Santraukos lentelė

Poveikio vertinimas, pridedamas prie pasiūlymo dėl naujos redakcijos reglamento „Briuselis IIa“ (Nr. 2201/2003)

A. Ar reikia imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Atliekant vertinimą nustatyta nemažai problemų, kurias reikia spręsti, kad Reglamentu pavyktų pasiekti jame užsibrėžtų tikslų. Šios problemos susijusios su Reglamente nustatytų tarpvalstybinių procedūrų nuspėjamumu ir veiksmingumu tėvams ir vaikams. Problemų kyla ir dėl to, kad dabar galiojančios redakcijos nuostatų tekstas nepakankamai aiškus arba jame yra spragų.

Bylose dėl tėvų pareigų, įskaitant tėvų vykdomą vaikų grobimą, tarpvalstybinį vaikų įkurdinimą, teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą bei (centrinių ir kitų) nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, pasitaiko didelių ir nepagrįstų vėlavimų, kuriuos lemia dabartinės procedūrų formuluotės arba taikymo būdai. Teismo sprendimai dažnai nevykdomi arba jų vykdymas smarkiai vėluoja. Galiausiai dėl nekonkretaus centrinių institucijų bendradarbiavimo tvarkos aprašymo buvo vėluojama vykdyti prašymus arba jie buvo nevykdomi, o tai buvo žalinga vaikų gerovei.

Šie vėlavimai ir trūkumai turi neigiamą poveikį vaikų pagrindinėms teisėms ir griauna valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, nuo kurio priklauso sklandus Reglamento įgyvendinimas.

Santuokos bylų atvejais tarptautinę santuoką sudariusi pora neturi galimybės susitarti, kuris teismas nagrinės jų santuokos nutraukimo klausimą. Jei sutuoktiniai nėra tos pačios ES šalies piliečiai, gyvenantys ne ES šalyje, jų galimybė kreiptis į teismą ES gali būti ribota. Nors šios problemos svarstytos ir anksčiau, iki šiol nebuvo pasiūlyta konkrečių priemonių.

Ką reikėtų pasiekti?

Procedūros turėtų būti supaprastintos, kad sutrumpėtų jų terminai ir sumažėtų išlaidos. Vaiko grąžinimo procedūrą reikia patobulinti geriau išaiškinant dabartinį grąžinimo mechanizmą ir nustatant naujas priemones (pavyzdžiui, jurisdikcijos sutelkimo ir galimo skundų skaičiaus apribojimo), dėl ko terminai sutrumpėtų. Reikėtų nustatyti atskirą pritarimo procedūrą, pagal kurią būtų priimami visi sprendimai dėl tarpvalstybinio vaikų įkurdinimo, ir kartu terminą, per kurį prašomoji valstybė narė turi atsakyti į prašymą. Be to, turėtų būti panaikinta egzekvatūra, vis dėlto išlaikant tinkamas apsaugos priemones (nepripažinimo ir vykdymo apskritai arba konkrečios vykdymo priemonės užginčijimo pagrindai), kuriomis atsakovas galėtų pasinaudoti vykdymo etapu – tai leistų sutrumpinti visą procedūrą, įskaitant vykdymo etapą. Galiausiai, bendradarbiavimo tvarkos paaiškinimuose turėtų būti konkrečiai nurodyta: 1) kas gali prašyti, 2) kokios pagalbos ar informacijos, 3) iš ko ir 4) kokiomis sąlygomis. Turėtų būti aiškiai pasakyta, kad prireikus į centrines institucijas pagalbos gali kreiptis ir teismai bei vaikų gerovės institucijos.

Kokia papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

Kadangi problema tarpvalstybinio pobūdžio, ją patiria tik tarptautinės poros arba tėvai. Veikdamos atskirai valstybės narės negali išspręsti nustatytų dabartinės Europos Sąjungos teisės trūkumų, ir deramai pasiekti tikslų nacionaliniu lygmeniu neįmanoma; todėl reikia Sąjungos įsikišimo. Siūlomi veiksmai nedaro poveikio nacionalinės šeimos teisės materialinėms nuostatoms.

B. Sprendimai

Kokios teisėkūros ir ne teisėkūros politikos galimybės apsvarstytos? Ar yra tinkamiausia politikos galimybė? Kodėl?

Politikos galimybių ir jų poveikio vertinimas atliekamas atskirai nagrinėjant kiekvieną problemą, įvardytą Reglamento vertinime. Kiekvienos problemos atveju pateiktas bazinis scenarijus ir alternatyvios galimybės. Santuokos ir tėvų pareigų bylų atvejais apsvarstytos įvairaus įsikišimo intensyvumo politikos galimybės. Kalbant apie procedūras bylose dėl vaikų grobimo, svarstoma galimybė tik geriau išaiškinti dabartinę sistemą ir kartu nustatyti papildomų priemonių sąrašą. Be to, pateiktos dvi galimybės, leisiančios įvertinti galimus didžiulius grąžinimo mechanizmo pakeitimus (grįžimą prie Hagos sistemos ir išimtinės jurisdikcijos kilmės valstybėje narėje nustatymą). Kalbant apie įkurdinimo mechanizmą, siūloma pasirinkti vieną iš dviejų galimybių: preziumuojamo sutikimo sistemą arba aiškaus sutikimo sistemą.

Pripažinimo ir vykdymo klausimu abiejose pagrindinėse politikos galimybėse siūloma panaikinti egzekvatūros reikalavimą arba sukurti naują procedūrą, leisiančią geriau spręsti neveiksmingumo problemą. Siūlomi trys naujosios sistemos galimybių variantai, kuriais siekiama spręsti vaiko išklausymo problemą. Be to, siūlomos dvi papildomos galimybės, kurios leistų pagerinti vykdymo užtikrinimą: nustatyti orientacinį terminą arba visiškai suderinti teisės nuostatas dėl tėvų pareigų sprendimų vykdymo užtikrinimo.

Vertinimo pabaigoje išsamiai išdėstomos pasirinktos galimybės visoms ataskaitoje nustatytoms problemoms spręsti.

Kokia įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonė? Kas kuriai galimybei pritaria?

Suinteresuotieji subjektai, įskaitant valstybes nares, aiškiai pritaria, kad tikslinė dabartinio reglamento reforma reikalinga. Kalbant apie bylas dėl tėvų vykdomo vaikų grobimo, didžioji dalis (per 70 proc.) respondentų, įskaitant tėvus, mano, jog Reglamentu neužtikrinama, kad visoje ES vaikas būtų nedelsiant grąžintas. Pagrindiniai pasiūlymai, kaip šią situaciją taisyti, susiję su vykdymo užtikrinimu ir su grąžinimo įsakymo priėmimo ir vykdymo terminais.

Tėvai yra pirmoji suinteresuotoji grupė, siekianti egzekvatūros panaikinimo, antroji – teisėjai ir teisininkai, tačiau kelios valstybės narės nurodė, kad egzekvatūros nereikėtų visiškai atsisakyti. Nemažai respondentų (86 proc.) mano, kad pakeitimų labai reikia sprendimų dėl tėvų pareigų vykdymo užtikrinimo srityje. Galiausiai tėvai konkrečiai išreiškė susirūpinimą dėl centrinių institucijų bendradarbiavimo.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) privalumai?

Tinkamiausios galimybės geriau už kitas leidžia spręsti nustatytas problemas. Iš esmės jos padidins tarpvalstybinio bylinėjimosi nuspėjamumą, nes bus užtikrintas visiškai laisvas teismo sprendimų judėjimas pagal tarpusavio pripažinimo principą ir, numačius reikalingas apsaugos priemones, sustiprintos pagrindinės teisės, visų pirma vaikų teisės. Apskritai jos padės sukurti spartesnes procedūras ir taip sumažinti neigiamą poveikį tėvams ir, svarbiausia, vaikams.

Kokios yra su tinkamiausia galimybe (jei jos nėra – su pagrindinėmis galimybėmis) susijusios išlaidos? 

Įgyvendinus tinkamiausias politikos galimybes tarpvalstybinėse bylose dalyvaujantys Europos piliečiai patirtų mažiau išlaidų. Egzekvatūros panaikinimas leistų jiems sutaupyti didelę dalį išlaidų, kurias dabar tenka skirti egzekvatūros procedūrai (vidutiniškai 2 200 EUR už prašymo tvarkymą). Be to, tinkamiausia politikos galimybė vykdymo srityje padėtų sutaupyti tėvams, siekiantiems teismo sprendimo vykdymo, nes jiems nebūtų privaloma kreiptis į aukštos kvalifikacijos advokatus, išmanančius užsienio šalies vykdymo užtikrinimo sistemą. Jei procedūros būtų vykdomos pagal vienodas taisykles arba sutrumpėtų jų vykdymo užtikrinimo etapas, šiek tiek sumažėtų ir centrinių institucijų išlaidos. Be to, išlaidų sumažėtų geriau išaiškinus centrinių institucijų funkcijas ir įkurdinimo procedūrą, nes supaprastėtų bendradarbiavimo tvarka.

Koks bus poveikis verslui, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat labai mažoms įmonėms?

Netaikoma.

Ar nacionaliniams biudžetams ir administravimo įstaigoms bus padarytas reikšmingas poveikis?

Tinkamiausioms politikos galimybėms įgyvendinti reikėtų palyginti nedidelių finansinių išlaidų. Jei bus naikinama egzekvatūra, valstybės narės patirs išlaidų dėl mokymų, kuriuose teisininkai bus supažindinami su naujomis procedūromis, tačiau mokymai reikalingi ir dabar, ir dar didesniam skaičiui teisėjų. Kai kurios valstybės narės dėl prievolės suteikti savo centrinei institucijai pakankamai išteklių gali patirti papildomų išlaidų (visų pirma žmogiškųjų), bet tik jei jų centrinės institucijų dar nėra pakankamai aprūpintos.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus peržiūrėta?

Po 5 metų nuo reglamento priėmimo.