokėta 10 mln. EUR dotacija, o 2015 m. spalio mėn. – 5 mln. EUR paskola. Sėkmingai užbaigus antrosios dalies sąlygų laikymosi peržiūrą, 2016 m. vasario 10 d. Komisija Kirgizijos valdžios institucijoms išmokėjo šios dalies dotacijos dalį (5 mln. EUR). Paskolos dalis (10 mln. EUR) buvo išmokėta 2016 m. balandžio 13 d.

Nuo tada, kai sulėtėjo regiono ekonomika, o ypač po to, kai 2014 m. prasidėjo Rusijos ekonomikos nuosmukis, Kirgizijos ekonomikos padėtis buvo palyginti gera. Kirgizijos BVP, 2014 m. augęs 3,6 proc., o 2015 m. – 3,5 proc., dėl gerų šalies žemės ūkio ir paslaugų sektorių rezultatų 2016 m. išaugo 3,8 proc. Sumažinus išlaidas ir atidėjus kai kurių investicinių projektų užbaigimą, 2016 m. biudžeto deficitas sumažėjo nuo 7,9 proc. BVP (2015 m.) iki 4,5 proc. BVP. 2016 m. pabrangusio somo (13 proc. JAV dolerio atžvilgiu) įtaką importo kainoms ir šio pabrangimo dalinį grandininį poveikį vidaus kainoms sustiprino tvirta pinigų politikos kryptis ir didesnio emigrantų perlaidų srauto poveikis namų ūkių vartojimui. Tai padarė pageidaujamą poveikį infliacijai – 2016 m. ji sumažėjo iki –0,4 proc.

Šalies mokėjimų balanso padėtis tebėra prasta, tačiau ji tokia dėl struktūriniu požiūriu didelio einamosios sąskaitos deficito, kuris, apskaičiuota, 2016 m. pagerėjo labai nedaug – nuo 10,9 proc. BVP (2015 m.) iki 9,6 proc. BVP. 2016 m. pabaigoje bendros tarptautinės atsargos buvo 1,97 mlrd. USD arba 3,8 mėnesio prognozuojamo importo vertės.

3.2.4.    Moldova

Per pastaruosius kelerius metus Moldovos Respublika patyrė tiek ekonominių, tiek politinių sunkumų. 2014 m. lapkričio mėn. kilo didelis skandalas dėl sukčiavimo bankų sektoriuje, atskleidęs rimtas valdymo problemas, be to, šalyje buvo susidariusi nestabili politinė padėtis. Dėl šių aplinkybių taip pat sulėtėjo ekonomikos augimas ir laikinai sustabdyta Moldovos tarptautinių partnerių parama biudžetui.

2015 m. Moldovoje prasidėjo nuosmukis, BVP sumažėjo 0,5 proc. 2016 m. BVP išaugo apie 2 proc., tam daugiausia įtakos turėjo aktyvesnė žemės ūkio veikla. Vartotojų kainų infliacija ir toliau mažėjo: 2015 m. ji buvo 13,5 proc., o 2016 m. pabaigoje sumažėjo iki 2,4 proc.

Dėl mažesnių biudžeto pajamų ir nutrauktos donorų paramos biudžetui vyriausybė patyrė didelį finansinį spaudimą. Dėl šių veiksnių biudžeto deficitas padidėjo iki 3,2 proc. BVP. Dėl 2015 m. centrinio banko trims likviduojamiems bankams suteiktų skubių paskolų su valstybės garantija, 2016 m. valdžios sektoriaus skola padidėjo iki 45,7 proc. BVP. Dėl finansų sektoriaus krizės tarptautinės atsargos nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. vasario mėn. sumažėjo 35 proc. iki 1,7 mlrd. USD arba maždaug 4,3 mėnesio importo vertės. Nuo tada iki 2016 m. gruodžio mėn. dėl užsienio valiutų rinkos stabilizavimosi ir atsigavimo centrinis bankas sukaupė 2,1 mlrd. USD užsienio atsargų, prilygstančių maždaug 5,1 mėnesio prognozuojamo importo vertei.

Šiomis aplinkybėmis 2016 m. liepos mėn. valdžios institucijoms galiausiai pavyko susitarti su TVF dėl programos, kuri bus remiama pagal 179 mln. USD vertės trejų metų susitarimą dėl išplėstinės kredito priemonės ir išplėstinės fondo priemonės (IKP / IFP). 2016 m. lapkričio 7 d. TVF valdyba patvirtino šį susitarimą, o 2017 m. balandžio 28 d. buvo baigta pirmoji šios programos peržiūra.

Gavusi Moldovos vyriausybės prašymą ir atsižvelgdama į pirmiau minėtas politines ir ekonomines aplinkybes, 2017 m. sausio 13 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė sprendimo Moldovos Respublikai suteikti iki 100 mln. EUR MFP – 60 mln. EUR paskolą ir 40 mln. EUR dotaciją, pasiūlymą. Siūloma suma pateisinama atsižvelgiant į šalies išorės finansavimo poreikių vertinimą, TVF programos dydį, naštos pasidalijimo motyvus ir turimas finansavimo iš ES biudžeto galimybes. Dotacijos dalis pateisinama atsižvelgiant į lėtą Moldovos ekonominį vystymąsi ir jos teisę gauti lengvatinį TVF ir Pasaulio banko finansavimą.

3.2.5.    Tunisas

2016 m. gegužės mėn. Tunisas ir TVF sudarė susitarimą dėl 2,9 mlrd. USD vertės išplėstinės fondo priemonės, kuris baigia galioti 2020 m. gegužės mėn. ir kuriuo siekiama paremti šalies penkerių metų ekonominę programą (2016–2020 m.). IFP taikoma pagal TVF 24 mėnesių rezervinį susitarimą, kurio vertė yra 1,75 mlrd. USD ir kurį TVF patvirtino 2013 m. birželio mėn., ir sudarė 2015 m. gruodžio mėn. Tunisas iš ES gavo papildomą MFP – 300 mln. EUR paskolą. Ši operacija buvo patvirtinta 2014 m. gegužės mėn., o pagalba iš dalies (pirmosios dvi dalys – iš viso 200 mln. EUR) išmokėta 2015 m. Pagal šią operaciją numatytos paskutinės dalies (100 mln. EUR) išmokėjimas buvo atidėtas dėl to, kad buvo nepakankamai įgyvendintos kai kurios sutartos politikos priemonės ir kilo sunkumų įgyvendinant TVF programą. Atsižvelgdamos į tebesitęsiančius ekonominius sunkumus, kuriuos dar labiau padidino 2015 m. įvykdyti teroristiniai išpuoliai, ir į bendrą nestabilumą regione, 2016 m. liepos 6 d. teisėkūros institucijos patvirtino papildomą MFP Tunisui – iki 500 mln. EUR paskolą. 2016 m. gruodžio mėn. pasibaigus Komisijos ir Tuniso institucijų deryboms, 2017 m. balandžio 27 d. pasirašytas susitarimo memorandumas ir paskolos susitarimas.

Apskaičiuota, kad 2016 m. Tuniso BVP augimas pasiekė 1,1 proc., t. y. šiek tiek paspartėjo, palyginti su 0,8 proc. 2015 m. Nedarbo lygis siekia 15,5 proc. 2016 m. vidutinė infliacija buvo maždaug 3,7 proc., t. y. sumažėjo, palyginti su 5 proc. 2015 m.; manoma, kad 2017 m. vidutinė infliacija pasieks vidutiniškai 3,9 proc.

Kalbant apie viešuosius finansus, apskaičiuota, kad 2016 m. valdžios sektoriaus deficitas siekė 6 proc. BVP (palyginti su 4,6 proc., kaip sutarta pagal TVF programą). Toks deficitas susidarė dėl įvairių veiksnių, įskaitant tai, kad surinkta mažiau, nei tikėtasi, mokesčių, patirta daugiau skolos tvarkymo išlaidų (iš dalies – dėl Tuniso dinaro nuvertėjimo) ir padidėjo viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos. Centrinės valdžios skola ir toliau didėjo: 2016 m. ji siekė 63 proc. BVP, t. y. padidėjo, palyginti su 2015 m., kai ji buvo 55 proc. Be to, pagal planą per ateinančius dvejus metus Tunisas turėtų grąžinti gerokai didesnę savo valdžios sektoriaus skolos sumą.

Nepaisant sumažėjusių naftos kainų, vangesnės vidaus ekonomikos veiklos ir geresnių eksporto rezultatų, neigiami teroristinių išpuolių padariniai turizmui prisidėjo prie to, kad 2016 m. einamosios sąskaitos lygis išliko netvarus ir aukštas – 9 proc. BVP. Apskaičiuota, kad atsargos siekė beveik 6,1 mlrd. USD arba apie 4,3 mėnesio importo vertės.

3.2.6.    Ukraina

Reaguodama į sparčiai prastėjančią Ukrainos ekonominę padėtį ir prastą mokėjimų balanso būklę, 2015 m. sausio mėn. Komisija pasiūlė naują MFP operaciją (iki 1,8 mlrd. EUR paskolą), kuri būtų išmokėta trimis lygiomis dalis po 600 mln. EUR. Pirmoji dalis pagal šią naują operaciją (MFP III) buvo išmokėta 2015 m. liepos mėn. 13 2016 m. Komisija pagal savo MFP operaciją neišmokėjo nė vienos dalies, nes Ukrainos institucijos nepadarė pakankamos pažangos įgyvendindamos kai kurias susitarimo memorandume nurodytas reformas. Tačiau Komisija, atsižvelgdama į priemones, kurias 2016 m. pabaigoje ir 2017 m. pradžioje valdžios institucijos patvirtino siekdamos spręsti kai kuriuos neišspręstus klausimus, ir į tai, kad apskritai šalis tinkamai įgyvendina MFP programą, 2017 m. balandžio mėn. išmokėjo antrąją 600 mln. EUR dydžio dalį. Ukraina pagal MFP III iš principo gali gauti dar 600 mln. EUR. Tai, ar Ukraina gaus šią pagalbą, priklauso nuo to, ar ji sėkmingai įgyvendins susitarimo memorandume nurodytas priemones ir toliau darys pažangą įgyvendindama TVF programą – 2015 m. kovo mėn. patvirtintą ketverių metų IFP, kurios vertė – apie 17,5 mlrd. USD. Paskutinė dalis (1 mlrd. USD) pagal TVF programą išmokėta 2017 m. balandžio mėn.; nuo 2015 m. iš viso jau išmokėta 8,5 mlrd. USD.

2016 m. Ukrainos ekonomika stabilizavosi. Tai pasiekta taikant griežtas politikos reagavimo priemones, skirtas ilgalaikiams disbalansams šalinti, ir naudojantis nuolatine tarptautine finansine ir technine parama, padėjusia įveikti pasitikėjimo krizę. Taip pirmą kartą per ketverius metus užtikrintas realus ekonomikos augimas. BVP augimas siekė 2,3 proc., jam teigiamos įtakos turėjo didėjanti namų ūkių paklausa ir vėl suaktyvėjusi investavimo veikla.

Tai, kad ekonomika stabilizavosi, buvo matyti ir iš gerokai sumažėjusios infliacijos (nuo 43,4 proc. 2015 m. pabaigoje iki 12,4 proc. 2016 m. pabaigoje) ir sumažėjusio užsienio valiutų rinkos kintamumo. Vykdant apdairią fiskalinę politiką, 2016 m. pasiektas 2,3 proc. BVP konsoliduotas valdžios sektoriaus deficitas, gerokai mažesnis už pradinį – 3,7 proc. – tikslą. Fiskalinis konsolidavimas ir bendrovės Naftogaz veiklos deficito pašalinimas labai padėjo apriboti skolos santykio su BVP didėjimą; 2016 m. pabaigoje šis santykis buvo 81,0 proc., t. y. šiek tiek didesnis nei 79,1 proc. ankstesnių metų rodiklis. Tai pasiekta nepaisant didžiausio komercinių paskolų teikėjo PrivatBank nacionalizavimo išlaidų.

2016 m. suaktyvėjus investavimo veiklai, einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 4,1 proc. BVP. Kitas svarbus veiksnys buvo menkas eksportas – jam įtakos turėjo mažos biržos prekių kainos ir papildomos prekybos kliūtys, kurių atsirado Rusijai uždraudus tranzitinį eksportą į Vidurinę Aziją. Tačiau einamosios sąskaitos deficitas tebebuvo mažesnis už didžiausią lygį, kuris buvo pasiektas 2013 m., kai deficitas sudarė 8,7 proc. BVP, ir buvo visiškai padengtas kapitalo įplaukomis. Nors 2016 m. tarptautinė finansinė pagalba nebuvo tokia didelė, kokios tikėtasi, ji ir toliau padėjo formuoti tarptautines atsargas: 2016 m. jos padidėjo iki 15,5 mlrd. USD arba 3,5 mėnesio kitų metų prognozuojamo eksporto vertės.

4.    Tinkamo MFP lėšų panaudojimo užtikrinimas. Veiklos vertinimai ir ex post vertinimai

4.1.    Veiklos vertinimai

Laikydamasi ES finansinio reglamento reikalavimų, Komisija, padedama išorės konsultantų, atlieka veiklos vertinimus, kad gautų deramus patikinimus, jog pagalbą gaunančiose šalyse tinkamai veikia administracinės ir finansinės procedūros.

Atliekant veiklos vertinimus daugiausia dėmesio skiriama viešųjų finansų valdymo sistemoms, visų pirma finansų ministerijų ir centrinių bankų procedūroms ir darbo organizavimui, konkrečiau – sąskaitų, į kurias pervedamos ES lėšos, administravimui. Be to, daug dėmesio skiriama išorės audito institucijų veiklai, jų nepriklausomumui, darbo programoms ir jų taikomų kontrolės priemonių veiksmingumui. Tikrinamos ir viešųjų pirkimų procedūros centriniu lygmeniu.

2016 m. Komisija, rengdamasi naujoms MFP operacijoms Moldovoje ir Jordanijoje, šiose šalyse atliko veiklos vertinimus. Šie vertinimai atitinkamai buvo baigti 2016 m. vasario ir rugsėjo mėn. Abiem atvejais padaryta išvada, kad minėtose šalyse taikomomis procedūromis suteikiamos pakankamos garantijos, kad būtų galima vykdyti numatytas MFP operacijas.

4.2.    Ex post vertinimai

Laikydamasi ES Finansinio reglamento, Komisija, siekdama įvertinti MFP programų poveikį, atlieka baigtų įgyvendinti MFP programų ex post vertinimus 14 . Pagrindiniai tikslai:

I.analizuoti poveikį pagalbą gaunančios šalies ekonomikai, ypač jos išorės pozicijos tvarumui;

II.įvertinti papildomą ES veiksmų naudą.

2016 m. pabaigoje buvo pradėti Ukrainai skirtų MFP I ir MFP II operacijų ir Jordanijai skirtos MFP I operacijos ex post vertinimai, juos numatoma pabaigti 2017 m.

5.    Prašymai suteikti pagalbą ir būsimi Komisijos pasiūlymai. Biudžeto padėtis

2017 m. MFP operacijų programa:

I.įgyvendinti šiuo metu vykdomas MFP operacijas, kaip apibūdinta pirmiau. Jos apima paskutinių dalių vykdant Gruzijai skirta operaciją ir Tunisui skirta pirmąją operaciją išmokėjimą, taip pat dviejų paskutinių dalių vykdant Ukrainai skirtą trečiąją operaciją, ir visų dalių vykdant tolesnes Tunisui ir Jordanijai skirtas operacijas, išmokėjimą;

II.patvirtinti ir įgyvendinti Moldovai skirtą operaciją, numatant išmokėti pirmąsias dvi pagalbos lėšų išmokas;

III.patvirtinti galimas naujas programas, remiantis iki šiol gautais Armėnijos, Gruzijos ir Egipto prašymais, taip pat galimą tolesnę Jordanijai skirtą operaciją.

Pagal pirmiau nurodytą 2017 m. MFP operacijų programą per metus bus išmokėta 1,9 mlrd. EUR MFP išmokų. Nors tai ir reiškia, kad didėja MFP priemonės svarba ir reikšmė, tokia suma iš dalies susidarė ir dėl to, kad buvo atidėtos kai kurios išmokos, kurias iš pradžių buvo numatyta išmokėti 2016 m. Išmokos buvo atidėtos dėl įvairių priežasčių, daugiausia – dėl nacionalinių institucijų vėlavimo įgyvendinti sutartas politikos priemones, delsimo surengti derybas dėl susitarimo memorandumo arba sunkumų įgyvendinant atitinkamą TVF programą.

Lentelėje pateikiama 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. (negalutiniai duomenys) su MFP dotacijomis susijusių įsipareigojimų ir mokėjimų apžvalga. 2017 m. prognozė yra negalutinė, į ją įtrauktos tik tos MFP operacijos, dėl kurių teisėkūros institucijos jau priėmė sprendimus arba dėl kurių Komisija yra pateikusi sprendimo pasiūlymus

Be MFP operacijų, kurios yra įgyvendinamos arba rengiamos, šiuo metu taip pat yra gauti Armėnijos, Gruzijos ir Egipto prašymai suteikti ES makrofinansinę pagalbą:

·2014 m. vasario mėn. Komisija gavo Armėnijos prašymą suteikti MFP. Tačiau šios šalies mokėjimų balanso padėtis buvo pripažinta nepakankamai bloga, kad suteiktų pagrindą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl MFP, nors ir buvo patvirtintas finansavimo susitarimas su TVF. Nepaisydama to, Komisija toliau stebi ekonominę ir finansinę padėtį Armėnijoje. Kadangi TVF IFP programa baigiasi 2017 m., tai, ar prašymas bus svarstomas iš naujo, priklausys ir nuo to, ar bus pradėtas įgyvendinti naujas TVF planas;

·2017 m. vasario mėn. Gruzijos institucijos išreiškė susidomėjimą tolesne MFP operacija. Kadangi TVF vykdomoji valdyba tinkamai patvirtino naują TVF programą, Komisija, atsižvelgdama į šalies išorės finansavimo poreikius, yra pasirengusi svarstyti tolesnę Gruzijai skirtą MFP operaciją;

·2012 m. lapkričio mėn. Egiptas atnaujino prašymą suteikti MFP – iš viso 500 mln. EUR; Komisija svarstė galimybę pateikti pasiūlymą, veikiausiai – dėl 450 mln. EUR paskolos ir 50 mln. EUR dotacijos. Tačiau MFP pasiūlymo priėmimas buvo laikinai sustabdytas, laukiant, kol bus patvirtinta Egiptui skirta TVF programa, ir atsižvelgiant į 2013 m. liepos mėn. prasidėjusius politinius įvykius šalyje. 2016 m. lapkričio mėn. TVF vykdomoji valdyba patvirtino maždaug 12 mlrd. USD vertės trejų metų programą pagal IFP. Pirmaisiais programos metais finansavimo trūkumas buvo pašalintas pasinaudojant TVF ir kitų daugiašalės ir dvišalės paramos teikėjų įnašais. Tačiau gali būti, kad tuo atveju, jei finansavimo vis vien nepakaks, ES bus prašoma apsvarstyti galimybę Egipte įgyvendinti MFP operaciją.

(1)

Makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims, išskyrus besivystančias šalis, teisinis pagrindas yra SESV 212 straipsnis.

(2)

Tada pradėtos šešios naujos MFP operacijos, skirtos padėti Armėnijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Gruzijai, Moldovai, Serbijai ir Ukrainai, – iš viso suteikta 1,3 mlrd. EUR parama.

(3)

SWD(2016) 299 final.

(4)

Išorės veiksmų garantijų fondas prisiima ES tenkančią bendrą riziką, kad šalys, kurios naudojasi MFP, taip pat EIB ir Euratomo išorės skolinimo operacijomis, negrąžins paskolintų lėšų. Šis fondas finansuojamas skiriant 9 proc. nuo visų pagal ES biudžeto garantiją neįvykdytų įsipareigojimų, esančių metų pabaigoje, taikant dvejų metų atidėjimą. Norint pasiekti 2 000 mln. EUR per metus skolinimo pajėgumą, kasmet reikės papildomai skirti 135 mln. EUR.

(5)

 KOM(2011) 396 galutinis, 2011 7 4.

(6)

2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2016/2371, kuriuo Jordanijos Hašimitų Karalystei suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba (OL L 352, 2016 12 23, p. 18).

(7)

2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 778/2013/ES, kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba (OL L 218, 2013 8 14, p. 15).

(8)

2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2016/2371, kuriuo Jordanijos Hašimitų Karalystei suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba (OL L 352, 2016 12 23, p. 18).

(9)

2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1025/2013/ES, kuriuo suteikiama makrofinansinė pagalba Kirgizijos Respublikai (OL L 283, 2013 8 14, p. 1).

(10)

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 534/2014/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Tuniso Respublikai (OL L 151, 2014 5 21, p. 9).

(11)

2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2016/1112, kuriuo Tunisui suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba (OL L 186, 2016 7 9, p. 1).

(12)

2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/601 dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 100, 2015 4 15, p. 1).

(13)

Šis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į dvi 2014 m. ir 2015 m. pradžioje įgyvendintas MFP programas (MFP I ir MFP II), kurių bendra vertė – 1,61 mlrd. EUR.

(14)

Visų ex post vertinimų ataskaitos skelbiamos Ekonomikos ir finansų reikalų GD svetainėje, žr. http://ec.europa.eu/dgs/economy_finance/evaluation/completed/index_en.htm .