5.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/4

—

atsižvelgdamas į susiklosčiusią nepaprastąją padėtį migracijos srityje,

—

atsižvelgdamas į SESV 3 ir 67 straipsniuose įtvirtintą tikslą ES piliečiams sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų,

—

atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnį, garantuojantį teisę į prieglobstį, taip pat į atitinkamus nacionalinius ir tarptautinius ES valstybių narių įsipareigojimus,

1.

primena, kad Šengeno susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo, kurį šiuo metu yra pasirašiusios 26 šalys, iš kurių 22 – ES valstybės narės, yra vienas iš sėkmingiausių ramsčių kuriant Europos Sąjungą. Šengeno susitarimas, įtrauktas į ES sutartis, yra neatsiejamai susijęs su bendrąja rinka ir labai svarbus keturių Europos Sąjungos judėjimo laisvių – prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo – elementas;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad judėjimo laisvės ir vidaus sienų panaikinimas yra svarbūs Europos integracijos pasiekimai, kurie ne tik daro didelį ekonominį, socialinį ir teritorinį poveikį, bet taip pat turi didelę simbolinę vertę Europos Sąjungai bei jos piliečiams, kadangi jie yra tiesiogiai susiję su dar glaudesnės Europos tautų sąjungos projektu;

3.

pabrėžia, kad atviros vidaus sienos yra Europos ekonomikos pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad ES valstybių narių tarpusavio prekybos vertė – 2 800 mlrd. EUR, šiame sektoriuje dirba 1,7 mln. tarpvalstybinių darbuotojų ir kasmet sieną kertą 57 mln. kelių transporto priemonių, RK pabrėžia, kad judumo ir mainų sąlygų Šengeno erdvėje pakeitimas turėtų labai rimtų pasekmių užimtumui ir investicijoms daugelyje Europos šalių. RK pabrėžia, kad ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė be vidaus sienų priklauso nuo tinkamos ir bendros šios erdvės išorės sienų apsaugos;

4.

pabrėžia, kad vidaus sienų nebuvimas yra naudingas vietos ir regionų valdžios institucijoms visoje Europos Sąjungoje ekonomikos vystymosi, socialinių ir kultūrinių mainų, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir ypač Europos teritorinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo bei Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių veiklos požiūriu;

5.

pabrėžia, kad Šengeno susitarimo laikinojo galiojimo sąlygų naudojimas ir todėl taikomi judėjimo laisvės apribojimai gali padaryti itin neigiamą poveikį pagrindiniams tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektų tikslams;

6.

pripažįsta, kad ES ir jos valstybės narės bei jų regionai, miestai ir savivaldybės susiduria su itin dideliais sunkumais, kylančiais dėl daugybės pabėgėlių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, taip pat dėl ekonominių migrantų, siekiančių neteisėtai patekti į ES; pakartoja, jog būtina užtikrinti, kad atvykimas į ES būtų teisėtas ir griežtai, sparčiai ir veiksmingai registruojamas laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų ir pabrėžia, kad reikėtų skirti daugiau išteklių siekiant apsaugoti ES išorės sienas ir užtikrinti, kad žmonės į ES atvyktų teisiškai organizuotu būdu; be to, pažymi, kad reikia visapusiškų pastangų ir reformų siekiant užtikrinti, kad į Europą atvykstantys migrantai galėtų pradėti dirbti ir integruotis; pabrėžia, kad Šengeno išorės sienų kontrolė turi vykti taip, kad būtų laikomasi valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų dėl pabėgėlių ir ES pagrindinių teisių chartijos, įskaitant teises į žmogaus orumą ir nediskriminavimą;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinės Šengeno sistemos problemos iš dalies kyla dėl koordinavimo ir išteklių stokos valdant didelį atvykstančių migrantų ir pabėgėlių skaičių, dėl tinkamos politinės informacijos apie galimybes teisėtais kanalais patekti į ES per sienos perėjimo punktus trūkumo, taip pat dėl nepakankamo vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo;

8.

pabrėžia, kad Šengeno susitarime numatytų vertybių apsauga ir Šengeno erdvės stabilumo išsaugojimas yra pagrindiniai prioritetai; be to, būtina atgauti ES išorės sienų kontrolę ir sustiprinti sienų valdymo gebėjimus; pabrėžia, kad reikia nedelsiant imtis priemonių ir sukurti sistemą, kuri leistų lokalizuoti neteisėtų migrantų judėjimą Šengeno erdvėje užkertant kelią jų dingimui iš valdžios institucijų akiračio; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų paspartinti prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, grąžinimo ir readmisijos į kilmės šalis procesą;

9.

pabrėžia, kad šiems uždaviniams reikalingi bendri sprendimai, grindžiami abipusiu bendradarbiavimu visais valdymo lygmenimis, nes nesuderintos politikos priemonės daro didelį poveikį kitoms valstybėms narėms ir jų regionams bei miestams, o tai dar labiau paaštrina bendras problemas ir mažina piliečių pasitikėjimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad atskirų valstybių ar institucijų kaltinimas dėl dabartinės padėties ir grasinimas Šengeno erdvės valstybėms atskirtimi nepadės rasti ilgalaikio sprendimo ir galėtų tapti pavojingu precedentu, kurio pasekmės ilgainiui gali padaryti daug žalos Europos projektui; taip pat pažymi, kad šiuo metu Šengeno susitarime valstybės narės atskirtis nėra numatyta;

10.

išreiškia gilų susirūpinimą dėl užsitęsusių sunkumų įgyvendinant bendrai sutartas taisykles pagal ES sutartis išorės sienų apsaugos, sustiprintų priemonių, skirtų užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir prekybai žmonėmis bei kovoti su šiais reiškiniais, veiksmingos grąžinimo politikos, bendrų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo bei registravimo standartų ir bendros migracijos politikos įgyvendinimo srityse;

11.

yra įsitikinęs, kad nuolatinės sienų kontrolės atnaujinimas, kuris kelia pavojų Šengeno politiniams, ekonominiams ir socialiniams pasiekimams, negali būti tinkama priemonė reaguojant į ES piliečių pageidavimus užtikrinti didesnį saugumą ir apsaugoti jų gyvenimo lygį; taip pat mano, kad ypač svarbu piliečiams pateikti skubius, konkrečius ir atsakingus sprendimus.

12.

todėl ragina ES valstybes nares ir ES institucijas skubiai pradėti taikyti konstruktyvų požiūrį, vengti pagundos žadėti paviršutiniškus sprendimus ir nuodugniai išnagrinėti bet kokių pasiūlymų riziką ir naudą, pabrėžia, kad siekiant atkurti Europos Sąjungos patikimumą šiuo krizės laikotarpiu labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir išaiškinti piliečiams, kokių padarinių vidaus sienų grąžinimas turės kasdieniam jų gyvenimui; šiuo klausimu nurodo, kad laikina sienų kontrolė negali būti atnaujinta neribotam laikotarpiui pagal aiškiai apibrėžtas sąlygas, nustatytas Šengeno sienų kodekse ir kad ją atnaujinti ne ilgiau kaip dvejiems metams galima tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai erdvei be vidaus sienų kyla grėsmė dėl ilgalaikių rimtų išorės sienų kontrolės trūkumų;

13.

pabrėžia, kad būtina skubiai parengti bendrą, tvarią ir plataus užmojo Europos sistemą siekiant valdyti Europos išorės sienas, visų pirma steigti migrantų antplūdžio valdymo centrus (hotspots) trečiosiose šalyse siekiant išsaugoti vidinės Šengeno laisvo judėjimo erdvės saugumą ir išvengti didelės ES patikimumo krizės. Todėl ragina visus susijusius subjektus parengti aiškius veiksmų planus ir tvarkaraščius dėl trumpalaikių ir ilgalaikių sprendimų, kartu pabrėžia, kad reikia nustatyti, ką apima bendra atsakomybės ir solidarumu grindžiamos priemonės, atsižvelgiant į įvairių šalių, regionų ir savivaldybių bei migrantų lūkesčius, poreikius ir su integracija susijusius pajėgumus;

14.

šiuo požiūriu pritaria, kad ES nustatytų bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, kuriuo remiantis būtų galima skubos tvarka nagrinėti šalių, kurios laikomos saugiomis pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvoje nustatytus kriterijus ir visapusiškai atitinka negrąžinimo principą, piliečių prieglobsčio prašymus, užuot naudojus nesuderintus nacionalinius sąrašus, dėl kurių gali prasidėti lenktynės dėl kuo žemesnio prieglobsčio suteikimo lygio.

15.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.