Santrauka

Poveikio vertinimas, pridedamas prie Pasiūlymo dėl persvarstytos 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (ES mėlynosios kortelės direktyva)

A. Poreikis imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama ir kodėl tai yra ES lygmens problema?

ES vis labiau trūksta struktūrinių įgūdžių, o kai kuriuose sektoriuose (pvz., IRT, inžinerijos, sveikatos priežiūros), kuriuose dažnai reikalingas aukštas įgūdžių lygis, įgūdžių pasiūla neatitinka paklausos. Ateinančiais dešimtmečiais ES taip pat teks spręsti demografinius uždavinius – sparčiai senėjančių gyventojų, laipsniškai mažėjančios darbo jėgos ir didėjančio senėjimo indekso. Tai kelia grėsmę ES augimui, gebėjimui diegti inovacijas ir konkurencingumui, konkuruojant su kitomis didžiosiomis ekonomiškai reikšmingomis šalimis siekiant pritraukti talentus: šiuo metu 48 proc. menkai išsilavinusių migrantų ne iš Europos pasirenka Europą kaip paskirties šalį, o 68 proc. išsilavinusių migrantų geriau pasirenka EBPO šalį už Europos ribų.

2009 m. buvo priimta ES mėlynosios kortelės direktyva, kad ES taptų patrauklesne vieta aukšto lygio įgūdžių turintiems darbuotojams (ALĮTD) iš užsienio ir būtų prisidėta prie jos žinių ekonomikos stiprinimo. Tačiau ES, palyginti su kitomis šalimis 1 , ir toliau valstybėse narėse 2 nepritraukia ir neišlaiko pakankamai ALĮTD 3 pagal nacionalines sistemas ir Mėlynosios kortelės direktyvą. Pagrindinės problemos:

– struktūriniai Mėlynosios kortelės direktyvos trūkumai: ribotos priėmimo sąlygos (pvz., didelė darbo užmokesčio riba), ribotas judumas ES viduje ir mažas suderinimo lygis (valstybės narės kai kuriais aspektais turi diskrecijos teisę), iš čia – prastas patrauklumas;

– struktūriniai lygiagrečių nacionalinių ALĮTD sistemų trūkumai: nors jas galima geriau pritaikyti prie nacionalinių darbo rinkų ypatumų, dideli skirtumai tarp valstybių narių rodo, kad tik kelias sistemas galima laikyti tikrai sėkmingomis, nors dėl savo pobūdžio jos negali užtikrinti judumo ES viduje, kuris yra nustatytas kaip svarbus patrauklumo aspektas, todėl darbo jėga ES (per)paskirstoma neveiksmingai.

Dėl to lygiagrečiai taikomos skirtingos ALĮTD priėmimo į ES taisyklės ir procedūros, taip sukuriama sudėtinga ir neveiksminga ES imigracijos sistema, kai veiksmingai ir greitai nereaguojama į didėjantį ALĮTD poreikį ir nekompensuojami darbuotojų ir įgūdžių trūkumai. Be to, ES nepriimami kiti talentingi ir aukšto lygio įgūdžių turintys trečiųjų šalių piliečiai (TŠP) 4 . Tačiau daug veiksnių, turinčių įtakos ES patrauklumui ALĮTD, nepriskiriami migracijos politikai, įskaitant gyvenimo lygį, karjeros galimybes, gerovę ir mokesčių sistemas, kalbas, atlyginimų dydį ir kt.

Ko tikimasi pasiekti šia iniciatyva?

Bendrieji tikslai: 1) pritraukti ir išlaikyti aukšto lygio įgūdžių turinčius TŠP siekiant didinti ES konkurencingumą ir sureguliuoti demografinio senėjimo pasekmes ir 2) spręsti įgūdžių trūkumo problemą, geriau (per)paskirstant darbo jėgą, didinant srautus, profesinį judumą ir judumą ES viduje.

Specialieji tikslai: 1) sukurti gerai veikiančią ES imigracijos sistemą aukšto lygio įgūdžių turintiems TŠP; 2) didinti aukšto lygio įgūdžių turinčių TŠP, priimamų atsižvelgiant į paklausą, skaičių; 3) derinti ir paprastinti aukšto lygio įgūdžių turinčių TŠP priėmimą; 4) gerinti aukšto lygio įgūdžių turinčių TŠP ir jų šeimos narių integraciją, suteikiant palankias gyvenimo sąlygas ir teises; 5) gerinti judumo ES viduje galimybes ir 6) plėtoti Mėlynosios kortelės prekės ženklą ir ES patrauklumą atvykti aukšto lygio įgūdžių turintiems TŠP.

Kokia yra ES lygmens veiksmų papildoma nauda (subsidiarumo principas)?

Šiuo metu ES valstybės narės pritraukiant ALĮTD veikia atskirai, išduodama nedaug ALĮTD leidimų. Papildoma ES lygmens veiksmų nauda siekiant gerai veikiančios mėlynosios kortelės – vienos, skaidrios, lanksčios ir supaprastintos sistemos nustatymas ALĮTD, kad ji galėtų geriau konkuruoti su tradicinių imigracijos šalių, pavyzdžiui, JAV, Kanados ir Australijos sistemomis, sutelkiant pastangas, pasiūlant realias judumo ES viduje teises, pasinaudojant platesne darbo rinka, ir reklamuojant ES pasaulyje turint patrauklų ir aiškų ES prekės ženklą.

B. Sprendimai

Kokiais būdais galima pasiekti tikslus? Ar yra pasirinkta galimybė, ar ne? Jeigu ne, kodėl?

Įvertinti trys politikos galimybių rinkiniai (PGR):

– PGR1: labai įtrauki sistema, gerokai išplečiant mėlynosios kortelės aprėptį, taip pat suteikiant ją vidutinių įgūdžių darbuotojams, nustatant darbo užmokesčio ir kvalifikacijos sąlygas kaip alternatyvias, suteikiant ribotas papildomas teises;

– PGR2: sistema, kuria pakeičiamos priėmimo sąlygos ir teisės ir daugiausia susitelkiama į ALĮTD, numatant tris papildomas galimybes: a) įtraukesnė, lankstesnė ir pritaikomesnė sistema platesnei ALĮTD grupei, supaprastinant procedūras ir suteikiant daugiau teisių judėti ES viduje, b) atrankesnė sistema „geriausiems“ ALĮTD, suteikiant dar daugiau teisių ir judumo galimybių, ir c) dviejų lygių sistema, derinant a ir b punktuose nurodytas sistemas;

– PGR3: atranki standartinė visos ES mėlynoji kortelė, nustatant (aukštą) vieną darbo užmokesčio ribą, daug ką supaprastinant, suteikiant plačias teises, įskaitant visišką judumą.

Be to, kaip papildomos arba savarankiškos įvertintos trys horizontaliosios politikos galimybės (PG):

– A PG: su teisėkūra nesusiję veiksmai (aktyvesnis bendradarbiavimas, geresnis skatinimas, spartesnis kvalifikacijų pripažinimas ir kt.);

– B PG: taikymo srities išplėtimas, apimant inovatyvius verslininkus;

– C PG: taikymo srities išplėtimas, apimant aukšto lygio įgūdžių turinčius tarptautinės apsaugos gavėjus ar prieglobsčio prašytojus.

Pasirinkta galimybė – PGR2 (a punkte nurodyta papildoma galimybė) kartu su A PG. Be to, C PG nurodyta kaip pagrįsta, tačiau turinti ribotą teigiamą poveikį, tad ji dar bus politiškai svarstoma.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kokią galimybę palaiko?

Dauguma suinteresuotųjų ekonominės veiklos vykdytojų mano, kad esama padėtis netenkina, o su teisėkūra nesusijusių priemonių nepakanka. Apskritai ekonominės veiklos vykdytojai palankiai vertina didesnį priėmimo sąlygų lankstumą, spartesnes procedūras, didesnį suderinimą ir didesnį judumą ES viduje. Tačiau dauguma valdžios subjektų (visų pirma VN vyriausybės ir administracijos) nemano, kad reikėtų persvarstyti Mėlynosios kortelės direktyvą, ir pageidauja išlaikyti lygiagrečias nacionalines sistemas. Dėl pokyčių aprėpties nuomonės išsiskiria, visų pirma kalbant apie išplėtimą vidutinių įgūdžių darbuotojams, taip pat kitų kategorijų migrantams. Net ir tie subjektai, kurie palankiai vertina visoje ES taikomas taisykles dėl verslumo ar paslaugų teikėjų, mano, kad labiau tiktų atskira tikslinė priemonė. Suinteresuotųjų subjektų nuomonės išsiskyrė dėl išplėtimo tarptautinės apsaugos paprašiusiems ar ją gavusiems migrantams.

C. Pasirinktos galimybės poveikis

Kokia pasirinktos galimybės nauda (jei ji yra, jei nėra – pagrindinių galimybių nauda)?

Pasirinkta galimybė turėtų teigiamo ekonominio poveikio, nes atsiradus daugiau galimybių Europos Sąjungoje samdyti ALĮTD sparčiau augtų ekonomika ir didėtų konkurencingumas, be to, ši galimybė leistų spręsti įgūdžių trūkumo problemą ir išlaikyti jaunus talentus (trūkstamų profesijų ir neseniai išsilavinimą įgijusiems darbuotojams būtų taikoma žemesnė darbo užmokesčio riba).

Pasirinkus šią galimybę yra didelė tikimybė padidinti ALĮTD skaičių ir jų profesinį judumą bei judumą ES viduje, be to, būtų galima sparčiau ir paprasčiau reaguoti, jeigu įgūdžių trūkumas ir geresnių galimybių atsirastų kitur. Pagal pasirinktą galimybę tinkamai suderinamas būtinas lanksčių priėmimo sąlygų ir plačių teisių santykis. Pasirinkta galimybe derinamas aukštas įtraukties lygis, didelis lankstumas valstybėms narėms, kad jos pritaikytų sistemą prie savo nacionalinės padėties, ir didelės galimybės, kad ši sistema pakeis nacionalines lygiagrečias sistemas, taip pat tolesnis procedūrų lengvinimas, daugiau teisių, tolesnis judumo ES viduje lengvinimas ir didelis suderinimo lygis.

Nauda tolygiai pasiskirstytų visose valstybėse narėse, nes pagal šią sistemą būtų galimas nacionalinis pritaikymas. Socialinis poveikis būtų daugiausia teigiamas, nes ES piliečiams būtų naudinga bendras ekonominis augimas, be to, tikimasi, kad galimas išstūmimo efektas bus labai nedidelis, jeigu apskritai bus. ALĮTD, kuriems būtų taikoma sistema, turėtų daugiau teisių, o trečiosios šalys gautų naudos iš protų pritraukimo, apykaitinės migracijos ir emigrantų perlaidų. Su teisėkūra nesusiję veiksmai pagal A PG pavieniui turėtų tik ribotą poveikį, tačiau derinant su kitomis galimybėmis būtų galima sustiprinti teigiamą PGR 2(a) poveikį ir padaryti sistemą matomesnę ALĮTD ir darbdaviams, taip sustiprinant mėlynosios kortelės prekės ženklą.

Kokios yra pasirinktos galimybės sąnaudos (jeigu tokia yra, kitaip – pagrindinių galimybių sąnaudos)?

Valstybės narės iš pradžių patirtų tam tikrų administracinių sąnaudų, nustatydamos naująją sistemą ir ja pakeisdamos lygiagrečias nacionalines sistemas. Trečiosioms šalims gali kilti tam tikra protų nutekėjimo grėsmė, vis dėlto Mėlynosios kortelės direktyvoje yra ir bus tokį poveikį švelninančių nuostatų. Manoma, kad vidaus ir ES darbuotojų išstūmimo efektas bus labai ribotas.

Kaip bus paveiktos įmonės, MVĮ ir labai mažos įmonės?

Nustačius patrauklesnę ir įtraukesnę mėlynosios kortelės sistemą, visų dydžių ir struktūrų įmonės galės pasinaudoti paprastesniu ALĮTD įdarbinimu ir galimybe rinktis iš daugiau ALĮTD visoje ES. Visų pirma MVĮ bus naudinga įtraukesnė (mažesnė darbo užmokesčio riba) ir paprastesnė priėmimo sistema, nes jų ištekliai investuoti į įdarbinimo pastangas yra riboti. Pripažintų darbdavių sistema gali būti naudinga didesnėms įmonėms, todėl būtinos konkrečios nuostatos MVĮ naudai, kad priėmimo kriterijai ir sąnaudos išliktų pagrįstos. Leidus laipsniškai pereiti nuo samdomojo darbo prie verslo, skatinama kurti mažas, inovatyvias įmones.

Ar nacionaliniams biudžetams ir administracijoms bus daromas didelis poveikis ?

Valstybės narės iš pradžių patirs tam tikrų administracinių sąnaudų, nes galimos esamos nacionalinės sistemos būtų pakeistos mėlynosios kortelės sistema, ir tam kartais reikės rengti mokymus ir teikti informaciją. Tačiau tikimasi, kad šias sąnaudas greitai kompensuos paprastesnė, paprasčiau administruojama sistema. Nors dėl didesnio pareiškėjų skaičiaus apskritai administracinės išlaidos padidėtų, dėl masto ekonomijos ir didesnio efektyvumo supaprastinus sistemą sąnaudos vienam vienetui sumažėtų. Be to, šios sąnaudos būtų iš esmės kompensuotos mokesčiais, ir netiesiogiai – ekonomine nauda priimančiajai visuomenei bei didesnėmis mokesčių pajamomis.

Ar bus kitas reikšmingas poveikis?

Nustačius įtraukesnę mėlynosios kortelės sistemą, būtų teigiamai paveiktos pagrindinės teisės, nes palankios šeimos susijungimo taisyklės ir mėlynosios kortelės judumo sistema būtų taikoma daugiau žmonių.

Proporcingumas?

Dėl pasirinktos galimybės subsidiarumo ir proporcingumo klausimų nekyla, nes ja papildoma esama sistema, gerokai sustiprinant jos gebėjimą pritraukti talentus ir aukšto lygio įgūdžių turinčius darbuotojus. Ja didinamas derinimas, kartu paliekant valstybėms narėms reikalingą diskrecijos teisę pritaikyti sistemą prie nacionalinių aplinkybių ir politikos prioritetų.

D. Įgyvendinimas

Kada politika bus persvarstyta?

Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertins ES mėlynosios kortelės įgyvendinimą ir veikimą, praėjus trejiems metams nuo galutinio perkėlimo į nacionalinę teisę termino, o vėliau – kas trejus metus.