EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 02 01
COM(2017) 37 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo įgyvendinimo
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52017DC0037
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on Implementation of Directive 2009/31/EC on the Geological Storage of Carbon Dioxide
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo įgyvendinimo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo įgyvendinimo
COM/2017/037 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 02 01
COM(2017) 37 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo įgyvendinimo
1.ĮVADAS
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo 1 (vadinamojoje Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo direktyvoje, toliau – CCS direktyva) nustatoma aplinką tausojančio anglies dioksido (CO2) geologinio saugojimo teisinė sistema. Taikant CCS direktyvos nuostatas siekiama užtikrinti, kad nekiltų didelio CO2 nuotėkio arba žalos žmonių sveikatai ar aplinkai pavojaus, taip pat užkirsti kelią bet kokiam neigiamam poveikiui vamzdynų tinklui ar saugykloms.
Ši ataskaita yra antroji CCS direktyvos įgyvendinimo ataskaita, apimanti laikotarpį nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. Joje apžvelgiama nuo pirmosios įgyvendinimo ataskaitos padaryta pažanga 2 . CCS direktyvos peržiūros ataskaita buvo priimta 2015 m. 3 Ši ataskaita paremta valstybių narių pateiktomis ataskaitomis. Dvidešimt šešios valstybės narės 4 pateikė ataskaitas laiku, kad jas būtų galima apžvelgti šioje ataskaitoje.
2.BENDROJI PERKĖLIMO Į NACIONALINĘ TEISĘ PAŽANGA
Visos valstybės narės Komisijai pranešė apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Šiuo metu Komisija mano, kad šešiolikos valstybių narių teisės aktai visiškai atitinka direktyvą. Su likusiomis valstybėmis narėmis vis dar keičiamasi informacija, kad jų teisės aktai būtų visapusiškai suderinti su direktyvos reikalavimais.
3.KONKRETŪS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDŽIAMI ĮGYVENDINIMO KLAUSIMAI
3.1.Saugyklų parinkimas
Palyginti su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, valstybės narės iš esmės nenustatė jokių naujų teritorijų, kurios gali arba negali būti parinktos saugykloms. Tik Lenkija nustatė vieną teritoriją saugyklai. Penkios Vokietijos federalinės žemės šiuo metu rengia sprendimus ar yra priėmusios įstatymų, kuriais apribojamas ar draudžiamas požeminis CO2 saugojimas, įskaitant saugojimą mokslinių tyrimų tikslais.
Valstybės narės, kurios ketina leisti saugoti savo teritorijoje, turi įvertinti turimus saugojimo pajėgumus. Nauji turimų pajėgumų vertinimai buvo atlikti, atliekami ar planuojama juos atlikti Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje.
Išsamesnė informacija pateikiama ataskaitos priede.
3.2.Žvalgybos leidimų ir leidimų saugoti išdavimo prašymai
Prašymai išduoti žvalgybos leidimus buvo pateikti tik Ispanijoje. Jungtinėje Karalystėje leidimą saugoti buvo paprašyta išduoti pagal vieną projektą – Piterhedo CCS projektą. 2016 m. sausio mėn. Komisija pateikė nuomonę dėl leidimo saugoti projekto 5 . Vienas prašymas išduoti leidimą saugoti nagrinėjamas Italijoje ir tikimasi, kad Nyderlanduose įgyvendinant ROAD projektą bus pateiktas prašymas išduoti leidimą saugoti dujų telkinyje „Q16 Maas“.
3.3.Galimybės įdiegti CCS technologijas naujuose dideliuose kurą deginančiuose įrenginiuose
Pagal CCS direktyvą reikalaujama, kad operatoriai, prašydami išduoti licenciją, būtų įvertinę technines ir ekonomines anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo galimybes. Jei šis įvertinimas teigiamas, montavimo vietoje turi būti paskirta pakankamai vietos būtinai CO2 surinkimo ir suslėgimo įrangai sumontuoti.
Vertinimai buvo atlikti Belgijoje (vienas), Čekijoje (vienas), Ispanijoje (penki), Lenkijoje (dešimt), Rumunijoje (šeši), Slovėnijoje (vienas) ir Vokietijoje (penki). Vertinant nustatyta, kad CCS ekonominiu požiūriu nepagrįstas. Nustatyta tam tikrų papildomų sunkumų, susijusių su kai kuriomis jėgainėmis – Belgijoje ir Estijoje nėra saugykloms tinkamų vietų arba nustatyta, kad CCS technologijos techniškai nesuderinamos su lanksčiu jėgainės darbu.
Tačiau, neatsižvelgdamos į tai, kad vertinimai nebuvo teigiami, dauguma leidimus gavusių jėgainių, pavyzdžiui, Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, skiria vietą CO2 pašalinimo ir suslėgimo įrangai sumontuoti, ir yra suprojektuotos taip, kad vėliau būtų galima be didelių projekto pakeitimų prijungti CCS technologijas.
Jungtinės Karalystės teisės aktuose nustatyti griežtesni nei direktyvos reikalavimai, ir leidimai jėgainėms suteikiami tik tada, jei galima įrodyti, kad jėgainės visą jų naudojimo laiką atitiks techninių ir ekonominių galimybių sąlygas. Remiantis institucijų pateiktomis rekomendacijomis 6 , leidimai buvo išduoti 14 jėgainių. Ekonominiai vertinimai rodo, kad galimybė įdiegti CCS technologijas siūlomose jėgainėse yra ekonominiu požiūriu įgyvendinama, jeigu tinkama anglies dioksido kaina.
3.4.Su CCS direktyva susiję mokslinių tyrimų projektai
Neatsižvelgiant į tai, kad ataskaitiniu laikotarpiu pažangos vykdant CCS demonstracinę ir komercializavimo veiklą nebuvo pasiekta, tam tikros valstybės narės – Belgija, Čekija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovakija, Vengrija ir Vokietija, taip pat ES toliau remia ar ketina toliau remti mokslinių tyrimų veiklą siekdamos tobulinti požeminio CO2 saugojimo technologijas ir pagerinti su tuo susijusias žinias. Kai kurios šalys (pvz., Estija, Nyderlandai, Slovakija, Lenkija) pranešė, kad nagrinėja įvairiomis CO2 panaudojimo galimybėmis pagrįstas geologinio CO2 saugojimo alternatyvas. Išsamesnė informacija pateikiama priede.
3.5.CO2 transportavimo vamzdynų ir saugyklų tinklai
Veikia du CCS regioniniai tinklai, kuriuose dirbama siekiant parengti bendrus tarpvalstybinius CO2 geologinio saugojimo ir transportavimo sprendimus – Šiaurės jūros baseino darbo grupė, kurią sudaro Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Norvegijos, Vokietijos ir Belgijos atstovai ir Baltijos jūros regiono CCS tinklas , kuriame dalyvauja Estija, Vokietija, Suomija, Norvegija ir Švedija. Šie tinklai gali padėti sudaryti valstybių narių operatoriams skaidrias ir nediskriminacines sąlygas naudotis CO2 transportavimo vamzdynų tinklais ir CO2 saugyklomis, kai nėra galimybės saugoti po žeme. Belgija, Nyderlandai, JK ir Prancūzija taip pat svarsto galimybes sukurti pramoninių įrenginių ir jėgainių išmetamo CO2 surinkimo centrus Amsterdamo, Roterdamo, Greindžmuto, Tiso slėnio ir Pajūrio Foso uostų teritorijose.
4.IŠVADOS
Ataskaitiniu laikotarpiu CCS direktyvos nuostatos buvo nuosekliai taikomos valstybėse narėse.
Kai kurios valstybės narės padarė pažangą vertindamos savo saugojimo pajėgumus, tačiau prireiks daugiau ir išsamesnių vertinimų, jeigu CCS projektai bus pradedami įgyvendinti.
Neatsižvelgiant į tai, kad techninės ir ekonominės galimybės įdiegti CCS technologijas nebuvo įvertintos teigiamai, statant naujas jėgaines paprastai viršijami teisiniai reikalavimai ir atidedamas plotas tam atvejui, jei ateityje sąlygos pasikeistų.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006, OL L 140, 2009 6 5, p. 114-135.
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo įgyvendinimo, COM(2014) 99.
Priedas „Ataskaita dėl Direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo peržiūros“, pridedamas prie dokumento „Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai. Veiksmų klimato srityje pažangos ataskaita“, COM(2015) 576.
Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.
Komisijos nuomonė dėl leidimo neatsinaujinančiajame dujų kondensato telkinyje „Goldeneye“, esančiame Jungtinės Karalystės žemyninio šelfo 14/28b, 14/29a, 14/29e, 20/3b, 20/4b ir 20/4c sektoriuose, nuolat saugoti anglies dioksidą projekto, COM(2016) 152.
https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/43609/Carbon_capture_readiness_-_guidance.pdf and www.gov.scot/resource/doc/917/0095764.doc
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 02 01
COM(2017) 37 final
PRIEDAS
prie
KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo įgyvendinimo
Teritorijų, kurios gali būti parinktos saugykloms, nustatymas (4 straipsnio 1 dalis)
Valstybės narės išlaiko teisę nustatyti teritorijas, kurios gali būti parinktos saugykloms, įskaitant teisę neleisti saugoti CO2 jokioje savo teritorijos dalyje. Nors dauguma valstybių narių leidžia rinktis CO2 geologinį saugojimą, kelios valstybės narės neleidžia savo teritorijoje ar tam tikroje teritorijos dalyje saugoti CO2, nes jų gelmių geologinė sandara šiam CO2 saugojimui netinkama (Suomija, Liuksemburgas ir Belgijos Briuselio sostinės regionas). Kelios valstybės narės neleidžia įrengti CO2 geologinio saugojimo saugyklų (Austrija, Kroatija, Estija, Airija, Latvija, Slovėnija) arba nustato apribojimus ir leidžia įrengti tokias saugyklas tik jūroje (Nyderlandai, JK, Švedija), ribotą laiką (Čekija 1 ), apriboja saugyklų kiekį (Vokietija 2 ) ar leidžia įrengti jas vien tik demonstracinės veiklos tikslais (Lenkija).
Penkios Vokietijos federalinės žemės 3 šiuo metu rengia sprendimus arba yra priėmusios įstatymus, kuriais apribojamas ar draudžiamas požeminis CO2 saugojimas, įskaitant saugojimą mokslinių tyrimų tikslais. Tai grindžiama įvairiomis priežastimis: noru žemės gelmes pirmiausia naudoti geoterminei energijai išgauti, energijai kaupti ar kasybai arba didesnio dėmesio skyrimu tokiems viešojo intereso klausimams, kaip aplinkosaugos klausimai ir turizmas.
Lenkija nustatė vieną teritoriją saugyklai – Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) esančią kambro geologinio sluoksnio talpyklą, kurią sudaro giluminės geologinės išeikvotų angliavandenilių išteklių formacijos ir jas supanti teritorija.
Saugojimo pajėgumo vertinimas (4 straipsnio 2 dalis)
Jungtinė Karalystė. Pagal Jungtinės Karalystės vykdomą CCS komercializavimo konkursą (angl. CCS Commercialisation Competition) vykdant pradinio inžinerinio projektavimo tyrimų veiklą buvo atliktas ir internete paskelbtas saugyklų „Goldeneye“ ir „Endurance“ vertinimas. JK taip pat įsipareigojo CO2 saugojimo vertinimo projektą (angl. Storage Appraisal Project) įgyvendinti penkiose kitose saugyklose, įskaitant saugyklų plėtros planų ir biudžeto projektų parengimą. Šiuo projektu buvo patvirtinta, kad Jungtinėje Karalystėje nėra didelių techninių kliūčių saugoti jūroje pramoniniu mastu išmetamą CO2, ir saugyklos yra pajėgios aptarnauti tiek žemyninę Europą, tiek Jungtinę Karalystę. Vykdant projektą nustatyta 20 konkrečių CO2 saugyklų (iš 579 potencialių saugyklų), tačiau jos sudaro tik labai menką didelio nacionalinio CO2 saugojimo išteklių potencialo, kuris, remiantis skaičiavimais, sudaro apie 78 000 mln. t CO2, dalį. Vos 15 proc. šių potencialių saugojimo pajėgumų Jungtinei Karalystei pakaktų maždaug 100 metų.
Švedija. Laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m. Švedijos geologijos tarnyba dalyvavo Šiaurės šalių CCS kompetencijos centro (NORDICCS) veikloje. Vienas svarbiausių šios veiklos rezultatų yra internetinis Šiaurės šalių CO2 saugojimo atlasas , kuriame išsamiai apžvelgiamos Šiaurės šalių – Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Islandijos – saugyklos. Remiantis talpyklų modeliavimu, kiekvieno iš dviejų Švedijos ekonominės zonos modeliuojamų saugojimo skyrių pajėgumas yra 250 mln. t CO2.
Nyderlandai. CO2 transportavimo ir saugojimo planas bus atnaujinamas 2017 m. Atnaujintame plane bus nagrinėjama, kuriomis saugyklomis bus galima naudotis ateityje, ar šios saugyklos galėtų būti techniniu ir geologiniu požiūriu tinkamos, kada jomis bus galima naudotis ir koks jų saugojimo pajėgumas. Plane taip pat bus įvertintos saugyklų, parengtų saugoti CO2 tam tikrą laikotarpį, kol, pavyzdžiui, dar nesukurta CO2 transportavimo į saugyklą infrastruktūra, sąnaudos.
Graikijoje preliminariai nustatytos geologinėms CO2 saugykloms tinkamos vietos; jos yra Šiaurės Graikijos nuosėdiniuose baseinuose. Tačiau, siekiant tiksliau įvertinti šių teritorijų CO2 saugojimo pajėgumus, būtina atlikti išsamesnius mokslinius tyrimus.
Vengrijoje 2013 m. atliktas geologinių struktūrų, kurios galėtų būti tinkamos anglies dioksidui geologiškai saugoti, ir jų pajėgumo vertinimas.
Vokietijoje šiuo metu atliekamas papildomas CO2 saugojimo pajėgumo giliuose druskinguose vandeninguosiuose sluoksniuose vertinimas taikant Šiaurės Amerikos CO2saugojimo atlaso metodiką ir siekiant, kad ekspertai atliktų metodų palyginimą.
Italijoje baigiamas strateginis aplinkos vertinimas, pagal kurį bus galima įvertinti turimą saugojimo pajėgumą.
Bulgarija. Yra parengtas tolesnio CO2 saugyklų vertinimo projekto pasiūlymo projektas ir ieškoma finansavimo šaltinių.
Dauguma šiuo metu valstybėse narėse atliekamų vertinimų yra statiški ir neapima tokių aspektų, kaip srauto skaičiavimai, migracijos keliai ir tirpimo vandenyje padariniai. Šių parametrų analizė būtų reikalinga siekiant pasirinkti tinkamiausius stebėsenos metodus ir optimizuoti galimus CO2 saugojimo projektus. CO2 saugojimo vertinimai būtų naudingesni, jei būtų parengti sąnaudų modeliai.
JTC, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos geologinių tyrimų organizacija (angl. European Geological Surveys) ir remdamasis suderinta CO2 saugojimo vertinimo metodika, šiuo metu rengia pirmąjį Europos CO2 atlasą.
Su CCS direktyva susiję mokslinių tyrimų projektai
Valstybės narės dalyvauja ES ir regioniniuose projektuose: programos ERA-NET bendrai finansuojamuose CCS technologijų spartinimo (angl. Accelerating CCS technologies, ACT) projektuose, projekte „GeoERA“ ir Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo energetikos srityje iniciatyvos projekte „Geologinis CO2 saugojimas Baltijos jūros regione“ (angl. CO2 Geological Storage in the Baltic Sea Region). Nyderlandai šiuo metu remia didelio masto parodomąjį projektą – ROAD 4 . Kai kurie mokslinių tyrimų projektai yra tiesiogiai susiję su direktyvos įgyvendinimu, pavyzdžiui, projektai, kurie padeda geriau suprasti požeminio saugojimo potencialą, kuriais siekiama gerinti galimo saugyklos komplekso ir jį supančios aplinkos apibūdinimo ir vertinimo metodiką, atlikti saugyklos pajėgumo talpinti suleidžiamą CO2 bandymus ir formuoti geriausią patirtį, susijusią su saugiu galimų CO2 saugojimo padarinių valdymu ir apribojimu.
Vienuolika valstybių narių ir viena EEE šalis 5 dalyvauja SET plano 9 veiksme „Pastangų parodyti CCS technologijas ES atnaujinimas ir tvarių anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU) sprendimų kūrimas“.
Čekijos natūraliose uolienų formacijose CO2 nebus leidžiama saugoti iki 2020 m. sausio 1 d.
Vokietijoje buvo nustatyti leidžiamo saugoti metinio CO2 kiekio apribojimai: 4 mln. t CO2 yra bendras nacionalinis kiekis, o kiekvienoje saugykloje leidžiama saugoti 1,3 mln. t CO2.
Žemutinė Saksonija, Šlėzvigas-Holšteinas, Meklenburgas-Vakarų Pomeranija, Saksonija-Anhaltas, Brėmenas.
Projektas ROAD ( http://road2020.nl/en ) – vienas iš šešių CCS projektų, finansuojamų pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti.
Belgija, Vokietija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Švedija, Jungtinė Karalystė.