9.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/1

—

Europos Komisijos 2016 m. spalio 25 d. komunikatą dėl jos 2017 m. darbo programos,

—

savo 2015 m. birželio 4 d. rezoliuciją dėl 2015–2020 m. prioritetų ir 2016 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl indėlio į Europos Komisijos 2017 m. darbo programą,

—

2012 m. vasario mėn. Protokolą dėl bendradarbiavimo su Europos Komisija,

1.

pažymi su susirūpinimu, kad Europos Sąjungą, praėjus 60 metų po jos sukūrimo, yra ištikusi gili krizė, pasitikėjimas Europos projektu nedidėja ir ją būtina pertvarkyti; kartu pabrėžia, kad metai iš metų Europos piliečiai vietos ir regioninį lygius laiko vertais didžiausio pasitikėjimo iš visų valdymo lygmenų ES. Todėl RK palaiko su piliečiais dialogą aktyviai dalyvaujant vietos ir regionų vadovams vietos poreikius ir ypatumus atspindinčiais klausimais ir taip prisideda prie svarstymų apie Europą;

2.

pritaria Komisijai, kad bendri iššūkiai, su kuriais susiduria ES, yra šie:

3.

pritaria Komisijos įsitikinimui, kad šiems iššūkiams reikia „iš apačios į viršų“, piliečių vadovaujamo ir daugiapakopio valdymo, tačiau pabrėžia, kad ES veiksmais turi būti suteikta piliečiams galių;

4.

pabrėžia, kad reikia įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas rengiant Baltąją knygą dėl Europos ateities ir ragina Komisiją apsvarstyti RK nuomones šia tema ir įtraukti RK į konsultacijų etapą;

5.

apgailestauja, kad darbo programoje mažai dėmesio kreipiama į esminį vaidmenį, kurį atlieka Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) teikdami pagalbą visiems Europos piliečiams ir regionams, stiprindami sanglaudą, skatindami inovacijas ir rodydami tikrą Europos solidarumą siekiant harmoningo vystymosi visoje ES. Ragina Komisiją suformuluoti sanglaudos politikos ateitį po 2020 m., kadangi tai yra pagrindinė ES investicijų politika ir ji privalo būti pagrįsta į vietą orientuotu požiūriu ir atnaujinta teritorine vizija; kartu RK ragina Komisiją tęsti savo pastangas paprastinant ESI fondų procedūras siekiant mažinti biurokratiją ir padidinti lėšų panaudojimą;

6.

pakartoja prašymą nelaikyti viešųjų išlaidų, kurias valstybės narės bei vietos ir regionų valdžios institucijos patiria bendrai finansuodamos ESI fondų programas, struktūrinėmis išlaidomis, kaip jos apibrėžtos Stabilumo ir augimo pakte, kadangi šio pobūdžio investicijos padeda įgyvendinti Europos prioritetus ir daro papildomą sverto poveikį Europos ekonomikos augimui;

7.

palankiai vertina pasiūlymą pratęsti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos laikotarpį ir padidinti jo finansinį pajėgumą, tačiau pažymi, kad tai buvo paskelbta neatlikus išsamaus poveikio vertinimo ar nepriklausomo tyrimo prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą; pabrėžia būtinumą toliau remtis Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir kitų ES fondų sinergija ir paprastinti procedūras, kad būtų mažinamas biurokratizmas ir padedama geriau panaudoti ES lėšas; pabrėžia, jog būtina stiprinti ir Investicijų plano trečiąjį ramstį; ragina Komisiją ir Europos investicijų banką paspartinti pastangas didinti informuotumą vietose, spręsti neproporcingo geografinio ESIF finansuojamų projektų pasiskirstymo klausimą, kad būtų optimizuota investicijų integracija ir sinergija siekiant bendrai sudaryti sanglaudos politikos intervencinių veiksmų programas ir viešai skelbti daugiau išsamios informacijos apie ESIF finansuojamus projektus konkrečiai nurodant jų papildomumą;

8.

įsipareigoja ankstyvuoju etapu prisidėti prie diskusijų dėl pasiūlymo dėl būsimos daugiametės finansinės programos po 2020 m., įskaitant nuosavų išteklių reformą;

9.

ragina skubiai priimti reglamentą „Omnibus“ siekiant padidinti ESI fondų programų, kurios jau įtrauktos į dabartinį programavimo laikotarpį, poveikį ir užtikrinti, kad būtų geriau jomis pasinaudojama;

10.

pabrėžia būtinumą stebėti ES miestų darbotvarkės įgyvendinimą ir akcentuoja, jog svarbu miesto aspektą įtraukti į kitų sričių politiką; pakartoja raginimą parengti baltąją knygą dėl ES miestų darbotvarkės;

11.

pakartoja savo raginimą sukurti Europos būsto darbotvarkę, pagal kurią būsto atžvilgiu būtų horizontaliai taikomas iki šiol fragmentiškas požiūris įgyvendinant sektorių politiką, pavyzdžiui, Miestų darbotvarkę, darnų vystymąsi, sanglaudos politiką, konkurencijos politiką ar socialines iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos socialinių teisių ramstį;

12.

pabrėžia būtinumą parengti elgesio kodeksą dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo 2017 m. Europos semestre ir reikalauja metinę augimo apžvalgą papildyti teritorine analize, įskaitant konkretų teritoriniam aspektui skirtą skyrių konkrečioms šalims skirtose ataskaitose, ir parengti rekomendacijas valstybėms narėms dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo įgyvendinant nacionalines reformų programas;

13.

remia Komisijos nuolatinį dėmesį investicijoms, ypač nustatant investicijų skatinimo priemones Europos semestre; šiuo požiūriu, atkreipia dėmesį į Komiteto Bratislavos deklaraciją „Investuoti ir sujungti“, kurioje pabrėžiama, kad investicijomis pagrįstas vietos ir regionų ekonomikos augimas privalo būti įtvirtintas teritorinio vystymosi strategijose, ir pažymi, jog svarbu užtikrinti kokybiškoms investicijoms skiriamų viešųjų biudžetų sinergiją su kitais finansiniais šaltiniais regionų, vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

14.

džiaugiasi Komisijos ketinimu toliau dirbti įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslus ir pabrėžia, kad Europai reikia ilgalaikės strategijos, kuri užtikrintų pažangų, darnų ir integracinį augimą ir nustatytų Europos semestro kryptį; tokia strategija turėtų remtis strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra;

15.

palankiai vertina Komisijos rodomą dėmesį jaunimo nedarbo problemai stiprinant ES jaunimo garantijų iniciatyvą ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą bei sukuriant Europos solidarumo korpusą, kuriam būtų naudingas ankstyvas, iniciatyvus ir patikimas vietos ir regionų valdžios institucijų, jaunimo organizacijų ir apskritai pilietinės visuomenės dalyvavimas;

16.

apgailestauja, kad trūksta iniciatyvų, kurios padėtų spręsti ilgalaikio nedarbo problemą ir įvertinti Europos lygmens draudimo nuo nedarbo formas, papildančias nacionalines sistemas ekonomikos nuosmukio atvejais ir padedančias neleisti, kad asimetriniai sukrėtimai taptų struktūriniais sunkumais visoje Europoje;

17.

prašo, kad naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje būtų atsižvelgta į vietos ir regionų pranašumus ir sunkumus, įskaitant skirtingus vietos ir regionų darbo rinkos poreikius, ir tikisi, kad bus įgyvendinama pameistrystės kokybės sistema ir bus pateiktas pasiūlymas dėl didesnio pameistrių judumo;

18.

laukia Komisijos pasiūlymo dėl dirbančioms šeimoms kylančių profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo problemų, ypač susijusių su moterų dalyvavimu darbo rinkoje, sprendimo;

19.

rengiantis Europos kultūros paveldo metams 2018 m., ketina sutelkti dėmesį į kultūrą ir kultūros paveldą, taip pat į ES tarptautinius kultūrinius ryšius, kurie yra itin svarbūs stiprinant europinę tapatybę ir propaguojant pagrindines Europos vertybes, socialinę įtrauktį, inovacijas ir kultūrų dialogą, taip pat kultūrinį ir paveldo turizmą;

20.

pabrėžia, jog būtina, kad programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra ir būsimos konsultacijos dėl kitos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos būtų vienas organiškas procesas, kurio metu būtina spręsti inovacijų diegimo atotrūkį Europoje; praneša, kad RK įneš savalaikį indėlį į 2017 m. numatytą bioekonomikos veiksmų plano peržiūrą;

21.

pažymi, kad Baltojoje knygoje dėl Europos ateities taip pat bus pateikti pasiūlymai dėl EPS ateities, ir pageidautų, kad būtų įgyvendintos reformos EPS valdymo demokratiniam legitimumui stiprinti;

22.

pažymi, kad norint pagerinti EPS socialinę dimensiją, būtina spręsti socialinius bei regioninius skirtumus; palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti sukurti Europos socialinių teisių ramstį, grindžiamą socialiniu požiūriu teisingos Sąjungos principais ir atitinkantį subsidiarumo bei proporcingumo principus;

23.

palankiai vertina siūlomą Stabilumo ir augimo pakto peržiūrą, tačiau ragina Komisiją atsižvelgti į būtinumą padaryti šį paktą palankesnį augimui, ypač investicijas; pakartoja savo ankstesnį raginimą visapusiškai įvertinti viešosioms investicijoms taikomų Europos statistikos taisyklių teritorinį poveikį;

24.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją vykdant išsamią energetikos sąjungos politiką, apimančią gero valdymo taisykles, atitinkamas inovacijų rėmimo priemones ir elektros energijos rinkos modelio persvarstymą bei tolesnį energetikos infrastruktūros tobulinimą siekiant užtikrinti tarpregionines ir tarpvalstybines jungtis ir paramą energijos sistemų decentralizacijai kaip žingsnį pirmyn siekiant tvarios ir lanksčios energijos vidaus rinkos;

25.

ypač rekomenduoja, kad ES politika elektros energijos rinkos modelio ir atsinaujinančiosios energijos srityje būtų suderinta ir subalansuota, skiriant deramą dėmesį vietos ir regionų problemoms, tokioms kaip nedidelio masto energijos tiekėjų prieiga prie tinklo skirstomųjų tinklų;

26.

pritaria Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui ir atkreipia dėmesį į tai, kad šalinant atotrūkį tarp nacionalinių įsipareigojimų ir pastangų, kurių reikia, kad pasaulio klimato atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, miestų ir regionų pastangas reikės integruoti į nacionalinius įsipareigojimus, taip pat reikės horizontalaus ir vertikalaus koordinavimo, įskaitant ES ir JTBKKK lygiu. Todėl RK prašo Komisijos remti RK prašymą įtraukti šį aspektą į nacionalinius įsipareigojimus, pagerinti NAZCA ir Kovos su klimato kaita lyderių institucionalizavimą JTBKKK sekretoriato sudėtyje ir palengvinti keitimąsi patirtimi vietos ir regionų lygmeniu. RK taip pat ragina Komisiją skatinti su miestais, regionais ir klimato kaita susijusiais mokslinių tyrimų projektais prisidėti prie būsimo Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos darbo;

27.

ragina Europos Komisiją bendradarbiauti su RK kuriant regionų ir vietos lygmeniu nustatytų įnašų koncepciją, siekiant skatinti veiksmus vietos ir regionų lygmeniu, kad būtų pasiekti tikslai, dėl kurių susitarta 21-ojoje klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje;

28.

ragina Komisiją atnaujinti savo klimato ir energetikos tikslus, numatant 50 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m., palyginti su 1990 m. lygiu, ir įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos aspektą į visų lygmenų politiką ir finansavimą. Komisija turėtų remti savanoriškas iniciatyvas, skatinančias perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ir atsparumą klimato kaitos poveikiui miestuose ir regionuose. Komisijos vertinimo ataskaitoje, pateiktoje dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos, būtina paaiškinti, ką reiškia galių suteikimas miestams ir regionams;

29.

ragina Komisiją padėti įgyvendinti nelaimių rizikos mažinimo strategijas miestuose ir regionuose, ypač pasienio regionuose, ir užtikrinti, kad ES investicijos atitiktų nelaimių rizikos mažinimo standartus;

30.

palankiai vertina ES platformos dėl maisto švaistymo ir nuostolių sukūrimą ir ragina Komisiją imtis veiksmų maisto atliekų srityje nustatant plataus užmojo maisto atliekų mažinimo tikslus; tai turėtų būti įtraukta į ES tvarių maisto sistemų strategiją, įskaitant biologinės įvairovės apsaugą, aplinką, sveikatą, prekybą, išteklių valdymo ir žemėtvarkos aspektus, taip pat socialines ir kultūrines maisto vertybes;

31.

ragina Komisiją įgyvendinant Žiedinės ekonomikos veiksmų planą atsižvelgti į RK rekomendacijas ir 2017 m. pradžioje atlikti planuotą Geriamojo vandens direktyvos peržiūrą, pateikti pasiūlymą dėl minimalių pakartotinai naudojamo vandens kokybės reikalavimų ir plastiko naudojimo, perdirbimo bei pakartotinio naudojimo strategiją, kurioje turėtų būti nustatyti aiškūs ir plataus užmojo tikslai dėl teršimo plastiku ir jo patekimo į aplinką; ragina Komisiją pasiūlyti papildomas iniciatyvas, susijusias su statybų ir griovimo sektoriumi, ekologiniu projektavimu ir antrinių žaliavų, medžiagų ir komponentų panaudojimu;

32.

naudodamasis Europos Komisijos jungtinės techninės bendradarbiavimo aplinkos srityje platforma, yra pasirengęs ir pageidautų glaudžiau bendradarbiauti su Komisija įgyvendinant ilgai lauktus veiksmus pagal Europos Sąjungos septintosios aplinkosaugos veiksmų programos (2014–2020 m.) 4 prioritetinį tikslą; apgailestauja, kad planuotos 2017 m. iniciatyvos yra su teisėkūros procedūra nesusijusi veikla, ir pakartoja savo prašymą pateikti pasiūlymą dėl ES direktyvos, kuria būtų nustatytos atitikties ES aplinkos acquis užtikrinimo nuostatos, ir pasiūlymą dėl naujos direktyvos dėl teisės kreiptis į teismą aplinkos klausimais;

33.

atsižvelgiant į neseniai priimtą deklaraciją „Korkas 2.0“, pakartoja savo raginimą parengti Baltąją knygą dėl kaimo vietovių, kuria būtų pagrįsta kaimo plėtros politika po 2020 m., ir ragina imtis praktinių priemonių kaip įgyvendinti „patikrą kaimo požiūriu“ (angl. „rural proofing“) visose ES politikos srityse, atsižvelgiant į tai, kad formuojant politiką kaimo vietovės dažnai pamirštamos;

34.

pasirengimo BŽŪP po 2020 m. kontekste pabrėžia glaudžią sąsają tarp kaimo plėtros ir žemės ūkio, todėl ragina taikyti paramos priemones šeimos ūkiams, visų pirma siekiant spręsti žemės ūkio produktų kainų svyravimo problemą;

35.

Europos pakrančių ir jūrų regionų bei jų jūrų ekonomikos labui toliau dirbs tvaraus vandenynų valdymo srityje; siekdamas skatinti mėlynąjį augimą ir darbo vietų kūrimą, RK dirbs glaudžiai bendradarbiaudamas su regionais ir visais suinteresuotaisiais subjektais valdymo ir gebėjimų stiprinimo srityje, kad būtų atremti iššūkiai maisto gamybos grandinėje, sumažintas spaudimas aplinkai, kurį kelia neteisėta žvejybos praktika ir tarša, bei žinių apie jūrą, mokslo ir inovacijų srityse;

36.

apgailestauja, kad Komisijos 2017 m. darbo programoje nepakankamai dėmesio skiriama sveikatai, nors Komisija turėtų remti valstybes nares ir jų regionus jiems siekiant didinti prevenciją, įgyvendinti reformas ir optimizuoti savo sveikatos priežiūros sistemas, ypač taikant e. sveikatos priemones, ir parengti išsamias strategijas demografijos klausimais;

37.

palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti priemones, kurios sustiprintų bendrąją prekių rinką, ypač susijusias su abipusio pripažinimo principu ir reikalavimų neatitinkančiais gaminiais, ir pabrėžia, kad reikia tęsti darbą siekiant baigti kurti bendrąją paslaugų rinką, kuriai visai teisėtai daug dėmesio skiriama bendrosios rinkos strategijoje;

38.

pakartoja savo raginimą bendrosios rinkos ramstį įtraukti į Europos semestrą, sukuriant reguliarios stebėsenos ir vertinimo sistemą;

39.

atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą ginti Europos pramonę ir pabrėžia, kad Europos pramonės konkurencingumas priklauso ir nuo konkurencingos tiekimo grandinės ir kad prekybos politika atlieka svarbų vaidmenį šioje srityje;

40.

pabrėžia, kaip svarbu sukurti pažangų reglamentavimą ir sumažinti MVĮ tenkančią administracinę naštą, visų pirma sustiprinant programą REFIT ir užtikrinant, kad rengiant naujas taisykles būtų nuolat atsižvelgiama į poveikį MVĮ;

41.

pritaria tam, kad būtų sukurtas bendro vartojimo ekonomikos miestų forumas, RK dalyvaujant kaip vienam svarbių suinteresuotųjų subjektų; be to, su apgailestavimu pažymi, kad nepateikta jokių pasiūlymų, kaip apsaugoti teises naujų užimtumo formų, kurias lemia skaitmeninimas, atveju;

42.

pabrėžia, kad reikia persvarstyti sprendimą ir sistemą dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (VESP) ir ragina Komisiją 2017 m. pradėti viešas konsultacijas siekiant sudaryti galimybę vietos ir regionų valdžios institucijoms pareikšti savo nuomonę dėl sunkumų, su kuriais jos susiduria valstybės pagalbos kontrolės srityje finansuodamos VESP;

43.

pabrėžia pagrindinį veiksmingos viešųjų pirkimų sistemos vaidmenį, susijusį su vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumu įgyvendinti ES investavimo tikslus, ir ragina Komisiją teikti pagalbą siekiant užtikrinti visišką viešųjų pirkimų direktyvų įgyvendinimą ir įvertinti sunkumus, su kuriais susiduria vietos ir regionų valdžios institucijos taikydamos viešųjų pirkimų direktyvas;

44.

pakartoja raginimą atnaujinti Europos turizmo strategiją pagal specialią turizmui ES skirtą biudžeto eilutę ir ragina tiek Komisiją, tiek valstybes nares sudaryti sąlygas lengviau gauti finansavimą mažoms ir vidutinėms turizmo įmonėms;

45.

palankiai vertina Komisijos pastangas baigti įgyvendinti bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, pasitelkus ir e. viešąjį pirkimą, ir įneš savo indėlį per neseniai sukurtą bendrą dalyvaujamąją plačiajuosčio ryšio platformą; pabrėžia, jog būtina, kad bendroji skaitmeninė rinka būtų naudinga visai Europai suteikdama prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio;

46.

pabrėžia, kad migracija yra sudėtingas ir daugiapakopis procesas, kuriame svarbų vaidmenį vaidina kilmės ir paskirties šalys, regionai ir miestai. Svarbu skatinti aktyvesnį dialogą ir glaudesnį valstybių narių ir ES bei migrantų kilmės ir tranzito šalių institucijų bei jų atitinkamų regionų ir vietos lygmenų bendradarbiavimą;

47.

todėl ragina Komisiją atsižvelgti į RK rekomendacijas dėl pabėgėlių apsaugos jų kilmės šalyse ir dėl naujojo partnerystės pagrindų susitarimo;

48.

ragina remti vietos ir regionų valdžios institucijas įgyvendinant bendros Europos prieglobsčio sistemos reformą ir kitas ES priemones, parengtas remiantis Europos migracijos darbotvarke, pavyzdžiui, pataisytomis nuostatomis dėl teisėtos migracijos ir integracijos veiksmų planu; prašo Komisijos į Europos migracijos darbotvarkės laikotarpio vidurio peržiūrą įtraukti RK rekomendacijas dėl migrantų integracijos; primena, kad integracija – tai procesas, pagrįstas ir teisėmis, ir pareigomis;

49.

reiškia susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais susiduriama kontroliuojant nelydimus nepilnamečius, ir dėl jiems gresiančio pavojaus tapti prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukomis; primygtinai ragina įgyvendinti įtraukties ir mokymo programas, skirtas ir nepilnamečiams bei vietos ir regionų valdžios institucijoms, dirbančioms jų priėmimo srityje, taip pat priimančiojoje šalyje gyvenančių nepilnamečių kilmės bendruomenėms, siekiant užtikrinti, kad nepilnamečiai galėtų būti laikinai apgyvendinti priimančiosiose šeimose arba tinkamai įrengtose patalpose, kur būtų galima ugdyti jų socialinius, emocinius ir pažintinius gebėjimus;

50.

ragina Komisiją suteikti vietos ir regionų valdžios institucijoms konkrečios ir praktinės informacijos apie migrantų priėmimo ir jų integravimo finansavimo galimybes ir pakartoja savo raginimą sudaryti vietos ir regionų valdžios institucijoms galimybę tiesiogiai naudotis atitinkamomis ES finansavimo priemonėmis;

51.

ragina Komisiją remti vietos ir regionų valdžios institucijas kuriant prevencijos strategijas dėl kovos su radikalėjimu, toliau rinkti ir viešinti geriausios praktikos, kaip išvengti radikalėjimo, pavyzdžius rengiant politiką vietos ir regionų lygmeniu bei remti skirtingų miestų tarpusavio bendradarbiavimą sprendžiant radikalėjimo problemą;

52.

atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą tęsti derybas dėl prekybos su JAV, Japonija, Mercosur, Meksika, Tunisu ir ASEAN šalimis, taip pat siekti naujų įgaliojimų pradėti derybas su Turkija, Australija, Naująja Zelandija ir Čile, tačiau mano, kad Komisija turėtų toliau stengtis parodyti jų pridėtinę vertę;

53.

pakartoja, ypač plataus užmojo būsimos prekybos darbotvarkės kontekste, kad Komisija turėtų įvertinti kiekvienos svarbios prekybos politikos iniciatyvos teritorinį poveikį;

54.

palankiai vertina tai, kad Visuotinėje Europos Sąjungos strategijoje aiškiai raginama peržiūrėti išorės partnerystes ir nurodoma, kad ES rems įvairius būdus siekiant kaimyninių šalių atsparumo ir sprendžiant opiausius valdymo, ekonominius, visuomenės, klimato ir energetikos pažeidžiamumo klausimus bei kuriant veiksmingesnę migracijos politiką Europai ir jos partneriams;

55.

pabrėžia Regionų komiteto indėlį – tarpininkaujant jo jungtiniams konsultaciniams komitetams ir darbo grupėms, organizuojant Plėtros dienas su partneriais iš narystės siekiančių šalių – į Komisijos plėtros politikos tikslą – skatinti bendrą stabilumą ir gerovę su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis;

56.

pabrėžia, kad Europos kaimynystės politikos (EKP) poveikis gali būti ilgalaikis tik tuo atveju, jeigu ši politika duos praktinės naudos visiems naudos gavėjams, ir akcentuoja, kad būtina išlaikyti rytinės ir pietinės kaimynystės pusiausvyrą; pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įtvirtinant demokratiją ir teisinę valstybę visuomenėje, ragindamas labiau remti decentralizacijos reformas kaimyninėse šalyse;

57.

pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas svariai prisideda prie stabilumo visame pasaulyje ir ragina Komisiją paspartinti bendradarbiavimą su Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių regionų ir vietos valdžios institucijų asamblėja (ARLEM), Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencija (CORLEAP) ir RK darbo grupe Ukrainos klausimais, visų pirma įgyvendinant regionines programas ir naujas iniciatyvas;

58.

pabrėžia, kad įgyvendinant peržiūrėtą EKP būtina svarbų prioritetą teikti iniciatyvoms, remiančioms decentralizacijos procesus, porinius projektus ir administracinių gebėjimų stiprinimą subnacionaliniu lygmeniu; atkreipia dėmesį į Nikosijos iniciatyvą, kurią RK pradėjo įgyvendinti remdamas Libijos miestus ir kuri padėjo suderinti poreikius su technine parama Libijos savivaldybių pajėgumui teikti paslaugas atkurti; ragina Komisiją toliau remti šias pagal principą „iš apačios į viršų“ bendradarbiavimo formas ir skirti pakankamai administracinių ir finansinių išteklių; pakartoja, kad vietoj buvusios Vietos administravimo priemonės reikia diegti naujas gebėjimų stiprinimo priemones narystės siekiančiose ir Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančiose šalyse;

59.

pritaria pastarojo meto pokyčiams po ES merų pakto dėl klimato ir energetikos ir Merų susitarimo sujungimo, siekiant sukurti didžiausią miestų, įsipareigojusių dėl klimato politikos, koaliciją, ir yra pasirengęs pasinaudoti savo tarptautiniais kanalais, ryšiais, kolegomis ir partnerystėmis (ARLEM dėl Pietų pakto ir Afrikos pakto, CORLEAP dėl Rytų pakto, ICLEI bei ES ir Kinijos urbanizacijos partneryste dėl Šiaurės Amerikos ir Pietryčių Azijos, ir kt.), siekiant toliau didinti pastangas sprendžiant klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir atsparumo klimato kaitai bei darnaus vystymosi problemas;

60.

prašo Komisijos glaudžiai bendradarbiauti su RK siekiant viešinti konkrečias Europos miestų problemas, patirtį ir indėlį į naująją Pasaulinio pakto valdymo struktūrą;

61.

palankiai vertina siūlomą Naujos partnerystės su trečiosiomis šalimis programą ir naująjį Europos išorės investicijų planą bei prašo į šį procesą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

62.

ragina Komisiją per derybas dėl peržiūrėto Europos konsensuso dėl vystymosi ir JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo bei dėl naujo susitarimo baigus galioti Kotonu susitarimui, kuris bus 2017 m. kovo mėn. vyksiančios RK decentralizuoto bendradarbiavimo konferencijos dėmesio centre, skatinti aktyvų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą vystomajame bendradarbiavime;

63.

ragina Komisiją persvarstyti Europos piliečių iniciatyvos (EPI) reglamentą, kad būtų supaprastinta ir pagerinta šios priemonės teisinė sistema;

64.

palankiai vertina Komisijos REFIT iniciatyvą, visų pirma pasiūlymą įvertinti deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų bei tam tikrų antrinių teisės aktų skaidrumą ir procedūrų demokratinę kontrolę;

65.

pakartoja savo prašymą į naujų ES teisės aktų poveikio vertinimo etapą, kur tinkama, įtraukti teritorinio poveikio vertinimus; siūlo RK ir Jungtinio tyrimų centro naujai įsteigtam teritorinės politikos kompetencijos centrui glaudžiau bendradarbiauti vertinant ES teisės aktų įgyvendinimą;

66.

ragina ES institucijas didinti skaidrumą, bendradarbiavimą ir veiksmingumą bei palankiai vertina jų bendrą įsipareigojimą pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros kartu nustatyti bendruosius tikslus ir prioritetus, ypač dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pageidauja, kad RK būtų įtrauktas į visus teisėkūros proceso etapus, kad būtų išnaudotas jo visas potencialas teisėkūros cikle;

67.

tikisi dar glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Komisija ir Europos Parlamentu stebint, kaip laikomasi subsidiarumo principo, ir rengiant 2017 m. konferenciją subsidiarumo klausimais;

68.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Slovakijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.