52017DC0124

5.2.Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD49

5.2.1.Pagrindinės klaidų priežastys49

5.2.2.Taisomieji veiksmai, kurių imtasi49

a)Paprastinimas49

b)Valdymo ir kontrolės sistemų stiprinimas49

c)2014–2020 m. teisinė sistema50

5.3.Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas51

5.3.1.Pagrindinės klaidų priežastys51

5.3.2.Taisomieji veiksmai, kurių imtasi51

IV.Išvados53

1.Labai pagerintas finansų valdymas, dėl to sumažėjo klaidų lygiai53

2.Komisijos ir Audito Rūmų nuomonės dėl klaidų lygių ir pagrindinių priežasčių sutampa53

3.Poreikis atsižvelgti į daugiametį didelės ES išlaidų dalies pobūdį53

4.Valdymo ir kontrolės išlaidos ir tolesnio supaprastinimo poreikis53

5.Komisija nuolat imasi veiksmų, kuriais šalinamos pagrindinės finansinio klaidų poveikio priežastys.53

I.Įžanga ir santrauka

Šiame komunikate, laikantis Finansinio reglamento 1 32 straipsnio 5 dalies, pateikiama išsami pagrindinių klaidų, padarytų vykdant ES biudžetą, priežasčių ir veiksmų, kurių imtasi, analizė. Šis komunikatas – atsakas į Europos Parlamento 2 ir Tarybos 3 reikalavimus pateikti nuolatinio aukšto klaidų lygio ir jų pagrindinių priežasčių ataskaitą. Jis pagrįstas Komisijos turima informacija, daugiausia susijusia su 2007–2013 m. programavimo laikotarpio mokėjimais.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 317 straipsnį pirminė atsakomybė už tinkamo biudžeto lėšų panaudojimo užtikrinimą tenka Komisijai.

Nors galutinė atsakomybė už ES biudžeto įvykdymą tenka Komisijai, apie 80 % išlaidų pagal pasidalijamojo valdymo principą faktiškai tiesiogiai patiria valstybės narės. Tai būdinga visų pirma bendrai žemės ūkio politikai ir struktūriniams ir investicijų fondams. Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, reglamentavimo sistemoje reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų įgyvendinančiąsias institucijas (žemės ūkio paramos mokėjimo agentūras ir sanglaudos politikos lėšų valdymo institucijas) ir išorės audito įstaigas (žemės ūkio sertifikavimo įstaigas ir sanglaudos politikos audito institucijas), kurios kasmet vietoje atlieka apie 19 000 auditų. Likę 20 % ES biudžeto įvykdoma pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą per trečiąsias šalis, būtent Europos ar tarptautines finansų įstaigas, pvz., Europos investicijų banką arba Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrą.

Atidžiai ištyrusi išorės auditorių vykdomos veiklos patikimumą, Komisija taiko vieno bendro audito metodą, pagal kurį kiekvienas aukštesnis kontrolės lygmuo yra grindžiamas žemesniu kontrolės lygmeniu. Vadovaudamiesi šiuo požiūriu, kurio tikslas – išvengti kontrolės veiklos dubliavimosi ir sumažinti bendras administracines kontrolės bei audito veiklos išlaidas ir galutinių naudos gavėjų naštą, įvairūs Komisijos departamentai kasmet atlieka apie 250 auditų sanglaudos ir žemės ūkio srityse 4 .

Tiesioginio ir netiesioginio valdymo atvejais Komisijos vykdoma priežiūra grindžiama jos ex post tikrinimo ir (arba) audito padalinių veikla ir (arba) samdomų išorės auditorių veiklos rezultatais (pvz., tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi srityje ir Europos kaimynystės politikos ir plėtros derybų srityje).

Europos Komisija rengia metinę biudžeto įvykdymo ataskaitą, t. y. metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą 5 , taip pat įvairios Komisijos tarnybos rengia išsamias metines veiklos ataskaitas. Remiantis Komisijos turima informacija, jose kartu pateikiama išsami metinio biudžeto vykdymo ir viešųjų išlaidų indėlio siekiant rezultatų vietoje apžvalga. Be to, šiose ataskaitose pateikiamas atitinkamo generalinio direktoriaus atliktas valdymo ir kontrolės sistemų veikimo vertinimas, išlygos, kuriomis nustatomi galimi trūkumai, ir išsami analizė, kuria įrodomas patikimas finansų valdymas.

Valdymo ir atskaitomybės tikslais Komisijos departamentai teikia tiksliausius klaidų lygio įverčius savo atsakomybės srityse, atsižvelgdami į visą svarbią informaciją, įskaitant statistiškai reprezentatyvių imčių kontrolės ir audito rezultatus, ir vadovaudamiesi profesine nuovoka. Vadovaudamasi šiuo vertinimu, Komisija nustato ES biudžeto vykdymo klaidų lygio įverčius dviem proceso etapais: įvertintos su rizika susijusios sumos atliekant mokėjimą ir (arba) teikiant ataskaitą, ir įvertintos su rizika susijusios sumos užbaigiant programą, t. y. kai įvykdomi visi su neteisėtai išmokėtomis sumomis susiję taisomieji veiksmai. Be to, Komisija kasmet skelbia komunikatą dėl ES biudžeto apsaugos 6 , kuriame išsamiau aprašomos prevencinės ir taisomosios priemonės. Šios dvi ataskaitos dabar įtraukiamos į vieną finansinių ataskaitų rinkinį 7 , iš kurio galima susidaryti išsamų vaizdą apie ES biudžeto įvykdymą praėjusiais metais.

Pagal Sutarties 287 straipsnį Europos Audito Rūmai (toliau – Audito Rūmai) Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia metinį sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą. Audito Rūmai nustato statistinėmis imtimis pagrįstą klaidų lygį, taikydami kiekvienos daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijos ir viso biudžeto išlaidų labiausiai tikėtiną klaidų lygį, apatinę klaidų ribą ir viršutinę klaidų ribą. Šie klaidų įverčiai yra teisės normų nesilaikymo, taigi ir teisėtumo ir tvarkingumo principų nesilaikymo administracinių reikalavimų požiūriu rodiklis, kuris neturėtų būti klaidingai laikomas sukčiavimo ar faktiškai suteiktų paslaugų ar prekių arba pasiektų rezultatų neatitinkančių išlaidų rodikliu 8 .

Dėl šios įvairiais lygmenimis vykdomos griežtos kontrolės sistemos finansų valdymas per pastarąjį dešimtmetį labai pagerėjo. Dėl nuolatinio Europos Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų tikrinimo padidėjo visos ES lėšų kontrolės grandinės – ir Komisijos, ir valstybių narių institucijų, taip pat trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų – profesionalumas.

Be to, pastaraisiais metais Komisija ir Audito Rūmai, vertindami klaidas, darė vis panašesnes išvadas dėl klaidų lygio. Komisijos nustatyti daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijų ir svarbiausių išlaidų sričių įverčiai iš esmės atitinka Audito Rūmų nustatytą intervalą nuo viršutinės klaidų ribos iki apatinės klaidų ribos.

Gerėjant finansų valdymui, ir Komisijos, ir Audito Rūmų rezultatai rodo, kad klaidų lygis mažėja (žr. 2 diagramą). Šie metiniai įverčiai iki 2009 m. kai kuriose politikos srityse (visų pirma sanglaudos politikos srityje) buvo dviženkliai, tačiau šiuo metu yra gerokai mažesni – mažiau nei 5 % daugumoje politikos sričių, o kai kuriose srityse yra artimi 2 % ar netgi mažesni. Be to, klaidų lygio įverčiai labai skiriasi priklausomai nuo politikos srities ir paramos schemos 9 .

Nepaisydami padarytos pažangos, Audito Rūmai iki šiol nepateikė palankaus patikinimo pareiškimo, nes metinis įvertintas klaidų lygis vis dar nenukrito žemiau 2 % reikšmingumo ribos.

Šiam pagerėjimui, kuris matyti iš sumažėjusio klaidų lygio, užtikrinti prireikė labai didelių investicijų į viešojo sektoriaus kontrolę. Dėl jų kai kuriose srityse padidėjo kontrolės išlaidos 10 , todėl abejojama, ar tikslinga dar labiau padidinti auditų ir patikrinimų skaičių. Be to, taikytinos taisyklės dažnai yra pernelyg sudėtingos, kad būtų pasiekti plataus užmojo ir tiksliniai politikos tikslai. Jomis taip pat siekiama aprėpti visus galimus scenarijus ir užtikrinti kuo didesnį tikrumą dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, kad būtų išvengta ex post pataisų.

Be to, kaip rodo Komisijos ir Audito Rūmų analizė, politikos srityse, kuriose taikomos mažiau sudėtingos tinkamumo taisyklės, klaidų lygis yra mažesnis.

Tai paaiškina, kodėl gaunama vis daugiau valdžios institucijų ir galutinių naudos gavėjų prašymų didinti teisinės ir administracinės sistemos proporcingumą ir ekonominį efektyvumą. Reikia ne daugiau kontrolės, bet kontrolė turėtų būti vykdoma geriau. Be to, paprastinimas yra veiksmingiausias būdas sumažinti kontrolės išlaidas bei naštą ir klaidų riziką.

Kad būtų daroma tolesnė pažanga šioje srityje, Komisija 2015 m. paskelbė į rezultatus orientuoto ES biudžeto iniciatyvą. Jos pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad tinkamai veikiantis ES biudžetas atitiktų taisykles ir padėtų siekti norimų rezultatų. Šios iniciatyvos tikslas yra ne tik geriau integruoti veiklos rezultatų aspektus į sprendimų priėmimo procesą, tačiau taip pat užtikrinti patikimesnį finansų valdymą taikant patikimesnę ataskaitų teikimo sistemą, geresnę daugiametės programos klaidų lygio vertinimo metodiką, paprastesnes taisykles ir veiksmingesnę bei proporcingesnę kontrolę, kad viešųjų lėšų dalies faktinis indėlis siekiant konkrečių teigiamų rezultatų vietoje būtų kuo didesnis.

Kad veiksmai šioje srityje būtų tikslingi, atliekama nuodugni faktinių pagrindinių klaidų priežasčių analizė. Ir Komisija, ir Audito Rūmai priėjo prie tų pačių bendrų išvadų dėl nuolatinio aukšto klaidų lygio pobūdžio ir pagrindinių priežasčių: t. y. valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų, visų pirma valstybėse narėse, trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose arba agentūrose. Šią padėtį kartais apsunkina sudėtinga teisinė sistema, kuria remiantis įgyvendinama ES politika – tai matyti iš gerokai mažesnio klaidų lygio tais atvejais, kai taikoma supaprastintu išlaidų apmokėjimu 11 ar teisėmis į išmokas pagrįsta sistema 12 , nei tuo atveju, kai taikoma visiško ex post išlaidų kompensavimo sistema.

Reikėtų pažymėti, kad šios klaidos nebūtinai reiškia, kad neteisingai nurodytos sumos buvo netinkamai panaudotos arba kad nebuvo pasiekti politikos tikslai.

Ilgalaikės dažniausiai pasitaikančių rūšių klaidos, kurias lemia šių veiksnių derinys, yra:

a)netinkamos finansuoti išlaidos;

b)netinkami naudos gavėjai ir (arba) projektai, ir (arba) įgyvendinimo laikotarpiai;

c)viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimai;

d)nepakankamai patikimi dokumentai, kad būtų galima pagrįsti išlaidų deklaracijas; taip pat

e)neteisingas reikalavimus atitinkančių žemės ūkio plotų deklaravimas.

Komisija nuolat imasi veiksmų ir taiko tiek prevencines priemones (pvz., mokėjimų nutraukimą ir sustabdymą), tiek taisomuosius mechanizmus (finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą), kad pašalintų nuolatinio aukšto klaidų lygio pagrindines priežastis ir poveikį. Turimi duomenys apie patvirtintas ir panaudotas sumas ir būsimų pataisų įverčiai rodo, kad daugiametė strategija užtikrina tinkamą rizikos, susijusios su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, valdymą, taigi su rizika susijusios sumos užbaigiant programą sudaro maždaug 0,8–1,3 % visų atitinkamų išlaidų 13 .

Generaliniai direktoratai įgyvendina tikslines priemones, siekdami sustiprinti valdymo ir kontrolės sistemas nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis 14 ; pasinaudojant per ankstesnius programavimo laikotarpius įgyta patirtimi patobulinti vėlesnių programų projektai 15 , ir per 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimą pateiktas nemažas pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų paketas dėl ES biudžeto vykdymui taikytinų taisyklių supaprastinimo 16 .

Be to, Komisija koordinuoja valstybių narių vidaus kontrolės ekspertų tinklą, kuriuo sudaromos sąlygos nustatyti gerąją patirtį ir ja dalytis, siekiant pagerinti bendras viešojo sektoriaus valdymo sistemas. Sukčiavimo prevencijos ir nustatymo srityje Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir už pasidalijamąjį valdymą atsakingos Komisijos tarnybos bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, organizuodamos praktinius seminarus, kitus seminarus ir mokymus ir rengdamos praktinius rekomendacinius dokumentus. Konkretiems sektoriams taikomuose teisės aktuose reikalaujama, kad valstybės narės pradėtų taikyti veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones, todėl Komisija sėkmingai skatina įtraukti šias priemones į išsamias nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas.

Šiame komunikate visų pirma bendrai apibūdinamos ES biudžeto vykdymo sąlygos (įskaitant Komisijos vykdomą priežiūrą), kuriomis siekiama užtikrinti išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą. Tada nagrinėjamos įvairios DFP išlaidų kategorijos, atsižvelgiant į tai, ar nustatytas nuolatinis aukštas klaidų lygis, į jo pagrindines priežastis ir taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi atsakingos Komisijos tarnybos.

II.Bendra apžvalga

1.Bendroji informacija

1.1.ES biudžetas ir jo vykdymo būdai

ES biudžetas – tai svarbi politikos tikslų siekimo priemonė. 2015 m. išlaidos siekė 145,2 mlrd. EUR, arba maždaug 285 EUR kiekvienam piliečiui. Tai sudarė 2,1 % visų viešųjų išlaidų ES valstybėse narėse.

Europos Parlamentas ir Taryba pagal Sutarties 322 straipsnį susitaria dėl ES biudžeto kasmet, atsižvelgdami į DFP. Atsakomybė užtikrinti, kad biudžeto lėšos būtų tinkamai išleistos, visų pirma tenka Komisijai. Beveik 80 % biudžeto įvykdoma pagal vadinamąjį pasidalijamojo valdymo principą, pagal kurį lėšas naudos gavėjams skirsto ir išlaidas (pavyzdžiui, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srities ir su gamtos ištekliais susijusias išlaidas) pagal ES ir nacionalinę teisę valdo valstybės narės. Likę 20 % biudžeto įvykdoma pagal tiesioginio valdymo (jį vykdo Komisijos tarnybos) arba netiesioginio valdymo (jį vykdo trečiosios šalys ir (arba) tarptautinės organizacijos) principus.

Programos taip pat gali būti grupuojamos pagal išlaidų nustatymo metodą:

Teisių į išmokas programos, pagal kurias mokėjimai atliekami įvykdžius tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, stipendijos studentams ir tyrėjams (konkurencingumo išlaidų kategorija), tiesioginės išmokos ūkininkams (gamtos išteklių išlaidų kategorija), tiesioginė parama biudžetui (išlaidų kategorija „Europos vaidmuo pasaulyje“) arba atlyginimai ir pensijos (administravimo išlaidų kategorija).

Išlaidų kompensavimo schemos, pagal kurias ES kompensuoja tinkamas finansuoti išlaidas, patiriamas vykdant tinkamą finansuoti veiklą, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų projektus (konkurencingumo išlaidų kategorija), investavimo į regioninę ir kaimo plėtrą schemas (sanglaudos ir gamtos išteklių išlaidų kategorijos), mokymo programas (sanglaudos išlaidų kategorija) ir vystymo projektus (išlaidų kategorija „Europos vaidmuo pasaulyje“). Tačiau reikėtų pažymėti, kad sanglaudos politikos srityje naudojamas supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodas, pagal kurį finansavimas skiriamas atsižvelgiant į numatytus ir pasiektus rezultatus (pvz., į profesinio mokymo programoje, finansuojamoje ESF lėšomis, dalyvaujančių asmenų skaičių), savo pobūdžiu yra panašus į teisių į išmokas metodą, nes nė vienas iš jų nėra grindžiamas patirtomis faktinėmis išlaidomis.

1.2.Komisijos vykdoma ES biudžeto vykdymo priežiūra

Pagal pasidalijamojo valdymo principą Komisija atidžiai prižiūri nacionalinių programos institucijų veiklą, rengdama savo auditorių intervencijas ir išsamiai nagrinėdama valstybių narių pateiktą informaciją. Ši informacija yra dviejų rūšių:

Pirmosios rūšies informaciją teikia nacionalinės institucijos (pvz., žemės ūkio paramos mokėjimo agentūros arba sanglaudos politikos lėšų valdymo institucijos), kurios prašo iš Komisijos ES lėšų, jas gauna ir išmoka galutiniams naudos gavėjams (iš dalies per tarpines institucijas).

Antrosios rūšies informaciją teikia nacionaliniai išorės auditoriai, nesusiję su programos įgyvendinimu (pvz., žemės ūkio tvirtinančiosios įstaigos ar sanglaudos politikos audito institucijos), kurie teikia patikinimą dėl valdymo ir kontrolės sistemų ir pagrindinių operacijų patikimumo.

Jeigu Komisija, atlikusi atidų tyrimą, padaro išvadą, kad šių nacionalinių išorės auditorių vykdoma kontrolės veikla galima pasitikėti, ji taiko vieno bendro audito metodą. Šis metodas – tai vidaus kontrolės ir audito sistema, paremta principu, kad kiekvienas aukštesnis kontrolės ir audito lygmuo yra grindžiamas žemesniu kontrolės ir audito lygmeniu. Vienu bendru auditu siekiama išvengti kontrolės ir audito veiklos dubliavimosi ir sumažinti bendras kontrolės ir audito veiklos išlaidas ir valstybių narių, ir Komisijos lygmeniu. Juo taip pat siekiama sumažinti audituojamiems subjektams tenkančią administracinę naštą. Kaip institucija, labiausiai atsakinga už ES biudžeto vykdymą, Komisija yra vieno bendro audito piramidės viršuje.

Tiesioginio ir netiesioginio valdymo atvejais Komisijos vykdoma priežiūra grindžiama jos ex post patikrinimo ir (arba) audito padalinių veikla, ir (arba) samdomų išorės auditorių, kurie paprastai vykdo ex post kontrolę, išvadomis.

1.3.Europos Parlamento ir Tarybos prašymai per 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą

Jau ne vienus metus atkreipiamas dėmesys į neteisėtų ES biudžeto išlaidų lygį. Ypatingą susirūpinimą kelia tos sritys, kuriose aukštas klaidų lygis yra nuolatinis, ir galimos tokio klaidų lygio priežastys.

Finansinio reglamento 32 straipsnio 5 dalyje teigiama: „Jei [...] klaidų lygis nuolat išlieka didelis, Komisija nustato kontrolės sistemos trūkumus, išnagrinėja galimų taisomųjų priemonių sąnaudas ir naudą ir imasi arba siūlo atitinkamus veiksmus, pvz., supaprastina taikomas nuostatas, patobulina kontrolės sistemą ir pertvarko programą arba įgyvendinimo sistemą“. Atsižvelgdami į šį reikalavimą, Europos Parlamentas 17 ir Taryba 18 per 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą paragino Komisiją pateikti ataskaitą dėl nuolatinio aukšto klaidų lygio ir jo pagrindinių priežasčių. Ši ataskaita pateikiama šiam prašymui patenkinti.

2.Nuolatinio aukšto klaidų lygio analizės metodika

2.1.Pagrindinių terminų apibrėžtys ir kriterijai

Klaida padaroma tada, kai operacija atliekama ne pagal taikytinas įstatymų, kitų teisės aktų ir sutarčių nuostatas, todėl deklaruotos (ir kompensuotos) išlaidos laikomos neteisėtomis 19 .

Šiomis aplinkybėmis svarbu atsižvelgti į šiuos dalykus:

Klaida nereiškia, kad lėšos dingo, buvo prarastos ar iššvaistytos.

Nepaisant to, kad yra klaidų, lėšos apskritai naudotos numatytiems tikslams ir patvirtintiems projektams įgyvendinti. Nors nustatyta tam tikrų su projektų įgyvendinimu susijusių trūkumų arba netinkamų finansuoti išlaidų, tai nebūtinai reiškia, kad tai paveikė projektų kokybę ar įgyvendinimą.

Klaida nebūtinai reiškia sukčiavimą. Nors klaidos yra susijusios su tam tikrų finansavimo sąlygų nesilaikymu, sukčiavimas yra tyčinė apgaulė. Svarbu pažymėti, kad nustatytų sukčiavimo atvejų procentinė dalis yra labai nedidelė 20 . Vis dėlto, atsižvelgdami į visiško nepakantumo sukčiavimui ir korupcijai principą, kuriuo vadovaujasi Komisija, visi Komisijos departamentai yra parengę kovos su sukčiavimu strategijas ir šiuo metu toliau tobulina sukčiavimo prevencijos ir nustatymo priemones.

Todėl, rengdama šią ataskaitą, Komisija atsižvelgė į šiuos pagrindinius kriterijus:

Klaidų lygis yra susijęs su Komisijos, nacionalinių institucijų ir (arba) Teismo nustatytomis neteisėtomis išlaidomis.

Nuolatinis aukštas klaidų lygis – tai toks klaidų lygis, kokio finansinis poveikis ar rizika keletą metų viršija reikšmingumo ribą (2 %). Šioje ataskaitoje atsižvelgiama į trejų metų (2013–2015 m.) laikotarpį.

Duomenys apibendrinti pagal politikos grupes ir Komisijos tarnybas, vadovaujantis 2014–2020 m. DFP išlaidų kategorijomis.

Toliau pateikiamoje analizėje daugiausia aptariama ankstesnio programavimo laikotarpio (2007–2013 m.) mokėjimų padėtis. Taip nuspręsta todėl, kad naujojo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programų ar projektų įgyvendinimo lygis dar nėra pakankamas ir Komisija neturi pakankamai duomenų, kad galėtų pagrįstai įvertinti, ar klaidų lygis nuolat aukštas. Tačiau šioje ataskaitoje nagrinėjama, ar rengiant naujus 2014–2020 m. teisinius pagrindus buvo atsižvelgta į 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgytą patirtį. Komisija atidžiai stebės, ar naujosiomis sistemomis ir (arba) naujosiomis tinkamumo taisyklėmis veiksmingai sprendžiamos praeityje nustatytos problemos, t. y. ar jos padeda:

išvengti klaidų ir (arba)

jas nustatyti ir ištaisyti.

2.2.Komisijos ir Audito Rūmų taikomi klaidų lygio vertinimo metodai

a)Komisijos taikomas klaidų lygio vertinimo metodas

Kaip paaiškinta 2015 m. metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje, Komisija vertina klaidų lygį, kad nustatytų, ar finansinės operacijos vykdytos laikantis taikytinų teisės aktų ir sutarčių nuostatų. Tai daroma tam, kad būtų gautas patikinimas dėl pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo ir kad Komisija galėtų vykdyti savo biudžeto vykdymo ir priežiūros pareigas, įgyvendindama prevencines ir taisomąsias priemones tada, kai nustatoma didelių pažeidimų. Klaidų lygis – tai tiksliausias išlaidų arba pajamų, dėl kurių nustatyta, kad tuo metu, kai leista vykdyti finansinę operaciją, jomis buvo pažeistos taikytinos teisės aktų ir sutarčių nuostatos, įvertis, kurį leidimus suteikiantis pareigūnas nustato atsižvelgdamas į visą turimą aktualią informaciją ir remdamasis profesine nuovoka.

Komisija, vertindama klaidų lygį, naudoja tris rodiklius:

su rizika susijusią sumą, t. y. klaidų lygį, išreikštą absoliučiąja vertės suma;

klaidų lygį, t. y. klaidų lygį, išreikštą procentine išlaidų dalimi;

likutinį klaidų lygį, t. y. klaidų lygį, likusį įgyvendinus taisomąsias priemones, išreikštą procentine dalimi.

Klaidų lygis skaičiuojamas arba vertinamas įvairiais laikotarpiais – tai priklauso nuo atskiros politikos srities:

atliekant mokėjimus ir (arba) teikiant ataskaitas, kai vienos taisomosios priemonės jau įgyvendintos, o kitos dar bus įgyvendintos ateinančiais metais;

užbaigiant (metinę arba galutinę) programą, kai visos taisomosios priemonės yra įgyvendintos. Daugiamečių programų atveju tai daroma programos įgyvendinimo pabaigoje. Metinių išlaidų ar programų atveju, priklausomai nuo politikos srities arba programos, skaičiavimai atliekami daugiamečio laikotarpio, apimančio taisomųjų priemonių įgyvendinimą, pabaigoje.

Terminas „taisomosios priemonės“ reiškia įvairius patikrinimus, kurie atliekami po to, kai suteikiamas leidimas atlikti mokėjimą, ir kuriais siekiama nustatyti ir ištaisyti klaidas atliekant finansines pataisas ir susigrąžinant lėšas 21 .

Šioje bendroje sistemoje kiekvienas Komisijos departamentas taiko tinkamiausią metodą, kad valdymo tikslais nustatytų realistišką klaidų lygio įvertį jo kompetencijai priklausančiose politikos srityse. Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas ir už sanglaudos politiką atsakingi generaliniai direktoratai šiuo atveju nurodo patvirtintą klaidų lygį, nes klaidų lygis skaičiuojamas daugiausia remiantis valstybių narių valdžios institucijų, kurios remdamosi statistiškai reprezentatyviomis imtimis atlieka valdymo patikras arba ex post kontrolę ir auditus, pateiktais patvirtintais arba patikslintais duomenimis. Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas ir už sanglaudos politiką atsakingi generaliniai direktoratai nustato, kiek jie gali pasitikėti nacionaliniais duomenimis, ir visų pirma remiasi savo ex post patikrinimų ir (arba) audito padalinių veiklos išvadomis. Mokslinių tyrimų ir išorės santykių grupių generaliniai direktoratai savo klaidų analizę daugiausia grindžia nustatytu ir (arba) likutiniu klaidų lygiu, remdamiesi savo auditorių ir (arba) samdomų auditorių atliktais ex post kontrolės auditais (išsamesnė informacija – III skirsnyje „Įvairių DFP išlaidų kategorijų padėtis“).

b)Audito Rūmų taikomas klaidų lygio vertinimo metodas

Audito Rūmai yra ES išorės auditorius. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį jie turi Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti išorinį sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

Audito Rūmai įvertina statistinėmis imtimis pagrįstą klaidų lygį, taikydami DFP išlaidų kategorijų ir viso biudžeto išlaidų labiausiai tikėtiną klaidų lygį. Skaičiuojant atsižvelgiama tik į kiekybiškai įvertinamas klaidas. Labiausiai tikėtino klaidų lygio procentinė dalis yra statistinis tikėtino klaidų lygio tiriamojoje visumoje įvertis. Klaidų pavyzdžiai – kiekybiškai įvertinami taikytinų teisės aktų, taisyklių, sutarčių ir dotacijų skyrimo sąlygų pažeidimai. Audito Rūmai taip pat įvertina apatinę klaidų ribą (AKR) ir viršutinę klaidų ribą (VKR) (žr. 1 diagramą) 22 .

1 diagrama. Audito Rūmų įvertintas klaidų lygis

Po kreive esančio patamsinto ploto procentinė dalis rodo tikimybę, kad tiriamosios visumos klaidų lygis yra tarp apatinės klaidų ribos ir viršutinės klaidų ribos.

c)Komisijos ir Audito Rūmų metodų rezultatų palyginimas

Komisijos departamentai teikė valstybėms narėms nurodymus ir rengė seminarus bei mokymus apie statistinę atranką, todėl Komisija galėjo pasitikėti 95 % kontrolės duomenų, kuriuos pateikė suinteresuotieji subjektai (pvz., valstybių narių audito institucijos ir tvirtinančiosios įstaigos, kurios 2015 m. atliko maždaug 19 000 auditų), o tai rodo didelę pažangą, palyginti su 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pradžia. Tačiau dar daug ką galima tobulinti. Tai reiškia, kad Komisija turi vadovautis profesine nuovoka, norėdama patikslinti kai kuriuos gautus duomenis (išsamesnė informacija – III skirsnyje „Įvairių DFP išlaidų kategorijų padėtis“).

Komisija mano, kad, atsižvelgiant į santykinį šių metodų ir gautų rezultatų tikslumą, klaidų lygiai, apie kuriuos pranešta Komisijos generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose, taip pat įverčiai, nurodyti metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje (anksčiau – apibendrinamoji ataskaita), iš esmės atitinka Audito Rūmų nustatytus 2014 m. ir 2015 m. klaidų lygio įverčius (žr. 2 diagramą).

2 diagrama. Komisijos nustatytų klaidų lygio įverčių atliekant mokėjimus intervalai ir Audito Rūmų bendri nustatytų klaidų įverčių intervalai (2013–2015 m.)*

*Linijos, jungiančios skirtingus klaidų lygius, turėtų būti vertinamos ne kaip ilgalaikė raida, o veikiau padėti geriau palyginti klaidų lygio intervalus.

Komisijos 2013 ir 2014 m. klaidų lygio įverčiai buvo pagrįsti grynųjų pinigų principu vykdoma apskaita (atliktais mokėjimais, įskaitant išankstinį finansavimą). Siekiant taikyti atsargesnį metodą, vertinant 2015 m. klaidų lygį vadovautasi ne grynųjų pinigų principu vykdoma apskaita, o kaupiamąja apskaita (t. y. atliktais mokėjimais, neįskaitant išmokėtų išankstinio finansavimo sumų ir įskaitant patvirtintas išankstinio finansavimo sumas). Taip pat žr. 2015 m. metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (49 puslapis).

Šaltinis. Audito Rūmų 2013–2015 finansinių metų metinės ataskaitos. Komisijos 2013 ir 2014 finansinių metų apibendrinamoji ataskaita ir 2015 m. metinė valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita.

Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos ir Audito Rūmų rezultatai panašūs, tolesnė nuolatinio aukšto klaidų lygio analizė yra pagrįsta rodiklių, gautų taikant abu pirmiau aprašytus metodus, visuma. Šie rodikliai bendrai vadinami klaidų lygio įverčiais.

3.Viso ES biudžeto padėtis

3.1.Nuolatinės Komisijos pastangos mažinti bendrą klaidų lygį

Net jeigu dėl skirtingų Komisijos ir Audito Rūmų taikomų metodų rezultatai nėra tiesiogiai palyginami, verta pabrėžti, kad:

abi metodikos leidžia apskaičiuoti klaidų lygio intervalą 23 ;

Audito Rūmų nustatyti intervalai yra platesni (2014 m. – nuo 3,3 % iki 5,4 %, o 2015 m. – nuo 2,7 % iki 4,8 %) nei Komisijos (2014 m. – nuo 2,6 % iki 3,6 %, o 2015 m. – nuo 2,3 % iki 3,1 %); taip pat

2014 ir 2015 m. abu intervalai sutampa (2 diagramoje paraudonintas plotas: 2014 m. – nuo 3,3 % iki 3,6 %, o 2015 m. – nuo 2,7 % iki 3,1 %).

Nors Komisijos ir Audito Rūmų taikomi metodai aiškiai rodo, kad bendras klaidų lygio įvertis mažėja (Komisijos mažiausias klaidų lygis 2013 m. buvo 2,8 %, 2014 m. – 2,6 %, o 2015 m. – 2,3 %; Audito Rūmų AKR 2013 m. buvo 3,5 %, 2014 m. – 3,3 %, o 2015 m. – 2,7 %), jie taip pat rodo, kad klaidų lygis vis dar viršija 2 % reikšmingumo ribą. Todėl Audito Rūmai pateikė neigiamą patikinimo pareiškimą. Nors šį faktą galima interpretuoti kitaip, iš tikrųjų Komisijos atitiktis teisiniams reikalavimams smarkiai pagerėjo. Klaidų lygiai kai kuriose politikos srityse (visų pirma sanglaudos politikos srityje) 2000–2006 m. ir ankstesniais programavimo laikotarpiais buvo dviženkliai, o dabar – gerokai mažesni (mažesni nei 5 % daugumoje politikos sričių, o kai kuriose srityse – artimi 2 % ar dar mažesni). Dėl nuolatinio Europos Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų tikrinimo dar labiau padidėjo visos ES lėšų kontrolės grandinės – ir Komisijos, ir valstybių narių institucijų, taip pat trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų – profesionalumas.

Svarbi šių nuolatinių pastangų dalis – tolesnis Komisijos ex post patikrinimų ir (arba) audito padalinių veiklos gerinimas, esamų sistemų stiprinimas ir (arba) naujų sistemų diegimas, taip pat naujų supaprastinimo priemonių įgyvendinimas.

Komisija taip pat tarpininkauja valstybių narių vidaus kontrolės ekspertų tinkle. Šiuo viešosios vidaus kontrolės (VVK) tinklu sudaromos sąlygos nustatyti gerąją viešojo sektoriaus valdymo sistemų gerinimo praktiką ir ja keistis. Tinklas apima visas valstybių narių vidaus kontrolės sistemas ir kitoje VVK konferencijoje, kuri numatyta 2017 m. birželio mėn., bus svarstomos ir valdymo priemonės, susijusios su ES lėšų valdymu. Kad būtų daroma tolesnė pažanga, 2015 m. Komisijos pirmininko pavaduotoja K. Georgieva paskelbė į rezultatus orientuoto ES biudžeto iniciatyvą, kuria norima ne tik užtikrinti, kad Sąjungos biudžeto lėšomis būtų kuo veiksmingiau remiamas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir stabilumas Europoje, bet ir sumažinti klaidų lygį, įgyvendinant papildomas supaprastinimo priemones ir vykdant geresnę kontrolę. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad tinkamai veikiantis ES biudžetas atitiktų taisykles ir padėtų siekti norimų rezultatų. Turėtų būti sumažintos audito ir kontrolės išlaidos, o kartu – ir su išlaidomis susijusios klaidos, taip pat pagerinta ES biudžeto apsauga.

Kiek tai susiję su kovos su sukčiavimu politika, kurią koordinuoja Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), sustiprintas 2014–2020 m. DFP sukčiavimo rizikos vertinimas, sukčiavimo prevencija ir nustatymas. Pasidalijamojo valdymo atveju konkretiems sektoriams taikomuose teisės aktuose reikalaujama, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į nustatytą riziką, pradėtų taikyti veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones ir imtųsi veiksmų, kurie būtini norint veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams, juos nustatyti ir skirti už juos sankcijas, taip pat susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas į ES biudžetą.

Tačiau Komisija ragina valstybes nares ne tik laikytis teisės aktais tiesiogiai nustatytų reikalavimų, bet ir integruoti šias kovos su sukčiavimu priemones į nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas, kad būtų užtikrinta geresnė kovos su ES ir valstybių narių finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu stebėsena ir vienoda bei veiksminga praktika, visų pirma tais atvejais, kai organizacinės struktūros yra decentralizuotos.

Be to, OLAF ir Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas, Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas ir Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas bendradarbiauja su valstybėmis narėmis sukčiavimo prevencijos ir nustatymo srityje, organizuodami praktinius seminarus, seminarus ir mokymą ir rengdami praktinius rekomendacinius dokumentus.

Komisija priėmė 2014–2020 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūros (tikslinimo) dokumentų rinkinį, kuriame išdėstyti tolesni veiksmai. Jis grindžiamas modernizavimo pastangomis ir pažanga, padaryta įgyvendinant dabartinę DFP. Todėl bus labai svarbu imtis tolesnių paprastinimo veiksmų.

Komisija siūlo vienu teisės aktu („Omnibus“) atlikti plataus užmojo bendrųjų finansinių taisyklių tikslinimą 24 . Šiame akte taip pat pateikiami atitinkami konkretiems sektoriams skirtų finansinių taisyklių pakeitimai, nustatyti penkiolikoje teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl daugiamečių programų, susijusių su, pavyzdžiui, Europos struktūriniais ir investicijų fondais arba žemės ūkio politika. Užuot iš naujo pradėjus politines diskusijas, siūlomi pakeitimai techniškai parengti taip, kad būtų galima greitai pasiekti susitarimą ir taip dėl paprastesnių ir lankstesnių taisyklių sutaupyti lėšų antroje dabartinės DFP pusėje.

Bendrai persvarstytame Finansiniame reglamente ir sektorių taisyklėse siūlomi šie patobulinimai:

ES lėšų gavėjams taikomos tvarkos supaprastinimas;

perėjimas nuo daugialypės kontrolės prie tarpusavio pasitikėjimo auditu, vertinimu ar leidimu; ataskaitų teikimo reikalavimų suderinimas;

galimybė mišriems veiksmams taikyti vienintelį taisyklių rinkinį, taip pat didesnis skirtingų priemonių ir valdymo būdų sąveikumas;

veiksmingesnis finansinių priemonių ar priemonių derinių naudojimas;

lankstesnis biudžeto valdymas;

orientavimasis į rezultatus ir ataskaitų teikimo supaprastinimas; taip pat

paprastesnis ir racionalesnis ES administravimas.

Priemonės, skirtos klaidų rizikai mažinti – galimybė atlikti mokėjimus remiantis rezultatais ir taikant tam tikras sąlygas, pelno nesiekimo principo atsisakymas, nekaupiamojo skyrimo taisyklės supaprastinimas ir dažnesnis supaprastinto išlaidų apmokėjimo taikymas (vienkartinės išmokos, vieneto įkainiai ir fiksuotosios sumos).

Komisijos komunikate dėl laikotarpio vidurio peržiūros taip pat pateikta keletas gairių dėl kitos daugiametės finansinės programos: aptariami tokie klausimai kaip programos trukmė ir nuosekli išlaidų ir finansavimo reforma.

3.2.Komisijos ir Audito Rūmų nustatytos klaidų rūšys

Komisija ir Audito Rūmai sutaria dėl dažniausiai pasitaikančių klaidų rūšių, kurios yra:

a)netinkamos finansuoti išlaidos;

b)netinkami naudos gavėjai ir (arba) projektai, ir (arba) įgyvendinimo laikotarpiai;

c)viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimai;

d)nepakankamai patikimi dokumentai, kad būtų galima pagrįsti išlaidų deklaracijas; taip pat

e)neteisingas reikalavimus atitinkančių žemės ūkio plotų deklaravimas.

3 diagrama. Įvertintas įvairių rūšių klaidų poveikis klaidų lygio įverčiams (2013–2015 m. vidurkis) 25

3.3.Didelės ES išlaidų dalies daugiamečio pobūdžio pasekmės

Pagal Finansinį reglamentą (2 straipsnio r punktas) rizika turi būti valdoma taikant daugiametį metodą:

„kontrolė – visos priemonės, kurių imamasi siekiant pateikti pagrįstą patikinimą dėl [...] sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos, nustatymo, ištaisymo ir tolesnių su tokiu sukčiavimu ir pažeidimais susijusių veiksmų, ir dėl tinkamo rizikos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, valdymo, atsižvelgiant į daugiametį programų ir atitinkamų mokėjimų pobūdį. Kontrolė gali apimti įvairius patikrinimus, taip pat bet kokios politikos ir procedūrų, skirtų pasiekti pirmame sakinyje aprašytus tikslus, įgyvendinimą;...“.

Visų (t. y. milijonų) mokėjimų, kuriuos atlieka Komisija, valstybės narės, trečiosios šalys ir kt., visapusiškai ir išsamiai ex ante kontrolei įvykdyti, siekiant nuo pat pradžių išvengti klaidų, prireiktų pernelyg didelių išlaidų ir pernelyg daug laiko. Todėl į visas sistemas įtraukta ex post kontrolė, vykdoma programų ir projektų įgyvendinimo laikotarpiu arba tas programas ir projektus užbaigiant. Be to, jei aptinkama klaidų, taikomi taisomieji mechanizmai (t. y. finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas), kurie apsaugo ES biudžetą nuo išlaidų, patiriamų dėl teisės aktų pažeidimų 26 .

Atsižvelgiant į daugiametį didelės ES išlaidų dalies pobūdį, akivaizdu, kad galutinis klaidų lygis gali būti nustatytas tik užbaigiant programas, kai įvykdyta visų lygmenų kontrolė.

Reaguodami į Europos Parlamento prašymą 27 , Komisijos departamentai 2015 m. metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos tikslais pirmą kartą tiksliausius savo kompetencijai priklausančio biudžeto su rizika susijusių sumų įverčius papildė pataisų, kurias jie ketina atlikti ateityje, įverčiais.

Būsimų pataisų įverčiai yra taikomų teisinių ir sutartinių nuostatų neatitinkančių išlaidų sumos, kurias generalinis direktoratas apskaičiuoja atsargiai. Šios sumos bus nustatytos ir pataisytos atliekant patikrinimus po to, kai suteikiamas leidimas atlikti mokėjimą, t. y. tai apims ne tik teikiant ataskaitas atliekamas pataisas, bet ir pataisas, kurios bus atliktos vėlesniais metais. Generalinio direktorato įverčiai grindžiami per praėjusius metus atliktų finansinių pataisų ir susigrąžintų lėšų vidutine suma ir prireikus yra tikslinami visų pirma siekiant pašalinti i) pagal naująją teisinę sistemą nebegaliojančius elementus ir ii) vienkartinius elementus.

Įvertintos būsimos pataisos sudaro 1,5 %–1,9 % visų atitinkamų išlaidų. Įvertinta su rizika susijusi suma užbaigiant programą ir įgyvendinus visas taisomąsias priemones 2015 m. sudarė 0,8 %–1,3 % visų išlaidų. Taigi daugiamečiais taisomaisiais mechanizmais ES biudžetas yra tinkamai apsaugotas nuo išlaidų, patiriamų pažeidžiant teisės aktus 28 .

3.4.Kontrolės ir paprastinimo išlaidos

Valdymo sistema yra susijusi su rizika, kad klaidos nebus nustatytos. Plačiai pripažįstama, kad klaidų lygį sumažinus iki nulio nerealiai išaugtų išlaidos tiek naudos gavėjams, tiek valdžios institucijoms. Audito Rūmai audituojamoms sumoms yra nustatę 2 % reikšmingumo ribą. Tačiau ši riba buvo nustatyta remiantis ne suinteresuotųjų šalių lūkesčiais ar kontrolės, kurios reikia siekiant užtikrinti teisinių prievolių laikymąsi, sąnaudų ir naudos analize, bet sąskaitų patikimumo auditui taikoma praktika. Iš tiesų 2 % reikšmingumo riba buvo nustatyta remiantis praktika, parengta sąskaitų patikimumo auditui atlikti. Vis dėlto tikrą ir teisingą finansinių sąskaitų vaizdą užtikrinančios sistemos paprastai nėra tokios sudėtingos ir brangios kaip tos, kurias reikia įgyvendinti siekiant užtikrinti patikinimą dėl sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo.

1 lentelėje parodytos generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose apskaičiuotos su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu susijusios kontrolės (Komisijos, valstybių narių, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų atliekamų ex ante patikrų, ex post patikrinimų ir vertinimų) bendros išlaidos.

1 lentelė. Kontrolės išlaidos

GD	Kontrolės išlaidos, kaip % nuo 2015 m. išlaidų
AGRI	4,6% 29
REGIO	2,3 % 30
EMPL	5 % 31
RTD	2,3 % 32
DEVCO	5,11 % 33
NEAR	3,6 % 34
CNECT	1,75 % 35

Komisija pabrėžia, kad, nepaisant sumažėjusių klaidų lygio įverčių, jis vis tiek viršija 2 % reikšmingumo ribą. Tačiau esamų kontrolės ir audito lygių padidinimas negali būti laikomas tinkama išeitimi. Kaip parodyta 1 lentelėje, kontrolės išlaidos (ir administracinė našta) jau yra didelės. Be to, bendra naudos gavėjų nuomone, jiems taikoma per daug kontrolės priemonių. Todėl nuolatinį aukštą klaidų lygį reikėtų sumažinti ne taikant daugiau kontrolės priemonių, bet vykdant kokybiškesnę kontrolę. Iš tiesų, sugriežtinus pagrindines kontrolės priemones esamose valstybių narių sistemose, klaidų lygį būtų galima sumažinti nedidinant išteklių.

Be to, visos suinteresuotosios šalys pripažįsta, kad tinkama išeitis yra supaprastinimas, nes jis sumažina klaidų riziką ir turi teigiamą poveikį valdymo ir kontrolės išlaidoms, taip pat naštai 36 . Įgyvendinus paprastinimo priemones visų pirma įvestas supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodas, kurį taikant klaidų išvengiama nuo pat pradžių, taip pat sumažintas perteklinis reglamentavimas (išsamesnės informacijos pateikta III skirsnyje „Įvairių DFP išlaidų kategorijų padėtis“).

3.5.Poreikis dar labiau gerinti esamas valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemas, visų pirma pirmojo lygmens kontrolę

Komisijos ir Audito Rūmų analizėse daroma tokia pati išvada, kad pasidalijamojo valdymo srityje daug klaidų būtų buvę galima išvengti ar nustatyti ir jas ištaisyti valstybių narių vadovaujančiųjų institucijų taikomomis pirmojo lygmens kontrolės priemonėmis. Kaip patvirtinta pastarųjų metų Audito Rūmų metinėse ataskaitose, nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos (pavyzdžiui, iš galutinių naudos gavėjų, išorės auditorių ar iš savo pačių atliktų patikrinimų) apie beveik pusę Audito Rūmų nustatytų pažeidimų ir galėjo išvengti klaidų arba jas nustatyti ir ištaisyti prieš Komisijai deklaruodamos išlaidas. Be to, kai kurias klaidas, apie kurias pranešė Audito Rūmai, lėmė pačios nacionalinės valdžios institucijos. Jeigu būtų buvę pasinaudota visa turima informacija, klaidų lygis būtų buvęs daug artimesnis 2 % reikšmingumo ribai arba net už ją mažesnis.

Panašių trūkumų nustatyta ir tiesioginio bei netiesioginio valdymo srityse (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Klaidų, kurių valstybės narės arba trečiosios valstybės turėjo išvengti arba kurias jos turėjo nustatyti ir ištaisyti prieš išlaidas deklaruodamos Komisijos tarnyboms ir šioms jas apmokant, procentinė dalis*

Išlaidų kategorija	2013 m. metinė ataskaita			2014 m. metinė ataskaita			2015 m. metinė ataskaita
	Klaidų lygis (1)	klaidų, kurių būtų buvę galima išvengti arba kurias būtų buvę galima nustatyti ir ištaisyti, % (2)	Mažiausias klaidų lygis (1) – (2)	Klaidų lygis (3)	klaidų, kurių būtų buvę galima išvengti arba kurias būtų buvę galima nustatyti ir ištaisyti, % (4)	Mažiausias klaidų lygis (3) – (4)	Klaidų lygis (5)	klaidų, kurių būtų buvę galima išvengti arba kurias būtų buvę galima nustatyti ir ištaisyti, % (6)	Mažiausias klaidų lygis (5) – (6)
Moksliniai tyrimai ir kita vidaus politika / konkurencingumas / 1A išlaidų kategorija	4 %		4 %	5,6 %	2,8 %	2,8 %	4,4 %	0,6 %	3,8 %
Konkurencingumas, regioninė politika, energetika ir transportas / 1B išlaidų kategorija	6,9 %	3 %	3,9 %	6,1 %	3,3 %	2,8 %	5,2 %	2,4 %	2,8 %
Konkurencingumas, užimtumas ir socialiniai reikalai / 1B išlaidų kategorija	3,1 %	1,3 %	1,8 %	3,7 %	3,2 %	0,5 %
Žemės ūkis. rinka ir tiesioginė parama / 2 išlaidų kategorija	3,6 %	1,1 %	2,5 %	2,9 %	0,6 %	2,3 %	2,2 %	0,3 %	1,9 %
Kaimo plėtra, aplinka, žuvininkystė ir sveikata / 2 išlaidų kategorija	6,7 %	4,7 %	2 %	6,2 %	3,3 %	2,9 %	5,3 %	1,7 %	3,6 %
Europos vaidmuo pasaulyje / 4 išlaidų kategorija	2,6 %		2,6 %	2,7 %	0,2 %	2,5 %	2,8 %	1 %	1,8 %

*Šaltinis. Audito Rūmų 2013–2015 finansinių metų metinės ataskaitos.

III.Įvairių DFP išlaidų kategorijų padėtis

1.Įžanga

Kaip patvirtina Komisijos atliktas audito darbas ir jos 2013–2015 m. metinėse veiklos ataskaitose pateikti duomenys (žr. tolesnius skirsnius), įvertintas klaidų lygis toliau nurodytose srityse nuolat buvo aukštas:

DFP 1A išlaidų kategorija – mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos srityje;

1B išlaidų kategorija – tiek regioninės ir miestų politikos, tiek užimtumo ir socialinių reikalų politikos srityje (tačiau pastarojoje klaidų buvo mažiau);

visoje 2 išlaidų kategorijoje „Gamtos ištekliai“ (tačiau pagrindinės išlaidų dalies – EŽŪGF rinkos priemonių ir tiesioginės paramos išlaidų – klaidų lygis buvo artimas reikšmingumo ribai);

visoje 4 išlaidų kategorijoje „Europos vaidmuo pasaulyje“ (tačiau mažesnis nei visose kitose išlaidų kategorijose).

Tas pačias sritis įvardijo Audito Rūmai, nes jų ataskaitose kasmet nurodomas labiausiai tikėtinas klaidų lygis šių kategorijų išlaidose ir srityse nuolat viršijo 2 % reikšmingumo ribą (žr. 4 diagramą) 37 .

4 diagrama. Audito Rūmų nustatytas labiausiai tikėtinas klaidų lygis skirtingose politikos srityse 2013–2015 m.*

* Nuo 2015 m. Audito Rūmai nebeteikia konkrečių Regioninės ir miestų politikos (REGIO) generalinio direktorato (1B išlaidų kategorija) ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties (EMPL) generalinio direktorato (1B išlaidų kategorija) klaidų lygio įverčių.

Linijos, jungiančios skirtingus klaidų lygius, turėtų būti vertinamos ne kaip ilgalaikė raida, o veikiau padėti geriau palyginti klaidų lygio intervalus.

Šaltinis. Audito Rūmų 2013–2015 finansinių metų metinės ataskaitos.

Pasak Audito Rūmų, įtakos klaidų lygiams įvairiose išlaidų srityse turi skirtingi išlaidų kompensavimo sistemų (pagal kurias ES biudžeto išmokos grindžiamos tinkamos finansuoti veiklos tinkamomis finansuoti išlaidomis) ir teisių į išmokas (pagal kurias ES išmokos priklauso nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo) rizikos profiliai, o ne valdymo būdai (pasidalijamasis, tiesioginis ir netiesioginis) 38 . Komisijos auditų rezultatai panašūs, todėl tolesniuose skirsniuose analizuojamos galimybės tinkamomis finansuoti išlaidomis grindžiamą kompensavimą pakeisti teisėmis į išmokas grindžiamomis išmokomis arba bent jau pradėti taikyti paprastinimo priemones, pavyzdžiui, supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodą, vienkartines išmokas ar fiksuotąsias sumas.

2.DFP 1A išlaidų pakategorė „Konkurencingumas“ – „Moksliniai tyrimai ir inovacijos“ (t. y. Mokslinių tyrimų ir inovacijų (RTD) GD ir Ryšių tinklų, turinio ir technologijų (CNECT) GD) 39

2.1.Klaidų lygis

BP 7 reprezentatyvusis klaidų lygis, apskaičiuotas remiantis paprastąja imtimi, yra 4,47 %. Jis grindžiamas 2015 m. gruodžio 31 d. turėtais 298 (iš 324) pasirinktų sandorių baigtų auditų duomenimis.

Atsižvelgiant į Komisijos atliktą Septintosios bendrosios programos (BP 7) audito darbą, naudojantis 2008–2015 m. atliktų 3 336 auditų rezultatais, bendras nustatytas klaidų lygis 2015 m. svyruoja nuo 4,47 iki 5 %. Tai atitinka Audito Rūmų bendrus dydžius, t. y.2–6,7 % intervalą, nustatytą jų atliktoje konkurencingumo išlaidų kategorijos analizėje, pagal kurią labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra 4,4 % (žr. 5 diagramą). Tačiau reikia pažymėti, kad bendri skaičiai gali neparodyti tam tikrų BP 7 dalių skirtumų. Visų pirma Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacijų susitarimuose ir programos „Marie Curie veiksmai“ projektuose nustatyta supaprastintų tinkamumo finansuoti kriterijų, vieneto įkainių ir fiksuotųjų sumų, kuriais mažinama netinkamų finansuoti išlaidų rizika, o klaidų lygis sumažinamas iki mažesnio nei 2 % dydžio, pavyzdžiui:

tam tikrų personalo ir netiesioginių išlaidų fiksuotosios sumos;

supaprastinti laiko registravimo reikalavimai; taip pat

su vienu gavėju sudaromi dotacijų susitarimai, skirti ribotam skaičiui viešojo sektoriaus naudos gavėjų.

Šie supaprastinti tinkamumo finansuoti kriterijai yra tinkami, atsižvelgiant į konkrečius tikslus ir konkrečius naudos gavėjus, kuriems šios priemonės yra skirtos. Tačiau, jeigu juos naudotų plačiai, mokslinių tyrimų tarnybos negalėtų pasiekti visų skirtingų mokslinių tyrimų politikai nustatytų tikslų.

BP 7 likutinis klaidų lygis yra daug artimesnis reikšmingumo ribai (2,88 % Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD ir 2,58 % Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD). Reikėtų pabrėžti, kad šeštosios bendrosios programos galutinis likutinis klaidų lygis įgyvendinus visas kontrolės priemones ir susigrąžinus visas lėšas, buvo labai artimas reikšmingumo ribai arba net už ją žemesnis, ir tai parodo daugiametės perspektyvos svarbą.

Bendra su rizika susijusi suma atliekant mokėjimą, palyginti su 2015 m. Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD visomis išlaidomis, yra 107–125 mln. EUR (2,1–2,5 %). Atsargiai įvertintos būsimos pataisos sudaro 46 mln. EUR (0,9 %). Įvertinta su rizika susijusi suma užbaigiant programą yra 61–79 mln. EUR (1,2–1,6 %).

Bendra su rizika susijusi suma atliekant mokėjimą, palyginti su 2015 m. Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD visomis išlaidomis, yra 63–66 mln. EUR (3,7–3,9 %). Atsargiai įvertintos būsimos pataisos sudaro 22 mln. EUR (1,3 %). Įvertinta su rizika susijusi suma užbaigiant programą yra 40–44 mln. EUR (2,4–2,6 %).

Visos politikos srities „Moksliniai tyrimai, pramonė, kosmosas, transportas ir energetika“ bendra įvertinta su rizika susijusi suma atliekant mokėjimą yra 259–290 mln. EUR (2,1–2,3 %), o įvertinta su rizika susijusi suma užbaigiant programą yra 132–163 mln. EUR ir sudaro 1,1–1,3 % atitinkamų 2015 m. išlaidų.

5 diagrama. Komisijos įvertintas BP 7 klaidų lygis ir Audito Rūmų nustatyti konkurencingumo ir vidaus politikos sričių klaidų lygiai 2013–2015 m.*

*Linijos, jungiančios skirtingus klaidų lygius, turėtų būti vertinamos ne kaip ilgalaikė raida, o veikiau padėti geriau palyginti klaidų lygio intervalus.

Šią politikos sritį Audito Rūmai išnagrinėjo 2013 finansinių metų metinės ataskaitos 8 skyriuje „Moksliniai tyrimai ir kita vidaus politika“ .

„Komisijos mažiausias klaidų lygis“ yra nagrinėjamų metų taškinis įvertis; „Komisijos didžiausias klaidų lygis“ yra tikėtinas galutinis klaidų lygis.

Šaltinis. Audito Rūmų metinės ataskaitos ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD ir Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD 2013–2015 finansinių metų metinės veiklos ataskaitos.

2.2.Pagrindinės klaidų priežastys

a)Politikos tikslai ir prioritetai

Poveikio klaidų lygiui turi tai, kad mokslinių tyrimų politikos aprėptis yra nevienalytė, t. y. šios politikos tikslai labai įvairūs ir įvairi naudos gavėjų grupė. Bendroji programa parengta taip, kad pritrauktų daug dalyvių (vien programoje „Horizontas 2020“ dalyvauja per 50 000 subjektų) iš Europos Sąjungos ir viso pasaulio. Ypač skatinamos dalyvauti mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir nauji dalyviai, nors ir žinoma, kad su šių kategorijų dalyviais siejamas daug didesnis klaidų lygis (2,5–3 kartus) nei su kitais dalyviais. Be to, dauguma projektų yra daugiašaliai ir yra skirti keliems naudos gavėjams – tai yra labai svarbu siekiant programos politikos tikslų, tačiau vykdant tokius projektus gali būti padaroma daugiau klaidų nei vykdant vienam naudos gavėjui skirtus projektus.

b)Tinkamumas finansuoti

Tinkamumo finansuoti kriterijų nepaisymas (netinkamos finansuoti išlaidos) yra vienintelė esminė mokslinių tyrimų programų klaidų priežastis. Šio tipo klaidų yra visų rūšių išlaidose. Bendrą klaidų lygį daugiausia lemia:

neteisingai apskaičiuotos personalo išlaidos;

dėl netinkamai apskaičiuoto nusidėvėjimo arba

arba netinkamo pirkimo ar kelionės išlaidų dokumentavimo ir kitų dalykų netinkamos finansuoti kitos tiesioginės išlaidos;

netinkamos finansuoti netiesioginės išlaidos, pagrįstos klaidingais pridėtinių išlaidų lygiais; taip pat

įvairių kategorijų su projektu nesusijusios netinkamos finansuoti išlaidos.

Komisijos atliktas audito darbas patvirtina, kad šių tipų klaidos sudaro per 87 % nustatytų klaidų. Audito Rūmai daro tą pačią išvadą ir nurodo, kad 86 % nustatytų klaidų buvo susijusios su naudos gavėjų deklaruotų netinkamų personalo ir netiesioginių išlaidų kompensavimu.

c)Tai, kad klaidos neaptinkamos, lemia valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai.

Didžiausia nenustatytų klaidų dalis susijusi su finansinių ataskaitų sertifikatais, kuriuos pateikia išorės auditoriai arba kompetentingi nepriklausomi valstybės pareigūnai. Nevienoda finansinių ataskaitų sertifikatų kokybė yra žinoma problema mokslinių tyrimų politikos grupėje. Nepaisant šio trūkumo, mokslinių tyrimų tarnybos apskaičiavo, kad, jeigu pateikiamas finansinių ataskaitų sertifikatas, klaidų lygis vidutiniškai yra 50 % žemesnis. Vis dėlto akivaizdu, kad sertifikatai nepadeda išvengti visų klaidų.

2014 m. Audito Rūmai nustatė, kad iš bendro 5,6 % klaidų lygio 2,8 % klaidų turėjo būti nustatytos taikomomis kontrolės priemonėmis prieš atliekant mokėjimą. 2015 m. ši klaidų dalis sudarė 0,6 % iš 4,4 %. Atsižvelgiant į tai, įdėta papildomų pastangų: teikti nurodymai ir didintas informuotumas, ypač sertifikuojančių auditorių.

6 diagrama. Komisijos ir Audito Rūmų atliktas pagrindinių klaidų priežasčių vertinimas

a)Komisija

b)Audito Rūmai 40

2.3.Taisomieji veiksmai, kurių imtasi

a)Paprastinimas

Keliose BP 7 srityse ir programoje „Horizontas 2020“ jau taikomi supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodai (žr. toliau):

vieneto įkainiai pagal programą „Marie Sklodowska-Curie“; nuo 2011 m. jie taikomi MVĮ savininkams (vadovams);

netiesioginių išlaidų fiksuotosios sumos (BP 7 tai pasirinktina galimybė), paprastai naudojamos pagal programą „Horizontas 2020“; taip pat

vienkartinės išmokos pagal MVĮ 1 etapo programą.

Šie metodai bus taikomi plačiau, jeigu jie gali būti naudingi, tai yra kai jais galima sumažinti klaidų lygį ir administracinę naštą, taip pat įgyvendinti politikos prioritetus.

Kalbant apie išlaidų modelį, konsultacijose programos „Horizontas 2020“ suinteresuotųjų šalių buvo klausiama, ar finansavimas vienkartinėmis išmokomis (grindžiamomis rezultatais) apskritai būtų tinkamas mokslinių tyrimų finansavimo būdas. Tai būtų teisių į išmokas sistema, grindžiama iš anksto sutarta fiksuota kaina už atliktiną darbą. Taikant tokią rezultatais grindžiamą finansavimo sistemą būtų išvengta tinkamumo finansuoti klaidų.

Apskritai suinteresuotosios šalys tokiam metodui nepritarė ir buvo linkusios išlaikyti kompensavimo metodiką, ypač dėl abejonių, ar tai galėtų būti geriausias mokslinių tyrimų veiklos rėmimo ES būdas. Nors akivaizdu, kad tokia sistema galėtų būti finansiškai naudinga mažinant klaidų lygį, ji galėtų būti siejama su įvairiomis nepageidautinomis išlaidomis ir šalutiniu poveikiu.

Tačiau, atsižvelgdama į Audito Rūmų pastabas dėl su teisių į išmokas sistemomis susijusio mažesnio klaidų lygio, Komisija toliau nagrinės galimybes pradėti taikyti rezultatais grindžiamas finansavimo sistemas. 2018 m. planuojama pradėti taikyti bandomąją sistemą; tai leis geriau įvertinti išlaidų modelio sąnaudas ir naudą.

Kaip pirmiau paaiškinta, Komisija jau siūlė keletą bendrųjų finansinių taisyklių pakeitimų, kad būtų sumažinta klaidų rizika, be kita ko, dažniau taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą (žr. 3.1 dalį).

b)Valdymo ir kontrolės sistemų stiprinimas

Mokslinių tyrimų srities valdymo ir kontrolės sistemos nuolat peržiūrimos. Visas mokslinių tyrimų programas įgyvendinančias tarnybas aprėpsiančio bendro paramos centro sukūrimas duos naudos: bus taikomos bendros IT priemonės ir veiklos procesai, taip pat veiks bendra audito tarnyba. Tačiau, laikantis sąnaudų veiksmingumo principo, patikinimo modelis vis dar bus iš esmės grindžiamas ex post auditais, o išsamių ex ante patikrinimų bus nedaug. To priežastys yra tai, kad ex ante patikrinimai daug kainuoja, visų pirma atsižvelgiant į didelį finansuojamų dalyvaujančių subjektų skaičių (vien programoje „Horizontas 2020“ dalyvauja 50 000 subjektų), ir juos atliekant, jeigu neapsilankoma vietoje, galima užtikrinti tik dalinį patikinimą. Atliekant daug išsamių ex ante patikrinimų taip pat užkraunama didelė administracinė našta naudos gavėjams, o teisės aktais Komisijos reikalaujama mažinti tokią naštą.

Pagal programą „Horizontas 2020“ finansinių ataskaitų sertifikato bus reikalaujama tik projekto pabaigoje, o ne tarpinių mokėjimų etapu. Tai reiškia, kad teigiamas finansinių ataskaitų sertifikatų poveikis bus juntamas vėliau, ir tai gali turėti laikiną poveikį klaidų lygiui. Kitaip tariant, ateityje analizuojant klaidų lygį šioje srityje reikės atsižvelgti į daugiametį kontrolės sistemos pobūdį.

c)2014–2020 m. teisinė sistema. Tolesnis paprastinimas, tačiau esama rizikingesnių sričių.

Pagal programą „Horizontas 2020“ esamos paprastinimo priemonės ne tik išlaikomos, bet jų taikoma dar daugiau:

viena bendra finansavimo norma, taikoma visoms dotacijoms, nurodytoms kvietime teikti pasiūlymus;

netiesioginių išlaidų fiksuotoji suma, taikoma visoms dotacijoms;

platesnis vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir vienkartinių išmokų naudojimas kai kurių programų tam tikroms išlaidoms;

supaprastinti laiko registravimo reikalavimai, visų pirma taikomi visą darbo laiką projektuose dirbantiems darbuotojams;

supaprastintos darbo valandų skaičiavimo taisyklės;

supaprastintos naudojimosi konsultantų paslaugomis taisyklės; taip pat

Supaprastintos subrangos ir trečiųjų šalių išlaidų pripažinimo procedūros.

Finansinėje teisės akto pažymoje, pridėtoje prie siūlomo teisės akto, apskaičiuota, kad šiomis paprastinimo priemonėmis reprezentatyvusis didžiausias klaidų lygis būtų sumažintas nuo 5 % iki maždaug 3,5 %. Tikslinis likutinis klaidų lygis arba su rizika susijusi suma užbaigiant programą turėjo būti kuo artimesni 2 %, tačiau nebūtinai žemiau šio dydžio.

Teisėkūros institucija šias pasiūlytas paprastinimo priemones iš esmės priėmė. Tačiau ji įtraukė ir kelis elementus, dėl kurių gali padaugėti klaidų:

didesnį tikslinį mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimo rodiklį (nes MVĮ kelia didesnę riziką nei kiti naudos gavėjai);

galimybę reikalauti apmokėti išlaidas, susijusias su didele mokslinių tyrimų infrastruktūra;

trumpesnį laikotarpį iki dotacijos skyrimo (taigi mažiau laiko kontrolei); taip pat

8 000 EUR metinę papildomo atlyginimo ribą vienam etato ekvivalentui.

Dar daugiau supaprastinti taisykles ir procedūras bus pasiūlyta bendrosios programos laikotarpiu.

3.DFP 1B išlaidų pakategorė „Sanglauda“

2015 m. Audito Rūmai skyriuje „Sanglauda“ nebenurodė atskirų klaidų lygių, susijusių su dviem struktūrinių fondų generaliniais direktoratais: Regioninės ir miestų politikos (REGIO) GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties (EMPL) GD, tačiau nurodė sanglaudos srities bendrą labiausiai tikėtiną klaidų lygį – 5,2 %. Šis dydis atitinka struktūrinių fondų generalinių direktoratų įvertintą 5,1 % viršutinę klaidų ribą ir 2,9 % patvirtintą klaidų lygį (žr. 7 diagramą).

Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD įvertintos būsimos pataisos 2015 m. sudaro 1 435 mln. EUR. Atlikus šį itin atsargų įvertinimą, gali būti nustatyta per didelė didžiausia su rizika susijusios sumos užbaigiant programą vertė (1 267 mln. EUR arba 2,3 % 2015 m. šios politikos srities išlaidų). Faktinis būsimų pataisų lygis bus nustatytas remiantis užbaigimo metu nustatyta faktine rizika, kad būtų užtikrinta, kad likutinės kiekvienos programos rizika būtų žemiau reikšmingumo ribos (2 %).

7 diagrama. Komisijos ir Audito Rūmų įvertinti visos 1B išlaidų kategorijos klaidų lygiai 2013–2015 m.*

*Linijos, jungiančios skirtingus klaidų lygius, turėtų būti vertinamos ne kaip ilgalaikė raida, o veikiau padėti geriau palyginti klaidų lygio intervalus.

Šaltinis. Audito Rūmų metinės ataskaitos ir Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD 2013–2015 finansinių metų metinės veiklos ataskaitos.

3.1.DFP 1B išlaidų pakategorė „Regioninė ir miestų politika“ (REGIO)

3.1.1.Klaidų lygis

Regioninės ir miestų politikos GD teigė, kad 2015 m. pasidalijamojo valdymo srityje įvertintas vidutinis klaidų lygis, susijęs su 2015 m. mokėjimais ERPF ir Sanglaudos fondui (2007–2013 m. programavimo laikotarpis), per metus buvo 3–5,6 % ir tai iš esmės atitinka bendrą Audito Rūmų vertinimą (žr. visai sanglaudos sričiai skirtą 7 diagramą).

Savo analizę Regioninės ir miestų politikos GD grindžia savo auditų metu nustatytais faktais ir nacionalinių audito institucijų metinėse kontrolės ataskaitose pateiktais duomenimis (atlikta maždaug 7 300 veiksmų auditų, susijusių su 2014 m. deklaruotomis išlaidomis). Kad įsitikintų audito institucijų duomenų patikimumu, Regioninės ir miestų politikos GD auditoriai atlikto 58 auditus vietoje. Nuo 2009 m. atlikta daugiau nei 300 auditų vietoje ir tikrinta 51 audito institucija, atsakinga už 98,5 % Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo programų priežiūrą. Be to, Regioninės ir miestų politikos GD auditoriai atlieka išsamią audito institucijų metinių kontrolės ataskaitų ir audito nuomonių dokumentų peržiūrą ir prireikus vykdo faktų nustatymo misijas. Be to, Regioninės ir miestų politikos GD iš valstybių narių audito institucijų gavo ir atidžiai išnagrinėjo 446 sistemų auditų ataskaitas (2013 ir 2014 m. generalinis direktoratas išnagrinėjo daugiau nei 540 sistemų auditų ataskaitų).

Dėl valstybių narių pateiktų išorės duomenų Regioninės ir miestų politikos GD pažymi, kad 95 % klaidų lygių, apie kuriuos pranešė audito institucijos, buvo įvertinti kaip patikimas informacijos šaltinis apskaičiuojant 2015 m. išmokoms kylančią riziką (žr. 9 diagramą). Kalbant apie likusius 5 %, Regioninės ir miestų politikos GD perskaičiavo audito institucijų pateiktą klaidų lygį arba riziką įvertino naudodamas fiksuotąją sumą, nes ataskaitose nurodyti klaidų lygiai buvo laikomi nepatikimais arba vertinimo dieną gauta audito informacija buvo nepakankama ar neišsami, kad būtų galima visiškai patvirtinti ataskaitose nurodytus klaidų lygius.

8 diagrama. Komisijos ir Audito Rūmų įvertintas klaidų lygis Regioninės ir miestų politikos srityje (REGIO GD) 2012–2015 m.*

* Nuo 2015 m. Audito Rūmai nebeteikia konkrečių Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato klaidų lygio įverčių. 2012 m. įtraukti išimties tvarka siekiant pateikti išsamesnę apžvalgą.

Linijos, jungiančios skirtingus klaidų lygius, turėtų būti vertinamos ne kaip ilgalaikė raida, o veikiau padėti geriau palyginti klaidų lygio intervalus.

Šaltinis. Audito Rūmų 2012–2014 finansinių metų metinės ataskaitos ir Regioninės ir miestų politikos GD 2012–2015 finansinių metų metinės veiklos ataskaitos.

9 diagrama. Audito institucijų Regioninės ir miestų politikos generaliniam direktoratui pateiktų klaidų lygių patikimumas

3.1.2.Pagrindinės klaidų priežastys

2015 m. Regioninės ir miestų politikos GD nustatė, kad pagrindinė klaidų priežastis 2007–2013 m. buvo programos audito institucijos ir (arba) Komisijos nustatyti dideli valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai, susiję su 67 programomis, vykdytomis Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, taip pat su ETB programomis. Visų pirma šie trūkumai susiję su vienu ar keliais šiais dalykais:

valdymo patikromis;

viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos, projektų, iš kurių gaunama pajamų, ir tinkamumo finansuoti taisyklių laikymusi;

veiksmų atrankos procedūromis;

aukštu klaidų lygiu po veiksmų audito;

sertifikavimo veikla;

audito darbu (nepatikimas klaidų lygis dėl nebaigto darbo, nenustatyti arba tinkamai kiekybiškai neįvertinti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai vykdant kai kurias veiksmų programas).

Viešieji pirkimai, valstybės pagalba ir išlaidų netinkamumas – trys pagrindiniai klaidų, kurias Audito Rūmai nustatė pastaraisiais metais, šaltiniai.

Būtent dėl šių sistemos trūkumų patvirtintas klaidų lygis viršija 5 % ir (arba) bendra likutinė rizika viršija 2 %. Sistemos trūkumus, be kitų veiksnių, lemia sudėtingos valdymo struktūros kai kuriose valstybėse narėse, taip pat didelė kai kurių valdžios institucijų darbuotojų kaita, dėl kurios prarandami specialistai arba paskiriama nepakankamai darbuotojų.

Trūkumus taip pat lemia tai, kad įgyvendinimo programoms taikomos nacionalinės arba regioninės taisyklės gali būti griežtesnės nei tos, kurios yra numatytos nacionalinės teisės aktuose ir taikomos panašioms nacionaliniu mastu finansuojamoms išlaidoms, arba tos, kurių reikėtų siekiant laikytis ES taisyklių (perteklinis reglamentavimas).

Vadovaujančiųjų institucijų ir jų tarpinių institucijų atliekamos valdymo patikros tebėra pagrindinė problema, susijusi su valdymo ir kontrolės sistemų trūkumais. Pagrindinės problemos kyla dėl formalaus valdymo patikrų pobūdžio, nepakankamo viešųjų pirkimų procedūrų tikrinimo, netinkamos vadovaujančiųjų ar tarpinių institucijų struktūros ir (arba) organizacijos, mokymo ir priežiūros stokos perdavus pareigas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad vadovaujančiųjų institucijų atliekamų valdymo patikrų kokybė labai skiriasi nuo audito institucijų atliekamų patikrinimų kokybės; 95 % atvejų pastarųjų institucijų atliekami patikrinimai laikomi patikimais, o jų atliekamas darbas yra labai svarbus įgyvendinant vieno bendro audito koncepciją.

Regioninės ir miestų politikos GD nustatyti klaidų, kurias lemia šie sistemų trūkumai, tipai atitinka Audito Rūmų 2015 m. metinėje ataskaitoje pateiktą vertinimą (žr. 10 diagramą).

10 diagrama. Audito Rūmų atliktas su Regioninės ir miestų politikos GD susijusių klaidų pagrindinių priežasčių vertinimas 41

3.1.3.Taisomieji veiksmai, kurių imtasi

Regioninės ir miestų politikos GD griežtai atlieka priežiūros vaidmenį užtikrindamas, kad valstybės narės šalintų savo valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus:

kartu su Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD atnaujina audito rizikos vertinimą, atsižvelgdamas į turimus suvestinius audito rezultatus ir informaciją;

užtikrina nuolatinę audito institucijų atliekamų auditų kokybės peržiūrą ir prižiūri, kad programos atitiktų joms nustatytą vieno bendro audito statusą; taip pat

kai tik nustatoma reikšmingų trūkumų ir (arba) apie juos pranešama, laiku nutraukia mokėjimus ir siūlo Komisijai prireikus priimti sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo arba finansinių pataisų, išskyrus tuos atvejus, kai būtinas finansines pataisas valstybės narės sutinka taikyti pirmiau.

Be to, Regioninės ir miestų politikos GD, siekdamas sumažinti pagrindinę riziką ir nustatytus trūkumus, toliau įgyvendins toliau išvardytas iniciatyvas.

a)Paprastinimas

Supaprastinimas įgyvendinant ES lėšas – pagrindinis iniciatyvos „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“ ramstis. 2014–2020 m. programavimo laikotarpio reglamentais nustatoma daug įvairių supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo galimybių. Šie reglamentai – bendrų visiems ESI fondams, supaprastintam išlaidų apmokėjimui, trumpesniam naudos gavėjų dokumentų laikymo laikotarpiui ir perėjimui prie e. sanglaudos taikomų taisyklių rinkinys.

2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento nubalsuotu ir 2014 m. vasario 11 d. Tarybos priimtu viešųjų pirkimų direktyvų rinkiniu bus toliau paprastinamos taisyklės visiems dalyviams.

Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, supaprastintos bendros 2014–2020 m. ESI fondų taisyklės. Jas taikant atsiranda įvairesnių supaprastinimo galimybių: supaprastinto išlaidų apmokėjimo galimybių, paprastesnių būdų atsižvelgti į projektus, iš kurių gaunama pajamų, ir į finansines priemones. Perėjimas prie e. sanglaudos taip pat turėtų palengvinti sąlygas naudos gavėjams.

Šiuo metu Regioninės ir miestų politikos GD vertina, kiek naujomis nuostatomis prisidedama prie naudos gavėjams tenkančios administracinės naštos mažinimo ir supaprastinimo. Siekiant atlikti supaprastinimo priemonių panaudojimo vertinimą buvo pradėti keli tyrimai. Be to, buvo įsteigta Aukšto lygio grupė supaprastinimo naudos gavėjams klausimais, kurios tikslas – analizuoti supaprastinimo galimybių įgyvendinimą valstybėse narėse ir regionuose ir teikti rekomendacijas, kaip pagerinti supaprastinimo priemonių panaudojimą 2014–2020 m. ir vėliau. Nuo 2015 m. spalio 20 d. Aukšto lygio grupė surengė keletą posėdžių ir išsamiai aptarė įvairius klausimus: e. valdymą, supaprastinto išlaidų apmokėjimą, MVĮ galimybes naudotis ES finansavimu ir finansinėmis priemonėmis bei auditą. Ji jau priėmė pirmąsias išvadas ir rekomendacijas dėl e. valdymo ir supaprastinto išlaidų apmokėjimo.

Remdamasi šiomis pirmosiomis rekomendacijomis, Komisija neseniai pasiūlė atlikti tolesnį ir platesnio užmojo ESI fondams taikomų taisyklių, t. y. Bendrųjų nuostatų reglamento 42 , supaprastinimą, visų pirma kad būtų labiau išplėsta supaprastinto išlaidų apmokėjimo sritis ir kad šias taisykles taikyti būtų privaloma atliekant operacijas, kurių vertė mažesnė negu 100 000 EUR. Be to, pasinaudojant nauja Finansiniame reglamente pasiūlyta galimybe, finansavimą būtų galima teikti remiantis ne veiklos išlaidomis, o su įgyvendinimo pažanga susijusiu sąlygų laikymusi. Komisija taip pat pasiūlė taikyti mažiau reikalavimų vykdant bendrųjų veiksmų planus, pasiūlė taikyti supaprastinimo priemones veiklai, iš kurios gaunama pajamų, ir dideliems projektams, išsamiau paaiškino finansinių priemonių taisykles ir pasiūlė keletą kitų pakeitimų. Šie pasiūlymai įtraukti į bendrąjį („Omnibus“) reglamentą, kurį Komisija priėmė 2016 m. rugsėjo mėn. (žr. 3.1 dalį).

2015 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai rekomendavo atlikti analizę, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama 2014–2020 m. programavimo laikotarpio nacionalinėms tinkamumo taisyklėms, o Komisija numato atlikti tokią programų, kurias tikrinant nuolat nustatomas aukštas klaidų lygis (taigi matyti, kur galėtų būti taikomos paprastesnės taisyklės), analizę.

b)Valdymo ir kontrolės sistemų stiprinimas

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Komisijos tarnybos ėmėsi tikslinių veiksmų, kuriais buvo gerinami administraciniai gebėjimai valstybėse narėse. Šie veiksmai vykdomi ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Be konkrečių kiekvienai programai nustatytų veiksmų, Regioninės ir miestų politikos GD įgyvendina ir kompleksines iniciatyvas, kuriomis mažinama pagrindinė rizika ir šalinami nustatyti trūkumai. Toliau nurodomi jau įgyvendinti arba šiuo metu įgyvendinami veiksmai.

Bendroji administracinių gebėjimų iniciatyva. 2015 m. ši veikla iš esmės buvo susijusi su:

valdžios institucijų, vykdančių Techninės pagalbos ir informacijos mainų programos (TAIEX) priemonę „REGIO PEER 2 PEER“, tarpusavio keitimusi ekspertinėmis žiniomis. Iki 2016 m. lapkričio mėn. buvo patvirtinti 109 mainų atvejai: 70 mainų atveju (kuriuose dalyvavo 1 142 dalyviai) buvo gauta teigiama grįžtamoji informacija;

su 2014–2020 m. reglamentų įgyvendinimu susijusia strategine mokymų programa, skirta vadovaujančiosioms, sertifikavimo ir audito institucijoms ir tarpinėms institucijoms. Kol kas maždaug 540 programų ekspertų ir skyrių administratorių iš visų valstybių narių dalyvavo keturiuose skirtinguose mokymų moduliuose;

veiksmingo Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo valdymo gebėjimų sistema, skirta tolesniam fondų valdymo profesionalumui didinti;

konkrečiais seminarais, surengtais bendradarbiaujant su OLAF penkiolikoje labiausiai paveiktų valstybių narių ir susijusiais su veiksmingų ir proporcingų kovos su sukčiavimu ir (arba) korupcija priemonių įgyvendinimu siekiant didinti informuotumą apie riziką ir užtikrinti geresnį pripažinimą, kad galima taikyti prevencines priemones. Be to, Regioninės ir miestų politikos GD Audito direktoratas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD, aktyviai skatino atitinkamas nacionalines valdžios institucijas naudoti Komisijos sukurtą prevencinę rizikos vertinimo priemonę „Arachne“;

bandomaisiais sąžiningumo paktais, parengtais bendradarbiaujant su organizacija „Transparency International“. Su 11 valstybių narių sudaryta 17 bandomųjų sąžiningumo paktų, kurie nuo 2016 m. galios ketverius metus.

Regioninės ir miestų politikos GD glaudžiai bendradarbiaudamas su Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD, Konkurencijos GD ir kitais ESI fondus administruojančiais GD parengė specialiuosius viešųjų pirkimų srities veiksmų planus, skirtus šios srities gebėjimams gerinti, ir juos vykdė visus 2015 m. Komisijos patvirtinti veiksmų planai apėmė:

„Viešųjų pirkimų gaires specialistams, kaip išvengti iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų finansuojamų projektų klaidų“, paskelbtas 2015 m. spalio mėn. visomis ES kalbomis. Šios gairės bus atnaujintos siekiant įtraukti naująsias viešųjų pirkimų direktyvas, kurių perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2016 m. balandžio 18 d;

veiksmų planų, susijusių su viešaisiais pirkimais, stebėseną atsižvelgiant į ex ante sąlygas, daugiausia dėmesio skiriant valstybėms narėms, šiuo metu dar įgyvendinančioms veiksmų planus, be kita ko, teikiant pritaikytą paramą valstybėms narėms, kurios neatitinka ex ante sąlygų;

visoje ES plačiai paskelbtą viešųjų pirkimų padėties vertinimo tyrimą, į kurį įtraukta daugiau kaip 50 viešųjų pirkimų srities gerosios patirties pavyzdžių. Jis taip pat apima 28 šalių apžvalgas su konkrečiomis rekomendacijomis;

skaidrumo ir atvirų duomenų apie viešuosius pirkimus skatinimą, be kita ko, vykdant pirmiau minėtų bandomųjų sąžiningumo paktų iniciatyvą.

Glaudžiai bendradarbiaudamas su Konkurencijos GD, 2015 m. kovo mėn. Regioninės ir miestų politikos GD priėmė valstybės pagalbos veiksmų planą. Jis skirtas informuotumui ir dalyko supratimui didinti, įvairių dalyvių, susijusių su valstybės pagalbos priežiūra valstybėse narėse, bendradarbiavimui gerinti ir aktyviai pagalbai ES valstybėms narėms ir regionams teikti, kad jie tinkamai taikytų valstybės pagalbos taisykles. Jis apima priemones, skirtas:

dabartinės gerosios patirties peržiūrai ir sklaidai;

strateginėms mokymų programoms, be kita ko, ekspertų ir specialiai šaliai skirtiems mokymams, suplanuotiems 2015 m. antroje pusėje ir 2016 m. pradžioje;

Komisijos ir audito institucijų keitimuisi informacija siekiant platinti kontrolinius audito sąrašus, pritaikytus prie 2014 m. Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) persvarstymų 43 ;

pritaikytai paramai, teikiamai valstybėms narėms, kurios neatitinka valstybės pagalbos ex ante sąlygų, siekiant joms padėti įgyvendinti veiksmų planą.

Siekiant užtikrinti tvirtą bendrą audito sistemą vykdomi reguliarūs audito institucijų administracinių gebėjimų didinimo veiksmai (techniniai susitikimai, metodikos aptarimai, keitimosi gerąja patirtimi forumai). Techniniuose posėdžiuose su audito institucijomis nuolat gerinamos ir aptariamos valstybėms narėms teikiamos rekomendacijos.

kova su sukčiavimu ir (arba) korupcija, viešųjų pirkimų arba valstybės pagalbos audito metodika, rekomenduojami statistinių imčių sudarymo būdai siekiant gauti baigtinius ir patikimus audito rezultatus ir veiksmingas 2014–2020 m. naujų reglamentavimo nuostatų įgyvendinimas (pavyzdžiui, dėl veiklos rezultatų rodiklių audito arba dėl e. sanglaudos).

Pastaraisiais metais Regioninės ir miestų politikos GD peržiūrėjo svarbiausių audito institucijų, tikrinančių daugiau kaip 98 % Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų, darbą atlikdamas auditus vietoje, įskaitant pakartotinius operacijų auditus, kad įvertintų audito institucijų padarytas audito išvadas. Jis nuolat stebi padėtį tais atvejais, kai buvo suteiktas vieno bendro audito statusas. Dėl Komisijos tarnybų vietoje atliekamų pakartotinių auditų, be kita ko, tikrinant naudos gavėjus, ir dėl nuolat teikiamų konsultacijų, audito gairių ir metodinių priemonių nuo 2009 m. audito institucijoms pavyko visapusiškai pagerinti gebėjimus. Taigi dauguma audito institucijų dabar atitinka standartus ir, kaip matyti iš 2015 m. duomenų (žr. 9 diagramą), teikia Regioninės ir miestų politikos generaliniam direktoratui patikimus auditų rezultatus.

Regioninės ir miestų politikos GD toliau organizavo keitimosi informacija apie audito problemas ir gebėjimų gerinimo veiksmus forumus visoms audito institucijoms, joms paprašius rengdamas tikslinius mokymus, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų arba valstybės pagalbos audito klausimais, rekomenduodamas imčių sudarymo metodus, kad būtų gauti baigtiniai ir patikimi audito rezultatai ir užtikrintas geras naujų 2014–2020 m. nuostatų, pavyzdžiui, dėl veiklos rezultatų rodiklių audito arba e. sanglaudos, įgyvendinimas. Audito institucijoms bus nuolat teikiama grįžtamoji informacija, pagrįsta 2015 m. audito rezultatų vertinimu, kad būtų geriau suprantami pagrindiniai nustatyti trūkumai ir skleidžiama geroji patirtis audito bendruomenėje.

Regioninės ir miestų politikos GD vykdydamas savo audito procedūras jau pradėjo nustatinėti perteklinio reglamentavimo atvejus ir skatina audito institucijas daryti tą patį. Be to, taip bus įgyvendinama Audito Rūmų 2015 m. metinėje ataskaitoje pateikta rekomendacija atlikti analizę, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama 2014–2020 m. programavimo laikotarpio nacionalinėms tinkamumo taisyklėms.

c)2014–2020 m. teisinė sistema. Sustiprintos kontrolės ir atskaitomybės nuostatos

Remiantis iš esmės persvarstyta 2014–2020 m. sanglaudos politikos patikinimo sistema šalinami ankstesnės reglamentavimo sistemos, kurios patikinimo lygis galėjo keistis pagal valdymo ir kontrolės ciklo etapą, trūkumai.

Persvarstyta kontrolės struktūra buvo pagerinta įtraukiant naujus elementus, t. y.:

dvylikos mėnesių apskaitos laikotarpį, kuris prasideda n-1 metų liepos 1 d. ir baigiasi n metų birželio 30 d.;

10 % kiekvieno tarpinio mokėjimo, susijusio su finansinių metų išlaidomis, dalies atidėjimą siekiant apsaugoti ES biudžetą, kol neatliktas nacionalinis kontrolės ir tikrinimo darbas ir nepateiktos susijusios sąskaitos;

Komisijai deklaruotų kiekvienos programos išlaidų sertifikuotų sąskaitų, susijusių su ataskaitiniu laikotarpiu, ir lydimųjų dokumentų (valdymo deklaracijos, metinės kontrolės ir auditų suvestinės, audito nuomonės, pagrįstos likutiniais klaidų lygiais, nustatytais nacionaliniu lygmeniu atsižvelgus į visas pataisas, ir kontrolės ataskaitų) pateikimą iki n+1 metų vasario 15 d., siekiant užtikrinti sąskaitų tikslumą, veiksmingą sistemos veikimą ir pagal sąskaitas atliktų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

metinio mokėtino likučio mokėjimą arba susigrąžinimą po to, kai Komisija pripažįsta sąskaitas, iki n+1 metų gegužės 31 d.; sąskaitose turėtų būti matyti finansinės pataisos, atliktos tam, kad kiekvienais metais kiekvienos programos metinė likutinė rizika būtų mažesnė už 2 % reikšmingumo ribą;

privalomą grynųjų finansinių pataisų taikymą, kai iš pažeidimų matyti, kad yra didelių sistemos trūkumų, kuriuos vis dar nustato Komisija (arba Audito Rūmai), išskyrus trūkumus, jau nustatytus arba ištaisytus nacionalinių institucijų.

Komisijos atliekamas sąskaitų pripažinimas – naujas procesas, kuris skiriasi nuo teisėtumo ir tvarkingumo vertinimo, kaip numatyta reglamente (Bendrųjų nuostatų reglamento 139 straipsnis). Komisija turi pripažinti sąskaitas iki kiekvienų metų gegužės 31 d., atsižvelgdama į audito institucijų pateiktą audito nuomonę, priešingu atveju ji turi informuoti valstybę narę. Kai sąskaitos pripažįstamos, Komisija turi apskaičiuoti, o paskui sumokėti arba susigrąžinti metų likutį, atsižvelgdama į audito nuomonėje patvirtintą sąskaitų sertifikuotų išlaidų dalį, metinį išankstinį mokėjimą ir tarpinius mokėjimus, iš kurių išskaičiuoti 10 %.

Tačiau visa išlaidų dalis, kuri yra programos sąskaitose, turėtų būti tvarkinga. Jeigu taip nėra (kaip praneša audito institucija arba nustatoma ES auditų metu), Komisija gali nutraukti likučio mokėjimą ir nedelsdama pradėti finansinių pataisų procedūrą. Jeigu valstybė narė pataisų nepripažįsta (2007–2013 m. laikotarpis) arba jeigu tos pataisos susijusios su dideliais anksčiau nenustatytais ir (arba) neištaisytais arba nepraneštais (2014–2020 m. laikotarpis) trūkumais, taikomos grynosios pataisos.

2014–2020 m. geresnio patikinimo proceso metu bus toliau atsižvelgiama į vieno bendro audito koncepciją, kurią taikydama Komisija, patikrinusi audito institucijų atlikto audito rezultatų patikimumą, gali iš esmės remtis anksčiau jų atlikta kontrole. Papildomos galimybės taikyti vieno bendro audito principą numatytos reglamente (Bendrųjų nuostatų reglamento 148 straipsnis). Galutiniu etapu, Komisijai patvirtinus auditus ir prireikus atlikus su jais susijusias grynąsias pataisas, gali būti suteikiamas patikinimas, kad kiekvienais metais kiekvienos programos likutinis klaidų lygis – pritaikius visas pataisas – yra mažesnis negu 2 %.

Ex ante sąlygos – pagrindinis ESI fondų reformos elementas. Jos skirtos užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos reglamentavimo ir politikos sistemos ir kad prieš darant investicijas būtų turimi pakankami administraciniai gebėjimai, taigi jomis gerinami ESI fondų ir kitų viešosiomis ir privačiosiomis lėšomis remiamų investicijų efektyvumas ir veiksmingumas. Tai yra išankstinės sąlygos siekiant užtikrinti, kad bendrai finansuojamos investicijos būtų efektyvios ir veiksmingos vykdant nuoseklias ir gerai apsvarstytas strategijas.

Ex ante sąlygos taip pat apima administracinių gebėjimų, viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos problemas – pagrindines sanglaudos politikos klaidų priežastis.

Jeigu valstybės narės neatitiko ex ante sąlygų priimant programą, su Komisija buvo susitarta dėl veiksmų planų. Regioninės ir miestų politikos GD atidžiai stebi padėtį ir teikia pagalbą valstybėms narėms joms baigiant įgyvendinti veiksmų planus.

3.2.DFP 1B išlaidų pakategorė. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD

3.2.1.Klaidų lygis

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD apskaičiuotas klaidų lygio vidurkis 2015 m. – 3,0–3,6 %, taigi atitinka bendrą Audito Rūmų vertinimą (žr. 7 diagramą, susijusią su visa sanglaudos sritimi). Kadangi Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD 2011 m. pats pradėjo skaičiuoti klaidų lygį, jo skaičiavimai buvo itin glaudžiai suderinti su Audito Rūmų skaičiavimais (t. y. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD įvertintas mažiausias klaidų lygis ir Audito Rūmų apskaičiuotas labiausiai tikėtinas klaidų lygis 2011–2014 m. atitinkamai yra: 2011 m.: 2,0 ir 2,2%; 2012 m.: 2,3 ir 3,2 %; 2013 m.: 2,6 ir 3,1%, o 2014 m.: 2,8 ir 3,7 %, o tai rodo Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD patikinimo metodikos patikimumą.

Kaip ir Regioninės ir miestų politikos GD, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD atliko įvertinimą remdamasis savo audito darbo rezultatais (2015 m. surengta 51 audito misija, kurių metu buvo patikrintos 89 iš 92 audito institucijų, atsakingų už 115 iš 118 veiklos programų priežiūrą) ir duomenimis, kuriuos pateikė nacionalinės audito institucijos, 2015 m. atlikusios 5 114 veiklos auditų. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD Audito direktoratas atliko išsamią audito institucijų atliktų skaičiavimų peržiūrą, kad būtų užtikrinta atitiktis rekomendacijoms ir galimybės naudotis reprezentatyviais konsoliduotaisiais skaičiais. Šie duomenys buvo laikomi patikimais 95 % atvejų (žr. 12 diagramą).

11 diagrama. Komisijos ir Audito Rūmų įvertinti Užimtumo ir socialinių reikalų srities (Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD) klaidų lygiai 2012–2015 m.*

* Nuo 2015 m. Audito Rūmai nebeteikė specialių klaidų lygio įverčių, skirtų Regioninės ir miestų politikos (REGIO) generaliniam direktoratui. 2012 m. įtraukti išimties tvarka siekiant pateikti išsamesnę apžvalgą.

Linijos, jungiančios skirtingus klaidų lygius, turėtų būti vertinamos ne kaip ilgalaikė raida, o veikiau padėti geriau palyginti klaidų lygio intervalus.

Šaltinis. Audito Rūmų 2012–2014 finansinių metų metinės ataskaitos ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD 2012–2015 finansinių metų metinės veiklos ataskaitos

12 diagrama. Nacionalinių audito institucijų Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniam direktoratui pateiktų klaidų lygių patikimumas

3.2.2.Pagrindinės klaidų priežastys

Kaip ir Regioninės ir miestų politikos GD, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD padarė išvadą, kad pagrindinės klaidų priežastys yra sanglaudos srities teisinės sistemos sudėtingumas ir nacionalinių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai. 2015 m. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD nustatė išlygą dėl 23 konkrečių ESF veiklos programų valdymo ir kontrolės sistemų Bulgarijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu.

Be to, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD atliko specialų teminį valstybių narių valdžios institucijų atliekamų valdymo tikrinimų auditą. Bendras šio teminio audito tikslas buvo įvertinti, kaip veiksmingai veikė valdymo ir kontrolės sistemos, susijusios su tikrinimo procesu, kad būtų išvengta klaidų ir pažeidimų, jie būtų nustatyti ir ištaisyti ir kad būtų gautas patikinimas dėl išlaidų, kurios deklaruojamos Komisijai, teisėtumo ir tvarkingumo.

Pagrindiniai šio audito rezultatai:

kai kuriais atvejais Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD auditoriai nustatė, kad valdymo tikrinimai buvo atlikti tik formaliai, lyg ir laikantis teisinių reikalavimų, tačiau deklaruotos išlaidos nebuvo tikrinamos pakankamai kritiškai;

projektų, kurių veikla įgyvendinama (iš dalies) vykdant viešuosius pirkimus, valdymo tikrinimai turėtų būti išsamesni. Daugeliu atvejų tikrinant valdymą nebuvo nustatyta viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų, nors patikras vietoje atliko vadovaujančiosios arba tarpinės institucijos;

itin dažnai vadovaujančiosios ir (arba) tarpinės institucijos nepakankamai kritiškai vertino projektų atrankos ir patvirtinimo valdymo pajėgumą. Dažnai didelis (mažos vertės) projektų skaičius buvo patvirtintas neapsvarsčius naudos gavėjams kilusio rekomendacijų ir mokymų poreikio, vadovaujančiosios ir (arba) tarpinės institucijos atliekamų tikrinimų išlaidų, rizikos valdymo, reikalingo siekiant nustatyti didelės rizikos projektus, ir pridėtinės vertės ar poveikio darbo rinkai, kuriuos gali daryti šie mažos vertės elementai;

daug vadovaujančiųjų institucijų kliovėsi tarpinių institucijų atliktais valdymo tikrinimais. Šios tarpinės institucijos dažnai turėjo daugiau ar geresnės praktinės patirties šioje srityje, todėl vadovaujančiosios institucijos sprendimas suteikti atsakomybę šioms tarpinėms institucijoms dažnai buvo pagrįstas. Tačiau pastebėta, kad šioms tarpinėms institucijoms nebuvo surengti su administraciniais proceso aspektais susiję mokymai arba jų buvo pernelyg mažai, todėl dažnai trūko gebėjimų ir pajėgumų atlikti veiksmingus valdymo tikrinimus; taip pat

buvo situacijų, kai valdymo tikrinimai buvo atlikti po Komisijai pateikto išlaidų sertifikavimo. Daugeliu atvejų tokia padėtis susiklostė dėl išteklių trūkumo arba spaudimo laikytis biudžetinio įsipareigojimo panaikinimo taisyklių.

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD nustatytų klaidų, kurias nulėmė šie sistemos trūkumai, rūšys sutampa su Audito Rūmų 2015 m. metinėje ataskaitoje nustatytomis pagrindinėmis klaidų priežastimis.

13 diagrama. Audito Rūmų atliktas Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD pagrindinių klaidų priežasčių vertinimas 44

3.2.3.Taisomieji veiksmai, kurių imtasi

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD griežtai atlieka priežiūros vaidmenį užtikrindamas, kad valstybės narės šalintų savo valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus:

kartu su Regioninės ir miestų politikos GD ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD atnaujina audito rizikos vertinimą, atsižvelgdamas į visus turimus suvestinius audito rezultatus ir informaciją;

nuolat atlieka audito institucijų atliktų auditų kokybės peržiūrą; taip pat

vykdo griežtą mokėjimų nutraukimo, veiklos programų sustabdymo ir finansinių pataisų politiką, kai nustatoma didelių trūkumų, išskyrus tuos atvejus, kai būtinas finansines pataisas valstybės narės sutinka taikyti pirmiau.

Be to, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD, siekdamas sumažinti pagrindinę riziką ir nustatytus trūkumus, toliau įgyvendins toliau išvardytas iniciatyvas.

a)Paprastinimas

Kaip paaiškinta pirmiau, Audito Rūmai nurodė, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklių pažeidimai buvo pagrindinis ESF klaidų šaltinis. Taip yra iš dalies dėl naudos gavėjų įsipareigojimo pateikti dokumentus visoms patirtoms išlaidoms, kurias jie prašo kompensuoti, pagrįsti. Šio tradicinės realių išlaidų kompensavimo sistemos alternatyva – supaprastintas išlaidų apmokėjimas. Supaprastintas išlaidų apmokėjimas – būdas nustatyti tinkamas finansuoti išlaidas ne pagal faktiškai išleistas sumas (kurias reikia pagrįsti dokumentais), bet pagal iš anksto nustatytas sumas. Naudojant supaprastintą išlaidų apmokėjimą ne tik lengviau pagrįsti išlaidas, bet ir mažinama biurokratinė našta ir klaidų rizika. Audito Rūmai tai patvirtino ketverius metus iš eilės, nes tikrindami ESF imties sandorius, atliktus pagal supaprastintą išlaidų apmokėjimą, nenustatė kiekybiškai įvertinamų klaidų. Todėl Audito Rūmai padarė išvadą, kad taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, palyginti su realių išlaidų apmokėjimu, padaroma mažiau klaidų.

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo privalumas – dėmesio sutelkimas į produktus arba pasiektus rezultatus, o ne į išlaidas, kaip taikant realių išlaidų sistemą. Tai atitinka Komisijos tikslą siekti, kad biudžeto vykdymas būtų labiau orientuotas į rezultatus, ir padidinti išleistų pinigų poveikį.

2014–2020 m. reglamentavimo sistemos tikslas – siekti, kad anksčiau taikytos supaprastinto išlaidų apmokėjimo galimybės būtų taikomos visiems Europos struktūriniams ir investicijų (ESI) fondams. Be to, siūlomos galimybės papildytos siekiant pašalinti kai kuriuos apribojimus, nustatytus ankstesniu programavimo laikotarpiu.

Kitų nei ESI fondai sistemų supaprastinto išlaidų apmokėjimo galimybės gali būti pakartotinai naudojamos, jeigu vykdomos šios sąlygos:

vienas pavyzdys – Bendrųjų nuostatų reglamento 67 straipsnio 5 dalies b punktas, kuriuo remiantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo galimybės, naudojamos kitoje Sąjungos politikos srityje, gali būti taikomos panašioms ESF operacijoms ir naudos gavėjams. Visų pirma, galima naudoti metodus, nustatytus „Erasmus+“, kurie gali būti lengvai taikomi panašioms ESF finansuojamoms operacijoms;

panašiai pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 67 straipsnio 5 dalies c punktą supaprastinto išlaidų apmokėjimo galimybės, taikomos pagal vien tik valstybės narės finansuojamą schemą, gali būti taikomos panašioms ESF operacijoms ir naudos gavėjams.

Dėl šių dviejų papildomų metodų atsiranda puiki galimybė pasinaudoti dabartiniais supaprastinimais: jie yra tiesiogiai taikomi Europos struktūrinių ir investicinių (ESI) fondų lėšomis finansuojamoms operacijoms (su sąlyga, kad tai tos pačios rūšies operacija bei naudos gavėjas ir kad schema vis dar galioja) ir nereikia atlikti supaprastinto išlaidų apmokėjimo vertės audito, todėl sumažėja potencialios kontrolės apimtis ir išlaidos. Abu metodus valstybės narės gali lengvai taikyti, juos taikant kyla tik labai maža klaidų rizika.

Galiausiai Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojamų mažiausios vertės operacijų (kai viešoji parama yra mažesnė negu 100 000 EUR) atveju norint nustatyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą gali būti naudojamas biudžeto projektas. Šis metodas buvo pradėtas naudoti siekiant prisiderinti prie įsipareigojimo vykdant ESF projektus, kurių viešosios paramos vertė mažesnė negu 50 000 EUR, naudoti vieną supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdą, kad būtų padengta bent dalis išlaidų (išskyrus atvejus, kai rengiami viešieji pirkimai, arba pagal valstybės pagalbos schemas).

Remdamasi naujuoju teisiniu ESF pagrindu (ESF reglamento 14 straipsniu) Komisija gali nustatyti standartinius fiksuotuosius vieneto įkainius ir vienkartines išmokas. Dėl to atsiranda teisinis tikrumas, susijęs su supaprastinto išlaidų apmokėjimo apskaičiavimo metodu, ir pašalinamas vienas iš pagrindinių valstybių narių nurodytų trūkumų, t. y. jų nuogąstavimas, kad auditoriai (nacionaliniai arba ES) galėtų prieštarauti fiksuotųjų vieneto įkainių arba vienkartinių išmokų apskaičiavimo metodikai, todėl būtų nustatyta sisteminė klaida. Komisijai iš anksto patvirtinus metodiką, valstybių narių atliekamas darbas užtikrinamas ir patvirtinamas.

Sudarant sąlygas valstybėms narėms prašyti ES finansavimo remiantis supaprastintu išlaidų apmokėjimu ir taikant skirtingą (nacionalinę) naudos gavėjų išlaidų kompensavimo sistemą, pagal naująjį teisinį pagrindą valstybėms narėms taip pat suteikiama galimybė naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, jei pagal įprastas sąlygas tokie būdai nacionalinėmis taisyklėmis neleidžiami.

Atsižvelgdama į teigiamą supaprastinto išlaidų apmokėjimo poveikį ir daugybę jo privalumų bei į naujas galimybes, atsiradusias pradėjus taikyti 2014–2020 m. teisinę sistemą, Komisija nustatė plataus užmojo politinį tikslą – pasiekti, kad iki 2017 m. 50 % ESF išlaidų būtų įgyvendintos pagal supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Iš 2015 m. Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktos apžvalginės paprastinimo ataskaitos matyti, kad 2014–2020 m. planuojamas valstybių narių ESF supaprastinto išlaidų apmokėjimo įgyvendinimo lygis yra maždaug 35 %, t. y. daug didesnis už įvertintą 7 % lygį 2007–2013 m., tačiau vis dar nepakankamai didelis. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD toliau skatins valstybes nares naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą ir jas ragins toliau didinti tokio apmokėjimo taikymą, kad būtų pasiektas 50 % tikslas.

Šis tikslas – postūmis labai padidinti supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimą, kad būtų mažinama administracinė našta ir klaidų rizika ir daugiau dėmesio skiriama rezultatams. Tai visų šalių – Komisijos, valstybių narių ir naudos gavėjų – skatinimas dėti kuo didesnes pastangas ir pasinaudoti supaprastinto išlaidų apmokėjimo galimybėmis. Tačiau jis neturėtų būti suprantamas kaip savitikslis.

Siekdama didesnio supaprastinimo, Komisija pateikė naują bendrojo veiksmų plano (BVP) sąvoką.

BVP – visiškai naujas ir galimai labai perspektyvus ESI lėšų įgyvendinimo būdas. BVP yra veiksmas, kuris yra valdomas remiantis vien tik siektinais rezultatais. BVP gali:

būti sudarytas iš vieno ar kelių projektų;

būti remiamas pagal vienos ar daugiau programų vieną ar daugiau prioritetinių krypčių; taip pat

būti remiamas vienos ar daugiau priemonių, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo, Jaunimo užimtumo iniciatyvos, Europos regioninės plėtros fondo ir (arba) Sanglaudos fondo, lėšomis.

Vykdant projektą turėtų būti sukuriama produktų ir pasiekiama rezultatų, būtinų bendrojo veiksmų plano tikslui pasiekti. Išmokos bus mokamos tik kiekvieno projekto vieneto įkainių ir (arba) vienkartinių išmokų, susijusių su produktais ir rezultatais, forma.

Remdamasi šiuo supaprastinimu, Komisija pasiūlė daugiau patobulinimų atsižvelgiant į bendrąjį persvarstymą (žr. 3.1 dalį). Kai kuriais atvejais dabartinės ESF reglamento nuostatos yra atnaujinamos ir taikomos kitiems ESI fondams (privalomas supaprastinto išlaidų apmokėjimo taikymas tam tikrais atvejais, fiksuotųjų sumų taikymas tam tikroms personalo išlaidoms). Bendrųjų nuostatų reglamento pasiūlymai (pašalinti viršutinę vienkartinių išmokų ribą, taikyti mažiau reikalavimų vykdant BVP, naujos sąlygų vykdymu grindžiamų mokėjimų galimybės; 3.1.3 dalies a punktas) papildomi atitinkamais ESF reglamento pakeitimais ir priemonėmis, kuriomis išplečiamos supaprastinto išlaidų apmokėjimo pagal Reglamentą dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo galimybės.

b)Valdymo ir kontrolės sistemų stiprinimas

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD toliau pritaikys ir persvarstys pasidalijamojo valdymo procedūras ir rekomendacijas, kad užtikrintų tinkamą valdymo ir kontrolės sistemų veikimą valstybėse narėse dabartiniu programavimo laikotarpiu (žr. taip pat Regioninės ir miestų politikos GD 3.1.3 dalies b punktą).

c)2014–2020 m. teisinė sistema. Sustiprintos kontrolės ir atskaitomybės nuostatos

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD, kaip ir Regioninės ir miestų politikos GD (žr. 3.1.3 dalies c punktą), pasinaudos tais pačiais sanglaudos srities teisinės sistemos pagerinimais 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, kad sustiprintų valdymo ir kontrolės sistemas.

4.DFP 2 išlaidų kategorija. Gamtos ištekliai

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) vykdoma remiantis dviem fondais (ramsčiais) – Europos žemės ūkio garantijų fondu (EŽŪGF, I ramstis), kurį sudaro rinkos paramos priemonės ir tiesioginės išmokos (EŽŪGF), ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP, II ramstis), kurio lėšomis finansuojamos kaimo plėtros priemonės.

BŽŪP vykdoma pagal pasidalijamąjį valdymą: visoje ES yra daugiau kaip aštuoni milijonai naudos gavėjų, o Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD) glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis siekdamas užtikrinti, kad lėšos būtų išmokamos nepažeidžiant ES teisės aktų.

4.1.Klaidų lygiai

Rengdamas savo metinės veiklos ataskaitas Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD nagrinėja valstybių narių pateiktą informaciją apie mokėjimo agentūrų atliktos kontrolės rezultatus. Atsižvelgdami į sertifikavimo įstaigų nuomones, savo ex post auditus (kiekvienais metais Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD atlieka maždaug 140 audito misijų) ir Audito Rūmų nustatytus faktus, Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD auditoriai vadovaudamiesi savo profesinę nuovoka nustato kiekvienos mokėjimo agentūros išlaidų sumas ir įvertina atsargiai patikslintus išlaidų klaidų lygius pagal kiekvieną sudaryto biudžeto veiklą.

3 lentelėje parodyti patikslinti BŽŪP klaidų lygiai, nurodyti Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD metinėse veiklos ataskaitose, ir klaidų lygiai, nurodyti Audito Rūmų metinėse ataskaitose, susijusiose su žemės ūkio išlaidomis 45 .

3 lentelė. Komisijos ir Audito Rūmų įvertinti žemės ūkio / gamtos išteklių srities klaidų lygiai 2013–2015 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

	2013 m.		2014 m.		2015 m.
	Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD	Audito Rūmai 46	Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD	Audito Rūmai 47	Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD	Audito Rūmai
EŽŪGF	2,70 %	3,6 %	2,61 %	2,2 %	1,47 %	2,2 %
EŽŪFKP	5,19 %	6,7 %	5,09 %	6,0 %	4,99 % 48	5,3 %
IŠ VISO BŽŪP	3,26 %	nėra duomenų 49	3,10 %	3,0 %	2,02 %	2,9 %

Iš Komisijos metinėse veiklos ataskaitose ir Audito Rūmų metinėse ataskaitose pateiktų klaidų lygių palyginimo matyti, kad abi institucijos prieina prie tų pačių išvadų (žr. 14–15 diagramas).

14 diagrama. Komisijos ir Audito Rūmų įvertinti gamtos išteklių srities klaidų lygiai 2014–2015 m.*

*Nuo 2014 m. Audito Rūmai nebeteikia kiekvieno atskiro fondo klaidų intervalų. Vietoj jų buvo pateikti visos gamtinių išteklių politikos srities klaidų intervalai.

Linijos, jungiančios skirtingus klaidų lygius, turėtų būti vertinamos ne kaip ilgalaikė raida, o veikiau padėti geriau palyginti klaidų lygio intervalus.

Šaltinis. Audito Rūmų 2014 ir 2015 finansinių metų metinės ataskaitos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD 2013–2015 finansinių metų metinės veiklos ataskaitos

Visos BŽŪP patikslintas klaidų lygis yra 2,02 %, t. y. beveik atitinka reikšmingumo ribą.

15 diagrama. Komisijos ir Audito Rūmų įvertinti kiekvieno fondo (Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)) klaidų lygiai 2013–2015 m.*

*Šaltiniai. 2013–2015 finansinių metų Audito Rūmų metinės ataskaitos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD metinės veiklos ataskaitos

Pastaraisiais metais BŽŪP abiejų ramsčių klaidų lygis sumažėjo ir nuolat išlieka mažesnis už ES vidurkį. Ši teigiama tendencija – valstybių narių vykdomų taisomųjų veiksmų planų rezultatas. Valstybėms narėms teikiama daugiau rekomendacijų, kaip išvengti klaidų ir jas nustatyti. Prireikus valstybės narės įgyvendina veiksmų planus, skirtus konkretiems jų valdymo ir kontrolės sistemų trūkumams šalinti.

EŽŪGF, visų pirma tiesioginių išmokų, kurioms taikomos paprastesnės tinkamumo finansuoti sąlygos ir kurios yra valdomos pagal integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS), visų pirma žemės sklypų identifikavimo sistemą (ŽSIS), klaidų lygio sumažėjimas yra gana įspūdingas. Kaip patvirtino Audito Rūmai, IAKS – gera priemonė siekiant patikimo finansų valdymo, o taisomieji veiksmai, kurių imasi valstybės narės, nuolat didina ŽSIS patikimumą 50 .

Kaimo plėtros srities (finansuojamos EŽŪFKP lėšomis) klaidų lygis, nors pastaraisiais metais ir mažėjo, tebėra 4,99 %, taigi gerokai viršija reikšmingumo ribą. Šią problemą reikia spręsti ir Komisija yra pasiryžusi padėti valstybėms narėms kovoti su pagrindinėmis klaidų priežastimis. Be to, svarbu atsižvelgti ne tik į skaičius, bet ir matyti klaidų lygį iš plataus užmojo politikos tikslų perspektyvos: dėl jų priemonės kartais yra sudėtingos ir nelengva jas tikrinti bei įgyvendinti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes svarbu pripažinti, kad Komisija turi taisomųjų mechanizmų, kuriais tinkamai apsaugomas ES biudžetas, ir juos taiko. Jeigu Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD audito metu nustatoma kontrolės sistemos pažeidimų ir (arba) trūkumų, taikomos grynosios finansinės pataisos. Palyginus Komisijos ex post taisomąją gebą ir su rizika susijusias sumas, nustatytas išmokų paramos gavėjams lygmeniu, galima aiškiai matyti, kokia finansinė rizika tebekyla ES biudžetui, kai atsižvelgta į visus taisomuosius veiksmus. Įvertinti šie su BŽŪP susijusios taisomosios gebos dydžiai: 2013 m. – 802,9 mln. EUR, 2014 m. – 863,49 mln. EUR ir 2015 m. – 1 065,7 mln. EUR. 2015 m. su BŽŪP susijusi taisomoji geba atitinka 1,87 % išlaidų.

Bendra su rizika susijusi suma apmokant visas 2015 m. Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD išlaidas – 1 167 mln. EUR (2,0 %). Atsargiai įvertintos būsimos pataisos sudaro 066 mln. EUR (1,8 %). Numatoma, kad galutinė su rizika susijusi suma užbaigiant programas – 101 mln. EUR, t. y. 0,2 % šios politikos srities išlaidų 2015 m. Tai tvirtai užtikrina, kad ES biudžetui tebekylanti rizika yra daug mažesnė už 2 % reikšmingumo ribą.

4.2.Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)

4.2.1.Pagrindinės klaidų priežastys

Pagrindinės su EŽŪGF susijusių klaidų priežastys – reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus padidinimas (būdinga rizika) ir neteisingi žemės sklypų indentifikavimo sistemos (ŽSIS) duomenys (valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai).

4.2.2.Taisomieji veiksmai, kurių imtasi

Beveik 80 % BŽŪP išlaidų valdoma pagal EŽŪGF taisykles. Su tiesioginėmis išmokomis (90 % EŽŪGF išlaidų) susijusios išlaidos valdomos ir kontroliuojamos pagal integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS), įskaitant reikalavimus atitinkančių žemės plotų duomenų bazę (žemės sklypų identifikavimo sistema – ŽSIS). Todėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (visų pirma ŽSIS duomenų bazės) informacijos patikimumas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad išmokos būtų skiriamos tik už reikalavimus atitinkančius žemės plotus. Todėl Komisija skatina valstybes nares nuolat atnaujinti informaciją ŽSIS. Kai informacija neatnaujinama ir nustatoma IAKS / ŽSIS trūkumų, Komisija prašo valstybių narių parengti ir įgyvendinti veiksmų planus, skirtus šiems trūkumams šalinti. Šie planai pasitvirtino kaip teisingas sprendimas. 2015 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai patvirtino, kad „dėl Komisijos ir valstybių narių sudarytų veiksmų planų pastaruosius kelerius metus ŽSIS duomenų patikimumas nuolat gerėjo 51 “.

Dėl IAKS patikimumo ir priežiūros, komunikacijos ir taisomųjų priemonių gerinimo veiksmų, kurių ėmėsi Komisija, viso EŽŪGF klaidų lygis buvo palyginti neaukštas. Audito Rūmų duomenimis, 2013 m. jų lygis buvo 3,1 %, 2014 m. – 2,2 % (išskyrus kompleksinę paramą), o 2015 m. – 2,2 %. Šie skaičiai panašūs į Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD metinėje veiklos ataskaitoje paskelbtus skaičius.

4.3.Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

4.3.1.Pagrindinės klaidų priežastys

Apie 20 % BŽŪP išlaidų valdoma naudojant EŽŪFKP, kuriam bendras finansavimas teikiamas iš ES ir nacionalinių biudžetų. EŽŪFKP valdymas pagrįstas daugiametėmis nacionalinėmis arba regioninėmis programomis, pagal kurias priemonės gali būti pritaikomos nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu siekiant įgyvendinti tam tikrus tikslus. Mokėjimo prašymų tinkamumą tikrina valstybių narių mokėjimo agentūros prieš sumokėdamos išmokas naudos gavėjams.

Nuo 2007 m. (išskyrus 2010 m.) metinėse veiklos ataskaitose Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD daro išlygą, susijusią su kaimo plėtros išlaidų dalimi arba visomis išlaidomis. Jo nuomonė sutampa su Audito Rūmų nuomone dėl pagrindinių šios srities klaidų priežasčių:

išlaidos, visų pirma susijusios su investicinėmis priemonėmis, neatitinka tinkamumo finansuoti reikalavimų dėl dažnai sudėtingų taisyklių ir tinkamumo finansuoti sąlygų nesilaikymo; taip pat

pati kaimo plėtros politika yra sudėtinga, o valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemos yra silpnos.

Kitos mažesnę riziką keliančios kaimo plėtros priemonės iš esmės yra priemonės, susijusios su plotu arba gyvulių skaičiumi, pavyzdžiui, agrarinės aplinkosaugos arba gyvūnų gerovės įsipareigojimai. Joms taikoma integruota administravimo ir kontrolės sistema, kuria užtikrinamos veiksmingos patikros ir klaidų prevencija (kaip pirmiau paaiškinta EŽŪGF skirsnyje).

Aukšti kaimo plėtros išlaidų klaidų lygiai nebūtinai reiškia, kad neteisingai nurodytos sumos buvo netinkamai panaudotos arba kad nebuvo pasiekti politikos tikslai.

4.3.2.Taisomieji veiksmai, kurių imtasi

a)Paprastinimas

Komisija skatina valstybes nares, jei įmanoma, taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, kad būtų išvengta klaidų ir sumažintas rizikos lygis. Kaip ir sanglaudos srityje, Audito Rūmai pripažino, kad šių supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodų naudojimas bus naudingas visoms šalims, nes sumažės administracinių formalumų ir galėtų sumažėti klaidų, susijusių su mokėjimo prašymų rengimu ir tikrinimu pagal sąskaitas faktūras ir mokėjimo dokumentus, apimtis 52 .

Šiomis aplinkybėmis reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad supaprastinimo priemonės yra pagrindinis tiek EŽŪGF, tiek EŽŪFKP taisomųjų veiksmų principas: nuo kadencijos pradžios BŽŪP supaprastinimas – vienas pagrindinių Komisijos nario Ph. Hogano prioritetų.

2015 m. pradžioje Komisijos narys Ph. Hoganas inicijavo nuodugnią viso žemės ūkio acquis peržiūrą, kad būtų nustatytas supaprastinimo potencialas. Taip pat jis paragino valstybes nares, suinteresuotuosius subjektus, Europos Parlamentą, Tarybą, Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą pateikti supaprastinimo pasiūlymų. 2015 m. gegužės 11 d. Taryba priėmė išvadas dėl BŽŪP supaprastinimo. Šio proceso metu buvo parengta daugiau kaip 1 500 supaprastinimo pasiūlymų. Visų pateiktų pasiūlymų nagrinėjimas siekiant juos priimti buvo pagrįstas šiais trimis principais:

supaprastinimas iš esmės turėtų būti naudingas maždaug 8 mln. BŽŪP naudos gavėjų;

2013 m. reformos politiniais sprendimais neturėtų būti abejojama; taip pat

supaprastinimas neturėtų kelti pavojaus patikimam BŽŪP finansų valdymui.

Po šios iniciatyvos Komisija pradėjo keturis supaprastinimo veiksmų etapus, apimančius visas žemės ūkio politikos sritis – be kita ko, abu Komisijos reglamentus ir susijusius rekomendacinius dokumentus.

Bendrojo („Omnibus“) reglamento pasiūlymą (žr. 3.1 dalį) sudaro keturių pagrindinių BŽŪP reglamentų 53 pakeitimai. Šie pakeitimai – techniniai pakeitimai, kuriais nustatomos lengvesnės galimybės naudotis ES lėšomis, ir supaprastinimo priemonės, nekeičiančios politikos krypties. Kaimo plėtros srities pakeitimais skatinama geriau panaudoti finansines priemones, nustatomos lankstesnės programų pajamų stabilizavimo priemonės, suteikiamos galimybės greičiau gauti ES finansavimą ir užtikrinamas visapusiškas supaprastinto išlaidų apmokėjimo panaudojimas derinant EŽŪFKP taisykles ir bendrąsias ESI fondų nuostatas. Tiesioginių išmokų srityje aktyvaus ūkininko statuso suteikimo tvarka taptų neprivaloma; būtų didinama parama jauniesiems ūkininkams, taip pat būtų galima atsieti savanorišką susietąją paramą. Kalbant apie rinkos priemones, konsultuojamasis ugdymas būtų naujos rūšies tinkamas finansuoti veiksmas taikant krizės priemones ir nebūtų reikalaujama, kad Komisija analizuotų kiekvieną nacionalinės finansinės pagalbos atvejį.

b)Valdymo ir kontrolės sistemų stiprinimas

Komisija nuolat keičiasi su valstybėmis narėmis informacija apie problemas, susijusias su klaidomis, ir pateikė išsamų rinkinį rekomendacinių dokumentų dėl kaimo plėtros priemonių ir dėl kitų susijusių horizontalių temų (pvz., supaprastinto išlaidų apmokėjimo, viešųjų pirkimų taisyklių, priemonių tikrinimo ir kontroliavimo galimybių).

Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD toliau stebės veiksmų planų įgyvendinimą tiek audito, tiek veiklos požiūriu, rengdamas dvišalius posėdžius, dalyvaudamas stebėsenos komitetų veikloje, metiniuose peržiūros posėdžiuose ir tiksliniuose seminaruose.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD toliau teiks valstybėms narėms rekomendacijas ir gaires, taip pat platins geriausią patirtį, kad būtų pagerintos kontrolės sistemos siekiant išvengti klaidų. Europos kaimo plėtros tinklas jau atlieka svarbų vaidmenį rengdamas mokymus ir skleisdamas gerąją patirtį valstybėse narėse.

Be to, per tam tikrą laikotarpį Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD ėmėsi kai kurių toliau nurodytų veiksmų.

2015 m. Žemės ūkio kaimo plėtros GD patobulino jau parengtus veiksmų planus, kad galėtų spręsti į 2014 m. metinę veiklos ataskaitą įtrauktų išlygų problemas, glaudžiau bendradarbiaudamas su Komisijos tarnybomis, remdamasis tikslesne jų atliekama analize ir intensyvesniu dialogu su valstybėmis narėmis. Laikantis šio požiūrio, įdiegta geresnė visų valstybių narių ataskaitų dėl nacionalinių arba regioninių klaidų lygio mažinimo veiksmų planų teikimo sistema. Be to, daugiau dėmesio pradėta skirti reguliariam tikrinimui, kaip atsižvelgiama į audito metu nustatytus faktus, taip pat stebėjimo tikslais patobulinti rodikliai ir gairės. 2014 m. Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD sukūrė specialią IT priemonę (ji visu pajėgumu pradėjo veikti 2015 m.), kuri skirta informacijai, ištrauktai iš nacionalinių arba regioninių veiksmų planų, veiksmingai ir nuosekliai rinkti ir tvarkyti, ir kurią naudojant galima gauti bendrą apžvalgą ir paprasčiau imtis tinkamų tolesnių veiksmų. 7.45 dalyje Audito Rūmai pateikia tokią nuomonę: „Nors mes manome, kad veiksmų planai iš esmės yra patikima klaidų priežasčių šalinimo priemonė, vis dar yra galimybių viešųjų pirkimų srityje atlikti tolesnius patobulinimus.“. Komisija toliau atidžiai stebės, kaip šios susijusios valstybės narės įgyvendina reikalingus taisomųjų veiksmų planus, ir sustabdys mokėjimus, jeigu šie veiksmų planai nebus tinkamai įgyvendinami.

Nuo 2013 m. surengti šeši seminarai apie klaidų lygius, vienas jų įvyko 2015 m. Juose aptarta dabartinė veiksmų planų vykdymo padėtis, pasidalyta gerąja patirtimi ir pateikta rekomendacijų. Šiuos seminarus kartu organizuoja Kaimo plėtros komitetas ir Žemės ūkio fondų komitetas, kad užtikrintų ir vadovaujančiųjų institucijų, ir mokėjimo agentūrų dalyvavimą. Tuo tarpu geografiniai padaliniai reguliariai stebi veiksmų planus ir su valstybėmis narėmis aptaria problemas metiniuose ir ad hoc posėdžiuose, stebėsenos komitetuose ir, kai reikia, atlieka programos pakeitimus.

Taip pat buvo padidintas Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD audito pajėgumas. Audito misijų skaičius, palyginti su 2013 m., padidėjo, o audito metu daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms su klaidų lygiais susijusioms problemoms.

Galiausiai Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD skatina regionus bendradarbiauti ir rengti mokymus konkrečiomis temomis, susijusiomis su geresniu programų įgyvendinimu ir klaidų mažinimu. Bendras tokių renginių tikslas – palengvinti konstruktyvų ir atvirą susijusių dalyvių dialogą siekiant keistis gerąja patirtimi ir nustatyti aiškias rekomendacijas.

c)2014–2020 m. teisinė sistema. Svarbūs patobulinimai

Į naująją 2014–2020 m. BŽŪP teisinę sistemą įtrauktos kelios taisyklės, skirtos pagrindinėms klaidų priežastims (pvz., ribotas išsamių reikalavimų skaičius, vienkartinių sumų išmokos, fiksuotosios sumos arba standartinės išlaidos) šalinti. Buvo pagerinta kaimo plėtros programų ex ante analizė: vadovaujančiosios institucijos ir mokėjimo agentūros pradėjo atlikti programų priemonių tikrinimo ir kontroliavimo galimybių ex ante vertinimą. Be to, dabar Komisija EŽŪFKP taiko visas ex ante prevencijos priemones, pvz., sustabdymą ir nutraukimą, veiksmingai apsaugančias ES biudžetą.

Tačiau kaimo plėtros srityje, kaip pabrėžiama šios ataskaitos įžangoje, atsižvelgiant į būtinybę derinti teisėtumą ir tvarkingumą su politikos tikslų siekimu, kartu atsižvelgiant į įgyvendinimo išlaidas, nerealu tikėtis, kad dedant deramas pastangas bus likutinė finansinė rizika bus mažesnė už 2 %.

5.DFP 4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

5.1.Klaidų lygiai

Šioje ataskaitoje nagrinėjami Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas (Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD) ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas (Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD), nes jie yra finansiškai svarbiausi generaliniai direktoratai išorės santykių generalinių direktoratų grupėje.

Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD daugiausia dėmesio skiria likutinio klaidų lygio klaidų analizei; likutinis klaidų lygis – klaidų lygis įgyvendinus taisomąsias priemones. Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD įvertintas dydis neviršija nei apatinės, nei viršutinės 2013–2015 m. klaidų ribos, kurias nurodė Audito Rūmai metinių ataskaitų skyriuje „Išorės santykiai ir (arba) Europos vaidmuo pasaulyje“ (žr. 16 diagramą).

2015 m. Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD pasinaudodami nuosavais kontrolės pajėgumais arba pagal sutartis samdomais auditoriais ex ante ir post ante patikrino 2 701,98 mln. EUR.

Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD bendra su rizika susijusi suma apmokant visas 2015 m. išlaidas – 246 mln. EUR (2,9 %). Atsargiai įvertintos būsimos pataisos sudaro 50 mln. EUR (0,6 %). Numatoma, kad galutinė su rizika susijusi suma užbaigiant programas – 196 mln. EUR (2,3 %).

Visos išorinių santykių politikos srities bendra apskaičiuota su rizika susijusi suma išmokant lėšas – 281 mln. EUR (2,9 %), atsargiai apskaičiuotos būsimos pataisos – 62 mln. EUR (0,6 %), o apskaičiuota galutinė su rizika susijusi suma – 219 mln. EUR (2,3 %).

16 diagrama. Komisijos (Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD įvertinti likutiniai klaidų lygiai) ir Audito Rūmų apskaičiuoti išorės santykių srities klaidų lygiai 2013–2015 m.*

* Linijos, jungiančios skirtingus klaidų lygius, turėtų būti vertinamos ne kaip ilgalaikė raida, o veikiau padėti geriau palyginti klaidų lygio intervalus.

Šaltinis. 2013–2015 finansinių metų Audito Rūmų metinės ataskaitos ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD metinės veiklos ataskaitos

5.2.Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD

5.2.1.Pagrindinės klaidų priežastys

Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD nustatė toliau išvardytas pagrindines klaidų priežastis.

Tinkamumo finansuoti taisyklių nesilaikymas (57 % nustatytų klaidų):

išlaidos patirtos pasibaigus projekto laikotarpiui;

išlaidos deklaruotos kaip tiesioginės, bet jau įskaičiuotos į netiesiogines išlaidas.

Viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas (26 % nustatytų klaidų).

Pateikta nepakankamai dokumentų arba jų visai nepateikta.

Šis vertinimas iš esmės atitinka Audito Rūmų viso skyriaus „Europos vaidmuo pasaulyje“ išvadas (žr. 17 diagramą).

17 diagrama. Audito Rūmų atliktas 4 išlaidų kategorijos 2015 m. pagrindinių klaidų priežasčių vertinimas 54

5.2.2.Taisomieji veiksmai, kurių imtasi

a)Paprastinimas

Pagrindinės klaidų priežastys – pernelyg išsamios dotacijų sąlygos, viršijančius teisinius reikalavimus ir neturinčios jokios pridėtinės vertės, susijusios su veikla ir rezultatais. Nebūtini elementai jau pradėti išbraukti iš praktinio vadovo. Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD dėl pasiūlymo iš dalies keisti Finansinį reglamentą jau tariasi su suinteresuotaisiais subjektais, o Finansų, sutarčių ir audito padaliniai rengia reguliarius tarpusavio susitikimus, kuriuose aptaria bendrus pagrindinius klaidų šaltinius ir būdus šių klaidų išvengti. Dotacijų gavėjai toliau skatinami naudotis finansų valdymo priemonių rinkiniu, jiems rengiami ir pritaikomi mokymai apie dotacijas.

Kaip pirmiau paaiškinta, Komisija jau siūlė keletą su dotacijomis susijusių bendrųjų finansinių taisyklių pakeitimų, kad būtų sumažinta klaidų rizika (žr. 3.1 dalį).

b)Valdymo ir kontrolės sistemų stiprinimas

Toliau pateikiami veiksmų planai pagal kiekvieną valdymo būdą.

Dėl dotacijų, skiriamų pagal tiesioginį valdymą, Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD nurodo, kad pagrindinė klaidų priežastis – nepakankamai kokybiškas išlaidų tikrinimas, kurį atlieka naudos gavėjai. Numatomos priemonės:

naudos gavėjų atliekamų išlaidų patikrinimų techninės užduoties ir paslaugų teikimo sutarčių persvarstymas, be kita ko, kokybės vertinimo kriterijų taikymas ataskaitoms;

bendrosios audito sutarties naudojimas siekiant užbaigti naudos gavėjų nepakankamai gerai atliktą išlaidų tikrinimą;

prašymas pateikti patvirtinamuosius dokumentus atsitiktinai atrinktiems sandoriams, susijusiems su mokėjimo prašymais, pagrįsti ir jų tikrinimas prieš patvirtinant išmokėjimą ir (arba) patvirtinant išlaidas; taip pat

dotacijų skyrimo procedūrų ir sutarčių sąlygų supaprastinimas.

Pagrindinės pagal netiesioginį valdymą su tarptautinėmis organizacijomis ir valstybių narių agentūromis valdomų išlaidų srityje pasikartojančių klaidų priežastys – nepakankami arba nepateikti dokumentai, nepakankamos kokybės tikrinimo misijos ir pavėluoti patvirtinimai. Numatomos priemonės:

kraštutiniais atvejais netiesioginio valdymo sustabdymas, jeigu klaidos kartojasi nuolat arba nesilaikoma dokumentų pateikimo taisyklių;

tikrinimo misijų techninės užduoties pritaikymas prie tarptautinių organizacijų, išskyrus Pasaulio banką ir Jungtines Tautas, taisyklių;

išankstinių mokėjimų, atliktų tarptautinėms organizacijoms prieš daugiau kaip dvejus metus (2013 m. ir anksčiau), patvirtinimo stebėsena ir informuotumo apie juos didinimas;

reguliarūs posėdžiai su tarptautinėmis organizacijomis siekiant užtikrinti tolesnį bendradarbiavimą informacijos apie Audito Rūmų atliktus auditus teikimo ir likutinių klaidų lygių tyrimų srityje; taip pat

pagrindinio centro padalinio, kuris koordinuotų visų lygmenų ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, įsteigimas.

Visos šios priemonės šiuo metu įgyvendinamos.

c)2014–2020 m. teisinė sistema

Neseniai atlikus kai kuriuos pakeitimus, Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD sutarčių šalims tapo lengviau laikytis taisyklių, todėl galimai sumažėjo klaidų rizika.

Su dotacijomis susiję viešieji pirkimai. 2015 m. buvo supaprastintas Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD dotacijų sutarčių IV priedas ir dotacijų gavėjams leista naudoti savo apskaitos taisykles vadovaujantis pagrindiniais principais ir dotacijos skyrimo kriterijais.

Patvirtinamųjų dokumentų trūkumas. 2016 m. buvo numatyta galimybė pagal Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD dotacijos šabloną pateikti patvirtinamųjų dokumentų kopijas, kai atliekamas išlaidų tikrinimas. Taip sprendžiama pasikartojanti problema, kai originalai yra keliose šalyse ir ne visuomet prieinami auditoriams, kai jie tikrina išlaidas.

Dotacijų sumų valiutos keitimo kursas. Nuo 2015 m. dotacijų gavėjai gali taikyti savo valiutos keitimo kurso taisykles apskaitos tikslais su sąlyga, kad šios taisyklės tinkamai pagrįstos dokumentais.

Apskritai valdymo ir kontrolės sistemos (struktūra ir veikimas) buvo sustiprintos, o kai kurių schemų atsisakyta dėl jų ekonominio neveiksmingumo.

5.3.Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas

5.3.1.Pagrindinės klaidų priežastys

Bendriausios problemos, susijusios su Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD klaidomis, siejamos su:

klaidomis, susijusiomis su išankstinio finansavimo patvirtinimu.

Pagrindinė nustatyta kaimynystės politikos srities problema susijusi su išankstinio finansavimo patvirtinimu. Audito Rūmai kritikavo išankstinio finansavimo patvirtinimo sistemą, patvirtinamųjų dokumentų naudojimą patvirtinimui atlikti ir patvirtinimo periodiškumą;

išlaidų tikrinimo ataskaita.

Kaip ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD atveju, Audito Rūmų nustatytas trūkumas – išorės auditorių parengtos išlaidų tikrinimo ataskaitos, į kurias atsižvelgia Komisija pripažindama tam tikras išlaidas;

teisinių ir sutartinių įsipareigojimų nesilaikymu.

5.3.2.Taisomieji veiksmai, kurių imtasi

Dėl išankstinio finansavimo patvirtinimo Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD ėmėsi tam tikrų toliau nurodytų veiksmų problemai spręsti.

2015 m. gruodžio mėn. buvo priimtas naujas Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD apskaitos vadovas, kuriame išsamiau paaiškinta šio GD vykdoma išankstinio finansavimo patvirtinimo politika.

Perįgaliotiems leidimus suteikiantiems pareigūnams ir jų personalui buvo pateiktos rekomendacijos, kuriose paaiškinamos tarpinių išlaidų pripažinimo ir išankstinio finansavimo patvirtinimo taisyklės.

Pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonės II teisinę sistemą netiesioginio valdymo dalyvaujant paramą gaunančioms šalims srityje buvo įgyvendinta aiškesnė procedūra ir nustatyti naudos gavėjų atskaitomybės įpareigojimai, susiję su patirtų išlaidų pripažinimu.

Rengdamas išlaidų tikrinimo ataskaitas Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas GD glaudžiai bendradarbiavo su Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD. Poveikio mažinimo priemonės, kurių imtasi, – išlaidų tikrinimo ataskaitų kokybės vertinimo lentelės parengimas ir išlaidų tikrinimo techninės užduoties peržiūra. Be to, jeigu reikia atlikti papildomus išlaidų tikrinimus, galima pasinaudoti bendrąja audito sutartimi. Visos šios priemonės šiuo metu įgyvendinamos.

Siekiant sumažinti klaidų rūšių, susijusių su sutartinių ir teisinių įsipareigojimų nesilaikymu, ir sumažinti jų poveikį, vadovaujant Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD buvo dedamos nuolatinės pastangos reguliariai peržiūrėti vadovus ir instrukcijas, kad jie būtų aiškesni (praktinio vadovo persvarstymas, Pagoda 2). Be to, siekiant, kad susiję dalyviai taikytų tinkamas taisykles ir procedūras, reguliariai rengiami mokymai.

IV. Išvados

1.Labai pagerintas finansų valdymas, dėl to sumažėjo klaidų lygiai

Pastaraisiais metais labai pagerėjo teisinių reikalavimų laikymosi įgyvendinant ES biudžetą lygis. Dėl nuolat Europos Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų atliekamų tikrinimų padidėjo visos ES lėšų kontrolės grandinės – Komisijos, valstybių narių institucijų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų – profesionalumas. Todėl klaidų lygis sumažėjo nuo dviženklių skaičių kai kuriose politikos srityse (visų pirma sanglaudos) 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu ir anksčiau iki daug mažesnių lygių šiuo metu (daugelyje politikos ričių jie yra mažesni negu 5 %, o kai kuriose srityse jie yra beveik 2 % ir net mažesni).

2.Komisijos ir Audito Rūmų nuomonės dėl klaidų lygių ir pagrindinių priežasčių sutampa

Komisija ir Audito Rūmai laikosi tos pačios nuomonės, kad pagrindinės nuolat aukšto klaidų lygio priežastys – valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai, ypač valstybėse narėse, trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose ir (arba) agentūrose, taip pat sudėtinga teisinė sistema, pagal kurią įgyvendinama įvairių krypčių ES politika.

Be to, atsižvelgiant į santykinį įvairių naudojamų metodų tikslumą ir gautus rezultatus, klaidų lygiai, nurodyti Komisijos departamentų metinėse veiklos ataskaitose, ir įverčiai, pateikti valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje, iš esmės atitinka Audito Rūmų įvertintus 2014 ir 2015 m. klaidų lygius.

3.Poreikis atsižvelgti į daugiametį didelės ES išlaidų dalies pobūdį

Atsižvelgiant į daugiametį didelės ES išlaidų dalies pobūdį, galutinis klaidų lygis gali būti nustatytas tik užbaigiant programas, atlikus visų lygmenų kontrolę. Apskaičiuota su rizika susijusi suma užbaigiant programą, pritaikius visas taisomąsias priemones, sudaro 0,8–1,3 % visos 2015 m. visos išlaidų sumos. Taigi daugiamečiais taisomaisiais mechanizmais ES biudžetas tinkamai saugomas nuo išlaidų, patiriamų pažeidžiant teisės aktus.

4.Valdymo ir kontrolės išlaidos ir tolesnio supaprastinimo poreikis

Dabartinės didelės valdymo ir kontrolės išlaidos kelia abejonių dėl tolesnio audito intensyvumo ir pastangų didinimo naudos. Reikia ne daugiau kontrolės, bet kontrolė turėtų būti vykdoma geriau. Be to, paprastinimas yra veiksmingiausias būdas sumažinti kontrolės išlaidas bei naštą ir klaidų riziką. Politikos srityse, kurių valdymo ir kontrolės sistemos yra patikimos, o tinkamumo finansuoti taisyklės ne tokios sudėtingos, taip pat daroma mažiau klaidų. Todėl nuolatinė užduotis – toliau gerinti visų lygmenų valdymo kontrolės sistemas ir taikyti supaprastinimo taisykles. Todėl siekdama dar didesnio supaprastinimo bei lankstumo ir didesnio dėmesio rezultatams, 2016 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė iš esmės persvarstyti Finansinį reglamentą ir kai kurių sektorių finansines taisykles.

5.Komisija nuolat imasi veiksmų, kuriais šalinamos pagrindinės finansinio klaidų poveikio priežastys.

Komisija nuolat imasi veiksmų, kuriais šalinamos pagrindinės nuolat aukšto klaidų lygio finansinio poveikio priežastys: kai kurie šių veiksmų yra plataus užmojo politikos tikslų rezultatas ir gali būti, kad iš esmės reikia ilgesnio laikotarpio norint sulaukti jų rezultatų, visų pirma, jeigu tai susiję su sudėtingais nacionaliniais reikalavimais arba įgyvendinimo mechanizmais. Nors šioje analizėje daugiausia dėmesio skiriama 2007–2013 m. programavimo laikotarpio išmokoms, tuo laikotarpiu įgyta patirtis jau įtraukta į dabartinio 2014–2020 m. laikotarpio teisinį pagrindą ir pagerintas sistemas (t. y. grynųjų finansinių pataisų įgyvendinimas; sąskaitos, kurios yra naujos sanglaudos srityje, bet jau šiuo metu praktiškai taikomos žemės ūkio srityje; pagerintos audito nuomonės, kurias teikia audito institucijos ir sertifikavimo įstaigos; naujos viešųjų pirkimų direktyvos; reikalavimai, atsirandantys dėl ex ante sąlygų; supaprastintos tinkamumo finansuoti taisyklės ir labai pagerintos supaprastinto išlaidų apmokėjimo, o ne faktinių išlaidų, kurios laikomos kompensavimo pagrindu, galimybės ir 10 % atidėjimo mechanizmas sanglaudos srityje).

Be to, Komisija priėmė 2014–2020 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūros (tikslinimo) dokumentų rinkinį, pagrįstą modernizavimo pastangomis ir teigiamais pokyčiais vykdant dabartinę DFP. Į rezultatus orientuoto ES biudžeto iniciatyva jau duoda apčiuopiamų rezultatų siekiant veiksmingesnės ir paprastesnės įgyvendinimo sistemos, kurioje nustatytas teisinės sistemos nuostatų laikymasis, tačiau matyti ir teigiamų praktinių rezultatų. Todėl nuolatinis paprastinimas bus itin svarbus. Kitos DFP metu bus daroma tolesnė pažanga.

Galiausiai Komisija toliau saugos ES biudžetą nuo nuolat aukšto klaidų lygio finansinio poveikio taikydama prevencijos priemones (pavyzdžiui, mokėjimų nutraukimą ir sustabdymą) ir naudodama taisomuosius mechanizmus (finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą).

(1) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002.

(2)

Europos Parlamento pranešimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis (2015/2154 (DEC)).

(3)

Tarybos rekomendacija dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (2016 m. vasario 2 d. Dokumentas Nr. 5583/16).

(4) Ši kontrolė apima pagrindinius testus (pakartotinį išorės audito įstaigų atlikto darbo atlikimą) ir sistemų auditus (valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų, pvz., atitikties patvirtinimo auditų, veikimo vertinimą).

(5) COM(2016) 446 final.

(6) COM(2016) 486 final.

(7) Vieną finansinių ataskaitų rinkinį sudaro metinė valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita, komunikatas dėl ES biudžeto apsaugos, finansinė ataskaita ir ES ataskaitos, prie kurių pridedamas finansinės ataskaitos aptarimas ir analizė.

(8) 2015 m. Komisijos ataskaitoje „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“, parengtoje bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir priimtoje remiantis Sutarties 325 straipsniu (COM(2016) 472 final), nurodoma, kad nustatyti ir pranešti sukčiavimo atvejai sudaro maždaug 0,4 % atliktų mokėjimų (22 puslapis).

(9) Komisija ir Audito Rūmai padarė išvadą, kad 2015 m. klaidų lygis sanglaudos srityje viršija 5 %, o gamtos išteklių srityje – svyruoja tarp 2 ir 2,9 %. Be to, reikšmingas klaidų lygis nedaro poveikio įplaukoms ir administracinėms išlaidoms ir Audito Rūmai patvirtino ES ataskaitas. Audito Rūmai taip pat padarė išvadą, kad kompensavimo sistemos buvo rizikingesnės nei teisių į išmokas sistemos.

(10) Žr. 1 lentelę.

(11) Audito Rūmai per pastaruosius 4 metus nenustatė reikšmingo klaidų lygio Europos socialinio fondo intervencijų atvejais, kuriais buvo taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas.

(12) Pavyzdžiui, tiesioginės išmokos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) dotacijos arba „Marie Curie“ programos.

(13) Žr. 2015 finansinių metų metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą.

(14) Žr. III skirsnį dėl įvairių DFP išlaidų kategorijų nuolatinio aukšto klaidų lygio padėties.

(15) Kaip matyti iš naujų priemonių ir dabartinės 2014–2020 m. DFP priemonių, pavyzdžiui, sanglaudos srityje taikomo atidėjimo mechanizmo, galimybės atlikti grynąją finansinę pataisą, naujos nacionalinių valdžios institucijų teikiamos audito nuomonės / valdymo pareiškimo, naujų viešųjų pirkimų direktyvų poveikio, dėl ex ante sąlygų kylančių reikalavimų ir supaprastintų tinkamumo taisyklių.

(16) Komisija siūlo vienu teisės aktu atlikti plataus užmojo bendrųjų finansinių taisyklių tikslinimą (2016 m. rugsėjo 14 d. COM(2016) 605 final). Šiame akte taip pat pateikiami atitinkami konkretiems sektoriams skirtų finansinių taisyklių pakeitimai, nustatyti penkiolikoje teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl daugiamečių programų, susijusių su, pavyzdžiui, Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais) arba žemės ūkio politika.

(17) Pranešimas dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis (2015/2154 (DEC)).

(18) Tarybos rekomendacija dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (2016 m. vasario 2 d. Dokumentas Nr. 5583/16).

(19) Teisinė pažeidimo, dėl kurio padaroma žala ES biudžetui, apibrėžtis nustatyta Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje.

(20) Remiantis 2015 m. Komisijos ataskaita „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (COM(2016) 472 final), nustatyti ir pranešti sukčiavimo atvejai sudaro maždaug 0,4 % atliktų mokėjimų (22 puslapis).

(21) 2015 m. metinės ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos (COM(2016) 446 final) 2 priedas.

(22) Šaltinis. Audito Rūmų 2013–2015 finansinių metų metinių ataskaitų 1 skyriaus 1.1 priedas.

(23) 2013 m. Komisija pateikė taškinį klaidų lygio įvertį (2,8 %).

(24) 2016 m. rugsėjo 14 d. COM(2016) 605 final.

(25) Remiantis Audito Rūmų 2013–2015 finansinių metų metinėse ataskaitose ir, jei įmanoma, Komisijos tarnybų metinėse veiklos ataskaitose pateiktais duomenimis.

(26) Komisijos komunikatuose dėl ES biudžeto apsaugos pateikiama išsami informacija apie prevencinius ir taisomuosius mechanizmus, skirtus ES biudžetui apsaugoti.

(27) Pranešėjos 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimais Martinos Dlabajovos prašymas, išreikštas 2016 m. vasario 23 d. Biudžeto kontrolės komitete vykstant diskusijoms dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo Komisijai. Taip pat žr. Parlamento rezoliucijos „2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Komisija ir vykdomosios įstaigos“ 54 dalį.

(28) Daugiau informacijos pateikta 2015 m. metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos 48–51 psl.

(29) AGRI GD 2015 m. metinės veiklos ataskaitos 77 psl.

(30) REGIO GD 2015 m. metinės veiklos ataskaitos 88 psl.

(31) EMPL GD 2015 m. metinės veiklos ataskaitos 72 psl.

(32) RTD GD 2015 m. metinės veiklos ataskaitos 90–91 psl.

(33) DEVCO GD 2015 m. metinės veiklos ataskaitos 61 psl.

(34) NEAR GD 2015 m. metinės veiklos ataskaitos 50 psl.

(35) CNECT GD 2015 m. metinės veiklos ataskaitos 60 psl.

(36) Rengiamoje Komisijos ataskaitoje Europos Audito Rūmams, Tarybai ir Europos Parlamentui „Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų metinės ataskaitos pastabas“ bus pateikta informacijos apie pagrindinių klaidų priežasčių atskirose valstybėse narėse analizę.

(37) 3 išlaidų kategorijos „Saugumas ir pilietybė“ finansinė apimtis ir poveikis bendram klaidų lygiui yra santykinai nedideli, todėl ji nėra įtraukta į šią ataskaitą, o Audito Rūmai savo auditui, susijusiam su 2014 ir 2015 metinėmis ataskaitomis, nesudarė šios srities reprezentatyviosios imties.

(38) Daugiau informacijos pateikta Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinės ataskaitos 1.21–1.33 dalyse.

(39) Šioje analizėje daugiausia dėmesio skiriama mokslinių tyrimų ir inovacijų sričiai, nes jai skiriama daugiau kaip 60 % 1A išlaidų kategorijos biudžeto asignavimų. Be to, su kitomis vidaus politikos sritimis susiję klaidų lygio įverčiai dažniausiai nesiekia 2 % reikšmingumo ribos.Kalbant konkrečiau, šiame skirsnyje išskirti du finansiškai svarbiausi mokslinių tyrimų politikos grupės generaliniai direktoratai (Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD ir Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD), kurių įvertintos su rizika susijusios sumos atliekant mokėjimą yra didžiausios.

(40) Šaltinis. Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinės ataskaitos 5.2 paveikslas, skirtas visam 5 skyriui „Konkurencingumas“.

(41) Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinės ataskaitos 6.2 paveikslas, išskyrus užimtumo ir socialinių reikalų sričiai tenkančią bendrą klaidų dalį.

(42) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.

(43) Komisijos reglamentas Nr. 651/2014.

(44) Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinė ataskaita, 6.2 paveikslas, išskyrus regioninės ir miestų politikos sričiai tenkančią bendrą klaidų dalį.

(45) Audito Rūmai vertina ne tik EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidas, bet ir išlaidas, susijusias su aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos sritimis.

(46) Įskaitant kompleksinę paramą.

(47) Neįskaitant kompleksinės paramos.

(48) Neįskaitant 2014–2020 m. DFP išankstinio finansavimo išankstinių išmokų (4,16 %, įskaitant išankstinį finansavimą).

(49) 2013 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai atskirai pateikė EŽŪGF, kaimo plėtros kitų politikos sričių (aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos) duomenis.

(50) Žr. 2015 finansinių metų Audito Rūmų metinės ataskaitos 7.17 ir 7.41 dalis.

(51) Žr. Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinės ataskaitos 7.17 dalį.

(52) Žr. Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinės ataskaitos 6.23 dalį, 2013 finansinių metų metinės ataskaitos 6.16 dalį ir 2014 finansinių metų metinės ataskaitos 6.29 dalį.

(53) Reglamentas (ES) Nr. 1305 dėl kaimo plėtros, Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl BŽŪP finansavimo ir kitų horizontaliųjų klausimų, Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 dėl tiesioginių išmokų ūkininkams ir Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 dėl vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo.

(54) Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinė ataskaita; 8.2 pav.

Choose the experimental features you want to try