EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 09 14
COM(2016) 605 final
2016/0282(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Finansiniame reglamente nustatyti principai ir procedūros, kuriais reglamentuojamas ES biudžeto sudarymas ir vykdymas bei ES lėšų kontrolė. Per pastaruosius 30 metų bendrųjų finansinių taisyklių skaičius Finansiniame reglamente smarkiai išaugo. Be to, nustatytas tam tikras skaičius sektorių finansinių taisyklių: bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos dalyvavimo taisyklės, bendrosios Europos struktūrinių ir investicijų fondų nuostatos ir bendros išorės veiksmų įgyvendinimo taisyklės.
ES lėšų naudotojai ne kartą skundėsi sparčiai augančiu bendro ir sektorių lygmens taisyklių skaičiumi, tų taisyklių skirtingumu ir sudėtingumu, susijusiu su tuo, kad jos nustatomos atsižvelgiant į programų struktūrą ir daugiapakopę kontrolę. Be to, dėl finansinių taisyklių rinkinio sudėtingumo sulėtėjo ES lėšų panaudojimas – naudoti ES lėšas tapo brangu, jas naudojant sunku išvengti klaidų.
2012 m. žengtas pirmas žingsnis nuoseklesnių ir paprastesnių finansinių taisyklių link: Komisija pateikė pasiūlymus dėl programų, kurias apima 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (DFP) – juose nurodytas mažesnis programų ir priemonių skaičius, tos programos ir priemonės sugrupuotos į bendrą sistemą, kuriai taikomos bendros taisyklės, supaprastintos galutiniams naudos gavėjams taikomos paraiškų teikimo ir išlaidų deklaravimo taisyklės, suteikta daugiau galimybių naudoti naujoviškas finansines priemones, leista steigti ES patikos fondus ir pagerintas kontrolės išlaidų veiksmingumas. Per naujausius tikslinimus Finansinis reglamentas suderintas su derybų dėl 2014–2020 m. DFP rezultatais (2013 m. tikslinimas) ir naująja Viešųjų pirkimų direktyva (2015 m. tikslinimas).
Tačiau yra galimybių supaprastinimą tęsti toliau. Kad tokių galimybių yra, matyti iš aukšto lygio nepriklausomų ekspertų grupės supaprastinimo Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos gavėjams stebėsenos klausimais nuo 2014 m. sukauptos patirties ir veiklos rezultatų. Per viešas konsultacijas dėl Finansinio reglamento peržiūros taip pat išryškėjo aiškūs suinteresuotųjų šalių lūkesčiai šioje srityje.
Todėl būtina toliau dėti pastangas šalinti kliūtis, užtikrinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų ES fondų sąveiką bei papildomumą, gerinti įgyvendinimo veiksmingumą ir tobulinti kontrolės reikalavimus. Nustačius paprastesnes ir lankstesnes finansines taisykles bus optimizuojamos 2014–2020 m. DFP išlaidos ir poveikis, be to, tokios taisyklės – vienas pagrindinių Komisijos į rezultatus orientuoto biudžeto iniciatyvos, kuria siekiama užtikrinti, kad ištekliai būtų skiriami prioritetinėms sritims, o kiekvienas veiksmas būtų atliekamas kuo efektyviau ir turėtų kuo didesnę pridėtinę vertę, elementų. Be to, sumažės su ES taisyklių įgyvendinimu susijusios išlaidos ir klaidų skaičius.
Paprastesnės ir lankstesnės ES finansinės taisyklės labai svarbios siekiant didinti ES biudžeto pajėgumą prisitaikyti prie kintančių aplinkybių ir reaguoti į nenumatytus įvykius.
Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto – neatskiriama 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūros (tikslinimo) dalis. Pasiūlymu siekiama dviejų pagrindinių peržiūros (tikslinimo) tikslų – supaprastinimo ir lankstumo.
Todėl Komisija siūlo vienu teisės aktu atlikti plataus užmojo bendrųjų finansinių taisyklių tikslinimą, lydimą atitinkamų sektorių finansinių taisyklių pakeitimų, nustatytų penkiolikoje teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su daugiametėmis programomis. Sektoriams skirti pakeitimai į vieną pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įtraukti siekiant užtikrinti nuoseklias derybas ir sudaryti geresnes sąlygas teisės aktų leidėjui skubiai juos priimti. Daugiausia dėmesio skiriama šioms pagrindinėms sritims:
1.
Supaprastinimas ES lėšų gavėjų labui: daugelio priemonių tikslas – supaprastinti sąlygas ES lėšų gavėjams. Tie supaprastinimai susiję su dotacijomis (panaikinamas mažos vertės dotacijų nekaupiamojo skyrimo kriterijų patikrinimas ir ne pelno principas; nustatomos paprastesnės nepiniginio įnašo vertinimo taisyklės; pripažįstamas savanorių darbas; tam tikromis sąlygomis dotacijos skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus) ir supaprastintomis dotacijų formomis (VIII antraštinė dalis).
2.
Perėjimas nuo daugiapakopės kontrolės prie tarpusavio pasitikėjimo auditu, vertinimu ar leidimu ir ataskaitų teikimo reikalavimų suderinimas: šių priemonių tikslas – skatinti kuo labiau pasitikėti vienu bendru auditu, vertinimu ar leidimu (pvz., dėl atitikties valstybės pagalbos reikalavimams), kai toks auditas, vertinimas ar leidimas atitinka būtinas sąlygas, kad ES sistemoje į jį būtų atsižvelgiama. Apskritai bus supaprastintos taisyklės, taikomos įgyvendinantiems partneriams (tarptautinėms organizacijoms, Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos investicijų fondui (EIF), nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams, nacionalinėms agentūroms, NVO) – bus vis daugiau pasitikima jų procedūromis ir politika, jeigu šios įvertintos teigiamai. Su ilgamečiais partneriais sudaromais finansiniais partnerystės pagrindų susitarimais bus galima siekti pažangos paramos teikėjų audito, ataskaitų teikimo ir kitų administracinių reikalavimų derinimo srityje (V antraštinės dalies 122, 123 ir 126 straipsniai).
3.
Galimybei hibridiniams veiksmams ar priemonių deriniams taikyti vienintelį taisyklių rinkinį: pasiūlymu siekiama tolesnio supaprastinimo ES partnerių labui, pasitelkiant tam tikras priemones, kurios padės išvengti skirtingų taisyklių ir procedūrų taikymo vienu metu, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) finansavimą derinti su finansinėmis priemonėmis ir Europos strateginių investicijų fondo lėšomis (V antraštinė dalis).
4.
Veiksmingesnis finansinių priemonių panaudojimas: optimizuojamas grįžtamųjų lėšų panaudojimas, pagrindiniams ES įgyvendinantiems partneriams užtikrinamos vienodos sąlygos, sumažinami sunkiai įgyvendinami reikalavimai, susiję su galutinių gavėjų asmens duomenų skelbimu ar draudimo dalyvauti procedūroje kriterijais (X antraštinė dalis).
5.
Lankstesnis biudžeto valdymas: pasiūlyme išdėstyti keli būdai, kaip didinti biudžeto lankstumą, kad Sąjunga galėtų veiksmingiau reaguoti į nenumatytas problemas ir spręsti naujas užduotis bei paspartinti krizių valdymą – be kita ko, išorės veiksmų geografinėms priemonėms skirtame biudžete nustatyti lankstumo maržą nenumatytiems poreikiams tenkinti ir naujoms krizėms spręsti; veiksmingiau naudoti Solidarumo ir Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondų lėšas; patikos fondus kurti ir vidaus politikos srityse (14 ir 227 straipsniai); sukurti ES krizių rezervą pakartotinai panaudojant panaikintus asignavimus; rengiant būsimą daugiametę finansinę programą numatyti galimybę, kad dėl finansinių operacijų, kurios nėra finansinės priemonės, Sąjunga prisiimtų neapibrėžtuosius įsipareigojimus, viršijančius finansinį turtą, numatytą Sąjungos finansiniams įsipareigojimams padengti (203 straipsnis); taip pat sukurti bendrą atidėjinių fondą, kuriame būtų laikomi finansinėms operacijoms atidėti ištekliai (205 straipsnis). Įgyvendinant naujausias iniciatyvas (pvz., dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ar Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF)) iš tiesų išaiškėjo poreikis visiškai išnaudoti ES biudžeto sverto poveikį prisiimant neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kuriems nenumatyta atidėjinių. X antraštinėje dalyje nustatyta leidimo prisiimti tokią finansinę riziką, šios rizikos valdymo ir kontrolės sistema.
6.
Orientavimasis į rezultatus ir ataskaitų teikimo supaprastinimas: daugiau dėmesio skiriama rezultatams, teikiant vienkartines išmokas, apdovanojimus ir mokėjimą pagal našumą ir rezultatus, o ne atlyginant išlaidas ir atliekant mokėjimą pagal vykdytinas sąlygas (XIII antraštinės dalies 121 straipsnis). Taip būtų toliau mažinamos ES lėšų panaudojimo išlaidos ir klaidų skaičius. Kalbant apie ataskaitų teikimą, siekiant didinti ataskaitų veiksmingumą ir skaidrumą tiek plačiosios visuomenės, tiek biudžeto valdymo institucijos labui, ataskaitos suskirstomos į dvi grupes – teikiamas su biudžeto projektu ir priklausančias vienam finansinių ataskaitų rinkiniui (39 straipsnis ir 239–245 straipsniai).
7.
Paprastesnis ir racionalesnis ES administravimas: institucijoms ar įstaigoms palengvinamos sąlygos tarpusavyje sudaryti susitarimus arba perduoti įgaliojimus, siekiant, kad administraciniai asignavimų naudojimas būtų sutelktas Europos įstaigose ar vykdomosiose įstaigose (57, 58, 64, 65 ir 68 straipsniai); konsultacinės grupės, kompetentingos finansinių pažeidimų klausimais (73 straipsnio 6 dalis), sujungiamos su EDES komisija (139 straipsnis) ir pereinama nuo metinių prie daugiamečių finansavimo sprendimų (108 straipsnis).
8.
Galimybės dalyvauti suteikimas piliečiams: pasiūlyme numatyta galimybė, kad Komisija, valstybės narės ir kiti Sąjungos biudžetą vykdantys subjektai konsultuotųsi su piliečiais dėl Sąjungos biudžeto vykdymo (54 straipsnis).
Šiame pasiūlyme siūloma supaprastinti ES finansines taisykles ir padaryti jas lankstesnes – taip padedamas pagrindas rengti būsimos kartos išlaidų programas (laikotarpio po 2020 m.).
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Rengdama paprastesnes ir lankstesnes ES finansines taisykles Komisija užtikrino, kad dėl tokių taisyklių nenukentėtų patikimas finansų valdymas, kuris tebėra vienas pagrindinių tikslų. Kaip tik priešingai, šiame pasiūlyme siūloma sugriežtinti kovos su mokesčių vengimu taisykles, kurių turi laikytis ES įgyvendinantys partneriai, ir patikslinama, kad prievolė vengti interesų konfliktų visapusiškai galioja taikant visus ES lėšų panaudojimo metodus (be kita ko, valstybių narių lygmeniu). Pasiūlymu taip pat stiprinamos veikiančios ES biudžeto apsaugos nuo sukčiavimo ir finansinių pažeidimų sistemos (į leidimus suteikiančio pareigūno kompetencijos sritį įtraukiami veiksmai, susiję su ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema netiesioginio įgyvendinimo atveju). Be to, supaprastinus ES finansines taisykles bus padedama mažinti ES lėšoms panaudoti būtinas išlaidas ir laiką, taip pat klaidų skaičių. Įgyvendinus pasiūlymą turėtų išaugti ir įvairių sričių politikos poveikis bei pagerėti jos praktinio įgyvendinimo rezultatai.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Pirmoji pasiūlymo dalis, susijusi su Finansinio reglamento peržiūra, grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsniu, o antroji dalis, susijusi su teisėkūros procedūra priimamų aktų pakeitimu, grindžiama sektorių teisės pagrindu.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
ES bendrųjų finansinių taisyklių ir siūlomų teisėkūros procedūra priimamų sektorių aktų pakeitimų priėmimas priklauso išimtinei ES kompetencijai.
•Proporcingumas
Šis pasiūlymas daugiausia susijęs su supaprastinimu, jame nenumatyta jokių taisyklių, nebūtinų Sąjungos tikslams pasiekti. Konkrečiau, bendrojoje pasiūlymo dalyje siūlomi teisėkūros procedūra priimamų sektorių aktų pakeitimai apsiriboja pakeitimais, būtinais, kad Finansiniame reglamente siūlomi supaprastinimai būtų iki galo įgyvendinti praktiškai.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Viešos konsultacijos dėl Finansinio reglamento peržiūros įvyko 2016 m. balandžio–gegužės mėnesiais. Iš įvairių suinteresuotųjų šalių sulaukta iš viso 111 atsiliepimų.
Iš atsakymų matyti, kad siūlomos supaprastinimo ir lankstumo priemonės sulaukė bendro pritarimo – jas palaikė atitinkamai 65 ir 79 % atsiliepusiųjų. Kiek tai susiję su ES dotacijų taisyklių supaprastinimu, suinteresuotosios šalys ir toliau teikia pirmenybę patirtų išlaidų atlyginimui, tačiau neprieštarauja supaprastintam atlyginimui pasitelkiant vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ar fiksuotąsias normas arba atlyginimui remiantis iš anksto nustatytais rezultatais, jeigu jie nėra privalomi. Į šiuos rūpimus klausimus atsižvelgta rengiant pasiūlymą. Supaprastintas išlaidų atlyginimas ir toliau bus tik papildoma galimybė, kuria gali pasinaudoti leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į veiksmų ir gavėjų, kuriems buvo skirta parama, pobūdį. ES įgyvendinantys partneriai (nacionalinės plėtros agentūros, tarptautinės organizacijos, EIB ir EIF, NVO) prašo Komisijos labiau pasitikėti jų taisyklėmis ir politika, jeigu šios įvertintos teigiamai. Jie skundžiasi daugkartiniais jų sistemų ar procedūrų išankstiniais vertinimais arba pakartotiniais tos pačios veiklos auditais, kuriuos atlieka ES ir kiti paramos teikėjai, nors tokiais vertinimais ir auditais tarpusavyje būtų galima pasitikėti. Be to, jie kritikuoja skirtingus įvairių paramos teikėjų keliamus ataskaitų teikimo reikalavimus.
2016 m. balandžio 6 d. Briuselyje įvyko informuotumo didinimo renginys, kuriame suinteresuotosios šalys galėjo išsakyti su Finansiniu reglamentu susijusius rūpimus klausimus ir (arba) pasiūlymus. Renginio metu pateiktos pastabos sutapo su atsakymais, gautais per viešas konsultacijas.
Išsakyti rūpimi klausimai sprendžiami šiame pasiūlyme išdėstytomis priemonėmis.
•Poveikio vertinimas
Šios Finansinio reglamento peržiūros poveikio vertinimas nebuvo atliekamas. Finansinis reglamentas turi ribotą ekonominį, aplinkos ar socialinį poveikį (jame numatytos bendrosios išlaidų programų įgyvendinimo taisyklės, o konkretus ekonominis ar socialinis poveikis atsiranda priimant politikos sprendimus dėl sektoriams skirtų programų įgyvendinimo). Siūlomi teisėkūros procedūra priimamų sektorių aktų pakeitimai viso labo yra nulemti Finansiniame reglamente siūlomų supaprastinimų.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Nors Finansinio reglamento peržiūra ir atitinkami teisėkūros procedūra priimamų sektorių aktų pakeitimai nepatenka į Reglamentavimo kokybės programos taikymo sritį, jie atitinka geresnio reglamentavimo darbotvarkę ir gerokai prisideda prie jos įgyvendinimo: šiuo pasiūlymu ES biudžetui taikomų bendrųjų finansinių taisyklių bendras skaičius sumažinamas maždaug 25 %, o taisyklės išdėstomos bendrame taisyklių sąvade, kuriuo bus pakeistas ir Finansinis reglamentas, ir jo taikymo taisyklės:
·pagrindinės taikymo taisyklių nuostatos perkeliamos į Finansinį reglamentą, o ne tokie svarbūs elementai bus įtraukiami į Komisijos vidaus taisykles ar į Komisijos viešai skelbiamas gaires atsižvelgiant į poreikį ir į konkretų atvejį.
·Išsamios ES institucijoms ir įstaigoms taikytinos viešųjų pirkimų taisyklės įtvirtintos peržiūrėto Finansinio reglamento priede, kurio pakeitimai gali būti atliekami deleguotuoju aktu.
·Finansinio reglamento antros dalies nuostatos, susijusios su specialiosiomis nuostatomis, taikytinos Europos žemės ūkio garantijų fondui, moksliniams tyrimams, išorės veiksmams ir kitiems konkretiems ES fondams, įtrauktos į atitinkamas Finansinio reglamento dalis, nebent tos nuostatos neteko aktualumo.
Be to, pasiūlyme peržiūrėti Finansinį reglamentą pabrėžiami bendrumai ir kuo labiau mažinamas specifiškumas, kad naudotojams būtų paprasčiau taikyti taisykles: akcentuojamos bendros taisyklės, taikytinos visiems vykdymo metodams (tiesioginiam, netiesioginiam ir pasidalijamajam) ir visoms teisinėms priemonėms; šios taisyklės suskirstytos į specialius skyrius. Nuostatos dėl Europos įstaigų, vykdomųjų įstaigų, decentralizuotų agentūrų ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, šiuo metu išsibarsčiusios visame Finansiniame reglamente, sutelkiamos viename skyriuje. Taisyklės, susijusios su ES patikos fondais, biudžeto parama ir ekspertais (įskaitant mokslinių tyrimų ekspertus), sujungtos naujoje antraštinėje dalyje „Kitos biudžeto vykdymo priemonės“.
Daug dėmesio pasiūlyme skiriama ir siekiui iš esmės supaprastinti galiojančias ES finansines taisykles. Kaip minėta 1 punkte, pasiūlymas apima nemažai elementų, kuriais mažinama paraiškas dėl ES lėšų teikiantiems subjektams ir ES lėšų gavėjams tenkanti administracinė našta.
Į pasiūlymo taikymo sritį patenka ir labai mažos įmonės. Tokios įmonės gali būti ES lėšų naudos gavėjos, todėl turi laikytis taisyklių. Tam tikrose srityse siūloma mažinti išlaidas, tenkančias įmonėms, kurios neretai yra MVĮ (kai taikomos finansinės priemonės, vietoj naudos gavėjų asmens duomenų siūloma skelbti apibendrintus statistinius duomenis), o daugelis supaprastinimo priemonių apskritai turėtų pasitarnauti visoms įmonėms.
•Pagrindinės teisės
Šis pasiūlymas dera su pagrindinių teisių apsauga.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Šis pasiūlymas poveikio biudžetui neturi.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
1. Supaprastinimas ES lėšų gavėjų labui
1.1. Naudojimosi dotacijomis, fiksuotųjų sumų ir išlaidų apskaičiavimo supaprastinimas
Daugelio priemonių tikslas – supaprastinti sąlygas ES lėšų gavėjams. Supaprastinimai susiję su dotacijos paraiškų turiniu, nepiniginio įnašo verte, savanorių darbo pripažinimu, dotacijų skyrimo tam tikromis sąlygomis neskelbiant valstybėms narėms kvietimo teikti pasiūlymus sąlygomis, ne pelno principu, nekaupiamojo skyrimo principais ir laipsnišku sprendimų dėl dotacijos atsisakymu. Kitomis priemonėmis siekiama pereiti prie paprastesnio ir racionalesnio administravimo.
1.1.1. Bendrosios finansinės taisyklės
Pasiūlymu skatinama naudoti supaprastintų formų dotacijas, kurios būtų skirtos visoms ES finansuojamoms programoms, kai tai priimtina pagal veiksmų ir susijusių išlaidų pobūdį (pvz., mokymo ir judumo veiksmams, kelionių išlaidoms ir kt.). Taip būtų mažinama administracinė našta, būtų didinamas naudos gavėjų tikrumas dėl atlyginamų sumų ir skatinamas supaprastintų formų dotacijų bei jų derinių lėšų įsisavinimas (175 straipsnis).
Naudojimasis ekspertų vertinimu: teikti supaprastintų formų dotacijas trukdė duomenų, būtinų pagrįstai apytikrei faktinių išlaidų vertei nustatyti, trūkumas. Duomenų dažniausiai trūksta dėl novatoriško susijusių veiksmų pobūdžio ar dėl to, kad veiksmai įgyvendinami tik tam tikrose šalyse, o apie kitas šalis duomenų nėra. Siekiant užpildyti šią spragą, siūloma naudotis ekspertų vertinimu, kuris, priklausomai nuo veiksmo pobūdžio, papildytų ar pakeistų statistinius arba istorinius duomenis (175 straipsnis).
Leidimo taikyti fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas supaprastinimas: pakeičiamas ilgas ir apsunkinantis leidimo procesas (dėl 60 000 EUR viršijančios dotacijos sumos būtinas Kolegijos sprendimas), atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui suteikiant įgaliojimą priimti sprendimus leisti taikyti supaprastintas formas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra itin techninio pobūdžio (skaičiavimo metodikos, duomenų apžvalgos ir kt.), toks jo priėmimo lygmuo yra tinkamesnis (175 straipsnis).
Dotacijos paraiškų turinio, įskaitant pridedamus patvirtinamuosius dokumentus, supaprastinimas ir patikslinimas: neprivaloma pateikti informacijos apie pareiškėjo finansinį ir veiklos pajėgumą, jeigu šios charakteristikos nėra tikrinamos (pvz., viešųjų įstaigų atveju); prievolė pateikti audito ataskaitą suderinama su apskaitos srityje taikytinais ES ir nacionalinės teisės aktais (189 straipsnis).
Nekaupiamojo skyrimo principo supaprastinimas: ši taisyklė nebus taikoma tokioms dotacijoms, kaip stipendijos fiziniams asmenims, tiesioginė parama pabėgėliams, bedarbiams ar kitiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, nes tokios paramos vertė paprastai yra gana nedidelė (185 straipsnis).
Ne pelno principo panaikinimas: praktinė ne pelno principo svarba smarkiai sumažėjo: pajamas duodantys projektai paprastai remiami finansinėmis priemonėmis. Ne pelno principą taikant projektams, kurie iš esmės neduoda pajamų, sudaroma kliūčių: naudos gavėjai neskatinami užtikrinti, kad jų projektai taptų tvarūs ar pelningi. Tai, savo ruožtu, daro neigiamą poveikį ekonomikai.
Nepiniginių įnašų vertės nustatymo supaprastinimas: tokie įnašai nėra tinkamos finansuoti išlaidos, todėl jų tiksli vertė nėra svarbi. Vis dėlto nepiniginiai įnašai ir toliau gali būti priimami kaip bendro finansavimo dalis. Tvirtinant numatytą biudžetą leidimus suteikiančio pareigūno bet kokia pagrįstai nustatyta vertė gali parodyti, kad, be ES dotacijos, yra kitų veiksmo finansavimo šaltinių ir kad laikomasi bendro finansavimo principo (184 straipsnis).
Savanorių darbo pripažinimas: siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažoms organizacijoms dalyvauti įgyvendinant ES politiką esant ribotiems ištekliams, savanorių atlikto darbo vertę būtina pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis. Todėl, siekdamos veiksmui gauti bendrą finansavimą, tokios organizacijos gali patikėti daugiau darbo savanoriams (175, 180 ir 184 straipsniai).
Dotacijų skyrimo neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymų sąlygų supaprastinimas ir suderinimas: siūloma, kad galimybė skirti tiesiogines dotacijas būtų teikiama ir valstybių narių įgaliotiesiems subjektams de facto ar de jure monopolijos atvejais arba tais atvejais, kai tiesioginiai naudos gavėjai pasirinkti dėl jų techninės kompetencijos, didelio specializacijos laipsnio ar administracinių galių. Be to, leidimus suteikiantis pareigūnas būtų įgaliotas vertinimo ataskaitą ir skyrimo sprendimą pateikti viename dokumente. Tai palengvintų administracinę naštą ir paspartintų tiesioginių dotacijų skyrimo procesą (188 straipsnis).
Paprastesnis duomenų saugojimas: duomenų saugojimui nustatomas standartinis penkerių metų laikotarpis (trejų metų laikotarpis, jeigu finansavimo suma lygi ar mažesnė už 60 000 EUR), taip pat ir netiesioginio vykdymo atveju (128 straipsnis).
Sąlyginio metodo taikymas dotacijoms: jei dotacijos nurodomos tik absoliučiąja verte (o ne kaip tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis), išlaidų tinkamumas finansuoti turi būti tikrinamas vėliausiai išmokant likutį (180 straipsnis). Šis patikrinimas gali būti atliekamas pagal supaprastintą (sąlyginį) metodą (150 straipsnis). Laipsniškas sprendimų dėl dotacijos atsisakymas: siūloma laipsniškai atsisakyti sprendimų dėl dotacijos ir daugiausia naudoti susitarimus dėl dotacijos, atsižvelgiant į pažangos el. dotacijų srityje peržiūrą dabartinės DFP galiojimo pabaigoje (277 straipsnis).
1.1.2. Sektorių taisyklės
Patobulinimai, susiję su Finansiniame reglamente numatytu supaprastintu išlaidų apmokėjimu, papildomi siūlomais sektorių teisės aktų pakeitimais, išplečiant supaprastinto išlaidų apmokėjimo, numatyto
·Reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos,
·Europos socialinio fondo reglamente (ES) Nr. 1304/2013,
·Reglamente (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, taikymo sritį.
2. Perėjimas nuo daugiapakopės kontrolės prie tarpusavio pasitikėjimo auditu, vertinimu ar leidimu ir ataskaitų teikimo reikalavimų suderinimas
Šių priemonių tikslas – skatinti kuo labiau pasitikėti vienu bendru auditu, vertinimu ar leidimu (pvz., dėl atitikties valstybės pagalbos reikalavimams), kai jie atitinka būtinas sąlygas, kad ES sistemoje į juos būtų atsižvelgiama. Siekdama išvengti daugiapakopės kontrolės, Komisija turi skatinti pripažinti tarptautiniu mastu pripažintus tos srities standartus arba geriausią tos srities tarptautinę patirtį, taip pat skatinti paramos teikėjus nustatyti bendrus ataskaitų teikimo reikalavimus:
·kelti tarpusavio pasitikėjimą gavėjų ex ante įvertinimais ir kitų subjektų (paramos teikėjų) jau atliktomis patikromis, laikantis ES keliamoms lygiaverčių sąlygų (122 straipsnis).
·Be to, visada skatinamas tarpusavio pasitikėjimas auditais, atliktais laikantis tarptautiniu mastu pripažintų standartų, siekiant išvengti tų pačių asmenų ir (arba) subjektų tos pačios veiklos pakartotinių auditų. Todėl Komisija galėtų pasitikėti tarptautinių partnerių (JT, Pasaulio banko ir kt.) ar valstybių narių atliktais nepriklausomais ES lėšų panaudojimo auditais (123 straipsnis).
·Komisijos ir kitų paramos teikėjų ataskaitų teikimo reikalavimų suderinimas: Komisija turi skatinti priimti bendrus ataskaitų teikimo reikalavimus pasitelkdama finansinius partnerystės pagrindų susitarimus, sudarytus su savo pagrindiniais tarptautiniais partneriais (126 straipsnis).
·Netiesioginio vykdymo atveju Komisijai leidžiama pasitikėti ES partnerių sistemomis ir procedūromis, jeigu tos sistemos ir procedūros buvo įvertintos teigiamai (149 straipsnis), ir nustatyti taisomąsias priemones, jeigu tam tikros taisyklės ir (arba) procedūros yra nepakankamos ES finansiniams interesams apsaugoti; jei Komisija reikalauja laikytis jos nustatytų ar specialių procedūrų, vertinimas nebus atliekamas. Bet kuriuo atveju atliekamos priežiūros ir (arba) kontrolės lygis turėtų būti pritaikytas remiantis proporcingumo principu.
·Finansinių partnerystės pagrindų susitarimų sudarymo skatinimas (126 straipsnis): tokie su patikimais partneriais dėl ilgalaikio bendradarbiavimo sudaromi susitarimai ateityje apims visus tiesioginio ir netiesioginio vykdymo veiksmus ir atitiks mastą, kuriuo Komisija gali pasikliauti teigiamai įvertintomis sistemomis ir procedūromis, visoms teisinėms priemonėms taip pat bus taikomas bendras taisyklių rinkinys. Kai įmanoma, ilgalaikiai bendradarbiavimo susitarimai taps lanksčios tarpusavio pasitikėjimo vertinimais ir auditais, taip pat paramos teikėjų keliamų audito, ataskaitų teikimo ir kitų administracinių reikalavimų suderinimo sistemos pagrindu.
3. Galimybė hibridiniams veiksmams ar priemonių deriniams taikyti vienintelį taisyklių rinkinį
Pasiūlymu siekiama tolesnių supaprastinimų ES partnerių labui netiesioginio vykdymo srityje kuo didesniu mastu.
3.1. Bendrosios finansinės taisyklės
·Komisijos įgyvendinančiam partneriui tam tikrais atvejais būtų taikomas tik vienas taisyklių rinkinys vietoj dviejų, nepriklausomai nuo veiksmo ir partnerio vaidmens pobūdžio (ar jis yra lėšų valdytojas, ar vykdytojas). Tuo atveju, kai hibridiniai veiksmai apima tiesioginį ir netiesioginį vykdymą ir šiuo metu jiems turi būti taikomi du taisyklių rinkiniai, papildomi elementai, kuriems dabar taikomos tiesioginio vykdymo taisyklės (ypač techninės paramos atveju), būtų reglamentuojami pagal pagrindiniams veiksmo elementams taikomas taisykles (pvz., taikant finansinę priemonę su garantijomis ar kt. (208 straipsnio 2 dalis)).
·Siekiant supaprastinti dotacijų ir finansinių priemonių derinimą, finansines priemones papildančioms dotacijoms turi būti taikomas bendras taisyklių rinkinys (finansinių priemonių taisyklių rinkinys), jeigu tos dotacijos ir finansinės priemonės derinamos įgyvendinant vieną veiksmą (208 straipsnio 2 dalis).
·Dotacijų ir finansinių priemonių duomenų saugojimo laikotarpis turi būti suvienodintas iki penkerių metų (trejų metų, jeigu sumos neviršija 60 000 EUR; 128 straipsnis).
3.2. Sektorių taisyklės
·Kai prie ES lygmens finansinių priemonių prisidedama iš ESI fondų, valstybės pagalbos patikrinimai apribojami Finansiniame reglamente numatyta ES lygmens finansinių priemonių atitikties valstybės pagalbos taisyklėms patikra (dvigubas patikrinimas neatliekamas): valstybių narių įnašų ES lygmens finansinėms priemonėms, teikiamų be jokių papildomų sąlygų dėl įnašų panaudojimo, išskyrus sąlygas, susijusias su įnašo panaudojimo geografine vietove, nereikia tikrinti per papildomą atskirą valstybės pagalbos patikrinimą, nes finansinė priemonė jau atitinka valstybės pagalbos taisykles remiantis Finansiniu reglamentu. Ši nuostata bus paaiškinta atitinkamose gairėse.
·Pratęsiama MVĮ iniciatyva – MVĮ iniciatyva leidžiama naudotis po 2016 m., o valstybėms narėms suteikiama galimybė skirti finansavimą MVĮ iniciatyvai iki 2020 m.
·BNR nuostatos dėl finansinių priemonių ir dotacijų derinimo išplečiamos ir paaiškinamos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudoti tokius derinius.
·Suteikiama nauja galimybė derinti ESI fondus ir (arba) ESIF lėšas ir nustatoma nauja ESI fondų ir EIB bei EIF lėšų derinimo struktūra: ESI fondų programomis turėtų būti prisidedama prie finansinių priemonių, derinamų su EIB finansavimu iš ESIF.
4. Veiksmingesnis finansinių priemonių panaudojimas
4.1. Bendrosios finansinės taisyklės
Remiantis finansinių priemonių naudojimo patirtimi ir ypač pagrindinių įgyvendinančių partnerių (EIB ir EIF) atsiliepimais, galima nurodyti toliau išvardytas galimybes gerinti finansinių priemonių valdymą ir didinti jų veiksmingumą:
·visos grįžtamosios lėšos (įplaukos ir susigrąžinti mokėjimai), gautos taikant finansinę priemonę, turėtų būti panaudotos tos pačios finansinės priemonės veiksmingumui didinti; visiškas skaidrumas užtikrinamas teikiant ataskaitas (202 straipsnio 2 dalis);
·EIB / EIF išsaugotų pagrindinių ES įgyvendinančių partnerių statusą, tačiau turėtų būti leidžiama vykdyti Komisijos ir platesnio rato potencialių subjektų tiesiogines derybas, siekiant tiems subjektams užtikrinti vienodas sąlygas (149 straipsnis);
·atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai ES finansinėje priemonėje dalyvauja kaip fondo smulkioji akcininkė, neįmanoma užtikrinti visiško ES taisyklių laikymosi, tokiais atvejais siūloma leisti ES taisykles taikyti proporcingai (208 straipsnio 4 dalis);
·vietoj galutinių gavėjų asmens duomenų būtų skelbiami statistiniai duomenys, apibendrinti pagal atitinkamus kriterijus (politikos sritį, paramos rūšį, naudos gavėjo rūšį, geografinį pasiskirstymą), siūlomus taikyti galutiniams naudos gavėjams, kurie gauna ne didesnę kaip 500 000 EUR ES paramą (36 straipsnio 5 dalis).
·Iš galutinių naudos gavėjų ir tarpininkų neturi būti reikalaujama pateikti priesaikos deklaracijos, kad jie nėra patekę į jokią situaciją, dėl kurios jiems būtų draudžiama dalyvauti procedūroje, jei įgyvendinantis partneris vadovaujasi draudimo dalyvauti procedūroje politika, kuri laikoma lygiaverte atitinkamai ES politikai (131 straipsnis).
·Siūlomi du nauji skirsniai, susiję su kitų finansinę riziką keliančių priemonių, kaip antai biudžeto garantijų ir finansinės paramos valstybėms narėms ar trečiosioms šalims, reglamentavimu (X antraštinės dalies 2 skyriaus 2 ir 3 skirsniai).
·Nustatytos leidimo prisiimti atidėjiniais neaprūpintus neapibrėžtuosius įsipareigojimus, tokių įsipareigojimų valdymo ir kontrolės taisyklės (203–206 straipsniai).
4.2. Sektorių taisyklės
Siekiant toliau optimizuoti pagal pasidalijamąjį vykdymą įgyvendinamų finansinių priemonių valdymą ir taikymą, siūlomi Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) Nr. 1303/2013 pakeitimai:
·patikslinama galimybė valstybių narių vadovaujančiosioms institucijoms tiesiogiai skirti sutartį, įskaitant techninės paramos sutartį, EIB / EIF, kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms ir nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams.
·Iždo valdymas: kai laikinosios investicijos iš ESI fondų lėšų, įmokėtų į finansinę priemonę prieš investuojant į galutinius gavėjus, generuoja neigiamas palūkanas, turėtų būti leidžiama jas mokėti iš išteklių, grąžintų pasibaigus bent vienam investicijų ciklui.
·Reikėtų panaikinti tam tikras EŽŪFKP priemonei nustatytas taisykles, kurios fondo valdytojams trukdė programuoti ir įgyvendinti kaimo plėtros priemones, taip pat didinti EŽŪFKP finansavimo sverto poveikį intensyviau naudojant finansines priemones.
5. Lankstesnis biudžeto valdymas
5.1. Bendrosios finansinės taisyklės
Pasiūlyme nustatyta keletas biudžeto lankstumo didinimo būdų, kad Sąjunga galėtų veiksmingiau reaguoti į nenumatytas problemas ir spręsti naujas užduotis:
·leisti ES patikos fondus steigti ir veiksmams ekstremaliųjų situacijų atveju, veiksmams po ekstremaliųjų situacijų arba teminiams veiksmams ES viduje (ne tik trečiosiose šalyse) vykdyti. Pastarieji įvykiai Europos Sąjungoje atskleidė būtinybę lanksčiau teikti finansavimą ES viduje. Išorės ir vidaus politikos ribas tampa vis sunkiau atskirti, todėl toks lankstumas padėtų reaguoti į problemas, kurios peržengia sienas (227 straipsnis).
·Neigiamą rezervą nuo 200 mln. EUR padidinti iki 400 mln. EUR ir taip reaguoti į Tarybos prašymą riboti su mokėjimais susijusių taisomųjų biudžetų projektų skaičių (48 straipsnis).
·Sukurti išorės veiksmų lankstumo maržą, perkeliant nepaskirstytas Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP), Europos kaimynystės priemonės (EKP) ir vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės (VBFP) lėšas į N+1 metus, neviršijant 10 % pradinių kiekvienos priemonės asignavimų (12 straipsnis).
·Numatyti daugiau lankstumo kilus krizei ir susiklosčius ypatingai padėčiai, taip pat dotacijomis teikiamai humanitarinei pagalbai: supaprastinamos administracinės procedūros, kad būtų galima skubiai ir veiksmingai reaguoti (pvz., išlaidų tinkamumas finansuoti atgaline data, prieš pateikiant paraišką įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui, 186 straipsnis).
·Biudžeto procedūra nustatytų ribotų sumų mokėjimams atlikti būtų leidžiama naudotis Sąjungos delegacijų avansinėmis sąskaitomis. Tokias sąskaitas galėtų tvarkyti ir teisinius įsipareigojimus iš tų sąskaitų atlikti iki 2 500 EUR mokėjimus galėtų pasirašyti nenuolatiniai krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srities darbuotojai (109 straipsnis).
·Didinti Komisijos savarankiškų perkėlimų lankstumą, išplečiant esamą taikymo sritį, t. y. leidžiant atlikti perkėlimus ir tarp skirtingų antraštinių dalių veiklos išlaidų, jeigu joms taikomas tas pats pagrindinis teisės aktas, įskaitant paramos skyrius, taip pat iš administracinės paramos eilučių į atitinkamas veiklos eilutes (28 straipsnis).
·Paprasčiau mobilizuoti ES solidarumo fondo (EUSF) lėšas – Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus sprendimą dėl lėšų mobilizavimo, atliekamas savarankiškas lėšų perkėlimas iš rezervo į biudžeto eilutę (28 straipsnis).
·Paprasčiau mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas – perkėlimai iš rezervo į biudžeto eilutę automatiškai patvirtinami biudžeto valdymo institucijai patvirtinus sprendimą mobilizuoti fondo lėšas (30 straipsnis).
·Paaiškinti, kad neatidėliotinos pagalbos rezervui ir ES solidarumo fondui (EUSF) skirtų įsipareigojimų asignavimų sumos perkeliamos automatiškai (12 straipsnis).
·Panaikinti prievolę pirma panaudoti einamiesiems finansiniams metams nustatytus asignavimus prieš pradedant naudoti perkeltus asignavimus.
·Vidaus asignuotąsias įplaukas leisti panaudoti kitu nei jų paskirties tikslu, jeigu nenustatyta poreikių tokias įplaukas panaudoti tokiu pačiu tikslu (30 straipsnio 3 dalis).
·Institucijoms ir įstaigoms leisti priimti nepiniginę įmonių paramą tam tikriems renginiams ar veiklai (t. y. ne priėmimams ar kitiems išskirtinai socialinio pobūdžio renginiams). Kad būtų galima įgyvendinti šią nuostatą, kiekviena institucija pirmiausia turėtų leisti taikyti nepiniginės paramos priėmimo principą ir nustatyti konkrečias gaires, visų pirma apimančias etikos klausimus (24 straipsnis).
·Numatyti, kad, tvirtindama pastatų ar žemės pardavimą, biudžeto valdymo institucija, atsižvelgdama į konkretų atvejį, gali sutikti, kad pajamos iš tokio pardavimo būtų laikomos asignuotosiomis įplaukomis, siekiant patobulinti Komisijos infrastruktūros valdymą ir sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti kitų pastatų (20 straipsnio 3 dalies g punktas).
·Iš naujo panaudojant panaikintus įsipareigojimus sukurti ES krizių rezervą.
·Rengiant būsimą daugiametę finansinę programą numatyti galimybę, kad dėl finansinių operacijų, kurios nėra finansinės priemonės, Sąjunga prisiimtų neapibrėžtuosius įsipareigojimus, viršijančius finansinį turtą, numatytą Sąjungos finansiniams įsipareigojimams padengti (203 straipsnis), ir įsteigti bendrą atidėjinių fondą, kuriame būtų laikomi finansinėms operacijoms atidedami ištekliai (205 straipsnis).
5.2. Sektorių taisyklės
·Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, numatyta galimybė valstybėms narėms teikti pagalbą kilus ir žmogaus sukeltoms katastrofoms, pvz., pabėgėlių krizei, ir skubiai panaudoti turimas lėšas (nelaukiant, kol bus pateiktas pasiūlymas dėl programos pakeitimo). Be to, nustatytas konkretus su migrantais ir pabėgėliais susijęs investavimo prioritetas, siekiant supaprastinti pagalbos migrantams ir pabėgėliams priemonių programavimą pagal Europos regioninės plėtros fondo reglamentą (ES) Nr. 1301/2013.
·Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI reglamentas Nr. 1296/2013): siekiant padidinti EaSI pajėgumą prisitaikyti prie krizių ir kintančių politinių prioritetų, būtinas lankstumas, susijęs su orientaciniais išlaidų lygiais, numatytais kiekvienai iš trijų programos krypčių ir kiekvienam tų krypčių teminiam prioritetui. Be to, atsižvelgiant į esamas ekonomines aplinkybes, turėtų toliau galioti nukrypti leidžianti nuostata, kuria Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas leidžiama naudoti nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo labui.
·Europos infrastruktūros tinklų priemonės reglamentas (ES) Nr. 1316/2013: atsižvelgiant į teigiamus daugiamečių darbo programų rezultatus, būtina padidinti lankstumą, kad 95 % lėšų būtų galima skirti daugiametėms programoms ir kitiems transeuropiniam transporto tinklui (pagrindinio tinklo koridoriams, tarpvalstybiniams projektams ir kitose pagrindinio tinklo atkarpose vykdomiems projektams) daugiausiai pridėtinės vertės teikiantiems projektams.
·Išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove, valdymas (Reglamentas (ES) Nr. 652/2014): remiantis teigiama šios taisyklės taikymo patirtimi ir iš esmės sumažėjusiu paramos gavėjams ir Komisijos tarnyboms tenkančiu susijusio darbo krūviu, siūloma išplėsti galimybę naudoti į metines išmokas suskirstytus biudžetinius įsipareigojimus.
·Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai turėtų būti leidžiama naudotis tiksliniais tarpusavio pagalbos fondais, teikiant pagalbą ūkininkams tuo atveju, jei konkrečiuose sektoriuose smarkiai sumažėtų pajamos, taip pat leidžiama subsidijuoti pradinį tokių fondų kapitalą.
6. Orientavimasis į rezultatus ir ataskaitų teikimo supaprastinimas
Pasiūlyme numatyta nemažai priemonių, kuriomis siekiama, kad biudžetas būtų labiau orientuotas į rezultatus, būtų sukurtas aiškus veiklos rezultatų planas, didinamas skaidrumas ir supaprastinamas ataskaitų teikimas.
6.1. Orientavimasis į rezultatus
Teikiama nemažai visoms politikos sritims skirtų pasiūlymų, kuriuose labiau orientuojamasi į rezultatus, o ne į faktiškai patirtas išlaidas. Šie pasiūlymai atitinka Komisijos įsipareigojimą sudaryti būtinas sąlygas taikyti į rezultatus orientuotą metodą:
·taikant visus valdymo būdus leisti atlikti mokėjimus, grindžiamus įvykdytomis sąlygomis, našumu ar veiklos rezultatais (pvz., mokėjimai iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (AMIF) lėšų už kiekvieną perkeltą pabėgėlį ar parama jaunajam įsisteigiančiam ūkininkui, 121 straipsnis). Tokiais atvejais projektų finansavimas atsiejamas nuo ES lėšų gavėjų patirtų išlaidų atlyginimo: finansavimas tiesiogiai priklauso nuo praktiškai pasiektų rezultatų. Atsižvelgiama į tai, ar įgyvendintos tam tikros pagrindiniame teisės akte arba Komisijos sprendimuose ex ante nustatytos sąlygos ir (arba) pasiekti rezultatai, kurie išmatuojami veiklos rodikliais (ex post). Tokia sistema skatina lėšų gavėjus prisiimti atsakomybę ir (arba) įsipareigojimą siekti rezultatų. Šia sistema iš esmės mažinama administracinė našta ir kontrolės išlaidos. Kontrolė gali apsiriboti patikrinimu, ar įvykdytos sąlygos ir (arba) pasiekti sutarti rezultatai, taip pat kokia tenka administracinė našta. Savo ruožtu, taip apribojama teisėtumo ir tvarkingumo klaidų rizika. Europos Audito Rūmai pritarė šiai sistemai antraštėje „teisės į išmoką“.
·Antraštinės dalies „Apdovanojimai“ supaprastinimas (IX antraštinė dalis): apdovanojimams skirta antraštinė dalis sutrumpinta ir supaprastinta; vietoj įpareigojimo informaciją apie apdovanojimus, kurių vertė siekia 1 mln. EUR ar daugiau, skelbti su biudžeto projektu teikiamose ataskaitose numatoma, kad apie tokius apdovanojimus Europos Parlamentas bus informuojamas iš anksto ir informacija apie juos bus aiškiai paskelbiama finansavimo sprendime.
·Bendra fiksuotoji suma (176 straipsnis): bendra fiksuotoji suma ateityje galėtų apimti visas tinkamas finansuoti veiksmo išlaidas. Per patikras ir kontrolę bus tikrinami tik pasiekti rezultatai ir (arba) siektini rezultatai. Bendra fiksuotoji suma grindžiama dotacijos paraišką teikiančio asmens siūlomo biudžeto vertinimu atsižvelgiant į veiksmingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus, įskaitant susijusius duomenis ir (arba) ekspertų vertinimą.
·Pirmenybės teikimas supaprastintoms dotacijų formoms, jei mokėjimas atliekamas remiantis našumu ir rezultatais (175 straipsnis): įnašu grindžiamas metodas taikytinas tik tuo atveju, jei našumu grindžiamo metodo taikyti neįmanoma ar netinka. Šiuo metu supaprastintos formos dažniausiai naudojamos sąnaudų (pvz., žmogaus darbo dienų, kelionių, misijose praleistų dienų skaičiui ir kt.) vertei padengti. Taip pat skatinama naudotis galimybe supaprastintomis formomis atlyginti už konkrečius pateiktus rezultatus (pvz., surengtą konferenciją, suorganizuotą festivalį, sukurtą prototipą ir kt.).
·Supaprastintų dotacijų formų patikrų apimties ir pasekmių nepateikus rezultatų patikslinimas (177 straipsnis): patikros sutelktos į mokėjimo sąlygų (pvz., ar gavus paramą sukurtas tinkamos kokybės Europos filmas ir ar išplatintas reikiamas jo kopijų skaičius, ar programos „Erasmus“ studentas iš tikrųjų studijavo užsienyje ir kt.) įvykdymo tikrinimą. Nereikalaujama pateikti ataskaitų apie gavėjo faktiškai patirtas išlaidas. Jei mokėjimo sąlygos nebuvo įvykdytos arba sutarta veikla atlikta prastai, iš dalies ar pavėluotai, dotacijos sumą Komisija turi sumažinti proporcingai pagal trūkumo dydį ir susigrąžinti neteisingai išmokėtas lėšas.
6.2. Aiškus veiklos rezultatų planas
Siekiant padėti labiau orientuotis į rezultatus, siūlomas aiškus veiklos rezultatų planas:
·naudojant asignavimus susiejami veiklos našumas, tikslų nustatymas, rezultatai ir ekonomiškumo, veiksmingumo bei efektyvumo principai (31 straipsnis);
·už ES lėšų valdymą organizacijoms numatoma mokėti veiklos rezultatais grindžiamus mokesčius (150 straipsnis);
·pagrindiniais informacijos šaltiniais apie programos įgyvendinimo rezultatus laikomos programos ataskaitos (39 straipsnis);
·apibendrinamoji ataskaita ir pagal SESV 318 straipsnį teikiama ataskaita sujungiamos į vieną metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos ataskaitą, siekiant kasmet teikti bendrą ES biudžeto veiklos ataskaitą (nuo 2015 finansinių metų, 239 straipsnis);
·vertinimo srities terminai suderinami su 2016 m. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros terminais ir taip susiejami pagal Finansinį reglamentą ir per poveikio vertinimus atliekami ex ante vertinimai (32 straipsnis).
6.3. Ataskaitų teikimo supaprastinimas
6.3.1. Bendrosios finansinės taisyklės
Vieną po kito atlikus Finansinio reglamento tikslinimus, labai išaugo ataskaitų ir informacijos, kurią reikalaujama įtraukti į ataskaitas, skaičius: šiuo metu ataskaitoms rengiami atskiri dokumentai, ataskaitos teikiamos pagal skirtingą grafiką. Siekiant veiksmingumą ir skaidrumą didinti ne tik biudžeto valdymo institucijos, bet ir plačiosios visuomenės labui, kartu užtikrinant, kad nesumažėtų šiuo metu teikiamos informacijos apimtis, siūloma:
·nustatyti įpareigojimus teikti dviejų pagrindinių rūšių ataskaitas: ataskaitas, pridedamas
·prie biudžeto projekto – visos ataskaitos apie ES lygmens finansines priemones būtų sujungiamos į bendrą dokumentą, pridedamą prie biudžeto projekto (39 straipsnis);
·ataskaitas, teikiamas per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesą – vieną finansinių ataskaitų rinkinį; biudžeto ir kitoms finansinėms ataskaitoms būtų skirtas atskiras skyrius (239–245 straipsniai).
·Pagrindinis vieno finansinių ataskaitų rinkinio elementas – naujoji metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita, apimanti apibendrinančiąją ataskaitą ir pagal SESV 318 straipsnį teikiamą ataskaitą, kurios sujungiamos nuo 2015 finansinių metų (239 straipsnis).
·Būtina pabrėžti, kad per Audito Rūmų išorės auditą atsižvelgiama į daugiametį programų pobūdį (247 straipsnio 1 dalis).
6.3.2. Ataskaitų teikimas:
·supaprastinami ataskaitų teikimo įpareigojimai pašalinant keletą pasikartojančių reikalavimų (BNR).
7.
Paprastesnis ir racionalesnis ES administravimas
7.1.
Bendrosios finansinės taisyklės
Daugeliu supaprastinimo priemonių ES institucijoms siekiama sudaryti sąlygas veikti veiksmingiau, visų pirma bendrai vykdant administracinius asignavimus, siekiant masto ekonomijos:
·nustatomas aiškus ES institucijų, ES įstaigų ir Europos įstaigų tarpusavyje sudaromų tarnybų lygmens susitarimų teisinis pagrindas, ir numatoma, kad tokius susitarimus, leidžiančius geriau vykdyti administracinius asignavimus, gali sudaryti visos institucijos. Be to, ateityje administracinių asignavimų vykdymą bus galima perduoti Komisijos įsteigtai įstaigai.
·Patikslinamas skirtumas tarp privalomų ir neprivalomų įstaigoms skirtų užduočių (64 ir 65 straipsniai): privalomoms užduotims atlikti turi būti skirta asignavimų, įrašytų į biudžeto skirsnį, susijusį su ta įstaiga. Neprivalomoms užduotims, kurias įstaiga savanoriškai sutinka atlikti kitos institucijos arba įstaigos prašymu, lėšų skiriama iš atitinkamos institucijos ar įstaigos biudžeto.
·Suteikiama galimybė priimti daugiamečius finansavimo sprendimus ir mažinti privalomų finansavimo sprendimo elementų skaičių (108 straipsnis). Taip pat siūloma, kad finansavimo sprendime būtų pateikiama ir metinė arba daugiametė darbo programa. Atlikus šiuos pakeitimus paspartėtų biudžeto vykdymas antraisiais ir vėlesniais programos įgyvendinimo metais.
·Paaiškinamos vykdomosioms įstaigoms taikomos taisyklės (68 straipsnis): įstaigos turi gauti metinį įnašą; vykdant veiklos asignavimus tokios įstaigos direktorius veikia kaip įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas; siekiant sąveikos ir masto ekonomijos, vykdomajai įstaigai perduodama įgyvendinti veiklos programa gali apimti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, taip pat administracinių išlaidų vykdymą.
·139 straipsnyje nurodyta Finansinio reglamento komisija sujungiama su Finansinių pažeidimų komisija (90 straipsnis): veiksmingumo tikslais Finansinio reglamento komisija, rekomenduojanti uždrausti ekonominės veiklos vykdytojams dalyvauti procedūroje ar skirti jiems finansines nuobaudas, taps kompetentinga ir ES tarnautojų finansinių pažeidimų klausimais, o Drausmės komisija ir toliau darys išvadas dėl tų pažeidimų pagal Tarnybos nuostatus.
7.2. Sektorių taisyklės
·Siūloma atlikti keletą Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimų, siekiant sudaryti palankesnes programų valdymo ir nacionalinių programų bei bendrų veiksmų planų, apimančių projektus, orientuotus į našumą ir rezultatus, įgyvendinimo sąlygas.
·Kalbant apie tiesiogines išmokas ūkininkams, parama teikiama aktyviems ūkininkams, o tam tikromis priemonėmis siekiama remti jaunuosius ūkininkus. Nustatoma, kad finansinių pataisų proporcingumas turi būti siejamas su viešųjų pirkimų klaidomis, siekiant, kad tokios klaidos ne visada būtų laikomos turinčiomis poveikį visai susijusiai pagalbai.
8.
Kiti pakeitimai
Įplaukų operacijos: siūlomi šie pakeitimai:
·siekiant skaidrumo pakeistos nuostatos dėl nuosavų išteklių neigiamo koregavimo apskaitos tikslais (94 straipsnis).
·Nauja nuostata nustatytas naujausią Teisingumo Teismo praktiką atitinkantis terminas, per kurį skolininkui turi būti išsiųstas debetinis dokumentas (96 straipsnio 2 dalis).
·Naujame 107 straipsnyje išdėstomos taisyklės, susijusios su kompensuojamiesiems delspinigiams taikytina norma, galiojančia tuo atveju, kai suma turi būti atlyginama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu ar draugišku susitarimu.
·Pakeičiamos nuostatos, susijusios su baudomis, kitomis nuobaudomis arba sankcijomis, siekiant, kad būtų aišku, jog laikinai surinktos sumos trečiajai susijusiai šaliai turi būti grąžinamos atsižvelgiant į grąžą, ir jog baudos, kurias nustatė ne Komisija, o kitos institucijos (pvz., Taryba pagal Reglamentą Nr. 1173/2011), taip pat reglamentuojamos pagal Finansinį reglamentą (šiuo metu reglamentuojamos tik Komisijos nustatytos baudos, 106 straipsnis).
·Pakeičiama asignuotųjų įplaukų formuluotė, siekiant parodyti įnašus tokioms priemonėms, kaip Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė (20 straipsnio 2 dalis).
Sektorių teisės aktų, kurie iš dalies keičiami šiuo pasiūlymu, sąrašas:
·2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 311, 2002 11 14, p. 3);
·2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 347, 2013 12 20, p. 238);
·2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 289–302);
·2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320);
·2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470);
·2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487–548);
·2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos
reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549);
·2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608);
·2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671);
·2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013
dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB)
Nr. 1927/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 855–864);
·2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (Tekstas svarbus EEE) (OL L 348, 2013 12 20, p. 129–171);
·2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (OL L 72, 2014 03 12, p. 1–41);
·2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (Tekstas svarbus EEE) (OL L 86, 2014 3 21, p. 14–26);
·2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014,
kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja
medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004
ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB
ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009
ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1–32);
·2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa (OL L 158, 2014 5 27, p. 227–234).
2016/0282 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnio d punktą, 149 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies a punktą, 164 straipsnį, 168 straipsnio 4 dalies b punktą, 172 straipsnį, 175 straipsnį, 177 straipsnį, 178 straipsnį, 189 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį, 212 straipsnio 2 dalį, 322 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,
atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)praėjus trejiems Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių įgyvendinimo metams šias taisykles vėl reikia iš dalies pakeisti, siekiant pašalinti įgyvendinimo kliūtis didinant lankstumą, supaprastinti įgyvendinimą suinteresuotosioms šalims ir tarnyboms ir labiau orientuotis į rezultatus, todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;
(2)siekiant, kad Sąjungos bendrajam biudžetui (toliau – biudžetas) taikomos finansinės taisyklės būtų ne tokios sudėtingos, taip pat siekiant susijusias taisykles įtraukti į vieną bendrą reglamentą (toliau – bendras taisyklių sąvadas), Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 reikėtų panaikinti; siekiant aiškumo į šį reglamentą reikėtų įtraukti pagrindines Reglamento (ES) Nr. 1268/2012 taisykles, o kitos taisyklės turėtų būti įtraukiamos į tarnyboms skirtas gaires;
(3)reikėtų išsaugoti pagrindinius biudžeto principus. Nukrypti nuo šių pagrindinių principų leidžiančias nuostatas, taikomas tokiose konkrečiose srityse, kaip moksliniai tyrimai, išorės veiksmai ir struktūriniai fondai, reikėtų peržiūrėti ir kuo labiau supaprastinti, atsižvelgiant į jų tolesnį aktualumą, pridėtinę vertę biudžetui ir suinteresuotosioms šalims dėl jų tenkančią naštą;
(4)iki 10 % Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (PNP II), Europos kaimynystės priemonei ir vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonei skirtų lėšų finansinių metų pradžioje gali likti nepaskirstytos, kad, be jau numatytų sumų, būtų galima užtikrinti papildomą finansavimą dideliems nenumatytiems poreikiams patenkinti, naujoms krizėms spręsti ar siekiant reaguoti į dideles politines permainas trečiosiose šalyse. Jeigu šios nepaskirstytos lėšos nepanaudojamos iki metų pabaigos, Komisijos sprendimu jos turėtų būti perkeliamos;
(5)perkėlimo taisyklės turėtų būti išdėstytos aiškiau, atskiriant automatinius ir neautomatinius perkėlimus;
(6)siekiant optimizuoti biudžeto vykdymą, svarbu, kad išorės asignuotąsias įplaukas būtų leidžiama perkelti ir panaudoti tolesnei programai ar veiksmui įgyvendinti. Vidaus asignuotąsias įplaukas turėtų būti galima perkelti ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip;
(7)asignavimų perkėlimus reglamentuojančiose taisyklėse turėtų būti numatyta daugiau lankstumo, siekiant užtikrinti geresnį biudžeto vykdymą. Todėl svarbu, kad Komisija turėtų galimybę priimti sprendimą iš vienos antraštinės dalies į kitą perkelti iki 10 % veiklos asignavimų, jeigu tiems asignavimams taikomas tas pats pagrindinis teisės aktas. Komisija taip pat turėtų savarankiškai perkelti asignavimus iš administracinės paramos eilučių į atitinkamas veiklos eilutes;
(8)siekiant pagreitinti specialiųjų priemonių įgyvendinimą, būtina nustatyti supaprastintas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo ir perkėlimo procedūras;
(9)kiek tai susiję su vidaus asignuotosiomis įplaukomis, reikėtų nustatyti nuo konkretumo principo nukrypti leidžiančią nuostatą, kad būtų galima optimaliai naudoti turimus visų rūšių asignavimus. Tuo atveju, jeigu nenustatoma poreikių, dėl kurių tokias įplaukas reikia panaudoti jų paskirties tikslu, turėtų būti leidžiama jas panaudoti kitu tikslu;
(10)Sąjungos institucijoms turėtų būti leidžiama priimti bet kokį Sąjungai skirtą dovanojamą turtą;
(11)turėtų būti nustatyti tokį įnašą priimti leidžianti nuostata, kad juridiniai asmenys galėtų remti ES renginius ar veiklą nepiniginiais įnašais reklamos ar įmonės socialinės atsakomybės tikslais;
(12)reikėtų patikslinti sąvoką „veikla“, kai kalbama apie ES biudžetą. Veikla turėtų būti apibūdinama kaip tiesioginis patikimo finansų valdymo principo taikymas. Reikėtų susieti veiklą, tikslo nustatymą, rodiklius, rezultatus ir ekonomiškumą, veiksmingumą bei efektyvumą naudojant asignavimus. Siekiant išvengti prieštaros su esamais įvairių programų veiklos rezultatų planais, su veiklos terminologija susijusios nuorodos turėtų apsiriboti tikslais ir jų įgyvendinimo pažangos stebėsena;
(13)Sąjungos teisės aktai turėtų būti kokybiški, orientuoti į sritis, kuriose jais sukuriama didžiausia pridėtinė vertė Europos piliečiams, ir būti kuo veiksmingesni ir efektyvesni įgyvendinant bendrus Sąjungos politikos tikslus. Šių tikslų gali padėti pasiekti esamų ir naujų išlaidų programų ir veiklos, dėl kurių patiriama daug išlaidų, vertinimas;
(14)laikantis skaidrumo principo, kuris įtvirtintas SESV 15 straipsnyje, pagal kurį reikalaujama, kad visos institucijos veiktų kuo atviriau, turi būti užtikrinama, kad biudžeto vykdymo srityje piliečiams būtų prieinama informacija apie tai, kur ir kokiais tikslais Sąjunga leidžia lėšas. Tokia informacija skatina demokratines diskusijas, prisideda prie piliečių dalyvavimo Sąjungos sprendimų priėmimo procese ir stiprina institucijų vykdomą Sąjungos išlaidų kontrolę ir priežiūrą. Tokie tikslai turėtų būti pasiekti skelbiant (pageidautina, kad tam būtų naudojamos šiuolaikinės komunikacijos priemonės) atitinkamą informaciją, susijusią visais Sąjungos lėšų gavėjais, laikantis visų tų gavėjų teisėtų konfidencialumo ir saugumo interesų, taip pat, kai tai susiję su fiziniais asmenimis, gerbiant jų teises į privatumą ir į asmens duomenų apsaugą. Todėl institucijos turėtų taikyti atrankos metodą skelbdamos informaciją pagal proporcingumo principą. Siekiant suteikti prasmingą informaciją sprendimai dėl jos skelbimo turėtų būti grindžiami atitinkamais kriterijais;
(15)informacija apie Sąjungos lėšų panaudojimą pagal tiesioginį vykdymą turėtų būti skelbiama institucijų interneto svetainėje ir į ją turėtų būti įtraukta bent gavėjų vardas, pavardė (pavadinimas), vietovė, lėšų suma ir paskirtis. Skelbiant šią informaciją turėtų būti atsižvelgiama į susijusius kriterijus, kaip antai priemonės taikymo periodiškumą, rūšį ir svarbą;
(16)Sąjungos lėšų gavėjų vardai, pavardės (pavadinimai) ir vietovė turėtų būti skelbiami, kai tai susiję su apdovanojimais, dotacijomis ir sutartimis, skirtomis pradėjus viešą konkurso procedūrą, visų pirma taip yra konkursų, kvietimo teikti pasiūlymus ir kvietimo dalyvauti konkurse atveju, atsižvelgiant į SESV principus, ypač į skaidrumo, proporcingumo, vienodų sąlygų taikymo ir nediskriminavimo principus. Be to, taip skelbiant informaciją, turėtų būti padedama atmestiems konkurso dalyviams kontroliuoti viešosios atrankos procedūras;
(17)fizinių asmenų asmens duomenų skelbimas neturėtų viršyti trukmės, per kurią gavėjas naudoja lėšas, todėl po dvejų metų šie duomenys turėtų būti pašalinti. Ši nuostata turėtų būti taikoma ir juridinių asmenų, kurių oficialiame pavadinime nurodytas vienas ar daugiau fizinių asmenų, asmens duomenims;
(18)daugeliu šiame reglamente numatytų atvejų informacijos skelbimas susijęs su juridiniais asmenimis;
(19)kai tai susiję su fiziniais asmenimis, toks informacijos skelbimas turėtų būti numatomas tik atsižvelgiant į suteiktos sumos dydžio ir poreikio kontroliuoti, kaip geriausia panaudoti lėšas, proporcingumo principą. Kalbant apie fizinius asmenis, regiono skelbimas NUTS 2 lygiu atitinka gavėjų skelbimo tikslą, taip užtikrinamos vienodų sąlygų taikymas skirtingo dydžio valstybėms narėms, kartu paisoma gavėjų teisės į privatų gyvenimą, ypač į jų asmens duomenų apsaugą;
(20)informacijai apie stipendijas ir kitai tiesioginei fiziniams asmenims, kuriems labiausiai reikia paramos, mokamai paramai skelbimo nuostata turėtų būti netaikoma;
(21)siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma vienodų sąlygų taikymo gavėjams principo, taip pat reikėtų užtikrinti, kad su fiziniais asmenimis susijusi informacija būtų skelbiama atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimą užtikrinti didelį sutarčių, kurių suma viršija 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytą sumą, skaidrumą;
(22)gavėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir vietovė, taip pat lėšų suma ir paskirtis neturėtų būti skelbiami, jeigu iškyla grėsmė gavėjo neliečiamybei, kuri užtikrinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, arba taip būtų pažeisti teisėti komerciniai gavėjo interesai;
(23)netiesioginio ir pasidalijamojo vykdymo atveju informaciją apie gavėjus ir galutinius gavėjus turėtų skelbti Sąjungos lėšas naudojantys asmenys, subjektai ar paskirtosios institucijos. Kai taikoma, informacijos išsamumo lygis ir kriterijai turėtų būti nustatyti susijusiose konkrečiam sektoriui skirtose taisyklėse ir išsamiau apibūdinti finansiniuose partnerystės pagrindų susitarimuose. Komisija turėtų pateikti interneto svetainės, kurioje galima rasti informaciją apie gavėjus ir galutinius gavėjus, nuorodą;
(24)siekiant, kad duomenys apie pagal tiesioginį ir netiesioginį vykdymą įgyvendintas finansines priemones būtų aiškesni ir skaidresni, tikslinga visus ataskaitų teikimo reikalavimus išdėstyti viename bendrame darbiniame dokumente, kuris būtų pridedamas prie biudžeto projekto;
(25)tikslinga numatyti galimybę Komisijai sudaryti tarnybų lygmens susitarimus su kitomis institucijomis, kad būtų paprasčiau panaudoti administracinius asignavimus, taip pat tikslinga numatyti aiškią galimybę tokius susitarimus dėl paslaugų teikimo, produktų tiekimo, darbų vykdymo arba pastatų sutarčių įgyvendinimo sudaryti tarp Sąjungos institucijų ir įstaigų, Europos įstaigų ir įstaigų skyrių ar asmenų, kuriems patikėta įgyvendinti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir Europos mokyklų valdytojų tarybos Generalinio sekretoriaus tarnybos;
(26)tikslinga apibrėžti Europos įstaigų sąvoką ir atskirti privalomas ir neprivalomas tokių įstaigų užduotis. Reikėtų numatyti galimybę Sąjungos institucijoms, Sąjungos įstaigoms ir kitoms Europos įstaigoms leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus perduoti Europos įstaigos direktoriui. Be to, Europos įstaigos turėtų turėti galimybę sudaryti tarnybų lygmens susitarimus dėl paslaugų teikimo, produktų tiekimo, darbų vykdymo arba pastatų sutarčių įgyvendinimo. Tikslinga nustatyti konkrečias apskaitos įrašų pateikimo taisykles, nuostatas, kuriomis Komisijos apskaitos pareigūnui leidžiama tam tikras savo užduotis perduoti tų įstaigų darbuotojams, ir veiklos procedūras, susijusias su banko sąskaitomis, kurias Europos įstaigoms gali būti leista atidaryti Komisijos vardu;
(27)siekiant toliau didinti vykdomųjų įstaigų išlaidų veiksmingumą ir atsižvelgiant į kitų Sąjungos įstaigų įgytą praktinę patirtį, visas ar dalį vykdomosios įstaigos apskaitos pareigūno užduočių turėtų būti leidžiama patikėti Komisijos apskaitos pareigūnui;
(28)teisinio tikrumo sumetimais būtina patikslinti, kad vykdomųjų įstaigų direktoriai, valdydami jų įstaigai pavestų įgyvendinti programų veiklos asignavimus, veikia kaip įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai. Siekiant, kad dėl bendros tam tikrų paramos paslaugų centralizacijos išaugęs veiksmingumas turėtų didžiausią poveikį, reikėtų aiškiai nurodyti, kad vykdomosios įstaigos gali vykdyti administracines išlaidas;
(29)būtina nustatyti taisykles, susijusias su finansų pareigūnų, visų pirma leidimus suteikiančių pareigūnų ir apskaitos pareigūnų, įgaliojimais ir pareigomis;
(30)Europos Parlamentas ir Taryba apie įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno, vidaus auditoriaus ir apskaitos pareigūno paskyrimą arba jo pareigų baigimą turėtų būti informuojami per dvi savaites;
(31)leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų būti visiškai atsakingi už visas įplaukų ir išlaidų operacijas, atliekamas jiems vadovaujant, įskaitant vidaus kontrolės sistemas, ir turėtų atsakyti už savo veiksmus, be kita ko, prireikus taikant ir drausmines priemones;
(32)dėl to taip pat turėtų būti nustatytos užduotys, pareigos ir procedūrų principai, kurių reikia laikytis. Be to, būtina numatyti, kad įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų užtikrinti, kad perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai ir jų darbuotojai gautų informaciją apie kontrolės standartus ir atitinkamus metodus bei būdus, ir kad būtų imtasi priemonių, siekiant užtikrinti kontrolės sistemos, kuri turėtų pakeisti prievolę nustatyti specialų tik finansiniams patikrinimams taikomą profesinių standartų kodeksą, veikimą. Už prisiimtas pareigas atsiskaitoma institucijai teikiamoje metinėje ataskaitoje, kurioje pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtina įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno patikinimo pareiškimui dėl savo pareigų vykdymo pagrįsti, be kita ko, informacija apie bendrus atliktų operacijų rezultatus. Reikėtų saugoti patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su atliktomis operacijomis. Galiausiai apie visas įvairias derybų procedūros, susijusios su viešojo pirkimo sutarčių skyrimu, formas institucijai turėtų būti pateikta speciali ataskaita, o Europos Parlamentui ir Tarybai – pranešimas, nes tų sutarčių sudarymas nukrypsta nuo įprastų sutarčių sudarymo procedūrų;
(33)reikėtų atsižvelgti į dvejopą Sąjungos delegacijos vadovo, kaip Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) ir, kiek tai susiję su veiklos asignavimais, Komisijos perįgalioto leidimus suteikiančio pareigūno, vaidmenį, o jam nesant – į jo pavaduotojų vaidmenį;
(34)biudžeto vykdymo įgaliojimus, susijusius su Komisijos skirsnio veiklos asignavimais, delegacijų vadovų pavaduotojams Komisija gali perduoti tik tuo atveju, kai delegacijos vadovų pavaduotojai šias užduotis būtinai privalo vykdyti tam, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas delegacijos vadovų nebuvimo laikotarpiu. Delegacijų vadovų pavaduotojai šių įgaliojimų negali vykdyti sistemingai ar dėl vidaus darbo paskirstymo priežasčių;
(35)apskaitos pareigūnas ir toliau lieka atsakingas už tinkamą mokėjimų atlikimą, įplaukų surinkimą ir gautinų sumų išieškojimą. Jis valdo iždą, banko sąskaitas ir trečiųjų šalių bylas, tvarko apskaitos dokumentus ir yra atsakingas už institucijos finansinių ataskaitų rengimą. Komisijos apskaitos pareigūnas yra vienintelis asmuo, turintis teisę nustatyti apskaitos taisykles ir suderintus sąskaitų planus, o visų kitų Sąjungos institucijų apskaitos pareigūnai nustato savo institucijoms taikytinas apskaitos procedūras;
(36)taip pat turėtų būti nustatyta apskaitos pareigūno skyrimo ir jo pareigų baigimo tvarka;
(37)tikslinga numatyti, kad apskaitos pareigūnas turėtų parengti procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad iždo valdymo tikslais atidarytose sąskaitose ir avansinėse sąskaitose nebūtų įsiskolinimo;
(38)taip pat turėtų būti nustatytos avansinių sąskaitų naudojimo sąlygos, t. y. valdymo sistema, kuri yra įprastų biudžeto procedūrų išimtis, ir turėtų būti nustatytos avansinių lėšų administratorių, leidimus suteikiančio pareigūno bei apskaitos pareigūno užduotys ir pareigos, susijusios su avansinių sąskaitų kontrole. Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pranešama apie visus paskyrimus ar pareigų baigimą. Siekiant veiksmingumo, Sąjungos delegacijose turėtų būti atidarytos avansinių sąskaitos tiek Komisijos, tiek EIVT biudžeto skirsnių asignavimams. Be to, tam tikromis sąlygomis tikslinga leisti Sąjungos delegacijos avansines sąskaitas naudoti nedidelėms sumoms išmokėti taikant biudžetines procedūras. Kiek tai susiję su avansinių lėšų administratorių skyrimu, paaiškėjo, kad juos taip pat būtina pasirinkti iš Komisijos įdarbintų krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų sričių darbuotojų, jeigu nėra Komisijos darbuotojų, numatytų teisės aktais;
(39)siekiant atsižvelgti į padėtį humanitarinės pagalbos operacijų srityje, tuo atveju, jeigu nėra atitinkamų Komisijos darbuotojų, numatytų teisės aktais, ir techninių kliūčių įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui pasirašyti visus teisinius įsipareigojimus, šioje srityje įdarbintiems Komisijos darbuotojams turėtų būti leidžiama pasirašyti labai nedidelės vertės (iki 2 500 EUR) teisinius įsipareigojimus, susijusius su mokėjimais, kurie atliekami iš avansinių sąskaitų, o Sąjungos delegacijų vadovams ar jų pavaduotojams – pasirašyti teisinius įsipareigojimus atsakingo įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno nurodymu;
(40)apibrėžus kiekvieno finansų pareigūno užduotis ir pareigas, finansų pareigūnai gali būti laikomi atsakingais tik tomis sąlygomis, kurios nustatytos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose. Sąjungos institucijose įsteigtos specialios finansinių pažeidimų komisijos, tačiau, atsižvelgiant į nedidelį joms pateikiamų bylų skaičių ir siekiant veiksmingumo, šių komisijų funkcijas tikslinga perduoti įsteigtai naujai tarpinstitucinei komisijai, kurios paskirtis – vertinti prašymus ir teikti rekomendacijas dėl administracinių sankcijų (draudimo dalyvauti procedūroje ir finansinių nuobaudų), dėl kurių į jas kreipėsi Komisija ar kitos Sąjungos institucijos ir Sąjungos įstaigos, skyrimo. Šios funkcijos perduodamos ir siekiant išvengti rekomendacijų ar nuomonių dubliavimosi bei sumažinti pavojų, kad dėl bylų, kuriose dalyvauja ir ekonominės veiklos vykdytojas, ir ES institucijų darbuotojas, bus teikiamos prieštaringos rekomendacijos ar nuomonės. Reikėtų toliau vykdyti procedūrą, pagal kurią leidimus suteikiantis pareigūnas gali prašyti patvirtinti nurodymą, kuris, to pareigūno nuomone, yra neteisėta arba prieštarauja patikimo finansų valdymo principui, ir taip būti atleistas nuo bet kokios atsakomybės. Šios komisijos sudėtis turėtų būti pakeista, kai ji atlieka šį vaidmenį;
(41)kiek tai susiję su įplaukomis, būtina spręsti nuosavų išteklių, reglamentuojamų Tarybos reglamentu dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, neigiamo patikslinimo klausimą. Išskyrus ypatingus nuosavų išteklių atvejus, būtina išsaugoti užduotis ir patikrinimus, kurie leidimus suteikiančių pareigūnų atsakomybei tenka įvairiais procedūros etapais: gautinų sumų įverčio nustatymą, vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, debetinio dokumento, kuriuo skolininkui pranešama, kad yra nustatyta gautina suma, išsiuntimą, bet kokių gautinų nesumokėtų palūkanų apskaičiavimą ir prireikus sprendimą panaikinti teisę į išmoką, vadovaujantis kriterijais, kuriais užtikrinama, jog yra laikomasi patikimo finansų valdymo, siekiant užtikrinti veiksmingą įplaukų surinkimą;
(42)leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę visiškai ar iš dalies atsisakyti susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jeigu skolininkui iškelta bet kokia nemokumo byla, kaip nustatyta 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų, ypač teisminių priemonių, susitarimų ir analogiškų bylų atvejais;
(43)reikėtų taikyti specialias nuostatas dėl gautinos sumos sąmatos patikslinimo arba panaikinimo procedūrų;
(44)atsižvelgiant į pastaruosius finansų rinkų pokyčius ir į palūkanų normą, kurią ECB taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, būtina peržiūrėti nuostatas, susijusias su baudoms ar kitoms nuobaudoms taikoma palūkanų norma, taip pat numatyti taisykles, taikytinas tuo atveju, kai palūkanų norma yra neigiama;
(45)siekiant atskleisti specifinį gautinų sumų, kurios apima institucijų pagal SESV ar Euratomo sutartį nustatytas baudas ar kitas nuobaudas, pobūdį, būtina nustatyti specialias nuostatas dėl palūkanų normų, taikytinų gautinoms, bet dar nesumokėtoms sumoms tuo atveju, kai tokios sumos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu yra padidinamos;
(46)lėšų susigrąžinimo taisyklės turėtų būti išdėstytos aiškiau ir patobulintos. Visų pirma, reikėtų nurodyti, kad apskaitos pareigūnas sumas susigrąžina taip pat įskaitydamas sumas, kurias skolininkui turi sumokėti vykdomoji įstaiga, kai ji vykdo Sąjungos biudžetą;
(47)teisinio saugumo sumetimais reikėtų nustatyti taisykles dėl vėlavimo, kai reikia siųsti debetinį dokumentą;
(48)siekiant užtikrinti turto valdymą kartu siekiant gauti finansinį užmokestį, būtina laikinai surinkti sumas, pvz., ginčijamas konkursų baudas, jas investuoti į finansinį turtą ir nustatyti už tas investicijas gautos grąžos paskirstymą. Kadangi Komisija nėra vienintelė institucija, kuriai suteikta teisė nustatyti baudas ar kitas nuobaudas, būtina nustatyti nuostatas dėl tokių baudų ar kitų nuobaudų, kurias nustato kitos institucijos, taip pat nustatyti jų susigrąžinimo taisykles, kurios turėtų būti lygiavertės Komisijos taikomoms baudų ar nuobaudų taisyklėms;
(49)siekiant užtikrinti, kad Komisija turėtų visą reikiamą informaciją finansavimo sprendimams priimti, būtina nustatyti minimalius finansavimo sprendimų dėl dotacijų, viešųjų pirkimų, patikos fondų, apdovanojimų, finansinių priemonių, derinimo priemonių ir biudžeto garantijų turinio reikalavimus. Be to, siekiant potencialiems gavėjams suteikti ilgesnio laikotarpio perspektyvą, būtina, kad finansavimo sprendimus būtų galima priimti dėl ilgesnio nei vienerių metų laikotarpio, tačiau jų vykdymas turėtų priklausyti nuo atitinkamais metais turimų biudžeto asignavimų. Siekiant sudaryti sąlygas nustatyti tokią ilgesnio laikotarpio perspektyvą, būtina sumažinti elementų, kurių reikia finansavimo sprendimui priimti, skaičių. Kad būtų paprasčiau, finansavimo sprendime taip pat turėtų būti pateikiama metinė arba daugiametė darbo programa. 69 ir 70 straipsniuose nurodytoms įstaigoms skiriamas įnašas jau nustatytas metiniame biudžete, todėl nereikėtų reikalauti dėl jo priimti specialaus finansavimo sprendimo;
(50)kiek tai susiję su išlaidomis, turėtų būti apibrėžtas finansavimo sprendimų, bendrų įsipareigojimų ir individualių įsipareigojimų santykis, taip pat turėtų būti paaiškintos biudžetinio ir teisinio įsipareigojimo dėl išlaidų sąvokos, siekiant nustatyti aiškią įvairių biudžeto vykdymo etapų sistemą;
(51)siekiant visų pirma atsižvelgti į Sąjungos delegacijų ir atstovybių prisiimtų teisinių įsipareigojimų skaičių ir su jais susijusius valiutų kurso svyravimus, tais atvejais, kai galutiniai gavėjai ir sumos yra žinomi, turėtų būti leidžiama prisiimti preliminarius įsipareigojimus;
(52)siekiant geriau panaudoti išorės veiksmams įgyvendinti skirtus asignavimus, turėtų būti panaikintas laikotarpis, kuriuo galima prisiimti individualius teisinius įsipareigojimus remiantis bendru biudžetiniu įsipareigojimu, taip pat turėtų būti panaikintas įpareigojimas iki n+1 metų gruodžio 31 d. sudaryti susitarimą dėl įnašo, jei finansavimo susitarime su trečiąja šalimi numatytas bendras biudžetinis įsipareigojimas, apimantis ir susitarimą dėl įnašo;
(53)kiek tai susiję su mokėjimų, kuriuos gali atlikti leidimus suteikiantys pareigūnai, rūšimis, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu reikėtų paaiškinti įvairių rūšių mokėjimus. Reikėtų plačiau paaiškinti išankstinio finansavimo užskaitymą, ypač tais atvejais, kai nėra galimybės atlikti tarpinio užskaitymo. Tuo tikslu į pasirašomus teisinius įsipareigojimus reikėtų įtraukti atitinkamas nuostatas;
(54)šiame Reglamente turėtų būti nurodyta, kad mokėjimai turi būti atliekami per nurodytą laikotarpį ir, jeigu šio laikotarpio nesilaikoma, kreditoriai, išskyrus valstybes nares ir, remiantis nauja nuostata, išskyrus Europos investicijų banką ir Europos investicijų fondą, turės teisę į delspinigius iš biudžeto;
(55)laikoma tikslinga nuostatas, susijusias su išlaidų patvirtinimu ir leidimu jas apmokėti, išdėstyti viename straipsnyje ir į jį įtraukti panaikinimo apibrėžtį. Kadangi operacijos atliekamos kompiuterizuotomis sistemomis, sąvoka „parašas ir užrašas „patvirtinta išmokėti“ pakeičiamas sąvoka „elektroniškai apsaugotas parašas“, išskyrus keletą atvejų. Taip pat būtina paaiškinti, kad turi būti tvirtinamos visos finansuoti tinkamos išlaidos, t. y. taip pat ir tos, kurios nesusietos su mokėjimo prašymu, kaip yra išankstinio finansavimo užskaitymo atveju;
(56)siekiant išvengti sudėtingumo, supaprastinti galiojančias taisykles ir padidinti šio reglamento aiškumą, reikėtų nustatyti bendras taisykles, kurios būtų taikomos daugiau kaip vienai biudžeto vykdymo priemonei. Dėl šių priežasčių tam tikras nuostatas reikėtų pergrupuoti, kai kurių kitų nuostatų formuluotė ir apimtis turėtų būti suderinta, o nebūtini pakartojimai ir kryžminės nuorodos – pašalinti;
(57)reikėtų labiau akcentuoti veiklą ir rezultatus. Todėl, be jau seniai įsigalėjusių Sąjungos įnašo teikimo būdų (faktiškai patirtų reikalavimus atitinkančių išlaidų atlyginimo, fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių arba finansavimo taikant fiksuotąją normą), tikslinga apibrėžti papildomą finansavimo, nesusijusio su atitinkamų operacijų išlaidomis, būdą. Šis finansavimo būdas turėtų būti pagrįstas tam tikrų sąlygų įvykdymu ex ante arba pasiektais rezultatais, įvertintais pagal anksčiau nustatytus orientyrus ar veiklos rodiklius;
(58)kai Komisija atlieka ES lėšų gavėjų veiklos ir finansinio pajėgumo ar tų gavėjų sistemų ir procedūrų vertinimą, ji turėtų turėti galimybę remtis kitų subjektų arba paramos teikėjų, pavyzdžiui, tarptautinių organizacijų, jau atliktais vertinimais, siekdama išvengti pakartotinio tų pačių gavėjų vertinimo. Galimybe tarpusavyje pasitikėti kitų subjektų atliktais vertinimais reikėtų naudotis tuo atveju, jeigu tie vertinimai atlikti atsižvelgiant į sąlygas, kurios yra lygiavertės šiame reglamente nustatytoms taikytino biudžeto vykdymo būdo sąlygoms. Todėl, siekdama skatinti paramos teikėjų tarpusavio pasitikėjimą vertinimais, Komisija turėtų skatinti pripažinti tarptautiniu mastu pripažintus standartus ar tarptautinę geriausią patirtį;
(59)be to, svarbu dėti pastangas, kad skirtingi subjektai nevykdytų ES lėšų gavėjų tų pačių lėšų panaudojimo audito keletą kartų. Todėl būtina numatyti galimybę pasitikėti nepriklausomų auditorių jau atliktais auditais, jeigu tie auditai pagrįsti tarptautiniu mastu pripažintais standartais, jais teikiamas pagrįstas patikinimas ir per juos tikrintos finansinės ataskaitos, kuriose nurodytas Sąjungos įnašo panaudojimas. Tokie auditai turėtų tapti bendro patikinimo dėl ES lėšų panaudojimo pagrindu;
(60)svarbu suteikti galimybę valstybėms narėms prašyti, kad pagal pasidalijamąjį vykdymą joms skirti ištekliai būtų pervedami Sąjungos lygmeniu ir naudojami Komisijos pagal tiesioginį ar netiesioginį vykdymą, kai įmanoma susijusios valstybės narės labui. Taip būtų optimizuojamas tų išteklių, taip pat pagal šį reglamentą ir pagal konkretiems sektoriams skirtus reglamentus, įskaitant ESIF reglamentą, nustatytų priemonių, kurioms valstybės narės prašo skirti tų išteklių, panaudojimas. Siekiant užtikrinti veiksmingą tų priemonių įgyvendinimą, būtina numatyti, kad, jei ištekliai pervedami priemonėms, nustatytoms pagal šį reglamentą ar pagal konkretiems sektoriams skirtus reglamentus, įskaitant ESIF reglamentą, taikomos tų reglamentų taisyklės;
(61)siekiant sukurti ilgalaikio bendradarbiavimo su ES finansavimo gavėjais mechanizmą, reikėtų numatyti galimybę pasirašyti finansinius partnerystės pagrindų susitarimus. Finansiniai partnerystės pagrindų susitarimai turėtų būti įgyvendinami sudarant dotacijų ar bendradarbiavimo susitarimus su Sąjungos lėšas naudojančiais subjektais. Tuo tikslu reikėtų nurodyti minimalų tokių susitarimų turinį. Finansiniais partnerystės pagrindų susitarimais neturėtų būti nepagrįstai varžoma galimybė gauti Sąjungos finansavimą;
(62)reikėtų suderinti skirtingų biudžeto vykdymo priemonių (dotacijų, viešųjų pirkimų, netiesioginio vykdymo, apdovanojimų ir kt.) sąlygas ir procedūras, susijusias su Sąjungos įnašo mokėjimo sustabdymu, nutraukimu ar sumažinimu. Reikėtų nustatyti tokio sustabdymo, baigimo ar sumažinimo pagrindą;
(63)šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti standartiniai gavėjų dokumentų, susijusių su Sąjungos įnašais, saugojimo laikotarpiai, kad būtų išvengta skirtingų ar neproporcingų sutartinių reikalavimų, tačiau kartu suteikiant pakankamai laiko Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir Audito Rūmams gauti prieigą prie tokių duomenų ir dokumentų ir atlikti ex post patikrinimus ir auditą. Be to, dalyviai ir gavėjai turėtų būti įpareigoti bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje;
(64)siekiant dalyviams ir gavėjams suteikti tinkamą informaciją ir užtikrinti, kad jie turėtų galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą, šiuo reglamentu dalyviams ir gavėjams turėtų būti suteikta galimybė pateikti savo pastabas prieš patvirtinant bet kokią priemonę, kuri neigiamai paveiktų jų teises, taip pat būti informuotiems apie teisių gynimo priemones, kuriomis jie disponuoja, kad galėtų ginčyti tokią priemonę;
(65)siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, Komisija turėtų sukurti bendrą ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą;
(66)ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema turėtų būti taikoma dalyviams, gavėjams, subjektams, kurių pajėgumu ketina remtis kandidatas ar konkurso dalyvis, arba rangovo subrangovams, bet kokiam Sąjungos lėšas gaunančiam asmeniui ar subjektui, jei biudžetas vykdomas netiesioginio vykdymo būdu, bet kokiam asmeniui ar subjektui, gaunančiam Sąjungos lėšas pagal tiesiogiai įgyvendinamas finansines priemones, taip pat subjektų, vykdančių biudžetą pasidalijamojo vykdymo būdu, dalyviams ar gavėjams;
(67)reikėtų paaiškinti, kad, jei sprendimas asmenį ar subjektą užregistruoti ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemoje priimamas atsižvelgiant į situacijas, dėl kurių procedūroje uždraudžiama dalyvauti fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris yra to asmens ar subjekto administracijos, valdymo ar priežiūros organo narys arba kuris turi atstovavimo, sprendimo ar kontrolės įgaliojimus to asmens ar subjekto atžvilgiu, arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris prisiima neribotą atsakomybę už asmens ar subjekto skolas, arba fiziniam asmeniui, kuris būtinas siekiant paskirti ar vykdyti teisinį įsipareigojimą, duomenų bazėje užregistruotoje informacijoje nurodomi su tais asmenimis susiję duomenys;
(68)sprendimą asmeniui ar subjektui uždrausti dalyvauti skyrimo procedūroje arba sprendimą dėl finansinės nuobaudos skyrimo ir sprendimą dėl atitinkamos informacijos skelbimo turėtų priimti atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į savo savarankiškumą sprendžiant administracinius klausimus. Jei su dideliu sutarties pažeidimu susijusiais atvejais nėra galutinio teismo sprendimo arba galutinio administracinio sprendimo, atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų priimti sprendimą atsižvelgdami į komisijos rekomendaciją, grindžiamą preliminariu teisiniu kvalifikavimu. Be to, tais atvejais, kai draudimo dalyvauti procedūroje trukmė galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nebuvo nustatyta, komisija taip pat turėtų įvertinti tokio draudimo trukmę;
(69)komisijai turėtų būti pavesta užtikrinti nuoseklų draudimo dalyvauti procedūroje sistemos veikimą. Komisiją turėtų sudaryti nuolatinis pirmininkas, Komisijos atstovai ir atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno atstovas;
(70)preliminarus teisinis kvalifikavimas nedaro poveikio valstybių narių kompetentingų institucijų pagal nacionalinę teisę atliekamam susijusio asmens ar subjekto veiksmų galutiniam įvertinimui. Todėl komisijos rekomendacijos ir atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimas turėtų būti peržiūrėti, kai pranešama apie tokį galutinį įvertinimą;
(71)atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat turėtų uždrausti asmeniui ar subjektui dalyvauti procedūroje, jei galutinis teismo sprendimas arba galutinis administracinis sprendimas priimtas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, tyčinio ar netyčinio pareigų, susijusių su socialinio draudimo įmokų arba mokesčių mokėjimu, nevykdymo, dėl biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos, dalyvavimo nusikalstamos organizacijos veikloje, pinigų plovimo, teroristų finansavimo, su teroristais susijusių nusikalstamų veikų, vaikų darbo ar kitų formų prekybos žmonėmis ar pažeidimų. Be to, dalyvauti procedūroje turėtų būti draudžiama šiurkštaus teisinio įsipareigojimo pažeidimo ar bankroto atveju;
(72)priimdamas sprendimą dėl draudimo dalyvauti procedūroje arba dėl finansinės nuobaudos skyrimo ir dėl informacijos apie tai paskelbimo arba dėl asmens ar subjekto pašalinimo, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgdamas į situacijos rimtumą, jos poveikį biudžetui, po atitinkamų veiksmų praėjusį laiką, jų trukmę ir jų pasikartojimą, tyčinį pobūdį arba aplaidumo mastą ir asmens ar subjekto bendradarbiavimo su atitinkama kompetentinga institucija mastą vykdant tyrimą bei jo indėlį į tyrimą;
(73)atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat turėtų galėti uždrausti asmeniui ar subjektui dalyvauti procedūroje, jei neribotą atsakomybę už to ekonominės veiklos vykdytojo skolas prisiimantis fizinis ar juridinis asmuo bankrutuoja arba yra panašioje nemokumo situacijoje arba jei tas fizinis ar juridinis asmuo nevykdo pareigų mokėti socialinio draudimo įmokas ar mokesčius, kai tokia situacija turi įtakos ekonominės veiklos vykdytojo finansinei padėčiai;
(74)asmeniui ar subjektui neturėtų būti taikomas sprendimas dėl draudimo dalyvauti procedūroje, jei jis yra ėmęsis taisomųjų priemonių ir tokiu būdu įrodo savo patikimumą. Tokia galimybė neturėtų būti suteikiama sunkiausių nusikalstamų veikų atveju;
(75)atsižvelgiant į proporcingumo principą reikėtų atskirti atvejus, kai finansinė nuobauda gali būti skiriama kaip alternatyva draudimui dalyvauti procedūroje, ir atvejus, kai dėl atitinkamo gavėjo veiksmų sunkumo siekiant neteisėtai gauti Sąjungos lėšų yra pateisinama ne tik uždrausti jam dalyvauti procedūroje, bet ir skirti finansinę nuobaudą siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį. Taip pat reikėtų apibrėžti mažiausią ir didžiausią finansinę nuobaudą, kurią gali skirti perkančioji organizacija;
(76)finansinė nuobauda turėtų būti skiriama tik gavėjui, o ne dalyviui, jei skirtinos finansinės nuobaudos suma apskaičiuojama remiantis teisinio įsipareigojimo, kuriam kilo grėsmė, verte;
(77)reikėtų pabrėžti, kad galimybė taikyti administracines ir (arba) finansines nuobaudas remiantis teisės aktais nepriklauso nuo galimybės taikyti sutartyje numatytas sankcijas, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius;
(78)draudimo dalyvauti procedūroje trukmė turėtų būti ribota, kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, ir ją nustatant turėtų būti laikomasi proporcingumo principo;
(79)būtina nustatyti dieną, nuo kada pradedamos taikyti administracinės sankcijos, ir jų skyrimo senaties termino trukmę;
(80)svarbu galėti sustiprinti atgrasomąjį poveikį, kuris užtikrinamas draudimu dalyvauti procedūroje ir finansine nuobauda. Šiuo atžvilgiu atgrasomasis poveikis turėtų būti sustiprintas suteikiant galimybę skelbti informaciją, susijusią su draudimu dalyvauti procedūroje ir (arba) finansine nuobauda, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (7). Taip turėtų būti padedama užtikrinti, kad tokie veiksmai nebūtų kartojami. Siekiant teisinio tikrumo ir laikantis proporcingumo principo turėtų būti nurodyta, kuriais atvejais informacija neturėtų būti skelbiama. Atlikdamas vertinimą atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų atsižvelgti į visas komisijos rekomendacijas. Fizinių asmenų atveju asmens duomenys turėtų būti skelbiami tik išimtiniais atvejais, o tokių duomenų skelbimas turėtų būti pateisinamas veiksmų rimtumu arba jų poveikiu Sąjungos finansiniams interesams;
(81)informacija, susijusi su draudimu dalyvauti procedūroje arba finansine nuobauda, turėtų būti skelbiama tik sunkaus profesinio nusižengimo, sukčiavimo, didelio trūkumo vykdant pagrindines pareigas pagal iš biudžeto finansuojamą sutartį ar pažeidimo atveju;
(82)draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai turėtų būti aiškiai atskirti nuo kriterijų, kuriais remiantis galima pašalinti iš tam tikros procedūros;
(83)informacija apie ankstyvą rizikos nustatymą ir administracinių sankcijų skyrimą asmenims ar subjektams turėtų būti centralizuota. Tuo tikslu susijusi informacija turėtų būti saugoma Komisijos sudarytoje ir administruojamoje duomenų bazėje; Komisija turėtų būti centralizuotos sistemos savininkė. Ta sistema turėtų būti administruojama visapusiškai atsižvelgiant į teisę į privatų gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą;
(84)nors už ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos sukūrimą ir veikimą turėtų atsakyti Komisija, kitos institucijos bei įstaigos ir visi pagal tiesioginį, pasidalijamąjį ir netiesioginį vykdymą biudžetą vykdantys subjektai turėtų dalyvauti toje sistemoje perduodami atitinkamą informaciją Komisijai. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ir komisija ekonominės veiklos vykdytojams turėtų užtikrinti teisę į gynybą. Tokia pati teisė turėtų būti suteikta asmeniui ar subjektui per ankstyvo nustatymo procesą, kai leidimus suteikiančio pareigūno numatytas veiksmas galėtų turėti neigiamos įtakos atitinkamo asmens ar subjekto teisėms. Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos, dėl kurių dar nepriimtas galutinis teismo sprendimas, atvejais atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui ir komisijai turėtų būti suteikta galimybė atidėti laikotarpį, per kurį asmuo ar subjektas turi pateikti pastabas. Toks atidėjimas turėtų būti pateisinamas tik jei yra įtikinamų teisėtų priežasčių išlaikyti tyrimo konfidencialumą;
(85)Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 261 straipsnį turėtų būti suteikta neribota jurisdikcija pagal šį reglamentą skirtų baudų atžvilgiu;
(86)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus taikant visus vykdymo būdus, pagal pasidalijamąjį ir netiesioginį vykdymą biudžeto vykdymo procese dalyvaujantiems subjektams turėtų būti suteikta galimybė atitinkamai atsižvelgti į draudimus dalyvauti procedūroje, dėl kurių sprendimus Sąjungos lygmeniu priėmė leidimus suteikiantys pareigūnai;
(87)šiuo reglamentu turėtų būti remiamas e. valdžios tikslo įgyvendinimas, ypač skatinama naudoti elektroninius duomenis keičiantis informacija tarp institucijų ir trečiųjų šalių;
(88)pažangą elektroninio keitimosi informacija ir elektroninio dokumentų teikimo, kurie yra svarbi supaprastinimo priemonė, srityje turėtų papildyti aiškios naudotinų sistemų patvirtinimo sąlygos, kad būtų galima sukurti teisiškai patikimą aplinką, kartu išsaugant Sąjungos lėšų valdymo lankstumą dalyvių, gavėjų ir leidimus suteikiančių pareigūnų labui, kaip numatyta šiame reglamente;
(89)reikėtų nustatyti taisykles, susijusias su komiteto, atsakingo už viešųjų pirkimų, dotacijų skyrimo procedūrų ir konkursų dėl apdovanojimų paraiškų dokumentų vertinimą, sudėtimi ir užduotimis. Komitetą gali sudaryti išorės ekspertai, jeigu tai numatyta pagrindiniame teisės akte;
(90)vadovaudamasis gero administravimo principu, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų prašyti pateikti paaiškinimus ar trūkstamus dokumentus, kartu laikydamasis vienodų sąlygų taikymo principo ir nedarydamas esminių paraiškos dokumentų pakeitimų. Leidimus suteikiantis pareigūnas gali nuspręsti taip nesielgti tik tinkamai pagrįstais atvejais. Be to, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę ištaisyti akivaizdžią korektūros klaidą arba paprašyti, kad tai padarytų dalyvis;
(91)patikimo finansų valdymo tikslais Komisija turėtų saugoti savo interesus išankstinio finansavimo metu prašydama pateikti garantijas. Reikalavimas sutartininkams ir gavėjams pateikti garantijas neturėtų būti keliamas automatiškai, jis turėtų būti grindžiamas rizikos analize. Jeigu vykdymo laikotarpiu leidimus suteikiantis pareigūnas nustato, kad garantas nebėra įgaliotas išduoti garantijų pagal taikomą nacionalinę teisę, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę pareikalauti pakeisti tokią garantiją;
(92)dėl skirtingų tiesioginio ir netiesioginio vykdymo taisyklių rinkinių, ypač dėl biudžeto vykdymo užduočių sąvokos, kyla painiava ir pavojus, kad Komisija ir partneriai klaidingai atliks kvalifikaciją, todėl tuos taisyklių rinkinius reikėtų supaprastinti ir suderinti;
(93)reikėtų peržiūrėti nuostatas dėl ex ante ramsčiais pagrįsto vertinimo, kad Komisija galėtų kuo daugiau remtis partnerių sistemomis ir procedūromis, kurios buvo įvertintos kaip lygiavertės Komisijos taikomoms sistemoms ir procedūroms. Be to, svarbu paaiškinti, kad, kai per vertinimą nustatomos sritys, kuriose veikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti nepakankamos sistemos, Komisija gali pasirašyti susitarimus dėl įnašo, o kartu nustatyti papildomas priežiūros priemones. Taip pat svarbu patikslinti, kokiu atveju Komisija nereikalauja atlikti ramsčiais pagrįsto vertinimo, kad būtų galima pasirašyti susitarimus dėl įnašo;
(94)tikslinga nurodyti, kad, kai tinkama ir įmanoma, atlyginimas ES biudžetą vykdančioms organizacijoms turėtų būti grindžiamas veiklos rezultatais;
(95)Komisija užmezga partnerystę su trečiosiomis šalimis sudarydama finansinius susitarimus. Svarbu paaiškinti finansinio susitarimo turinį, ypač tas dalis, kurias pagal netiesioginio vykdymo principą vykdo trečioji šalis;
(96)svarbu pripažinti specifinį derinimo priemonių pobūdį, kai Komisija savo įnašą derina su finansų įstaigų įnašu, taip pat paaiškinti finansinėms priemonėms skirtos X antraštinės dalies taikymą;
(97)Sąjungos institucijų savo sąskaita skiriamoms viešojo pirkimo sutartims taikomos viešųjų pirkimų taisyklės ir principai turėtų būti grindžiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES ir Direktyvoje 2014/24/ES išdėstytomis taisyklėmis;
(98)mišriųjų sutarčių atveju reikėtų patikslinti perkančiosioms organizacijoms skirtą taikytinų taisyklių nustatymo metodiką;
(99)reikėtų paaiškinti ex ante ir ex post viešinimo priemones, būtinas norint pradėti viešųjų pirkimų procedūrą tuo atveju, kai sutarčių vertė viršija Direktyvoje 2014/24/ES nustatytas vertės ribas ir kai jų nesiekia, taip pat tuo atveju, kai sutartys į tos direktyvos taikymo sritį nepatenka;
(100)į šį reglamentą reikėtų įtraukti baigtinį visų viešųjų pirkimų procedūrų, kurias Sąjungos institucijos gali taikyti nepaisydamos vertės ribų, sąrašą;
(101)siekiant administracinio supaprastinimo ir norint paskatinti mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą, reikėtų numatyti galimybę organizuoti derybų procedūras dėl vidutinės vertės sutarčių;
(102)kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė prieš pradedant viešųjų pirkimų procedūrą rengti rinkos konsultacijas. Siekiant užtikrinti, kad inovacijų partnerystė būtų sudaroma tik tuo atveju, jei pageidaujamo produkto nėra rinkoje, šiame reglamente reikėtų numatyti įpareigojimą prieš sudarant inovacijų partneryste organizuoti tokias pirmines rinkos konsultacijas;
(103)reikėtų paaiškinti, kaip perkančiosios organizacijos galėtų prisidėti prie aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi skatinimo, kartu užtikrinant, kad jos galėtų gauti kuo didesnės ekonominės naudos iš savo sutarčių, visų pirma reikalaudamos tam tikrų ženklinimo dokumentų ar taikydamos atitinkamus sutarčių skyrimo metodus;
(104)siekiant užtikrinti, kad vykdydami sutartis ekonominės veiklos vykdytojai vykdytų taikytinas aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės prievoles, nustatytas Sąjungos teisėje, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ar taikytinose tarptautinėse socialinėse ir aplinkos apsaugos konvencijose, išvardytose Direktyvos 2014/24/ES X priede, tokios prievolės turėtų būti įtrauktos į perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius reikalavimus ir į perkančiosios organizacijos pasirašomas sutartis;
(105)tikslinga nustatyti ir atskirai įvertinti įvairius atvejus, paprastai įvardijamus kaip interesų konflikto situacijas. Sąvoką „interesų konfliktas“ reikėtų vartoti tik tais atvejais, kai tokioje situacijoje atsiduria subjektas arba asmuo, kurio pareigos susijusios su biudžeto vykdymu, auditu arba kontrole, arba Sąjungos institucijos pareigūnas ar tarnautojas. Jei ekonominės veiklos vykdytojas mėgina netinkamai paveikti procedūrą ar gauti konfidencialios informacijos, tokie veiksmai turėtų būti laikomi sunkiu profesiniu nusižengimu. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai gali atsidurti situacijoje, kai jie neturėtų būti pasirenkami sutarčiai vykdyti dėl konfliktuojančių profesinių interesų. Pavyzdžiui, bendrovė neturėtų vertinti projekto, kuriame ji dalyvavo, arba auditorius neturėtų audituoti sąskaitų, kurias jis pats anksčiau patvirtino;
(106)vadovaujantis Direktyva 2014/24/ES turėtų būti įmanoma patikrinti, ar ekonominės veiklos vykdytojui draudžiama dalyvauti procedūroje, taikyti atrankos ir sutarčių skyrimo kriterijus, taip pat bet kuria tvarka patikrinti atitiktį pirkimo dokumentams. Taip būtų galima atmesti pasiūlymus remiantis sutarties skyrimo kriterijais, prieš tai neatliekant patikrinimo, ar atitinkamam konkurso dalyviui draudžiama dalyvauti procedūroje ir ar jis atitinka atrankos kriterijus;
(107)sutartys turėtų būti skiriamos remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnį. Turėtų būti paaiškinta, kad atrankos kriterijai yra susiję tik su kandidatų arba konkurso dalyvių vertinimu, o sutarčių skyrimo kriterijai – tik su pasiūlymų vertinimu;
(108)Sąjungos viešaisiais pirkimais turėtų būti užtikrintas efektyvus, skaidrus ir tinkamas Sąjungos lėšų panaudojimas. Tuo atžvilgiu elektroniniais viešaisiais pirkimais turėtų būti prisidedama prie geresnio Sąjungos lėšų panaudojimo ir gerinamos visų ekonominės veiklos vykdytojų galimybės gauti sutartis;
(109)turėtų būti paaiškinta, kad kiekvienoje procedūroje turėtų būti vokų atplėšimo etapas ir turėtų būti atliekamas vertinimas. Sprendimas dėl skyrimo visada turėtų būti priimamas atlikus vertinimą;
(110)pranešime apie procedūros rezultatus kandidatus ir konkurso dalyvius reikėtų informuoti apie sprendimo priėmimo pagrindą, o remiantis vertinimo ataskaitos turiniu jiems turėtų būti išsamiai nurodytos sprendimo priežastys;
(111)kadangi kriterijai taikomi ne konkrečia tvarka, reikalavimus atitinkančius pasiūlymus pateikusiems konkurso dalyviams, kurių pasiūlymai buvo atmesti, paprašius reikėtų pateikti konkursą laimėjusio dalyvio charakteristikas ir santykinius pranašumus;
(112)bendrųjų sutarčių skelbiant naują konkursą atveju prievolės pateikti konkursą laimėjusio dalyvio charakteristikas ir santykinius pranašumus nelaimėjusiam rangovui reikėtų netaikyti, nes jei kiekvieną kartą, kai skelbiamas naujas konkursas, tokią informaciją gaus tos pačios bendrosios sutarties šalys, tai gali turėti neigiamos įtakos sąžiningai jų tarpusavio konkurencijai;
(113)perkančioji organizacija turėtų turėti galimybę atšaukti viešųjų pirkimų procedūrą prieš sutarties pasirašymą, kandidatams ar konkurso dalyviams nesuteikiant teisės reikalauti kompensacijos. Ši nuostata neturėtų daryti poveikio tais atvejais, kai perkančioji organizacija imasi veiksmų, dėl kurių ji gali būti laikoma atsakinga už nuostolius pagal Sąjungos teisės bendruosius principus;
(114)kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, būtina paaiškinti sąlygas, kuriomis sutartis jos vykdymo metu gali būti iš dalies keičiama neskelbiant naujos viešųjų pirkimų procedūros. Visų pirma tokiais atvejais, kai daromi administraciniai pakeitimai, perimamos visos teisės, taikomos aiškios ir nedviprasmiškos nuostatos dėl peržiūros ar pasirinkimo galimybės, pradinės procedūros minimalūs reikalavimai nėra keičiami. Skelbti naują viešųjų pirkimų procedūrą turėtų būti reikalaujama tuo atveju, kai daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma keičiama šalių abipusių teisių bei pareigų taikymo sritis ir turinys, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų, visų pirma kai pakeitimai būtų turėję įtakos procedūros rezultatams, jei jie būtų buvę įtraukti į pradinę procedūrą;
(115)būtina numatyti galimybę prašyti pateikti su darbais, prekėmis ir kompleksinėmis paslaugomis susijusią įvykdymo garantiją, kuria būtų garantuojamas esminių sutartinių įsipareigojimų laikymasis ir užtikrinami tinkami rezultatai visu sutarties galiojimo laikotarpiu. Taip pat būtina numatyti galimybę sutartinių įsipareigojimų laikotarpiu pateikti galiojančią sulaikomų sumų garantiją, atitinkančią tuose sektoriuose įprastą praktiką;
(116)siekiant nustatyti taikytinas vertės ribas ir procedūras, reikia paaiškinti, ar Sąjungos institucijos, vykdomosios įstaigos ir įstaigos yra laikomos perkančiosiomis organizacijomis. Jos neturėtų būti laikomos perkančiosiomis organizacijomis tais atvejais, kai perka iš centrinės perkančiosios organizacijos. Be to, Sąjungos institucijos sudaro vieną juridinį subjektą ir negali sudaryti sutarčių, o tik savo departamentų tarnybų lygmens susitarimus;
(117)į šį reglamentą tikslinga įtraukti nuorodą į abi Direktyvoje 2014/24/ES nustatytas vertės ribas, taikytinas atitinkamai darbams ir prekėms bei paslaugoms. Supaprastinimo ir patikimo finansų valdymo sumetimais tos vertės ribos turėtų būti taikomos ir koncesijų sutartims, atsižvelgiant į Sąjungos institucijų poreikių sudaryti sutartis ypatumus. Todėl tų vertės ribų peržiūra, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/24/ES, turėtų būti tiesiogiai taikoma Sąjungos institucijų vykdomiems viešiesiems pirkimams;
(118)suderinimo ir supaprastinimo tikslais viešiesiems pirkimams taikomos įprastinės procedūros turėtų būti taikomos ir pirkimams, kuriems taikomas Direktyvoje 2014/24/ES numatytas paprastesnis režimas. Todėl pagal paprastesnį režimą atliekamiems viešiesiems pirkimams taikoma vertės riba turėtų būti suderinta su paslaugų sutartims taikoma vertės riba;
(119)būtina paaiškinti atidėjimo laikotarpio taikymo sąlygas;
(120)išorės veiksmų srities viešiesiems pirkimams taikytinos taisyklės turėtų atitikti Direktyvoje 2014/23/ES ir Direktyvoje 2014/24/ES nustatytus principus;
(121)siekiant mažinti sudėtingumą, supaprastinti galiojančias taisykles ir padidinti viešųjų pirkimų taisyklių aiškumą, būtina pergrupuoti viešųjų pirkimų bendrąsias nuostatas ir išorės veiksmų srities viešiesiems pirkimams taikytinas konkrečias nuostatas bei pašalinti nebūtinus pasikartojimus ir kryžmines nuorodas;
(122)būtina paaiškinti, kurie ekonominės veiklos vykdytojai gali dalyvauti Sąjungos institucijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, priklausomai nuo jų įsteigimo vietos, ir aiškiai numatyti galimybę tokiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti ir tarptautinėms organizacijoms;
(123)siekiant pusiausvyros tarp būtino viešųjų pirkimų taisyklių skaidrumo bei didesnio nuoseklumo ir būtinybės numatyti šių taisyklių tam tikrų techninių aspektų lankstumą, techninės viešųjų pirkimų taisyklės turėtų būti sujungtos šio reglamento priede, o Komisijai turėtų būti deleguotas įgaliojimas priimti pagal SESV 290 straipsnį aktus, susijusius su daliniu šio priedo pakeitimu;
(124)būtina aiškiai nustatyti dotacijoms skirtos antraštinės dalies taikymo sritį, ypač nurodant, kokios rūšies veiklai ar įstaigai galima skirti dotaciją, taip pat teisinius įsipareigojimus, kuriais galima dengti dotacijas. Visų pirma, reikėtų palaipsniui atsisakyti sprendimų dėl dotacijos, nes jais naudojamasi ribotai, ir laipsniškai pereiti prie el. dotacijų. Reglamento struktūra turėtų būti supaprastinta perkeliant nuostatas dėl priemonių, kurios nėra dotacijos, į kitas reglamento dalis. Reikėtų aiškiai nustatyti įstaigų, kurios gali gauti dotacijas veiklai, pobūdį, nes sąvoka „institucijos, siekiančios kokių nors bendrų Sąjungos interesų“ patenka į sąvokos „įstaigos, turinčios kokį nors tikslą, kuris sudaro kurios nors Sąjungos politikos krypties dalį ir kuriuo remiamas jos įgyvendinimas“ taikymo sritį. Be to, reikėtų atsisakyti pernelyg siauros sąvokos „institucijos, siekiančios kokių nors bendrų Sąjungos interesų“ apibrėžties;
(125)siekiant supaprastinti procedūras ir padidinti šio reglamento aiškumą, reikėtų supaprastinti ir modernizuoti nuostatas, susijusias su dotacijos paraiškos, kvietimo teikti pasiūlymus ir susitarimo dėl dotacijos turiniu;
(126)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti kelių paramos teikėjų finansuojamus veiksmus, kai prisiimant įsipareigojimą dėl Sąjungos įnašo nėra žinomas bendras veiksmo finansavimo dydis, būtina paaiškinti Sąjungos įnašo nustatymo būdą ir to įnašo panaudojimo tikrinimo metodą;
(127)patirtis, įgyta taikant fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ar finansavimą taikant fiksuotąją normą, parodė, kad dėl tokių finansavimo formų buvo žymiai supaprastintos administracinės procedūros ir iš esmės sumažėjo klaidų rizika. Fiksuotosios sumos, fiksuotosios normos ir vieneto įkainiai – tai finansavimo būdas, tinkamas taikyti nepriklausomai nuo Sąjungos intervencijos srities ir ypač standartizuotiems bei pasikartojantiems veiksmams, pvz., judumo srityje, poriniams institucijų projektams, mokymui ir t. t. Todėl fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių ir fiksuotųjų normų taikymo sąlygos turėtų būti lankstesnės. Būtina aiškiai numatyti bendrų fiksuotųjų sumų, apimančių visas veiksmo ar darbo programos tinkamas finansuoti išlaidas, nustatymą. Be to, siekiant remti orientavimąsi į rezultatus, pirmenybė turėtų būti teikiama rezultatais pagrįstam finansavimui. Galimybe taikyti sąnaudomis pagrįstas fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas turėtų būti toliau naudojamasi tuo atveju, kai rezultatais pagrįstų fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių ir fiksuotųjų normų taikyti nėra galimybių arba tai būtų netinkama;
(128)reikėtų supaprastinti leidimo taikyti fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas administracines procedūras ir įgaliojimą duoti tokį leidimą pavesti leidimus suteikiančiam pareigūnui. Kai tinkama, tokį leidimą gali duoti Komisija, atsižvelgdama į veiklos ar išlaidų pobūdį arba atsižvelgdama į susijusių leidimus suteikiančių pareigūnų skaičių;
(129)siekiant mažinti duomenų, naudojamų fiksuotosioms sumoms, vieneto įkainiams ir fiksuotosioms normoms nustatyti, trūkumą, reikėtų leisti remtis ekspertų vertinimu;
(130)reikėtų paaiškinti patikrinimų ir kontrolės, kitokių nei periodinis fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertinimas, apimtį. Per šiuos patikrinimus ir kontrolę visų pirma reikėtų tikrinti, ar įvykdytos fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų mokėjimo sąlygos, įskaitant, kai reikia, pasiektus rezultatus. Remiantis tomis sąlygomis neturėtų būti reikalaujama teikti ataskaitos apie gavėjo faktiškai patirtas išlaidas. Jei fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių ar finansavimo taikant fiksuotąją normą sumos buvo ex ante nustatytos atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno ar Komisijos sprendimu, jos neturėtų būti ginčijamos per ex post kontrolę. Atliekant periodinį fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertinimą, statistiniais ar metodiniais tikslais gali prireikti prieigos prie gavėjo sąskaitų. Remiantis periodiniu vertinimu būsimiems susitarimams taikytinos fiksuotosios sumos, vieneto įkainiai ar fiksuotosios normos gali būti atnaujinami, tačiau periodinio vertinimo rezultatai neturėtų tapti abejonių dėl jau sutartų fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų pagrindu. Prieiga prie gavėjo sąskaitų taip pat būtina sukčiavimo prevencijos ir nustatymo tikslais;
(131)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažoms organizacijoms dalyvauti įgyvendinant ES politiką esant ribotiems ištekliams, savanorių atlikto darbo vertę būtina pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis. Todėl, siekdamos veiksmui gauti bendrą finansavimą, tokios organizacijos gali patikėti daugiau darbo savanoriams. Nedarant poveikio pagrindiniame teisės akte nustatytai didžiausiai bendro finansavimo normai, tokiais atvejais Sąjungos dotacija turėtų apsiriboti numatomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, atėmus savanorių darbui skirtas išlaidas. Kadangi savanorių darbas – tai trečiųjų šalių atliekamas darbas, už kurį gavėjas joms nemoka atlygio, nustatant apribojimą siekiama, kad nebūtų atlyginamos išlaidos, kurių gavėjas nepatyrė;
(132)turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudoti apdovanojimus, kurie yra vertinga finansinės paramos rūšis, nesusijusi su nuspėjamomis išlaidomis, taip pat turėtų būti paaiškintos taikytinos taisyklės. Apdovanojimus reikėtų vertinti kaip kitas finansavimo priemones, pvz., dotacijas, papildančias, o ne pakeičiančias priemones;
(133)siekiant leisti lanksčiau naudoti apdovanojimus, vietoj prievolės informaciją apie apdovanojimus, kurių vertė yra 1 000 000 EUR ar daugiau, skelbti ataskaitose, pridedamose prie biudžeto projekto, turėtų būti nustatyta prievolė išankstinę informaciją apie tokius apdovanojimus teikti Europos Parlamentui ir informaciją apie juos aiškiai paskelbti finansavimo sprendime;
(134)apdovanojimams turėtų būti taikomi skaidrumo ir vienodų sąlygų taikymo principai. Atsižvelgiant į tai, reikėtų nustatyti būtiniausias konkursų charakteristikas, konkrečiau, apdovanojimo išmokėjimo laimėtojams sąlygas, taikomas skyrimo atveju, taip pat tinkamas viešinimo priemones. Be to, būtina nustatyti aiškiai apibrėžtą skyrimo procedūrą – nuo paraiškų pateikimo iki pareiškėjų informavimo ir pranešimo laimėjusiam pareiškėjui; ši procedūra turėtų atitikti dotacijų skyrimo procedūrą;
(135)šiame reglamente turėtų būti nustatyti finansinių priemonių, biudžeto garantijų ir finansinės paramos taikymo principai ir sąlygos, taip pat Sąjungos finansinio įsipareigojimo apribojimo taisyklės, kovos su sukčiavimu ir pinigų plovimu, finansinių priemonių likvidavimo ir ataskaitų teikimo nuostatos;
(136)pastaraisiais metais Sąjunga vis dažniau taikė finansines priemones, kuriomis buvo galima sutelkti daugiau ES biudžeto lėšų, tačiau tos priemonės kėlė ir finansinę riziką biudžetui. Tos finansinės priemonės – tai ne tik Finansiniame reglamente jau nurodytos priemonės, bet ir kitos priemonės, kaip antai biudžeto garantijos ir finansinė parama, kurios anksčiau buvo reglamentuojamos tik taisyklėmis, nustatytomis atitinkamuose toms priemonėms skirtuose pagrindiniuose teisės aktuose. Greta jau galiojančių finansinėms priemonėms taikomų taisyklių svarbu nustatyti bendrą sistemą, siekiant užtikrinti, kad tam priemonių rinkiniui būtų taikomi vienodi principai, taip pat svarbu tas priemones sujungti į naująją antraštinę dalį, apimančią biudžeto garantijoms ir finansinei paramai valstybėms narėms ar trečiosioms šalims skirtus skirsnius;
(137)finansinės priemonės gali praversti didinant Sąjungos lėšų veiksmingumą, kai tos lėšos telkiamos kartu su kitomis lėšomis ir turi sverto poveikį. Finansinės priemonės turėtų būti įgyvendinamos tik tuo atveju, jei dėl jų nekyla rinkos iškraipymo ar valstybės pagalbos taisyklių nesilaikymo rizika;
(138)laikantis metinių asignavimų, kuriuos Europos Parlamentas ir Taryba leido panaudoti atitinkamai programai, sistemos, finansinės priemonės turėtų būti taikomos remiantis ex ante vertinimu, kurio rezultatai rodo, kad tos priemonės yra veiksmingos siekiant Sąjungos politikos tikslų;
(139)leidimas taikyti finansines priemones, biudžeto garantijas ir finansinę paramą turėtų būti suteikiamas priimant pagrindinį teisės aktą. Kai tinkamai pagrįstais atvejais finansinės priemonės nustatomos nepriimant pagrindinio teisės akto, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų joms suteikti leidimą biudžete;
(140)turėtų būti nustatyta priemonių, kurios galimai patenka į X antraštinę dalį, pvz., paskolų, garantijų, investicijų į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą ir rizikos pasidalijimo priemonių, apibrėžtis. Rizikos pasidalijimo priemonių apibrėžtis turėtų leisti apimti kredito vertės padidinimą projektų obligacijoms, į apimtį įtraukiant projekto skolos aptarnavimo riziką ir sumažinant obligacijų savininkams tenkančią kredito riziką, kredito vertę padidinant paskolos ar garantijos forma;
(141)bet kokios finansinės priemonės grįžtamosios lėšos turėtų būti naudojamos priemonei, kuria jos buvo gautos, siekiant didinti tos priemonės veiksmingumą ir pagal galimybes mažinti poreikį tai priemonei iš biudžeto skirti naujų išteklių, nebent pagrindiniame teisės akte būtų nustatyta kitaip;
(142)tikslinga pripažinti interesų derinimą siekiant Sąjungos politikos tikslų ir ypač tai, kad Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas turi specifinės finansinių priemonių įgyvendinimo patirties;
(143)Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas, veikdami kaip grupė, turėtų turėti galimybę dalį įgyvendinimo perduoti vienas kitam, jei tai gali būti naudinga tam tikro veiksmo įgyvendinimo tikslais ir kaip išsamiau nustatyta atitinkamame susitarime su Komisija;
(144)reikėtų paaiškinti, kad, kai finansinės priemonės derinamos su kitų rūšių parama iš Sąjungos biudžeto, reikėtų taikyti finansinėms priemonėms galiojančias taisykles. Kai tinkama, tokios taisyklės turėtų būti papildytos konkrečiais reikalavimais, nustatytais konkrečiam sektoriui taikomuose teisės aktuose;
(145)be to, finansinės priemonės ir biudžeto garantijos turėtų būti įgyvendinamos atsižvelgiant į Sąjungos mokesčių politikos tikslus ir pasiektus rezultatus, susijusius su mokesčių vengimu, ypač agresyviu mokesčių planavimu ir geru mokesčių srities valdymu. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į Komisijos rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo (C(2012) 8806), Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų (C(2012) 8805), Komisijos komunikatą dėl kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinio „Tolesnės pastangos užtikrinti veiksmingą apmokestinimą ir didesnį mokesčių skaidrumą ES“ (COM(2016) 23), be kita ko, ypač į Komisijos komunikatą dėl veiksmingo apmokestinimo išorės strategijos (COM(2016) 24) ir susijusius pokyčius Sąjungos lygmeniu;
(146)valstybėms narėms ar trečiosioms šalims teikiamos biudžeto garantijos ir finansinė parama yra nebiudžetinės operacijos, turinčios didelį poveikį Sąjungos balansui. Jos ir toliau lieka nebiudžetinės operacijos, tačiau jas įtraukiant į Finansinį reglamentą geriau apsaugomi Sąjungos finansiniai interesai ir sukuriama aiškesnė jų leidimo, valdymo ir apskaitos sistema;
(147)pastaruoju metu Sąjunga ėmėsi svarbių iniciatyvų, pvz., susijusių su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ar Europos darnaus vystymosi fondu (EDVF), grindžiamų biudžeto garantijomis. Šioms priemonėms būdinga tai, kad jomis Sąjungai sukuriami neapibrėžtieji įsipareigojimai ir kyla būtinybė atidėti lėšų likvidumo maržai, kad iš biudžeto būtų galima tinkamai vykdyti mokėjimo įsipareigojimus, kurių gali atsirasti dėl tų neapibrėžtųjų įsipareigojimų. Siekiant užtikrinti Sąjungos kredito reitingą, taigi, ir jos pajėgumą teikti veiksmingą finansavimą, svarbu, kad leidimas prisiimti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, jiems skirtų atidėjinių formavimas ir tų įsipareigojimų stebėjimas būtų atliekamas vadovaujantis griežtų taisyklių rinkiniu, kuris turėtų būti taikomas visoms biudžeto garantijoms;
(148)dėl biudžeto garantijų atsirandantys neapibrėžtieji įsipareigojimai gali apimti įvairias finansavimo ir investavimo operacijas. Galimybės, kad bus pareikalauta biudžeto garantijos, negalima kasmet tvirtai suplanuoti, kitaip nei paskolų atveju, kai parengiamas aiškus jų grąžinimo grafikas. Todėl būtina nustatyti leidimo prisiimti neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir jų stebėsenos sistemą, kuria būtų visiškai užtikrinama, kad bet kuriuo metu būtų laikomasi viršutinių metinių ribų, nustatytų mokėjimams Sprendime (EB, Euratomas) 2007/436 dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos;
(149)pagal šią sistemą taip pat turėtų būti numatytas valdymas ir kontrolė, įskaitant reguliarias ataskaitas apie Sąjungos finansinę riziką. Finansiniams įsipareigojimams skirtų atidėjinių norma turėtų būti nustatoma remiantis tinkamu finansinės rizikos, kylančios dėl susijusios priemonės, rizikos įvertinimu. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumą reikėtų kasmet įvertinti per metinę biudžeto procedūrą. Reikėtų sukurti ankstyvo įspėjimo mechanizmą, siekiant išvengti finansiniams įsipareigojimams padengti skirtų atidėjinių trūkumo;
(150)finansinės priemonės, biudžeto garantijos ir finansinė parama naudojamos vis didesniu mastu, dėl to reikia mobilizuoti didelius mokėjimų asignavimus ir jiems parūpinti atidėjinių. Siekiant telkti lėšas ir drauge užtikrinti tinkamą apsaugos lygį finansinių įsipareigojimų atžvilgiu, svarbu optimizuoti reikiamų atidėjinių sumą ir didinti veiksmingumą tuos atidėjinius sutelkiant bendrame atidėjinių fonde. Be to, jei šie sutelkti atidėjiniai būtų naudojami lanksčiau, būtų galima nustatyti tokią faktinę bendrą atidėjinių normą, kuri užtikrintų reikiamą apsaugą optimalia išteklių suma;
(151)atidėjinių formavimui ir bendram atidėjinių fondui taikomose taisyklėse turėtų būti numatyta patikima vidaus kontrolės sistema. Pasikonsultavus su apskaitos pareigūnu, Komisijos lygmeniu turėtų būti nustatytos atidėjinių turto valdymo gairės. Apskaitos pareigūnai turėtų aktyviai stebėti jų atsakomybei tenkančius finansinius įsipareigojimus, o bendro atidėjinių fondo leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų valdyti fondo pinigus ir turtą vadovaudamasis apskaitos pareigūno nustatytomis taisyklėmis ir procedūromis;
(152)biudžeto garantijoms ir finansinei paramai turėtų būti taikomi tie patys principai, kokie jau nustatyti finansinėms priemonėms. Biudžeto garantijos visų pirma turėtų atitikti šiuos principus: jos turėtų būti neatšaukiamos, besąlyginės ir išmokamos pareikalavus; jos turėtų būti vykdomos netiesiogiai arba tik išskirtiniais atvejais tiesiogiai; jos gali būti suteikiamos tik finansavimo ir investavimo operacijoms, o kitos garantijos šalys prie operacijų, kurioms teikiama garantija, turėtų prisidėti nuosavais ištekliais;
(153)finansinė parama valstybėms narėms ar trečiosioms šalims turėtų būti teikiama kaip paskola, kredito linija ar bet kokia kita priemonė, laikoma tinkama paramos veiksmingumui užtikrinti. Išteklių, kuriuos numatoma suteikti, Komisija, gavusi įgaliojimą tuo tikslu, pasiskolina kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų, siekdama, kad Sąjungai nereikėtų spręsti jokių su terminų keitimu susijusių klausimų ir ji nepatirtų jokios palūkanų normos rizikos arba kokios nors kitos rinkos rizikos;
(154)kad būtų pasiektas numatytas supaprastinimas ir veiksmingumas, su finansinėmis priemonėmis susijusios nuostatos turėtų būti taikomos kuo greičiau ir ne vėliau kaip nuo 2018 m. sausio 1 d. Su biudžeto garantijomis, finansine parama ir bendru atidėjinių fondu susijusios nuostatos turėtų būti taikomos pradėjus įgyvendinti laikotarpio po 2020 m. daugiametę finansinę programą. Pagal tokį tvarkaraštį bus galima kruopščiai parengti naująsias neapibrėžtųjų įsipareigojimų valdymo priemones. Be to, toks tvarkaraštis padės suderinti X antraštinėje dalyje išdėstytus principus ir pasiūlymą dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos su konkrečiomis programomis, susijusiomis su ta daugiamete finansine programa;
(155)2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 (5), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 ir nustatomos naujos taisyklės, skirtos, inter alia, politinių partijų ir politinių fondų finansavimui Europos lygmeniu, visų pirma, kiek tai susiję su finansavimo sąlygomis, finansavimo skyrimu ir paskirstymu, dovanomis ir įnašais, Europos Parlamento rinkimų kampanijų finansavimu, kompensuotinomis išlaidomis, draudimu finansuoti, sąskaitomis, ataskaitų teikimu ir auditu, įgyvendinimu ir kontrole, nuobaudomis, Europos politinių partijų ir politinių fondų institucijos, Europos Parlamento atsakingo įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir valstybių narių bendradarbiavimu bei skaidrumu. Šis reglamentas taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.;
(156)reikėtų įtraukti taisykles dėl Europos politinėms partijoms skirtų įnašų iš Sąjungos bendrojo biudžeto, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014. Tomis taisyklėmis politinėms partijoms Europos lygmeniu turėtų būti suteiktos galimybės laiko atžvilgiu lanksčiau naudotis tais įnašais, nes taip yra būtina dėl jų veiklos pobūdžio;
(157)finansinė parama Europos politinėms partijoms turėtų būti teikiama specifinio įnašo, kuris atitiktų specifinius Europos politinių partijų poreikius, forma;
(158)nors finansinė parama skiriama nereikalaujant metinės darbo programos, Europos politinės partijos turėtų ex post įrodyti, kad Sąjungos finansavimas panaudotas tinkamai. Visų pirma, atsakingas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas turėtų patikrinti, ar finansavimas panaudotas kompensuotinoms išlaidoms apmokėti, kaip nustatyta kvietime teikti paraiškas dėl įnašų, per šiame reglamente nustatytą terminą. Europos politinėms partijoms skirti įnašai turėtų būti panaudoti iki kitų finansinių metų, einančių po įnašų skyrimo metų, pabaigos, po kurių atsakingas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas turėtų užtikrinti nepanaudoto finansavimo išieškojimą;
(159)Sąjungos finansavimas, suteiktas Europos politinių partijų veiklos sąnaudoms finansuoti, neturėtų būti naudojamas kitiems tikslams, nei nustatytieji Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014, ypač jis neturėtų būti naudojamas kitiems subjektams, kaip antai nacionalinėms politinėms partijoms, tiesiogiai arba netiesiogiai finansuoti. Europos politinės partijos turėtų naudoti įnašus einamųjų arba būsimų išlaidų procentinei daliai, o ne išlaidoms ar skoloms, kurios buvo patirtos ar susidarė prieš pateikiant paraišką skirti įnašus, apmokėti;
(160)įnašų skyrimas taip pat turėtų būti supaprastintas ir pritaikytas prie Europos politinių partijų specifikos, visų pirma nenustatant atrankos kriterijų, paprastai atliekant bendrą visą išankstinio finansavimo mokėjimą ir suteikiant galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas, vieneto įkainius ir finansavimą, nesusietus su susijusių operacijų išlaidomis;
(161)įnašai iš Sąjungos bendrojo biudžeto turėtų būti sustabdomi, sumažinami arba jų mokėjimas nutraukiamas, jeigu Europos politinės partijos pažeidžia Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 nustatytas pareigas;
(162)Finansiniu reglamentu ir Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 pagrįstos sankcijos turėtų būti skiriamos nuosekliai ir turėtų būti laikomasi principo ne bis in idem. Vadovaujantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014, Finansiniame reglamente numatytos administracinės ir (arba) finansinės sankcijos neskirtinos vienu iš atvejų, kuriuo sankcijų jau buvo skirta remiantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;
(163)šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta bendra sistema, pagal kurią biudžeto parama gali būti naudojama kaip išorės veiksmų priemonė, įskaitant trečiosios šalies įpareigojimą laiku pateikti Komisijai tinkamą informaciją, reikalingą sutartų sąlygų ir nuostatų, kuriomis užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, įgyvendinimui patikrinti;
(164)Komisijai turėtų būti leidžiama steigti ir valdyti Sąjungos patikos fondus, skirtus veiksmams ekstremaliosiose situacijose, veiksmams po ekstremaliųjų situacijų arba teminiams veiksmams vykdyti ne tik Sąjungos išorėje, bet ir viduje. Pastarieji įvykiai Europos Sąjungoje atskleidė būtinybę lanksčiau teikti finansavimą ES viduje. Išorės ir vidaus politikos ribas tampa vis sunkiau atskirti, todėl toks lankstumas padėtų reaguoti į tarpvalstybines problemas. Būtina nurodyti principus, taikytinus Sąjungos patikos fondams skirtiems įnašams, paaiškinti finansų pareigūnų ir patikos fondo valdybos pareigas. Taip pat būtina nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas sąžiningas dalyvaujančių paramos teikėjų atstovavimas patikos fondo valdyboje ir privalomas teigiamas Komisijos balsas dėl fondų lėšų panaudojimo;
(165)siekiant supaprastinti galiojančias taisykles ir išvengti nereikalingo pasikartojimo, Finansinio reglamento antrą dalį, skirtą Europos žemės ūkio garantijų fondui, moksliniams tyrimams, išorės veiksmams ir konkretiems ES fondams taikytinoms specialiosioms nuostatoms, reikėtų išbraukti. Toje antroje dalyje išdėstytos taisyklės turėtų būti įtrauktos į atitinkamas Finansinio reglamento dalis arba netaikomų ar aktualumo netekusių nuostatų atveju tiesiog išbrauktos;
(166)reikėtų supaprastinti ir paaiškinti ataskaitų teikimo ir apskaitos nuostatas. Todėl svarbu visas nuostatas dėl metinių ataskaitų ir kitų finansinių ataskaitų sujungti į specialią antraštinę dalį;
(167)turėtų būti išsaugotas institucijų rengiamų statybų projektų ataskaitų teikimo Europos Parlamentui ir Tarybai būdas. Institucijoms turėtų būti leidžiama finansuoti naujus statybų projektus iš asignavimų, gautų pastatams, kurie jau parduoti, todėl reikėtų įtraukti nuorodą į nuostatas dėl asignuotųjų įplaukų. Taip būtų galima reaguoti į kintančius poreikius institucijų pastatų politikos srityje, taupyti lėšas ir suteikti lankstumo;
(168)siekiant pritaikyti viešųjų pirkimų techninius elementus ir išsamias taisykles ir tam tikroms Sąjungos įstaigoms taikomas taisykles, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su šio reglamento priedu, Finansiniu pagrindų reglamentu, taikomu įstaigoms, įsteigtoms pagal SESV ir Euratomo sutartį, ir pavyzdiniu finansiniu reglamentu, taikomu viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(169)siekiant paspartinti specialiųjų priemonių įgyvendinimą, tikslinga supaprastinti mobilizavimo ir perkėlimo procedūras Komisijai atliekant vidaus perkėlimus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui ir Europos Sąjungos solidarumo fondui;
(170)siekiant užtikrinti, kad pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) būtų skubiai teikiami reikiami ištekliai besikeičiantiems politikos prioritetams paremti, kiekvienai iš trijų krypčių turėtų būti nustatytos tokios orientacinės dalys, o kiekvienam iš atskiros krypties teminių prioritetų – tokia minimali procentinė dalis, kad būtų galima veikti lanksčiau. Taip būtų patobulintas programos valdymas ir būtų sudaromos palankesnės sąlygos biudžeto išteklius skirti veiksmams, kuriais pasiekiama geresnių užimtumo ir socialinių rezultatų;
(171)siekiant suteikti daugiau galimybių investuoti į kultūros ir tvaraus turizmo infrastruktūrą nedarant poveikio išsamiam ES aplinkos teisės aktų taikymui, visų pirma atitinkamai Direktyvos dėl strateginio poveikio aplinkai vertinimo ir Direktyvos dėl poveikio aplinkai vertinimo taikymui, turėtų būti panaikinti tam tikri apribojimai, susiję su paramos tokioms investicijoms apimtimi;
(172)siekiant spręsti problemas, susijusias su augančiais migrantų ir pabėgėlių srautais, reikėtų įvardyti tikslus, prie kurių įgyvendinimo galėtų prisidėti ERPF, teikdamas paramą migrantams ir pabėgėliams;
(173)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų pakeitimais numatytos palankesnės sąlygos tam tikroms operacijoms, iš kurių gaunama pajamų, ir kurių sumos ar paramos normos nustatytos EJRŽF reglamento II priede, todėl reikėtų nustatyti kitą tų nuostatų įsigaliojimo datą, siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą operacijoms, kurios buvo remiamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013;
(174)siekiant sudaryti palankesnes operacijų vykdymo sąlygas, reikėtų išplėsti galimų gavėjų ratą. Todėl fiziniai asmenys turėtų būti laikomi tinkamais sanglaudos politikos paramai gauti;
(175)siekiant užtikrinti ESI fondų, kurie valdomi pagal pasidalijamąjį vykdymą, patikimą finansinį valdymą ir paaiškinti valstybių narių pareigas, bendruosiuose principuose turėtų būti aiškiai nurodyti Finansiniame reglamente nustatyti biudžeto vykdymo vidaus kontrolės ir interesų konflikto vengimo principai;
(176)atsižvelgiant į tai, kad, siekiant veiksmingai spręsti migracijos ir prieglobsčio problemas, didinama visų Sąjungos fondų sąveika, turėtų būti užtikrinta, kad, kai teminiai uždaviniai konkrečiam fondui skirtose taisyklėse nurodomi kaip prioritetai, tokie prioritetai turėtų apimti tinkamą kiekvieno tų sričių fondo naudojimą;
(177)siekiant užtikrinti programavimo nuoseklumą, partnerystės susitarimai ir veiklos programos vieną kartą per metus turėtų būti suderinami;
(178)siekiant optimizuoti valstybėms narėms pagal sanglaudos politiką skirtų finansinių išteklių panaudojimą, valstybėms narėms būtina leisti perkelti ESI fondų asignavimus priemonėms, nustatytoms pagal Finansinį reglamentą ar konkrečiam sektoriui skirtus reglamentus;
(179)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas parengti ir įgyvendinti bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas, iš pagrindinio fondo turėtų būti leidžiama dengti pasirengimo, įgyvendinimo ir aktyvaus pritaikymo išlaidas;
(180)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai ir integruotoms teritorinėms investicijoms įgyvendinti, reikėtų paaiškinti vietos veiklos grupėms tenkantį bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų įgyvendinimo vaidmenį ir pareigas, taip pat vietos valdžios institucijoms, regioninės plėtros įstaigoms ar nevyriausybinėms organizacijoms tenkantį integruotų teritorinių investicijų įgyvendinimo vaidmenį ir pareigas, susijusius su kitomis programą įgyvendinančiomis įstaigomis. Susijusias įstaigas skirti tarpinėmis institucijomis turėtų būti reikalaujama tik tuo atveju, kai tos įstaigos atlieka užduotis, viršijančias susijusiame straipsnyje aprašytas užduotis, arba kai tokias užduotis reikalaujama vykdyti pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles;
(181)būtina paaiškinti, kad vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę įgyvendinti finansines priemones tiesiogiai skirdamos sutartis EIB ir tarptautinėms finansų įstaigoms (TFĮ);
(182)daugelis valstybių narių yra įsteigusios valstybei priklausančius bankus ar finansų įstaigas, kurios veikia pagal viešosios politikos įgaliojimą remti ekonomikos plėtrą. Tokie bankai ar finansų įstaigos pasižymi specifinėmis charakteristikomis, kuriomis skiriasi nuo privačių komercinių bankų nuosavybės ir plėtros įgaliojimo atžvilgiu, taip pat tuo, kad jos nesiekia tikslo didinti pelną. Tokių bankų paskirtis visų pirma yra švelninti rinkos nepakankamumą, jei tam tikruose regionuose, tam tikrose politikos srityse ar tam tikruose sektoriuose komerciniai bankai teikia nepakankamai finansinių paslaugų. Šie valstybei priklausantys bankai ar finansų įstaigos turi visas galimybes remti prieigą prie ESI fondų ir išlaikyti konkurencinį neutralumą. Dėl savo specifinio vaidmens ir charakteristikų valstybėms narėms jie gali suteikti galimybę aktyviau taikyti finansines priemones ESI fondų lėšoms teikti, siekiant didinti tų lėšų poveikį realiajai ekonomikai. Tokie rezultatai atitiktų Komisijos politiką supaprastinti tokių bankų ar įstaigų, kaip fondų valdytojų, vaidmenį tiek įgyvendinant ESI fondus, tiek derinant ESI fondus su ESIF finansavimu, kaip nustatyta Investicijų plane Europai. Todėl vadovaujančiosioms institucijoms pagrįsta leisti tiesiogiai skirti sutartis tokiems valstybiniams bankams ar finansų įstaigoms. Nepaisant to, siekiant užtikrinti, kad ši galimybė tiesiogiai skirti sutartis ir toliau derėtų su vidaus rinkos principais, reikėtų nustatyti griežtas sąlygas, kurias turėtų atitikti valstybiniai bankai ar institucijos, kad šią nuostatą būtų galima taikyti;
(183)siekiant išsaugoti galimybę MVĮ iniciatyva naudotis kaip priemone, kuri padeda didinti MVĮ konkurencingumą, būtina numatyti, kad valstybės narės visu programavimo laikotarpiu galėtų teikti įnašus MVĮ skirtai bendrai neribotai garantijai ir pakeitimo vertybiniais popieriais finansinėms priemonėms, taip pat būtina atnaujinti su šia galimybe susijusias nuostatas, kaip antai dėl ex ante vertinimo ir vertinimo;
(184)2015 m. birželio 25 d. priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), valstybėms narėms buvo siekiama sudaryti sąlygas naudotis ESI fondais, kad jos galėtų prisidėti prie reikalavimus atitinkančių projektų, kurie remiami ESIF dengiama ES garantija, finansavimo. Reikėtų nustatyti specialią nuostatą dėl reikalavimų ir sąlygų nustatymo, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos geresnei sąveikai ir papildomumui, kurie suteiktų galimybę ESIF ES garantijoje derinti ESI fondų lėšas ir EIB finansinius produktus;
(185)siekiant supaprastinti ir suderinti kontrolės ir audito reikalavimus ir patobulinti EIB bei kitų tarptautinių finansų įstaigų įgyvendinamų finansinių priemonių apskaitą, būtina iš dalies pakeisti finansinių priemonių valdymo ir kontrolės nuostatas, kad būtų galima palengvinti patikinimo procesą;
(186)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su kontrolės ataskaitų ir metinių audito ataskaitų modeliu, kaip nustatyta šio reglamento 40 straipsnio 1 dalyje. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011;
(187)siekiant užtikrinti derėjimą su finansinių pataisų traktavimu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, būtina paaiškinti, kad finansinių priemonių atveju turėtų būti leidžiama pavienį pažeidimą pakeisti tvarkingomis tos pačios operacijos išlaidomis, kad susijusios finansinės pataisos pasekmė nebūtų finansinės priemonės operacijos grynasis nuostolis;
(188)siekiant skatinti privačius investuotojus bendrai investuoti į viešosios politikos projektus, reikėtų nustatyti skirtingų sąlygų taikymo investuotojams koncepciją, pagal kurią tam tikromis konkrečiomis sąlygomis būtų leidžiama nustatyti, kad teikiant ESIF ES garantiją ESI fondams tektų antraeilė pozicija privataus investuotojo ir EIB finansinių produktų atžvilgiu. Taip pat reikėtų nustatyti tokio skirtingų sąlygų taikymo sąlygas, kai įgyvendinami ESI fondai;
(189)atsižvelgiant į tai, kad jau kurį laiką vyrauja žemos palūkanų normos, ir siekiant, kad finansines priemones įgyvendinančioms įstaigoms nekiltų nepagrįstų sunkumų, neigiamas palūkanas, susidariusias dėl ESI fondų investicijų pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 43 straipsnį, būtina leisti finansuoti iš finansinei priemonei sugrąžintų išteklių su sąlyga, kad vykdomas aktyvus ir stropus iždo valdymas;
(190)siekiant suderinti ataskaitų teikimo reikalavimus su naujuoju 43a straipsniu dėl skirtingų sąlygų taikymo investuotojams ir išvengti 46 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytos sąvokos „investicijų vertė“ ir 46 straipsnio 2 dalies i punkte nurodytos sąvokos „investicijų į nuosavą kapitalą vertė“ dubliavimosi, būtina atnaujinti Bendrųjų nuostatų reglamento 46 straipsnį;
(191)siekiant palengvinti ESI fondų įgyvendinimą, valstybėms narėms būtina suteikti galimybę tiesiogiai skirti sutartis dėl EIB / EIF, kitų TFĮ ir valstybei priklausančių bankų ar finansų įstaigų įgyvendinamų techninės paramos veiksmų;
(192)siekiant palengvinti operacijų, iš kurių gaunama pajamų, įgyvendinimą, bet kuriuo programos įgyvendinimo metu turėtų būti leidžiama sumažinti bendro finansavimo procentinį dydį, taip pat turėtų būti numatytos galimybės nacionaliniu lygmeniu nustatyti grynųjų pajamų procentais išreikštą fiksuotąją normą;
(193)atsižvelgiant į tai, kad buvo vėlai priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014, ir į tai, kad tuo reglamentu nustatomi pagalbos intensyvumo lygiai, būtina nustatyti tam tikras EJRŽF taikomas išimtis, susijusias su operacijomis, iš kurių gaunama pajamų;
(194)siekiant sumažinti gavėjams tenkančią administracinę naštą, reikėtų padidinti vertės ribą, iki kurios tam tikros operacijos neįtraukiamos į skaičiavimą ir neatsižvelgiama į jas įgyvendinant gautas pajamas;
(195)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ESI fondų ir kitų Sąjungos priemonių sąveikai, tam tikra iš anksto sutarta proporcinė patirtų išlaidų dalis gali būti atlyginama iš kitų ESI fondų ir Sąjungos priemonių;
(196)siekiant skatinti naudoti fiksuotąsias sumas ir atsižvelgiant į tai, kad fiksuotosios sumos turi būti nustatomos pagal sąžiningą, nešališką ir patikrinamą metodą, kuris turėtų užtikrinti patikimą finansų valdymą, reikėtų panaikinti taikytiną viršutinę fiksuotųjų sumų naudojimo ribą;
(197)siekiant sumažinti gavėjams tenkančią projektų įgyvendinimo administracinę naštą, reikėtų nustatyti naują supaprastintą finansavimo išlaidų apmokėjimo būdą, pagrįstą kitomis sąlygomis, nei operacijų išlaidos;
(198)atsižvelgiant į tai, kad, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 71 straipsniu, pareiga užtikrinti investicinių operacijų tęstinumą po paskutinio mokėjimo taikoma gavėjui ir kad tuo atveju, jei investicijos skirtos naujų mašinų ir įrenginių išperkamajai nuomai, paskutinis mokėjimas atliekamas sutarties galiojimo laikotarpio pabaigoje, ši pareiga tokios rūšies investicijoms neturėtų būti taikoma;
(199)siekiant užtikrinti, kad supaprastintas išlaidų apmokėjimas būtų taikomas kuo platesniu mastu, reikėtų nustatyti, kad tam tikros vertės ribos neviršijančioms ERPF ir ESF operacijoms būtų privaloma naudoti standartinius vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ar fiksuotąsias normas. Be to, reikėtų nustatyti, kad biudžeto projektais gali būti remiamasi kaip papildoma supaprastinto išlaidų apmokėjimo nustatymo metodika;
(200)siekiant sudaryti geresnes sąlygas anksčiau ir tikslingiau vykdyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su standartinių vieneto įkainių ar finansavimo taikant fiksuotąją normą nustatymu, su sąžiningu, nešališku ir patikrinamu jų apskaičiavimo metodu ir su finansavimu, kuris grindžiamas sąlygų, susijusių su programos įgyvendinimo ar jos tikslų pasiekimo pažanga, o ne su išlaidomis, įvykdymu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(201)siekiant sumažinti administracinę naštą, turėtų būti dažniau taikomos fiksuotosios normos, kurioms nustatyti nebūtina valstybių narių parengta metodika. Todėl reikėtų nustatyti dvi papildomas fiksuotąsias normas: vieną tiesioginėms išlaidoms personalui, kitą – likusioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, pagrįstoms išlaidomis personalui, apskaičiuoti. Be to, reikėtų plačiau paaiškinti išlaidų personalui skaičiavimo metodiką;
(202)siekiant didinti operacijų veiksmingumą ir poveikį, reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti nacionalinio masto operacijas ar operacijas, apimančias skirtingas programos sritis, taip pat suteikti daugiau galimybių įgyvendinant tam tikras investicijas patirti išlaidų už Sąjungos ribų;
(203)siekiant skatinti valstybes nares naudotis nepriklausomų ekspertų paslaugomis didelės apimties projektams įvertinti, išlaidas, susijusias su didelės apimties projektu, reikėtų leisti deklaruoti Komisijai prieš gaunant teigiamą nepriklausomo eksperto įvertinimą, kai tik Komisija informuojama apie susijusios informacijos pateikimą nepriklausomam ekspertui;
(204)siekiant remti bendrų veiksmų planų, kurie sumažins gavėjams tenkančią administracinę naštą, įgyvendinimą, būtina mažinti reguliavimo reikalavimus, susijusius su bendro veiksmų plano parengimu;
(205)siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos gavėjams, informacijos teikimo ir ryšių palaikymo taisyklės turėtų būti grindžiamos proporcingumo principu. Todėl svarbu paaiškinti informacijos teikimo ir ryšių palaikymo taisyklių taikymo sritį;
(206)siekiant sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti veiksmingą techninės paramos naudojimą skirtinguose fonduose ir skirtingų kategorijų regionuose, reikėtų didinti atitinkamų ribų, taikytinų valstybių narių techninei paramai, apskaičiavimo ir stebėsenos lankstumą;
(207)siekiant supaprastinti vykdymo struktūras, reikėtų paaiškinti, kad galimybė tai pačiai viešosios valdžios įstaigai vykdyti vadovaujančiosios, tvirtinančiosios ir audito institucijos funkcijas suteikiama ir įgyvendinant programas, kuriomis siekiama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo;
(208)reikėtų išsamiau apibūdinti vadovaujančiųjų institucijų pareigas, susijusias su išlaidų tikrinimu, kai atliekamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas;
(209)siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant ESI fondus ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (EPLSAF) gavėjai galėtų visapusiškai pasinaudoti galimu e. valdymo sprendimų supaprastinimu, o ypač siekiant palengvinti visapusišką elektroninį dokumentų valdymą, būtina paaiškinti, kad įvykdžius tam tikras sąlygas registravimas popieriuje nėra būtinas;
(210)siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą operacijoms, kurios remiamos pagal šį reglamentą, būtina nustatyti tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 pakeitimų taikymo pradžios datą;
(211)siekiant tam tikroms tikslinėms grupėms sudaryti palankesnes sąlygas naudotis ESF, tam tikriems rodikliams būtini duomenys turėtų būti renkami remiantis reprezentatyviąja imtimi ir du kartus per programavimo laikotarpį;
(212)siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir suderintą bei nediskriminacinį jauniesiems ūkininkams skirtos paramos įgyvendinimą, būtina numatyti, kad kaimo plėtros srityje sąvoka „įsisteigimo diena“, nurodoma susijusiose taisyklėse, būtų diena, kai įsisteigimo procesas prasideda veiksmu, kurį pareiškėjas turi atlikti, ir kad paramos paraiška turi būti pateikta per 24 mėnesius nuo tos dienos. Be to, iš patirties, įgytos per derybas dėl programų, matyti, kad reikėtų paaiškinti bendro jaunųjų ūkininkų įsisteigimo taisykles ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalyje nurodytas galimybių gauti paramą ribas ir kad reikėtų supaprastinti nuostatas dėl verslo plano trukmės;
(213)kad finansinės priemonės privačiajam sektoriui būtų pakankamai patrauklios, labai svarbu, kad jos būtų rengiamos bei įgyvendinamos lanksčiai. Tačiau iš patirties matyti, kad tam tikros konkrečioms priemonėms taikomos tinkamumo finansuoti taisyklės varžo kaimo plėtros programų finansinių priemonių įsisavinimą ir trukdo fondo valdytojams lanksčiai taikyti finansines priemones. Todėl tikslinga numatyti, kad tam tikros konkrečioms priemonėms nustatytos tinkamumo finansuoti taisyklės finansinėms priemonėms netaikomos. Dėl tos pačios priežasties tikslinga numatyti, kad parama verslui pradėti jauniesiems ūkininkams pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnį taip pat gali būti teikiama finansinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, reikėtų numatyti, kad tuo atveju, jei parama investicijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 17 straipsnį teikiama finansinėmis priemonėmis, investicijomis turi būti padedama siekti vieno ar kelių Sąjungos prioritetų kaimo plėtros srityje;
(214)dėl rinkos pokyčių ūkininkai šiandien patiria vis didesnę ekonominę riziką. Tačiau ši ekonominė rizika ne visuose žemės ūkio sektoriuose yra vienoda. Todėl tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės turėtų turėti galimybę teikti pagalbą ūkininkams tam tikram sektoriui skirtomis pajamų stabilizavimo priemonėmis, ypač sektoriuose, kuriuose pajamos smarkiai sumažėjo ir tai gali turėti didelį ekonominį poveikį tam tikrai žemės ūkio sričiai, su sąlyga, kad laikomasi tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų. Siekiant stebėti išlaidas, patirtas dėl šios naujos priemonės, reikėtų pritaikyti ir programos finansinio plano turinį. Be to, konkretus reikalavimas 2018 m. pateikti ataskaitą apie rizikos valdymo priemonę, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 36 straipsnio 5 dalyje, jau vykdomas teikiant ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl BŽŪP stebėsenos ir vertinimo, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 110 straipsnio 5 dalyje. Todėl 36 straipsnio 5 dalies antra pastraipa turėtų būti išbraukta;
(215)kiek tai susiję su tarpusavio pagalbos fondais, panašu, kad draudimas iš viešųjų fondų skirti bet kokį įnašą į pradinį pasirašytąjį kapitalą, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 38 straipsnio 3 dalyje ir 39 straipsnio 4 dalyje, trukdo tiems fondams veiksmingai veikti. Todėl šis draudimas turėtų būti išbrauktas;
(216)parama investicijoms į gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveiktos gamybos potencialo atkūrimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 18 straipsnio 1 dalies b punktą ir 24 straipsnio 1 dalį paprastai suteikiama visiems reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams. Todėl valstybės narės neturėtų būti įpareigotos nustatyti atkūrimo operacijų atrankos kriterijų. Be to, tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl operacijų pobūdžio atrankos kriterijų nustatyti neįmanoma, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti alternatyvius atrankos metodus;
(217)Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 59 straipsnyje apibrėžti didžiausi EŽŪFKP įnašo lygiai. Siekiant sumažinti kai kurių valstybių narių nacionalinių biudžetų patiriamą spaudimą ir paspartinti taip reikalingas investicijas Kipre, didžiausias įnašo lygis, siekiantis 100 %, nurodytas 59 straipsnio 4 dalies f punkte, turėtų būti taikomas iki programos užbaigimo. Be to, nuoroda į Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 nustatytą konkretų įnašo, skirto to paties reglamento 38 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai naujai finansinei priemonei, lygį turėtų būti paminėta 59 straipsnio 4 dalyje;
(218)pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 60 straipsnio 1 dalį gaivalinių nelaimių atveju taikant nepaprastąsias priemones, išlaidos, susijusios su programos pakeitimais, tinkamomis finansuoti gali būti laikomos nuo dienos, kurią gaivalinė nelaimė įvyko. Šia galimybe tinkamomis finansuoti pripažinti išlaidas, patirtas prieš pateikiant prašymą dėl programos pakeitimo, turėtų būti leidžiama naudotis ir kitomis aplinkybėmis, kaip antai katastrofinių įvykių ar reikšmingų ir staigių valstybės narės ar regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčių, be kita ko, staigių ir reikšmingų demografinių pokyčių dėl migracijos ar pabėgėlių priėmimo, atvejais;
(219)remiantis Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 60 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, investicijų į žemės ūkio sektorių atveju tinkamomis finansuoti laikomos tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savo programose numatyti, kad investicijų, susijusių su nepaprastųjų priemonių taikymu gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių, nepalankių klimato reiškinių ar reikšmingų ir staigių valstybės narės ar regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčių atvejais, išlaidos, patirtos po tokių įvykių, būtų laikomos tinkamomis finansuoti;
(220)siekiant skatinti taikyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 1 dalies b–d punktuose nurodytą supaprastintą išlaidų apmokėjimą, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 62 straipsnio 2 dalyje nustatytos EŽŪFKP skirtos taisyklės turi būti taikomos tik pagalbai, teikiamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, susijusiai su prarastomis pajamomis ir priežiūros išlaidomis, taip pat pagal to reglamento 28–31, 33 ir 34 straipsnius;
(221)Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 74 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės per keturis mėnesius nuo kaimo plėtros programos patvirtinimo pasikonsultuotų su tos programos stebėsenos komitetu dėl atrankos kriterijų. Taip valstybėms narės sukuriama netiesioginė prievolė iki tos dienos nustatyti visus atrankos kriterijus – net ir kvietimams teikti paraiškas, kurie bus skelbiami vėliau. Siekiant sumažinti nereikalingą administracinę naštą ir užtikrinti, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami tinkamiausiu būdu, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama atrankos kriterijus nustatyti ir stebėsenos komiteto nuomonės teirautis bet kuriuo metu iki kvietimų teikti paraiškas paskelbimo;
(222)taikant finansinės drausmės mechanizmą užtikrinama, kad Europos žemės ūkio garantijų fondo biudžetas atitiktų atitinkamas metines viršutines ribas, taip pat sukuriamas Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas. Atsižvelgiant į techninį koregavimo koeficiento nustatymo pobūdį ir glaudžias to koeficiento sąsajas su Komisijos išlaidų sąmata, išdėstoma jos metiniame biudžeto projekte, koregavimo koeficiento nustatymo procedūra turėtų būti supaprastinta, Komisiją įgaliojant tą koeficientą priimti laikantis patariamosios procedūros. Naujajame Finansiniame reglamente neapibrėžiama gavėjų, atitinkančių reikalavimus gauti kompensaciją už finansinės drausmės taikymą, visuma. Šis reglamentas turėtų būti tuo tikslu pritaikytas išlaikant esamą reikalavimus atitinkančių gavėjų apibrėžtį;
(223)siekiant suderinti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 87 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 38 straipsnyje išdėstytas automatiško įsipareigojimų panaikinimo taisykles, reikėtų pritaikyti 38 straipsnio 3 dalyje nurodytą datą, iki kurios valstybės narės turi pateikti Komisijai informaciją apie įsipareigojimų panaikinimo išimtis;
(224)siekiant suteikti teisinio aiškumo dėl sumų, susigrąžintų dėl laikino išmokų sumažinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnio 2 dalį, traktavimo, tokios sumos turėtų būti įtrauktos į to reglamento 43 straipsnyje pateiktą asignuotųjų įplaukų šaltinių sąrašą;
(225)iš sukauptos patirties matyti, kad taisyklė, kuri pirmą kartą buvo nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1290/2005 ir pagal kurią biudžetui ir valstybėms narėms lygiomis dalimis tenka rizika, susijusi su sumų, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų, išieškojimo trūkumu, jei tos sumos nebuvo išieškotos per pagrįstą laikotarpį (vadinamoji „50/50“ taisyklė), veikė tinkamai, kad biudžetas būtų apsaugotas nuo nuostolių. Tačiau dėl tokios sistemos tiek Europos Komisijai, tiek valstybėms narės tenka didelė administracinė ir buhalterinė našta. Todėl laikoma tikslinga atlikti tolesnį šio metodo pakeitimą ir pasibaigus atitinkamiems terminams visas susijusias sumas priskirti mokėti atitinkamoms valstybėms narėms, kad jos, kita vertus, galėtų į savo nacionalinius biudžetus įtraukti vėliau susigrąžintas sumas pasibaigus susijusioms susigrąžinimo procedūroms;
(226)siekiant užtikrinti, kad atsisakymas atlikti mokėjimus, kuriais nesilaikoma viešųjų pirkimų taisyklių, arba tokių mokėjimų susigrąžinimas atitiktų tokio reikalavimų nesilaikymo mastą ir kad būtų laikomasi proporcingumo principo, toks atsisakymas ar susigrąžinimas turėtų apsiriboti Komisijos nustatytais finansinių pataisų, kurios turėtų būti taikomos pagal pasidalijamąjį vykdymą patiriamoms išlaidoms minėtų taisyklių nesilaikymo atveju, dydžiais. Be to, tikslinga paaiškinti, kad toks nesilaikymas poveikį sandorių teisėtumui ir tvarkingumui turi tik tuo pačiu lygmeniu;
(227)iki šiol įgyta patirtis rodo, kad daugelyje valstybių narių buvo susiduriama su sunkumais įgyvendinant visus tris Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje išvardytus kriterijus, kuriuos atitinkantis asmuo laikomas aktyviu ūkininku. Siekiant sumažinti administracinę naštą, susijusią su tų trijų kriterijų įgyvendinimu, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė taikyti tik vieną ar du iš jų. Iš patirties taip pat matyti, kad kai kuriose valstybėse narėse bendros administracinės išlaidos, susijusios su aktyvaus ūkininko sąlygos tenkinimu, nusveria naudą, patiriamą dėl to, kad labai nedideliam skaičiui neaktyvių gavėjų uždraudžiama dalyvauti tiesioginės paramos schemose. Siekiant valstybėms narėms sudaryti sąlygas šias problemas spręsti būsimais paraiškų teikimo metais, joms turėtų būti suteikta galimybė visą 9 straipsnį taikyti pasirinktinai;
(228)per pirmuosius Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 įgyvendinimo metus įgyta patirtis parodė, kad kai kurios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus sistemą, nepanaudojo visos lėšų, turimų iki viršutinių biudžeto ribų, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2015/1089, sumos. Bazinės išmokos sistemą taikančios valstybės narės, siekdamos užtikrinti veiksmingesnį tų lėšų panaudojimą, jau turi galimybę su tam tikrais apribojimais paskirstyti teises į didesnės vertės išmokas nei pagal jų bazinės išmokos sistemą turima suma. Taikant tuos pačius bendrus apribojimus ir nepažeidžiant tiesioginių išmokų grynųjų viršutinių ribų, vienkartinės išmokos už plotus sistemą taikančioms valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama apskaičiuoti būtiną sumą, kuria galima būtų padidinti jų vienkartinės išmokos už plotus sistemos viršutinę ribą;
(229)siekiant užtikrinti, kad Reglamente (ES) Nr. 1307/2013 numatyta išmoka jauniesiems ūkininkams būtų prieinama kuo platesniu mastu, teisių į išmoką ar reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių valstybėms narėms tikslinga riboti tik tuo atveju, kai tokiu apribojimu užtikrinamas atitinkamų nuostatų dėl išmokų jauniesiems ūkininkams finansavimo laikymasis;
(230)pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 52 straipsnį valstybės narės tam tikromis sąlygomis gali teikti ūkininkams susietąją paramą, skirtą konkretiems žemės ūkio sektoriams arba konkretiems ūkininkavimo būdams, tiek, kiek reikia siekiant paskatinti išlaikyti esamą gamybos atitinkamuose sektoriuose arba regionuose lygį. Siekiant, kad gamybos lygis nebūtų išlaikomas, kai tai netikslinga dėl struktūrinių rinkos sutrikimų, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iki 2020 m. būtų leidžiama toliau mokėti savanorišką susietąją paramą remiantis gamybos vienetais, kuriems tokia parama buvo teikiama praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu. Dabartinės krizės aplinkybėmis šia laikina nukrypti leidžiančia nuostata siekiama ilgalaikiu laikotarpiu pasiekti savanoriškos susietosios paramos tikslo susijusiose zonose išlaikyti gamybos lygį;
(231)panašu, kad viena pagrindinių gamintojų organizacijų formavimosi kliūčių, ypač valstybėse narėse, kurios atsilieka organizavimo lygio požiūriu, yra tarpusavio pasitikėjimo ir ankstesnės patirties trūkumas. Šią kliūtį galėtų padėti pašalinti konsultuojamasis ugdymas, per kurį veikiančios gamintojų organizacijos nurodytų kryptį kitoms vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms, gamintojų grupėms ar atskiriems gamintojams, todėl toks ugdymas turėtų būti įtrauktas į vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų tikslus;
(232)be produktų pašalinimo iš rinkos, siekiant juos nemokamai paskirstyti, taip pat tikslinga skirti dotacijas konsultuojamojo ugdymo veiksmams, kuriais siekiama skatinti gamintojus steigti organizacijas, atitinkančias kriterijus gauti visišką Sąjungos finansavimą pagal esamų gamintojų organizacijų veiklos programas;
(233)krizės prevencijos ir valdymo priemonių taikymo sritis turėtų būti išplėsta ir apimti tarpusavio fondų papildymą, kuris galėtų tapti nauja kovos su krizėmis priemone;
(234)valstybėse narėse, kuriose vaisių ir daržovių sektoriaus gamybos organizavimas yra menkas, turėtų būti leidžiama skirti papildomus nacionalinius finansinius įnašus;
(235)siekiant užtikrinti veiksmingą, tikslingą ir tvarią paramą vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms ir jų asociacijoms, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, susijusius su valstybių narių, kurios gali teikti nacionalinę finansinę paramą gamintojų organizacijoms, sąrašu;
(236)siekiant supaprastinti, pirma, galiojančią leidimo valstybėms narėms teikti papildomą nacionalinę finansinę paramą gamintojų organizacijoms Sąjungos regionuose, kuriuose organizacijų steigimosi lygis yra itin žemas, procedūrą ir, antra, dalies nacionalinės finansinės paramos atlyginimo, jei tenkinamos papildomos sąlygos, procedūrą, galėtų būti nustatyta nauja sistema. Valstybės narės, kuriose organizacijų steigimosi lygis yra itin žemas ir 2013 m. nesiekė 20 % nacionaliniu lygmeniu, kaip nacionalinę pagalbą galėtų skirti papildomą procentinę parduodamos produkcijos vertės dalį, siekdamos tokio rezultato, kaip pagal galiojančią sistemą, pagal kurią iš pradžių suteikiamas leidimas, o vėliau Sąjunga atlygina išlaidas. Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti valstybių narių, kurios gali skirti papildomą nacionalinę paramą, sąrašą;
(237)iš patirties, įgytos taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 188 straipsnį, matyti, kad dėl būtinybės priimti aktus dėl paprastų matematinių procesų, susietų su kvotų paskirstymo tvarka, valdymo, kyla suvaržymų ir tų aktų priėmimas reikalauja daug išteklių, nors toks metodas nepasižymi jokiu ypatingu privalumu. Iš esmės Komisija šiuo atžvilgiu visiškai negali veikti savo nuožiūra, nes susijusi formulė jau nustatyta Komisijos reglamento (EB) 1301/2006 7 straipsnio 2 dalies nuostatose. Siekiant sumažinti susijusią administracinę naštą ir supaprastinti procesą, reikėtų numatyti, kad importo tarifinių kvotų paskirstymo rezultatus Komisija skelbs atitinkamame tekste interneto svetainėje. Be to, reikėtų įtraukti konkrečią nuostatą, numatančią, kad valstybės narės licencijas turėtų išduoti tik po to, kai Komisija paskelbia paskirstymo rezultatus;
(238)po 2017 m. gruodžio 31 d. EGF toliau turėtų laikinai teikti paramą jaunuoliams, kurie nedirba arba nesimoko ir kurie gyvena regionuose, atitinkančiuose paramos reikalavimus pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, nes tuos regionus neproporcingai paveikė didžiulis atleidimų skaičius;
(239)siekiant didinti intervencijos veiksmingumą, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) gali būti nustatyta derinimo priemonė ar priemonės. Tokiomis derinimo priemonėmis turėtų būti finansuojamos derinimo operacijos – veiksmai, kuriuos vykdant derinama negrąžinama Sąjungos biudžeto parama ir (arba) finansinės priemonės, be kita ko, EIVT nuosavo kapitalo ir EIVT skolos finansinės priemonės, ir EIB grupės (įskaitant EIB finansavimą pagal ESIF), plėtros ar kitų finansų įstaigų bei investuotojų teikiamas finansavimas;
(240)EIVT derinimo priemone turėtų būti siekiama stiprinti Sąjungos išlaidų didinamąjį poveikį, pritraukiant papildomų išteklių iš privačiųjų investuotojų. Be to, šia priemone turėtų būti užtikrinama, kad veiksmai, kuriems teikiama parama, taptų ekonomiškai ir finansiškai perspektyvūs;
(241)siekiant remti transeuropiniam transporto tinklui daugiausia pridėtinės vertės teikiančių projektų, susijusių su pagrindinio tinklo koridoriais, tarpvalstybiniais projektais ir projektais dėl kitų pagrindinio tinko atkarpų, įgyvendinimą, būtina leisti lanksčiai naudoti daugiametę darbų programą ir panaudoti iki 95 % finansinių biudžeto išteklių, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1306/2013;
(242)šiuo metu skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srities veiksmams remti gali būti naudojamos tik dotacijos ir viešieji pirkimai. Siekiant didžiausio veiksmingumo, tie veiksmai turėtų galėti būti remiami ir finansinėmis priemonėmis;
(243)intervencija skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityje turėtų būti pagrįsta paprastais ir lanksčiais principais, kad Sąjunga galėtų reaguoti į naujus politikos prioritetus ir susijusius finansavimo poreikius. Visų pirma, siekiant intervencijos tikslų šioje srityje, gali prireikti finansuoti tinklų paslaugas, kuriomis vienas ar keli nacionalinės infrastruktūros sujungiamos su pagrindinių paslaugų platforma (-omis), pvz., su tam tikros skaitmeninių paslaugų infrastruktūros elementais: skaičiavimo, saugojimo ir valdymo, ryšio įrenginiais;
(244)siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos vadovaujančiosioms institucijoms, dėl kurios galėtų nukentėti veiksmingas EPLSAF įgyvendinimas, tikslinga supaprastinti ir palengvinti neesminių veiklos programų elementų dalinio pakeitimo procedūrą;
(245)siekiant dar labiau supaprastinti EPLSAF lėšų naudojimą, tikslinga nustatyti papildomas nuostatas, susijusias su išlaidų tinkamumu finansuoti, visų pirma, su standartinių vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų taikymu;
(246)siekiant išvengti nesąžiningo elgesio su organizacijomis partnerėmis, pažeidimai, už kuriuos atsako tik įstaiga, kuriai pavestas paramos įsigijimas, neturėtų turėti poveikio organizacijų partnerių išlaidų tinkamumui finansuoti;
(247)tikslinga paaiškinti tinkamumo finansuoti taisyklių apibrėžtį, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą vykdant EPLSAF remiamas operacijas;
(248)siekiant supaprastinti EPLSAF įgyvendinimą ir išvengti teisinio netikrumo, reikėtų paaiškinti tam tikras valstybių narių pareigas, susijusias su valdymu ir kontrole;
(249)siekiant supaprastinti ESI fondų ir EPLSAF įgyvendinimą ir išvengti teisinio netikrumo, reikėtų paaiškinti tam tikras valstybių narių pareigas, susijusias su valdymu ir kontrole;
(250)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 652/2014 galimybė biudžetinius įsipareigojimus suskaidyti į metines išmokas numatoma tik tuo atveju, jeigu patvirtinamos daugiametės gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos, tyrimų programos, skirtos kenksmingiesiems organizmams aptikti, ir kenksmingųjų organizmų kontrolės atokiausiuose Sąjungos regionuose programos. Supaprastinimo sumetimais ir siekiant sumažinti administracinę naštą, ši galimybė turėtų būti taikoma ir įgyvendinant kitus Reglamente (ES) Nr. 652/2014 numatytus veiksmus;
(251)Sprendimu Nr. 541/2014/ES nustatyta kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) rėmimo programa finansuojama trijų Sąjungos finansavimo programų lėšomis – pagal programą „Copernicus“, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 377/2014, palydovinės navigacijos programas, nustatytas Reglamentu (ES) Nr. 1285/2013, ir specialiąją programą, kuria įgyvendinama programa „Horizontas 2020“, sukurtą Tarybos sprendimu Nr. 2013/743/ES. Atsižvelgiant į tai, SST rėmimo programai taikomi trys taisyklių rinkiniai. Dėl šios priežasties programa buvo įgyvendinama ne visai optimaliai, o Komisijai ir gavėjams teko neproporcinga administracinė našta. Nors būtina paisyti visų trijų finansavimo programų tikslų, užduočių ir taikymo srities, SST rėmimo programos dotacijų skyrimo ir valdymo procesui turėtų būti taikomas tik vienas taisyklių rinkinys, siekiant supaprastinti SST paramos programos įgyvendinimą ateityje;
(252)šį reglamentą reikėtų persvarstyti tik tuomet, kai būtina, tačiau vėliausiai likus dvejiems metams iki kiekvienos daugiametės finansinės programos pabaigos. Persvarstymą vykdant per dažnai, atsiranda neproporcingų sąnaudų, susijusių su administracinių struktūrų ir procedūrų pritaikymu prie naujų taisyklių. Be to, norint padaryti svarias išvadas dėl galiojančių taisyklių taikymo, laikotarpis gali būti per trumpas;
(253)reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas. Siekiant netrukdyti taikyti konkretiems sektoriams skirtų taisyklių, kuriose gali būti nurodomi sprendimai dėl dotacijos, tikslinga nurodyti, kad sprendimus dėl dotacijos galima ir toliau priimti vadovaujantis jų pagrindiniais teisės aktais. Siekiant užtikrinti perėjimą prie naujo sprendimų, kuriais leidžiama taikyti fiksuotąją sumą, vieneto įkainius ar fiksuotąsias normas, priėmimo mechanizmo, atsakingiems leidimus suteikiantiems pareigūnams tikslinga leisti iš dalies pakeisti susijusius galiojančius sprendimus,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I DALIS
FINANSINIS REGLAMENTAS
I ANTRAŠTINĖ DALIS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas
Šiame reglamente nustatomos Europos Sąjungos ir Euratomo bendrojo biudžeto sudarymo ir vykdymo, taip pat ataskaitų pateikimo ir audito taisyklės.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1.Pareiškėjas – fizinis asmuo arba juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas, kuris pateikė paraišką dalyvauti dotacijų skyrimo procedūroje ar apdovanojimų konkurse.
2.Paraiškos dokumentai – pasiūlymas, dalyvavimo prašymas, dotacijos paraiška ar paraiška dalyvauti apdovanojimų konkurse.
3.Skyrimo procedūra – viešųjų pirkimų procedūra, dotacijos skyrimo procedūra, apdovanojimų konkursas arba ekspertų ar subjektų, naudojančių Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, atrankos procedūra.
4.Pagrindinis teisės aktas – teisės aktas, kuriame nustatomas veiksmo ir atitinkamų biudžete numatytų išlaidų ar iš biudžeto dengiamos biudžeto garantijos arba finansinės paramos vykdymo teisinis pagrindas.
Pagrindinis teisės aktas gali būti vienos iš šių formų:
a)taikant Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (Euratomo sutartį), reglamentas, direktyva arba sprendimas, apibrėžti SESV 288 straipsnyje, arba
b)taikant Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) V antraštinę dalį, viena iš formų, nurodytų ES sutarties 28 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 33 straipsnyje, 42 straipsnio 4 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje.
Rekomendacijos ir nuomonės nėra pagrindiniai teisės aktai.
5.Naudos gavėjas – fizinis asmuo arba juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas, su kuriuo pasirašytas susitarimas dėl dotacijos.
6.Derinimo operacija – veiksmas, atliekamas įgyvendinant derinimo priemonę, kuria ES biudžeto negrąžintinų rūšių parama ir (arba) finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, komercinių finansų įstaigų ir investuotojų finansinėmis priemonėmis. Derinimo operacijos gali apimti parengiamąjį veiksmą, kuriuo skatinamos potencialios finansų įstaigų investicijos.
7.Derinimo priemonė – priemonė, sukurta kaip Komisijos ir plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, komercinių finansų įstaigų ir investuotojų bendradarbiavimo sistema, kuria siekiama įgyvendinti tam tikrus prioritetinius Sąjungos tikslus ir politiką vykdant derinimo operacijas ir kitus atskirus veiksmus.
8.Biudžetinis įsipareigojimas – operacija, kuria atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atideda biudžeto asignavimus tolesniems mokėjimams atlikti.
9.Biudžeto garantija – teisinis Sąjungos įsipareigojimas remti veiksmų programą, į Sąjungos biudžetą įtraukiant finansinį įsipareigojimą, vykdytiną programos įgyvendinimo metu įvykus tam tikram įvykiui.
10.Pastatų sutartis – sutartis, kuri apima žemės, pastatų arba kito nekilnojamojo turto pirkimą, ilgalaikę nuomą, uzufruktą, išperkamąją nuomą, nuomą arba pirkimą išsimokėtinai su galimybe pirkti arba be jos. Sutartis apima tiek esamus pastatus, tiek neužbaigtus pastatus, jeigu kandidatas jiems gavo galiojantį statybos darbų leidimą, išskyrus atvejus, kai pastatas suprojektuotas pagal perkančiosios organizacijos specifikacijas.
11.Kandidatas – ekonominės veiklos vykdytojas, siekiantis būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, konkurso procedūroje su derybomis, konkurenciniame dialoge, inovacijų partnerystėje, projektų konkurse ar derybų procedūroje.
12.Centrinė perkančioji organizacija – perkančioji organizacija, vykdanti centralizuotą pirkimo veiklą ir, kai taikytina, pagalbinę pirkimo veiklą.
13.Patikrinimas – tam tikro įplaukų ar išlaidų operacijos aspekto patikrinimas.
14.Koncesijos sutartis – atlygintinė sutartis, kurią raštu sudaro vienas ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir viena arba daugiau perkančiųjų organizacijų, kaip apibrėžta 168 ir 172 straipsniuose ir kuria ekonominės veiklos vykdytojui pavedama vykdyti darbus arba teikti ir valdyti paslaugas (toliau – koncesija). Atlygį sudaro tik teisė vykdyti darbus ar teikti paslaugas arba ta teisė kartu su mokėjimu. Koncesijos sutartimi koncesininkui perduodama veiklos rizika, susijusi su tų darbų vykdymu arba paslaugų teikimu ir apimanti paklausos ar pasiūlos riziką arba abiejų šių rūšių riziką. Laikoma, kad koncesininkas prisiima veiklos riziką, kai įprastomis veiklos sąlygomis nėra garantijų, kad bus atgautos vykdant darbus ar teikiant paslaugas atliktos investicijos ar patirtos sąnaudos.
15.Neapibrėžtasis įsipareigojimas – galimas finansinis įsipareigojimas, kuris gali atsirasti priklausomai nuo būsimo įvykio rezultatų.
16.Sutartis – viešojo pirkimo arba koncesijos sutartis.
17.Rangovas – ekonominės veiklos vykdytojas, su kuriuo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis.
18.Kontrolė – visos priemonės, kurių imamasi siekiant pateikti pagrįstą patikinimą, veiksmai yra veiksmingi, efektyvūs ir ekonomiški, ataskaitos patikimos, vykdoma turto ir informacijos apsauga, sukčiavimo ir pažeidimų prevencija, nustatymas, ištaisymas ir tolesni su tokiu sukčiavimu ir pažeidimais susiję veiksmai bei tinkamas rizikos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, valdymas, atsižvelgiant į daugiametį programų ir atitinkamų mokėjimų pobūdį. Kontrolė gali apimti įvairius patikrinimus, taip pat bet kokios politikos ir procedūros, skirtų pirmame sakinyje aprašytiems tikslams pasiekti, įgyvendinimą.
19.Susitarimas dėl įnašo – susitarimas, sudarytas su subjektais ir asmenimis pagal 61 straipsnio 1 dalies c punkto ii–viii papunkčius.
20.Garantijos šalis – kita šalis, kuriai suteikiama Sąjungos biudžeto garantija.
21.Krizė – padėtis, kai kyla tiesioginė ir neišvengiama grėsmė, kuri gali išaugti į ginkluotą konfliktą arba destabilizuoti šalį. Krizės taip pat apima situacijas, kurias nulemia gaivalinės nelaimės, žmogaus sukeltos krizės, kaip antai karai ir kiti konfliktai, arba ypatingos aplinkybės, kurių palyginamasis poveikis, inter alia, susijęs su klimato kaita, suniokota aplinka, energijos ir gamtos išteklių trūkumu arba dideliu skurdu.
22.Dinaminė pirkimo sistema – vien elektroninis procesas, skirtas įprastiems pirkimams atlikti.
23.Ekonominės veiklos vykdytojas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant viešąjį subjektą, ar tokių asmenų grupė, kurie siūlo tiekti produktus, vykdyti darbus arba teikti paslaugas ar nekilnojamąjį turtą.
24.Investicijos į nuosavą kapitalą – kapitalo suteikimas įmonei, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant mainais už visą ar dalinę tos įmonės nuosavybę, kai investuotojas į nuosavą kapitalą papildomai gali prisiimti tam tikrą įmonės valdymo kontrolę ir gali gauti dalį įmonės pelno.
25.Galutinis administracinis sprendimas – administracinės institucijos priimtas sprendimas, kuris yra galutinis ir privalomas vykdyti pagal taikytiną teisę.
26.Finansinis turtas – bet koks turtas, kuris yra pinigai, kito subjekto nuosavo kapitalo priemonė ar sutartinė teisė iš kito subjekto gauti pinigų ar kitokio finansinio turto.
27.Finansinės priemonės – iš biudžeto teikiamos Sąjungos finansinės paramos priemonės, kuriomis siekiama vieno ar kelių konkrečių Sąjungos politikos tikslų. Tokios priemonės gali būti investicijos į nuosavą kapitalą ar į kvazinuosavą kapitalą, paskolos ar garantijos arba kitos rizikos pasidalijimo priemonės, kurios prireikus gali būti derinamos su kitų formų finansine parama, pagal pasidalijamojo vykdymo principą valdomomis lėšomis ar EPF lėšomis.
28.Finansinis įsipareigojimas – bet kuris įsipareigojimas, kuris yra sutartinė prievolė kitam subjektui suteikti pinigų ar kitokio finansinio turto.
29.Bendroji sutartis – vieno arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir vienos arba daugiau perkančiųjų organizacijų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kuria siekiama nustatyti konkrečių ja grindžiamų sutarčių, kurios bus skiriamos per tam tikrą laikotarpį, sąlygas, visų pirma nustatyti kainą ir prireikus numatyti kiekį.
30.Garantija – rašytinis įsipareigojimas prisiimti atsakomybę už visą trečiosios šalies skolą ar jos dalį arba už prievolę ar už sėkmingą tos trečiosios šalies prievolių vykdymą, jeigu tokia garantija panaudojama, pvz., paskolos įsipareigojimų nevykdymo atveju.
31.Garantija pagal pareikalavimą – garantija, kurią garantas privalo vykdyti pareikalavus garantijos šaliai, nepaisydamas jokių susijusios prievolės vykdymo užtikrinimo trūkumų.
32.Teisinis įsipareigojimas – veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima arba nustato prievolę, kurią vykdant vėliau atliekamas mokėjimas ar mokėjimai ir išlaidos pripažįstamos dengiamomis iš biudžeto. Taikant I dalies V antraštinę dalį, išskyrus 134 straipsnį, terminas „teisinis įsipareigojimas“ taip pat apima finansinius partnerystės pagrindų susitarimus ir bendrąsias sutartis.
33.Sverto poveikis – tinkamumo kriterijus atitinkantiems galutiniams gavėjams teikiamo finansavimo suma, padalyta iš Sąjungos įnašo sumos.
34.Paskola – susitarimas, kuriuo skolintojas įsipareigoja pateikti skolininkui sutarto dydžio pinigų sumą sutartam laikotarpiui, o skolininkas įsipareigoja per sutartą laikotarpį grąžinti tą sumą.
35.Mažos vertės dotacija – ne didesnė kaip 60 000 EUR dotacija.
36.Vykdymo metodas – biudžeto vykdymo metodas, aprašytas 61, 62 ar 149 straipsniuose, t. y. tiesioginis, netiesioginis ir pasidalijamasis vykdymas.
37.Su kitais paramos teikėjais vykdomas veiksmas – bet koks veiksmas, kai Sąjungos lėšos sutelkiamos bent su vieno kito paramos teikėjo lėšomis.
38.Didinamasis poveikis – tinkamumo kriterijus atitinkančių galutinių gavėjų investicijos, padalytos iš Sąjungos įnašo sumos.
39.Pari passu – vienodos teisės (lygiateisiškumas).
40.Dalyvis – viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantis kandidatas ar konkurso dalyvis, dotacijos skyrimo procedūroje dalyvaujantis pareiškėjas, ekspertų atrankos procedūroje dalyvaujantis ekspertas, apdovanojimų konkurse dalyvaujantis pareiškėjas ar subjektas arba asmuo, dalyvaujantis procedūroje dėl Sąjungos lėšų naudojimo pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą.
41.Pirkimo dokumentas – dokumentas, kurį pateikė arba nurodė perkančioji organizacija ir kuriame apibūdinami ar nustatomi viešųjų pirkimų procedūros elementai, įskaitant:
a)157 straipsnyje nustatytas viešinimo priemones;
b)kvietimą pateikti pasiūlymus;
c)pasiūlymo specifikacijas, į kurias įtraukiamos techninės specifikacijos ir atitinkami kriterijai arba aprašomieji dokumentai konkurencinio dialogo atveju;
d)sutarties projektą.
42.Viešojo pirkimo sutartis – atlygintinė sutartis, kurią raštu sudaro vienas ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir viena arba daugiau perkančiųjų organizacijų, kaip apibrėžta 168 ir 172 straipsniuose ir pagal kurią už visą ar iš dalies iš biudžeto sumokėtą kainą įgyjama kilnojamojo arba nekilnojamojo turto, vykdomi darbai arba teikiamos paslaugos.
43.Viešojo pirkimo sutartys apima:
a)pastatų sutartis;
b)tiekimo sutartis;
c)darbų sutartis;
d)paslaugų sutartis.
44.Apdovanojimas – finansinis įnašas, suteikiamas kaip apdovanojimas konkurso laimėtojams.
45.Viešieji pirkimai – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas darbų, prekių ar paslaugų pirkimas pagal sutartį ir žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimas arba nuoma iš tų perkančiųjų organizacijų pasirinktų ekonominės veiklos vykdytojų.
46.Investicija į kvazinuosavą kapitalą – tarpinę vietą tarp nuosavo kapitalo ir skolinio finansavimo užimanti finansavimo rūšis, susijusi su didesne rizika negu pirmaeilės skolos ir su mažesne rizika negu bendras kapitalas. Investicijos į kvazinuosavą kapitalą gali būti vykdomos kaip investicijos į skolos vertybinius popierius (paprastai neužtikrintus ir subordinuotus, kuriuos kai kuriais atvejais galima pakeisti į akcijas) arba privilegijuotąsias akcijas.
47.Gavėjas – naudos gavėjas, rangovas, atlygį gaunantis išorės ekspertas, asmuo arba subjektas, gaunantis apdovanojimus ar lėšas pagal finansinę priemonę arba naudojantis Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą.
48.Atpirkimo sandoris – vertybinių popierių pardavimas už pinigus sudarant susitarimą juos atpirkti nurodytą datą ateityje arba pagal pareikalavimą.
49.Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros asignavimai – asignavimai, įrašomi arba vienoje iš biudžeto antraštinių dalių, susijusių su netiesioginių mokslinių tyrimų arba tiesioginių mokslinių tyrimų politikos sritimis, arba skyriuje, susijusiame su mokslinių tyrimų veikla, nurodyta kitoje antraštinėje dalyje.
50.Rizikos pasidalijimo priemonė – finansinė priemonė, kuria sudaromos sąlygos dviem ar daugiau subjektų pasidalyti apibrėžta rizika, jei tikslinga, mainais už sutartą atlygį.
51.Paslaugų sutartis – sutartis, apimanti visas intelektines ir neintelektines paslaugas, išskyrus paslaugas, kurias apima tiekimo, darbų ir pastatų sutartys.
52.Tarnybos nuostatai – Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68.
53.Subrangovas – ekonominės veiklos vykdytojas, kurį pasiūlė kandidatas, konkurso dalyvis arba rangovas sutarties daliai įgyvendinti arba naudos gavėjas daliai užduočių, kurių įgyvendinimas bendrai finansuojamas dotacija, atlikti.
54.Narystės mokestis – suma, mokama organizacijoms, kurių narė yra Sąjunga, vadovaujantis atitinkamos organizacijos biudžeto sprendimais ir mokėjimo sąlygomis.
55.Tiekimo sutartis – sutartis, apimanti prekių pirkimą, išperkamąją nuomą, nuomą arba pirkimą išsimokėtinai su galimybe pirkti arba be jos. Tiekimo sutartis papildomai gali apimti vietos parinkimo ir montavimo operacijas.
56.Techninė parama – nepažeidžiant konkretiems sektoriams taikomų taisyklių, tai programai ar veiksmui įgyvendinti reikalinga parama ir gebėjimų stiprinimo veikla, visų pirma parengiamoji, valdymo, stebėjimo, vertinimo, audito ir kontrolės veikla.
57.Konkurso dalyvis – pasiūlymą pateikęs ekonominės veiklos vykdytojas.
58.Sąjunga – Europos Sąjunga, Europos atominės energijos bendrija arba abi, priklausomai nuo konteksto.
59.Sąjungos institucija – Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba, Europos Komisija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, Europos ombudsmenas, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT); Europos Centrinis Bankas nelaikomas Sąjungos institucija.
60.Pardavėjas – ekonominės veiklos vykdytojas, užregistruotas pardavėjų, kurie kviečiami pateikti dalyvavimo paraiškas arba pasiūlymus, sąraše.
61.Darbas – visų statybos ar civilinės inžinerijos darbų rezultatas, kurio pakanka ekonominei ar techninei funkcijai atlikti.
62.Darbų sutartis – sutartis, apimanti darbo (-ų), susijusio (-ių) su kuria nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų II priede nurodyta veikla, atlikimą arba ir atlikimą, ir projektavimą, arba darbo atlikimą bet kokiomis priemonėmis, laikantis perkančiosios organizacijos, darančios lemiamą įtaką darbo pobūdžiui ar projektavimui, nurodytų reikalavimų.
3 straipsnis
Antrinės teisės aktų atitiktis šiam reglamentui
1.Pagrindinio teisės akto nuostatos dėl biudžeto įplaukų ir išlaidų vykdymo turi atitikti II antraštinėje dalyje nustatytus biudžeto principus.
2.Nedarant poveikio 1 daliai, bet kuriame teisėkūros institucijai pateiktame pasiūlyme arba pasiūlymo pakeitime, kuriame yra nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo nuostatų, išskyrus tas, kurios pateikiamos II antraštinėje dalyje, arba nuo pagal šį reglamentą priimtų deleguotųjų aktų, aiškiai nurodomos tokios nukrypti leidžiančios nuostatos, o jas pateisinančios konkrečios priežastys nurodomos tokių pasiūlymų konstatuojamosiose dalyse ir aiškinamajame memorandume.
4 straipsnis
Laikotarpiai, datos ir terminai
Jei nenustatyta kitaip, šiame reglamente nustatytiems galutiniams terminams taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71.
5 straipsnis
Asmens duomenų apsauga
Pagal šį reglamentą surinkti asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Direktyva 95/46/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 45/2001. Apie tai informuojamas viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantis kandidatas ar konkurso dalyvis, dotacijos skyrimo procedūroje dalyvaujantis pareiškėjas, ekspertų atrankos procedūroje dalyvaujantis ekspertas, apdovanojimų konkurse dalyvaujantis pareiškėjas ar subjektas arba asmuo, dalyvaujantis procedūroje dėl Sąjungos lėšų naudojimo pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, taip pat naudos gavėjas, rangovas, atlygį gaunantis išorės ekspertas ar kitas asmuo arba subjektas, gaunantis apdovanojimus arba naudojantis Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
BIUDŽETAS IR BIUDŽETO PRINCIPAI
6 straipsnis
Biudžeto principų laikymasis
Biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo, kuriam užtikrinti būtina efektyvi ir veiksminga vidaus kontrolė, ir skaidrumo principų, kaip nustatyta šiame reglamente, nebent šiame reglamente būtų nustatyta kitaip.
1 SKYRIUS
Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai
7 straipsnis
Biudžeto taikymo sritis
1.Biudžete kiekvieniems finansiniams metams numatomos ir patvirtinamos visos Sąjungai būtinomis laikomos įplaukos ir išlaidos. Biudžetą sudaro:
a)Sąjungos įplaukos ir išlaidos, įskaitant administracines išlaidas, kurias lemia ES sutarties nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos, ir veiklos išlaidas, reikalingas šioms nuostatoms įgyvendinti, kai jos yra įskaitomos į biudžetą;
b)Europos atominės energijos bendrijos įplaukos ir išlaidos.
2.Biudžetą sudaro diferencijuotieji asignavimai, kurie susideda iš įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų, ir nediferencijuotieji asignavimai.
Asignavimai, kuriuos leidžiama naudoti finansiniais metais, yra šie:
a)asignavimai, numatyti biudžete, įskaitant taisomuosius biudžetus;
b)perkelti asignavimai;
c)asignavimai, kuriuos vėl leidžiama naudoti vadovaujantis 14 straipsniu;
d)asignavimai, gaunami iš išankstinio finansavimo mokėjimų, kurie buvo grąžinti pagal 12 straipsnio 3 dalies b punktą;
e)asignavimai, suteikti gavus asignuotąsias įplaukas tais arba ankstesniais finansiniais metais ir nepanaudoti.
3.Įsipareigojimų asignavimus sudaro bendros finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų išlaidos, atsižvelgiant į 112 straipsnio 2 dalį.
4.Mokėjimų asignavimus sudaro mokėjimai, atliekami vykdant tais arba ankstesniais finansiniais metais prisiimtus teisinius įsipareigojimus.
5.Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netrukdo bendrai paskirti asignavimų arba vykdyti biudžetinių įsipareigojimų kasmetinėmis išmokų dalimis, kaip atitinkamai numatyta 110 straipsnio 1 dalies b punkte ir 110 straipsnio 2 dalyje.
8 straipsnis
Konkrečios vieningumo ir biudžeto tikslumo principų taisyklės
1.Visos įplaukos ir išlaidos įrašomos į tam tikrą biudžeto eilutę.
2.Jokios išlaidos negali būti skiriamos arba patvirtinamos viršijant nustatytus asignavimus.
3.Palūkanos, sukauptos už išankstinio finansavimo iš biudžeto mokėjimus, nėra mokėtinos Sąjungai, nebent susitarimuose dėl įnašo ar finansavimo susitarimuose būtų nustatyta kitaip.
2 SKYRIUS
Metinio periodiškumo principas
9 straipsnis
Finansiniai metai
Biudžeto asignavimus leidžiama naudoti finansiniais metais, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.
10 straipsnis
Įplaukų ir asignavimų biudžetinė apskaita
1.Finansinių metų įplaukos įrašomos į tų finansinių metų sąskaitas, remiantis tais finansiniais metais surinktomis sumomis. Tačiau, vadovaujantis Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 609/2014, kitų finansinių metų sausio mėnesio nuosavi ištekliai gali būti sumokėti iš anksto.
2.Pridėtinės vertės mokesčiu pagrįstų nuosavų išteklių ir bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų išteklių įrašus galima tikslinti vadovaujantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 609/2014
3.Įsipareigojimai įrašomi į sąskaitas remiantis iki gruodžio 31 d. prisiimtais teisiniais įsipareigojimais. 110 straipsnio 4 dalyje nurodyti bendri biudžetiniai įsipareigojimai išimties tvarka į sąskaitas įrašomi remiantis iki gruodžio 31 d. prisiimtais biudžetiniais įsipareigojimais.
4.Mokėjimai į finansinių metų sąskaitas įrašomi remiantis apskaitos pareigūno iki tų metų gruodžio 31 d. atliktais mokėjimais.
5.Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių:
a)Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) išlaidos į finansinių metų sąskaitas įrašomos remiantis Komisijos iki tų finansinių metų gruodžio 31 d. valstybėms narėms sugrąžintais mokėjimais, jei mokėjimo pavedimą apskaitos pareigūnas gauna iki kitų finansinių metų sausio 31 d.;
b)pagal pasidalijamojo vykdymo principą valdomos išlaidos, išskyrus EŽŪGF išlaidas, į finansinių metų sąskaitas įrašomos remiantis Komisijos iki tų finansinių metų gruodžio 31 d. valstybėms narėms grąžintomis sumomis, įskaitant išlaidas, padengiamas iki kitų finansinių metų sausio 31 d., kaip nustatyta 28 ir 29 straipsniuose.
11 straipsnis
Asignavimų paskyrimas įsipareigojimams
1.Priėmus biudžetą, į biudžetą įrašyti asignavimai gali būti paskiriami įsipareigojimams nuo sausio 1 d.
2.Nuo finansinių metų spalio 15 d. EŽŪGF įprastos administracinės išlaidos ir įprastos valdymo išlaidos gali būti iš anksto paskirtos pagal kitiems finansiniams metams numatytiems asignavimams.
Tačiau tokie įsipareigojimai nėra didesni už:
a)vieną ketvirtadalį asignavimų, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu skirtų atitinkamos einamųjų finansinių metų biudžeto eilutės įprastoms administracinėms išlaidoms, jeigu tos išlaidos buvo patvirtintos paskutiniame tinkamai priimtame biudžete;
b)tris ketvirtadalius visų atitinkamų asignavimų, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu einamaisiais finansiniais metais skirtų įprastoms EŽŪGF valdymo išlaidoms, jeigu tų išlaidų principas nustatytas galiojančiame pagrindiniame teisės akte.
12 straipsnis
Asignavimų panaikinimas ir perkėlimas
1.Asignavimai, nepanaudoti iki finansinių metų, kuriems jie buvo skirti, pabaigos, panaikinami, nebent jie perkeliami vadovaujantis 2 ir 3 dalimis.
2.Iki vasario 15 d. priimtu susijusios institucijos sprendimu gali būti perkelti, tačiau tik į kitus finansinius metus, asignavimai, skirti padengti:
a)sumoms, atitinkančioms įsipareigojimų asignavimus ir nediferencijuotuosius asignavimus, kurių paskyrimo procedūros parengiamųjų etapų didžioji dalis yra užbaigta iki gruodžio 31 d. Tokios sumos gali būti paskirtos iki kitų metų kovo 31 d., išskyrus su statybos projektais susijusius nediferencijuotuosius asignavimus, kurie gali būti paskirti iki kitų finansinių metų gruodžio 31 d.;
b)sumoms, kurių prireikia, kai teisės aktų leidėjas priima pagrindinį teisės aktą paskutinį finansinių metų ketvirtį ir Komisija nespėja skirti tam tikslui numatytų asignavimų iki gruodžio 31 d. Tokios sumos gali būti paskirtos iki kitų finansinių metų gruodžio 31 d.;
c)mokėjimų asignavimams, kurių reikia egzistuojantiems įsipareigojimams arba įsipareigojimams, susijusiems su į kitą laikotarpį perkeltais įsipareigojimų asignavimais, padengti, kai atitinkamose kitų finansinių metų biudžeto eilutėse numatytų asignavimų nepakanka toms reikmėms patenkinti;
d)nepaskirtiems asignavimams, susijusiems su veiksmais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalyje.
Tokia perkeliamų asignavimų suma, kuri negali viršyti 2 % biudžeto valdymo institucijos patvirtintų pradinių asignavimų, negali būti didesnė už tiesioginių išmokų koregavimo, atlikto praėjusiais finansiniais metais pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnį, sumą. Perkelti asignavimai grąžinami į tas biudžeto eilutes, kurios apima veiksmus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalies b punkte;
e)finansinių metų pradžioje nepaskirtiems asignavimams, susijusiems su 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II), 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė, ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui, nurodytomis lėšomis; tokie perkeliami asignavimai negali viršyti 10 % kiekvienai priemonei skirtų pradinių asignavimų.
Iki kovo 15 d. susijusi institucija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie priimtą sprendimą perkelti asignavimus. Ji taip pat pagal kiekvieną biudžeto eilutę nurodo, kaip kiekvienam perkėlimui taikomi a, b ir c punktuose nustatyti kriterijai.
3.Automatiškai perkeliami asignavimai, skirti padengti:
a)sumoms, atitinkančioms neatidėliotinos pagalbos rezervo ir Europos Sąjungos krizių rezervo įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, taip pat Europos Sąjungos solidarumo fondo įsipareigojimų asignavimus;
b)sumoms, atitinkančioms vidaus asignuotąsias įplaukas.
Sumos, nurodytos a ir b punktuose, gali būti perkeltos tik į kitus finansinius metus ir priskirtos iki gruodžio 31 d., išskyrus vidaus asignuotąsias įplaukas iš pastatų ir žemės nuomos bei pardavimo, nurodyto 20 straipsnio 3 dalies g punkte, kurios gali būti perkeliamos tol, kol bus visiškai panaudotos. Įsipareigojimų asignavimus, nurodytus Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 ir Reglamente (ES) Nr. 514/2014, turimus gruodžio 31 d. ir atsiradusius iš išankstinio finansavimo mokėjimų susigrąžinimo, galima perkelti į kitą laikotarpį iki programos užbaigimo ir prireikus juos panaudoti, jei nebėra kitų įsipareigojimų asignavimų;
c)sumoms, atitinkančioms išorės asignuotąsias įplaukas.
Šios sumos perkeliamos automatiškai ir visiškai panaudojamos iki tol, kol įvykdomos visos su programa arba veiksmu susijusios operacijos, kuriems jos skirtos, arba gali būti perkeltos ir panaudotos tolesnei programai arba veiksmui įgyvendinti.
Ši nuostata netaikoma 20 straipsnio 2 dalies g punkto iii papunktyje nurodytoms įplaukoms – jei joms numatyti asignavimai nepaskiriami per penkerius metus, tokie asignavimai panaikinami.
Išorės asignuotosios įplaukos, gaunamos dėl Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių narių dalyvavimo tam tikrose Sąjungos programose, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies e punkte, tvarkomos pagal prie Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE susitarimo) pridėtą 32 protokolą;
d)su EŽŪGF susijusiems mokėjimų asignavimams, atsirandantiems dėl išmokų mokėjimo sustabdymo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnį.
4.Nediferencijuotieji asignavimai, dėl kurių teisinis įsipareigojimas prisiimamas finansinių metų pabaigoje, išmokami iki kitų finansinių metų pabaigos.
5.Nedarant poveikio 3 daliai, į rezervą įtraukti asignavimai ir asignavimai personalo išlaidoms neperkeliami. Taikant šį straipsnį personalo išlaidos apima institucijų narių ir darbuotojų, kuriems galioja Tarnybos nuostatai, atlyginimus ir kitas išmokas.
13 straipsnis
Asignavimų panaikinimas
1.Tais atvejais, kai įsipareigojimai panaikinami bet kuriais finansiniais metais, einančiais po finansinių metų, kuriais asignavimai buvo paskirti, dėl tos priežasties, kad veiksmai, kuriems jie buvo numatyti, nebuvo visiškai arba iš dalies įgyvendinti, atitinkami asignavimai atšaukiami, nebent 3 dalyje ir 14 straipsnyje būtų nustatyta kitaip.
2.Tuo atveju, kai sumos turi būti paskirtos iki kovo 31 d. pagal 12 straipsnio 2 dalį, o atitinkami asignavimai panaikinami po kovo 31 d., tie asignavimai atšaukiami.
3.Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nurodyti asignavimai vadovaujantis tuo reglamentu panaikinami automatiškai.
4.Reglamente (ES) Nr. 514/2014 nurodyti asignavimai vadovaujantis tuo reglamentu panaikinami automatiškai.
5.Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos 20 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išorės asignuotosioms įplaukoms.
14 straipsnis
Galimybė vėl panaudoti panaikintus asignavimus
1.Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 ir Reglamente (ES) Nr. 223/2014 nurodytus panaikintus asignavimus gali būti leidžiama vėl naudoti, jei padaryta akivaizdi klaida išimtinai dėl Komisijos kaltės.
Šiuo tikslu Komisija persvarsto praėjusiais finansiniais metais panaikintus asignavimus ir, atsižvelgdama į reikalavimus, iki einamųjų finansinių metų vasario 15 d. priima sprendimą, ar būtina leisti vėl naudoti atitinkamus asignavimus.
2.Panaikinti asignavimai gali būti vėl naudojami tais atvejais, kai:
a)programai numatyti asignavimai panaikinami laikantis veiklos lėšų rezervo, sukurto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 20 straipsnį, įgyvendinimo tvarkos;
b)programai numatyti asignavimai, skirti specialiai MVĮ naudingai finansinei priemonei, panaikinami valstybei narei nutraukus dalyvavimą įgyvendinant tą finansinę priemonę, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 39 straipsnio 2 dalies septintoje pastraipoje.
3.Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, panaikintus asignavimus, paskirtus n-2 metais, vykdant n metų biudžeto procedūrą vėl leidžiama panaudoti Europos Sąjungos krizių rezervui.
Kai Komisija mano, kad reikia pasinaudoti tuo rezervu, Europos Parlamentui ir Tarybai ji teikia pasiūlymą dėl lėšų perkėlimo iš rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes pagal 30 straipsnio 4 dalį.
4.Įsipareigojimų asignavimus, atitinkančius įsipareigojimų, kurie buvo panaikinti visiškai arba iš dalies neįvykdžius atitinkamų mokslinių tyrimų projektų, sumą, vykdant metinę biudžeto procedūrą taip pat galima leisti vėl panaudoti mokslinių tyrimų programai, kuriai priklauso projektai, ar tolesnei programai įgyvendinti.
15 straipsnis
Taisyklės, taikytinos pavėluotai priėmus biudžetą
1.Jei finansinių metų pradžioje biudžetas dar nėra galutinai priimtas, taikoma SESV 315 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta procedūra (laikinųjų dvyliktųjų dalių režimas). Įsipareigojimai ir mokėjimai gali būti vykdomi laikantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų apribojimų.
2.Įsipareigojimus galima vykdyti pagal kiekvieną skyrių, neviršijant vieno ketvirtadalio ankstesnių finansinių metų atitinkamame skyriuje visų patvirtintų asignavimų, pridedant vieną dvyliktąją už kiekvieną praėjusį mėnesį.
Biudžeto projekte numatyta asignavimų riba neviršijama.
Mokėjimus galima atlikti kas mėnesį pagal kiekvieną skyrių, neviršijant ankstesnių finansinių metų atitinkamame skyriuje patvirtintų asignavimų vienos dvyliktosios dalies. Tačiau ta suma negali viršyti biudžeto projekto tame pačiame skyriuje numatytų asignavimų vienos dvyliktosios dalies.
3.Ankstesnių finansinių metų atitinkamame skyriuje patvirtinti asignavimai, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, suprantami kaip biudžete, įskaitant taisomuosius biudžetus, pripažinti asignavimai ir pakoreguoti pagal perkėlimus, atliktus tais finansiniais metais.
4.Jei to reikia Sąjungos veiksmui tęsti, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali leisti viršyti įsipareigojimus ir mokėjimus, kuriuos automatiškai galima naudoti pagal 1 ir 2 dalis, viršijant vieną laikinąją dvyliktąją dalį, bet neviršijant keturių laikinųjų dvyliktųjų dalių, neskaitant automatiškai skiriamos vienos dvyliktosios dalies, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Taryba nedelsdama Europos Parlamentui perduoda sprendimą suteikti leidimą.
Pirmoje pastraipoje nurodytas sprendimas įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo, nebent Europos Parlamentas imtųsi kurio nors iš šių veiksmų:
a)jį sudarančių narių balsų dauguma nuspręstų tas išlaidas per tą laikotarpį sumažinti, tokiu atveju Komisija pateikia naują pasiūlymą;
b)informuotų Tarybą ir Komisiją, kad nepageidauja sumažinti tų išlaidų, tokiu atveju sprendimas įsigalioja prieš baigiantis 30 dienų laikotarpiui.
Papildomos dvyliktosios dalys skiriamos visos ir nedalijamos.
5.Jei konkrečiam skyriui keturių pagal 4 dalį skirtų laikinų dvyliktųjų dalių nepakanka išlaidų, kurios yra būtinos Sąjungos veiksmų, kuriems taikomas atitinkamas skyrius, tęstinumo pertrūkiui išvengti, išimties tvarka gali būti duotas leidimas viršyti asignavimų sumą, įrašytą į buvusių finansinių metų biudžeto atitinkamą skyrių. Europos Parlamentas ir Taryba veikia 4 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau jokiu atveju negalima viršyti bendros visų asignavimų sumos, numatytos ankstesnių finansinių metų biudžete arba pasiūlytame biudžeto projekte.
3 SKYRIUS
Subalansuotumo principas
16 straipsnis
Apibrėžtis ir taikymo sritis
1.Pajamos ir mokėjimų asignavimai turi būti subalansuoti.
2.Pagal biudžeto struktūrą Sąjunga ir 69 bei 70 straipsniuose nurodytos Sąjungos įstaigos negali imti paskolų.
17 straipsnis
Finansinių metų likutis
1.Kiekvienų finansinių metų likutis įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą kaip įplaukos perviršio atveju arba kaip mokėjimų asignavimai deficito atveju.
2.Tokių įplaukų arba mokėjimų asignavimų sąmata įrašoma į biudžetą biudžeto procedūros metu ir taisomajame rašte, kuris pateikiamas pagal 40 straipsnį. Sąmata parengiama pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 608/2014 1 straipsnį.
3.Pateikus kiekvienų finansinių metų preliminarias ataskaitas, bet koks neatitikimas tarp tų ataskaitų ir sąmatų įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą parengiant taisomąjį biudžetą. Tokiu atveju Komisija pateikia taisomojo biudžeto projektą tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai per 15 dienų nuo preliminarių ataskaitų pateikimo dienos.
4 SKYRIUS
Apskaitos vieneto principas
18 straipsnis
Euro naudojimas
1.Daugiametė finansinė programa ir biudžetas sudaromi ir vykdomi eurais, sąskaitos pateikiamos eurais. Tačiau pinigų srautų, nurodytų 76 straipsnyje, tikslais apskaitos pareigūnas, avansinių sąskaitų atveju – avansinių mokėjimų administratoriai, o Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) administracinio valdymo reikmėms – atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas įgaliojami vykdyti operacijas kitomis valiutomis.
2.Nedarant poveikio specialiosioms nuostatoms, atsirandančioms taikant konkretiems sektoriams taikomus reglamentus ar vykdant konkrečias viešojo pirkimo sutartis, susitarimus dėl dotacijų, susitarimus dėl įnašo ir finansavimo susitarimus, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas perskaičiuoja valiutą, taikydamas dienos euro keitimo kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje tą dieną, kurią leidimus suteikiantis departamentas parengia mokėjimo pavedimą arba vykdomąjį raštą sumoms išieškoti.
Jeigu toks dienos euro keitimo kursas neskelbiamas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas taiko 3 dalyje nurodytą kursą.
3.80 ir 81 straipsniuose nurodytose sąskaitose euro ir kitos valiutos santykiui taikomas mėnesio apskaitinis euro keitimo kursas. Tą apskaitinį keitimo kursą nustato Komisijos apskaitos pareigūnas remdamasis bet kuriuo, jo nuomone, patikimu informacijos šaltiniu pagal ankstesnio mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, kuriam nustatomas keitimo kursas, priešpaskutinės darbo dienos kursą.
4.Valiutos keitimo operacijos atliekamos taip, kad nedarytų didelio poveikio Sąjungos bendro finansavimo dydžiui ar žalingo poveikio Sąjungos biudžetui. Jei tikslinga, euro ir kitų valiutų keitimo kursas gali būti apskaičiuojamas pagal tam tikro laikotarpio dienos keitimo kurso vidurkį.
5 SKYRIUS
Universalumo principas
19 straipsnis
Taikymo sritis
Nedarant poveikio 20 straipsniui, visos įplaukos padengia visus mokėjimų asignavimus. Nedarant poveikio 25 straipsniui, visos įplaukos ir išlaidos įrašomos visa suma, netikslinant jų viena kitos atžvilgiu.
20 straipsnis
Asignuotosios įplaukos
1.Išorės asignuotosios įplaukos ir vidaus asignuotosios įplaukos skiriamos tam tikriems išlaidų punktams finansuoti.
2.Išorės asignuotąsias įplaukas sudaro:
a)valstybių narių, trečiųjų šalių ir įstaigų, kurios nėra įsteigtos pagal SESV ir Euratomo sutartį, finansiniai įnašai tam tikriems Sąjungos finansuojamiems veiksmams ar programoms, taip pat papildomoms mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoms įgyvendinti, kuriuos jų vardu valdo Komisija;
b)asignavimai, susiję su Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo, įsteigto prie ES sutarties ir SESV pridėtu Protokolu Nr. 37 dėl Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo, gautomis įplaukomis;
c)palūkanos už indėlius ir baudas, numatytus Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97;
d)įplaukos, paskirtos konkrečiam tikslui, tokios kaip fondų pajamos, subsidijos, dovanos ir testamentu paliktas turtas, įskaitant kiekvienai konkrečiai institucijai paskirtas įplaukas;
e)trečiųjų šalių arba Sąjungai nepriklausančių įstaigų finansiniai įnašai į Sąjungos veiklą, nenumatyti b punkte;
f)3 dalyje nurodytos vidaus asignuotosios įplaukos, papildančios šioje dalyje nurodytas kitas įplaukas;
g)įplaukos iš konkurencijos principais grindžiamos Jungtinių tyrimų centro (JRC) vykdomos veiklos, kuri gali apimti:
i)dotacijų ir viešųjų pirkimų procedūras, kuriose dalyvauja JRC;
ii)trečiųjų šalių vardu JRC vykdomą veiklą;
iii)veiklą, kuri vykdoma pagal administracinį susitarimą su kitomis institucijomis arba kitais Komisijos departamentais remiantis 57 straipsniu, siekiant teikti technines mokslines paslaugas.
3.Vidaus asignuotąsias įplaukas sudaro:
a)iš trečiųjų šalių už jų prašymu pateiktas prekes, suteiktas paslaugas arba atliktą darbą gautos įplaukos;
b)įplaukos, gautos už parduotas transporto priemones, įrangą, prietaisus, medžiagas ir mokslinius bei techninius aparatus;
c)įplaukos iš pagal 99 straipsnį grąžinamų neteisingai išmokėtų sumų;
d)įplaukos, gautos iš palūkanų, gaunamų iš išankstinio finansavimo mokėjimų, pagal 8 straipsnio 3 dalį;
e)įplaukos už kitiems institucijos departamentams, institucijoms arba įstaigoms pateiktas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktą darbą, įskaitant kitų institucijų arba įstaigų atlyginamas jų vardu išmokėtas komandiruočių išmokas;
f)gautos draudimo išmokos;
g)įplaukos iš pastatų ir žemės nuomos bei pardavimo;
h)įplaukos iš leidinių ir filmų, įskaitant leidinius elektronine forma, pardavimo;
i)įplaukos ir mokėjimų susigrąžinimas iš kitų finansinių operacijų nei skolinimasis ir skolinimas ir susijęs turtas, laikomas bendrajame atidėjinių fonde;
j)įplaukos, gautos iš vėliau kompensuotų mokesčių pagal 25 straipsnio 3 dalies b punktą. Asignuotosios įplaukos perkeliamos ir pervedamos vadovaujantis 12 straipsnio 3 dalies b ir c punktų bei 30 straipsnio nuostatomis.
4.Pagrindiniu teisės aktu taip pat galima skirti įplaukas tam tikriems išlaidų punktams. Jeigu pagrindiniame teisės akte nenumatyta kitaip, tokios įplaukos yra vidaus asignuotosios įplaukos.
5.Biudžetas apima eilutes, skirtas išorės ir vidaus asignuotosioms įplaukoms, ir visais įmanomais atvejais yra nurodoma suma.
21 straipsnis
Struktūra, skirta asignuotosioms įplaukoms ir atitinkamų asignavimų skyrimui parodyti
1.Nedarant poveikio šio straipsnio 2 dalies c punktui ir 22 straipsniui, struktūrą, skirtą asignuotosioms įplaukoms parodyti biudžete, sudaro:
a)kiekvienos institucijos skirsnio įplaukų suvestinėje: biudžeto eilutė, į kurią įrašomos įplaukos;
b)išlaidų suvestinėje: biudžeto pastabos, įskaitant bendras pastabas, kuriose nurodoma, į kurias eilutes galima įrašyti asignavimus, atitinkančius turimas asignuotąsias įplaukas.
Pirmos pastraipos a punkte nurodytu atveju daromas simbolinis įrašas pro memoria, o įplaukų sąmata pateikiama informacijai pastabose.
2.Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias įplaukas, skiriami automatiškai kaip įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, kai institucija gauna įplaukas, išskyrus šiuos atvejus:
a)20 straipsnio 2 dalies a punkte numatytu atveju valstybėms narėms ir kai susitarime dėl įnašo sumos nurodytos eurais, įsipareigojimų asignavimai gali būti skiriami valstybei narei pasirašius susitarimą dėl įnašo;
b)20 straipsnio 2 dalies b punkte ir 20 straipsnio 2 dalies g punkto i ir iii papunkčiuose numatytu atveju įsipareigojimų asignavimai gali būti naudojami, kai tik apskaičiuojamos gautinos sumos;
c)20 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytu atveju dėl šių sumų įrašo įplaukų suvestinėje atsiranda įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai išlaidų suvestinėje.
Šios dalies c punkte nurodyti asignavimai naudojami pagal 19 straipsnį.
3.Gautinų sumų, nurodytų 20 straipsnio 2 dalies b punkte ir 20 straipsnio 2 dalies h punkte, sąmatos siunčiamos apskaitos pareigūnui užregistruoti.
22 straipsnis
Asignuotosios įplaukos, atsirandančios dėl ELPA valstybių dalyvavimo tam tikrose Sąjungos programose
1.Struktūrą, skirtą 20 straipsnio 2 dalies e punkte numatytoms asignuotosioms įplaukoms parodyti biudžete, sudaro:
a)įplaukų suvestinėje: eilutė su simboliniu įrašu pro memoria, kuri yra skirta visai ELPA valstybių įnašo sumai atitinkamais finansiniais metais parodyti;
b)išlaidų suvestinėje: priedas, kuris sudaro biudžeto sudedamąją dalį ir kuriame išvardijamos visos eilutės, taikomos Sąjungos veiklai, kurioje dalyvauja ELPA valstybės.
2.Pagal EEE susitarimo 82 straipsnį iš ELPA valstybių metinio dalyvavimo sumų, kaip Komisijai patvirtino EEE jungtinis komitetas pagal EEE susitarimo 32 protokolo 1 straipsnio 5 dalį, finansinių metų pradžioje skiriamos visos atitinkamų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumos.
23 straipsnis
Dovanojamas turtas
1.Sąjungos institucijos gali priimti bet kokį Sąjungai dovanojamą turtą, tokį kaip fondų pajamos, subsidijos, dovanos ir testamentu paliekamas turtas.
2.Priimant 50 000 EUR ar didesnės vertės dovanojamą turtą, su kuriuo yra susijusios finansinės išlaidos, įskaitant vėlesnes išlaidas, viršijančios 10 % dovanojamo turto vertės, būtina gauti Europos Parlamento ir Tarybos leidimą. Dėl tokio leidimo Europos Parlamentas ir Taryba nusprendžia per du mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo datos. Jei per tą laiką nepareiškiama jokių prieštaravimų, Sąjungos institucijos priima galutinį sprendimą dėl dovanojamo turto priėmimo. Sąjungos institucijos paaiškina finansines išlaidas, susijusias su Sąjungai dovanojamo turto priėmimu.
24 straipsnis
Įmonių teikiama parama
1.Įmonių teikiama parama – tai susitarimas, pagal kurį juridinis asmuo nepiniginiu įnašu remia renginį ar veiklą iš reklaminių ar įmonės socialinės atsakomybės paskatų.
2.Remdamosi konkrečiomis vidaus taisyklėmis, Sąjungos institucijos ir įstaigos išimties tvarka gali priimti nepiniginę įmonių teikiamą paramą, jeigu:
a)tinkamai laikomasi nediskriminavimo, proporcingumo, vienodų sąlygų taikymo ir skaidrumo principų;
b)tokia parama prisidedama prie teigiamo Sąjungos įvaizdžio ir ji yra tiesiogiai susijusi su pagrindiniu renginio ar veiksmo tikslu;
c)dėl tokios paramos nekyla interesų konfliktas ir ji nėra susijusi tik su socialiniais renginiais.
25 straipsnis
Atskaitymų ir valiutos keitimo kursų tikslinimo taisyklės
1.Iš mokėjimo prašymų, kurie paskui perduodami grynajai sumai apmokėti, gali būti atskaitoma:
a)baudos, paskirtos viešojo pirkimo sutarčių šalims arba naudos gavėjams;
b)nuolaidos, grąžinimai ir kompensacijos pagal atskiras sąskaitas faktūras ir išlaidų ataskaitas;
c)palūkanos, gautos vykdant išankstinio finansavimo mokėjimus;
d)skirtumas, susidaręs dėl netinkamai išmokėtų sumų.
Pirmos pastraipos d punkte nurodytas skirtumas, susidaręs dėl netinkamai išmokėtų sumų, gali būti tiesiogiai išskaitomas iš naujo tarpinio mokėjimo arba likučio išmokėjimo tam pačiam gavėjui pagal tą skyrių ir straipsnį, pagal kuriuos buvo išmokėta per didelė suma, ir už tuos finansinius metus, kuriais tokia suma buvo išmokėta.
Pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodytiems išskaitymams taikomos Sąjungos apskaitos taisyklės.
2.Sąjungai suteiktų produktų arba paslaugų kaina, į kurią įeina mokesčiai, kuriuos pagal Protokolą dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų grąžina valstybės narės, įskaitoma į biudžetą kaip suma be mokesčių.
3.Sąjungai suteiktų produktų arba paslaugų kaina, į kurią įeina mokesčiai, kuriuos grąžina trečiosios šalys, remdamosi atitinkamais susitarimais, gali būti įskaitoma į biudžetą kaip bet kuri iš toliau nurodytų sumų:
a)suma be mokesčių;
b)suma su mokesčiais. Tokiu atveju vėliau kompensuoti mokesčiai traktuojami kaip vidaus asignuotosios įplaukos.
4.Biudžetą galima tikslinti, atsiradus valiutų keitimo skirtumams biudžeto vykdymo metu. Galutinis teigiamas arba neigiamas rezultatas įrašomas į metų likutį.
6 SKYRIUS
Konkretumo principas
26 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1.Asignavimai paskiriami konkretiems tikslams pagal antraštinę dalį ir skyrių. Skyriai toliau dalijami į straipsnius ir punktus.
2.Komisija ir kitos institucijos biudžete gali perkelti asignavimus, jeigu tenkinamos tam tikros 27–30 straipsniuose nustatytos sąlygos.
Asignavimai gali būti perkelti tik į biudžeto eilutes, į kurias biudžete leidžiama įrašyti asignavimus arba kuriose yra simbolinis įrašas pro memoria.
27 ir 28 straipsniuose nurodyti procentai apskaičiuojami tuo metu, kai prašoma daryti perkėlimą, darant nuorodą į biudžete ir taisomuosiuose biudžetuose numatytus asignavimus.
Reikia atsižvelgti į perkėlimų, kuriuos ketinama daryti, sumą eilutėje, iš kurios daromi perkėlimai, pakoregavus ją anksčiau padarytų perkėlimų suma. Į perkėlimų, kuriuos Komisija ar atitinkama institucija daro savarankiškai, be Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, sumą neatsižvelgiama.
Nedarant poveikio 30 straipsnyje nustatytoms papildomoms sąlygoms dėl perkėlimo prašymų, kartu su pasiūlymais dėl perkėlimų ir visa Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiama informacija, susijusia su perkėlimais pagal 27, 28 ir 29 straipsnius, pateikiami atitinkami išsamūs patvirtinamieji dokumentai, kuriuose nurodoma naujausia informacija apie asignavimų panaudojimą ir iki finansinių metų pabaigos reikalingų lėšų sąmatos eilutėse, į kurias turi būti perkelti asignavimai, ir eilutėse, iš kurių jie turi būti perkelti.
27 straipsnis
Kitų nei Komisija institucijų atliekami perkėlimai
1.Visos institucijos, išskyrus Komisiją, gali perkelti asignavimus savo biudžeto skirsnyje:
a)iš vienos antraštinės dalies į kitą – ne daugiau kaip 10 % asignavimų, skirtų tiems metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai;
b)iš vieno skyriaus į kitą – be apribojimų.
2.Likus trims savaitėms iki 1 dalyje nurodyto perkėlimo institucijos apie savo ketinimus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nurodo tinkamai pagrįstas priežastis, taikoma 29 straipsnyje nustatyta procedūra.
3.Visos institucijos, išskyrus Komisiją, gali pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai savo biudžeto skirsnyje perkelti asignavimus iš vienos antraštinės dalies į kitą viršijant 10 % asignavimų, skirtų tiems metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios turi būti perkeliami asignavimai. Tokiems perkėlimams taikoma 29 straipsnyje nustatyta procedūra.
4.Visos institucijos, išskyrus Komisiją, gali savo biudžeto skirsnyje perkelti asignavimus iš vieno straipsnio į kitą ir kiekviename skyriuje iš anksto nepranešdamos Europos Parlamentui ir Tarybai. Jos taip pat gali atlikti perkėlimus iš vieno skyriaus į kitą toje pačioje antraštinėje dalyje, neviršydamos 10 % asignavimų, skirtų tiems metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios turi būti perkeliama, iš anksto nepranešdamos Europos Parlamentui ir Tarybai.
28 straipsnis
Komisijos atliekami perkėlimai
1.Komisija savo biudžeto skirsnyje gali savarankiškai:
a)perkelti asignavimus kiekviename skyriuje;
b)perkelti asignavimus personalo ir administracinėms išlaidoms, kurios yra bendros kelioms antraštinėms dalims, iš vienos antraštinės dalies į kitą, neviršydama 10 % asignavimų, skirtų tiems metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliama, ir neviršydama 30 % asignavimų, skirtų tiems metams, kurie nurodyti eilutėje, į kurią perkeliama;
c)perkelti asignavimus veiklos išlaidoms iš vieno skyriaus į kitą toje pačioje antraštinėje dalyje arba tarp skirtingų antraštinių dalių, kurias apima tas pats pagrindinis teisės aktas, neviršydama 10 % asignavimų, skirtų tiems metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliama;
d)perkelti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtus asignavimus, kuriuos naudoja JRC, iš biudžeto antraštinės dalies, susijusios su politikos sritimi „Tiesioginiai moksliniai tyrimai“, vieno skyriaus į kitą, neviršydama 15 % eilutės, iš kurios yra perkeliama, asignavimų;
e)perkelti asignavimus Europos Sąjungos solidarumo fondui (ESSF) iš rezervo į biudžeto eilutę, Parlamentui ir Tarybai priėmus sprendimą mobilizuoti fondo lėšas;
f)perkelti asignavimus fondų, valdomų pagal pasidalijamojo vykdymo principą, išskyrus EŽŪGF, veiklos išlaidoms iš vienos antraštinės dalies į kitą, jeigu susiję asignavimai skirti tam pačiam tikslui pagal atitinkamą reglamentą arba jeigu jie skirti techninės paramos išlaidoms;
g)perkelti asignavimus iš vienai biudžeto garantijai skirto biudžeto punkto į kitai biudžeto garantijai skirtą biudžeto punktą, jeigu pastarosios bendrajame atidėjinių fonde sukauptų išteklių neužtenka pareikalautai garantijai padengti.
Taikant 1 dalies c punktą leidžiama savarankiškai perkelti asignavimus iš administracinės paramos eilučių į atitinkamas veiklos eilutes.
Komisija savo sprendimus priima iki kitų finansinių metų sausio 31 d.
Išlaidos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies b punkte, apima kiekvienos politikos srities punktus, nurodytus 45 straipsnio 3 dalyje.
Jei Komisija perkelia EŽŪGF asignavimus pagal 1 dalį po gruodžio 31 d., ji priima sprendimą iki kitų finansinių metų sausio 31 d. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą per dvi savaites nuo sprendimo dėl tų perkėlimų priėmimo.
Likus trims savaitėms iki šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų perkėlimų Komisija apie savo ketinimus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nurodo tinkamai pagrįstas priežastis, taikoma 29 straipsnyje nustatyta procedūra.
Taikant antros pastraipos išimtį, per paskutinius du finansinių metų mėnesius Komisija gali savarankiškai perkelti personalo, išorės darbuotojų ir kitų tarnautojų išlaidoms skirtus asignavimus iš vienos antraštinės dalies į kitą, neviršydama 5 % visų tų metų asignavimų. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą per dvi savaites nuo sprendimo dėl tų perkėlimų priėmimo.
2.Komisija gali priimti sprendimus dėl šių asignavimų perkėlimo savo biudžeto skirsnyje iš vienos antraštinės dalies į kitą, jeigu ji iš karto praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie savo sprendimą:
a)perkelti asignavimus iš 47 straipsnyje nurodytos antraštinės dalies „Atidėjiniai“, kai vienintelė rezervo panaudojimo sąlyga – priimti pagrindinį teisės aktą pagal SESV 294 straipsnį;
b)tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais, kai tarptautinės humanitarinės nelaimės ir krizės įvyksta po finansinių metų gruodžio 1 d., perkelti dar nepanaudotus daugiametės finansinės programos 4 išlaidų kategorijos biudžeto antraštinėse dalyse nurodytus tų finansinių metų biudžeto asignavimus į biudžeto antraštines dalis, susijusias su pagalba krizių valdymui ir humanitarinės pagalbos operacijomis.
Kartu su pasiūlymais dėl perkėlimų ir visa Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiama informacija, susijusia su perkėlimais pagal 27 ir 28 straipsnius, pateikiami atitinkami išsamūs patvirtinamieji dokumentai, kuriuose parodytas asignavimų naudojimas ir iki finansinių metų pabaigos reikalingų lėšų sąmatos eilutėse, į kurias turi būti perkelti asignavimai, ir eilutėse, iš kurių jie turi būti perkelti.
29 straipsnis
Europos Parlamentui ir Tarybai
institucijų teikiami pasiūlymai dėl perkėlimo
1.Kiekviena institucija savo pasiūlymus dėl perkėlimų teikia tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai.
2.Pasiūlymus dėl mokėjimų asignavimų perkėlimo fondams, kurie valdomi pagal pasidalijamojo vykdymo principą, išskyrus EŽŪGF, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai gali teikti iki kitų finansinių metų sausio 10 d. Mokėjimų asignavimai gali būti perkeliami iš bet kurio biudžeto punkto. 3 dalyje nurodytas šešių savaičių laikotarpis sutrumpinamas iki trijų savaičių.
Jei Europos Parlamentas ir Taryba perkėlimo nepatvirtina arba patvirtina tik iš dalies, atitinkama išlaidų dalis, nurodyta 10 straipsnio 5 dalies b punkte, įskaitoma į kitų finansinių metų mokėjimų asignavimus.
3.Europos Parlamentas ir Taryba priima sprendimus dėl tokių asignavimų perkėlimų 4–8 dalyse nustatyta tvarka.
4.Išskyrus skubos atvejus, Europos Parlamentas ir Taryba, pastaroji spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, sprendimą dėl kiekvieno pasiūlymo dėl perkėlimo priima per šešias savaites nuo tos dienos, kai abi institucijos gavo pasiūlymą.
5.Kai Komisija pagal šį straipsnį perkelia EŽŪGF asignavimus, pasiūlymus dėl perkėlimo Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia iki kitų finansinių metų sausio 10 d.
4 dalyje nurodytas šešių savaičių laikotarpis sutrumpinamas iki trijų savaičių.
6.Pasiūlymui dėl perkėlimo pritariama, jeigu per šešių savaičių laikotarpį atsitinka bet kuris iš šių atvejų:
a)pasiūlymui dėl perkėlimo pritaria Europos Parlamentas ir Taryba;
b)pasiūlymui dėl perkėlimo pritaria viena institucija – arba Europos Parlamentas, arba Taryba, o kita institucija nesiima veiksmų;
c)Europos Parlamentas ir Taryba nesiima veiksmų arba nepriima sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas pasiūlymas dėl perkėlimo arba kuriuo jis atmetamas.
7.4 dalyje nurodytas šešių savaičių laikotarpis sutrumpinamas iki trijų savaičių, nebent Europos Parlamentas arba Taryba paprašo kitaip, jeigu:
a)perkeliama suma sudaro mažiau kaip 10 % eilutės, iš kurios atliekamas perkėlimas, asignavimų ar neviršija 5 000 000 EUR;
b)perkeliami tik mokėjimų asignavimai ir visa perkėlimo suma neviršija 100 000 000 EUR.
8.Jeigu viena institucija – arba Europos Parlamentas, arba Taryba – iš dalies pakeitė perkėlimo sumą, o kita institucija jį patvirtino arba nesiėmė veiksmų, arba jeigu ir Europos Parlamentas, ir Taryba iš dalies pakeitė perkėlimo sumą, patvirtinta laikoma mažesnė iš dviejų sumų, nebent atitinkama institucija atsiimtų pasiūlymą dėl perkėlimo.
30 straipsnis
Perkėlimai, kuriems taikomos specialiosios nuostatos
1.Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias įplaukas, gali būti perkelti tik tuo atveju, jei tokios įplaukos naudojamos tai paskirčiai, kuriai jos yra numatytos.
2.Įraše, kuriame neįrašyta asignavimų, patvirtintų konkrečiu Komisijos prašymu, įrašomas simbolinis įrašas pro memoria. Komisijos prašymas tvirtinamas pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles.
3.1 dalis vidaus asignuotosioms įplaukoms netaikoma tuo atveju, jei nenustatyta poreikių, kuriems patenkinti tokias įplaukas galima būtų panaudoti pagal tą paskirtį, kuriai jos yra numatytos.
4.Sprendimus dėl asignavimų perkėlimų, kuriais leidžiama panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervą ir Europos Sąjungos krizių rezervą, priima Europos Parlamentas ir Taryba remdamiesi Komisijos pasiūlymu.
Taikant šią dalį taikoma 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta procedūra. Jei Europos Parlamentas ir Taryba nepritaria Komisijos pasiūlymui ir nėra surandama bendra pozicija dėl šio rezervo panaudojimo, jie susilaiko nuo veiksmų dėl Komisijos pasiūlymo dėl perkėlimo.
Su pasiūlymais dėl perkėlimų iš neatidėliotinos pagalbos rezervo ir Europos Sąjungos krizių rezervo teikiami tinkami išsamūs patvirtinamieji dokumentai, kuriuose nurodoma:
a)naujausia turima informacija apie asignavimų panaudojimą ir iki finansinių metų, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai, pabaigos reikalingų lėšų sąmata;
b)galimybių perskirstyti asignavimus analizė.
5.Perkėlimai iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo rezervo laikomi patvirtintais Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus sprendimą mobilizuoti fondo lėšas.
7 SKYRIUS
Patikimo finansų valdymo principas ir veiklos rezultatai
31 straipsnis
Veiklos rezultatai ir ekonomiškumo, veiksmingumo bei efektyvumo principai
1.Asignavimai skiriami laikantis patikimo finansų valdymo principo ir naudojami vadovaujantis šiais principais:
a)ekonomiškumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad veiklai vykdyti reikalingi ištekliai institucijoms būtų prieinami reikiamu laiku ir už geriausią kainą ir būtų pakankamo dydžio ir kokybės;
b)veiksmingumo principu, kuriuo siekiama geriausio panaudotų išteklių ir pasiektų rezultatų santykio;
c)efektyvumo principu, kuriuo nusakomas numatytų tikslų įvykdymo mastas.
2.Vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, naudojant asignavimus siekiama veiklos rezultatų ir tuo tikslu:
a)ex ante nustatomi programų ir veiklos tikslai;
b)tikslų įgyvendinimo pažanga stebima pagal veiklos rezultatų rodiklius;
c)Europos Parlamentas ir Taryba apie pasiektus rezultatus informuojami pagal 39 straipsnio 3 dalies h punktą ir 239 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį.
32 straipsnis
Vertinimai
1.Atliekamas visų programų ir veiklos, susijusių su didelėmis išlaidomis, ex ante ir atgalinis vertinimas (toliau – vertinimas), kuris yra proporcingas tikslams ir išlaidoms.
2.Ex ante vertinimai, kuriais remiamasi rengiant programas ir veiklą, grindžiami susijusių programų ar veiklos rezultatų įrodymais, juose nurodomi ir analizuojami spręstini klausimai, ES pridėtinė vertė, tikslai, numatomas skirtingų galimybių poveikis ir stebėsenos bei vertinimo tvarka.
3.Per atgalinius vertinimus vertinami programos ar veiklos rezultatai, be kita ko, tokie aspektai, kaip veiksmingumas, efektyvumas, nuoseklumas, aktualumas ir ES pridėtinė vertė. Jie atliekami periodiškai ir numatant pakankamai laiko, kad atliekant ex ante vertinimus, kuriais remiamasi rengiant programas ir veiklą, būtų galima atsižvelgti į nustatytus faktus.
33 straipsnis
Privaloma finansinė pažyma
1.Kartu su bet kuriuo pasiūlymu arba iniciatyva, kuriuos Komisija, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) arba valstybė narė teikia teisėkūros institucijai ir kurie gali turėti įtakos biudžetui, įskaitant etatų skaičiaus pakeitimus, pateikiama finansinė pažyma ir ex ante vertinimas, numatytas 32 straipsnyje.
Kartu su teisėkūros institucijai pateikto pasiūlymo arba iniciatyvos pakeitimu, kuris gali turėti apčiuopiamą poveikį biudžetui, įskaitant etatų skaičiaus pasikeitimus, pateikiama pakeitimą siūlančios institucijos parengta finansinė pažyma.
Finansinėje pažymoje nurodomi finansiniai ir ekonominiai duomenys, kad teisėkūros institucija galėtų įvertinti Sąjungos veiksmų poreikį. Joje pateikiama atitinkama informacija apie sąsają su kita Sąjungos veikla ir galimą sinergiją.
Daugiametės veiklos atveju finansinėje pažymoje numatomas tvarkaraštis, kada asignavimų ir etatų, įskaitant išorės darbuotojams, reikės per metus, ir įvertinamas jų finansinis poveikis vidutinės trukmės laikotarpiu.
2.Biudžeto procedūros metu Komisija pateikia būtiną informaciją, kad būtų galima palyginti reikalingus asignavimus su finansinėje pažymoje pateiktomis pradinėmis prognozėmis, atsižvelgiant į teisėkūros institucijai pateikto pasiūlymo arba iniciatyvos svarstymo eigą.
3.Siekiant sumažinti sukčiavimo, pažeidimų ir tikslų neįgyvendinimo riziką, 1 dalyje nurodytoje finansinėje pažymoje pateikiama informacija apie parengtą vidaus kontrolės sistemą, kontrolės, reikalingos taikant tokias sistemas, sąnaudų ir naudos vertinimą, numatomo klaidų rizikos lygio vertinimą, taip pat informacija apie esamas ir planuojamas sukčiavimo prevencijos ir apsaugos nuo sukčiavimo priemones.
Tokioje analizėje atsižvelgiama į tikėtiną klaidų mastą ir rūšį, taip pat į konkrečias atitinkamos politikos srities sąlygas ir jai taikomas taisykles.
4.Pristatydama persvarstytus arba naujus pasiūlymus dėl išlaidų, Komisija įvertina kontrolės sistemų sąnaudas ir naudą, taip pat klaidų rizikos lygį, kaip nurodyta 3 dalyje.
34 straipsnis
Biudžeto vykdymo vidaus kontrolė
1.Vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, biudžetas vykdomas atliekant efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolę, tinkamą kiekvienam biudžeto vykdymo metodui, atsižvelgiant į atitinkamas konkretiems sektoriams taikomas taisykles.
2.Biudžeto vykdymo tikslais vidaus kontrolė apibrėžiama kaip visais valdymo lygiais taikomas procesas, kurio paskirtis – pateikti pagrįstą patikinimą, kad įgyvendinami šie tikslai:
a)operacijos yra efektyvios, veiksmingos ir ekonomiškos;
b)teikiamos patikimos ataskaitos;
c)saugomas turtas ir informacija;
d)vykdoma sukčiavimo ir pažeidimų prevencija, nustatymas, ištaisymas ir tolesni veiksmai;
e)vykdomas tinkamas rizikos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, valdymas atsižvelgiant į daugiametį programų ir atitinkamų mokėjimų pobūdį.
3.Veiksminga vidaus kontrolė grindžiama geriausia tarptautine praktika ir visų pirma apima:
a)užduočių atskyrimą;
b)tinkamą rizikos valdymo ir kontrolės strategiją, įskaitant kontrolę gavėjo lygmeniu;
c)interesų konflikto vengimą,
d)tinkamą audito seką ir duomenų vientisumą duomenų sistemose;
e) veiksmingumo ir efektyvumo stebėsenos ir tolesnių priemonių, nustačius vidaus kontrolės trūkumų ir išimčių, taikymo procedūras;
f)periodinį patikimo vidaus kontrolės sistemos veikimo vertinimą.
4.Veiksminga vidaus kontrolė grindžiama šiais elementais:
a)tinkamo rizikos valdymo ir kontrolės strategijos, koordinuojamos tarp atitinkamų kontrolės grandinės dalyvių, įgyvendinimu;
b)atliktos kontrolės rezultatų prieinamumu visiems atitinkamiems kontrolės grandinės dalyviams;
c)kai tinkama, rėmimusi įgyvendinančių partnerių valdymo deklaracijomis ir nepriklausomomis audito nuomonėmis, jei susijusios veiklos kokybė yra tinkama ir priimtina ir jei ji buvo vykdoma vadovaujantis standartais, dėl kurių buvo susitarta;
d)laiku taikomomis taisomosiomis priemonėmis, įskaitant, jei tinkama, atgrasomąsias nuobaudas;
e)aiškiais ir nedviprasmiais teisės aktais, kuriais grindžiama politika;
f)kartotinės kontrolės panaikinimu;
g)kontrolės sąnaudų ir naudos santykio gerinimu.
5.Jei įgyvendinimo laikotarpiu klaidų lygis nuolat išlieka didelis, Komisija nustato kontrolės sistemos trūkumus, išnagrinėja galimų taisomųjų priemonių sąnaudas ir naudą ir imasi arba siūlo imtis atitinkamų veiksmų, pvz., supaprastina taikomas nuostatas, patobulina kontrolės sistemas ir pertvarko programą arba įgyvendinimo sistemas.
8 SKYRIUS
Skaidrumo principas
35 straipsnis
Ataskaitų ir biudžetų skelbimas
1.Biudžetas sudaromas ir vykdomas, o ataskaitos pateikiamos laikantis skaidrumo principo.
2.Europos Parlamento pirmininkas užtikrina, kad galutinai priimtas biudžetas ir bet kuris taisomasis biudžetas būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Biudžetai paskelbiami per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią paskelbiama, kad jie galutinai priimti.
Laukiant, kol biudžetas bus oficialiai paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisijos iniciatyva kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias savaites nuo galutinio biudžeto priėmimo, institucijų interneto svetainėje visomis kalbomis paskelbiami galutiniai išsamūs biudžeto duomenys.
Konsoliduotosios metinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
36 straipsnis
Informacijos apie gavėjus ir kitos informacijos skelbimas
1.Komisija tinkamu būdu ir laiku pateikia informaciją apie gavėjus, taip pat apie biudžeto lėšomis finansuojamos priemonės pobūdį ir tikslą, kai biudžetas vykdomas tiesiogiai pagal 61 straipsnio 1 dalies a punktą.
Pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga taip pat taikoma kitoms institucijoms, kai jos vykdo Sąjungos biudžetą.
Informacija apie pagal tiesioginio vykdymo principą naudojamų Sąjungos lėšų gavėjus paskelbiama Sąjungos institucijų interneto svetainėje ne vėliau kaip iki metų, einančių po finansinių metų, kuriais dėl lėšų prisiimtas teisinis įsipareigojimas, birželio 30 d.
2.1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija pateikiama deramai laikantis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, visų pirma asmens duomenų apsaugos reikalavimo, ir joje nurodoma:
a)gavėjo vardas, pavardė (pavadinimas);
b)gavėjo vietovė;
c)suma, dėl kurios prisiimtas teisinis įsipareigojimas;
d)priemonės pobūdis ir paskirtis.
Taikant pirmos pastraipos b punktą, terminas „vietovė“ reiškia:
i)adresą, kai gavėjas yra juridinis asmuo;
ii)NUTS 2 lygio regioną, kai gavėjas yra fizinis asmuo.
Ši informacija skelbiama tik tuomet, kai tai susiję su apdovanojimais, dotacijomis ir sutartimis, skirtais po konkursų, dotacijų skyrimo arba viešųjų pirkimų procedūrų, taip pat su ekspertais, kurie buvo pasirinkti pagal 230 straipsnio 2 dalį. Neskelbiama informacija apie:
a)stipendijas, mokamas fiziniams asmenims, ir kitą tiesioginę paramą, mokamą fiziniams asmenims, kuriems labiausiai reikia pagalbos, kaip nurodyta 185 straipsnio 4 dalies b punkte;
b)labai mažos vertės sutartis, skirtas ekspertams, pasirinktiems pagal 230 straipsnio 2 dalį, taip pat apie labai mažos vertės sutartis, neviršijančias šio reglamento priedo 14.4 punkte nurodytos sumos.
Sąjungos institucijų interneto svetainėje pateikiama bent interneto svetainės, kurioje galima rasti šios informacijos, nuoroda, nebent ta informacija tiesiogiai skelbiama tam skirtoje Sąjungos institucijų interneto svetainės vietoje.
3.Skelbiant informaciją apie fizinius asmenis nurodomas tik gavėjo vardas, pavardė ir vietovė, suma, dėl kurios prisiimtas teisinis įsipareigojimas, ir priemonės tikslas. Tų duomenų atskleidimas grindžiamas atitinkamais kriterijais, kaip antai priemonės periodiškumu, jos rūšimi ar svarba. Paskelbti asmens duomenys pašalinami po dvejų metų nuo finansinių metų, kuriais buvo prisiimtas teisinis įsipareigojimas dėl sumos, pabaigos. Ši nuostata galioja ir juridinių asmenų, kurių oficialiame pavadinime nurodytas vienas ar daugiau fizinių asmenų, asmens duomenims.
4.Informacija neskelbiama, jeigu dėl tokio duomenų atskleidimo iškyla grėsmė atitinkamų asmenų teisėms ir laisvėms, kurios užtikrinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, arba kenkiama komerciniams gavėjų interesams.
5.Asmenys ar subjektai, naudojantys Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, ir įstaigos, paskirtos pagal 62 straipsnio 3 dalį, tinkamai ir laiku pateikia informaciją apie gavėjus.
Skelbiant informaciją apie finansinėmis priemonėmis suteiktų lėšų galutinius gavėjus, gaunančius Sąjungos biudžeto paramą, kurios suma nesiekia 500 000 EUR, nurodomi tik statistiniai duomenys, sukaupti pagal atitinkamus kriterijus, kaip antai geografinės padėties, gavėjų ekonominės tipologijos, gaunamos paramos rūšies ir Sąjungos politikos srities, pagal kurią teikta tokia parama.
Prireikus atitinkamose konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse apibrėžiamas išsamumo lygis ir kriterijai, kurie gali būti dar išsamiau apibrėžti finansiniuose partnerystės pagrindų susitarimuose.
Komisija tinkamai ir laiku pateikia informaciją apie interneto svetainę, kurioje galima rasti pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BIUDŽETO SUDARYMAS IR STRUKTŪRA
1 SKYRIUS
Biudžeto sudarymas
37 straipsnis
Įplaukų ir išlaidų sąmatos
1.Kiekviena kita nei Komisija institucija parengia savo įplaukų ir išlaidų sąmatą ir ją perduoda Komisijai ir tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti iki kiekvienų metų liepos 1 d.
2.Vyriausiasis įgaliotinis konsultuojasi su už vystymosi politiką, kaimynystės politiką, tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingais Komisijos nariais klausimais, susijusiais su jų atsakomybės sritimis.
3.Komisija parengia savo sąmatas ir jas taip pat pateikia iš karto, kai jos patvirtinamos, Europos Parlamentui ir Tarybai.
Rengdama savo sąmatas, Komisija naudojasi 38 straipsnyje nurodyta informacija.
38 straipsnis
69 straipsnyje nurodytų įstaigų biudžeto sąmata
Iki kiekvienų metų sausio 31 d. kiekviena 69 straipsnyje nurodyta įstaiga, vadovaudamasi savo steigimo dokumentu, Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai siunčia savo bendro programavimo dokumento projektą.
39 straipsnis
Biudžeto projektas
1.Komisija biudžeto projekto pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia iki tų metų, po kurių tas biudžetas turi būti vykdomas, rugsėjo 1 d. Tą pasiūlymą ji taip pat perduoda nacionaliniams parlamentams susipažinti.
Biudžeto projekte išdėstoma bendroji Sąjungos įplaukų ir išlaidų suvestinė ir konsoliduojamos 37 straipsnyje nurodytos sąmatos. Į jį taip pat gali būti įtraukiamos kitokios negu institucijų parengtos sąmatos.
Biudžeto projekto struktūra ir pateikimas atitinka 45–50 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Prieš kiekvieną biudžeto projekto skirsnį pateikiamas atitinkamos institucijos parengtas įvadas.
Komisija parengia bendrą biudžeto projekto įvadą. Bendrą įvadą sudaro finansinės lentelės, kuriose pateikiami pagrindiniai duomenys pagal antraštines dalis ir pagrindžiami vienų finansinių metų asignavimų pokyčiai, palyginti su kitų metų asignavimų pokyčiais, pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas.
2.Siekdama pateikti tikslesnes ir patikimesnes prognozes dėl galiojančių teisės aktų ir svarstomų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio biudžetui, Komisija prie biudžeto projekto prideda orientacinio ateinančių metų finansinio programavimo dokumentą, suskirstytą pagal išlaidų kategoriją, politikos sritį ir biudžeto eilutę. Visas finansinis programavimas apima visas išlaidų kategorijas, išskyrus žemės ūkio, sanglaudos politikos ir administravimo – šiais atvejais pateikiama tik duomenų santrauka.
Priėmus biudžeto projektą, orientacinio finansinio programavimo dokumentas atnaujinamas, siekiant įtraukti biudžeto procedūros ir bet kokių kitų svarbių sprendimų rezultatus.
3.Prie biudžeto projekto Komisija prideda:
a)informaciją apie priežastis, dėl kurių biudžeto projekte pateiktos kitokios negu institucijų parengtos sąmatos;
b)darbinius dokumentus, kurie, jos nuomone, yra naudingi atsižvelgiant į institucijų etatų planus. Visuose darbiniuose dokumentuose, į kuriuos įtraukiamas naujausias patvirtintas etatų planas, nurodoma:
i)visi Sąjungos įdarbinti darbuotojai, nurodyti pagal sutarties rūšį;
ii)politikos, kurios laikomasi etatų ir išorės personalo, taip pat lyčių pusiausvyros atžvilgiu, paaiškinimas;
iii)faktiškai užimtų etatų skaičius metų, kuriais pateikiamas biudžeto projektas, pradžioje, nurodant etatų pasiskirstymą pagal lygius ir administracinius vienetus;
iv)etatų sąrašas pagal politikos sritį;
v)pradinis numatytas viso darbo laiko ekvivalentų skaičius, remiantis patvirtintais asignavimais, pagal kiekvieną išorės darbuotojų kategoriją, taip pat asmenų, kurie faktiškai dirba metų, kuriais pateikiamas biudžeto projektas, pradžioje, skaičius, nurodant jų pasiskirstymą pagal pareigų grupę ir atitinkamai pagal lygius;
c)darbinis dokumentas, kuriame pateiktos 69 ir 70 straipsniuose nurodytų įstaigų įplaukos ir išlaidos, bei visa informacija apie personalą, kaip nurodyta b punkto i–v papunkčiuose.
Jei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigos taiko finansines priemones, atitinkama informacija, susijusi su tomis priemonėmis, įtraukiama į 4 dalyje nurodytą darbinį dokumentą;
d)darbinis dokumentas apie numatomą asignavimų panaudojimą finansiniais metais ir apie neįvykdytus įsipareigojimus;
e)darbinis dokumentas apie administravimui skirtus asignavimus, kuriame nurodomos administracinės išlaidos, kurias Komisija turi vykdyti vykdydama jai skirtą biudžeto skirsnį;
f)darbinis dokumentas apie bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kuriame taip pat turi būti pateiktas rezultatų ir numatomų tolesnių veiksmų įvertinimas;
g)kiek tai susiję su tarptautinių organizacijų finansavimu, darbinis dokumentas, kuriame pateikiama:
i)visų įnašų, suskirstytų pagal Sąjungos programas ar fondus ir tarptautines organizacijas, suvestinė;
ii)paaiškinimas, kodėl Sąjungai buvo veiksmingiau finansuoti šias tarptautines organizacijas, o ne veikti tiesiogiai;
h)programų suvestinės arba kiti svarbūs dokumentai, kuriuose nurodyta:
i)prie kokių Sąjungos politikos krypčių ir uždavinių įgyvendinimo prisidedama pagal programą;
ii)aiškus Sąjungos lygmens intervencijos pagrindas laikantis, inter alia, subsidiarumo principo;
iii)atnaujinta informacija apie programos tikslų įgyvendinimą;
iv)visapusiškas pagrindimas, įskaitant siūlomų asignavimų dydžio pakeitimų sąnaudų ir naudos analizę;
v)informacija apie programos įgyvendinimo einamaisiais ir praėjusiais metais rodiklius;
i)tolesniais finansiniais metais atliktinų mokėjimų tvarkaraščio suvestinė, kuria remiantis siekiama įgyvendinti ankstesniais finansiniais metais prisiimtus biudžetinius įsipareigojimus.
4.Jei Komisija taiko finansines priemones, prie biudžeto projekto ji prideda darbinį dokumentą, kuriame kiekvienos finansinės priemonės atveju pateikiama:
a)nuoroda į finansinę priemonę ir jos pagrindinį teisės aktą, taip pat bendras priemonės apibūdinimas, jos poveikis biudžetui ir Sąjungos įnašo pridėtinė vertė;
b)finansų įstaigos, kurios dalyvauja įgyvendinant finansines priemones, įskaitant bet kokius klausimus, susijusius su 150 straipsnio 2 dalies taikymu;
c)finansinės priemonės indėlis į atitinkamos programos tikslų įgyvendinimą, išmatuotas naudojant nustatytus rodiklius, įskaitant atitinkamais atvejais geografinės diversifikacijos rodiklį;
d)numatytos operacijos, įskaitant tikslines apimtis, paremtas siektinu sverto poveikiu arba, jei toks nenustatytas, egzistuojančių finansinių priemonių sverto koeficientu;
e)biudžeto eilutės, atitinkančios susijusias operacijas, bendrus biudžetinius įsipareigojimus ir mokėjimus iš biudžeto;
f)vidutinis laikotarpis tarp biudžetinio įsipareigojimo dėl finansinių priemonių ir teisinių įsipareigojimų dėl atskirų projektų nuosavo kapitalo ar skolos pavidalu, jei jų trukmė viršija trejus metus. Per metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Komisija paaiškina laikotarpio sutrumpinimo priežastis ir prireikus pateikia laikotarpio sutrumpinimo veiksmų planą;
g)įplaukos ir mokėjimų susigrąžinimas pagal 202 straipsnio 2 dalį, įskaitant jų panaudojimo įvertinimą;
h)investicijų į nuosavą kapitalą vertė, lyginant su ankstesniais metais;
i)rizikai ir įsipareigojimams skirtų bendra atidėjinių suma, taip pat bet kokia informacija apie Sąjungos finansinės rizikos poziciją;
j)turto nuvertėjimas ir panaudotos garantijos praėjusių metų ir atitinkamais bendrais duomenimis;
k)finansinės priemonės įgyvendinimo rezultatai, įskaitant atliktas investicijas, siektiną ir pasiektą sverto poveikį;
l)bendrajame garantijų fonde sukaupti ištekliai ir, kai taikoma, patikos sąskaitos likutis.
Šiame darbiniame dokumente taip pat pateikiama administracinių išlaidų, susijusių su valdymo mokesčiais ir kitomis finansinėmis ir veiklos sąnaudomis, sumokėtomis už finansinių priemonių valdymą, apžvalga (iš viso, pagal valdyme dalyvaujančią šalį ir pagal valdomą finansinę priemonę).
5.Jei Komisija suteikė biudžeto garantiją, kartu su biudžeto projektu ji pateikia darbinį dokumentą, kuriame apie kiekvieną biudžeto garantiją ir apie bendrą garantijų fondą pateikiama tokia informacija:
a)nuoroda į biudžeto garantiją ir jos pagrindinį teisės aktą, taip pat bendras garantijos apibūdinimas, jos poveikis biudžeto finansiniams įsipareigojimams ir Sąjungos paramos pridėtinė vertė;
b)garantijos šalys, įskaitant bet kokius klausimus, susijusius su 150 straipsnio 2 dalies taikymu;
c)jos indėlis į biudžeto garantijos tikslų įgyvendinimą, išmatuotas naudojant nustatytus rodiklius, įskaitant atitinkamais atvejais geografinės diversifikacijos ir privačiojo sektoriaus išteklių mobilizavimo rodiklius;
d)suvestiniai duomenys apie operacijas, kurioms skirta garantija, suskirstyti pagal sektorius, šalis ir priemones, įskaitant, kai tinkama, pagal portfelius ir su kitais Sąjungos veiksmais derinamą paramą;
e)naudos gavėjams pervesta finansinė suma, taip pat projektais, kurie buvo remiami suteikiant garantiją, pasiekto sverto poveikio įvertinimas;
f)tuo pačiu pagrindu, kaip d punkte, sukaupta informacija apie reikalavimus suteikti garantiją, nuostolius, grąžą, susigrąžintas sumas ir visus kitus gautus mokėjimus;
g)informacija apie bendro garantijų fondo finansų valdymą, veiklos rezultatus ir riziką praėjusių kalendorinių metų pabaigoje;
h)faktinis bendro garantijų fondo atidėjinių procentinis dydis ir, kai tinkama, vėlesni perkėlimai pagal 206 straipsnio 3 dalį;
i)bendro atidėjinių fondo finansiniai srautai praėjusiais kalendoriniais metais, taip pat dideli sandoriai ir kita susijusi informacija apie Sąjungos finansinės rizikos poziciją;
j)pagal 203 straipsnio 3 dalį atliekamas Sąjungos biudžeto lėšomis dengiamų neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsiradusių dėl finansinių operacijų, tvarumo įvertinimas.
6.Jei Komisija naudojasi Sąjungos patikos fondais, prie biudžeto projekto ji prideda darbinį dokumentą apie veiklą, kuri remiama Sąjungos patikos fondų lėšomis, tų lėšų naudojimą ir veiklos rezultatus.
7.Prie biudžeto projekto Komisija taip pat prideda bet kokį kitą, jos manymu, naudingą darbinį dokumentą, kuriuo pagrindžiami jos biudžeto prašymai.
8.Vadovaudamasi Tarybos sprendimo 2010/427/ES 8 straipsnio 5 dalimi ir siekdama užtikrinti skaidrų Sąjungos išorės veiksmų srities biudžetą, Komisija kartu su biudžeto projektu Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda darbinį dokumentą, kuriame išsamiai pateikiamos:
a)visos su Sąjungos išorės veiksmais, įskaitant bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei bendros saugumo ir gynybos politikos užduotis, susijusios administracinės ir veiklos išlaidos, finansuojamos iš biudžeto;
b)bendros EIVT administracinės praėjusių metų išlaidos, suskirstytos į išlaidas pagal Sąjungos delegacijas ir EIVT centrinės administracijos išlaidas, taip pat veiklos išlaidos, suskirstytos pagal geografines vietoves (regionus, šalis), temines sritis, Sąjungos delegacijas ir misijas.
9.6 dalyje nurodytame darbiniame dokumente taip pat:
a)pateikiamas kiekvienos Sąjungos delegacijos, taip pat EIVT centrinės administracijos kiekvienos kategorijos kiekvieno lygio etatų skaičius ir nuolatinių bei laikinųjų etatų, įskaitant sutartininkus ir vietos darbuotojus, skaičius, patvirtintas neviršijant asignavimų;
b)nurodomas bet koks EIVT centrinės administracijos ir visų Sąjungos delegacijų etatų skaičiaus padidinimas arba sumažinimas pagal lygį ir kategoriją, palyginti su ankstesniais finansiniais metais.
40 straipsnis
Biudžeto projekto taisomasis raštas
Remdamasi bet kuria nauja informacija, kurios tuo metu, kai buvo sudaromas biudžeto projektas, nebuvo, Komisija savo iniciatyva arba vienos iš kitų institucijų prašymu, susijusiu su tai institucijai skirtu biudžeto skirsniu, gali prieš sušaukiant SESV 314 straipsnyje nurodytą Taikinimo komitetą tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti biudžeto projekto taisomuosius raštus. Raštai gali apimti taisomąjį raštą, kuriuo visų pirma atnaujinama išlaidų žemės ūkiui sąmata.
41 straipsnis
Valstybių narių pareigos, atsirandančios priėmus biudžetą
1.Europos Parlamento pirmininkas paskelbia, kad biudžetas galutinai priimtas, SESV 314 straipsnio 9 dalyje ir Euratomo sutarties 106a straipsnyje nustatyta tvarka.
2.Paskelbus, kad biudžetas galutinai priimtas, kiekviena valstybė narė nuo kitų finansinių metų sausio 1 d. arba nuo paskelbimo apie galutinį biudžeto priėmimą dienos, jei tai įvyksta vėliau kaip sausio 1 d., privalo sumokėti Sąjungai privalomas sumokėti įmokas, kaip nurodyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 609/2014.
42 straipsnis
Taisomųjų biudžetų projektai
1.Komisija gali pateikti taisomųjų biudžetų projektus, kurie visų pirma orientuoti į įplaukas, esant tokioms aplinkybėms:
a)kad į biudžetą būtų įrašytas praėjusių finansinių metų likutis pagal 17 straipsnyje nustatytą procedūrą,
b)kad remiantis atnaujinta ekonomine prognoze būtų peržiūrėta nuosavų išteklių prognozė;
c)kad būtų atnaujinta persvarstyta nuosavų išteklių ir kitų įplaukų prognozė, taip pat peržiūrėti turimi mokėjimų asignavimai ir jų poreikiai.
Jei įmanoma ir pagrįsta, Komisija gali siūlyti į išlaidas orientuotus dalinius pakeitimus kartu su į įplaukas orientuotais daliniais pakeitimais, nurodytais pirmoje pastraipoje.
Jei yra neišvengiamų, išimtinių ir nenumatytų aplinkybių, Komisija gali pateikti taisomųjų biudžetų projektus, kurie visų pirma būtų orientuoti į išlaidas.
2.Tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta 1 dalyje, kitų nei Komisija institucijų prašymai dėl taisomųjų biudžetų siunčiami Komisijai.
Prieš pateikdamos taisomojo biudžeto projektą, Komisija ir kitos institucijos išnagrinėja atitinkamų asignavimų perskirstymo sritį, ypač atsižvelgdamos į prognozuojamą nevisišką asignavimų panaudojimą.
Taisomiesiems biudžetams taikomas 41 straipsnis. Taisomieji biudžetai pagrindžiami nuorodomis į biudžetą, kurio sąmatos taisomos.
3.Komisija, išskyrus tinkamai pagrįstas išimtines aplinkybes, savo taisomųjų biudžetų projektus tuo pačiu metu pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip kiekvienų finansinių metų spalio 15 d. Ji gali pridėti nuomonę prie kitų institucijų prašymų dėl taisomųjų biudžetų.
4.Taisomųjų biudžetų projektai pateikiami kartu su pagrindimais ir jų sudarymo metu turima informacija apie biudžeto vykdymą ankstesniais ir einamaisiais finansiniais metais.
43 straipsnis
Išankstinis biudžeto sąmatų ir biudžeto projektų perdavimas
Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti nukelti tam tikras biudžeto sąmatų perdavimo ir biudžeto projekto priėmimo bei perdavimo datas. Tačiau dėl tokio susitarimo negali būti sutrumpinti arba pailginti laikotarpiai, kurie numatyti tiems tekstams aptarti pagal SESV 314 straipsnį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį.
2 SKYRIUS
Biudžeto struktūra ir pateikimas
44 straipsnis
Biudžeto struktūra
Biudžetas susideda iš:
a)bendros įplaukų ir išlaidų suvestinės;
b)atskirų skirsnių, padalytų į kiekvienai institucijai, išskyrus Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą, kurioms skiriamas tas pats biudžeto skirsnis, skirtų įplaukų ir išlaidų suvestines.
45 straipsnis
Biudžeto nomenklatūra
1.Europos Parlamentas ir Taryba Komisijos įplaukas bei kitų institucijų įplaukas ir išlaidas klasifikuoja pagal jų rūšį arba panaudojimą, kuriam jos skirtos, į antraštines dalis, skyrius, straipsnius ir punktus.
2.Išlaidų suvestinė Komisijos skirsnyje pateikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos priimtą nomenklatūrą ir yra suklasifikuota pagal paskirtį.
Kiekviena antraštinė dalis atitinka politikos sritį, o kiekvienas skyrius paprastai atitinka programą ar veiklą.
Kiekvienoje antraštinėje dalyje gali būti įrašyti veiklos ir administraciniai asignavimai. Vienos antraštinės dalies administraciniai asignavimai sugrupuojami į vieną skyrių.
Biudžeto nomenklatūra turi atitikti konkretumo, skaidrumo ir patikimo finansų valdymo principus. Ji turi užtikrinti aiškumą ir skaidrumą, kurie būtini biudžeto procesui vykdyti, kad būtų lengviau nustatyti pagrindinius tikslus, nurodytus susijusiuose teisiniuose pagrinduose, suteiktos galimybės pasirinkti politinius prioritetus ir užtikrintos veiksmingo ir efektyvaus vykdymo sąlygos.
3.Jei atskirų antraštinių dalių administraciniai asignavimai yra suskirstyti pagal paskirtį, jie suklasifikuojami toliau nurodytu būdu:
a)išlaidos personalui, patvirtintam pagal etatų planą: turi būti nurodyta asignavimų suma ir etatų plano etatų skaičius, atitinkantys tas išlaidas;
b)išlaidos išorės personalui ir kitos išlaidos, nurodytos 28 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte ir finansuojamos pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją „Administravimas“;
c)išlaidos pastatams ir kitos susijusios išlaidos, įskaitant valymą ir priežiūrą, nuomos mokestį ir nuomojimą, telekomunikacijas, vandenį, dujas ir elektrą;
d)išlaidos išorės personalui ir techninei paramai, tiesiogiai susijusiems su programų įgyvendinimu.
Komisijos administracinės išlaidos, kurių rūšis yra bendra kelioms antraštinėms dalims, nurodomos atskiroje suvestinėje, suklasifikuojant jas pagal rūšį.
46 straipsnis
Neigiamos įplaukos
1.Biudžete negali būti neigiamų įplaukų, išskyrus tuos atvejus, kai jos susidaro dėl neigiamo atlyginimo už indėlius.
2.Nuosavus išteklius, sumokėtus pagal Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, sudaro grynosios sumos, kurios biudžeto įplaukų suvestinėje taip ir įrašomos.
47 straipsnis
Atidėjiniai
1.Kiekviename biudžeto skirsnyje gali būti antraštinė dalis „Atidėjiniai“. Asignavimai į tą antraštinę dalį įrašomi bet kuriuo iš šių atvejų:
a)kai sudarant biudžetą konkrečiam veiksmui nėra numatytas pagrindinis teisės aktas;
b)kai yra rimtas pagrindas abejoti asignavimų pakankamumu arba galimybe vadovaujantis patikimu finansų valdymo principu pagrįstais reikalavimais įvykdyti atitinkamose eilutėse įrašytus asignavimus.
Asignavimai pagal tą antraštinę dalį gali būti naudojami tik po to, kai atliekamas perkėlimas šio reglamento 28 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatyta tvarka, tais atvejais, kai pagrindinio teisės akto priėmimui taikoma SESV 294 straipsnyje nustatyta tvarka, o visais kitais atvejais – šio reglamento 29 straipsnyje nustatyta tvarka.
2.Esant didelių vykdymo sunkumų, Komisija finansiniais metais gali siūlyti asignavimus perkelti į antraštinę dalį „Atidėjiniai“. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl tokių perkėlimų priima 29 straipsnyje nustatyta tvarka.
48 straipsnis
Neigiamas rezervas
Komisijai skirtame biudžeto skirsnyje gali būti neigiamas rezervas, ne didesnis kaip 400 000 000 EUR. Tokį rezervą, kuris įrašomas į atskirą antraštinę dalį, sudaro tik mokėjimų asignavimai.
Tas neigiamas rezervas sudaromas iki finansinių metų pabaigos, atliekant perkėlimą 28 ir 29 straipsniuose nustatyta tvarka.
49 straipsnis
Neatidėliotinos pagalbos rezervas ir Europos Sąjungos krizių rezervas
1.Komisijai skirtame biudžeto skirsnyje nustatomas neatidėliotinos pagalbos trečiosioms šalims rezervas ir Europos Sąjungos krizių rezervas.
2.1 dalyje nurodyti rezervai sudaromi iki finansinių metų pabaigos, atliekant asignavimų perkėlimą 28 ir 30 straipsniuose nustatyta tvarka.
50 straipsnis
Biudžeto pateikimas
1.Biudžete parodoma:
a)bendrojoje įplaukų ir išlaidų suvestinėje:
i)atitinkamų finansinių metų (n metų) Sąjungos įplaukų sąmata;
ii)praėjusių finansinių metų įplaukų sąmata ir n-2 metų įplaukos;
iii)n metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai;
iv)praėjusių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai;
v)n-2 metų įsipareigotos išlaidos ir apmokėtos išlaidos; pastarosios taip pat išreiškiamos kaip procentinė n metų biudžeto dalis;
vi)atitinkamos pastabos dėl kiekvieno klasifikacinio vieneto, kaip nustatyta 45 straipsnio 1 dalyje. Biudžeto pastabose pateikiamos pagrindinio teisės akto, jeigu toks yra, nuorodos, taip pat visi atitinkami paaiškinimai, susiję su asignavimų pobūdžiu ir paskirtimi;
b)kiekviename skirsnyje įplaukos ir išlaidos pateikiamos laikantis tos pačios struktūros, kaip ir a punkte;
c)su personalu susijusiais atvejais:
i)etatų planas, kuriuo kiekviename skirsnyje nustatomas kiekvienos tarnybos kiekvienos kategorijos ir kiekvieno lygio etatų skaičius ir nuolatinių bei laikinųjų etatų skaičius, patvirtintas neviršijant asignavimų;
ii)personalo, kuris apmokamas iš asignavimų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, skirtų tiesioginei veiklai, etatų planas, ir personalo, kuris yra apmokamas iš tų pačių asignavimų, skirtų netiesioginei veiklai, etatų planas; etatų planuose darbuotojai skirstomi pagal kategorijas ir lygius, atskirai nurodant nuolatinius ir laikinuosius etatus, patvirtintus neviršijant asignavimų;
iii)kiekvienos 69 straipsnyje nurodytos įstaigos, gaunančios iš biudžeto apmokamą įnašą, etatų planas, kuriame nurodytas etatų skaičius pagal lygį ir kategoriją. Etatų plane šalia finansiniais metais patvirtintų etatų skaičiaus nurodomas patvirtintas skaičius ankstesniais metais. Euratomo tiekimo agentūros personalas nurodomas atskirai Komisijos personalo plane;
d)finansinės paramos ir biudžeto garantijų atveju:
i)bendrojoje įplaukų suvestinėje: tam tikras operacijas atitinkančios biudžeto eilutės, kuriose įrašomos iš gavėjų, kurie iš pradžių nevykdė skolinių įsipareigojimų, gautos grąžintos sumos. Tose eilutėse įrašomas simbolinis įrašas pro memoria ir atitinkamos pastabos;
ii)Komisijai skirtame skirsnyje:
–biudžeto eilutės, kuriose nurodomos atitinkamoms operacijoms suteiktos Sąjungos garantijos. Tose eilutėse įrašomas simbolinis įrašas pro memoria, jei neatsirado jokių iš galutinių išteklių mokėtinų išmokų;
–pastabos su nuorodomis į pagrindinį teisės aktą ir numatytų operacijų apimtį, trukmę ir Sąjungos tokioms operacijoms suteiktą finansinę garantiją;
iii)dokumente, pridedamame prie Komisijai skirto skirsnio, kuris rodo atitinkamą riziką:
–tebevykdomos kapitalo operacijos ir skolos valdymas,
–n metų kapitalo operacijos ir skolos valdymas;
e)pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą subjektų vykdomo finansavimo atveju:
i)nuoroda į atitinkamos programos pagrindinį teisės aktą;
ii)atitinkamos biudžeto eilutės;
iii)bendras veiksmo apibūdinimas, įskaitant jo trukmę ir poveikį biudžetui;
f)visa BUSP išlaidų suma įrašoma į skyrių, kuris vadinasi „BUSP“, pateikiant konkrečius straipsnius. Pagal tuos straipsnius padengiamos BUSP išlaidos ir į juos įrašomos specialios eilutės, kuriose nurodomos bent svarbiausios atskiros misijos.
2.Be 1 dalyje nurodytų dokumentų, Europos Parlamentas ir Taryba gali pridėti prie biudžeto bet kurį kitą svarbų dokumentą.
51 straipsnis
Etatų plano taisyklės
1.50 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytame etatų plane kiekvienai institucijai arba įstaigai nustatomos absoliučiosios ribos. Negali būti jokių nustatytą ribą viršijančių paskyrimų.
Tačiau, išskyrus AD 16, AD 15 ir AD 14 lygius, kiekviena institucija arba įstaiga gali keisti savo etatų planus iki 10 % patvirtintų etatų skaičiaus, atsižvelgdamos į šias sąlygas:
a)nedaromas poveikis personalo asignavimų dydžiui per visus finansinius metus;
b)neviršijamas bendras kiekviename etatų plane patvirtintų etatų skaičius;
c)institucija ar įstaiga dalyvavo atliekant lyginamąją analizę su kitomis Sąjungos institucijomis ir įstaigomis per Komisijos inicijuotą darbuotojų vertinimą.
Likus trims savaitėms iki antroje pastraipoje nurodytų pakeitimų institucija apie savo ketinimus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nurodo tinkamai pagrįstas priežastis, institucija neatlieka pakeitimų ir taikoma 42 straipsnyje nustatyta procedūra.
2.Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, darbo ne visą darbo dieną, kurį, vadovaudamasi Tarnybos nuostatais, leidžia paskyrimų tarnyba, tikslai gali būti pasiekiami kitais paskyrimais.
3 SKYRIUS
Biudžetinė drausmė
52 straipsnis
Atitiktis daugiametei finansinei programai
Biudžetas atitinka daugiametę finansinę programą.
53 straipsnis
Sąjungos teisės aktų atitiktis biudžetui
Jei įgyvendinant Sąjungos teisės aktą viršijami biudžete numatyti asignavimai, toks aktas finansiškai gali būti įgyvendinamas tik po to, kai atitinkamai iš dalies pakeičiamas biudžetas.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
BIUDŽETO VYKDYMAS
1 SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
54 straipsnis
Biudžeto vykdymas pagal patikimo finansų valdymo principą ir atsižvelgiant į piliečių nuomonę
1.Komisija biudžeto įplaukas ir išlaidas vykdo pagal šį reglamentą savo atsakomybe ir neviršydama leidžiamų asignavimų.
2.Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principą.
3.Komisija, valstybės narės ir kiti Sąjungos biudžetą vykdantys subjektai gali konsultuotis su piliečiais dėl Sąjungos biudžeto vykdymo.
55 straipsnis
Informacija apie asmens duomenų perdavimą audito tikslais
Bet kokiame kvietime, susijusiame su dotacijomis, viešaisiais pirkimais arba apdovanojimais, kurie skiriami pagal tiesioginį vykdymą, potencialūs naudos gavėjai, kandidatai, konkurso dalyviai ir dalyviai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 informuojami, kad, siekiant apsaugoti finansinius Sąjungos interesus, jų asmens duomenys gali būti perduoti vidaus audito tarnyboms, Europos Audito Rūmams arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybai, jais taip pat gali keistis Komisijos leidimus suteikiantys pareigūnai ir vykdomosios įstaigos bei Sąjungos įstaigos, nurodytos 70 straipsnyje.
56 straipsnis
Pagrindinis teisės aktas ir išimtys
1.Biudžete įrašyti asignavimai bet kuriam Sąjungos veiksmui gali būti naudojami tik priėmus pagrindinį teisės aktą.
2.Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau nurodyti asignavimai gali būti naudojami nepriėmus pagrindinio teisės akto, jei veiksmai, kuriems finansuoti jie yra skirti, priskiriami Sąjungos kompetencijai:
a)asignavimai eksperimentinio pobūdžio bandomiesiems projektams, skirtiems veiksmų įgyvendinamumui ir naudingumui nustatyti. Atitinkami įsipareigojimų asignavimai gali būti įrašyti į biudžetą ne daugiau nei dvejus iš eilės einančius finansinius metus.
Bendra asignavimų bandomiesiems projektams suma negali viršyti 40 000 000 EUR bet kuriais finansiniais metais;
b)asignavimai SESV ir Euratomo sutarties taikymo srities parengiamiesiems veiksmams, skirti pasiūlymams parengti atsižvelgiant į ateityje priimsimus veiksmus. Parengiamieji veiksmai turi būti nuoseklūs ir gali būti vykdomi įvairiais būdais. Atitinkami įsipareigojimų asignavimai gali būti įrašyti į biudžetą ne daugiau nei trejus iš eilės einančius finansinius metus. Procedūra, skirta atitinkamam pagrindiniam aktui priimti, baigiama iki trečiųjų finansinių metų pabaigos. Tos procedūros metu asignavimų paskyrimas įsipareigojimams turi atitikti parengiamųjų veiksmų specifinius bruožus, susijusius su numatoma veikla, siekiamais tikslais ir gavėjais. Todėl įgyvendintos priemonės savo apimtimi negali atitikti numatytų galutinio veiksmo finansavimo priemonių.
Bendra asignavimų naujiems parengiamiesiems veiksmams, nurodytiems šiame punkte, suma bet kuriais finansiniais metais negali viršyti 50 000 000 EUR, o bendra faktinė parengiamiesiems veiksmams jau įsipareigotų asignavimų suma negali viršyti 100 000 000 EUR;
c)asignavimai ES sutarties V antraštinės dalies srities parengiamosioms priemonėms. Tokios priemonės turi būti trumpalaikės ir skirtos sąlygoms įgyvendinti Sąjungos veiksmus vykdant BUSP tikslus sudaryti ir būtinoms teisinėms priemonėms patvirtinti.
Sąjungos krizių valdymo operacijų tikslais parengiamosios priemonės yra, inter alia, skirtos veiklos reikalavimams įvertinti, greitam pradiniam išteklių skyrimui numatyti arba sąlygoms pradėti veiklą vietoje sudaryti.
Dėl parengiamųjų priemonių susitariama Taryboje, remiantis vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu.
Siekdamas užtikrinti, kad parengiamosios priemonės būtų sparčiai įgyvendinamos, vyriausiasis įgaliotinis kuo anksčiau praneša Europos Parlamentui ir Komisijai apie Tarybos ketinimą pradėti įgyvendinti parengiamąją priemonę ir visų pirma apie šiam tikslui numatomus reikalingus išteklius. Komisija imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų greitą lėšų išmokėjimą.
Priemonių, dėl kurių susitarta Taryboje ir kurios skirtos rengti Sąjungos krizių valdymo operacijoms pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, finansavimas apima papildomas išlaidas, kurios tiesiogiai patiriamos siunčiant į krizės vietą misiją arba grupę, kurioje, inter alia, dalyvauja Sąjungos institucijų darbuotojai, įskaitant draudimo didelės rizikos atveju, kelionės ir apgyvendinimo išlaidas ir dienpinigius;
d)asignavimai vienkartiniams veiksmams arba net neapibrėžtos trukmės veiksmams, kuriuos Komisija vykdo įgyvendindama pagal SESV ir Euratomo sutartį dėl savo prerogatyvų instituciniu lygmeniu kylančius uždavinius, nesusijusius su b punkte nurodyta jos teisėkūros iniciatyvos teise, ir remdamasi jai tiesiogiai šiomis Sutartimis suteiktais konkrečiais įgaliojimais, kurių sąrašas pateikiamas pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose;
e)asignavimai kiekvienos institucijos veiklai pagal jos administracinį savarankiškumą.
57 straipsnis
Kitų nei Komisija institucijų biudžeto vykdymas
1.Komisija kitoms institucijoms suteikia būtinus įgaliojimus su jomis susijusiems biudžeto skirsniams vykdyti.
2.Siekdama sudaryti geresnes sąlygas naudoti asignavimus, visų pirma administracinius, Komisija su kitomis Sąjungos institucijomis gali sudaryti susitarimus, kuriais reglamentuojamas paslaugų teikimas, produktų tiekimas, darbų vykdymas ar pastatų sutarčių įgyvendinimas.
3.Tokius tarnybų lygmens susitarimus tarpusavyje taip pat gali sudaryti Sąjungos institucijų, Sąjungos įstaigų, Europos įstaigų ir įstaigų departamentai ar asmenys, kuriems patikėta įgyvendinti konkrečius BUSP srities veiksmus pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir Europos mokyklų valdytojų tarybos Generalinio sekretoriaus tarnyba. Tokiais susitarimais sudaromos sąlygos susigrąžinti išlaidas, patirtas įgyvendinant tuos susitarimus.
58 straipsnis
Biudžeto vykdymo įgaliojimų perdavimas
1.Komisija ir kiekviena kita institucija gali perduoti biudžeto vykdymo įgaliojimus savo departamentams vadovaudamosi šiame reglamente nustatytomis sąlygomis, savo vidaus taisyklėmis ir laikydamosi perdavimo dokumente nustatytų apribojimų. Tokiu būdu įgaliotieji veikia pagal jiems aiškiai suteiktus įgaliojimus.
2.Tačiau Komisija gali perduoti su savo skirsnio veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus Sąjungos delegacijų vadovams ir, siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą tų vadovų nebuvimo laikotarpiu, – delegacijų vadovų pavaduotojams. Kai Sąjungos delegacijų vadovai, o jų nebuvimo laikotarpiu – jų pavaduotojai, veikia kaip Komisijos perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai, jie taiko Komisijos nustatytas biudžeto vykdymo taisykles, o jų pareigos, įsipareigojimai ir atskaitomybė yra tokie, kaip bet kurio kito Komisijos perįgalioto leidimus suteikiančio pareigūno.
Komisija gali atšaukti įgaliojimų perdavimą vadovaudamasi savo taisyklėmis.
Pirmos pastraipos tikslais vyriausiasis įgaliotinis imasi reikalingų priemonių Sąjungos delegacijų ir Komisijos departamentų bendradarbiavimui palengvinti.
3.Išimties tvarka EIVT gali perduoti su savo skirsnio veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus delegacijoje dirbantiems Komisijos darbuotojams, kai tai būtina siekiant užtikrinti delegacijų administravimo tęstinumą EIVT kompetentingo leidimus suteikiančio pareigūno nebuvimo laikotarpiu. Tais išimtiniais atvejais, kai Sąjungos delegacijose dirbantys Komisijos darbuotojai veikia kaip EIVT perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai, biudžeto vykdymui jie taiko EIVT vidaus taisykles, o jų pareigos, įsipareigojimai ir atskaitomybė yra tokie, kaip bet kurio kito EIVT perįgalioto leidimus suteikiančio pareigūno.
EIVT gali atšaukti įgaliojimų perdavimą vadovaudamasi savo taisyklėmis.
59 straipsnis
Interesų konfliktas
1.IV antraštinės dalies 4 skyriuje apibūdinti finansų pareigūnai ir visi kiti pagal tiesioginio, netiesioginio ir pasidalijamojo biudžeto vykdymo principą su biudžeto vykdymu ir valdymu, įskaitant susijusius parengiamuosius aktus, auditu arba kontrole susiję asmenys nesiima jokių veiksmų, dėl kurių gali kilti jų ir Sąjungos interesų konfliktas. Be to, jie imasi tinkamų priemonių, kad interesų konfliktų nekiltų vykdant jų atsakomybei tenkančias pareigas ir kad būtų reaguojama į situacijas, kurios gali būti objektyviai suprantamos kaip interesų konfliktas.
2.Taikant 1 dalį, interesų konfliktas egzistuoja tais atvejais, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politinėmis arba pilietinėmis pažiūromis, ekonominiais interesais arba kitais tiesioginiais ar netiesioginiais asmeniniais interesais, kyla pavojus, kad 1 dalyje nurodytas finansų pareigūnas arba kitas asmuo nebegalės nešališkai ir objektyviai atlikti savo pareigų.
60 straipsnis
Darbuotojų interesų konfliktai
Jei 59 straipsnyje nurodyto interesų konflikto rizika susijusi su darbuotoju, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, toks darbuotojas praneša apie tai įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui, o šis raštu patvirtina, ar interesų konfliktas egzistuoja. Susijęs darbuotojas taip pat informuoja savo tiesioginį vadovą. Jei nustatyta, kad interesų konfliktas egzistuoja, paskyrimų tarnyba atleidžia pareigūną nuo atsakomybės už šį reikalą. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas asmeniškai užtikrina, kad būtų imasi tolesnių tinkamų veiksmų.
2 SKYRIUS
Vykdymo metodai
61 straipsnis
Biudžeto vykdymo metodai
1.Komisija biudžetą vykdo bet kuriuo iš šių būdų:
a)tiesiogiai (toliau – tiesioginis vykdymas), per savo departamentus, įskaitant savo darbuotojus Sąjungos delegacijose vadovaujant atitinkamam delegacijos vadovui, pagal 58 straipsnio 2 dalį arba per vykdomąsias įstaigas, kaip nurodyta 68 straipsnyje;
b)pasidalijamojo vykdymo su valstybėmis narėmis būdu (toliau – pasidalijamasis vykdymas);
c)netiesiogiai (toliau – netiesioginis vykdymas), kai tai numatyta pagrindiniame teisės akte, arba 56 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytais atvejais su:
i)trečiosiomis šalimis arba jų paskirtomis įstaigomis;
ii)tarptautinėmis organizacijomis arba jų agentūromis, kaip apibrėžta 151 straipsnyje;
iii)Europos investicijų banku (EIB) arba Europos investicijų fondu (toliau – EIB grupė);
iv)įstaigomis, nurodytomis 69 ir 70 straipsniuose;
v)viešosios teisės įstaigomis;
vi)privatinės teisės reglamentuojamomis įstaigomis, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;
vii)privatinės teisės reglamentuojamomis įstaigomis, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;
viii)atitinkamame pagrindiniame teisės akte nurodytomis įstaigomis ar asmenimis, kuriems pavesta vykdyti konkrečius BUSP veiksmus pagal ES sutarties V antraštinę dalį.
2.Komisija yra atsakinga už biudžeto vykdymą pagal SESV 317 straipsnį ir neperduoda biudžeto vykdymo įgaliojimų trečiosioms šalims, kai tokios užduotys apima didelę laisvę veikti savo nuožiūra priimant politinius sprendimus.
Skirdama sutartis pagal VII antraštinę dalį Komisija nepaveda atlikti užduočių, apimančių viešosios valdžios funkcijų vykdymą ir veikimą savo nuožiūra.
62 straipsnis
Pasidalijamasis vykdymas su valstybėmis narėmis
1.Kai biudžetas vykdomas pasidalijamojo vykdymo būdu, Komisija ir valstybės narės laikosi patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir užtikrina Sąjungos veiksmų matomumą. Šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės vykdo savo atitinkamus kontrolės ir audito įsipareigojimus ir prisiima susijusią atsakomybę, nustatytą šiame reglamente. Papildomos nuostatos nustatomos konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse.
2.Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant su įstatymais ir kitais teisės aktais susijusias ir administracines priemones, būtinų Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, visų pirma:
a)užtikrina, kad biudžeto lėšomis finansuojami veiksmai būtų vykdomi tinkamai ir veiksmingai, laikantis konkretiems sektoriams taikomų taisyklių, ir šiuo tikslu pagal 3 dalį paskiria ir prižiūri įstaigas, atsakingas už Sąjungos lėšų valdymą ir kontrolę;
b)užkerta kelią pažeidimams ir sukčiavimui, juos nustato ir pašalina.
Siekdamos apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, valstybės narės, laikydamosi proporcingumo principo ir vadovaudamosi šiuo straipsniu bei konkretiems sektoriams taikomomis taisyklėmis, vykdo ex ante ir ex post kontrolę, taip pat prireikus reprezentatyviųjų ir (arba) su rizika susijusių sandorių imčių patikras vietoje. Jos taip pat susigrąžina netinkamai išmokėtas lėšas ir prireikus pradeda teismo procesą.
Valstybės narės gavėjams taiko veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas nuobaudas, kaip numatyta konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse ir specialiose nacionalinės teisės aktų nuostatose.
Atlikdama rizikos vertinimą ir atsižvelgdama į konkretiems sektoriams taikomas taisykles Komisija stebi, kaip taikomos valstybėse narėse sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos. Atlikdama auditą Komisija vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į įvertintos rizikos lygį pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles.
3.Laikydamosi konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse nustatytų kriterijų ir procedūrų, valstybės narės tinkamu lygmeniu paskiria įstaigas, atsakingas už Sąjungos lėšų valdymą ir kontrolę. Tokios įstaigos taip pat gali vykdyti su Sąjungos lėšų valdymu nesusijusias užduotis ir pavesti tam tikras savo užduotis kitoms įstaigoms, įskaitant įstaigas, nurodytas 61 straipsnio 1 dalies c punkto ii ir iii papunkčiuose.
Priimdamos sprendimą dėl įstaigų paskyrimo, valstybės narės savo sprendimą gali grįsti tuo, ar valdymo ir kontrolės sistemos yra iš esmės tokios pačios, kokios egzistavo ankstesniu laikotarpiu, ir ar jos veikė veiksmingai.
Jei audito ir kontrolės rezultatai rodo, kad paskirtosios įstaigos nebeatitinka konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse nustatytų kriterijų, valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad šių įstaigų užduočių vykdymo trūkumai būtų pašalinti, įskaitant paskyrimo panaikinimą pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles.
Konkretiems sektoriams taikomomis taisyklėmis apibrėžiamas Komisijos vaidmuo šioje dalyje nurodytame procese.
4.Pagal 3 dalį paskirtos įstaigos:
a)parengia ir užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą;
b)naudoja apskaitos sistemą, kuria laiku pateikiama tiksli, išsami ir patikima informacija;
c)pateikia informaciją, kurios reikalaujama pagal 5 dalį;
d)užtikrina ex post paskelbimą pagal 36 straipsnio 2 dalį. Bet koks asmens duomenų tvarkymas turi atitikti nacionalines nuostatas, pagal kurias įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.
5.Pagal 3 dalį paskirtos įstaigos iki kitų finansinių metų vasario 15 d. Komisijai pateikia:
a)konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse numatytu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu įgyvendinant savo užduotis patirtų ir Komisijai grąžinti pateiktų išlaidų sąskaitas. Tos sąskaitos apima išankstinį finansavimą ir sumas, dėl kurių vykdomos ar baigtos vykdyti susigrąžinimo procedūros. Su jomis pateikiamas valdymo pareiškimas, kuriame patvirtinama, kad, už lėšų valdymą atsakingų asmenų nuomone:
i)informacija yra tinkamai pateikta, išsami ir tiksli,
ii)išlaidos naudotos pagal numatytą paskirtį, kaip nustatyta konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse,
iii)įdiegtomis kontrolės sistemomis suteikiamos būtinos garantijos dėl pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;
b)metinę galutinių audito ataskaitų ir atliktų patikrinimų santrauką, įskaitant sistemose nustatytų klaidų ir trūkumų pobūdžio bei masto analizę, taip pat taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis.
Su pirmos pastraipos a punkte nurodytomis sąskaitomis ir pirmos pastraipos b punkte nurodyta santrauka pateikiama nepriklausomos audito įstaigos nuomonė, parengta pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Toje nuomonėje nustatoma, ar sąskaitose teisingai ir sąžiningai atskleidžiama, ar išlaidos, kurias grąžinti prašoma Komisijos, yra teisėtos ir tvarkingos ir ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai. Nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus auditą kilo abejonių dėl pirmos pastraipos a punkte nurodyto valdymo pareiškimo teiginių.
Atitinkamai valstybei narei pateikus pranešimą, vasario 15 d. terminą Komisija išimties tvarka gali pratęsti iki kovo 1 d.
Valstybės narės atitinkamu lygmeniu gali skelbti šioje dalyje nurodytą informaciją.
Be to, valstybės narės gali pateikti atitinkamu lygmeniu pasirašytus pareiškimus, paremtus šioje dalyje nurodyta informacija.
6.Siekdama užtikrinti, kad Sąjungos lėšos būtų naudojamos pagal taikytinas taisykles, Komisija:
a)taiko procedūras, kad būtų patikrintos ir priimtos paskirtų įstaigų finansinės ataskaitos, užtikrindama, kad ataskaitos būtų išsamios, tikslios ir teisingos;
b)iš Sąjungos lėšų nedengia išlaidų, išmokėtų pažeidžiant taikomą teisę;
c)nutraukia mokėjimo terminus arba sustabdo mokėjimus, kai tai numatyta konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse.
Kai valstybė narė pateikia savo pastabas ir kai tik ji imasi visų būtinų priemonių, Komisija atšaukia visus mokėjimo terminų nutraukimus ar mokėjimų atidėjimus arba dalį jų. 73 straipsnio 9 dalyje nurodytoje metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama informacija apie visus įpareigojimus pagal šią pastraipą.
7.Konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse atsižvelgiama į poreikius, susijusius su Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis, visų pirma su jų valdymo pareiškimo turiniu, 3 dalyje nurodytu procesu ir audito funkcija.
8.Komisija sudaro įstaigų, atsakingų už valdymo, patvirtinimo ir audito veiklą pagal konkretiems sektoriams taikomus reglamentus, registrą.
Siekdama skatinti geriausią praktiką įgyvendinant struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, EŽŪGF ir Europos žuvininkystės fondo lėšas, Komisija informavimo tikslais gali suteikti galimybę už valdymo ir kontrolės veiklą atsakingoms įstaigoms naudotis metodiniu vadovu, kuriame pateikta jos kontrolės strategija ir metodas, įskaitant kontrolinius sąrašus ir geriausios praktikos pavyzdžius. Šis vadovas prireikus atnaujinamas.
9.Pasidalijamojo vykdymo būdu valstybėms narėms skirti ištekliai gali būti naudojami juos derinant su operacijomis ir priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013.
3 SKYRIUS
EUROPOS ĮSTAIGOS IR SĄJUNGOS ĮSTAIGOS
1 SKIRSNIS
Europos įstaigos
63 straipsnis
Apibrėžtis ir taikymo sritis
1.Europos įstaigos – tai administracinės struktūros, kurias įsteigia Komisija arba Komisija ir viena ar kelios institucijos konkretiems bendriems uždaviniams atlikti, jeigu šių struktūrų įsteigimą galima pagrįsti sąnaudų ir naudos analize ir susijusios rizikos vertinimu.
2.Savo kompetencijos ribose Europos įstaigos:
a)vykdo privalomas užduotis, numatytas jų steigimo akte arba kituose Sąjungos teisės aktuose;
b)gali vykdyti neprivalomas užduotis, kurias patvirtino jų valdymo komitetai, įvertinę sąnaudas ir naudą ir susijusią riziką dalyvaujančioms šalims. Tokioms užduotims atlikti įstaigai gali būti perduoti leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai arba ji gali sudaryti ad hoc tarnybų lygmens susitarimus su Sąjungos institucijomis, Sąjungos įstaigomis, kitomis Europos įstaigomis ar trečiosiomis šalimis.
3.Šis skirsnis taikomas Europos kovos su sukčiavimu tarnybos veiklai, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, 65 straipsnį ir 66 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.
4.Komisijos vidaus auditoriui tenka visa atsakomybė, nustatyta šios antraštinės dalies 8 skyriuje.
64 straipsnis
Europos įstaigoms paskirti asignavimai
1.Asignavimai, patvirtinti kiekvienos Europos įstaigos privalomoms užduotimis vykdyti, įrašomi į konkrečią biudžeto eilutę Komisijai skirtame skirsnyje ir išsamiai nurodomi to skirsnio priede.
Pirmoje pastraipoje nurodytas priedas parengiamas įplaukų ir išlaidų suvestinės, kuri suskirstoma taip pat kaip biudžeto skirsniai, forma.
Tame priede įrašyti asignavimai:
a)padengia visus kiekvienos Europos įstaigos finansų poreikius, kurių kyla vykdant privalomas užduotis, numatytas jos steigimo akte arba kituose Sąjungos teisės aktuose;
b)gali padengti Europos įstaigos finansų poreikius, kurių kyla vykdant užduotis, kurias atlikti paprašė Sutartimis ar pagal Sutartis įsteigtos Sąjungos institucijos, Sąjungos įstaigos, Europos įstaigos ar agentūros ir kurios patvirtintos pagal įstaigos steigimo aktą.
2.Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus, susijusius su asignavimais, įrašytais į kiekvienai Europos įstaigai skirtą priedą, Komisija perduoda atitinkamos Europos įstaigos direktoriui pagal 72 straipsnį.
3.Kiekvienos Europos įstaigos etatų planas pridedamas prie Komisijos etatų plano.
4.Kiekvienos Europos įstaigos direktorius priima sprendimus dėl perkėlimų 1 dalyje nurodytame priede. Komisija apie tokius perkėlimus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.
65 straipsnis
Neprivalomos užduotys
Dėl 63 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų neprivalomų užduočių Europos įstaiga gali:
a)iš Sąjungos institucijų, Sąjungos įstaigų ar kitų Europos įstaigų gauti įgaliojimą savo direktoriui, taip pat jai gali būti perduodami leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai, susiję su asignavimais, įrašytais į Sąjungos institucijos, Sąjungos įstaigos ar kitos Europos įstaigos biudžeto skirsnį. Susijusios Sąjungos institucijos, Sąjungos įstaigos ar kitos Europos įstaigos nustato šio įgaliojimų perdavimo apribojimus ir sąlygas. Dėl tokio perdavimo, ypač dėl jo sąlygų ir būdų, susitariama vadovaujantis Europos įstaigos steigimo aktu;
b)sudaryti ad hoc tarnybų lygmens susitarimus. Tokiais atvejais Europos įstaigos direktorius, vadovaudamasis įstaigos steigimo aktu, patvirtina konkrečias nuostatas, reglamentuojančias tokių užduočių vykdymą, patirtų išlaidų atlyginimą ir atitinkamų sąskaitų tvarkymą. Įstaiga praneša institucijoms, Sąjungos įstaigoms ar kitoms Europos įstaigoms apie tokių sąskaitų tvarkymo rezultatus.
66 straipsnis
Europos įstaigų ataskaitos
1.Kiekviena Europos įstaiga parengia savo išlaidų apskaitos įrašus, kurie leidžia nustatyti jos paslaugų dalį, teikiamą kiekvienai institucijai, Sąjungos įstaigai ar kitai Europos įstaigai. Atitinkamos Europos įstaigos direktorius, šios įstaigos valdymo komitetui patvirtinus, priima kriterijus, kuriais grindžiami apskaitos įrašai.
2.Pastabose dėl konkrečios biudžeto eilutės, kurioje įrašyta visa asignavimų kiekvienai Europos įstaigai, kuriai pagal 65 straipsnio a punktą perduodami leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai, suma, nurodoma tos įstaigos kiekvienai susijusiai Sąjungos institucijai, Sąjungos įstaigai ar kitai Europos įstaigai teikiamų paslaugų sąnaudų sąmata. Ši sąmata grindžiama šio straipsnio 1 dalyje numatytais apskaitos įrašais.
3.Kiekviena Europos įstaiga, kuriai pagal 65 straipsnio a punktą perduoti leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai, praneša Sąjungos institucijoms, Sąjungos įstaigoms ar kitoms Europos įstaigoms apie šio straipsnio 1 dalyje numatytų apskaitos įrašų rezultatus.
4.Kiekvienos Europos įstaigos ataskaitos yra Sąjungos ataskaitų, nurodytų 234 straipsnyje, sudedamoji dalis.
5.Komisijos apskaitos pareigūnas atitinkamos Europos įstaigos valdymo komiteto pasiūlymu gali tos įstaigos darbuotojui perduoti kai kurias savo užduotis, susijusias su įplaukų surinkimu ir išlaidų, kuriuos tiesiogiai patyrė atitinkama Europos įstaiga, apmokėjimu.
6.Europos įstaigos grynųjų pinigų reikmėms patenkinti Komisija valdymo komiteto pasiūlymu jos vardu gali atidaryti banko sąskaitas ar pašto žiro sąskaitas. Finansinių metų pabaigoje atitinkama Europos įstaiga ir Komisija suderina ir patikslina galutinę kiekvienų metų pinigų poziciją.
2 SKIRSNIS
Sąjungos įstaigos
67 straipsnis
Taikymas Euratomo tiekimo agentūrai
Šis reglamentas taikomas Euratomo tiekimo agentūros biudžeto vykdymui.
68 straipsnis
Vykdomosios įstaigos
1.Komisija gali perduoti įgaliojimus vykdomosioms įstaigoms Komisijos vardu ir jos atsakomybe įgyvendinti visą Sąjungos programą arba projektą, įskaitant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus bei administracinių išlaidų vykdymą, ar jų dalį pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003. Vykdomosios įstaigos yra Komisijos sprendimu pagal Sąjungos teisę įsteigti juridiniai asmenys. Šios įstaigos turi gauti metinį įnašą.
2.Vykdomųjų įstaigų direktoriai veikia kaip įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, kai vykdomi veiklos asignavimai, susiję su jų visiškai ar iš dalies valdomomis Sąjungos programomis.
3.Vykdomųjų įstaigų iniciatyvinis komitetas gali susitarti su Komisija, kad Komisijos apskaitos pareigūnas veiktų ir kaip vykdomosios įstaigos apskaitos pareigūnas. Iniciatyvinis komitetas, atsižvelgdamas į sąnaudų ir naudos kriterijus, Komisijos pareigūnui taip pat gali patikėti dalį vykdomosios įstaigos apskaitos pareigūno užduočių. Abiem atvejais sudaromi reikiami susitarimai, kad būtų išvengta interesų konflikto.
69 straipsnis
Pagal SESV ir Euratomo sutartį įsteigtos įstaigos
1.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 261 straipsnį ir papildyti Finansinį reglamentą finansiniu pagrindų reglamentu, taikomu įstaigoms, įsteigtoms pagal SESV ir Euratomo sutartį, kurios turi juridinio asmens statusą ir gauna iš biudžeto mokamas išmokas.
2.Finansinis pagrindų reglamentas grindžiamas šiame reglamente išdėstytais principais ir taisyklėmis.
3.Tų įstaigų finansinės taisyklės negali nukrypti nuo finansinio pagrindų reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų specifinių reikalavimų ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą.
4.Sprendimą dėl 1 dalyje nurodytų įstaigų biudžetų įvykdymo priima Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija. 1 dalyje nurodytos įstaigos visapusiškai bendradarbiauja su institucijomis, dalyvaujančiomis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, ir atitinkamais atvejais pateikia bet kurią reikalingą papildomą informaciją, be kita ko, dalyvaudamos atitinkamų organų posėdžiuose.
5.Komisijos vidaus auditorius 1 dalyje nurodytų įstaigų atžvilgiu turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Komisijos atžvilgiu.
6.Nepriklausomas išorės auditorius patikrina, ar metinėse kiekvienos įstaigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, ataskaitose tinkamai nurodytos jos pajamos, išlaidos ir susijusios įstaigos finansinė būklė iki tol, kol jos ataskaitos konsoliduojamos su Komisijos galutinėmis ataskaitomis. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pagrindiniame teisės akte nenumatyta kitaip, Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnio 1 dalies reikalavimus parengia specialiąją metinę ataskaitą dėl kiekvienos įstaigos. Rengdami šią ataskaitą Audito Rūmai atsižvelgia į nepriklausomo išorės auditoriaus audito rezultatus ir veiksmus, kurių imtasi dėl auditoriaus nustatytų faktų.
70 straipsnis
Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigos
Pagrindiniu teisės aktu įsteigtos juridinio asmens statusą turinčios įstaigos , kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, priima savo finansines taisykles.
Į šias taisykles įtraukiami principai, kurie būtini, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos lėšų finansinį valdymą.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 261 straipsnį siekiant papildyti Finansinį reglamentą pavyzdiniu finansiniu reglamentu, kuriame nustatomi principai, būtini Sąjungos fondų patikimam finansiniam valdymui užtikrinti, ir kuris grindžiamas 149 straipsniu.
Tų įstaigų finansinės taisyklės negali nukrypti nuo pavyzdinio finansinio reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų specifinių reikalavimų ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą.
Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms taikomos 69 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys .
4 SKYRIUS
Finansų pareigūnai
1 SKIRSNIS
PAREIGŲ ATSKYRIMO PRINCIPAS
71 straipsnis
Pareigų atskyrimas
1.Leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos atskiriamos ir nesuderinamos tarpusavyje.
2.Kiekviena institucija kiekvieną finansų pareigūną aprūpina jo pareigoms atlikti reikalingais ištekliais ir parengia nuostatus, kuriuose išsamiai aprašomos jo užduotys, teisės ir pareigos.
2 SKIRSNIS
LEIDIMUS SUTEIKIANTIS PAREIGŪNAS
72 straipsnis
Leidimus suteikiantis pareigūnas
1.Leidimus suteikiančio pareigūno pareigas atlieka kiekviena institucija.
2.Šioje antraštinėje dalyje terminas „darbuotojai“ reiškia asmenis, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai.
3.Kiekviena institucija laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų paveda leidimus suteikiančio pareigūno pareigas atitinkamo lygio darbuotojams. Ji savo vidaus administracinėse taisyklėse nurodo darbuotojus, kuriems paveda tas pareigas, nustato perduotų įgaliojimų taikymo sritį ir nurodo, ar asmenys, kuriems tie įgaliojimai yra perduoti, gali juos perduoti kitiems asmenims.
4.Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai arba perįgaliojimai perduodami tik darbuotojams.
5.Atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai veikia neperžengdami juos įgaliojančiame arba perįgaliojančiame dokumente nustatytų ribų. Atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui atlikti pareigas gali padėti vienas ar keli darbuotojai, už kuriuos jis prisiima atsakomybę ir kuriems pavedamos tam tikros operacijos, būtinos biudžetui vykdyti ir finansinei bei valdymo informacijai parengti.
6.Kiekviena institucija ar kiekviena įstaiga, kurios nurodytos 69 straipsnyje, per dvi savaites informuoja Audito Rūmus, Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisijos apskaitos pareigūną apie įgaliotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, vidaus auditorių ir apskaitos pareigūnų paskyrimą ir paskyrimo panaikinimą ir apie visas vidaus taisykles, kurias ji priima finansų klausimais.
7.Kiekviena institucija informuoja Audito Rūmus apie avansinių lėšų administratorių paskyrimus ir apie įgaliojimų perdavimo sprendimus pagal 78 ir 85 straipsnius.
73 straipsnis
Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai ir pareigos
1.Kiekvienoje institucijoje leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už įplaukų ir išlaidų vykdymą, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, ir už tai, kad būtų laikomasi teisėtumo bei tvarkingumo reikalavimų ir vienodų sąlygų taikymo programos paramos gavėjams principo.
2.Šio straipsnio 1 dalies tikslais įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, vadovaudamasis 34 straipsniu ir kiekvienos institucijos priimtais būtiniausiais standartais ir atsižvelgdamas į riziką, susijusią su finansuojamos veiklos valdymo aplinka ir pobūdžiu, nustato organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemas, tinkančias jo pareigoms atlikti. Tokia struktūra ir sistemos sukuriamos remiantis visapusiška rizikos analize, kurioje atsižvelgiama į jų ekonominį efektyvumą.
3.Vykdydamas išlaidas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima biudžeto ar teisinius įsipareigojimus, tvirtina išlaidas, suteikia įgaliojimus vykdyti mokėjimus ir imasi preliminarių priemonių asignavimams vykdyti.
4.Į įplaukų vykdymą įeina gautinų sumų sąmatų rengimas, teisės į grąžintinas sumas nustatymas ir vykdomųjų raštų sumoms išieškoti išdavimas. Kai tinkama, įtraukiamas nustatytos teisės į grąžintinas sumas atsisakymas.
5.Kiekvienai operacijai taikoma bent ex ante kontrolė, susijusi su operacijos veiklos ir finansiniais aspektais, remiantis daugiamete kontrolės strategija, kurioje atsižvelgiama į riziką. Ex ante kontrolės tikslas – užkirsti kelią klaidoms ir pažeidimams prieš patvirtinant operacijas.
Ex ante kontrolės dažnumą ir intensyvumą nustato atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į išankstinės kontrolės rezultatus, taip pat į rizikos ir ekonominio efektyvumo kriterijus. Iškilus abejonių, už atitinkamų operacijų tvirtinimą atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prašo papildomos informacijos arba vykdo kontrolę vietoje, kad gautų pakankamą užtikrinimą, kuris yraex ante kontrolės dalis.
Konkrečios operacijos atveju patikrinimą atlieka kiti darbuotojai nei tie, kurie operaciją pradėjo. Patikrinimą atliekantys darbuotojai nėra pavaldūs operaciją pradėjusiems darbuotojams.
6.Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas gali nustatyti ex post kontrolę, kad nustatytų ir ištaisytų operacijų, kurios jau buvo patvirtintos, klaidas ir pažeidimus. Tokia kontrolė gali būti organizuojama remiantis imtimi, kuri nustatyta atsižvelgiant į riziką; vykdant tokią kontrolę atsižvelgiama į išankstinės kontrolės rezultatus ir ekonominio veiksmingumo kriterijus.
Ex post kontrolę vykdo kiti darbuotojai nei tie, kurie atsakingi už ex ante kontrolę. Už ex post kontrolę atsakingi darbuotojai nėra pavaldūs darbuotojams, atsakingiems už ex ante kontrolę.
Kai įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas kaip ex post kontrolę atlieka naudos gavėjų finansinį auditą, susijusios audito taisyklės turi būti aiškios, nuoseklios ir skaidrios ir turi būti gerbiamos Komisijos ir audituojamų subjektų teisės.
7.Atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai ir už biudžeto vykdymą atsakingi darbuotojai turi turėti būtinus profesinius įgūdžius.
Kiekvienoje institucijoje įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina:
a)kad perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai ir jų darbuotojai gautų reguliariai atnaujinamą tinkamą informaciją apie kontrolės standartus ir atitinkamus metodus bei būdus;
b)kad prireikus būtų imamasi priemonių, siekiant užtikrinti, kad kontrolės sistemos pagal 2 dalį veiktų veiksmingai ir efektyviai.
8.Jei darbuotojas, dalyvaujantis sandorių finansinio valdymo ir kontrolės procese, mano, kad sprendimas, kurį jo vadovas reikalauja vykdyti arba priimti, yra neteisėtas arba neatitinka patikimo finansų valdymo principo arba profesinių taisyklių, kurių iš to darbuotojo reikalaujama laikytis, jis apie tai atitinkamai praneša savo tiesioginiam vadovui. Jei darbuotojas apie tai praneša raštu, tiesioginis vadovas atsako raštu. Jei tiesioginis vadovas nesiima veiksmų arba patvirtina pradinį sprendimą arba nurodymą ir darbuotojas mano, kad toks patvirtinimas nėra pagrįstas atsakymas į jam rūpimą klausimą, darbuotojas raštu informuoja įgaliotąjį leidimus suteikiantį pareigūną. Jei tas pareigūnas neatsako per laikotarpį, kuris yra pagrįstas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bet kuriuo atveju – ne vėliau kaip per mėnesį, darbuotojas raštu informuoja 139 straipsnyje nurodytą atitinkamą komisiją.
Sąjungos interesams galinčios pakenkti neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju darbuotojas informuoja institucijas ir įstaigas, paskirtas pagal Tarnybos nuostatus ir pagal Sąjungos institucijų sprendimus dėl vidaus tyrimų, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitokios neteisėtos Sąjungos interesams kenkiančios veiklos prevencija, reikalavimų ir sąlygų. Sutartyse su išorės auditoriais, vykdančiais Sąjungos finansų valdymo auditą, turi būti numatyta išorės auditorių pareiga informuoti įgaliotąjį leidimus suteikiantį pareigūną apie visus įtariamus neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atvejus, kuriais gali būti pakenkta Sąjungos interesams.
9.Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas savo institucijai atsiskaito už savo pareigų atlikimą metinėje veiklos ataskaitoje, į kurią įtraukiama finansinė ir valdymo informacija, įskaitant kontrolės rezultatus, pareikšdamas, išskyrus atvejus, kai su apibrėžtomis įplaukų ir išlaidų sritimis susijusiose išlygose nurodyta kitaip, kad jis yra pakankamai užtikrintas, kad:
a)ataskaitoje pateikta informacija yra tikra ir teisinga;
b)ataskaitoje aprašytai veiklai skirti ištekliai buvo naudojami pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principo;
c)nustatytomis kontrolės procedūromis užtikrinamos būtinos garantijos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu.
Metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama informacija apie atliktų operacijų rezultatus, atsižvelgiant į strateginiuose planuose nustatytus tikslus, su tomis operacijomis susijusią riziką, suteiktų išteklių panaudojimą ir vidaus kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą. Joje taip pat pateikiamas bendras kontrolės sąnaudų ir naudos įvertinimas ir informacija apie tai, kokiu mastu leistinomis veiklos išlaidomis prisidedama siekiant ES strateginių tikslų ir kuriama ES pridėtinė vertė. Komisija parengia praėjusių metų metinių veiklos ataskaitų suvestinę.
10.Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas kiekvienais finansiniais metais registruoja taikant derybų procedūras, nurodytas šio reglamento priedo 11.1 punkto a–f papunkčiuose ir 39 punkte, sudarytas sutartis. Jei derybų procedūrų ir to paties įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno leistų sudaryti sutarčių skaičiaus santykis labai padidėja, palyginti su ankstesniais metais, arba jei tas santykis yra aiškiai didesnis už vidutinį institucijoje užregistruotą santykį, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas apie tai praneša institucijai, nurodydamas priemones, kurių imtasi šiai tendencijai pakeisti priešinga linkme. Kiekviena institucija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai derybų procedūrų ataskaitą. Komisija šią ataskaitą prideda prie metinių veiklos ataskaitų suvestinės, nurodytos šio straipsnio 9 dalyje.
74 straipsnis
Patvirtinamųjų dokumentų saugojimas, už kurį atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai
Leidimus suteikiantis pareigūnas nustato popierinę arba elektroninę su biudžeto vykdymu ir biudžeto vykdymo priemonėmis susijusių bei vėlesnių patvirtinamųjų dokumentų originalų saugojimo sistemą. Tokie dokumentai saugomi bent penkerius metus nuo tos dienos, kai Europos Parlamentas patvirtina, kad tų biudžetinių metų, su kuriais susiję dokumentai, biudžetas yra įvykdytas.
Dokumentai, susiję su operacijomis, kurios nėra galutinai užbaigtos, saugomi iki metų, einančių po tų metų, kuriais operacijos yra užbaigtos, pabaigos.
Kai įmanoma, patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys išbraukiami, kai šių duomenų nereikia biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kontrolės ir audito tikslais. Srauto duomenų apsaugai taikoma Reglamento (EB) Nr. 45/2001 37 straipsnio 2 dalis.
75 straipsnis
Sąjungos delegacijų vadovų įgaliojimai ir pareigos
1.Kai Sąjungos delegacijų vadovai veikia kaip perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai pagal
58 straipsnio 2 dalį
, jie yra pavaldūs Komisijai kaip institucijai, kurios pareiga yra nustatyti, vykdyti, stebėti ir vertinti jų, kaip perįgaliotų leidimus suteikiančių pareigūnų, pareigas ir atsakomybę, ir glaudžiai bendradarbiauja su Komisija, kad tinkamai panaudotų lėšas, pirmiausia siekdami užtikrinti finansinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, taip pat tai, kad valdant lėšas būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo ir būtų veiksmingai saugomi Sąjungos finansiniai interesai. Sąjungos delegacijų vadovams taikomos Komisijos vidaus taisyklės ir Komisijos veiklos taisyklės, reglamentuojančios jiems pavestų finansų valdymo užduočių vykdymą. Vykdyti pareigas jiems gali padėti Komisijos darbuotojai.
Šiuo tikslu jie imasi būtinų priemonių, kad išvengtų bet kokios padėties, dėl kurios galėtų iškilti grėsmė Komisijos atsakomybei už jiems perduoto biudžeto vykdymą, ir bet kokio prioritetų konflikto, kuris gali turėti įtakos jiems perduotų finansų valdymo uždauočių vykdymui.
Jeigu susidaro antroje pastraipoje nurodyta padėtis arba kyla joje nurodytas konfliktas, Sąjungos delegacijų vadovai nedelsdami apie tai praneša atsakingiems Komisijos ir EIVT generaliniams direktoriams. Tie generaliniai direktoriai imasi atitinkamų veiksmų padėčiai ištaisyti.
2.Jeigu Sąjungos delegacijų vadovai atsiduria 73 straipsnio 8 dalyje nurodytoje padėtyje, jie apie tai praneša 139 straipsnyje nurodytai komisijai. Sąjungos interesams galinčios pakenkti neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju jie praneša institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms taikytinuose teisės aktuose.
3.Pagal
58 straipsnio 2 dalį
kaip perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai veikiantys Sąjungos delegacijų vadovai teikia ataskaitas savo įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui, kad jis galėtų įtraukti jų ataskaitas į 73 straipsnio 9 dalyje nurodytą savo metinės veiklos ataskaitą. Sąjungos delegacijų vadovų ataskaitose nurodoma informacija apie jų delegacijos vidaus kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat apie jiems perduotų operacijų vykdymą ir pateikiamas
89 straipsnio 5 dalies
trečioje pastraipoje nurodytas užtikrinimas. Tos ataskaitos pridedamos prie įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno metinės veiklos ataskaitos ir Europos Parlamentui bei Tarybai suteikiama galimybė su jomis susipažinti, prireikus atsižvelgiant į jų konfidencialumą.
Sąjungos delegacijų vadovai visapusiškai bendradarbiauja su institucijomis, kurios susijusios su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, ir prireikus pateikia bet kokią reikalingą papildomą informaciją. Atsižvelgiant į tai, jų gali būti paprašyta dalyvauti susijusių įstaigų posėdžiuose ir teikti paramą atsakingam įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui.
Pagal
58 straipsnį
kaip perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai veikiantys Sąjungos delegacijų vadovai atsako į bet kokį Komisijos įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno prašymą, pateiktą pačios Komisijos iniciatyva arba, vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, Europos Parlamento prašymu.
Komisija užtikrina, kad perįgaliojimas nekliudytų vykdyti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pagal
SESV
319 straipsnį.
4.1, 2 ir 3 dalys taikomos ir Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams, kai jie veikia kaip Komisijos perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai Sąjungos delegacijų vadovų nebuvimo laikotarpiu.
3 SKIRSNIS
APSKAITOS PAREIGŪNAS
76 straipsnis
Apskaitos pareigūno įgaliojimai ir pareigos
Kiekviena institucija paskiria apskaitos pareigūną, kuris kiekvienoje institucijoje yra atsakingas už:
a)tinkamą mokėjimų vykdymą, pajamų surinkimą ir nustatytų gautinų sumų susigrąžinimą;
b)ataskaitų rengimą ir teikimą pagal XIII antraštinę dalį;
c)apskaitos tvarkymą pagal 80 ir 81 straipsnius;
d)apskaitos taisyklių, procedūrų ir sąskaitų plano nustatymą pagal 79–81 straipsnius;
e)apskaitos sistemų nustatymą bei tvirtinimą ir prireikus sistemų, kurias leidimus suteikiantis pareigūnas yra nustatęs apskaitos informacijai teikti arba pagrįsti, tvirtinimą; šiuo atžvilgiu apskaitos pareigūnas įgaliojamas bet kuriuo metu patikrinti, kaip laikomasi patvirtinimo kriterijų;
f)iždo valdymą.
EIVT apskaitos pareigūnas atsakingas tik už EIVT vykdomą biudžeto EIVT skirsnį. Komisijos apskaitos pareigūnas lieka atsakingas už visą biudžeto Komisijos skirsnį, įskaitant apskaitos operacijas, susijusias su Sąjungos delegacijų vadovams perduotais asignavimais.
Komisijos apskaitos pareigūnas taip pat veikia kaip EIVT apskaitos pareigūnas, kiek tai susiję su biudžeto EIVT skirsnio vykdymu.
77 straipsnis
Apskaitos pareigūno paskyrimas ir jo pareigų nutraukimas
1.Kiekviena institucija iš pareigūnų, kuriems taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, paskiria apskaitos pareigūną.
Institucija apskaitos pareigūną renka, remdamasi jo konkrečia kompetencija, įrodoma diplomais arba jiems prilyginama profesine patirtimi.
2.Dvi ar daugiau institucijų arba įstaigų gali paskirti tą patį apskaitos pareigūną.
Tokiu atveju jos sudaro reikiamus susitarimus, kad būtų išvengta interesų konflikto.
3.Apskaitos pareigūnui nustojus eiti pareigas, nedelsiant parengiamas bandomasis balansas.
4.Apskaitos pareigūnas, nustojantis eiti pareigas, arba, jeigu tai neįmanoma, kuris nors jo skyriaus pareigūnas bandomąjį balansą ir pareigų perdavimo ataskaitą perduoda naujajam apskaitos pareigūnui.
Per vieną mėnesį nuo perdavimo dienos naujasis apskaitos pareigūnas pasirašo bandomąjį balansą, pažymėdamas, kad jį priima, ir gali padaryti išlygų.
Pareigų perdavimo ataskaitą taip pat sudaro bandomojo balanso rezultatai ir padarytos išlygos.
78 straipsnis
Įgaliojimai, kuriuos gali perduoti apskaitos pareigūnas
Apskaitos pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali tam tikras užduotis perduoti jam pavaldiems darbuotojams ir pagal 86 straipsnio 1 dalį paskirtiems avansinių lėšų administratoriams.
Tos užduotys nurodomos įgaliojimų perdavimo dokumente.
79 straipsnis
Apskaitos taisyklės
1.Apskaitos taisyklės, kurios turi būti taikomos visose Sąjungos institucijose, šios antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnyje nurodytose Europos įstaigose ir 234 straipsnyje nurodytose Sąjungos įstaigose, grindžiamos tarptautiniu mastu pripažintais apskaitos standartais, taikomais viešajam sektoriui. Tas taisykles priima Komisijos apskaitos pareigūnas, pasikonsultavęs su kitų Sąjungos institucijų, Europos įstaigų ir Sąjungos įstaigų apskaitos pareigūnais.
2.Apskaitos pareigūnas gali nukrypti nuo tų standartų, jei jis mano, kad tai reikalinga norint teisingai parodyti turtą ir įsipareigojimus, išlaidas, pajamas ir pinigų srautus. Jei apskaitos taisykle iš esmės nukrypstama nuo tų standartų, finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose tai nurodoma ir pateikiamos nukrypimo priežastys.
3.1 dalyje nurodytose apskaitos taisyklėse nustatoma finansinių ataskaitų struktūra ir turinys, taip pat apskaitos principai, kuriais grindžiamos ataskaitos.
4.234 straipsnyje nurodytos biudžeto ataskaitos atitinka šiame reglamente nustatytus biudžeto principus. Biudžeto ataskaitose pateikiama išsami biudžeto vykdymo informacija. Biudžeto ataskaitose registruojamos visos šioje antraštinėje dalyje numatytos biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijos ir jos teisingai parodomos.
80 straipsnis
Apskaitos tvarkymas
1.Komisijos apskaitos pareigūnas atsako už suderintų sąskaitų planų, kurie turi būti taikomi visose Sąjungos institucijose, šios antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnyje nurodytose Europos įstaigose ir 234 straipsnyje nurodytose Sąjungos įstaigose.
2.Apskaitos pareigūnai iš leidimus suteikiančių pareigūnų gauna visą informaciją, kuri yra būtina ataskaitoms, teisingai parodančioms institucijų finansinę ir biudžeto vykdymo padėtį, parengti. Leidimus suteikiantys pareigūnai užtikrina šios informacijos patikimumą.
3.Prieš institucijai arba 69
straipsnyje
nurodytai įstaigai patvirtinant ataskaitas, jas pasirašo apskaitos pareigūnas, patvirtindamas esąs pakankamai užtikrintas, kad ataskaitose teisingai parodyta finansinė institucijos arba
69
straipsnyje nurodytos įstaigos padėtis.
Tuo tikslu apskaitos pareigūnas patikrina, ar ataskaitos parengtos pagal 79
straipsnyje
nurodytas apskaitos taisykles ir 76 straipsnio pirmos pastraipos d punkte nurodytas apskaitos procedūras ir ar visos įplaukos ir išlaidos yra įrašytos į sąskaitas.
4.Vadovaudamasis apskaitos pareigūno priimtomis taisyklėmis, įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas siunčia jam finansinę ir valdymo informaciją, kurios apskaitos pareigūnui reikia savo pareigoms vykdyti.
Apskaitos pareigūnui reguliariai ir bent jau uždarant sąskaitas leidimus suteikiantis pareigūnas pateikia svarbius patikos bankų sąskaitų finansinius duomenis, kad Sąjungos lėšų panaudojimą būtų galima parodyti Sąjungos ataskaitose.
Leidimus suteikiantys pareigūnai lieka visiškai atsakingi už tinkamą jų valdomų lėšų panaudojimą, jų kontroliuojamų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą ir apskaitos pareigūnui perduodamos informacijos išsamumą ir tikslumą.
5.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas apskaitos pareigūnui praneša apie visus finansų valdymo sistemos pokyčius arba svarbius pakeitimus, turto aprašo sistemą arba turto ir įsipareigojimų vertinimo sistemą, jeigu jis teikia duomenis, skirtus institucijos ataskaitoms, arba jeigu šie duomenys naudojami joms pagrįsti, kad apskaitos pareigūnas galėtų patikrinti, ar laikomasi patvirtinimo kriterijų.
Apskaitos pareigūnas gali bet kuriuo metu iš naujo patikrinti finansų valdymo sistemą, kuri jau yra patvirtina, ir gali paprašyti, kad atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas parengtų veiksmų planą, kad būtų laiku ištaisyti galimi trūkumai.
Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atsako už apskaitos pareigūnui perduotos informacijos išsamumą.
6.Apskaitos pareigūnas yra įgaliotas patikrinti gautą informaciją ir atlikti bet kokius papildomus patikrinimus, kurie, jo nuomone, būtini, kad būtų galima pasirašyti ataskaitas.
Apskaitos pareigūnas prireikus daro išlygas, tiksliai paaiškindamas tokių išlygų pobūdį ir taikymo sritį.
7.Institucijos apskaitos sistema skirta padėti organizuoti biudžeto ir finansinę informaciją taip, kad skaičius būtų galima įrašyti, susisteminti ir užregistruoti.
8.Apskaitos sistemą sudaro bendrosios ir biudžeto sąskaitos. Sąskaitos tvarkomos eurais pagal kalendorinius metus.
9.Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat gali sudaryti ir tvarkyti išsamias valdymo ataskaitas.
10.Apskaitos sistemai ir ataskaitoms, nurodytoms 234
straipsnyje
, parengti reikalingi patvirtinamieji dokumentai saugomi mažiausiai penkerius metus nuo tos dienos, kurią Europos Parlamentas patvirtina, kad metų biudžetas, su kuriuo tie dokumentai yra susiję, yra įvykdytas.
Tačiau dokumentai, susiję su operacijomis, kurios nėra galutinai užbaigtos, saugomi iki metų, einančių po tų metų, kuriais operacijos yra užbaigtos, pabaigos. Srauto duomenų apsaugai taikoma
Reglamento (EB) Nr. 45/2001 37 straipsnio 2 dalis
.
81 straipsnis
Bendrosios sąskaitos
1.Bendrosiose sąskaitose chronologine tvarka dvejybiniu principu registruojami visi įvykiai ir operacijos, kurios turi įtakos 234 straipsnyje nurodytų institucijų ir įstaigų ekonominei ir finansinei padėčiai, turtui ir įsipareigojimams.
2.Bendrųjų sąskaitų likučiai ir pokyčiai įrašomi į apskaitos žurnalus.
3.Visi apskaitos įrašai, įskaitant sąskaitų tikslinimą, turi būti paremti patvirtinamaisiais dokumentais, su kuriais įrašai yra susiję.
4.Apskaitos sistemoje turi būti galima vykdant auditą aiškiai atsekti visus apskaitos įrašus.
82 straipsnis
Banko sąskaitos
1.Vykdydamas iždo valdymo reikalavimus, apskaitos pareigūnas institucijos vardu gali atidaryti sąskaitas finansų įstaigose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose arba pasirūpinti, kad tokios sąskaitos būtų atidarytos. Apskaitos pareigūnas taip pat atsakingas už tų sąskaitų uždarymą arba užtikrinimą, kad tokios sąskaitos būtų uždarytos.
2.Sąskaitų atidarymą, tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančiose sąlygose, atsižvelgiant į vidaus kontrolės reikalavimus, numatoma, kad čekius, banko kreditinio pervedimo pavedimus arba bet kokius kitus banko operacijų dokumentus privalo pasirašyti vienas ar keli tinkamai įgalioti darbuotojai. Instrukcijas turi ranka pasirašyti ne mažiau kaip du tinkamai įgalioti darbuotojai arba pats apskaitos pareigūnas.
3.Įgyvendinant programą arba veiksmą, Komisijos vardu gali būti atidarytos patikos sąskaitos, kad jas galėtų valdyti subjektas pagal 61
straipsnio
1 dalies c punkto ii, iii, v ar vi papunkčius.
Tokios sąskaitos atidaromos leidimus suteikiančio pareigūno, atsakingo už programos arba veiksmo įgyvendinimą, atsakomybe, pritariant Komisijos apskaitos pareigūnui.
Tokios sąskaitos valdomos leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybe.
4.Komisijos apskaitos pareigūnas parengia patikos sąskaitų atidarymo, valdymo, uždarymo ir naudojimo taisykles.
83 straipsnis
Iždo valdymas
1.Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, tik apskaitos pareigūnas yra įgaliotas valdyti pinigus ir pinigų ekvivalentus. Apskaitos pareigūnas atsakingas už jų saugojimą.
2.Apskaitos pareigūnas užtikrina, kad jo institucija turėtų pakankamai lėšų grynųjų pinigų reikalavimams, atsirandantiems vykdant biudžetą pagal taikomos reglamentavimo sistemos nuostatas, padengti, ir nustato procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad pagal 82 straipsnio 1 dalį ir 86 straipsnio 2 dalį atidarytose sąskaitose nebūtų įsiskolinimo.
3.Mokėjimai atliekami banko kreditiniu pervedimu, čekiu arba iš avansinių sąskaitų ar specialiu apskaitos pareigūno leidimu debetine kortele, tiesioginiu debetu ar kitais mokėjimo būdais, vadovaujantis apskaitos pareigūno nustatytomis taisyklėmis.
4.Apskaitos pareigūnas mokėjimus gali atlikti tik tuo atveju, jeigu institucija, už kurią jis atsakingas, anksčiau į bendrą bylą yra įrašiusi gavėjo juridinio asmens ir mokėjimo duomenis.
Prieš prisiimdamas įsipareigojimą trečiajai šaliai, leidimus suteikiantis pareigūnas nustato gavėjų juridinio asmens ir mokėjimo duomenis ir įrašo juos į bendrą institucijos, už kurią apskaitos pareigūnas atsakingas, bylą, siekdamas užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir tinkamą mokėjimo vykdymą.
Leidimus suteikiantys pareigūnai informuoja apskaitos pareigūną apie bet kokius teisinių ir mokėjimo duomenų pasikeitimus, apie kuriuos juos informuoja gavėjas, ir prieš patvirtindami mokėjimą patikrina šių duomenų galiojimą.
84 straipsnis
Turto inventorizacija
1.Kiekviena 234 straipsnyje nurodyta Sąjungos institucija ir įstaiga sudaro turto aprašus, kuriuose nurodomas viso Sąjungos materialaus, nematerialaus ir finansinio turto kiekis ir vertė pagal Komisijos apskaitos pareigūno parengtą modelį.
Kiekviena 234 straipsnyje nurodyta Sąjungos institucija ir įstaiga tikrina, ar turto aprašo įrašai atitinka tikrą padėtį.
Visas įsigytas turtas, kurio naudojimo trukmė yra ilgesnė nei vieni metai, kuris nėra priskiriamas prie vartojimo reikmenų ir kurio įsigijimo kaina arba gamybos sąnaudos yra didesnės, nei nurodyta 76 straipsnyje nurodytose apskaitos procedūrose, įrašomas į turto aprašą ir registruojamas ilgalaikio turto sąskaitose.
2.Sąjungos materialaus turto pardavimas turi būti tinkamai reklamuojamas.
3.Kiekviena Sąjungos institucija ir įstaiga, nurodyta 234 straipsnyje, priima nuostatas dėl turto, įrašyto į jos atitinkamą balansą, apsaugos ir sprendžia, kurie administraciniai departamentai yra atsakingi už inventorizacijos sistemą.
4 SKIRSNIS
AVANSINIŲ LĖŠŲ ADMINISTRATORIUS
85 straipsnis
Avansinės sąskaitos
1.Įplaukoms, išskyrus nuosavus išteklius, surinkti ir mažoms sumoms išmokėti galima atidaryti avansines sąskaitas, kai atlikti mokėjimo operacijų pagal biudžetines procedūras iš esmės yra neįmanoma arba neveiksminga.
Tačiau krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityje avansinės sąskaitos gali būti naudojamos neribojant sumos ir laikantis atitinkamoje einamųjų finansinių metų biudžeto eilutėje nurodyto asignavimų dydžio, dėl kurio sprendimą priėmė Europos Parlamentas ir Taryba, ir vadovaujantis Komisijos vidaus taisyklėmis.
Sąjungos delegacijose iš avansinių sąskaitų pagal biudžetines procedūras taip pat gali būti išmokamos mažos sumos, jeigu tai veiksminga ir efektyvu atsižvelgiant į vietos reikalavimus.
2.Sąjungos delegacijose avansinės sąskaitos atidaromos išlaidoms apmokėti iš biudžeto Komisijos skirsnio ir EIVT skirsnio, užtikrinant galimybę visiškai identifikuoti išlaidas.
86 straipsnis
Avansinių sąskaitų atidarymas ir administravimas
1.Avansinė sąskaita atidaroma ir avansinių lėšų administratorius paskiriamas institucijos apskaitos pareigūno sprendimu, kurį pastarasis priima, remdamasis atsakingojo leidimus suteikiančio pareigūno tinkamai pagrįstu pasiūlymu. Tame sprendime nurodoma atitinkama avansinių lėšų administratoriaus ir leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybė bei pareigos.
Avansinių lėšų administratoriai parenkami iš pareigūnų arba, iškilus poreikiui ir tik tinkamai pagrįstais atvejais, iš kitų darbuotojų, arba, atsižvelgiant į Komisijos vidaus taisyklėse nustatytus apribojimus, iš Komisijos įdarbintų krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų sričių darbuotojų, jeigu jų darbo sutartimis atsakomybės požiūriu užtikrinamas toks pats apsaugos lygis, koks taikomas darbuotojams pagal 93 straipsnį. Avansinių lėšų administratoriai parenkami atsižvelgiant į jų žinias, įgūdžius ir konkrečias kvalifikacijas, nurodytas diplomuose arba įrodomas atitinkama profesine patirtimi, arba įgytas išklausius atitinkamą mokymo programą.
Priimdamas sprendimą atidaryti avansinę sąskaitą apskaitos pareigūnas nurodo avansinės sąskaitos tvarkymo ir naudojimo sąlygas.
Avansinių sąskaitų tvarkymo sąlygos taip pat keičiamos apskaitos pareigūno sprendimu, kurį jis priima, remdamasis atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno tinkamai pagrįstu pasiūlymu.
2.Avansinėms lėšoms skirtas banko sąskaitas atidaro apskaitos pareigūnas, kuris taip pat suteikia leidimą pasirašyti sąskaitas remdamasis pagrįstu leidimus suteikiančio pareigūno pasiūlymu.
3.Į avansines sąskaitas pinigus perveda institucijos apskaitos pareigūnas ir už jas yra atsakingi avansinių lėšų administratoriai.
4.Mokėjimai atliekami pagal oficialius galutinio patvirtinimo sprendimus arba atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno pasirašytus mokėjimo pavedimus.
Leidimus suteikiantis pareigūnas avansinių lėšų operacijas įvykdo ne vėliau kaip iki kito mėnesio pabaigos, kad būtų galima suderinti apskaitos likutį ir banko likutį.
5.Apskaitos pareigūnas paprastai atlieka arba paveda savo departamento arba leidimus suteikiančio departamento specialiai tuo tikslu įgaliotam darbuotojui atlikti patikras, kurios paprastai atliekamos vietoje ir, prireikus, be įspėjimo, kad patikrintų, ar avansinių lėšų administratoriui skirtos lėšos yra, kaip tvarkoma apskaita ir ar avansinių lėšų operacijos atliekamos laiku. Tokių patikrų rezultatus apskaitos pareigūnas praneša atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui.
5 SKYRIUS
Finansų pareigūnų atsakomybė
1 SKIRSNIS
BENDROSIOS TAISYKLĖS
87 straipsnis
Finansų pareigūnams suteiktų įgaliojimų atšaukimas ir sustabdymas
1.Institucija, paskyrusi atsakingus leidimus suteikiančius pareigūnus, gali bet kuriuo metu jų įgaliojimą arba perįgaliojimą laikinai ar visam laikui atšaukti.
2.Institucija, paskyrusi apskaitos pareigūną, gali bet kuriuo metu apskaitos pareigūno arba avansinių lėšų administratoriaus, arba abiejų paskyrimą eiti pareigas laikinai arba visam laikui sustabdyti.
3.1 ir 2 dalys neturi poveikio jokioms drausminėms priemonėms, kurių buvo imtasi tose dalyse nurodytų finansų pareigūnų atžvilgiu.
88 straipsnis
Finansų pareigūnų atsakomybė už neteisėtą veiklą, sukčiavimą arba korupciją
1.Šis skyrius nedaro poveikio bet kokiai galimai 87 straipsnyje nurodytų finansų pareigūnų baudžiamajai atsakomybei, kaip numatyta taikomoje nacionalinėje teisėje ir galiojančiose nuostatose dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir dėl kovos su Sąjungos arba valstybių narių pareigūnų korupcija.
2.Nedarant poveikio šio reglamento 89, 92 ir 93 straipsniams, kiekvienas atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, apskaitos pareigūnas ir avansinių lėšų administratorius gali būti baudžiamas drausminėmis priemonėmis ir iš jo gali būti reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, o 86 straipsnyje nurodytų darbuotojų atveju – jų darbo sutartyse. Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos, kuri gali pakenkti Sąjungos interesams, atveju klausimas perduodamas taikomais teisės aktais paskirtoms institucijoms ir įstaigoms, visų pirma Europos kovos su sukčiavimu tarnybai.
2 SKIRSNIS
ATSAKINGIEMS LEIDIMUS SUTEIKIANTIEMS PAREIGŪNAMS TAIKOMOS TAISYKLĖS
89 straipsnis
Leidimus suteikiantiems pareigūnams taikomos taisyklės
1.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turi sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose.
2.Pareiga sumokėti kompensaciją visų pirma taikoma, jeigu atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas tyčia arba dėl didelio aplaidumo:
a)nustato teisę į grąžintinas sumas arba išduoda vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, nustato išlaidų paskirtį arba pasirašo mokėjimo pavedimą nesilaikydamas šio reglamento;
b)neparengia dokumento, kuriuo nustatoma gautina suma, neišduoda vykdomojo rašto sumoms išieškoti arba vėluoja tą padaryti, arba vėluoja išduoti mokėjimo pavedimą ir dėl to trečiosios šalys pareiškia institucijai civilinį ieškinį.
3.Įgaliotasis arba perįgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas, kuris mano, kad sprendimas, už kurio priėmimą jis yra atsakingas, yra neteisingas arba prieštarauja patikimam finansų valdymui, apie tai raštu praneša jį įgaliojusiai institucijai. Jei įgaliojusi institucija įgaliotajam arba perįgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui po to raštu pateikia pagrįstą nurodymą priimti tą sprendimą, leidimus suteikiantis pareigūnas nelaikomas atsakingu.
4.Perįgaliojimo tarnybose atveju įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas toliau lieka atsakingas už įdiegtų vidaus valdymo bei kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą bei už perįgalioto leidimus suteikiančio pareigūno parinkimą.
5.Perįgaliojimo perdavimo Sąjungos delegacijų vadovams ir jų pavaduotojams atveju įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas atsakingas už įdiegtų vidaus valdymo bei kontrolės sistemų nustatymą, taip pat jų veiksmingumą ir efektyvumą. Sąjungos delegacijų vadovai atsakingi už tų sistemų tinkamą sukūrimą ir veikimą pagal įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno nurodymus, taip pat už lėšų ir Sąjungos delegacijose vykdomos veiklos, už kurias jie atsakingi, valdymą. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, jie išklauso specialų mokymo kursą apie leidimus suteikiančių pareigūnų užduotis ir pareigas, taip pat apie biudžeto vykdymą.
Sąjungos delegacijų vadovai teikia ataskaitas apie savo pareigas pagal šios dalies pirmą pastraipą, atsižvelgdami į 75 straipsnio 3 dalį.
Sąjungos delegacijų vadovai Komisijos įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui kasmet pateikia patikinimą dėl savo delegacijose įdiegtų vidaus valdymo ir kontrolės sistemų, taip pat dėl jiems perįgaliotų valdymo operacijų ir tų operacijų rezultatų, kad leidimus suteikiantis pareigūnas galėtų parengti 73 straipsnio 9 dalyje numatytą patikinimo pareiškimą.
Ši dalis taikoma ir Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams, kai jie veikia kaip Komisijos perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai Sąjungos delegacijų vadovų nebuvimo laikotarpiu.
90 straipsnis
Darbuotojo atliktų finansinių pažeidimų nagrinėjimas
1.Nedarydamas poveikio Europos kovos su sukčiavimu tarnybos įgaliojimams, bet kuris iš toliau nurodytų subjektų perduoda bet kurios Finansinio reglamento nuostatos arba nuostatos, susijusios su su finansų valdymu, pažeidimą ar operacijas, susijusias su darbuotojo veikla ar neveikimu, tikrinimą šio reglamento 139 straipsnyje nurodytai komisijai, kad ji pareikštų nuomonę:
a)už drausmines priemones atsakinga paskyrimų tarnyba;
b)darbuotojas pagal 73 straipsnio 8 dalį. Šiuo atveju komisija perduoda bylą paskyrimo tarnybai ir atitinkamai informuoja darbuotoją. Paskyrimų tarnyba gali prašyti, kad komisija pareikštų savo nuomonę apie tokį atvejį;
c)atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, įskaitant Sąjungos delegacijų vadovus ir, jų nebuvimo laikotarpiu, vadovų pavaduotojus, veikiančius kaip perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai pagal šio reglamento 58 straipsnio 2 dalį.
2.1 dalyje nurodytais atvejais šio reglamento 139 straipsnyje nurodyta komisija yra kompetentinga nustatyti, ar padarytas finansinis pažeidimas. Remdamasi 139 straipsnyje nurodytos komisijos nuomone apie 1 dalyje nurodytus atvejus, atitinkama institucija nusprendžia, ar pradėti procesą dėl nubaudimo drausmine priemone arba dėl kompensacijos sumokėjimo. Jei komisija nustato sistemos problemų, ji parengia rekomendaciją leidimus suteikiančiam pareigūnui ir įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui, jei jis nėra susijęs darbuotojas, taip pat vidaus auditoriui.
3.Prieš priimdama nuomonę apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimų atvejus, komisija suteikia susijusiam darbuotojui galimybę pateikti savo pastabas.
4.1 dalyje nurodytą nuomonę pareiškia 139 straipsnio 2 dalyje nustatytos sudėties komisija ir du papildomi nariai:
a)paskyrimų tarnybos atstovas, atsakingas už susijusios institucijos ar įstaigos drausmines priemones, ir
b)dar vienas susijusios institucijos ar įstaigos personalo komiteto paskirtas atstovas. Skiriant tuos papildomus narius atsižvelgiama į būtinybę išvengti bet kokio interesų konflikto.
5.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisijos reiškiama nuomonė skiriama pagal kiekvienos institucijos ar įstaigos vidaus taisykles įsteigtai drausmės komisijai.
6.Valstybės narės visapusiškai remia Sąjungos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti bet kokią laikinųjų darbuotojų, kuriems taikomas Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio e punktas, atsakomybę pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 22 straipsnį.
91 straipsnis
Nurodymų patvirtinimas
1.Įgaliotasis ar perįgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas, gavęs įpareigojantį nurodymą, kurį jis laiko neteisingu arba prieštaraujančiu patikimo finansų valdymo principui, ypač dėl to, kad nurodymo negalima įvykdyti iš jam skirtų išteklių, apie tai raštu praneša jį įgaliojusiai ar perįgaliojusiai institucijai. Jeigu šis nurodymas yra patvirtinamas raštu ir jeigu tas patvirtinimas gaunamas laiku bei yra pakankamai aiškus, nes jame aiškiai kalbama apie klausimus, kuriems įgaliotasis arba perįgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas prieštaravo, atsakomybė įgaliotajam ar perįgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui negali būti taikoma. Jis įvykdo nurodymą, jeigu šis nėra akivaizdžiai neteisėtas arba tai nėra atitinkamų saugumo standartų pažeidimas.
2.Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir tais atvejais, kai leidimus suteikiantis pareigūnas, veikdamas pagal įpareigojantį nurodymą, sužino, kad dėl tokio atvejo aplinkybių gali susidaryti netinkama padėtis.
Visus nurodymus, kurie yra patvirtinami 89 straipsnio 3 dalyje aprašytomis aplinkybėmis, atsakingasis įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas užregistruoja ir pamini savo metinėje veiklos ataskaitoje.
3 SKIRSNIS
TAISYKLĖS, TAIKOMOS APSKAITOS PAREIGŪNAMS IR AVANSINIŲ LĖŠŲ ADMINISTRATORIAMS
92 straipsnis
Taisyklės, taikomos apskaitos pareigūnams
Apskaitos pareigūnui taikoma drausminė priemonė ir reikalavimas sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, taikant juose numatytas procedūras. Tokios priemonės apskaitos pareigūnui visų pirma gali būti taikomos dėl bet kurio iš šių prasižengimų:
a)saugomų lėšų, turto ar dokumentų praradimo arba sugadinimo;
b)klaidingo banko sąskaitų arba pašto žiro sąskaitų pakeitimo;
c)sumų, kurios neatitinka vykdomųjų raštų sumoms išieškoti arba mokėjimų pavedimų, susigrąžinimo arba sumokėjimo;
d)gautinų įplaukų nesurinkimo.
93 straipsnis
Taisyklės, taikomos avansinių lėšų administratoriams
Nedarant poveikio 88 straipsnio 2 dalies nuostatoms, tokios priemonės avansinių lėšų administratoriui visų pirma gali būti taikomos dėl bet kurio iš šių prasižengimų:
a)saugomų lėšų, turto ar dokumentų praradimo arba sugadinimo;
b)tinkamų savo atliktų mokėjimų patvirtinamųjų dokumentų nepateikimo;
c)pinigų išmokėjimo asmenims, neturintiems teisės į tokias išmokas;
d)gautinų įplaukų nesurinkimo.
6 SKYRIUS
Pajamų operacijos
1 SKIRSNIS
NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ TEIKIMAS
94 straipsnis
Nuosavi ištekliai
1.Nuosavų išteklių įplaukų sąmata, nurodyta Tarybos sprendime dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, įrašoma į biudžetą eurais. Ja leidžiama naudotis pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 609/2014, įgyvendinantį tą sprendimą.
2.Leidimus suteikiantis pareigūnas sudaro tvarkaraštį, nurodydamas, kada nuosavi ištekliai, apibrėžti Sprendime dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, bus teikiami Komisijai.
Nuosavi ištekliai nustatomi ir susigrąžinami vadovaujantis taisyklėmis, priimtomis pagal šio straipsnio pirmoje pastraipoje minėtą sprendimą.
Leidimus suteikiantis pareigūnas apskaitos tikslais išduoda vykdomuosius raštus kredito ir debeto sumoms išieškoti į Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 nurodytą nuosavų išteklių sąskaitą.
2 SKIRSNIS
GAUTINŲ SUMŲ APSKAIČIAVIMAS
95 straipsnis
Gautinų sumų apskaičiavimas
1.Kai atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turi pakankamos ir patikimos informacijos apie bet kurią priemonę arba padėtį, dėl kurios gali atsirasti skola Sąjungai, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas apskaičiuoja gautiną sumą.
2.Leidimus suteikiantis pareigūnas tikslina apskaičiuotą gautiną sumą, kai tik sužino apie įvykį, dėl kurio pasikeičia priemonė arba padėtis, kurios lemia apskaičiavimą.
Rengiant vykdomąjį raštą sumoms išieškoti dėl priemonės arba padėties, dėl kurių pirmiau apskaičiuotos gautinos sumos, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas atitinkamai tikslina tą apskaičiavimą.
Jeigu parengiamas vykdomasis raštas sumoms išieškoti, kuriame nurodoma ta pati suma kaip pradinė apskaičiuota gautina suma, tos apskaičiuotos sumos sumažinamos iki nulio.
3.Nukrypstant nuo 1 dalies, gautina suma neapskaičiuojama tol, kol valstybės narės Komisijai nesumoka nuosavų išteklių sumų, apibrėžtų Tarybos sprendime dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kurias valstybės narės moka reguliariai nustatytais terminais. Atsižvelgdamas į tai, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas išduoda vykdomąjį raštą toms sumoms išieškoti.
3 SKIRSNIS
GAUTINŲ SUMŲ NUSTATYMAS
96 straipsnis
Gautinų sumų nustatymas
1.Gautinų sumų nustatymas – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas:
a)patikrina, ar skola yra;
b)nustato arba patikrina skolos tikrumą ir jos sumą;
c)patikrina sąlygas, kuriomis skola turi būti sumokėta.
Gautinos sumos nustatymas reiškia, kad pripažįstama Sąjungos teisė reikalauti, kad skolininkas sumokėtų skolą.
2.Tikrai patvirtinta tiksli gautina suma nustatoma apskaitos pareigūnui siunčiamame vykdomajame rašte sumoms išieškoti. Po to skolininkui siunčiamas debetinis dokumentas, išskyrus atvejus, kai nedelsiant vykdoma atsisakymo procedūra. Vykdomąjį raštą sumoms išieškoti ir debetinį dokumentą parengia atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas.
Leidimus suteikiantis pareigūnas debetinį dokumentą išsiunčia iškart po to, kai nustatoma gautina suma, ir ne vėliau kaip per penkerius metus nuo tada, kai institucija įprastai galėjo pareikalauti skolos. Toks laikotarpis netaikomas, jei atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato kad, nepaisant institucijos atidumo, vėluojama dėl skolininko elgesio, be kita ko, jo vilkinimo veiksmų arba nesąžiningumo.
Vykdomojo rašto sumoms išieškoti išdavimas – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nurodo apskaitos pareigūnui susigrąžinti nustatytą sumą.
3.Siekdamas nustatyti gautiną sumą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad:
a)gautina suma yra tikra, t. y. jai netaikomos jokios sąlygos;
b)gautiną sumą sudaro tam tikra nustatyta, tiksliai išreikšta grynaisiais pinigais suma;
c)gautinos sumos terminas jau yra suėjęs ir jai netaikomas joks sumokėjimo laikas;
d)skolininko rekvizitai yra teisingi;
e)susigrąžintina suma yra įrašyta į teisingą biudžeto punktą;
f)patvirtinamieji dokumentai yra tvarkingi ir
g)yra laikomasi patikimo finansų valdymo principo, visų pirma pagal 99 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a arba b punkte nurodytus kriterijus.
4.Debetiniu dokumentu skolininkui pranešama, kad:
a)Sąjunga nustatė gautiną sumą;
b)jei skola apmokėta iki termino pabaigos, kaip nurodyta debetiniame dokumente, delspinigiai nebus skaičiuojami;
c)negrąžinus skolos iki b punkte nurodyto termino pabaigos, už skolą skaičiuojamos palūkanos, taikant 97 straipsnyje nurodytą palūkanų normą, nepažeidžiant jokių specialių taikytinų reglamentų;
d)jeigu skola negrąžinama iki b punkte nurodyto termino pabaigos, institucija susigrąžina skolą arba atlikdama tarpuskaitą, arba susigrąžindama ją iš anksčiau pateiktos garantijos;
e)informavus skolininką apie susigrąžinimo tarpuskaitos būdu priežastis ir datą, išimtinėmis aplinkybėmis apskaitos pareigūnas gali pradėti susigrąžinimo procedūrą tarpuskaitos būdu iki b punkte nurodyto termino pabaigos, kai būtina apsaugoti finansinius Sąjungos interesus ir kai jis turi pagrindo manyti, kad kitaip Komisija neatgautų atgautinos sumos;
f)jei po to, kai buvo imtasi visų šios pastraipos a–e punktuose išdėstytų priemonių, visa suma nesusigrąžinama, institucija išieško skolą, vykdydama sprendimą, priimtą pagal 98 straipsnio 2 dalį, arba pateikusi ieškinį.
Jei patikrinus išsamią informaciją apie skolininką arba remiantis tuo metu turima informacija yra aišku, kad skola priskirtina prie 99 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a arba b punkte nurodytų atvejų, arba kad debetinis dokumentas nebuvo išsiųstas pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatęs gautiną sumą, leidimus suteikiantis pareigūnas gali nuspręsti iškart pradėti atsisakymo procedūrą pagal 99 straipsnio s nuostatas ir, sutaręs su apskaitos pareigūnu, nesiųsti debetinio dokumento.
Visais kitais atvejais leidimus suteikiantis pareigūnas atsispausdina debetinį dokumentą ir nusiunčia jį skolininkui. Apskaitos pareigūnui apie tokį išsiuntimą pranešama per finansų informacinę sistemą.
5.Klaidingai išmokėtos sumos susigrąžinamos.
97 straipsnis
Delspinigiai
1.Nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, atsirandančioms taikant konkrečius reglamentus, iki 96 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto termino pabaigos negrąžintai gautinai sumai skaičiuojamos palūkanos pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.
2.Išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, iki 96 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto termino pabaigos negrąžintoms gautinoms sumoms skaičiuojamos palūkanos, taikant palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmąją kalendorinę dieną, padidinus ją:
a)aštuoniais procentiniais punktais, kai skola susidarė pagal viešojo tiekimo ir paslaugų sutartį, nurodytą V antraštinėje dalyje;
b)trimis su puse procentinio punkto visais kitais atvejais.
3.Palūkanos skaičiuojamos nuo kalendorinės dienos, kuri eina po termino, nurodyto 96 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte ir debetiniame dokumente, iki kalendorinės dienos, kurią grąžinama visa skola.
Vykdomasis raštas sumoms išieškoti dėl sumos su delspinigiais parengiamas, kai tos palūkanos iš tikrųjų gaunamos.
4.Iki 96 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto termino pabaigos negrąžintoms gautinoms sumoms skaičiuojamos palūkanos, taikant palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią mėnesio, kurį priimtas sprendimas, kuriuo skiriama bauda ar kita nuobauda, pirmąją kalendorinę dieną, padidinus ją:
a)vienu su puse procentinio punkto, kai skolininkas pateikia finansinę garantiją, kurią apskaitos pareigūnas priima vietoj mokėjimo;
b)trimis su puse procentinio punkto visais kitais atvejais.
Kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, naudodamasis remiantis SESV 261 straipsniu jam suteikta kompetencija, padidina baudos ar kitos nuobaudos sumą, palūkanos už padidinimo sumą skaičiuojamos nuo Teismo sprendimo dienos.
Tais atvejais, jei bendra palūkanų norma būtų neigiama, bus nustatoma, kad ji siekia nulį procentinių punktų.
4 SKIRSNIS
LEIDIMAS IŠIEŠKOTI SUMAS
98 straipsnis
Leidimas išieškoti sumas
1.Leidimas išieškoti sumas – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis atsakingas pareigūnas, išduodamas vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, nurodo apskaitos pareigūnui išieškoti gautiną sumą, kurią atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas yra nustatęs.
2.Institucija gali oficialiai nustatyti sumą, gautiną iš asmenų, išskyrus valstybes, priimdama sprendimą, kuris vykdomas, kaip apibrėžta SESV 299 straipsnyje.
Išimtinėmis aplinkybėmis Komisija kitų institucijų prašymu taip pat gali priimti tokį vykdytiną sprendimą tų institucijų naudai dėl su darbuotojais, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, arba su Sąjungos institucijos nariais ar buvusiais nariais susijusių reikalavimų, jei tai reikalinga norint veiksmingai ir laiku apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.
Išimtinės aplinkybės būna tada, kai atitinkamai institucijai geranoriškai neatliekamas mokėjimas ir ji nesusigrąžina skolos tarpuskaitos būdu, kaip numatyta šio reglamento 99 straipsnio 1 dalyje, ir skola yra didelė. Tokiu atveju kitos nei SESV 299 straipsnyje paminėtos susijusios institucijos gali prašyti Komisijos priimti vykdytiną sprendimą.
Visais atvejais vykdytiname sprendime nurodoma, kad reikalaujamos sumos įtraukiamos į biudžeto skirsnį, priskiriamą atitinkamai institucijai, kuri veikia kaip leidimus suteikiantis pareigūnas. Įplaukos įrašomos kaip bendrosios įplaukos, išskyrus atvejus, kai jos priskiriamos konkretiems asignuotųjų įplaukų atvejams, kaip numatyta 20 straipsnio 3 dalyje.
Prašančioji institucija praneša Komisijai apie bet kokį įvykį, kuris gali pakeisti susigrąžinimą, o jeigu vykdytinas sprendimas apskundžiamas, įsikiša, paremdama Komisiją.
Komisija ir atitinkama institucija susitaria dėl praktinių šio straipsnio įgyvendinimo sąlygų.
5 SKIRSNIS
SUSIGRĄŽINIMAS
99 straipsnis
Susigrąžinimo taisyklės
1.Apskaitos pareigūnas veikia pagal vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, kuriuos tinkamai išdavė atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas. Apskaitos pareigūnas tai daro tinkamai, siekdamas užtikrinti, kad Sąjunga gautų savo įplaukas, ir užtikrina Sąjungos teisių apsaugą.
Daline skolininko sugrąžinta suma, dėl kurios išduoti keli vykdomieji raštai sumoms išieškoti, visų pirma padengiama seniausia įsiskolinimo dalis, nebent skolininkas nurodo kitaip. Bet kokiais daliniais mokėjimais visų pirma padengiamos palūkanos.
Apskaitos pareigūnas Sąjungos biudžetui mokėtinas sumas susigrąžina skolininkui įskaitydamas sumas, kurias jam turi išmokėti Sąjunga arba vykdomoji įstaiga, kuri vykdo Sąjungos biudžetą. Su tomis sumomis susiję reikalavimai yra tiksliai nustatyti, fiksuoto dydžio ir mokėtini.
2.Kai atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ketina visiškai arba iš dalies atsisakyti teisės susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jis užtikrina, kad toks atsisakymas galimas ir atitinka patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principus. Atsisakymo sprendimas pagrindžiamas. Leidimus suteikiantis pareigūnas kitam asmeniui gali perduoti įgaliojimą priimti tokį sprendimą.
Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali atsisakyti susigrąžinti visą nustatytą gautiną sumą ar jos dalį tik šiais atvejais:
a)kai numatomos susigrąžinimo sąnaudos viršytų susigrąžintiną sumą ir atsisakymas nepakenktų Sąjungos įvaizdžiui;
b)kai gautina suma negali būti susigrąžinta dėl jos senumo, vėlavimo išsiųsti debetinį dokumentą 96 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis, skolininko nemokumo arba kitokių nemokumo bylų;
c)kai susigrąžinimas prieštarauja proporcingumo principui.
3.2 dalies c punkte minėtu atveju atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas veikia pagal iš anksto kiekvienoje institucijoje nustatytas procedūras ir atsižvelgia į šiuos kriterijus, kurie yra privalomi ir taikytini visomis aplinkybėmis:
a)faktus, atsižvelgiant į pažeidimų, dėl kurių yra nustatomos gautinos sumos, sunkumą (sukčiavimą, pakartotinį nusikaltimą, tyčią, uolumą, sąžiningumą, aiškią klaidą);
b)įtaką, kurią gautinos sumos atsisakymas darytų Sąjungos veiklai ir jos finansiniams interesams (sumos dydį, riziką, kad gali būti sukurtas precedentas, įstatymo galios sumenkinimą).
4.Priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat gali atsižvelgti į šiuos papildomus kriterijus:
a)konkurencijos iškraipymą, kurį sukeltų susigrąžinimo atsisakymas;
b)ekonominę ir socialinę žalą, kuri būtų padaryta, jei visa skola nebūtų susigrąžinta.
5.Kiekviena institucija Europos Parlamentui ir Tarybai kiekvienais metais siunčia ataskaitą apie šioje dalyje nurodytus skolos susigrąžinimo atsisakymus, kai suma yra 100 000 EUR ar didesnė. Komisija šią ataskaitą prideda prie metinių veiklos ataskaitų suvestinės, nurodytos 73 straipsnio 9 dalyje.
6.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali visiškai arba iš dalies panaikinti nustatytą gautiną sumą. Nustatytos gautinos sumos dalinis panaikinimas nereiškia, kad atsisakoma nustatytos Sąjungos teisės į likusias grąžintinas sumas.
Klaidos atveju atsakingasis leidimus suteikiantis pareigūnas panaikina visą nustatytą gautiną sumą arba jos dalį ir nurodo deramas priežastis.
Kiekviena institucija nustato savo vidaus taisykles, sąlygas ir tvarką, pagal kurias yra suteikiami įgaliojimai panaikinti nustatytą gautiną sumą.
7.Valstybės narės visų pirma atsakingos už kontrolės ir audito vykdymą ir už netinkamai panaudotų sumų susigrąžinimą, kaip numatyta konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse. Jei valstybės narės aptinka pažeidimus ir juos ištaiso savo sąskaita, joms netaikomas Komisijos atliekamas finansinių klaidų ištaisymas, susijęs su tais pažeidimais.
8.Komisija ištaiso valstybių narių finansines klaidas, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų dengiamos išlaidos, atsirandančios pažeidžiant taikomus teisės aktus. Komisija finansinių klaidų ištaisymą pagrindžia netinkamai išleistų sumų nustatymu ir finansiniu poveikiu biudžetui. Jei tokios sumos negali būti tiksliai nustatytos, Komisija gali taikyti ekstrapoliuoto ar nustatyto dydžio pataisą pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles.
Komisija, nustatydama finansinės pataisos sumą, atsižvelgia į taikomų teisės aktų pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir finansines pasekmes biudžetui, apimant valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų atvejus.
Finansinių klaidų ištaisymo nustatymo kriterijai ir taikoma procedūra gali būti apibrėžti konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse.
9.Ekstrapoliuoto ar nustatyto dydžio pataisų taikymo metodika nustatoma laikantis konkretiems sektoriams taikomų taisyklių siekiant sudaryti sąlygas Komisijai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.
100 straipsnis
Susigrąžinimas tarpuskaitos būdu
1.Kai skolininkas Sąjungai arba vykdomajai įstaigai, jei ji vykdo Sąjungos biudžetą, pateikia reikalavimą, kuris yra tikras, kaip apibrėžta 96 straipsnio 3 dalies a punkte, dėl tam tikros nustatytos mokėtinos sumos, susijusios su suma, nustatyta mokėjimo pavedime, apskaitos pareigūnas, praėjus 96 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytam terminui, susigrąžina nustatytas gautinas sumas tarpuskaitos būdu.
Išimtinėmis aplinkybėmis, kai būtina apsaugoti finansinius Sąjungos interesus ir kai apskaitos pareigūnas turi pagrindo manyti, kad Sąjunga neatgautų jai mokėtinos sumos, apskaitos pareigūnas gali pradėti susigrąžinimo procedūrą tarpuskaitos būdu iki 96 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto termino.
Apskaitos pareigūnas taip pat susigrąžina sumas tarpuskaitos būdu iki 96 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto termino skolininkui sutikus.
2.Prieš pradėdamas susigrąžinimą pagal 1 dalį, apskaitos pareigūnas pasitaria su atsakingu leidimus suteikiančiu pareigūnu ir informuoja atitinkamus skolininkus, be kita ko, apie teisių gynimo priemones pagal 129 straipsnį.
Kai skolininkas yra nacionalinė institucija arba vienas iš jos administracinių subjektų, apskaitos pareigūnas bent prieš 10 darbo dienų taip pat praneša susijusiai valstybei narei apie savo ketinimą atlikti susigrąžinimą tarpuskaitos būdu. Tačiau, sutaręs su valstybe nare arba atitinkamu administraciniu subjektu, apskaitos pareigūnas gali pradėti susigrąžinimo procedūrą tarpuskaitos būdu, kol nepasibaigė šis terminas.
3.1 dalyje nurodyta tarpuskaita turi tokį patį poveikį kaip mokėjimas, ir ja įvykdomi Sąjungos įsipareigojimai, lygūs skolos ir, jeigu taikytina, mokėtinų palūkanų sumai.
101 straipsnis
Susigrąžinimo procedūra, jei skola negrąžinama geranoriškai
1.Nedarant poveikio 100 straipsnio nuostatoms, jeigu iki 96 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte minėto ir debetiniame dokumente nurodyto termino negrąžinama visa suma, apskaitos pareigūnas praneša atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui ir nedelsdamas pradeda susigrąžinimo procedūrą teisinėmis priemonėmis, įskaitant atitinkamais atvejais susigrąžinimą iš anksčiau pateiktos garantijos.
2.Nedarant poveikio 100 straipsnio nuostatoms, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyto susigrąžinimo būdo taikyti negalima, ir skolininkas, įspėjus jį oficialiu apskaitos pareigūno raštu, gautinos sumos nesumoka, apskaitos pareigūnas gautiną sumą išieško, vykdydamas sprendimą, priimtą pagal 98 straipsnio 2 dalį, arba pateikęs ieškinį.
102 straipsnis
Papildomas mokėjimo terminas
Apskaitos pareigūnas, bendradarbiaudamas su atsakingu leidimus suteikiančiu pareigūnu, gali skirti papildomą mokėjimo terminą, tik skolininkui raštu paprašius, tinkamai nurodant priežastis ir jei yra tenkinamos šios dvi sąlygos:
a)skolininkas įsipareigoja visą numatytą papildomą laikotarpį, pradedant 96 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytu terminu, mokėti palūkanas, taikant 97 straipsnyje nurodytą palūkanų normą;
b)siekiant apsaugoti Sąjungos teises, skolininkas pateikia institucijos apskaitos pareigūnui priimtiną finansinę garantiją, kuri padengia negrąžintą skolą, kurią sudaro pagrindinė skolos suma ir palūkanos.
Šio straipsnio pirmos pastraipos b punkte minėta garantija gali būti pakeista solidariąja trečiosios šalies garantija, su kuria sutinka institucijos apskaitos pareigūnas.
Išimtinėmis aplinkybėmis skolininko prašymu apskaitos pareigūnas gali atsisakyti reikalavimo pateikti pirmos pastraipos b punkte nurodytą garantiją, kai, remdamasis savo vertinimu, skolininkas nori ir gali atlikti mokėjimą per papildomą laikotarpį, tačiau negali pateikti tokios garantijos ir yra atsidūręs sunkioje padėtyje.
103 straipsnis
Senaties terminas
1.Nepažeidžiant konkrečių reglamentų nuostatų ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos taikymo, Sąjungos teisėms į grąžintinas sumas trečiųjų šalių atžvilgiu bei trečiųjų šalių teisėms į grąžintinas sumas Sąjungos atžvilgiu taikomas penkerių metų senaties terminas.
2.Sąjungos teisių į grąžintinas sumas trečiųjų šalių atžvilgiu senaties terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus terminui, apie kurį skolininkui pranešama 96 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytame debetiniame dokumente.
Trečiųjų šalių teisių į grąžintinas sumas Sąjungos atžvilgiu senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai reikia sumokėti trečiajai šaliai priklausančią sumą pagal atitinkamą teisinį įsipareigojimą.
3.Sąjungos teisių į grąžintinas sumas trečiųjų šalių atžvilgiu senaties terminas nutraukiamas bet kokiu institucijos arba valstybės narės, veikiančios institucijos prašymu, veiksmu, pranešant apie tai trečiajai šaliai ir siekiant susigrąžinti skolą.
Trečiųjų šalių teisių į grąžintinas sumas Sąjungos atžvilgiu senaties terminas nutraukiamas bet kokiu veiksmu, skirtu susigrąžinti skolą, apie kurį Sąjungai praneša jos kreditoriai arba kreditorių vardu veikiantys asmenys.
4.Naujas penkerių metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, einančios po 3 dalyje nurodyto nutraukimo dienos.
5.Bet koks ieškinys, susijęs su gautina suma, nurodyta 2 dalyje, taip pat ieškiniai, dėl kurių buvo kreiptasi į teismą dėl bylos iškėlimo, kuris vėliau pareiškia neturįs jurisdikcijos, nutraukia senaties terminą. Naujas penkerių metų senaties terminas neprasideda tol, kol nepriimtas teismo sprendimas, turintis res judicata galią, arba jei tos pačios šalys tą patį ieškinį išsprendžia ne teismo tvarka.
6.Jeigu apskaitos pareigūnas leidžia skolininkui apmokėjimą atlikti per papildomą mokėjimo terminą pagal 102 straipsnį, tai laikoma senaties termino nutraukimu. Naujas penkerių metų senaties terminas prasideda kitą dieną po pratęsto mokėjimo termino pasibaigimo.
7.Sąjungai grąžintinos sumos nebegrąžinamos pasibaigus senaties terminui, kaip nustatyta 2–6 dalyse.
104 straipsnis
Sąjungos teisių į grąžintinas sumas nacionalinis traktavimas
Iškėlus nemokumo bylą, Sąjungos teisėms į grąžintinas sumas teikiama tokia pati pirmenybė kaip viešojo sektoriaus įstaigų panašaus pobūdžio teisėms valstybėse narėse, kuriose vykdoma išieškojimo procedūra.
105 straipsnis
Institucijų skirtos baudos, nuobaudos ir sukauptos palūkanos
1.Sumos, gautos baudų, nuobaudų ir sankcijų pavidalu, taip pat bet kurios dėl jų sukauptos palūkanos arba kitos pajamos į biudžetą nėra įrašomos kaip biudžeto įplaukos tol, kol sprendimus, pagal kuriuos jos yra paskirtos, gali panaikinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
2.Pirmoje dalyje nurodytos sumos kuo greičiau įrašomos į biudžetą kaip biudžeto įplaukos vėliausiai tais metais, kurie eina po to, kai išnaudojamos visos teisinės gynimo priemonės. Sumos, kurios turi būti grąžintos jas sumokėjusiam subjektui pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, neįrašomos kaip biudžeto įplaukos.
3.1 dalis netaikoma sprendimams dėl sąskaitų patvirtinimo ar finansinių klaidų ištaisymo.
106 straipsnis
Institucijų skirtų baudų, kitų nuobaudų ar sankcijų išieškojimas
1.Kai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme iškeliama byla dėl institucijos sprendimo, kuriuo nustatoma bauda arba kitos nuobaudos pagal SESV arba Euratomo sutartį, kol nebus išnaudotos visos teisinės gynimo priemonės, skolininkas arba laikinai sumoka mokėtinas sumas į Komisijos apskaitos pareigūno nurodytą banko sąskaitą, arba pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui priimtiną finansinę garantiją. Garantija laikoma nepriklausoma nuo prievolės sumokėti baudą, nuobaudą arba kitas nuobaudas ir vykdoma pirmą kartą pareikalavus. Ši garantija pateikiama visam reikalavimui dėl pagrindinės skolos sumos ir mokėtinų palūkanų, kaip nurodyta 97 straipsnio 4 dalyje.
2.Komisija užtikrina laikinai surinktas sumas, investuodama jas į finansinį turtą – taip užtikrinama, kad pinigai bus saugūs ir likvidūs, ir bus gauta teigiama grąža.
3.Išnaudojus visas teisines gynimo priemones ir kai patvirtinama bauda arba nuobauda, imamasi bet kurios iš šių priemonių:
a)laikinai surinktos sumos ir jų grąža įtraukiama į biudžetą pagal 105 straipsnį ne vėliau kaip finansiniais metais, einančiais po metų, kuriais buvo išnaudotos visos teisinės gynimo priemonės;
b)jeigu buvo pateikta finansinė garantija, ji panaudojama skolai išieškoti ir atitinkama suma įtraukiama į biudžetą.
Jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas padidina baudos ar nuobaudos sumą, pradiniame institucijos sprendime nurodytoms sumoms, arba, jei taikytina, ankstesniame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime, priimtame dėl tos pačios bylos, nustatytoms sumoms taikomi pirmosios pastraipos a ir b punktai, o apskaitos pareigūnas surenka tą padidėjimą atitinkančią sumą, kuri bus įrašyta į biudžetą. Komisijos apskaitos pareigūnas surenka tą padidėjimą atitinkančią sumą ir mokėtinas palūkanas, kaip nurodyta 97 straipsnio 4 dalyje, kurios bus įrašytos į biudžetą.
4.Išnaudojus visas teisines gynimo priemones ir kai bauda arba nuobauda panaikinama arba sumažinama, imamasi bet kurios iš šių priemonių:
a)laikinai surinktos sumos arba jų dalis trečiajai susijusiai šaliai grąžinamos atsižvelgiant į grąžą;
b)jeigu buvo pateikta finansinė garantija, ji atitinkamai grąžinama.
107 straipsnis
Kompensuojamieji delspinigiai
Nedarant poveikio 97 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir kitais nei 105 straipsnyje nurodytais atvejais, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu ar draugišku susitarimu, palūkanos skaičiuojamos taikant palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmąją kalendorinę dieną, nuo šios sumos mokėjimo dienos iki kompensacijos mokėjimo dienos, palūkanų normą padidinant nuliu procentinių punktų.
Tais atvejais, jei bendra palūkanų norma būtų neigiama, bus nustatoma, kad ji siekia nulį procentinių punktų.
7 SKYRIUS
Išlaidų operacijos
108 straipsnis
Finansavimo sprendimai
1.Biudžetinis įsipareigojimas grindžiamas institucijos arba valdžios institucijų, kurioms institucija perdavė įgaliojimus, priimtu finansavimo sprendimu. Ši nuostata netaikoma, jeigu asignavimai skiriami kiekvienos institucijos operacijoms, kurios vykdomos remiantis institucijos administraciniu savarankiškumu ir kurios gali būti vykdomos be pagrindinio teisės akto pagal 56 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos e punktą, administracinės paramos išlaidų operacijoms ir 69 ir 70 straipsniuose nurodytoms įstaigoms skiriamų įnašų operacijoms. Finansavimo sprendimai yra metiniai arba daugiamečiai.
2.Finansavimo sprendime taip pat pateikiama metinė arba daugiametė darbo programa ir jis priimamas kuo greičiau po biudžeto projekto priėmimo ir iš esmės ne vėliau kaip įgyvendinimo metų kovo 31 d. Ta dalis, kurioje pateikta darbo programa, skelbiama atitinkamos institucijos interneto svetainėje iš karto po jos priėmimo ir prieš ją įgyvendinant. Finansavimo sprendime nurodoma pagal jį skiriama bendra suma ir aprašomi finansuotini veiksmai. Jame nurodoma:
a)pagrindinis teisės aktas ir biudžeto eilutė;
b)siekiami tikslai ir numatomi rezultatai;
c)vykdymo metodai;
d)bet kokia su darbo programa susijusi papildoma informacija, kurią reikia pateikti pagal pagrindinį teisės aktą.
Be to, jame nustatoma:
a)dotacijų atveju: pareiškėjų, kuriems skirtas kvietimas teikti pasiūlymus arba kuriems skirta tiesioginio skyrimo procedūra, rūšis; dotacijoms rezervuotas bendras biudžeto paketas;
b)viešųjų pirkimų atveju: viešiesiems pirkimams rezervuotas bendras biudžeto paketas;
c)įnašams į patikos fondus, nurodytus 227 straipsnyje: patikos fondui metams rezervuoti asignavimai kartu su jo veiklos laikotarpiu planuojamomis sumomis;
d)apdovanojimų atveju: dalyvių, kuriems skirtas konkursas, rūšis, konkursui rezervuotas bendras biudžeto paketas ir konkreti nuoroda į apdovanojimus, kurių vieneto vertė 1 000 000 EUR arba didesnė;
e)finansinių priemonių atveju: finansinei priemonei skirta suma;
f)netiesioginio vykdymo atveju: subjektas arba asmuo pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą arba kriterijai, kuriais vadovaujantis subjektas arba asmuo turi būti pasirinktas;
g)įnašų į derinimo priemones atveju: derinimo priemonei skirta suma ir subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant derinimo priemonę, sąrašas;
h)biudžeto garantijų atveju: metinių atidėjinių suma ir, kai taikoma, išmokėtina biudžeto garantijos suma.
Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas gali pateikti bet kokios kitos naudingos papildomos informacijos arba atitinkamame finansavimo sprendime, kuriame pateikiama darbo programa, arba bet kokiame kitame dokumente, skelbiamame institucijos interneto svetainėje.
Daugiametis finansavimo sprendimas atitinka 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą finansinį programavimą ir jame nurodoma, kad sprendimas įgyvendinamas su sąlyga, kad atitinkamiems finansiniams metams bus numatyta biudžeto asignavimų priėmus metinį biudžetą arba pagal laikinųjų dvyliktųjų dalių sistemą, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas padalyti biudžetinius įsipareigojimus į metines dalis, kaip nurodyta 110 straipsnio 2 dalyje.
3.Nedarant poveikio specialiosioms pagrindinio teisės akto nuostatoms, bet koks esminis jau priimto finansavimo sprendimo pakeitimas daromas laikantis tos pačios procedūros, kaip ir priimant pirminį sprendimą.
109 straipsnis
Išlaidų operacijos
1.Kiekvienas išlaidų punktas turi turėti nustatytą paskirtį, būti patvirtintas, jam turi būti suteiktas leidimas ir jis turi būti apmokėtas.
Pasibaigus 112 straipsnyje nurodytiems laikotarpiams, nepanaudotas biudžetinių įsipareigojimų likutis panaikinamas.
Vykdydamas operacijas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad išlaidos atitiktų Sutartis, biudžetą, šį reglamentą ir kitus teisės aktus ir reglamentus, priimtus pagal Sutartis, taip pat patikimo finansų valdymo principą.
2.Biudžetinius įsipareigojimus ir teisinius įsipareigojimus patvirtina tas pats leidimus suteikiantis pareigūnas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Visų pirma, krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityje teisinius įsipareigojimus Komisijos atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno nurodymu gali pasirašyti Sąjungos delegacijų vadovai arba, jei jų nėra, tų vadovų pavaduotojai, tačiau minėtas atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas išlieka visiškai atsakingas už pagrindinę operaciją. Komisijos personalas, dirbantis krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityje, gali pasirašyti teisinius įsipareigojimus, susietus su ne didesniais kaip 2 500 EUR iš avansinių sąskaitų vykdomais mokėjimais.
Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš prisiimdamas teisinį įsipareigojimą trečiosioms šalims arba pervesdamas lėšas į patikos fondą, nurodytą 227 straipsnyje, prisiima biudžetinį įsipareigojimą.
Ši pareiga netaikoma:
a)teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems, vykdant veiklos tęstinumo planą, po krizės paskelbimo, laikantis tvarkos, kurią priėmė Komisija arba bet kuri kita institucija, remdamasi savo administraciniu savarankiškumu;
b)humanitarinės pagalbos operacijų, civilinės saugos operacijų ir krizių valdymo pagalbos atvejais, jei siekiant efektyvios Sąjungos intervencijos būtina, kad Sąjunga nedelsdama prisiimtų teisinį įsipareigojimą trečiosioms šalims, o iš anksto prisiimti individualų biudžetinį įsipareigojimą neįmanoma. Biudžetinis įsipareigojimas prisiimamas nedelsiant po to, kai prisiimamas teisinis įsipareigojimas trečiosioms šalims.
3.Išlaidų patvirtinimas – veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, patikrinęs kreditoriaus teisę įrodančius patvirtinamuosius dokumentus, nurodytus teisiniu įsipareigojimu nustatytose sąlygose, jei teisinis įsipareigojimas prisiimtas, sutinka įtraukti išlaidų punktą į biudžetą. Šiuo tikslu atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas:
a)patikrina kreditoriaus teisės buvimą;
b)nustato arba patikrina reikalavimo tikrumą ir jo sumą patvirtinamuoju įrašu „tvirtinu, kad teisinga“;
c)patikrina sąlygas, kuriomis turi būti atliktas mokėjimas.
Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, tvirtinamos ne tik į biudžetą įtraukiamos išlaidos. Tai taip pat taikoma su mokėjimo prašymais nesusietoms tarpinėms ar galutinėms ataskaitoms – tokiu atveju poveikis apskaitos sistemai apsiribos poveikiu bendrosioms sąskaitoms. Patvirtinimo sprendimas išreiškiamas leidimus suteikiančio pareigūno arba oficialiu leidimus suteikiančio pareigūno sprendimu tinkamai įgalioto techniškai kompetentingo darbuotojo elektroniškai saugiu parašu, kaip nurodyta 141 straipsnyje, arba išimtiniais atvejais, kai teikiami popieriniai dokumentai, antspaudu, kuriame yra tas parašas.
Patvirtinamuoju įrašu „tvirtinu, kad teisinga“ atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas arba leidimus suteikiančio pareigūno tinkamai įgaliotas techniškai kompetentingas darbuotojas patvirtina, kad:
a)išankstinio finansavimo atveju: teisiniu įsipareigojimu nustatytos išankstinio finansavimo mokėjimo sąlygos yra įvykdytos;
b)tarpinių mokėjimų ir likučio išmokėjimo pagal sutartis atveju: sutartyse numatytos paslaugos yra tinkamai suteiktos, prekės – tinkamai pristatytos arba darbai – tinkamai atlikti;
c)tarpinių mokėjimų ir likučio išmokėjimo dotacijas atveju: naudos gavėjo įvykdytas veiksmas arba darbo programa visais aspektais atitinka susitarimą dėl dotacijos, įskaitant tai, kai taikoma, kad naudos gavėjo deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti. Tas pats principas taikomas ir su mokėjimo prašymais nesusietoms tarpinėms ir galutinėms ataskaitoms.
4.Leidimas daryti išlaidas – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, patikrinęs, kad asignavimų yra, išduodamas mokėjimo pavedimą nurodo apskaitos pareigūnui apmokėti pirmiau patvirtintą išlaidų sumą.
Jeigu periodiniai mokėjimai yra susiję su teikiamomis paslaugomis, įskaitant nuomos paslaugas, arba su pristatomomis prekėmis, leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į savo rizikos analizę arba gavęs konkretų apskaitos pareigūno leidimą pagal 83 straipsnio 3 dalį, gali duoti nurodymą taikyti tiesioginio debeto iš avansinės sąskaitos sistemą.
5.Įsipareigojimų panaikinimas – tai operacija, kuria atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas visiškai arba iš dalies atšaukia pagal biudžetinį įsipareigojimą anksčiau rezervuotus asignavimus.
110 straipsnis
Biudžetinių įsipareigojimų rūšys
1.Biudžetiniai įsipareigojimai priklauso vienai iš šių kategorijų:
a)individualūs: kai gavėjas ir išlaidų suma yra žinomi;
b)bendrieji: kai bent vienas iš elementų, būtinų individualiam įsipareigojimui nustatyti, dar nežinomas.
c)preliminarūs: skirti įprastoms EŽŪGF valdymo išlaidoms, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalyje, ir įprastoms administracinėms išlaidoms padengti, kai arba sumos, arba galutiniai gavėjai nėra konkrečiai žinomi.
Tačiau įprastos administracinės išlaidos, susijusios su Sąjungos delegacijomis ir Sąjungos atstovybėmis, gali būti apmokamos pagal preliminarius įsipareigojimus ir tada, kai suma ir galutinis gavėjas yra žinomi.
2.Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, kurie tęsiasi daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į metines dalis, išmokamas per keletą metų, tik tuo atveju, kai taip yra numatyta pagrindiniame teisės akte arba kai jie yra susiję su administracinėmis išlaidomis.
3.Bendrasis biudžetinis įsipareigojimas prisiimamas remiantis finansavimo sprendimu.
Bendrasis biudžetinis įsipareigojimas prisiimamas ne vėliau kaip iki sprendimo dėl gavėjų ir sumų priėmimo, o tais atvejais, kai atitinkamų asignavimų vykdymas yra susijęs su darbo programos priėmimu, – ne anksčiau kaip po programos priėmimo.
4.Bendrieji biudžetiniai įsipareigojimai vykdomi sudarant finansavimo susitarimus, kuriuose numatoma prisiimti vieną ar kelis tolesnius teisinius įsipareigojimus, arba prisiimant vieną ar kelis teisinius įsipareigojimus.
Pagal tiesioginės finansinės paramos trečiosioms šalims, įskaitant paramą biudžetui, srityje sudarytus finansavimo susitarimus, kuriais prisiimami teisiniai įsipareigojimai, galima išmokėti lėšas neprisiimant kitų teisinių įsipareigojimų.
Kai bendrasis įsipareigojimas yra vykdomas sudarant finansavimo susitarimą, 3 dalies antra pastraipa netaikoma.
5.Prieš pasirašant kiekvieną individualų teisinį įsipareigojimą, patvirtintą pagal bendrąjį biudžetinį įsipareigojimą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas jį įregistruoja biudžeto sąskaitose ir priskiria bendrajam biudžetiniam įsipareigojimui.
6.Preliminarūs biudžetiniai įsipareigojimai vykdomi prisiimant vieną ar kelis teisinius įsipareigojimus, kuriais suteikiama teisė gauti tolesnes išmokas. Tačiau tais atvejais, kurie yra susiję su išlaidomis personalo valdymui arba su išlaidomis ryšiams, kurias patiria institucijos, nušviesdamos Sąjungos įvykius, arba šio reglamento priedo 14.5 punkte nurodytais atvejais jie gali būti vykdomi tiesiogiai išmokant lėšas.
111 straipsnis
Įsipareigojimai dėl EŽŪGF asignavimų
1.Kiekvienais finansiniais metais EŽŪGF asignavimai apima nediferencijuotuosius asignavimus, išskyrus išlaidas, susijusias su priemonėmis, nurodytomis Reglamento (EB) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje, išskyrus priemones, finansuojamas iš ne veiklai skirtos techninės paramos lėšų, ir įnašus vykdomosioms įstaigoms, kurie padengiami diferencijuotaisiais asignavimais.
2.Komisijos sprendimais, kuriuose nustatomos tokių išlaidų kompensavimo sumos, nustatomi bendrieji preliminarūs įsipareigojimai, kurie negali viršyti visų EŽŪGF skirtų asignavimų.
3.Atitinkamų finansinių metų EŽŪGF bendrieji preliminarūs įsipareigojimai, numatyti tiems finansiniams metams ir nepaskirstyti pagal biudžeto nomenklatūros konkrečias eilutes iki kitų finansinių metų vasario 1 d., panaikinami.
4.Per du mėnesius nuo tos dienos, kurią gautos valstybių narių siųstos finansinės ataskaitos, išlaidos, kurias patyrė EŽŪGF taisyklėse nurodytos institucijos ir įstaigos, priskiriamos įsipareigojimams pagal skyrius, straipsnius ir punktus. Toks
5.priskyrimas įsipareigojimams gali būti atliktas praėjus šiam dviejų mėnesių laikotarpiui, kai reikia taikyti procedūrą dėl asignavimų, susijusių su atitinkamomis biudžeto eilutėmis, perkėlimo. Išskyrus atvejus, kai valstybės narės dar nėra atlikusios mokėjimų arba kai abejojama jų tinkamumu, sumos įrašomos kaip mokėjimai per tą patį dviejų mėnesių laikotarpį.
Pirmoje pastraipoje nurodyti įsipareigojimai atimami iš 1 dalyje nurodytų bendrųjų preliminarių įsipareigojimų.
6.2 ir 3 dalys taikomos patikrinus ir patvirtinus sąskaitas.
112 straipsnis
Įsipareigojimų terminai
1.Atsižvelgiant į 109 straipsnio 2 dalį ir 256 straipsnio 3 dalį, teisiniai įsipareigojimai, susiję su individualiais arba preliminariais biudžetiniais įsipareigojimais, prisiimami iki n metų gruodžio 31 d.
2.Bendrieji biudžetiniai įsipareigojimai apima visą atitinkamų teisinių įsipareigojimų, prisiimtų iki n+1 metų gruodžio 31 d., sumą.
Jeigu pagal bendrąjį biudžetinį įsipareigojimą skiriamas IX antraštinėje dalyje nurodytas apdovanojimas, 200 straipsnio 4 dalyje nurodytas teisinis įsipareigojimas prisiimamas iki n+3 metų gruodžio 31 d.
Jeigu pagal bendrąjį biudžetinį įsipareigojimą išorės veiksmų srityje su trečiąja šalimi sudaromas finansavimo susitarimas, tas finansavimo susitarimas sudaromas iki n+1 metų gruodžio 31 d.; n metai – tai metai, kuriais prisiimamas biudžetinis įsipareigojimas. Šiuo atveju bendrasis biudžetinis įsipareigojimas apima teisinių įsipareigojimų, pagal kuriuos įgyvendinamas sudarytas finansavimo susitarimas, išlaidas, patirtas iki finansavimo susitarimo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.
3.Individualiems ir preliminariems biudžetiniams įsipareigojimams dėl veiksmų, kurie vykdomi ilgiau nei vienus finansinius metus, išskyrus personalo išlaidų atvejį, nustatoma galutinė įvykdymo data, laikantis susijusiais teisiniais įsipareigojimais nustatytų sąlygų ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu.
4.Visos tokių biudžetinių įsipareigojimų dalys, kurios nėra įvykdytos išmokant lėšas praėjus šešiems mėnesiams nuo galutinės įgyvendinimo datos, panaikinamos pagal 13 straipsnį.
5.Biudžetinio įsipareigojimo, pagal kurį per dvejus metus nuo teisinio įsipareigojimo pasirašymo nebuvo atliktas mokėjimas, kaip apibrėžta 113 straipsnyje, suma yra panaikinama, išskyrus atvejus, kai ta suma susijusi su atveju, dėl kurio bylinėjamasi teisme arba arbitraže, kai teisinis įsipareigojimas prisiimtas su trečiąja šalimi sudarytu finansavimo susitarimu arba kai taikomos specialios konkretiems sektoriams taikomų taisyklių nuostatos.
113 straipsnis
Mokėjimų rūšys
1.Apskaitos pareigūnas išlaidų apmokėjimą atlieka neviršydamas turimų lėšų.
2.Apmokėjimas apima vieną ar kelias iš šių operacijų:
a)visos mokėtinos sumos apmokėjimas;
b)mokėtinos sumos apmokėjimas vienu iš šių būdų:
i)išankstiniu finansavimu, kuriuo išmokamos avansinės lėšos ir kurio suma pagal patikimo finansų valdymo principą gali būti padalyta į keletą išmokų ir išmokama remiantis sutartimi, susitarimu ar pagrindiniu teisės aktu arba patvirtinamaisiais dokumentais, pagal kuriuos galima patikrinti, ar laikomasi atitinkamos sutarties ar susitarimo sąlygų;
ii)vienu arba keliais tarpiniais mokėjimais, atitinkančiais dalinį veiksmo arba sutarties įvykdymą. Juo gali būti išmokama visa išankstinio finansavimo suma ar jos dalis, nedarant poveikio pagrindinio teisės akto nuostatoms;
iii)mokėtinos sumos likučio išmokėjimu, kai veiksmas arba sutartis yra visiškai įvykdyti;
c)atidėjinio sumokėjimas į bendrą atidėjinių fondą, įsteigtą pagal 205 straipsnį.
Likutis gali būti išmokamas tik vieną kartą ir šiuo mokėjimu padengiamos visos ankstesnės išlaidos, o nepanaudotoms sumoms susigrąžinti išduodamas vykdomasis raštas sumoms išieškoti.
3.Atliekant kiekvieną mokėjimą, skirtingų 2 dalyje nurodytų rūšių mokėjimai biudžeto apskaitoje atskiriami.
4.Į 79 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles įtraukiamos išankstinio finansavimo patvirtinimo sąskaitose ir išlaidų tinkamumo finansuoti pripažinimo taisyklės.
5.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas reguliariai tvirtina išankstinio finansavimo mokėjimus, atsižvelgdamas į projekto ekonominį pobūdį, o vėliausiai – projekto pabaigoje. Mokėjimai tvirtinami remiantis informacija apie patirtas išlaidas arba patvirtinimu, kad įvykdytos mokėjimo sąlygos pagal 121 straipsnį, kaip patvirtino leidimus suteikiantis pareigūnas pagal 109 straipsnio 3 dalį.
Susitarimų dėl dotacijų, sutarčių arba susitarimų dėl įnašų, kurių suma viršija 5 000 000 EUR, atveju leidimus suteikiantis pareigūnas kiekvienų metų pabaigoje gauna bent tą informaciją, kuri būtina pagrįstam tų išlaidų įverčiui apskaičiuoti. Nors jis negali būti panaudotas išankstiniam finansavimui patvirtinti, leidimus suteikiantis pareigūnas ir apskaitos pareigūnas gali laikytis 80 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų.
Taikant antrą pastraipą, atitinkamos nuostatos įtraukiamos į pasirašomus teisinius įsipareigojimus.
114 straipsnis
Mokėjimų terminai
1.Mokėjimai atliekami per:
a)90 kalendorinių dienų susitarimų dėl įnašų, sutarčių ir susitarimų dėl dotacijų, susijusių su techninėmis paslaugomis ar veiksmais, kuriuos ypač sunku įvertinti ir pagal kuriuos mokėjimas priklauso nuo ataskaitos ar sertifikato patvirtinimo, atveju;
b)60 kalendorinių dienų visų kitų susitarimų dėl įnašų, sutarčių ir susitarimų dėl dotacijų, pagal kuriuos mokėjimas priklauso nuo ataskaitos ar sertifikato patvirtinimo, atveju;
c)30 kalendorinių dienų visų kitų susitarimų dėl įnašų, sutarčių ir susitarimų dėl dotacijų atveju.
2.Laikotarpis, per kurį leidžiama atlikti mokėjimus, apima išlaidų patvirtinimą, leidimą ir apmokėjimą.
Jis prasideda nuo dienos, kurią gaunamas mokėjimo prašymas.
Mokėjimo prašymą kuo greičiau užregistruoja atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno įgaliotas departamentas ir jis laikomas gautu jo užregistravimo dieną.
Mokėjimo data – tai tos dienos, kurią debetuojama institucijos sąskaita, data.
Mokėjimo prašyme nurodomi šie esminiai elementai:
a)kreditoriaus tapatybės duomenys;
b)suma;
c)valiuta;
d)data.
Jeigu trūksta bent vieno esminio elemento, mokėjimo prašymas atmetamas.
Kreditoriui kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią buvo gautas mokėjimo prašymas, raštu pranešama apie atmetimą ir jo priežastis.
3.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali sustabdyti mokėjimo terminą, jei:
a)mokėjimo prašymo suma nėra mokėtina arba
b)nebuvo parengti tinkami patvirtinamieji dokumentai.
Jei atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gauna informacijos, kuri verčia abejoti mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumu, jis gali sustabdyti mokėjimo terminą, kad būtų galima patikrinti, be kita ko, atliekant patikras vietoje, ar išlaidos iš tikrųjų yra tinkamos finansuoti. Likęs mokėjimui atlikti skirtas laikotarpis vėl pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią gaunama prašoma informacija ar pataisyti dokumentai arba atliekami reikiami papildomi patikrinimai, įskaitant patikras vietoje.
Susiję kreditoriai raštu informuojami apie to sustabdymo priežastis.
4.Išskyrus valstybių narių, Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo atveju, pasibaigus 1 dalyje nustatytiems terminams, kreditorius turi teisę gauti delspinigius pagal šias sąlygas:
a)taikomos 97 straipsnio 2 dalyje nurodytos delspinigių normos;
b)delspinigiai mokami už laikotarpį, kuris skaičiuojamas nuo kalendorinės dienos, einančios po dienos, kurią baigėsi 1 dalyje nustatytas mokėjimo terminas, iki mokėjimo dienos.
Tačiau tuo atveju, kai delspinigių suma, apskaičiuota pagal pirmą pastraipą, yra lygi 200 EUR arba mažesnė, ji sumokama kreditoriui tik pagal pareikalavimą, pateiktą per du mėnesius nuo pavėluoto mokėjimo gavimo dienos.
5.Kiekviena institucija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie terminų laikymąsi ir šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytų terminų sustabdymą. Komisijos ataskaita pridedama prie metinių veiklos ataskaitų suvestinės, nurodytos 73 straipsnio 9 dalyje.
8 skyrius
Vidaus auditorius
115 straipsnis
Vidaus auditoriaus skyrimas
1.Kiekviena institucija įsteigia vidaus auditoriaus pareigybę, kuri vykdoma pagal atitinkamus tarptautinius standartus. Institucijos paskirtas vidaus auditorius yra jai atskaitingas už tinkamo biudžeto vykdymo sistemų veikimo ir procedūrų taikymo patikrą. Vidaus auditorius negali būti nei leidimus suteikiantis pareigūnas, nei apskaitos pareigūnas.
2.EIVT vidaus audito reikmėms Sąjungos delegacijų vadovams, veikiantiems kaip perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai pagal 58 straipsnio 2 dalį, perduotą finansų valdymą tikrina Komisijos vidaus auditorius.
Komisijos vidaus auditorius taip pat veikia kaip EIVT vidaus auditorius, kiek tai susiję su biudžeto EIVT skirsnio vykdymu.
3.Kiekviena institucija paskiria savo vidaus auditorių savo specifikai ir reikalavimams pritaikytais būdais. Apie vidaus auditoriaus paskyrimą institucija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
4.Kiekviena institucija pagal savo specifiką ir reikalavimus nustato vidaus auditoriaus užduočių apimtį ir, deramai atsižvelgdama į tarptautinius vidaus audito standartus, išsamiai nurodo vidaus auditoriaus pareigybės tikslus ir procedūras.
5.Institucija vidaus auditoriumi gali paskirti pareigūną ar kitą tarnautoją, valstybių narių pilietį, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, atsižvelgdama į jo konkrečią kompetenciją.
6.Jeigu dvi ar daugiau institucijų paskiria tą patį vidaus auditorių, jos pasirūpina, kad jis būtų pripažintas atsakingu už savo veiksmus, kaip nustatyta 119 straipsnyje.
7.Pasibaigus vidaus auditoriaus pareigoms, institucija apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
116 straipsnis
Vidaus auditoriaus įgaliojimai ir pareigos
1.Vidaus auditorius pataria savo institucijai dėl rizikos valdymo, reikšdamas nepriklausomas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės ir teikdamas rekomendacijas, kaip patobulinti operacijų vykdymo sąlygas ir skatinti patikimą finansų valdymą.
Vidaus auditorius visų pirma atsakingas už:
a)vidaus valdymo sistemų tinkamumo ir efektyvumo ir departamentų veiklos įgyvendinant įvairias politikos kryptis, programas ir veiksmus rezultatų vertinimą atsižvelgiant į su jais susijusią riziką;
b)vidaus kontrolės ir audito sistemų, taikytinų kiekvienai biudžeto vykdymo operacijai, veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą.
2.Vykdydamas savo pareigas, vidaus auditorius atlieka visos institucijos veiklos ir visų departamentų auditą. Vidaus auditoriui suteikiama visiškoji neribota prieiga prie visos informacijos, kurios jam reikia savo pareigoms atlikti, prireikus ir vietoje, be kita ko, valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse.
Vidaus auditorius atsižvelgia į leidimus suteikiančių pareigūnų metinę ataskaitą ir visą kitą nurodytą informaciją.
3.Vidaus auditorius pateikia institucijai savo išvadas ir rekomendacijas. Institucija užtikrina, kad būtų imtasi priemonių dėl rekomendacijų, pateiktų po audito. Vidaus auditorius institucijai taip pat pateikia metinę vidaus audito ataskaitą, nurodydamas, kiek ir kokios rūšies vidaus auditų atlikta, kokios rekomendacijos pateiktos ir kokių veiksmų imtasi dėl tų rekomendacijų.
Kiekviena institucija apsvarsto, ar jos vidaus auditoriaus ataskaitoje pateiktos rekomendacijos yra tinkamos paminėti keičiantis geriausia patirtimi su kitomis institucijomis.
4.Vidaus auditorius institucijai taip pat pateikia metinę vidaus audito ataskaitą, nurodydamas, kiek ir kokios rūšies vidaus auditų atlikta, kokios svarbiausios rekomendacijos pateiktos ir kokių veiksmų imtasi dėl tų rekomendacijų.
Toje metinėje ataskaitoje taip pat nurodomos visos sisteminės problemos, kurias, pateikdama 90 straipsnyje nurodytą nuomonę, nustatė pagal 139 straipsnį sudaryta komisija.
5.Vidaus auditorius, rengdamas ataskaitą, visų pirma daugiausia dėmesio skiria tam, kaip apskritai laikomasi patikimo finansų valdymo principo, ir užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų priemonių, siekiant nuolat gerinti jo taikymą.
6.Kiekvienais metais pagal biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir SESV 319 straipsnį Komisija, jei to prašoma, siunčia savo metinę vidaus audito ataskaitą, kaip apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje, tinkamai laikydamasi konfidencialumo reikalavimų.
7.Institucija pateikia vidaus auditoriaus kontaktinius duomenis bet kuriam išlaidų operacijose dalyvaujančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kad jis galėtų konfidencialiai kreiptis į vidaus auditorių.
8.Kiekvienais metais institucija parengia ataskaitą, kurioje glaustai nurodoma, kiek ir kokios rūšies vidaus auditų atlikta, kokios rekomendacijos pateiktos ir kokių veiksmų imtasi dėl tų rekomendacijų, ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip nustatyta 239 straipsnyje.
9.Vidaus auditoriaus ataskaitos ir išvados, taip pat institucijos pranešimas yra prieinami visuomenei tik po to, kai vidaus auditorius patvirtina veiksmus, kurių imtasi dėl rekomendacijų.
10.Institucija vidaus auditoriui suteikia būtinus išteklius, kad jis galėtų tinkamai eiti auditoriaus pareigas, ir parengia užduočių aprašą, kuriame išsamiai nurodomos jo užduotys, pareigos ir įsipareigojimai.
117 straipsnis
Vidaus auditoriaus darbo programa
1.Vidaus auditorius sudaro savo darbo programą ir ją pateikia institucijai.
2.Institucija gali pareikalauti, kad vidaus auditorius atliktų auditus, kurie nėra įrašyti į 1 dalyje nurodytą darbo programą.
118 straipsnis
Vidaus auditoriaus nepriklausomumas
1.Atlikdamas auditus, vidaus auditorius yra visiškai nepriklausomas. Institucija nustato specialias vidaus auditoriui taikomas taisykles, kuriomis užtikrinama, kad vidaus auditorius, vykdydamas savo pareigas, būtų visiškai nepriklausomas ir kuriomis nustatoma vidaus auditoriaus atsakomybė.
2.Jam negali būti duodami nurodymai, kaip atlikti funkcijas, kurios, jį paskyrus, jam pavedamos pagal Finansinį reglamentą, arba jis negali būti kaip nors kitaip varžomas.
3.Jei vidaus auditorius yra etatinis darbuotojas, savo išimtines audito funkcijas jis vykdo visiškai nepriklausomai ir prisiima atsakomybę, kaip nurodyta Tarnybos nuostatuose ir pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose.
119 straipsnis
Vidaus auditoriaus atsakomybė
Vidaus auditorių, kaip pareigūną ar kitą tarnautoją, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, pripažinti atsakingu už jo veiksmus gali tik institucija, veikdama pagal šį straipsnį.
Institucija priima motyvuotą sprendimą pradėti tyrimą. Apie sprendimą pranešama suinteresuotajai šaliai. Institucija savo tiesiogine atsakomybe tyrimui vadovauti gali paskirti vieną ar kelis pareigūnus, kurių lygis yra toks pat ar aukštesnis už atitinkamo darbuotojo lygį. Vykstant tyrimui, išklausoma suinteresuotosios šalies nuomonė.
Tyrimo ataskaita pateikiama suinteresuotajai šaliai, kurią ataskaitoje nagrinėjamu klausimu išklauso institucija.
Remdamasi ataskaita ir išklausiusi suinteresuotąją šalį, institucija priima motyvuotą sprendimą nutraukti procedūrą arba motyvuotą sprendimą pagal Tarnybos nuostatų 22 ir 86 straipsnius ir IX priedą. Apie sprendimus taikyti drausmines priemones ar finansines nuobaudas pranešama suinteresuotajai šaliai, jie taip pat pateikiami kitoms institucijoms bei Audito Rūmams susipažinti.
Suinteresuotoji šalis gali pareikšti ieškinį dėl tokių sprendimų Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose.
120 straipsnis
Ieškinių pareiškimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme
Nedarydamas poveikio teisių gynimo priemonėms, numatytoms Tarnybos nuostatuose, vidaus auditorius gali pareikšti ieškinį tiesiogiai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl bet kurio akto, susijusio su jo, kaip vidaus auditoriaus, atliekamomis pareigomis. Toks ieškinys pareiškiamas per tris mėnesius nuo tos kalendorinės dienos, kurią apie tokį aktą buvo pranešta.
Tokie ieškiniai tiriami ir nagrinėjami, kaip nustatyta Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 5 dalyje.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS TAISYKLĖS
1 SKYRIUS
TIESIOGINIAM, NETIESIOGINIAM IR PASIDALIJAMAJAM VYKDYMUI TAIKOMOS TAISYKLĖS
121 straipsnis
Sąjungos įnašo formos
1.Sąjungos įnašai į tiesioginį, pasidalijamąjį ir netiesioginį vykdymą padeda siekti nurodyto Sąjungos politikos tikslo ir rezultatų ir gali būti šių formų:
a)faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas;
b)vieneto įkainiai, pagal kuriuos, remiantis suma už vienetą, apmokamos visos ar tam tikrų specialių kategorijų iš anksto aiškiai nustatytos tinkamos finansuoti išlaidos;
c)fiksuotosios sumos, pagal kurias apskritai apmokamos visos ar tam tikrų specialių kategorijų iš anksto aiškiai nustatytos tinkamos finansuoti išlaidos;
d)finansavimas taikant fiksuotąją normą, pagal kurį, taikant procentinį dydį, apmokamos visos ar tam tikrų specialių kategorijų iš anksto aiškiai nustatytos tinkamos finansuoti išlaidos;
e)finansavimas, nesusijęs su atitinkamų operacijų išlaidomis, teikiamas remiantis:
i)arba sąlygų, nustatytų konkretiems sektoriams taikomuose teisės aktuose arba Komisijos sprendimuose, įvykdymu, arba
ii)rezultatų, vertinamų remiantis anksčiau nustatytais orientyrais arba veiklos rodikliais, pasiekimu;
f) a–e punktuose nurodytų įnašų formų derinys.
Sąjungos įnašai, nurodyti b, c ir d punktuose, nustatomi pagal 175 straipsnį arba konkretiems sektoriams taikomus teisės aktus. Sąjungos įnašai, nurodyti e punkte, nustatomi pagal 175 straipsnį, konkretiems sektoriams taikomus teisės aktus arba Komisijos sprendimą.
2.Nustatant tinkamą įnašo formą, kuo labiau atsižvelgiama į potencialaus gavėjo interesus ir apskaitos metodus.
122 straipsnis
Tarpusavio pasitikėjimas vertinimu
Komisija gali visiškai ar iš dalies pasitikėti savo ar kitų subjektų, įskaitant paramos teikėjus, atliktais vertinimais, jeigu šie vertinimai atlikti atsižvelgiant į sąlygas, kurios yra lygiavertės šiame reglamente nustatytoms taikytino biudžeto vykdymo metodo sąlygoms. Šiuo tikslu Komisija skatina pripažinti tarptautiniu mastu pripažintus standartus ir geriausią tarptautinę praktiką.
123 straipsnis
Tarpusavio pasitikėjimas auditais
Jeigu nepriklausomas auditorius, remdamasis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, atliko finansinių ataskaitų ir ataskaitų, kuriose nurodytas Sąjungos įnašo naudojimas, auditą, kuriuo suteiktas pagrįstas patikinimas, bendras patikinimas teikiamas remiantis tuo auditu, kaip nurodyta tiksliau, kai tinkama, konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse.
124 straipsnis
Bendradarbiavimas siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus
1.Bet kuris asmuo arba subjektas, kuriam skiriamos Sąjungos lėšos, visapusiškai bendradarbiauja siekdamas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir, kaip reikalaujama lėšų gavimo sąlygose, suteikia būtinas teises ir prieigą, kurių reikia leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams (EAR), o prireikus ir atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tai apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje.
2.Bet kuris asmuo arba subjektas, kuriam skiriamos Sąjungos lėšos pagal tiesioginio ir netiesioginio vykdymo principą, raštu sutinka suteikti būtinas teises, kaip nurodyta 1 dalyje. Tai apima visų trečiųjų šalių, dalyvaujančių naudojant Sąjungos lėšas, pareigą užtikrinti lygiavertes teises.
125 straipsnis
Išteklių perkėlimas priemonėms, nustatytoms pagal šį reglamentą arba konkretiems sektoriams taikomus reglamentus
Ištekliai, skirti valstybėms narėms pagal pasidalijamojo vykdymo principą, jų prašymu gali būti perkelti priemonėms, nustatytoms pagal šį reglamentą arba konkretiems sektoriams taikomus reglamentus. Komisija skiria šiuos išteklius pagal 61 straipsnio 1 dalies a arba c punktus, jei įmanoma, atitinkamai valstybei narei. Be to, ištekliai, skirti valstybėms narėms pagal pasidalijamojo vykdymo principą, jų prašymu gali būti naudojami ESIF rizikos prisiėmimo pajėgumui didinti. Tokiais atvejais taikomos ESIF taisyklės.
2 SKYRIUS
TIESIOGINIAM IR NETIESIOGINIAM VYKDYMUI TAIKOMOS TAISYKLĖS
1 skirsnis
PROCEDŪRINĖS IR ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS
126 straipsnis
Finansinės partnerystės pagrindų susitarimai
1.Komisija gali sudaryti finansinės partnerystės pagrindų susitarimus dėl ilgalaikio bendradarbiavimo su asmenimis ir subjektais, naudojančiais Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, arba naudos gavėjais. Finansinės partnerystės pagrindų susitarimai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą kiekvienos daugiametės finansinės programos galiojimo laikotarpiu, nedarant poveikio 4 dalies c punktui. Pagal tokius susitarimus gali būti pasirašomi susitarimai dėl įnašų arba susitarimai dėl dotacijų.
2.Finansinės partnerystės pagrindų susitarime nustatomos Komisijos ir asmenų bei subjektų, naudojančių Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, arba naudos gavėjų finansinio bendradarbiavimo formos, bendri tokio bendradarbiavimo tikslai ir principai. Šiuose susitarimuose taip pat atsižvelgiama į tai, kiek Komisija gali pasitikėti asmenų arba subjektų, naudojančių Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, arba naudos gavėjų sistemomis ir procedūromis, įskaitant audito procedūras.
3.Siekiant optimizuoti auditų sąnaudas bei naudą ir palengvinti koordinavimą, susitarimai dėl audito ar tikrinimo gali būti sudaromi su asmenimis ir subjektais, naudojančiais lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, arba dotacijų gavėjais. Europos investicijų banko atveju taikomas trišalis su Komisija ir Europos Audito Rūmais sudarytas susitarimas.
4.Jeigu finansinės partnerystės pagrindų susitarimas įgyvendinamas teikiant specialias dotacijas:
a)susitarime, be 2 dalyje nurodytos informacijos, nurodoma:
i)numatytų veiksmų arba darbo programų pobūdis;
ii)konkrečių dotacijų skyrimo procedūra, atitinkanti VIII antraštinėje dalyje nustatytus principus ir procedūrines taisykles;
b)finansinės partnerystės pagrindų susitarimo ir konkretaus susitarimo dėl dotacijos nuostatos kartu atitinka 194 straipsnio reikalavimus;
c)partnerystės trukmė negali būti ilgesnė kaip ketveri metai, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;
d)finansinės partnerystės pagrindų susitarimas taikomas laikantis skaidrumo ir vienodų sąlygų taikymo pareiškėjams principų;
e)finansinės partnerystės pagrindų susitarimas vertinamas kaip dotacija, kiek tai susiję su programavimu, ex ante skelbimu ir skyrimu;
f)tokios partnerystės pagrindu teikiamoms specialioms dotacijoms taikomos 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos ex post skelbimo procedūros.
5.Finansinės partnerystės pagrindų susitarime, įgyvendinamame teikiant specialias dotacijas, gali būti numatoma pasitikėti naudos gavėjo sistemomis ir procedūromis pagal 2 dalį, jeigu tos sistemos ir procedūros įvertintos pagal 149 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis. Tokiu atveju 189 straipsnio 1 dalies d punktas netaikomas. Jeigu 149 straipsnio 4 dalies d punkte nurodytos naudos gavėjo procedūros, pagal kurias teikiamas finansavimas trečiosioms šalims, buvo įvertintos teigiamai, 197 ir 198 straipsniai netaikomi.
6.Jeigu finansinės partnerystės pagrindų susitarimas įgyvendinamas teikiant specialias dotacijas, 191 straipsnyje nurodytas veiklos ir finansinio pajėgumo patikrinimas atliekamas prieš pasirašant finansinės partnerystės pagrindų susitarimą. Komisija gali pasitikėti kitų paramos teikėjų atliktu lygiaverčiu finansinio ir veiklos pajėgumo patikrinimu.
7.Jeigu finansinės partnerystės pagrindų susitarimas įgyvendinamas susitarimais dėl įnašų, finansinės partnerystės pagrindų susitarimo ir susitarimo dėl įnašo nuostatos kartu atitinka 150 straipsnio 4 dalies ir 124 straipsnio reikalavimus.
8.Komisija stengiasi suvienodinti savo ataskaitų teikimo reikalavimus su kitų paramos teikėjų ataskaitų teikimo reikalavimais.
127 straipsnis
Sustabdymas, panaikinimas ir sumažinimas
1.Jeigu vykdant skyrimo procedūrą padaryta pažeidimų arba sukčiauta, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas sustabdo procedūrą ir gali imtis visų reikiamų priemonių, įskaitant procedūros atšaukimą. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas informuoja Europos kovos su sukčiavimu tarnybą apie įtariamus sukčiavimo atvejus.
2.Jeigu po skyrimo paaiškėja, kad vykdant skyrimo procedūrą padaryta pažeidimų arba sukčiauta, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali:
a)atsisakyti pasirašyti teisinį įsipareigojimą arba atšaukti apdovanojimo skyrimą;
b)sustabdyti mokėjimus;
c)sustabdyti teisinio įsipareigojimo vykdymą;
d)prireikus panaikinti teisinį įsipareigojimą visiems arba vienam gavėjui.
3.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat gali sustabdyti mokėjimus arba teisinio įsipareigojimo vykdymą, jeigu:
a)vykdant teisinį įsipareigojimą padaryta pažeidimų, sukčiauta arba nevykdytos pareigos;
b)būtina patikrinti, ar iš tikrųjų padaryti įtariami pažeidimai, sukčiauta arba nevykdytos pareigos;
c)pažeidimai, sukčiavimas arba pareigų nevykdymas verčia abejoti subjekto arba asmens, naudojančio Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, vidaus kontrolės sistemų patikimumu ir efektyvumu arba pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu.
Jeigu įtariami pažeidimai, sukčiavimas arba pareigų nevykdymas, nurodyti pirmos pastraipos b punkte, nepasitvirtina, teisinio įsipareigojimo vykdymas arba mokėjimai kuo greičiau atnaujinami.
Pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytais atvejais atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali panaikinti teisinį įsipareigojimą visiems arba vienam gavėjui.
4.Be priemonių, nurodytų 2 ar 3 dalyse, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali sumažinti dotaciją, apdovanojimą, susitarime dėl įnašo nustatytą įnašą ir sutartyje nustatytą kainą, atsižvelgdamas į pažeidimų, sukčiavimo arba pareigų nevykdymo mastą, be kita ko, tais atvejais, kai atitinkama veikla nebuvo įgyvendinta arba buvo įgyvendinta netinkamai, iš dalies ar pavėluotai.
Finansavimo, nurodyto 121 straipsnio 1 dalies e punkte, atveju atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali proporcingai sumažinti įnašą, jeigu rezultatai buvo pasiekti netinkamai, iš dalies arba pavėluotai arba nebuvo įvykdytos sąlygos.
5.2 dalies b, c ir d punktai ir 3 dalis netaikomi apdovanojimų konkurse dalyvaujantiems pareiškėjams.
128 straipsnis
Duomenų saugojimas
1.Gavėjai saugo įrašus, patvirtinamuosius dokumentus, statistinius ir kitus su finansavimu susijusius duomenis, įskaitant elektroninius duomenis ir dokumentus, penkerius metus nuo likučio išmokėjimo arba, nesant tokio mokėjimo, nuo operacijos įvykdymo dienos. Šis laikotarpis yra treji metai, kai finansavimo suma yra 60 000 EUR arba mažesnė.
2.Auditų, apeliacinių skundų, ginčų ir ieškinių, susijusių su teisiniu įsipareigojimu, nagrinėjimo įrašai ir dokumentai arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimų įrašai ir dokumentai, jeigu jie buvo perduoti gavėjui, saugomi tol, kol tokie auditai, apeliacinių skundų, ginčų ir ieškinių nagrinėjimas arba tyrimai bus užbaigti.
3.Įrašai ir dokumentai, kaip originalai arba patvirtintos tikslios originalų kopijos, saugomi bendrai priimtinose duomenų laikmenose, įskaitant elektronines dokumentų originalų kopijas arba tik elektroniniu formatu saugomus dokumentus. Pastaruoju atveju originalai nereikalaujami, jeigu šie dokumentai atitinka taikytinus teisinius reikalavimus, kad būtų laikomi originalais ir jais būtų galima pasitikėti atliekant auditą.
129 straipsnis
Prieštaravimų procedūra ir teisių gynimo priemonės
1.Prieš patvirtindamas bet kokią priemonę, neigiamai veikiančią dalyvio arba gavėjo teises, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad dalyviui arba gavėjui būtų suteikta galimybė pateikti pastabas.
2.Jeigu leidimus suteikiančio pareigūno patvirtinta priemonė neigiamai veikia dalyvio arba gavėjo teises, akte, kuriuo ta priemonė nustatoma, nurodoma, kokiomis administracinėmis ir (arba) teisminėmis teisių gynimo priemonėmis tas aktas gali būti užginčytas.
130 straipsnis
Palūkanų normos subsidijos ir garantinio mokesčio subsidijos
1.Palūkanų normos subsidijos ir garantinio mokesčio subsidijos teikiamos pagal X antraštinę dalį, jeigu jos yra sujungtos į vieną priemonę su finansinėmis priemonėmis.
2.Jeigu palūkanų normos subsidijos ir garantinio mokesčio subsidijos nėra sujungtos į vieną priemonę su finansinėmis priemonėmis, jos gali būti teikiamos pagal VI arba VIII antraštines dalis.
2 skirsnis
ANKSTYVO NUSTATYMO IR DRAUDIMO DALYVAUTI PROCEDŪROJE SISTEMA
131 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga nustatant riziką ir skiriant administracines sankcijas
1.Kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Komisija sukuria ir administruoja dalyvių ir gavėjų ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą.
Tokios sistemos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad būtų:
a)iš anksto nustatyti dalyviai ir gavėjai, kurie kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams;
b)draudžiama dalyvauti procedūroje dalyviams ir gavėjams, patekusiems į kurią nors iš 132 straipsnio 1 dalyje išvardytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje;
c) skirta finansinė nuobauda gavėjui pagal 134 straipsnį.
Ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema taip pat taikoma:
a)subjektams, kurių pajėgumu kandidatas arba konkurso dalyvis ketina pasitikėti, arba rangovo subrangovams;
b)bet kuriam asmeniui arba subjektui, kuriam skiriamos Sąjungos lėšos, kai biudžetas vykdomas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, remiantis informacija, pateikta pagal 150 straipsnio 4 punktą. Jeigu taikomos finansinės priemonės, nesant taisyklių ir procedūrų, visiškai lygiaverčių 149 straipsnio 4 dalies d punkte nurodytosioms, galutiniai gavėjai ir tarpininkai pateikia asmeniui arba subjektui, naudojančiam Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, pasirašytą garbės pareiškimą, kuriuo patvirtinama, kad jie nėra patekę nė į vieną iš 132 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktuose arba 137 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų situacijų arba į situaciją, kuri atlikus vertinimą pagal 149 straipsnio 4 dalį buvo pripažinta lygiaverte;
c)bet kuriam asmeniui arba subjektui, kuriam skiriamos Sąjungos lėšos pagal finansines priemones, kurios išimties tvarka įgyvendinamos laikantis 61 straipsnio 1 dalies a punkto. Galutiniai gavėjai pateikia finansų tarpininkams pasirašytą garbės pareiškimą, kuriuo patvirtinama, kad jie nėra patekę nė į vieną iš 132 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktuose arba 137 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų situacijų;
d)dalyviams arba gavėjams, apie kuriuos subjektai, vykdantys biudžetą pagal 62 straipsnį, pateikė informaciją pagal 138 straipsnio 2 dalies d punktą.
2.Sprendimą dėl informacijos apie ankstyvą nustatymą registravimo, draudimo dalyvauti procedūroje ir (arba) finansinės nuobaudos skyrimo priima leidimus suteikiantis pareigūnas. Su tokiais sprendimais susijusi informacija registruojama 138 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje. Jeigu toks sprendimas priimamas remiantis 132 straipsnio 4 dalimi, duomenų bazėje registruojama informacija apima informaciją apie 132 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis.
3.Sprendimas dėl draudimo dalyvauti procedūroje arba finansinės nuobaudos skyrimo gali būti priimtas remiantis galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu 132 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, arba 139 straipsnyje nurodytos komisijos preliminariu teisiniu kvalifikavimu 132 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, siekiant užtikrinti, kad tos situacijos būtų įvertintos centralizuotai. 137 straipsnyje nurodytais atvejais atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas pašalina dalyvį iš atitinkamos procedūros.
132 straipsnis
Draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai ir administracinės sankcijos
1.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas uždraudžia 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti šiuo reglamentu reglamentuojamose skyrimo procedūrose arba asmens arba subjekto, kuriam pavedama naudoti Sąjungos lėšas, atrankos procedūroje, jei:
a)asmuo arba subjektas yra bankrutavęs, jam yra taikoma nemokumo arba likvidavimo procedūra, jei jo turtą administruoja likvidatorius arba teismas, jei jis yra sudaręs susitarimą su kreditoriais, jei jis yra sustabdęs savo verslo veiklą arba jei jis yra analogiškoje situacijoje, susidariusioje dėl panašios ES teisės aktuose, nacionaliniuose įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatytos procedūros;
b)galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu yra nustatyta, kad asmuo arba subjektas nesilaiko prievolių, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal taikytiną teisę;
c)galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu yra nustatyta, kad asmuo arba subjektas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, padaryto pažeidžiant taikytinus įstatymus ar kitus teisės aktus, arba profesijos, kurios atstovas yra asmuo arba subjektas, etikos standartus, arba padaryto bet kuriais kitais neteisėtais veiksmais, kurie daro poveikį jo profesiniam patikimumui, kai tokie veiksmai rodo blogus ketinimus ar didelį aplaidumą, įskaitant visų pirma bet kurį iš šių veiksmų:
i)sukčiavimą arba aplaidumą pateikiant ne tą informaciją, kurios reikalaujama siekiant patikrinti, ar nesama draudimo dalyvauti procedūroje priežasčių, arba atitiktį tinkamumo ar atrankos kriterijams, arba kurios reikia vykdant teisinį įsipareigojimą;
ii)susitarimo su kitais asmenimis arba subjektais sudarymą siekiant iškraipyti konkurenciją;
iii)intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą;
iv)bandymą daryti įtaką atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimų priėmimui vykstant skyrimo procedūrai;
v)bandymą gauti konfidencialios informacijos, dėl kurios vykdant sutarties skyrimo procedūrą jis įgytų nepagrįstą pranašumą;
d)galutiniu teismo sprendimu yra nustatyta, kad asmuo arba subjektas yra kaltas dėl bet kurios iš šių veikų:
i)sukčiavimo, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. Tarybos aktu priimtos Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;
ii)korupcijos, kaip apibrėžta 1997 m. gegužės 26 d. Tarybos aktu priimtos Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais 3 straipsnyje ir Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat korupcijos, kaip apibrėžta taikytinoje teisėje;
iii)dalyvavimo nusikalstamos organizacijos veikloje, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR 2 straipsnyje;
iv)pinigų plovimo arba teroristų finansavimo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnyje;
v)teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, kaip apibrėžta atitinkamai Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1 ir 3 straipsniuose, arba dėl nusikalstamos veikos kurstymo, pagalbos tokiai veikai, bendrininkavimo ją vykdant arba kėsinimosi ją įvykdyti, kaip nurodyta to sprendimo 4 straipsnyje;
vi)vaikų darbo ar kitų prekybos žmonėmis formų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnyje;
e)asmuo arba subjektas, vykdydamas iš biudžeto finansuojamą teisinį įsipareigojimą, savo pagrindines pareigas vykdė su dideliais trūkumais;
f)galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu yra nustatyta, kad asmuo arba subjektas padarė pažeidimą, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje.
2.Jeigu 1 dalies c, d ir f punktuose nurodytais atvejais arba 1 dalies e punkte nurodytu atveju nėra galutinio teismo sprendimo arba, kai taikoma, galutinio administracinio sprendimo, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas uždraudžia 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, remdamasis tuose punktuose nurodytų veiksmų preliminariu teisiniu kvalifikavimu, atsižvelgdamas į nustatytus faktus ar kitas išvadas, išdėstytus 139 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendacijoje.
Pirmoje pastraipoje nurodytas preliminarus kvalifikavimas nedaro poveikio valstybių narių kompetentingų institucijų pagal nacionalinę teisę atliekamam atitinkamo 131 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens arba subjekto veiksmų vertinimui. Gavęs pranešimą apie galutinį teismo sprendimą ar galutinį administracinį sprendimą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas peržiūri savo sprendimą dėl draudimo 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje ir (arba) dėl finansinės nuobaudos skyrimo gavėjui. Tais atvejais, kai galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nenustatoma draudimo dalyvauti procedūroje trukmė, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato šią trukmę, remdamasis nustatytais faktais bei išvadomis ir atsižvelgdamas į 139 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendaciją.
Kai tokiu galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu pripažįstama, kad 131 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas nėra kaltas dėl veiksmų, kuriems taikomas preliminarus teisinis kvalifikavimas, kuriuo remiantis asmeniui arba subjektui buvo uždrausta dalyvauti procedūroje, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas panaikina tą draudimą dalyvauti procedūroje ir (arba) prireikus grąžina skirtos finansinės nuobaudos sumą.
Pirmoje pastraipoje nurodyti faktai ir išvados visų pirma apima:
a)faktus, nustatytus Audito Rūmų ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliktų auditų ar tyrimų arba vidaus audito metu arba leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybe atlikto bet kurio kito patikrinimo, audito ar kontrolės metu;
b)negalutinius administracinius sprendimus, kurie gali apimti drausmines priemones, kurių ėmėsi kompetentinga priežiūros institucija, atsakinga už profesinės etikos standartų taikymo tikrinimą;
c)subjektų ir asmenų, naudojančių Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, arba subjektų, vykdančių biudžetą pagal 62 straipsnį, sprendimus;
d)Komisijos sprendimus, susijusius su Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimu, arba nacionalinės kompetentingos institucijos sprendimus, susijusius su Sąjungos ar nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimu.
3.Visi atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimai pagal 131–138 straipsnius arba, kai taikoma, visos 139 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendacijos priimamos laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į:
a)situacijos rimtumą, įskaitant poveikį Sąjungos finansiniams interesams ir įvaizdžiui;
b)nuo atitinkamų veiksmų praėjusį laiką;
c)jų trukmę ir pasikartojimą;
d)tyčinį pobūdį arba aplaidumo mastą;
e)ribotą susijusią sumą, jei taikomas šio straipsnio 1 dalies b punktas;
f)bet kurias kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip antai į tai, kokiu mastu 131 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas bendradarbiavo su atitinkama kompetentinga institucija ir padėjo atlikti tyrimą, kaip tai pripažino atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, arba į situacijos, dėl kurios buvo uždrausta dalyvauti procedūroje, atskleidimą pateikiant 133 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą.
4.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas uždraudžia 131 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims arba subjektams dalyvauti procedūroje, jeigu:
a)fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra 131 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens arba subjekto administracijos, valdymo ar priežiūros organo narys arba kuris turi atstovavimo, sprendimo ar kontrolės įgaliojimus to asmens arba subjekto atžvilgiu, yra patekęs į vieną ar daugiau iš 1 dalies c–f punktuose nurodytų situacijų;
b)fizinis arba juridinis asmuo, kuris prisiima neribotą atsakomybę už to 131 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens arba subjekto skolas, yra patekęs į vieną ar daugiau iš 1 dalies a arba b punktuose nurodytų situacijų;
c)fizinis asmuo, kuris yra labai svarbus vykdant skyrimo procedūrą arba teisinį įsipareigojimą, yra patekęs į vieną ar daugiau iš 1 dalies c–f punktuose nurodytų situacijų.
5.Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali be 139 straipsnyje nurodytos komisijos išankstinės rekomendacijos laikinai uždrausti 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, jeigu atitinkamo asmens arba subjekto dalyvavimas skyrimo procedūroje arba asmens arba subjekto, kuriam pavedama naudoti Sąjungos lėšas, atrankos procedūroje keltų didelę ir neišvengiamą grėsmę Sąjungos finansiniams interesams. Tokiais atvejais atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas dėl to kreipiasi į komisiją ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo komisijos rekomendacijos gavimo dienos priima galutinį sprendimą.
6.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas, kai taikoma, į 139 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendaciją, neuždraudžia 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti skyrimo procedūroje ir asmens arba subjekto, kuriam pavedama naudoti Sąjungos lėšas, atrankos procedūroje, jeigu:
a)asmuo arba subjektas ėmėsi 7 dalyje nurodytų taisomųjų priemonių tokiu mastu, kokio pakanka savo patikimumui įrodyti. Šis punktas netaikomas šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytu atveju;
b)tai reikalinga siekiant užtikrinti paslaugos tęstinumą ribotą laikotarpį, kol bus priimtos 7 dalyje nurodytos taisomosios priemonės;
c)toks draudimas būtų neproporcingas, remiantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytais kriterijais.
Be to, šio straipsnio 1 dalies a punktas netaikomas prekių pirkimui ypač palankiomis sąlygomis iš tiekėjo, kuris galutinai nutraukia savo verslo veiklą, arba iš likvidatorių, jei vykdoma nemokumo procedūra, jei susitarta su kreditoriais arba jei pagal ES teisės aktus, nacionalinius įstatymus arba kitus teisės aktus vykdoma panaši procedūra.
Draudimo dalyvauti procedūroje netaikymo atvejais, nurodytais šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nurodo priežastis, dėl kurių 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui nedraudžiama dalyvauti procedūroje, ir apie tas priežastis informuoja 139 straipsnyje nurodytą komisiją.
7.6 dalyje nurodytos priemonės, kuriomis ištaisoma situacija, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, visų pirma gali būti:
a)priemonės, skirtos nustatyti, kodėl susidaro situacijos, dėl kurių nustatomas draudimas dalyvauti procedūroje, ir konkrečios techninės, organizacinės ir su darbuotojais susijusios priemonės atitinkamoje 131 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens arba subjekto verslo ar veiklos srityje, tinkamos veiksmams ištaisyti ir užkirsti kelią vėlesniam jų pasikartojimui;
b)įrodymas, kad 131 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas ėmėsi priemonių, kad kompensuotų ar atlygintų žalą ar nuostolius, kurie buvo padaryti Sąjungos finansiniams interesams dėl faktinių aplinkybių, lėmusių situaciją, dėl kurių buvo uždrausta dalyvauti procedūroje;
c)įrodymas, kad 131 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas sumokėjo kompetentingos institucijos skirtą baudą arba 1 dalies b punkte nurodytus mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba užtikrino jų mokėjimą.
8.Atsižvelgdamas, kai taikoma, į peržiūrėtą 139 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendaciją, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas peržiūri savo sprendimą dėl draudimo 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje ex officio arba to asmens arba subjekto prašymu, jeigu pastarasis jau ėmėsi taisomųjų priemonių, kurių pakanka, kad būtų įrodytas jo patikimumas, arba pateikė naujos informacijos, iš kurios aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta situacija, dėl kurios buvo uždrausta dalyvauti procedūroje, jau ištaisyta.
133 straipsnis
Pareiškimas ir įrodymai, kad nėra susidariusi situacija, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje
1.Dalyvis pareiškia, ar jis yra patekęs į vieną iš 132 straipsnio 1 dalyje ar 137 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų ir, kai taikoma, ar ėmėsi taisomųjų priemonių, nurodytų 132 straipsnio 6 dalies a punkte.
Kandidatas arba konkurso dalyvis pateikia tokį patį subrangovo arba bet kurio kito subjekto, kurio pajėgumu jis ketina pasitikėti, pasirašytą pareiškimą. Tais atvejais, kai subjektas, kurio pajėgumu kandidatas arba konkurso dalyvis ketina pasitikėti, arba rangovo subrangovas yra patekęs į situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas reikalauja, kad kandidatas arba konkurso dalyvis jį pakeistų.
Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nereikalauja tokio pareiškimo, jeigu jis jau buvo pateiktas kitos skyrimo procedūros tikslais, su sąlyga, kad situacija nepasikeitė ir kad nuo pareiškimo pateikimo dienos praėjo ne daugiau kaip vieni metai.
Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali atleisti nuo pirmoje ir antroje pastraipose nustatytų reikalavimų priede nustatytų labai mažos vertės sutarčių atveju.
2.Kaskart, kai to paprašo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ir kai to reikia siekiant užtikrinti tinkamą procedūros eigą, dalyvis, subjektas, kurio pajėgumu kandidatas arba konkurso dalyvis ketina pasitikėti, arba tokio kandidato arba konkurso dalyvio subrangovas pateikia:
a)tinkamų įrodymų, kad jis nėra patekęs nė į vieną iš 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje;
b)informacijos apie fizinius ar juridinius asmenis, kurie yra dalyvio administracijos, valdymo ar priežiūros organo nariai arba kurie turi atstovavimo, sprendimo ar kontrolės įgaliojimus to dalyvio atžvilgiu, ir tinkamų įrodymų, kad vienas ar keli iš tų asmenų nėra patekę nė į vieną iš 132 straipsnio 1 dalies c–f punktuose nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje;
c)tinkamų įrodymų, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie prisiima neribotą atsakomybę už to dalyvio skolas, nėra patekę į 132 straipsnio 1 dalies a ar b punkte nurodytą situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje.
3.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, kaip pakankamą įrodymą, kad 2 dalyje nurodytas dalyvis arba subjektas nėra patekęs nė į vieną iš 132 straipsnio 1 dalies a, c, d arba f punkte nurodytų situacijų, priima naujausią teismo bylų registro išrašą arba, jei tai neįmanoma, įsisteigimo šalies teisminės ar administracinės institucijos neseniai išduotą lygiavertį dokumentą, įrodantį, kad tie reikalavimai yra įvykdyti.
Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, kaip pakankamą įrodymą, kad 2 dalyje nurodytas dalyvis arba subjektas nėra patekęs į 132 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytą situaciją, priima atitinkamos valstybės kompetentingos institucijos išduotą naujausią pažymą. Jeigu pažyma atitinkamoje šalyje nėra išduodama, dalyvis gali pateikti teisminės institucijos arba notaro patvirtintą priesaikos deklaraciją arba, jei tai neįmanoma, jo įsisteigimo šalies administracinės institucijos arba kompetentingos profesinės organizacijos patvirtintą oficialų pareiškimą.
4.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atleidžia 2 dalyje nurodytą dalyvį arba subjektą nuo pareigos pateikti 2 ir 3 dalyse nurodytus patvirtinamuosius dokumentus:
a)jeigu jis gali nemokamai su jais susipažinti nacionalinėje duomenų bazėje;
b)jeigu tokie dokumentai jau buvo jam pateikti kitos procedūros tikslais, su sąlyga, kad visi pateikti dokumentai tebegalioja ir kad nuo dokumentų išdavimo dienos praėjo ne daugiau kaip vieni metai;
c)jeigu tokių dokumentų pateikti yra fiziškai neįmanoma, kaip tai pripažino atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas.
5.1–4 dalys netaikomos asmenims ir subjektams, naudojantiems Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, arba 69 ir 70 straipsniuose nurodytoms įstaigoms.
134 straipsnis
Finansinės nuobaudos
1.Siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas, kai taikoma, į 139 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendaciją, gali skirti finansinę nuobaudą gavėjui, dėl kurio prisiimtas teisinis įsipareigojimas ir kuris yra patekęs į 132 straipsnio 1 dalies c, d, e arba f punkte nurodytą situaciją.
Susidarius 132 straipsnio 1 dalies c, d, e ir f punktuose nurodytoms situacijoms, finansinė nuobauda gali būti skiriama kaip alternatyva sprendimui dėl draudimo gavėjui dalyvauti procedūroje, kai toks draudimas būtų neproporcingas remiantis 132 straipsnio 3 dalyje nurodytais kriterijais.
Susidarius 132 straipsnio 1 dalies c, d, e ir f punktuose nurodytoms situacijoms, finansinė nuobauda gali būti skiriama kartu su draudimu dalyvauti procedūroje, kuris būtinas norint apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, kai gavėjas sistemingai ir periodiškai ėmėsi veiksmų, kuriais siekė netinkamai gauti Sąjungos lėšų.
2.Finansinės nuobaudos suma neviršija 10 % visos teisinio įsipareigojimo vertės. Susitarimo dėl dotacijos, pasirašyto su keliais naudos gavėjais, atveju finansinė bauda neviršija 10 % dotacijos sumos, kurią atitinkamas naudos gavėjas turi teisę gauti pagal susitarimą dėl dotacijos.
135 straipsnis
Draudimo dalyvauti procedūroje trukmė ir senaties terminas
1.Draudimo dalyvauti procedūroje trukmė neviršija nė vieno iš šių laikotarpių:
a)valstybės narės galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nustatytos trukmės, jei ji yra nustatyta;
b)penkerių metų 132 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytais atvejais;
c)trejų metų 132 straipsnio 1 dalies c, e ir f punktuose nurodytais atvejais.
131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui draudžiama dalyvauti procedūroje tol, kol jis yra vienoje iš 131 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų situacijų.
2.Draudimo dalyvauti procedūroje ir (arba) finansinių nuobaudų skyrimo 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui senaties terminas yra penkeri metai, skaičiuojami nuo bet kurios iš šių datų:
a)veiksmų, dėl kurių buvo uždrausta dalyvauti procedūroje, datos, o tęstinių ar pasikartojančių veiksmų atveju – datos, kurią tie veiksmai nutraukiami, 132 straipsnio 1 dalies b, c, d ir e punktuose nurodytais atvejais;
b)nacionalinei jurisdikcijai priklausančio galutinio teismo sprendimo arba galutinio administracinio sprendimo datos 132 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytais atvejais.
Senaties terminas nutraukiamas nacionalinės institucijos, Komisijos, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, 139 straipsnyje nurodytos komisijos ar bet kurio subjekto, dalyvaujančio vykdant biudžetą, aktu, jeigu apie tokį aktą pranešama 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui ir jeigu jis susijęs su tyrimais arba teismo procesu. Naujo senaties termino skaičiavimas pradedamas kitą dieną po nutraukimo.
Taikant 132 straipsnio 1 dalies f punktą, draudimui 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje nustatyti ir (arba) finansinėms nuobaudoms gavėjui skirti taikomas Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatytas senaties terminas.
Jeigu atitinkamo 131 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens arba subjekto veiksmai kvalifikuojami atsižvelgiant į kelias iš 132 straipsnio 1 dalyje išvardytų priežasčių, taikomas svariausioms iš tų priežasčių nustatytas senaties terminas.
136 straipsnis
Draudimo dalyvauti procedūroje ir finansinių nuobaudų paskelbimas
1.Tam, kad prireikus būtų sustiprintas atgrasomasis draudimo dalyvauti procedūroje ir (arba) finansinės nuobaudos poveikis, Komisija, atsižvelgdama į atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimą, savo interneto svetainėje paskelbia toliau nurodytą informaciją, susijusią su draudimu dalyvauti procedūroje ir, kai taikoma, finansine nuobauda 132 straipsnio 1 dalies c, d, e ir f punktuose nurodytais atvejais:
a)atitinkamo 131 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens arba subjekto pavadinimą;
b)situaciją, dėl kurios buvo uždrausta dalyvauti procedūroje;
c)draudimo dalyvauti procedūroje trukmę ir (arba) finansinės nuobaudos sumą.
Kai sprendimas dėl draudimo dalyvauti procedūroje ir (arba) finansinės nuobaudos priimtas remiantis 132 straipsnio 2 dalyje nurodytu preliminariu kvalifikavimu, paskelbtoje informacijoje nurodoma, kad nėra galutinio teismo sprendimo arba, kai taikoma, galutinio administracinio sprendimo. Tais atvejais informacija apie apeliacinius skundus, jų statusą ir nagrinėjimo rezultatus, taip pat apie atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno peržiūrėtus sprendimus skelbiama nedelsiant. Jeigu buvo skirta finansinė nuobauda, paskelbtoje informacijoje taip pat nurodoma, ar ta nuobauda yra sumokėta.
Sprendimą dėl informacijos paskelbimo priima atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas po atitinkamo galutinio teismo sprendimo, arba, kai taikoma, galutinio administracinio sprendimo, arba po 139 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendacijos. Tas sprendimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po pranešimo apie jį atitinkamam 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui.
Paskelbta informacija pašalinama iškart po to, kai nustoja galioja draudimas dalyvauti procedūroje. Finansinės nuobaudos atveju paskelbta informacija pašalinama po šešių mėnesių nuo tos nuobaudos sumokėjimo dienos.
Jeigu tai susiję su asmens duomenimis, laikydamasis Reglamento (EB) Nr. 45/2001, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas informuoja atitinkamą 131 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį arba subjektą apie jo teises pagal taikytinas duomenų apsaugos taisykles ir apie taikomas naudojimosi tomis teisėmis procedūras.
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija neskelbiama šiomis aplinkybėmis:
a)kai reikia išsaugoti tyrimo arba nacionalinio teismo proceso konfidencialumą;
b)kai paskelbus informaciją būtų padaryta neproporcinga žala atitinkamam 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui arba jos paskelbimas būtų kitaip neproporcingas, remiantis 132 straipsnio 3 dalyje nustatytais proporcingumo kriterijais ir atsižvelgiant į finansinės nuobaudos sumą;
c)kai tai susiję su fiziniu asmeniu – išskyrus atvejus, kai asmens duomenų paskelbimas išimties tvarka yra pateisinamas dėl, inter alia, veiksmų sunkumo ar jų poveikio Sąjungos finansiniams interesams. Tokiais atvejais, priimant sprendimą dėl informacijos paskelbimo, deramai atsižvelgiama į teisę į privatų gyvenimą ir kitas Reglamente (EB) Nr. 45/2001 numatytas teises.
137 straipsnis
Pašalinimas iš konkrečios skyrimo procedūros
1.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas pašalina iš konkrečios skyrimo procedūros dalyvį, kuris:
a)yra patekęs į situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje pagal 132 straipsnį;
b)pateikė ne tą informaciją, kuri reikalinga kaip viena iš dalyvavimo procedūroje sąlygų, arba tos informacijos nepateikė;
c)dalyvavo rengiant dokumentus, naudojamus vykdant skyrimo procedūrą, jeigu taip pažeidžiamas vienodų sąlygų taikymo principas, įskaitant konkurencijos iškraipymą, kurio neįmanoma ištaisyti kitomis priemonėmis.
Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas pateikia kitiems skyrimo procedūros dalyviams reikšmingą informaciją, kuria keistasi, kai dalyvis dalyvavo rengiant skyrimo procedūrą, arba kuri yra susijusi su tokiu dalyvavimu, kaip nurodyta c punkte. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato tinkamus pasiūlymų arba paraiškų priėmimo terminus. Prieš tokį pašalinimą dalyviui suteikiama galimybė įrodyti, kad jo dalyvavimas rengiant skyrimo procedūrą nepažeidžia vienodų sąlygų taikymo principo.
2.Išskyrus atvejus, kai dalyvis pašalinimas pagal 1 dalies a punktą remiantis sprendimu dėl draudimo dalyvauti procedūroje, kuris priimtas dalyvio atžvilgiu jau išnagrinėjus jo pastabas, taikoma 129 straipsnio 1 dalis.
138 straipsnis
Ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema
1.Informacija, kuria keičiamasi 131 straipsnyje nurodytoje ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemoje, centralizuojama Komisijos įsteigtoje duomenų bazėje (toliau – duomenų bazė) ir valdoma užtikrinant teisę į privatų gyvenimą ir kitas Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytas teises.
Informaciją apie ankstyvo nustatymo, draudimo dalyvauti procedūroje ir (arba) finansinių nuobaudų skyrimo atvejus į duomenų bazę įveda atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, pranešęs apie tai atitinkamam 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui. Tokį pranešimą galima išimties tvarka atidėti, kai yra įtikinamų teisėtų priežasčių išsaugoti tyrimo ar nacionalinio teismo proceso konfidencialumą, kol tokių įtikinamų teisėtų priežasčių išlaikyti konfidencialumą nebelieka.
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 visi 131 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys arba subjektai, kuriems taikoma ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema, turi teisę, pateikę prašymą Komisijai, būti informuoti apie duomenų bazėje saugomus duomenis.
Jeigu duomenys pataisomi, ištrinami ar pakeičiami, duomenų bazėje laikoma informacija prireikus atnaujinama. Ji skelbiama tik laikantis 136 straipsnio.
2.Šio reglamento 131 straipsnio 1 dalyje nurodyta ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema yra grindžiama informacija, nurodyta 132 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje, ir informacija, kurią visų pirma Komisijai nusiuntė:
a)Europos kovos su sukčiavimu tarnyba – pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, kai Europos kovos su sukčiavimu tarnybai atlikus ar atliekant tyrimą paaiškėja, kad siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus būtų tikslinga imtis atsargumo priemonių arba veiksmų, tinkamai užtikrinant procesines bei pagrindines teises ir informatorių apsaugą;
b)Komisijos, Komisijos įsteigtos Europos įstaigos arba vykdomosios įstaigos leidimus suteikiantis pareigūnas;
c)institucija, Europos įstaiga arba agentūra, nenurodyta šios dalies b punkte, įstaiga arba asmuo, kuriam pavesta vykdyti BUSP veiksmus;
d)subjektai, vykdantys biudžetą pagal 62 straipsnį, nustatyto sukčiavimo ir (arba) pažeidimo ir tolesnių veiksmų ėmimosi atvejais, kai to reikalaujama konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse;
e)subjektai arba asmenys, naudojantys Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, sukčiavimo ir (arba) pažeidimo nustatymo ir tolesnių veiksmų ėmimosi atvejais.
3.Išskyrus atvejus, kai informacija turi būti pateikta pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles, informacija, kurią reikia perduoti pagal šio straipsnio 2 dalį, apima:
a)atitinkamo subjekto arba asmens tapatybės duomenis;
b)nustatytos rizikos arba atitinkamų faktų santrauką;
c)informaciją, kuri galėtų būti naudinga leidimus suteikiančiam pareigūnui, jam vykdant tikrinimą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje, arba priimant sprendimą dėl draudimo dalyvauti procedūroje, kaip nurodyta 132 straipsnio 1 ar 2 dalyse, arba sprendimą skirti finansinę nuobaudą, kaip nurodyta 134 straipsnyje;
d)kai taikoma, specialias priemones, būtinas perduotos informacijos konfidencialumui užtikrinti, įskaitant įrodymų apsaugos priemones, siekiant apsaugoti tyrimą arba nacionalinį teismo procesą.
4.Komisija šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją nedelsdama perduoda per 1 dalyje nurodytą duomenų bazę savo leidimus suteikiantiems pareigūnams ir savo vykdomųjų įstaigų, visų kitų institucijų, įstaigų, Europos įstaigų ir agentūrų leidimus suteikiantiems pareigūnams, kad jie galėtų atlikti būtiną jų vykdomų skyrimo procedūrų ir galiojančių teisinių įsipareigojimų tikrinimą.
Atlikdamas šį tikrinimą atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas naudojasi savo įgaliojimais, kaip numatyta pagal 73 straipsnį, ir neviršija to, kas numatyta skyrimo procedūros sąlygose ir sutarties nuostatose.
Su ankstyvu nustatymu susijusios informacijos, perduotos pagal 3 dalį, saugojimo laikotarpis neviršija vienų metų. Jeigu per šį laikotarpį atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prašo komisijos pateikti rekomendaciją draudimo dalyvauti procedūroje arba finansinės nuobaudos skyrimo atveju, saugojimo laikotarpis gali būti pratęstas iki tol, kol atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas priims sprendimą.
5.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali priimti sprendimą dėl draudimo dalyvauti procedūroje ir (arba) finansinės nuobaudos skyrimo ir sprendimą dėl susijusios informacijos paskelbimo tik gavęs komisijos rekomendaciją, kai toks sprendimas grindžiamas 132 straipsnio 2 dalyje nurodytu preliminariu kvalifikavimu.
6.Visiems subjektams, dalyvaujantiems vykdant biudžetą pagal 61 straipsnį, Komisija suteikia galimybę susipažinti su informacija apie sprendimus dėl draudimo dalyvauti procedūroje pagal 132 straipsnį, kad jie galėtų patikrinti, ar į sistemą yra įtrauktas draudimas dalyvauti procedūroje, ir prireikus savo atsakomybe atsižvelgti į šią informaciją, kai skiria sutartis biudžeto vykdymo metu.
7.Metiniame Komisijos pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip nurodyta SESV 325 straipsnio 5 dalyje, Komisija pateikia apibendrintą informaciją apie sprendimus, kuriuos leidimus suteikiantys pareigūnai priėmė pagal 131–138 straipsnius. Tame pranešime taip pat pateikiama papildomos informacijos apie visus sprendimus, kuriuos leidimus suteikiantys pareigūnai priėmė pagal 132 straipsnio 6 dalies b punktą ir 136 straipsnio 2 dalį, ir apie visus leidimus suteikiančių pareigūnų sprendimus nukrypti nuo komisijos rekomendacijos pagal 139 straipsnio 6 dalies paskutinę pastraipą.
Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija teikiama deramai atsižvelgiant į konfidencialumo reikalavimus ir visų pirma ja remiantis neturi būti įmanoma nustatyti atitinkamo 131 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens arba subjekto tapatybės.
139 straipsnis
Komisija
1.Komisija sušaukiama bet kurios institucijos, Sąjungos įstaigų, Europos įstaigų ir įstaigų ir asmenų, kuriems pavesta vykdyti konkrečius BUSP veiksmus pagal ES sutarties V antraštinę dalį, leidimus suteikiančio pareigūno prašymu.
2.Komisiją sudaro:
a)nuolatinis aukšto lygio nepriklausomas pirmininkas, kurį skiria Komisija;
b)du nuolatiniai Komisijos, kaip sistemos savininkės, atstovai, kurie pareiškia bendrą poziciją, ir
c)vienas prašymą pateikusio leidimus suteikiančio pareigūno atstovas.
Komisijos sudėtimi užtikrinamos tinkamos teisinės ir techninės ekspertinės žinios. Komisijai padeda Komisijos įsteigtas nuolatinis sekretoriatas, kuris užtikrina tęstinį komisijos darbo administravimą.
3.Pirmininkas išrenkamas iš buvusių Audito Rūmų arba Teisingumo Teismo narių arba iš buvusių kitos nei Komisija Sąjungos institucijos pareigūnų, ėjusių ne žemesnes nei generalinio direktoriaus pareigas. Jo atrankos kriterijai: asmeninės ir profesinės savybės, didelė su teisiniais ir finansiniais reikalais susijusi patirtis ir įrodyta kompetencija, nepriklausomumas ir sąžiningumas. Jis skiriamas neatnaujinamai penkerių metų kadencijai. Pirmininkas paskiriamas Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 5 straipsnyje apibrėžtu specialiuoju patarėju. Komisijos pirmininkas pirmininkauja visiems komisijos posėdžiams. Savo pareigas jis vykdo nepriklausomai. Jam einant komisijos pirmininko ir kitas oficialias pareigas neturi kilti su šiomis skirtingomis pareigomis susijusių interesų konfliktų.
4.Komisijos darbo tvarkos taisykles priima Komisija.
5.Komisija užtikrina atitinkamo 131 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens arba subjekto teisę pateikti pastabas dėl 132 straipsnio 2 dalyje nurodytų faktų arba išvadų ir preliminaraus teisinio kvalifikavimo, prieš patvirtindama savo rekomendacijas. Galimybės pateikti pastabas suteikimą galima išimties tvarka atidėti, kai yra įtikinamų teisėtų priežasčių išsaugoti tyrimo ar nacionalinio teismo proceso konfidencialumą, kol tokių įtikinamų teisėtų priežasčių nebelieka.
6.Komisijos rekomendacijoje uždrausti dalyvauti procedūroje ir (arba) skirti finansinę nuobaudą, kai taikoma, nurodomi šie elementai:
a)faktai ar išvados, nurodyti 132 straipsnio 2 dalyje, ir jų preliminarus teisinis kvalifikavimas;
b)poreikio skirti finansinę nuobaudą ir jos sumos įvertinimas;
c)poreikio uždrausti atitinkamam 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje įvertinimas ir uždraudimo atveju siūloma tokio draudimo trukmė;
d)poreikio paskelbti informaciją, susijusią su 131 straipsnio 1 dalyje nurodytu asmeniu arba subjektu, kuriam yra uždrausta dalyvauti procedūroje ir (arba) skirta finansinė nuobauda, įvertinimas;
e)taisomųjų priemonių, kurių ėmėsi 131 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas (jei ėmėsi), įvertinimas.
Kai atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas numato priimti griežtesnį, nei rekomendavo komisija, sprendimą, jis užtikrina, kad toks sprendimas būtų priimtas tinkamai užtikrinant teisę būti išklausytam ir laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių.
Atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui nusprendus nukrypti nuo komisijos rekomendacijos, jis komisijai pateikia tokio sprendimo pagrindimą.
7.132 straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais arba gavusi pranešimą apie galutinį teismo sprendimą ar galutinį administracinį sprendimą, kuriuo nustatomos draudimo dalyvauti procedūroje priežastys, kai tokiu teismo ar administraciniu sprendimu nenustatoma draudimo dalyvauti procedūroje trukmė, kaip nurodyta 132 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno prašymu komisija peržiūri savo rekomendaciją draudimo dalyvauti procedūroje laikotarpiu.
8.Komisija nedelsdama praneša apie peržiūrėtą rekomendaciją prašymą pateikusiam leidimus suteikiančiam pareigūnui ir jis peržiūri savo sprendimą.
9.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimą, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas uždraudžia 131 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje ir (arba) skiria jam finansinę nuobaudą, be kita ko, panaikinti draudimą dalyvauti procedūroje, sutrumpinti ar pailginti jo trukmę ir (arba) panaikinti, sumažinti arba padidinti skirtą finansinę nuobaudą. Kai leidimus suteikiančio pareigūno sprendimas dėl draudimo dalyvauti procedūroje arba finansinės nuobaudos skyrimo priimtas remiantis komisijos rekomendacija, Tarybos reglamento (EB) Nr. 58/2003 22 straipsnio 1 dalis netaikoma.
140 straipsnis
Jungtiniam tyrimų centrui taikomos išimtys
131–139 straipsniai Jungtiniam tyrimų centrui netaikomi.
3 skirsnis
IT SISTEMOS IR E. VALDŽIA
141 straipsnis
Elektroninis operacijų valdymas
1.Kai įplaukų ir išlaidų operacijos arba dokumentų mainai valdomi kompiuterinėmis sistemomis, dokumentai gali būti pasirašomi kompiuterine arba elektronine tvarka, kuria pakankamai tiksliai nustatomas pasirašančiojo tapatumas. Į tokias kompiuterines sistemas įtraukiamas išsamus naujausias sistemos aprašas, kuriame apibrėžtas visų duomenų laukų turinys, apibūdinta, kaip tvarkoma kiekviena atskira operacija, ir išsamiai paaiškinta, kaip kompiuterinėje sistemoje užtikrinama kiekvienos operacijos išsami audito seka.
2.Institucijoms ir atitinkamoms valstybėms narėms iš anksto susitarus, dokumentai tarp jų gali būti siunčiami elektroniniu būdu.
142 straipsnis
E. valdžia
1.Institucijos, vykdomosios įstaigos ir įstaigos, nurodytos 69 ir 70 straipsniuose, nustato ir taiko bendrus keitimosi informacija elektroniniu būdu su dalyviais standartus. Visų pirma jos kuo aktyviau kuria ir įgyvendina duomenų, teikiamų vykstant skyrimo procedūroms, pateikimo, saugojimo ir tvarkymo sprendimus ir šiuo tikslu sukuria dalyviams skirtą bendrą keitimosi elektroniniais duomenimis erdvę.
2.Pagal pasidalijamojo vykdymo principą bet koks oficialus valstybių narių ir Komisijos keitimasis informacija vykdomas priemonėmis, nurodytomis konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse. Tos taisyklės užtikrina duomenų, surinktų ar gautų ir perduotų valdant biudžetą, sąveikumą.
143 straipsnis
Elektroninės mainų sistemos
1.Visi ryšiai su gavėjais, įskaitant teisinių įsipareigojimų prisiėmimą ir visus jų pakeitimus, gali būti palaikomi elektroninėmis mainų sistemomis.
2.Elektroninės mainų sistemos atitinka šiuos reikalavimus:
a)prieigą prie sistemos ir per ją perduodamų dokumentų gali turėti tik įgaliotieji asmenys;
b)pasirašyti dokumentą elektroniniu būdu ar jį perduoti per sistemą gali tik įgaliotieji asmenys;
c)sistemoje privalo būti nustatytomis priemonėmis nustatyta įgaliotųjų asmenų tapatybė;
d)privalo būti tiksliai nustatytas elektroninės operacijos laikas ir data;
e)privalo būti išsaugotas dokumentų vientisumas;
f)privalo būti išsaugota galimybė susipažinti su dokumentais;
g)prireikus privalo būti išsaugotas dokumentų konfidencialumas;
h)privalo būti užtikrinta asmens duomenų apsauga pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimus.
3.Per tokią sistemą išsiųstiems ar gautiems duomenims taikoma teisinė prezumpcija dėl jų vientisumo ir dėl sistemoje nurodyto duomenų išsiuntimo ar gavimo datos ir laiko tikslumo.
Per tokią sistemą išsiųstas ar pateiktas dokumentas yra laikomas lygiaverčiu popieriniam dokumentui, yra tinkamas naudoti kaip įrodymas teismo bylose, yra laikomas originalu ir jam taikoma teisinė prezumpcija dėl jo tikrumo ir vientisumo, jeigu jame nėra kintamų elementų, dėl kurių jis galėtų būti automatiškai pakeistas.
2 dalies b punkte nurodytų elektroninių parašų teisinė galia yra lygiavertė rašytinių parašų teisinei galiai.
144 straipsnis
Paraiškos dokumentų pateikimas
1.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato paraiškos dokumentų pateikimo tvarką ir gali pasirinkti vienintelį jų pateikimo būdą.
Pasirinkta ryšio priemonė turi būti tokia, kad būtų užtikrinta tikra konkurencija ir šių sąlygų laikymasis:
a)kiekviename pateikiamame dokumente pateikiama visa jam įvertinti reikalinga informacija;
b)išsaugomas duomenų vientisumas;
c)išsaugomas paraiškos dokumentų konfidencialumas;
d)užtikrinama asmens duomenų apsauga pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimus.
2.Imdamasi tinkamų priemonių ir laikydamasi 142 straipsnio 1 dalies, Komisija užtikrina, kad dalyviai galėtų pateikti paraiškos dokumentus ir visus patvirtinamuosius įrodymus elektronine forma. Elektroninių ryšių sistema, naudojama ryšiams užtikrinti ir keistis informacija, turi būti nediskriminacinė, visuotinai prieinama ir sąveiki su bendrai naudojamais informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) produktais, ir neturi riboti dalyvių galimybių dalyvauti skyrimo procedūroje.
3.Elektroninio paraiškos dokumentų gavimo priemonėmis, naudojant technines priemones ir taikant tinkamas procedūras, užtikrinama, kad:
a)būtų galima tiksliai nustatyti dalyvio tapatybę;
b)būtų galima tiksliai nustatyti paraiškos dokumentų gavimo laiką ir datą;
c)tik įgaliotieji asmenys turėtų prieigą prie duomenų, perduotų pagal šiuos reikalavimus, ir galėtų nustatyti arba keisti prieigos prie jų datas;
d)tik įgaliotieji asmenys turėtų prieigą prie visų pateiktų duomenų skirtingais skyrimo procedūros etapais ir galėtų suteikti prieigą prie šių duomenų, kiek to reikia procedūrai vykdyti;
e)būtų galima pagrįstai užtikrinti galimybę nustatyti bet kokius bandymus pažeisti a–e punktuose nustatytas sąlygas.
Pirma pastraipa netaikoma sutartims, kurių vertė mažesnė už 169 straipsnio 1 dalyje nustatytas vertės ribas.
4.Jeigu atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas leidžia teikti paraiškos dokumentus elektroniniu būdu, per tokias sistemas pateikti elektroniniai dokumentai laikomi originalais.
5.Jeigu paraiškos dokumentai pateikiami laišku, dalyviai gali pasirinkti vieną iš šių pateikimo būdų:
a)išsiųsti juos paštu arba per pasiuntinių tarnybą; tokiu atveju pateikimo įrodymas yra pašto antspaudas arba siuntos priėmimo kvito data;
b)įteikti juos asmeniškai atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno patalpose – tai gali padaryti pats dalyvis ar jo atstovas; tokiu atveju pateikimo įrodymas yra gavimo patvirtinimo dokumentas.
6.Pateikdami paraiškos dokumentus, dalyviai sutinka gauti pranešimą apie procedūros rezultatus elektroniniu būdu.
7.1–6 dalys netaikomos vykdant asmenų ar subjektų, naudojančių Sąjungos lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, atranką.
3 SKYRIUS
TIESIOGINIAM VYKDYMUI TAIKOMOS TAISYKLĖS
145 straipsnis
Vertinimo komitetas
1.Paraiškos dokumentus įvertina vertinimo komitetas.
2.Vertinimo komitetą paskiria atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas.
Komitetą sudaro mažiausiai trys asmenys.
3.Vertinimo komiteto, vertinančio dotacijos paraiškas arba pasiūlymus, nariai atstovauja bent dviem 67, 69 ir 70 straipsniuose nurodytų institucijų ar įstaigų hierarchiniais ryšiais nesusijusiems organizaciniams vienetams; iš jų bent vienas turi būti nepavaldus atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui. Jei atstovybėse ir vietos padaliniuose, esančiuose už Sąjungos ribų, ir 67, 69 ir 70 straipsniuose nurodytose įstaigose nėra atskirų organizacinių vienetų, reikalavimas dėl hierarchiniais ryšiais nesusijusių organizacinių vienetų netaikomas. Vietos padalinys gali būti, pavyzdžiui, Sąjungos delegacija, įstaiga ar įstaigos skyrius trečiojoje šalyje.
Atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimu komitetui gali padėti išorės ekspertai.
Komiteto nariai gali būti išorės ekspertai, jei tokia galimybė yra numatyta pagrindiniame teisės akte.
4.Komiteto, vertinančio apdovanojimų konkurso paraiškas, nariai gali būti asmenys, nurodyti 3 dalies pirmoje pastraipoje, arba išorės ekspertai.
5.Vertinimo komiteto nariai ir išorės ekspertai laikosi 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
146 straipsnis
Paraiškos dokumentų tikslinimas ir taisymas
Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali ištaisyti akivaizdžias paraiškos dokumentų korektūros klaidas, dalyviui patvirtinus numatytą taisymą.
Jeigu dalyvis nepateikia įrodymų arba pareiškimų, vertinimo komitetas arba prireikus atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, paprašo, kad dalyvis pateiktų trūkstamą informaciją arba patikslintų patvirtinamuosius dokumentus.
Dėl tokios informacijos, patikslinimo arba patvirtinimo neturi iš esmės pasikeisti paraiškos dokumentai.
147 straipsnis
Garantijos
1.Išskyrus mažos vertės sutarčių ir dotacijų atvejus, leidimus suteikiantis pareigūnas, jei tai proporcinga, atlikęs rizikos analizę, gali reikalauti garantijos iš:
a)rangovų arba naudos gavėjų, siekdamas sumažinti su išankstinio finansavimo mokėjimu susijusią finansinę riziką (toliau –išankstinio finansavimo garantija);
b)rangovų, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi esminių sutartinių įsipareigojimų darbų, prekių ar kompleksinių paslaugų atveju (toliau – įvykdymo garantija);
c)rangovų, siekdamas užtikrinti visišką sutarties įvykdymą sutartinės atsakomybės laikotarpiu (toliau – sulaikomų sumų garantija).
Jungtinis tyrimų centras (JRC) garantijų pateikti neprivalo.
Dotacijų atveju atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali nuspręsti neprašyti išankstinio finansavimo garantijos, o vietoj to padalyti mokėjimą į kelias dalis.
2.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nusprendžia, ar garantijos vertė nurodoma eurais, ar sutarties arba susitarimo dėl dotacijos valiuta.
3.Garantiją suteikia atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno patvirtintas bankas arba įgaliota finansų įstaiga.
Rangovo arba naudos gavėjo prašymu, jeigu atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas sutinka:
a)1 dalies a, b ir c punktuose nurodyta garantija gali būti pakeista solidariąja trečiosios šalies garantija;
b)1 dalies a punkte nurodyta garantija gali būti pakeista neatšaukiama ir besąlygine naudos gavėjų, kurie yra to paties susitarimo dėl dotacijos šalys, solidariąja garantija.
4.Suteikdamas garantiją, bankas ar finansų įstaiga arba trečioji šalis pateikia neatšaukiamą finansinį užstatą arba tampa rangovo arba naudos gavėjo įsipareigojimų vykdymą užtikrinančiu pirminio reikalavimo garantu.
5.Jeigu sutarties arba susitarimo dėl dotacijos vykdymo laikotarpiu atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato, kad garantas nėra arba nebėra įgaliotas išduoti garantijų pagal taikytiną nacionalinę teisę, jis reikalauja, kad rangovas arba naudos gavėjas pakeistų tokio garanto suteiktą garantiją.
148 straipsnis
Išankstinio finansavimo garantija
1.Garantija suteikiama išankstinio finansavimo sumos neviršijančiai sumai.
2.Garantijos atsisakoma, jei ir kai išankstinio finansavimo suma yra išskaitoma iš rangovui arba naudos gavėjui pagal sutarties arba susitarimo dėl dotacijos sąlygas atliekamų tarpinių mokėjimų sumų arba išmokamo likučio sumos.
VI antraštinė dalis
Netiesioginis vykdymas
149 straipsnis
Netiesioginis vykdymas
1.Subjektų ir asmenų, naudojančių Sąjungos lėšas ar teikiančių biudžeto garantijas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, atranka turi būti skaidri, pagrįsta veiksmo pobūdžiu ir neturi kelti interesų konflikto. Subjektų, paminėtų 61 straipsnio 1 dalies c punkto ii, v, vi ir vii papunkčiuose, atranka vykdoma tinkamai atsižvelgiant į jų veiklos ir finansinį pajėgumą.
Kai subjektas arba asmuo nurodytas pagrindiniame teisės akte, 33 straipsnyje nustatytoje finansinėje pažymoje pateikiamas pagrįstas to konkretaus subjekto arba asmens pasirinkimo pagrindimas.
Tais atvejais, kai biudžetą vykdo tinklas ir kai reikia, kad valstybė narė arba atitinkama šalis paskirtų bent vieną įstaigą arba subjektą, tą įstaigą arba subjektą skiria valstybė narė arba atitinkama šalis, vadovaudamasi pagrindiniu teisės aktu. Visais kitais atvejais tokias įstaigas arba subjektus valstybių narių arba atitinkamų šalių sutikimu skiria Komisija.
2.Subjektai ir asmenys, naudojantys Sąjungos lėšas ar teikiantys biudžeto garantijas pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, laikosi Sąjungos veiksmų patikimo finansų valdymo, skaidrumo, nediskriminavimo principų ir matomumo principų. Jeigu Komisija sudaro finansinės partnerystės susitarimus pagal 126 straipsnį, tie principai išsamiau apibūdinami tokiuose susitarimuose.
3.Prieš pasirašydama susitarimus dėl įnašų, finansavimo susitarimus arba susitarimus dėl garantijų, Komisija užtikrina, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga būtų tokio paties lygio kaip ir tuo atveju, kai Komisija naudoja lėšas pagal 61 straipsnio 1 dalies a punktą. Ji tai daro atlikdama subjektų arba asmenų, naudojančių Sąjungos lėšas, sistemų ir procedūrų vertinimą, jei ketina jomis pasitikėti įgyvendindama veiksmą, arba taikydama tinkamas priežiūros priemones.
4.Komisija, laikydamasi proporcingumo principo ir tinkamai atsižvelgdama į veiksmo pobūdį ir susijusią finansinę riziką, vertina, ar pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą ES lėšas naudojantys subjektai ir asmenys:
a)sukūrė efektyvią ir veiksmingą geriausia tarptautine praktika pagrįstą vidaus kontrolės sistemą, kuria visų pirma užkertamas kelias pažeidimams ir sukčiavimui, jie nustatomi ir ištaisomi, ir užtikrina jos veikimą;
b)naudoja apskaitos sistemą, kuria laiku pateikiama tiksli, išsami ir patikima informacija;
c)yra tikrinami atliekant nepriklausomą išorės auditą, kurį pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus atlieka funkciškai nuo atitinkamo subjekto arba asmens nepriklausoma audito tarnyba;
d)taiko tinkamas finansavimo teikimo trečiosioms šalims taisykles ir procedūras, įskaitant tinkamas peržiūros procedūras, neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimo ir teisės gauti finansavimą atėmimo taisykles;
e)viešai skelbia reikiamą informaciją apie gavėjus;
f)užtikrina asmens duomenų apsaugą, lygiavertę nurodytajai 5 straipsnyje.
Be to, subjektų arba asmenų sutikimu Komisija gali vertinti kitas taisykles ir procedūras, pvz., subjektų administravimo išlaidų apskaitos metodus. Remdamasi šio vertinimo rezultatais, Komisija gali nuspręsti pasitikėti tomis taisyklėmis ir procedūromis.
Pagal šiuos reikalavimus įvertinti subjektai arba asmenys nedelsdami praneša Komisijai apie visus esminius subjekto arba asmens taisyklių, sistemų arba procedūrų pakeitimus, kurie gali turėti įtakos Komisijos vertinimo patikimumui.
5.Jeigu šie subjektai arba asmenys tik iš dalies įvykdo 4 dalyje nurodytus reikalavimus, Komisija imasi tinkamų priežiūros priemonių, kuriomis užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga. Šios priemonės nurodomos atitinkamuose susitarimuose.
6.Ex ante vertinimas gali būti netaikomas:
a)69 ir 70 straipsniuose nurodytoms įstaigoms ir 61 straipsnio 1 dalies c punkto viii papunktyje nurodytiems asmenims, kurie patvirtino finansines taisykles iš anksto gavę Komisijos sutikimą;
b)trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms, jeigu Komisija lieka atsakinga už finansų valdymą ir taip užtikrina pakankamą Sąjungos finansinių interesų apsaugą, arba
c)konkrečioms Komisijos nustatytoms procedūroms, įskaitant jos pačios arba pagrindiniuose teisės aktuose nustatytas procedūras.
7.Jeigu 61 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų subjektų arba asmenų sistemos arba procedūros įvertinamos kaip tinkamos, Sąjungos įnašai šiems subjektams arba asmenims gali būti naudojami pagal šią antraštinę dalį. Tokie subjektai arba asmenys, dalyvaudami kvietime teikti pasiūlymus, laikosi VIII antraštinėje dalyje nustatytų kvietimo teikti pasiūlymus taisyklių. Tokiu atveju leidimus suteikiantis pareigūnas gali nuspręsti vietoj susitarimo dėl dotacijos pasirašyti susitarimą dėl įnašo arba finansavimo susitarimą.
150 straipsnis
Vykdymas
1.Subjektai ir asmenys, naudojantys ES lėšas ar teikiantys biudžeto garantijas, Komisijai pateikia:
a)Sąjungos lėšų naudojimo arba biudžeto garantijų teikimo, įskaitant sąlygų įvykdymą arba rezultatų pasiekimą, nurodytus 121 straipsnio 1 dalies e punkte, ataskaitą;
b)jeigu įnašu kompensuojamos išlaidos, parengtas patirtų išlaidų sąskaitas;
c)valdymo pareiškimą, kuriame pateikta a punkte ir prireikus b punkte nurodyta informacija ir patvirtinta, kad:
i)informacija yra tinkamai pateikta, išsami ir tiksli;
ii)ES įnašas naudotas pagal numatytą paskirtį, kaip nustatyta susitarimuose dėl įnašų, finansavimo susitarimuose arba susitarimuose dėl garantijų ir, kai taikoma, atitinkamose konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse;
iii)įdiegtomis kontrolės sistemomis suteikiamos būtinos garantijos dėl pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;
d)galutinių audito ataskaitų ir atliktų kontrolės veiksmų suvestinę, įskaitant nustatytų sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio bei masto analizę, taip pat taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis.
Jeigu veiksmai baigiami prieš pasibaigiant atitinkamiems finansiniams metams, galutinė tokių veiksmų ataskaita gali pakeisti c punkte nurodytą valdymo pareiškimą, jeigu ji pateikiama iki metų, einančių po atitinkamų finansinių metų, vasario 15 d.
Kartu su pirmoje pastraipoje nurodytais dokumentais pateikiama nepriklausomos audito įstaigos nuomonė, parengta pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Toje nuomonėje nustatoma, ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai ir yra ekonomiškai efektyvios ir ar pagrindinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus auditą kilo abejonių dėl pirmos pastraipos c punkte nurodytame valdymo pareiškime pateiktų teiginių. Jeigu tokia nuomonė nepateikta, leidimus suteikiantis pareigūnas gali siekti lygiaverčio patikinimo kitomis nepriklausomomis priemonėmis.
Pirmoje pastraipoje nurodyti dokumentai Komisijai pateikiami ne vėliau kaip kitų finansinių metų vasario 15 d. Trečioje pastraipoje nurodyta nuomonė Komisijai pateikiama ne vėliau kaip kovo 15 d.
Šioje dalyje nurodytais įsipareigojimais nedaromas poveikis su EIB grupe, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis sudarytiems susitarimams. Kalbant apie valdymo pareiškimą, į tokius susitarimus įtraukiamas bent jau tų subjektų įsipareigojimas kasmet pateikti Komisijai pareiškimą, kad per atitinkamus finansinius metus Sąjungos įnašas buvo panaudotas ir įtrauktas į apskaitą pagal 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir tokiuose susitarimuose nustatytus įsipareigojimus. Toks pareiškimas gali būti įtraukiamas į galutinę ataskaitą, jeigu veiksmas įgyvendinamas ne ilgiau kaip 18 mėnesių.
2.Subjektai ir asmenys, naudojantys ES lėšas ar teikiantys biudžeto garantijas:
a)laikosi pinigų plovimo prevencijos ir kovos su terorizmu, mokestiniu sukčiavimu bei mokesčių slėpimu srityje taikomų atitinkamų standartų ir teisės aktų;
b)nesinaudoja mokesčių vengimo struktūromis, visų pirma agresyvaus mokesčių planavimo schemomis, ir jose nedalyvauja ir netaiko praktikos, kuri neatitinka gero valdymo mokesčių srityje kriterijų, nustatytų ES teisės aktuose, komunikatuose ir rekomendacijose arba bet kuriuose oficialiuose Komisijos nurodymuose;
c)negali būti įsisteigę šalyse, kurios nebendradarbiauja su Sąjunga taikant tarptautiniu mastu sutartus mokesčių skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartus, ir, įgyvendindami finansines priemones ir teikdami biudžeto garantijas, nepalaiko verslo santykių su minėtose šalyse įsisteigusiais subjektais.
3.Komisija patikrina, ar Sąjungos lėšos ir biudžeto garantijos naudojamos laikantis atitinkamuose susitarimuose nustatytų sąlygų. Jeigu subjekto arba asmens išlaidos kompensuojamos supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdu pagal 121 straipsnio b–d punktus, 175 straipsnio 1–4 dalių ir 176–178 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis. Jeigu Sąjungos lėšos arba biudžeto garantijos naudojamos nesilaikant atitinkamuose susitarimuose nustatytų įsipareigojimų, taikomas 127 straipsnis.
4.Su kitais paramos teikėjais vykdomų veiksmų atveju, kai Sąjungos įnašu kompensuojamos išlaidos, vykdant 3 dalyje nurodytą procedūrą patikrinama, ar sumą, atitinkančią Komisijos už atitinkamą veiksmą apmokėtą sumą, subjektas panaudojo laikydamasis atitinkamame susitarime dėl dotacijos, susitarime dėl įnašo arba finansavimo susitarime nustatytų sąlygų.
5.Susitarimuose dėl įnašų, finansavimo susitarimuose arba susitarimuose dėl garantijų aiškiai nustatoma subjekto, naudojančio ES lėšas, atsakomybė ir pareigos, įskaitant 124 straipsnyje nurodytas pareigas, įnašo mokėjimo sąlygos, taip pat, kai taikoma, atlygis, kuris, kai tinkama, turėtų būti grindžiamas veiklos rezultatais. Tuose susitarimuose taip pat nustatomos ataskaitų apie užduočių atlikimą teikimo Komisijai taisyklės, numatomi rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, ir ES lėšas naudojančių subjektų pareiga nedelsiant pranešti Komisijai apie nustatytus sukčiavimo ir pažeidimų atvejus ir su jais susijusius tolesnius veiksmus.
6.Visi susitarimai dėl įnašų, finansavimo susitarimai ir susitarimai dėl garantijų pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai jų prašymu.
7.150 straipsnis netaikomas Sąjungos įnašams, kurie skirti subjektams, kuriems pagal 69 ir 70 straipsnius taikoma atskira biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, išskyrus atvejus, kai jie skirti pagal galimus ad hoc susitarimus dėl įnašų.
151 straipsnis
Netiesioginis vykdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis
1.Tarptautinės organizacijos – tai tarptautiniais susitarimais įsteigtos tarptautinės viešojo sektoriaus organizacijos ir tokių organizacijų įsteigtos specializuotos įstaigos. Tie susitarimai perduodami Komisijai, šiai atliekant 149 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimą.
2.Tarptautinėms organizacijoms prilyginamos šios organizacijos:
a)Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas;
b)Tarptautinė nacionalinių Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija.
3.Komisija gali priimti tinkamai pagrįstą sprendimą, kuriuo tarptautinei organizacijai prilyginama ne pelno organizacija, jei ši organizacija tenkina šias sąlygas:
a)ji turi atskiro juridinio asmens statusą ir savarankiškus valdymo organus;
b)ji buvo įsteigta konkrečioms bendro tarptautinio intereso užduotims vykdyti;
c)ne pelno organizacijos narėmis yra tapusios bent šešios valstybės narės;
d)ji pateikia pakankamas finansines garantijas;
e)veiklai vykdyti ji yra sukūrusi nuolatinę struktūrą ir veikia laikydamasi sistemų, taisyklių ir procedūrų, kurios gali būti įvertintos pagal 149 straipsnio 3 dalį.
4.Jeigu tarptautinės organizacijos naudoja lėšas pagal netiesioginio vykdymo principą, taikomi su jomis sudaryti patikrinimo susitarimai.
152 straipsnis
Netiesioginis vykdymas su trečiosiomis šalimis
1.Komisija gali vykdyti biudžetą kartu kaip partnerės su trečiąja šalimi, kaip nurodyta 61 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje, pasirašydamos finansavimo susitarimą, kuriame apibūdinta Sąjungos intervencija trečiojoje šalyje ir nustatytas kiekvienos veiksmo dalies įgyvendinimo metodas.
2.Kiek tai susiję su veiksmo dalimi, kurią netiesiogiai įgyvendina trečioji šalis arba jos paskirtos įstaigos, finansavimo susitarime, be 150 straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos, aiškiai nustatomas trečiosios šalies ir Komisijos vaidmuo ir atsakomybė naudojant lėšas. Finansavimo susitarime taip pat nustatomos taisyklės ir procedūros, kurias trečioji šalis taiko naudodama ES lėšas.
153 straipsnis
Derinimo operacijos
1.Derinimo operacijos – tai operacijos, finansuojamos derinimo priemonėmis ir platformomis.
2.Jeigu finansinės priemonės įgyvendinamos derinimo priemone, taikoma X antraštinė dalis.
3.Finansinių priemonių įgyvendinimo derinimo priemonėmis atveju 202 straipsnio 1 dalies h punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu ex ante vertinimas atliekamas prieš nustatant atitinkamą derinimo priemonę.
4.Metinės ataskaitos pagal 241 straipsnį rengiamos derinimo priemonės lygmeniu, atsižvelgiant į visas į ją įtrauktas finansines priemones.
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
VIEŠIEJI PIRKIMAI IR KONCESIJOS
1 SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
154 straipsnis
Viešojo pirkimo sutartims taikomi principai ir sutarčių taikymo sritis
1.Visos viešojo pirkimo, visiškai arba iš dalies finansuojamo iš biudžeto, sutartys sudaromos laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodų sąlygų taikymo ir nediskriminavimo principų.
2.Visoms sutartims sudaryti kuo plačiau skelbiami konkursai, išskyrus atvejus, kai taikoma 158 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta procedūra.
Numatoma sutarties vertė negali būti nustatyta siekiant apeiti taikytinas taisykles ir tuo tikslu taip pat negalima sutarties suskaidyti.
Perkančioji organizacija prireikus suskirsto sutartį į dalis, tinkamai atsižvelgdama į platų konkurencijos mastą.
3.Perkančiosios organizacijos nesinaudoja bendrosiomis sutartimis netinkamai arba taip, kad jų tikslas arba poveikis būtų užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti arba iškraipyti.
4.Jungtinis tyrimų centras gali gauti finansavimą iš kitų nei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros asignavimų, jeigu dalyvauja viešojo pirkimo sutarčių skyrimo procedūrose, kurios visiškai ar iš dalies finansuojamos iš biudžeto.
5.Šiame reglamente nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės, išskyrus skaidrumo ir vienodų sąlygų taikymo principus, netaikomos Jungtinio tyrimų centro veiklai, kurią jis vykdo trečiųjų šalių vardu.
155 straipsnis
Priedas dėl viešųjų pirkimų ir naudojimasis įgaliojimais
Informacija apie viešųjų pirkimų procedūras pateikiama šio reglamento priede. Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiamas priedas.
156 straipsnis
Mišriosios sutartys ir bendras viešųjų pirkimų žodynas
1.Mišri sutartis, taikoma dviejų ar daugiau rūšių viešiesiems pirkimams (darbų, prekių ar paslaugų) arba koncesijoms (darbų arba paslaugų) arba taikoma ir viešiesiems pirkimams, ir koncesijoms, sudaroma pagal tai pirkimų rūšiai, kuriai priskiriamas pagrindinis atitinkamos sutarties dalykas, taikytinas nuostatas.
2.Mišriųjų sutarčių, apimančių prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, pagrindinis dalykas nustatomas palyginus atitinkamų prekių ar paslaugų vertes.
Sutartys dėl vienos rūšies viešųjų pirkimų (darbų, prekių ar paslaugų) ir koncesijos (darbų arba paslaugų) sutartys skiriamos laikantis viešojo pirkimo sutartims taikomų nuostatų.
3.Ši antraštinė dalis netaikoma su EIB arba Europos investicijų fondu sudarytoms techninės paramos sutartims.
4.Visos nuorodos į viešųjų pirkimų srities nomenklatūrą pateikiamos naudojant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2195/2002 nustatytą bendrą viešųjų pirkimų žodyną.
157 straipsnis
Viešinimo priemonės
1.Jeigu procedūros vertė atitinka arba viršija 169 straipsnio 1 dalyje arba 172 straipsnyje nurodytas vertės ribas, perkančioji organizacija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia:
a)skelbimą apie pirkimą, kuriuo pradedama procedūra, išskyrus atvejį, kai taikoma 158 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta procedūra;
b)skelbimą apie sutarties skyrimą pagal procedūros rezultatus.
2.Procedūros, kurių vertė mažesnė už 169 straipsnio 1 dalyje arba 172 straipsnyje nurodytas vertės ribas, reklamuojamos tinkamomis priemonėmis.
3.Tam tikra informacija apie sutarčių skyrimą gali likti neatskleista, jei ją paskelbus būtų trukdoma teisės vykdymui arba kitaip prieštaraujama viešajam interesui, būtų pažeidžiami teisėti komerciniai ekonominės veiklos vykdytojų interesai arba galėtų būti pakenkta jų sąžiningai konkurencijai.
158 straipsnis
Viešųjų pirkimų procedūros
1.Viešųjų pirkimų procedūros siekiant skirti koncesijos sutartis arba viešojo pirkimo sutartis, įskaitant bendrąsias sutartis, vykdomos viena iš šių formų:
a)atviras konkursas;
b)ribotas konkursas, įskaitant konkursą, rengiamą taikant dinaminę pirkimo sistemą;
c)projekto konkursas;
d)derybų procedūra, įskaitant derybas be išankstinio skelbimo;
e)konkurencinis dialogas;
f)konkurso procedūra su derybomis;
g)inovacijų partnerystė;
h)procedūros, apimančios kvietimą pareikšti susidomėjimą.
2.Atvirų konkursų atveju bet kuris suinteresuotas ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti pasiūlymą.
3.Ribotų konkursų, konkurencinių dialogų, konkurso procedūrų su derybomis ir inovacijų partnerysčių atveju bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą leisti dalyvauti procedūroje, pateikdamas perkančiosios organizacijos reikalaujamą informaciją. Perkančioji organizacija kviečia visus kandidatus, kurie atitinka atrankos kriterijus ir kurie nėra patekę į 132 ir 137 straipsniuose nustatytas situacijas, pateikti pasiūlymą.
Nepaisant pirmos pastraipos, perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kurie kviečiami dalyvauti procedūroje, skaičių, remdamasi objektyviais ir nediskriminaciniais atrankos kriterijais, kurie yra nurodomi skelbime apie pirkimą arba kvietime pareikšti susidomėjimą. Pakviestų kandidatų skaičius turi būti pakankamas, kad būtų užtikrinta tikra konkurencija.
4.Visose procedūrose, kurių metu vedamos derybos, perkančioji organizacija derasi su konkurso dalyviais dėl pirminių ir visų vėlesnių pasiūlymų arba jų dalių, išskyrus jų galutinius pasiūlymus, siekdama pagerinti jų turinį. Dėl minimalių reikalavimų ir pirkimo dokumentuose nurodytų kriterijų nesiderama.
Perkančioji organizacija gali skirti sutartį be derybų, remdamasi pirminiu pasiūlymu, jei pirkimo dokumentuose ji nurodė, kad pasilieka galimybę tą daryti.
5.Perkančioji organizacija gali taikyti:
a)atvirą ar ribotą konkursą – visiems pirkimams;
b)procedūras, apimančias kvietimą pareikšti susidomėjimą – sutartims, kurių vertė mažesnė už 169 straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, kad būtų atlikta pirminė kandidatų, kurie kviečiami pateikti pasiūlymus būsimuose ribotuose konkursuose, atranka arba kad būtų sudarytas pardavėjų, kurie kviečiami pateikti prašymus leisti dalyvauti procedūroje arba pasiūlymus, sąrašas;
c)projekto konkursą – siekiant įsigyti konkursui pateiktą ir vertinimo komisijos atrinktą planą ar projektą;
d)inovacijų partnerystę – siekiant sukurti inovacinį produktą, inovacinę paslaugą ar vykdyti inovacinius darbus ir vėliau įsigyti tokių produktų, paslaugų arba darbų;
e)konkurso procedūrą su derybomis ar konkurencinį dialogą – koncesijos sutartims, Direktyvos 2014/24/ES XIV priede nurodytų paslaugų sutartims tais atvejais, kai paskelbus atvirą arba ribotą konkursą ir užbaigus pirminę procedūrą pateikiami tik netinkami arba nepriimtini pasiūlymai, ir atvejais, kai tai pagrįsta dėl konkrečių aplinkybių, susijusių, inter alia, su sutarties dalyko pobūdžiu ar sudėtingumu arba su konkrečia sutarties rūšimi, kaip išsamiau išdėstyta šio reglamento priede;
f)derybų procedūrą – sutartims, kurių vertė mažesnė už 169 straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, arba derybų procedūrą be išankstinio skelbimo – tik konkrečių rūšių pirkimams, nepatenkantiems į Direktyvos 2014/24/ES taikymo sritį, arba aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis, kaip nustatyta šio reglamento priede.
6.Dinamine pirkimo sistema visu jos galiojimo laikotarpiu gali naudotis bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, kuris atitinka atrankos kriterijus.
Perkančioji organizacija laikosi riboto konkurso taisyklių, kai viešuosius pirkimus vykdo taikydama dinaminę pirkimo sistemą.
159 straipsnis
Tarpinstituciniai viešieji pirkimai ir bendri viešieji pirkimai
1.Jeigu sutartimi arba bendrąja sutartimi yra suinteresuotos dvi arba daugiau institucijų, vykdomųjų įstaigų arba 69 ir 70 straipsniuose nurodytų įstaigų ir jeigu galima pasiekti didesnį veiksmingumą, atitinkamos perkančiosios organizacijos gali vykdyti procedūrą ir pagal ją sudarytą tolesnę sutartį ar bendrąją sutartį valdyti tarpinstituciniu pagrindu, vadovaujant vienai iš perkančiųjų organizacijų.
Įstaigos ir asmenys, kuriems pavesta vykdyti konkrečius BUSP veiksmus pagal ES sutarties V antraštinę dalį, taip pat Europos mokyklų valdytojų tarybos sekretoriaus tarnyba taip pat gali dalyvauti tarpinstitucinėse procedūrose.
Bendrosios sutarties sąlygos gali būti taikomos tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurios tuo tikslu nurodytos viešųjų pirkimų dokumentuose, ir tiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurie yra bendrosios sutarties šalys.
2.Kai sutartis arba bendroji sutartis būtina institucijos ir valstybės narės vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų bendram veiksmui vykdyti, institucija ir perkančiosios organizacijos gali bendrai vykdyti viešųjų pirkimų procedūrą.
Bendri viešieji pirkimai gali būti vykdomi su ELPA valstybėmis ir Sąjungos šalimis kandidatėmis, jei ši galimybė konkrečiai numatyta dvišalėje ar daugiašalėje sutartyje.
Bendrų viešųjų pirkimų procedūros atveju taikomos procedūrinės nuostatos, taikytinos institucijoms.
Kai valstybės narės perkančiajai organizacijai priklausanti arba jos valdoma dalis sudaro 50 % arba daugiau bendros numatomos sutarties vertės arba kitais tinkamai pagrįstais atvejais institucija gali nuspręsti, kad valstybės narės perkančiajai organizacijai taikytinos procedūrinės taisyklės taikomos bendriems viešiesiems pirkimams su sąlyga, kad tas taisykles galima laikyti lygiavertėmis institucijos taisyklėms.
Institucija ir valstybės narės, ELPA valstybės arba Sąjungos šalies kandidatės perkančioji organizacija, kuriai taikomi bendri viešieji pirkimai, visų pirma susitaria dėl išsamios praktinės tvarkos, susijusios su prašymų leisti dalyvauti procedūroje arba pasiūlymų vertinimu, sutarties skyrimu, sutarčiai taikytina teise ir kompetentingu teismu ginčams spręsti.
160 straipsnis
Pasirengimas viešųjų pirkimų procedūrai
1.Prieš pradėdama viešųjų pirkimų procedūrą ir siekdama jai pasiruošti, perkančioji organizacija gali atlikti pirmines rinkos konsultacijas.
2.Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija, aprašydama savo poreikius ir reikiamas darbų, prekių ar paslaugų, kuriuos ketinama pirkti, charakteristikas, nustato viešųjų pirkimų dalyką ir nurodo taikytinus draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir sutarčių skyrimo kriterijus. Perkančioji organizacija taip pat nurodo, kurie elementai apibrėžia minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Į minimalius reikalavimus įtraukiamas taikytinų aplinkos apsaugos, socialinių ir darbo teisės pareigų, nustatytų Sąjungos teisėje, nacionalinės teisės aktuose, kolektyvinėse sutartyse arba Direktyvos 2014/24/ES X priede išvardytose taikytinose tarptautinėse socialinėse ir aplinkos apsaugos konvencijose, vykdymas.
161 straipsnis
Sutarčių skyrimas
1.Sutartys skiriamos remiantis sutarčių skyrimo kriterijais su sąlyga, kad perkančioji organizacija patikrino, ar:
a)pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus minimalius reikalavimus;
b)kandidatui ar konkurso dalyviui nėra draudžiama dalyvauti procedūroje pagal 132 straipsnį arba jis nėra pašalintas pagal 137 straipsnį;
c)kandidatas arba konkurso dalyvis atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus atrankos kriterijus ir neturi konfliktuojančių interesų, kurie galėtų daryti neigiamą poveikį sutarties vykdymui.
2.Perkančioji organizacija taiko atrankos kriterijus, kad įvertintų kandidato arba konkurso dalyvio pajėgumą. Atrankos kriterijai gali būti susiję tik su pajėgumu vykdyti profesinę veiklą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, techniniu pajėgumu ir profesiniais gebėjimais. Laikoma, kad Jungtinis tyrimų centras atitinka finansinio pajėgumo reikalavimus.
3.Perkančioji organizacija taiko sutarčių skyrimo kriterijus, kad įvertintų pasiūlymą.
4.Perkančioji organizacija sutarčių skyrimą pagrindžia ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, taikydama vieną iš šių trijų sutarčių skyrimo metodų: mažiausią kainą, mažiausias sąnaudas arba geriausią kainos ir kokybės santykį.
Taikydama mažiausių sąnaudų metodą perkančioji organizacija naudoja sąnaudų veiksmingumo metodą, įskaitant gyvavimo ciklo sąnaudų įvertinimą.
Taikydama geriausio kainos ir kokybės santykio metodą perkančioji organizacija atsižvelgia į kainą arba sąnaudas ir kitus kokybės kriterijus, susijusius su sutarties dalyku.
162 straipsnis
Pateikimas, elektroniniai ryšiai ir vertinimas
1.Perkančioji organizacija nustato pasiūlymų ir prašymų leisti dalyvauti procedūroje pateikimo terminus pagal priedo 24 punktą, atsižvelgdama į pirkimo sudėtingumą ir palikdama ekonominės veiklos vykdytojams pakankamai laiko savo pasiūlymams parengti.
2.Jeigu nustatoma, kad tai tinkama ir proporcinga, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti, kad pateikti pasiūlymai nebūtų atsiimti prieš pasirašant sutartis, gali reikalauti, kad konkurso dalyviai pateiktų garantiją. Reikalaujama garantija sudaro 1–2 % visos numatomos sutarties vertės.
3.Perkančioji organizacija atplėšia visus vokus su prašymais leisti dalyvauti procedūroje ir pasiūlymais. Tačiau ji atmeta:
a)prašymus leisti dalyvauti procedūroje ir pasiūlymus, kurie pateikti nesilaikant pateikimo termino, jų neatplėšusi;
b)pasiūlymus, kurių vokai gauti jau atplėšti, neišnagrinėjusi jų turinio.
4.Perkančioji organizacija visus prašymus leisti dalyvauti procedūroje arba pasiūlymus, kurie nebuvo atmesti 3 dalyje nustatytame vokų atplėšimo etape, įvertina remdamasi pirkimo dokumentuose nurodytais kriterijais, siekdama skirti sutartį arba surengti elektroninį aukcioną.
5.Leidimus suteikiantis pareigūnas gali neskirti vertinimo komiteto, kaip nustatyta 145 straipsnio 2 dalyje, šiais atvejais:
a)sutarties vertė yra mažesnė už 169 straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas;
b)remdamasis rizikos analize priedo 11.1 punkto c ir e punktuose, f punkto i ir iii papunkčiuose ir h punkte nustatytais atvejais;
c)remdamasis rizikos analize, kai skelbiamas naujas konkursas pagal bendrąją sutartį;
d)kai vykdomos išorės veiksmų srities procedūros, kurių vertė lygi arba mažesnė nei 20 000 EUR.
6.Pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų neatitinkantys prašymai leisti dalyvauti procedūroje ir pasiūlymai atmetami.
163 straipsnis
Bendravimas vykstant viešųjų pirkimų procedūrai
1.Kol nesuėjo prašymų leisti dalyvauti procedūroje arba pasiūlymų pateikimo terminas, perkančioji organizacija gali pateikti papildomos informacijos apie pirkimo dokumentus, jei ji aptinka klaidą ar praleidimą tekste arba kandidatų arba konkurso dalyvių prašymu. Pateikta informacija atskleidžiama visiems kandidatams arba konkurso dalyviams.
2.Suėjus prašymų leisti dalyvauti procedūroje arba pasiūlymų pateikimo terminui, kiekvieną kartą susisiekus ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai nebuvo susisiekta, kaip nustatyta 146 straipsnyje, viešųjų pirkimų byloje daromas įrašas.
164 straipsnis
Sprendimas dėl sutarties skyrimo ir kandidatų arba konkurso dalyvių informavimas
1.Vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nurodytais atrankos ir sutarties skyrimo kriterijais, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nusprendžia, kam bus skirta sutartis.
2.Perkančioji organizacija visiems kandidatams arba konkurso dalyviams, kurių prašymai leisti dalyvauti procedūroje arba pasiūlymai buvo atmesti, praneša apie priežastis, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas, ir atidėjimo laikotarpio, nurodyto 169 straipsnio 2 dalyje, trukmę.
Kai konkrečios sutartys skiriamos pagal bendrąją sutartį skelbiant naują konkursą, perkančioji organizacija informuoja konkurso dalyvius apie vertinimo rezultatus.
3.Perkančioji organizacija informuoja kiekvieną konkurso dalyvį, kuris nėra patekęs į situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, kuris nėra pašalintas pagal 137 straipsnį, kurio pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus ir kuris raštu pateikia prašymą, apie bet kurį iš šių dalykų:
a)bendrosios sutarties atveju – konkurso dalyvio arba dalyvių, kuriam (-iems) skiriama sutartis, vardą, pavardę (pavadinimą) ir, išskyrus konkrečios sutarties pagal bendrąją sutartį skelbiant naują konkursą atvejį, laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, sumokėtą kainą arba sutarties vertę, pasirenkant tai, kas tinkama;
b)derybų ir dialogo su konkurso dalyviais pažangą.
Tačiau perkančioji organizacija gali nuspręsti neatskleisti tam tikros informacijos, jei ją paskelbus būtų trukdoma teisės vykdymui, prieštaraujama viešajam interesui arba daromas poveikis teisėtiems komerciniams ekonominės veiklos vykdytojų interesams, arba galėtų būti iškraipyta sąžininga jų konkurencija.
165 straipsnis
Viešųjų pirkimų procedūros atšaukimas
Kol sutartis dar nepasirašyta, perkančioji organizacija gali atšaukti viešųjų pirkimų procedūrą, ir tokiu atveju kandidatai arba konkurso dalyviai neturi teisės reikalauti kompensacijos.
Sprendimas turi būti pagrįstas ir apie jį kuo skubiau pranešama kandidatams arba konkurso dalyviams.
166 straipsnis
Sutarties vykdymas ir keitimas
1.Sutartis nepradedama vykdyti tol, kol ji nepasirašoma.
2.Perkančioji organizacija gali iš dalies keisti sutartį ar bendrąją sutartį neorganizuodama viešųjų pirkimų procedūros tik tais atvejais, kurie nustatyti 3 dalyje, ir jei pakeitimu nepakeičiamas sutarties ar bendrosios sutarties dalykas.
3.Sutartis, bendroji sutartis arba konkreti sutartis pagal bendrąją sutartį gali būti iš dalies keičiama nevykdant naujos viešųjų pirkimų procedūros bet kuriuo iš šių atvejų:
a)perkant iš pradinio rangovo papildomus darbus, prekes ar paslaugas, kurie tapo būtini, bet kurie nebuvo įtraukti į pradinį pirkimą, kai įvykdytos šios sąlygos:
i)rangovo neįmanoma pakeisti dėl techninių priežasčių, susijusių su sukeičiamumo arba sąveikumo su esama įranga, paslaugomis arba įrenginiais reikalavimais;
ii)pakeitus rangovą perkančioji organizacija pakartotinai turėtų didelių išlaidų;
iii)kainos padidėjimas, įskaitant grynąją sukauptąją vienas po kito atliekamų pakeitimų vertę, neviršija 50 % pradinės sutarties vertės;
b)kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:
i)būtinybė daryti pakeitimą atsirado dėl aplinkybių, kurių stropi perkančioji organizacija negalėjo numatyti;
ii)bet koks kainos padidėjimas neviršija 50 % pradinės sutarties vertės;
c)kai pakeitimų vertė yra žemesnė už šias vertės ribas:
i)vertės ribas, nurodytas šio reglamento 169 straipsnio 1 dalyje ir priedo 38 punkte ir taikomas išorės veiksmų srityje pakeitimo metu;
ii)10 % pradinės sutarties vertės viešojo paslaugų bei prekių pirkimo sutarčių ir darbų ar paslaugų pirkimo koncesijos sutarčių atveju ir 15 % pradinės sutarties vertės viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju;
d)kai nepakeičiami minimalūs pradinės viešųjų pirkimų procedūros reikalavimai. Tuo atveju bet kokie tolesni vertės pakeitimai turi atitikti šios pastraipos c punkte nustatytas sąlygas, nebent tokie vertės pakeitimai būtų daromi dėl griežto pirkimo dokumentų ar sutarčių nuostatų taikymo.
Apskaičiuojant pirminę sutarties vertę neatsižvelgiama į kainų peržiūras.
Kelių vienas po kito atliktų pakeitimų pagal šios dalies pirmos pastraipos c punktą grynoji sukauptoji vertė neturi viršyti nė vienos tame punkte nurodytos vertės ribos.
Perkančioji organizacija taiko 157 straipsnyje nustatytas ex post viešinimo priemones.
167 straipsnis
Įvykdymo garantijos ir sulaikomų sumų garantijos
1.Įvykdymo garantijos suma sudaro ne daugiau kaip 10 % visos sutarties vertės.
Jos visiškai atsisakoma galutinai priėmus darbus, prekes ar kompleksines paslaugas per laikotarpį, kuris remiantis 114 straipsnio 1 dalimi nurodomas sutartyje. Garantijos gali būti iš dalies arba visiškai atsisakoma preliminariai priėmus darbus, prekes ar kompleksines paslaugas.
2.Sulaikomų sumų garantija, kurios suma sudaro ne daugiau kaip 10 % visos sutarties vertės, gali būti sudaroma išskaitant tam tikras sumas iš atliekamų tarpinių mokėjimų sumų arba iš galutinio mokėjimo sumos.
Sulaikomų sumų garantija nenaudojama tuo atveju, kai dėl sutarties buvo paprašyta pateikti įvykdymo garantiją ir šios garantijos nėra atsisakyta.
3.Perkančiajai organizacijai sutikus, rangovas gali paprašyti sumų sulaikymo garantiją pakeisti 147 straipsnyje nurodyta garantija.
4.Perkančioji organizacija sumų sulaikymo garantijos atsisako pasibaigus sutartinių įsipareigojimų laikotarpiui per laikotarpį, kuris remiantis 114 straipsnio 1 dalimi nurodomas sutartyje.
2 SKYRIUS
Nuostatos, taikomos sutartims, kurias institucijos skiria savo pačių sąskaita
168 straipsnis
Perkančioji organizacija
1.Sąjungos institucijos, vykdomosios įstaigos ir įstaigos, kaip apibrėžta 69 ir 70 straipsniuose, laikomos perkančiosiomis organizacijomis savo pačių sąskaita skiriamų sutarčių atveju, išskyrus atvejus, kai jos perka iš centrinės perkančiosios organizacijos. Tų institucijų departamentai nelaikomi perkančiosiomis organizacijomis, jei jie tarpusavyje sudaro tarnybų lygmens susitarimus.
Tos institucijos pagal 58 straipsnį perduoda perkančiosios organizacijos funkcijai vykdyti būtinus įgaliojimus.
2.Kiekvienas kiekvienos institucijos įgaliotasis ar perįgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas įvertina, ar yra pasiektos 169 straipsnio 1 dalyje nustatytos vertės ribos.
169 straipsnis
Taikytinos vertės ribos ir atidėjimo laikotarpis
1.Kad skirtų viešojo pirkimo ir koncesijos sutartis, perkančioji organizacija, pasirinkdama šio reglamento 158 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, atsižvelgia į Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio a ir b punktuose nustatytas vertės ribas. Nuo tų verčių ribų priklauso viešinimo priemonės, nustatytos šio reglamento 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
2.Atsižvelgdama į išimtis ir sąlygas, nustatytas šio reglamento priede, perkančioji organizacija sutarčių, kurių vertė viršija 1 dalyje nurodytas vertės ribas, atveju su konkurso laimėtoju nepasirašo sutarties arba bendrosios sutarties nepasibaigus atidėjimo laikotarpiui.
3.Kai naudojamos elektroninės ryšių priemonės, atidėjimo laikotarpis trunka 10 dienų, o naudojant kitas priemones – 15 dienų.
170 straipsnis
Taisyklės dėl teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
1.Viešųjų pirkimų procedūrose vienodomis sąlygomis gali dalyvauti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikomos Sutartys, ir visi fiziniai ir juridiniai asmenys, įsisteigę trečiojoje šalyje, sudariusioje su Sąjunga specialų susitarimą viešųjų pirkimų srityje, tame susitarime nustatytomis sąlygomis. Jose taip pat gali dalyvauti tarptautinės organizacijos.
2.Taikant 154 straipsnio 4 dalį, Jungtinis tyrimų centras laikomas valstybėje narėje įsteigtu juridiniu asmeniu.
171 straipsnis
Pasaulio prekybos organizacijos viešųjų pirkimų taisyklės
Kai taikoma daugiašalė sutartis dėl viešųjų pirkimų, sudaryta Pasaulio prekybos organizacijoje, viešųjų pirkimų procedūroje taip pat gali dalyvauti valstybėse, kurios yra ratifikavusios tą sutartį, įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai toje sutartyje nustatytomis sąlygomis.
3 SKYRIUS
Viešiesiems pirkimams išorės veiksmų srityje taikomos nuostatos
172 straipsnis
Su išorės veiksmais susiję viešieji pirkimai
1.Sutartims, kurioms taikomas šis skyrius, taikomos VII antraštinės dalies 1 skyriaus nuostatos, susijusios su bendrosiomis viešųjų pirkimų nuostatomis, atsižvelgiant į priede nustatytas specialiąsias nuostatas dėl išorės sutarčių skyrimo tvarkos. 168–171 straipsniai netaikomi šiame skyriuje nustatytiems viešiesiems pirkimams.
157 straipsnis ir 158 straipsnio 1 dalies a ir b punktai taikomi tik nuo:
a)paslaugų teikimo ir prekių tiekimo sutarčių atveju – 300 000 EUR;
b)darbų sutarčių atveju – 5 000 000 EUR;
2.Šis skyrius taikomas:
a)viešiesiems pirkimams, kai Komisija neskiria sutarčių savo pačios sąskaita;
b)subjektų arba asmenų vykdomiems viešiesiems pirkimams pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą, jei tai numatyta 149 straipsnyje nurodytame susitarime dėl įnašo arba finansavimo susitarime.
3.Viešųjų pirkimų procedūros nustatomos 152 straipsnyje nurodytuose finansavimo susitarimuose.
4.Šis skyrius netaikomas veiksmams, kuriems galioja konkretiems sektoriams taikomi pagrindiniai teisės aktai, susiję su humanitarinių krizių valdymo pagalba, civilinės saugos operacijomis ir humanitarinės pagalbos operacijomis.
173 straipsnis
Taisyklės dėl teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
1.Viešųjų pirkimų procedūrose vienodomis sąlygomis gali dalyvauti visi asmenys, kurie patenka į Sutarčių taikymo sritį, ir bet kurie kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, vadovaujantis pagrindinių dokumentų, reglamentuojančių atitinkamą bendradarbiavimo sektorių, specialiomis nuostatomis. Jose taip pat gali dalyvauti tarptautinės organizacijos.
2.56 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis gali nuspręsti leisti kitiems, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, trečiųjų šalių nacionaliniams subjektams dalyvauti konkursuose dėl sutarčių.
3.Jeigu taikomas susitarimas dėl prekių ar paslaugų viešųjų pirkimų rinkos išplėtimo, kurio viena iš šalių yra Sąjunga, viešuosiuose pirkimuose dėl sutarčių, finansuojamuose iš biudžeto, gali dalyvauti ir kitoje, nei nurodyta 1 ir 2 dalyse, trečiojoje šalyje įsisteigę fiziniai ir juridiniai asmenys tame susitarime nustatytomis sąlygomis.
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS
DOTACIJOS
1 SKYRIUS
Dotacijų taikymo sritis ir formos
174 straipsnis
Dotacijų taikymo sritis ir formos
1.Ši antraštinė dalis taikoma dotacijoms, skiriamoms pagal tiesioginio vykdymo principą.
2.Dotacijos yra neatlygintini tiesioginiai finansiniai įnašai, skiriami iš biudžeto siekiant finansuoti:
a)veiksmą, skirtą padėti pasiekti Sąjungos politikos tikslą (toliau – dotacijos veiksmams);
b)institucijos, turinčios kokį nors tikslą, kuris sudaro kurios nors Sąjungos politikos krypties dalį ir kuriuo remiamas jos įgyvendinimas, veikimą (toliau – dotacijos veiklai).
Dotacijos veiklai forma – finansinis įnašas į įstaigos darbo programą.
3.Galimos dotacijų formos nustatytos 121 straipsnio 1 dalyje. Kai skiriama 121 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos formos dotacija, šios antraštinės dalies nuostatos, susijusios su išlaidų tinkamumu finansuoti ir tikrinimu, netaikomos.
4.Kiekviena institucija gali skirti dotacijas komunikacijos veiklai, kai tai pateisinama atsižvelgiant į tos veiklos pobūdį.
5.Jungtinis tyrimų centras (JRC) gali gauti finansavimą iš kitų nei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros asignavimų, jeigu dalyvauja dotacijų skyrimo procedūrose, kurios visiškai ar iš dalies finansuojamos iš biudžeto. Tokiais atvejais 191 straipsnio 4 punktas, kiek tai susiję su finansiniu pajėgumu, ir 189 straipsnio 1 dalies a–d punktai netaikomi.
175 straipsnis
Fiksuotosios sumos, vieneto įkainiai ir finansavimas taikant fiksuotąją normą
1.Šis straipsnis taikomas dotacijoms, teikiamoms taikant fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius arba finansavimą taikant fiksuotąją normą, nurodytus 121 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktuose.
2.Jeigu įmanoma ir tinkama, fiksuotosios sumos, vieneto įkainiai arba fiksuotosios normos nustatomi taip, kad jų sumas būtų galima išmokėti tada, kai pasiekiama konkrečių rezultatų.
3.Išskyrus atvejus, kai pagrindiniame teisės akte nustatyta kitaip, fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius arba finansavimą taikant fiksuotąją normą leidžia taikyti atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, kuris veikia pagal iš anksto kiekvienoje institucijoje nustatytas procedūras.
4.Leidime pateikiama bent:
a)tokių finansavimo formų tinkamumo pagrindimas atsižvelgiant į remiamų veiksmų ar darbo programų pobūdį, taip pat į pažeidimų ir sukčiavimo riziką bei į kontrolės išlaidas;
b)išlaidos ar išlaidų kategorijos, kurios apmokamos taikant fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius arba finansavimą taikant fiksuotąją normą ir kurios neapima netinkamų finansuoti išlaidų pagal taikytinas Sąjungos taisykles;
c)fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių arba finansavimo taikant fiksuotąją normą sumų nustatymo metodų aprašas. Tie metodai grindžiami:
i)statistiniais duomenimis, panašiomis objektyviomis priemonėmis arba ekspertų vertinimu, arba
ii)principu, kai kiekvieno naudos gavėjo atvejis nagrinėjamas atskirai, remiantis patvirtintais duomenimis arba istoriniais naudos gavėjo duomenimis, kuriuos galima patikrinti, arba pagal jo įprastinę išlaidų apskaitos praktiką;
d)jei įmanoma, esminės mokėjimą lemiančios sąlygos, įskaitant, kai taikoma, rezultatų pasiekimą;
e)sąlygų, kuriomis užtikrinama, kad būtų pagrįstai laikomasi patikimo finansų valdymo principo ir bendro finansavimo principo, aprašas;
f)jei fiksuotosios sumos, vieneto įkainiai ir fiksuotosios normos nėra grindžiamos rezultatais, pagrindimas, kodėl rezultatais pagrįstas metodas nėra įmanomas ar tinkamas.
5.Leidimas galioja tol, kol galioja programa ar programos, išskyrus atvejus, kai sprendime suteikti leidimą nustatyta kitaip.
Leidimas gali apimti fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų taikymą ne pagal konkrečią finansavimo programą, jeigu bendras metodas yra pateisinamas dėl veiklos arba išlaidų pobūdžio. Sprendimą suteikti leidimą gali priimti:
a)atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai, kai visos atitinkamos veiklos sritys priklauso jų kompetencijos sričiai;
b)Komisija, jei to reikia atsižvelgiant į veiklos arba išlaidų pobūdį arba į atitinkamų leidimus suteikiančių pareigūnų skaičių.
6.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali leisti arba nustatyti, kad taikant fiksuotąją normą būtų finansuojamos netiesioginės naudos gavėjo išlaidos, sudarančios ne daugiau kaip 7 % visų tinkamų finansuoti tiesioginių veiksmo išlaidų. Didesnė fiksuotoji norma gali būti leidžiama motyvuotu Komisija sprendimu.
7.MVĮ savininkai ir kiti fiziniai asmenys, negaunantys darbo užmokesčio, remdamiesi vieneto įkainiais, kuriuos leista taikyti pagal 1–6 dalis, gali deklaruoti savo pačių darbo, atlikto vykdant veiksmą arba darbo programą, tinkamas finansuoti personalo išlaidas.
8.Naudos gavėjai, remdamiesi vieneto įkainiais, kuriuos leista taikyti pagal 1–6 dalis, gali deklaruoti savanorių darbui, atliktam įgyvendinant veiksmą arba darbo programą, skirtas personalo išlaidas.
176 straipsnis
Bendros fiksuotosios sumos
1.Fiksuotąja suma gali būti apmokamos veiksmo arba darbo programos visos tinkamos finansuoti išlaidos (toliau – bendra fiksuotoji suma).
2.Bendros fiksuotosios sumos gali būti nustatomos remiantis biudžeto sąmata. Biudžetas atitinka ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principus. Šių principų laikymasis tikrinamas ex ante, vertinant dotacijos paraišką.
3.Leisdamas teikti bendras fiksuotąsias sumas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas laikosi 175 straipsnio.
177 straipsnis
Naudos gavėjų patikrinimai ir kontrolė, susiję su fiksuotosiomis sumomis, vieneto įkainiais ir fiksuotosiomis normomis
1.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ne vėliau kaip iki likučio išmokėjimo patikrina, ar įvykdytos fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų mokėjimą lemiančios sąlygos, įskaitant, kai reikia, pasiektus rezultatus. Be to, tai, ar šios sąlygos įvykdytos, gali būti tikrinama vykdant ex post kontrolę.
Fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių arba finansavimo taikant fiksuotąją normą dydžiai, nustatyti ex ante taikant metodą, kurį pagal 175 straipsnį leido taikyti atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas arba Komisija, atliekant ex post kontrolę neginčijamos – tai nedaro poveikio atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno teisei sumažinti dotaciją pagal 127 straipsnio 4 dalį. Jeigu fiksuotosios sumos, vieneto įkainiai arba fiksuotosios normos nustatomos pagal naudos gavėjo įprastinę išlaidų apskaitos praktiką, taikoma 179 straipsnio 2 dalis.
2.Fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų mokėjimą lemiančiomis sąlygomis nereikalaujama teikti ataskaitų apie naudos gavėjo faktiškai patirtas išlaidas.
3.Išmokant dotaciją remiantis fiksuotosiomis sumomis, vieneto įkainiais arba finansavimu taikant fiksuotąją normą, nedaromas poveikis teisei susipažinti su teisės aktais nustatytais naudos gavėjų dokumentais 178 ir 124 straipsniuose nurodytais tikslais.
178 straipsnis
Periodinis fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų vertinimas
Fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų nustatymo metodas, pagrindiniai duomenys ir susijusios sumos vertinamos periodiškai ir prireikus tikslinamos pagal 175 straipsnį.
179 straipsnis
Naudos gavėjo įprastinė išlaidų apskaitos praktika
1.Jeigu leidžiama taikyti naudos gavėjo įprastinę išlaidų apskaitos praktiką, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ex ante arba taikydamas atitinkamą ex post kontrolės strategiją gali įvertinti, ar ta praktika atitinka 175 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas.
2.Jeigu naudos gavėjo įprastinės išlaidų apskaitos praktikos atitiktis 175 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sąlygoms nustatyta ex ante, fiksuotųjų sumų, vieneto įkainių arba finansavimo taikant fiksuotąją normą dydžiai, nustatyti taikant tą praktiką, atliekant ex post kontrolę neužginčijami. Tai nedaro poveikio atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno teisei sumažinti dotaciją pagal 127 straipsnio 4 dalį.
3.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali laikyti, kad naudos gavėjo įprastinė išlaidų apskaitos praktika atitinka 175 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, jei ją, kaip panašią finansavimo sistemą, pripažįsta nacionalinės valdžios institucijos.
180 straipsnis
Tinkamos finansuoti išlaidos
1.Dotacijos neviršija bendros viršutinės ribos, išreikštos absoliučiąja verte, nustatytos, jei įmanoma, remiantis numatomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis. Nedarant poveikio pagrindiniam teisės aktui, dotacijos gali būti papildomai išreikštos procentine numatomų tinkamų finansuoti išlaidų dalimi.
Jeigu dėl veiksmo ypatumų dotacijos gali būti išreikštos tik absoliučiąja verte, tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimas atliekamas pagal 150 straipsnio 3 dalį.
2.Nedarant poveikio pagrindiniame teisės akte nustatytai didžiausiai bendro finansavimo normai:
a)dotacija neviršija tinkamų finansuoti išlaidų;
b)jeigu numatomos tinkamos finansuoti išlaidos apima 175 straipsnio 8 dalyje nurodytam savanorių darbui skirtas išlaidas, dotacija neviršija numatomų tinkamų finansuoti išlaidų, atėmus savanorių darbui skirtas išlaidas.
3.Tinkamos finansuoti išlaidos – tai išlaidos, kurias faktiškai patyrė dotacijos gavėjas ir kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
a)jos patiriamos įgyvendinant veiksmą arba darbo programą, išskyrus išlaidas, susijusias su galutinėmis ataskaitomis ir audito sertifikatais;
b)jos nurodytos veiksmo arba darbo programos bendroje biudžeto sąmatoje;
c)jos būtinos veiksmui arba darbo programai, kuriai skiriama dotacija, įgyvendinti;
d)jas galima nustatyti ir patikrinti, visų pirma todėl, kad jos įtrauktos į naudos gavėjo apskaitą ir nustatytos pagal šalies, kurioje įsisteigęs naudos gavėjas, taikomus apskaitos standartus ir naudos gavėjo įprastinę išlaidų apskaitos praktiką;
e)jos atitinka taikomų mokesčių ir socialinių teisės aktų nuostatas;
f)jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą, visų pirma ekonomiškumo ir veiksmingumo požiūriu.
4.Kvietime teikti pasiūlymus nurodomos sąnaudų, kurios laikomos atitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimus, kategorijos.
Jeigu nenurodyta kitaip pagrindiniame teisės akte, be 3 dalyje nurodytų išlaidų, šių kategorijų išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtino jas tokiomis pagal kvietimą teikti pasiūlymus:
a)išlaidos, susijusios su dotacijos gavėjo pateikta išankstinio finansavimo garantija, kai tokios garantijos pagal 147 straipsnio 1 dalį reikalauja atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas;
b)išlaidos, susijusios su finansinių ataskaitų sertifikatais ir veiklos patikrinimo ataskaitomis, jei tokių sertifikatų arba ataskaitų reikalauja atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas;
c)pridėtinės vertės mokestis (PVM), kai jis nėra susigrąžinamas pagal taikomus nacionalinės PVM teisės aktus ir jį sumoka naudos gavėjas, išskyrus neapmokestinamuosius asmenis, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2006/112/EB 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje;
PVM laikomas nesusigrąžinamu, jeigu pagal nacionalinę teisę jis priskirtinas kuriai nors iš šių veiklos sričių:
i)neapmokestinama veikla be teisės į atskaitą;
ii)į PVM taikymo sritį nepatenkanti veikla;
iii)veikla, nurodyta i arba ii punktuose, už kurią PVM nėra atskaitomas, tačiau grąžinamas pagal specialias grąžinimo schemas ar iš kompensacijų fondų, nenumatytų Direktyvoje 2006/112/EB, net jeigu ta schema ar fondas įsteigtas pagal nacionalinės PVM teisės aktus.
Su Direktyvos 2006/112/EB 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla susijęs PVM laikomas sumokėtu naudos gavėjo, kuris nėra neapmokestinamasis asmuo, kaip numatyta tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, neatsižvelgiant į tai, ar tą veiklą atitinkama valstybė narė laiko veikla, vykdoma viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų, veikiančių kaip valdžios institucijos.
d)nusidėvėjimo išlaidos, jeigu naudos gavėjas faktiškai jas patiria;
e)nacionalinių administracijų personalo darbo užmokesčio išlaidos, jeigu jos susijusios su veiklos, kurios atitinkama valdžios institucija nevykdytų, jeigu nebūtų įsipareigojusi įvykdyti atitinkamą projektą, išlaidomis.
5.Išlaidos, kurias patyrė su naudos gavėju susiję subjektai, nurodyti 181 straipsnyje, gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, išskyrus atvejus, kai atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas pripažįsta jas netinkamomis finansuoti pagal kvietimą teikti pasiūlymus. Taikomos abi šios sąlygos:
a)atitinkami subjektai nurodomi susitarime dėl dotacijos;
b)atitinkami subjektai laikosi naudos gavėjui pagal susitarimą dėl dotacijos taikomų taisyklių, susijusių su išlaidų tinkamumu finansuoti ir Komisijos, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ir Audito Rūmų teise atlikti patikrinimus ir auditą.
181 straipsnis
Susiję subjektai ir vienas naudos gavėjas
1.Šioje antraštinėje dalyje susijusiais su naudos gavėju laikomi šie subjektai:
a)subjektai, kurie sudaro naudos gavėją pagal 2 dalį;
b)subjektai, kurie atitinka tinkamumo kriterijus, nėra patekę nė į vieną iš 132 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų ir turi sąsają su naudos gavėju, ypač teisiniu ar kapitalo požiūriu, kuri neapsiriboja veiksmu ir nėra sukurta tik jo įgyvendinimo tikslu.
Susijusiems subjektams taip pat taikomas V antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnis.
2.Jeigu keletas subjektų atitinka dotacijos skyrimo kriterijus ir kartu sudaro vieną subjektą, tas subjektas gali būti laikomas vienu naudos gavėju, įskaitant atvejus, kai subjektas yra konkrečiai sukurtas veiksmui, kurį planuojama finansuoti dotacijos lėšomis, įgyvendinti.
2 SKYRIUS
Principai
182 straipsnis
Dotacijoms taikytini bendrieji principai
Dotacijoms taikomi principai:
a)vienodų sąlygų taikymo;
b)skaidrumo;
c)bendro finansavimo;
d)nekaupiamojo skyrimo ir dvigubo finansavimo vengimo;
e)neskyrimo atgaline data.
183 straipsnis
Skaidrumas
1.Dotacijos skiriamos paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus, išskyrus 188 straipsnyje nurodytus atvejus.
2.Visos finansiniais metais skirtos dotacijos skelbiamos pagal 36 straipsnio 1–4 dalis.
3.Paskelbus 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, Europos Parlamento ir Tarybos prašymu Komisija jiems siunčia ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:
a)pareiškėjų skaičius praėjusiais metais;
b)kiekvieną kvietimą teikti pasiūlymus laimėjusių paraiškų skaičius ir procentinė dalis;
c)vidutinė procedūros trukmė nuo kvietimo teikti pasiūlymus galiojimo pabaigos iki dotacijos skyrimo;
d)dotacijų skaičius ir suma, jeigu praėjusiais metais buvo atleista nuo ex post paskelbimo pareigos pagal 36 straipsnio 4 dalį.
184 straipsnis
Bendras finansavimas
1.Dotacijos finansuojamos bendrai. Tai reiškia, kad ne visi ištekliai, kurių reikia veiksmui arba darbo programai įvykdyti, yra teikiami skiriant dotaciją.
Bendras finansavimas gali būti teikiamas iš naudos gavėjo nuosavų išteklių, iš įgyvendinant veiksmą ar darbo programą gautų pajamų arba iš trečiųjų šalių finansinių įnašų arba įnašų natūra.
2.Trečiųjų šalių nepiniginiai įnašai, kurių forma – 175 straipsnio 8 dalyje nurodytas savanorių darbas, į biudžeto sąmatą įtraukiami kaip tinkamos finansuoti išlaidos. Jie nurodomi atskirai nuo kitų tinkamų finansuoti išlaidų.
Kitų trečiųjų šalių nepiniginiai įnašai biudžeto sąmatoje nurodomi atskirai nuo įnašų į tinkamas finansuoti išlaidas. Jų apytikrė vertė nurodoma biudžeto sąmatoje ir vėliau nekeičiama.
3.Nukrypstant nuo 1 dalies, išorės veiksmai gali būti visiškai finansuojami dotacijos lėšomis tik tuo atveju, jei įrodoma, kad kitaip jų įvykdyti neįmanoma. Tokiu atveju motyvai nurodomi sprendime dėl dotacijos skyrimo.
4.1, 2 ir 3 dalys netaikomos palūkanų normos subsidijoms ir garantinio mokesčio subsidijoms.
185 straipsnis
Nekaupiamojo skyrimo ir dvigubo finansavimo vengimo principai
1.Vienam veiksmui ir vienam naudos gavėjui iš biudžeto gali būti skiriama tik viena dotacija, išskyrus atvejus, kai atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose numatyta kitaip.
Naudos gavėjas iš biudžeto per vienus finansinius metus gali gauti tik vieną dotaciją veiklai.
Bet kurį veiksmą skirtingi atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai gali kartu finansuoti pagal atskiras biudžeto eilutes.
2.Pareiškėjas nedelsdamas praneša leidimus suteikiantiems pareigūnams, jeigu yra kelios paraiškos ir kelios dotacijos, susijusios su tuo pačiu veiksmu arba ta pačia darbo programa.
3.Jokiomis aplinkybėmis tos pačios išlaidos du kartus iš biudžeto nefinansuojamos.
4.1, 2 ir 3 dalys netaikomos:
a)fiziniams asmenims mokamoms studijų, mokslinių tyrimų, mokymo arba rengimo stipendijoms;
b)tiesioginei paramai, suteiktai fiziniams asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, pvz., bedarbiams ir pabėgėliams.
186 straipsnis
Neskyrimo atgaline data principas
1.Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, dotacijos negali būti skiriamos atgaline data.
2.Dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, jog veiksmą būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos.
Tokiais atvejais išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus:
a)tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais, numatytais pagrindiniame teisės akte, arba
b)ypatingos skubos atveju, kai įgyvendinamos 188 straipsnio a arba b punktuose nurodytos priemonės, pagal kurias ankstyvas Sąjungos įsitraukimas yra labai svarbus. Šiais atvejais naudos gavėjo iki paraiškos pateikimo dienos patirtos išlaidos yra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų, jeigu laikomasi šių sąlygų:
i)atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas tinkamai pagrindė tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo priežastis;
ii)susitarime dėl dotacijos aiškiai nustatyta ankstesnė tinkamumo finansuoti data nei paraiškų pateikimo data.
3.Dotacijos negali būti skiriamos atgaline data jau įvykdytiems veiksmams.
4.Dotacijų veiklai atveju susitarimas dėl dotacijos pasirašomas per šešis mėnesius nuo naudos gavėjo finansinių metų pradžios. Tinkamos finansuoti išlaidos negali būti patirtos nei prieš pateikiant dotacijos paraišką, nei prieš prasidedant naudos gavėjo finansiniams metams.
3 SKYRIUS
Dotacijos skyrimo procedūra ir susitarimas dėl dotacijos
187 straipsnis
Kvietimų teikti pasiūlymus turinys ir skelbimas
1.Kvietimuose teikti pasiūlymus nurodoma:
a)siekiami tikslai;
b)tinkamumo, draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos bei skyrimo kriterijai ir atitinkami patvirtinamieji dokumentai;
c)Sąjungos finansavimo, visų pirma dotacijų forma, tvarka;
d)pasiūlymų pateikimo tvarka ir galutinė data;
e)planuojama data, iki kurios visi pareiškėjai turi būti informuoti apie jų paraiškų vertinimo rezultatus, ir orientacinė susitarimų dėl dotacijų pasirašymo data.
2.1 dalies e punkte nurodytos datos nustatomos remiantis toliau nurodytais laikotarpiais:
a)visi pareiškėjai apie jų paraiškų vertinimo rezultatus informuojami daugiausiai per šešis mėnesius nuo galutinės išsamių pasiūlymų pateikimo dienos;
b)susitarimai dėl dotacijų su pareiškėjais pasirašomi daugiausiai per tris mėnesius nuo pareiškėjų informavimo apie jiems skiriamą dotaciją dienos.
Tie laikotarpiai gali būti pakoreguoti siekiant atsižvelgti į laiką, būtiną specialioms procedūroms, kurių gali būti reikalaujama pagrindiniame teisės akte pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, įvykdyti ir jie gali būti pratęsti išimtiniais, tinkamai pagrįstais atvejais, visų pirma sudėtingų veiksmų, kai pateikta daug pasiūlymų arba kai pareiškėjai vėluoja, atvejais.
Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas savo metinėje veiklos ataskaitoje pateikia informaciją apie vidutinį pareiškėjų informavimo ir susitarimų dėl dotacijų pasirašymo laiką. Jeigu pirmoje pastraipoje nurodyti laikotarpiai viršijami, įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas pateikia to priežastis ir, jeigu nėra tinkamo pagrindimo pagal antrą pastraipą, pasiūlo taisomuosius veiksmus.
3.Kvietimai teikti pasiūlymus skelbiami Sąjungos institucijų interneto svetainėje ir, be paskelbimo interneto svetainėje, skelbiami bet kuriomis kitomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant Europos Sąjungos oficialųjį leidinį, jeigu reikia, kad juos pamatytų daugiau potencialių naudos gavėjų. Jie gali būti skelbiami priėmus 108 straipsnyje nurodytą finansavimo sprendimą, be kita ko, per metus, einančius prieš biudžeto vykdymą. Apie bet kokį kvietimų teikti pasiūlymus turinio pakeitimą skelbiama tomis pačiomis sąlygomis.
188 straipsnis
Kvietimų teikti pasiūlymus skelbimo išimtys
Dotacijos gali būti skiriamos be kvietimo teikti pasiūlymus tik šiais atvejais:
a)kai dotacija skiriama humanitarinės pagalbos, skubios paramos operacijų, civilinės saugos operacijų arba krizių valdymo pagalbos tikslais;
b)kai dotacija skiriama kitais išimtiniais ir tinkamai pagrįstais ekstremalių situacijų atvejais;
c)kai dotacija skiriama įstaigoms, turinčioms de jure arba de facto monopoliją, arba valstybių narių paskirtoms joms pavaldžioms įstaigoms, kai tos valstybės narės yra de jure ar de facto monopolinėje padėtyje;
d)kai dotacija skiriama pagrindiniame teisės akte nurodytoms įstaigoms, kaip nustatyta 56 straipsnyje, kaip dotacijos gavėjoms, arba valstybių narių paskirtoms joms pavaldžioms įstaigoms, kai pagrindiniame teisės akte tos valstybės narės nurodytos kaip dotacijos gavėjos;
e)kai dotacija skiriama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje įstaigoms, nurodytoms 108 straipsnyje nurodytoje darbo programoje, kai pagrindiniame teisės akte aiškiai numatyta ši galimybė, ir su sąlyga, kad projektas nepatenka į kvietimo teikti pasiūlymus taikymo sritį;
f)kai dotacija skiriama specifinio pobūdžio veiklai, kurią dėl atitinkamos techninės kompetencijos, didelio specializacijos laipsnio arba administracinių galių gali vykdyti tik tam tikro tipo įstaiga, su sąlyga, kad atitinkama veikla nepatenka į kvietimo teikti pasiūlymus taikymo sritį. Jeigu ši tam tikro tipo įstaiga yra valstybė narė, dotacija valstybės narės paskirtai jai pavaldžiai įstaigai gali būti skiriama veiksmui įgyvendinti ir neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus;
g)kai dotacija skiriama EIB ar Europos investicijų fondui techninės paramos veiksmams vykdyti. Tokiais atvejais 189 straipsnio 1 dalies a–d punktai netaikomi.
Pirmos pastraipos c ir f punktuose nurodyti atvejai tinkamai pagrindžiami sprendime dėl dotacijos skyrimo.
189 straipsnis
Dotacijos paraiškos turinys
1.Dotacijos paraiškoje pateikiama:
a)informacija apie pareiškėjo teisinį statusą;
b)pareiškėjo garbės pareiškimas pagal 133 straipsnio 1 dalį ir dėl atitikties tinkamumo ir atrankos kriterijams;
c)informacija, būtina norint įrodyti pareiškėjo finansinį ir veiklos pajėgumą vykdyti siūlomą veiksmą arba darbo programą, ir, jei taip nusprendžia atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, remdamasis rizikos vertinimu, patvirtinamieji dokumentai, kuriais ši informacija patvirtinama, pvz., paskutinių finansinių metų, kurių sąskaitos yra uždarytos, pelno ir nuostolio ataskaita ir balansas.
Tokios informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų nereikalaujama iš pareiškėjų, kurių finansinis arba veiklos pajėgumas netikrinamas pagal 191 straipsnio 5 punktą. Be to, patvirtinamųjų dokumentų nereikalaujama mažos vertės dotacijų atveju;
d)jeigu paraiška susijusi su dotacija veiksmui, kurios vertė viršija 750 000 EUR, arba dotacija veiklai, kurios vertė viršija 100 000 EUR, pateikiama patvirtinto išorės auditoriaus parengta audito ataskaita, jei tokia ataskaita yra; ši ataskaita pateikiama visais atvejais, jeigu auditas būtinas pagal ES arba nacionalinės teisės aktus. Toje ataskaitoje patvirtinamos paskutinių finansinių metų sąskaitos. Visais kitais atvejais pareiškėjas pateikia savo įgaliotojo atstovo pasirašytą pareiškimą, kuriame patvirtinamas jo paskutinių finansinių metų sąskaitų patikimumas.
Pirma pastraipa taikoma tik pirmai paraiškai, kurią naudos gavėjas pateikė atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui per vienus finansinius metus.
Komisijos susitarimų su keliais naudos gavėjais atveju pirmoje pastraipoje nustatytos vertės ribos taikomos kiekvienam naudos gavėjui.
126 straipsnio 4 dalyje nurodytos partnerystės atveju, prieš pasirašant finansinės partnerystės pagrindų susitarimą, turi būti parengta dvejų paskutinių finansinių metų audito ataskaita, nurodyta pirmoje pastraipoje.
Atsižvelgdamas į savo atliktą rizikos vertinimą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali atleisti nuo pirmoje pastraipoje nurodytos pareigos švietimo ir mokymo įstaigas, o susitarimų su keliais naudos gavėjais atveju – naudos gavėjus, prisiėmusius solidariąją atsakomybę arba neturinčius jokios finansinės atsakomybės.
Pirma pastraipa netaikoma viešosioms įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms, nurodytoms 151 straipsnyje;
e)veiksmo arba darbo programos aprašymas ir biudžeto sąmata, kurioje, jei įmanoma:
i)užtikrintas pajamų ir išlaidų balansas ir
ii)nurodytos veiksmo arba darbo programos numatomos tinkamos finansuoti išlaidos.
Nukrypstant nuo i papunkčio, tinkamai pagrįstais atvejais biudžeto sąmatoje gali būti numatyti atidėjiniai nenumatytiems atvejams ar galimiems valiutos kursų pokyčiams padengti;
f)informacija apie tais pačiais finansiniais metais tam pačiam veiksmui ar veiksmo daliai arba savo veiklai gauto ar paprašyto Sąjungos finansavimo šaltinius ir sumas, taip pat bet kokį kitą tam pačiam veiksmui gautą ar paprašytą finansavimą.
2.Paraiška gali būti suskirstyta į kelias dalis, kurios gali būti pateikiamos skirtingais etapais pagal 193 straipsnio 2 dalį.
190 straipsnis
Tinkamumo kriterijai
1.Tinkamumo kriterijais nustatomos dalyvavimo kvietimo teikti pasiūlymus procedūroje sąlygos.
2.Bet kuris iš šių pareiškėjų gali dalyvauti kvietimo teikti pasiūlymus procedūroje:
a)juridiniai asmenys;
b)fiziniai asmenys, jei to reikalaujama atsižvelgiant į veiksmo pobūdį arba ypatumus, arba pareiškėjo tikslą;
c)subjektai, neturintys juridinio asmens statuso pagal taikytiną nacionalinę teisę, jeigu jų atstovai gali subjekto vardu prisiimti teisinius įsipareigojimus ir pateikia Sąjungos finansinių interesų apsaugos garantijas, lygiavertes juridinių asmenų teikiamoms garantijoms. Visų pirma pareiškėjas turi turėti finansinį ir veiklos pajėgumą, lygiavertį juridinio asmens finansiniam ir veiklos pajėgumui. Pareiškėjo atstovai įrodo, kad tos sąlygos yra įvykdytos.
3.Kvietime teikti pasiūlymus gali būti nustatyti papildomi tinkamumo kriterijai; šie kriterijai nustatomi tinkamai atsižvelgiant į veiksmo tikslus ir laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principų.
4.174 straipsnio 4 dalyje ir šiame straipsnyje Jungtinis tyrimų centras laikomas valstybėje narėje įsteigtu juridiniu asmeniu.
191 straipsnis
Atrankos kriterijai
1.Atrankos kriterijai turi būti tokie, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo pajėgumą įvykdyti siūlomą veiksmą arba darbo programą.
2.Pareiškėjas privalo turėti stabilius ir pakankamus finansavimo šaltinius, kad galėtų vykdyti savo veiklą laikotarpiu, kuriam skiriama dotacija, ir dalyvauti veiklą finansuojant (finansinis pajėgumas).
3.Pareiškėjas privalo turėti profesinę kompetenciją ir kvalifikacijas, kurių reikia siūlomam veiksmui arba darbo programai įvykdyti, jei pagrindiniame teisės akte konkrečiai nenustatyta kitaip (veiklos pajėgumas).
4.Finansinis ir veiklos pajėgumas tikrinamas visų pirma remiantis informacijos arba įrodomųjų dokumentų, nurodytų 189 straipsnyje, analize.
Jeigu kvietime teikti pasiūlymus nebuvo reikalaujama pateikti patvirtinamųjų dokumentų ir jeigu atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui kyla abejonių dėl pareiškėjo finansinio arba veiklos pajėgumo, jis paprašo pareiškėjo pateikti atitinkamus dokumentus.
Partnerystės atveju patikrinimas atliekamas laikantis 126 straipsnio 6 dalies.
5.Netikrinamas šių pareiškėjų finansinis pajėgumas:
a)fizinių asmenų, gaunančių švietimo paramą;
b)fizinių asmenų, kuriems labiausiai reikia paramos ir kurie gauna tiesioginę paramą;
c)viešųjų įstaigų;
d)tarptautinių organizacijų;
e)asmenų arba subjektų, kurie kreipiasi dėl palūkanų normos subsidijų ir garantinio mokesčio subsidijų, kai šių subsidijų tikslas – sustiprinti naudos gavėjo finansinį pajėgumą arba gauti pajamų.
6.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, remdamasis rizikos vertinimu, gali atleisti nuo pareigos tikrinti viešųjų įstaigų ar tarptautinių organizacijų veiklos pajėgumą.
192 straipsnis
Skyrimo kriterijai
Skyrimo kriterijai turi būti tokie, kad būtų galima:
a)įvertinti pateiktų pasiūlymų kokybę, atsižvelgiant į nustatytus tikslus ir prioritetus;
b)skirti dotacijas veiksmams arba darbo programoms, kuriais užtikrinamas kuo didesnis bendras Sąjungos finansavimo efektyvumas.
193 straipsnis
Vertinimo procedūra
1.Pasiūlymai vertinami remiantis iš anksto paskelbtais atrankos ir skyrimo kriterijais, siekiant nustatyti, kuriuos pasiūlymus galima finansuoti.
2.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, kai tinkama, padalija procesą į kelis procedūrinius etapus. Procesą reglamentuojančios taisyklės skelbiamos kvietime teikti pasiūlymus.
Pareiškėjams, kurių pasiūlymai atmetami bet kuriame etape, pranešama pagal 7 dalį.
Vykstant tai pačiai procedūrai nereikalaujama daugiau nei vieną kartą pateikti tų pačių dokumentų ir informacijos.
3.Vertinimo komitetas, nurodytas 145 straipsnyje, arba, kai tinkama, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali paprašyti pareiškėjo pateikti papildomos informacijos arba paaiškinti pateiktus patvirtinamuosius dokumentus pagal 146 straipsnį. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas tinkamai užregistruoja atvejus, kai procedūros metu buvo susisiekta su pareiškėjais.
4.Pabaigę savo darbą, vertinimo komiteto nariai pasirašo visų išnagrinėtų pasiūlymų protokolą, kuriame įvertinama jų kokybė ir įvardijami tie pasiūlymai, kuriems gali būti skirtas finansavimas.
Prireikus tame protokole išnagrinėti pasiūlymai išdėstomi pagal eilę, pateikiamos rekomendacijos dėl didžiausios skirtinos sumos ir galimo nereikšmingo dotacijos paraiškos patikslinimo.
Protokolas saugomas informacijai ateityje.
5.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti savo pasiūlymą atsižvelgiant į vertinimo komiteto rekomendacijas. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas tinkamai užregistruoja atvejus, kai procedūros metu buvo susisiekta su pareiškėjais.
6.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, remdamasis vertinimu, priima sprendimą, nurodydamas bent šią informaciją:
a)sprendimo objektą ir bendrą sumą;
b)konkursą laimėjusių pareiškėjų vardus, pavardes (pavadinimus), veiksmų pavadinimus, patvirtintas sumas ir tokio pasirinkimo priežastis, taip pat atvejus, kai pasirinkimas nesutampa su vertinimo komiteto nuomone;
c)visų pareiškėjų, kurių paraiškos atmestos, vardus, pavardes (pavadinimus) ir to atmetimo priežastis.
7.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas raštu praneša pareiškėjams apie sprendimą dėl jų paraiškos. Jeigu prašoma dotacija neskiriama, susijusi institucija nurodo paraiškos atmetimo priežastis. Pareiškėjams, kurių paraiška atmesta, apie jų paraiškos vertinimo rezultatus pranešama kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią informacija išsiųsta konkursą laimėjusiems pareiškėjams.
8.Dotacijų, skiriamų pagal 188 straipsnį, atveju taikomos šios nuostatos:
a)šio straipsnio 2 ir 4 dalys ir 145 straipsnis nėra privalomi;
b)atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali pateikti vertinimo ataskaitos ir sprendimo dėl skyrimo turinį viename dokumente ir jį pasirašyti.
194 straipsnis
Susitarimas dėl dotacijos
1.Dotacijos skiriamos remiantis rašytiniu susitarimu.
2.Susitarime dėl dotacijos pateikiama bent ši informacija:
a)veiksmo arba dotacijos veiklai atveju darbo programos aprašymas kartu su numatomų rezultatų aprašymu;
b)eurais išreikšta didžiausia Sąjungos finansavimo suma, veiksmo arba darbo programos biudžeto sąmata ir dotacijos forma;
c)ataskaitų teikimo ir mokėjimų taisyklės ir viešųjų pirkimų taisyklės, nustatytos 198 straipsnyje;
d)naudos gavėjo sutikimas vykdyti 124 straipsnyje nurodytas pareigas;
e)Sąjungos finansinės paramos matomumą reglamentuojančios nuostatos, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai viešas skelbimas nėra įmanomas ar tinkamas;
f)taikytina teisė, kuri yra Sąjungos teisė, prireikus papildyta nacionaline teise, kaip nurodyta susitarime dėl dotacijos. Į susitarimus, sudaromus su tarptautinėmis organizacijomis, gali būti įtraukiama nukrypti leidžianti nuostata;
g)kompetentingas teismas arba arbitražo teismas, kuriame būtų nagrinėjami ginčai.
3.Subjektų arba asmenų, kurie nėra valstybės, piniginės prievolės, atsirandančios įgyvendinant susitarimą dėl dotacijos, vykdomos pagal 98 straipsnio 2 dalį.
4.Susitarimų dėl dotacijų pakeitimų tikslas arba poveikis negali būti tokie pakeitimai, dėl kurių būtų suabejota sprendimu skirti dotaciją ar kurie prieštarautų vienodų sąlygų taikymo pareiškėjams principui.
4 SKYRIUS
Dotacijų naudojimas
195 straipsnis
Dotacijos suma ir audito išvadų taikymo išplėtimas
1.Dotacijos suma nelaikoma galutine, kol atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nepatvirtina galutinių ataskaitų ir, kai taikoma, sąskaitų, nedarydamas poveikio atitinkamos institucijos, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos arba Europos Audito Rūmų teisei atlikti vėlesnius auditus, patikrinimus ir tyrimus. 127 straipsnio 4 dalis taikoma net po to, kai dotacijos suma tampa galutine.
2.Jeigu atlikus kontrolę arba auditą nustatomi sisteminiai arba pasikartojantys pažeidimai, sukčiavimas arba pareigų nevykdymas, už kuriuos atsakingas naudos gavėjas ir kurie daro reikšmingą poveikį kelioms tam naudos gavėjui panašiomis sąlygomis skirtoms dotacijoms, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali sustabdyti susitarimo dėl dotacijos įgyvendinimą arba visų atitinkamų dotacijų mokėjimus arba prireikus nutraukti atitinkamus su tuo naudos gavėju sudarytus susitarimus dėl dotacijų, atsižvelgdamas į audito išvadų rimtumą.
Be to, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali sumažinti dotacijas, atsisakyti apmokėti netinkamas finansuoti išlaidas ir prireikus susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas, susijusias su visomis dotacijomis, kurioms poveikį padarė pirmoje pastraipoje nurodyti sisteminiai arba pasikartojantys pažeidimai, sukčiavimas arba pareigų nevykdymas ir kurios gali būti audituojamos, tikrinamos ir tiriamos pagal susijusius susitarimus dėl dotacijos.
3.Kai tik įmanoma ir praktiškai nesudėtinga, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, priėmęs naudos gavėjo pateiktas patikslintas ataskaitas ir finansines ataskaitas ir remdamasis kiekvienos susijusios dotacijos neteisėtai kaip tinkamomis finansuoti deklaruotomis išlaidomis, nustato sumažintinas arba susigrąžintinas sumas.
4.Jeigu kiekvienos susijusios dotacijos netinkamų finansuoti išlaidų tiksliai nustatyti neįmanoma arba praktiškai sudėtinga, sumažintinos arba susigrąžintinos sumos gali būti nustatytos ekstrapoliuojant dotacijoms, kurių atžvilgiu buvo įrodyti sisteminiai arba pasikartojantys pažeidimai, sukčiavimas arba pareigų nevykdymas, taikomą sumažinimo ar susigrąžinimo normą arba, jei nustatant sumažintinas arba susigrąžintinas sumas negali būti remiamasi netinkamomis finansuoti išlaidomis, sumažintinos arba susigrąžintinos sumos gali būti nustatytos laikantis proporcingumo principo. Prieš sumažinant arba susigrąžinant sumas naudos gavėjui suteikiama galimybė pasiūlyti tinkamai pagrįstą alternatyvų metodą arba normą.
196 straipsnis
Mokėjimo prašymų patvirtinamieji dokumentai
1.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato, kokie dokumentai turi būti pridėti prie mokėjimo prašymų.
2.Kiekvienos dotacijos atveju išankstinis finansavimas gali būti suskaidytas į kelias dalis pagal patikimo finansų valdymo principą. Prie kitos išankstinio finansavimo dalies prašymo pridedamas naudos gavėjo pareiškimas dėl ankstesnės išankstinio finansavimo dalies panaudojimo. Visa dalis sumokama tik tuo atveju, jeigu buvo panaudota bent 70 % visos ankstesnio išankstinio finansavimo sumos. Priešingu atveju dalis sumažinama dar nepanaudota suma tol, kol ta vertės riba pasiekiama.
3.Nedarydamas poveikio pareigai pateikti patvirtinamuosius dokumentus, naudos gavėjas garbingai patvirtina, kad mokėjimo prašymuose pateikta informacija yra išsami, patikima ir teisinga. Jis taip pat patvirtina, kad pagal susitarimą dėl dotacijos patirtos išlaidos yra tinkamos finansuoti ir kad mokėjimo prašymai yra pagrįsti tinkamais patvirtinamaisiais dokumentais, kurie gali būti patikrinti.
4.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali pareikalauti pateikti veiksmo arba darbo programos finansinių ataskaitų ir jas sudarančių pagrindinių sąskaitų sertifikatą, kuriuo pagrindžiami bet kokios sumos tarpiniai mokėjimai arba likučio išmokėjimas. Tokio sertifikato prašoma remiantis rizikos vertinimu, visų pirma atsižvelgiant į dotacijos sumą, mokėjimo sumą, naudos gavėjo pobūdį ir remiamos veiklos pobūdį.
Sertifikatą parengia patvirtintas išorės auditorius arba viešųjų įstaigų atveju kompetentingas ir nepriklausomas valstybės pareigūnas.
Šiame sertifikate, laikantis atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno patvirtintos metodikos ir remiantis tarptautinius standartus atitinkančiomis sutartomis procedūromis, patvirtinama, kad finansinėse ataskaitose naudos gavėjo deklaruotos išlaidos, kuriomis grindžiamas mokėjimo prašymas, yra realios, teisingai įtrauktos į apskaitą ir tinkamos finansuoti pagal susitarimą dėl dotacijos. Konkrečiais tinkamai pagrįstais atvejais atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali prašyti pagal tarptautinius standartus parengto sertifikato nuomonės ar kitu pavidalu.
5.Remdamasis rizikos vertinimu, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali prašyti bet kurį mokėjimą pagrįsti atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno patvirtintos nepriklausomos trečiosios šalies parengta veiklos patikrinimo ataskaita. Patikrinimo ataskaitoje nurodoma, kad veikla patikrinta pagal atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno patvirtintą metodiką ir ar veiksmas arba darbo programa buvo faktiškai įgyvendinti pagal susitarime dėl dotacijos nustatytas sąlygas.
197 straipsnis
Finansinė parama trečiosioms šalims
Jeigu veiksmui arba darbo programai įgyvendinti reikia teikti finansinę paramą trečiosioms šalims, naudos gavėjas gali teikti tokią finansinę paramą, jeigu tokios paramos teikimo sąlygos yra griežtai nustatytos naudos gavėjo ir Komisijos sudarytame susitarime dėl dotacijos, kad naudos gavėjas negalėtų veikti savo nuožiūra.
Galimybė veikti savo nuožiūra laikoma apribota, jei susitarime dėl dotacijos nustatyta:
a)didžiausia finansinės paramos suma, kuri gali būti išmokėta trečiajai šaliai ir kuri neviršija 60 000 EUR, ir tikslios sumos nustatymo kriterijai. Ši vertės riba gali būti viršyta, jeigu kitaip būtų neįmanoma arba pernelyg sunku pasiekti veiksmų tikslus;
b)skirtingos veiklos rūšys, kurioms gali būti skirta tokia finansinė parama, remiantis nustatytu sąrašu;
c)asmenų, kurie gali gauti tokią finansinę paramą, arba tokių asmenų kategorijų ir tokios paramos skyrimo kriterijų apibrėžtis.
198 straipsnis
Įgyvendinimo sutartys
1.Nedarant poveikio direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES taikymui, kai veiksmui ar darbo programai įgyvendinti reikia skirti viešojo pirkimo sutartį, naudos gavėjas ją gali skirti laikydamasis savo įprastinės pirkimo tvarkos, jeigu sutartis skiriama ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiam arba, kai tinkama, mažiausią kainą pasiūliusiam dalyviui, ir vengdamas interesų konflikto.
2.Jeigu veiksmui ar darbo programai įgyvendinti reikia sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kurios vertė yra didesnė kaip 60 000 EUR, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas tinkamai pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad, be 1 dalyje nustatytų taisyklių, naudos gavėjas laikytųsi specialių taisyklių.
Tos specialios taisyklės yra grindžiamos šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis ir yra proporcingos atitinkamų sutarčių vertei, Sąjungos įnašo santykiniam dydžiui, palyginti su visomis veiksmo įgyvendinimo išlaidomis, ir rizikai. Tokios specialios taisyklės įtraukiamos į susitarimą dėl dotacijos.
IX ANTRAŠTINĖ DALIS
APDOVANOJIMAI
199 straipsnis
Bendrosios taisyklės
1.Apdovanojimams taikomi skaidrumo ir vienodų sąlygų taikymo principai ir jais skatinama siekti Sąjungos politikos tikslų.
2.Apdovanojimai negali būti teikiami tiesiogiai be konkurso.
Konkursai dėl apdovanojimų, kurių vieneto vertė yra 1 000 000 EUR ar daugiau, gali būti skelbiami, tik jei tie apdovanojimai yra paminėti 108 straipsnyje nurodytame finansavimo sprendime ir tik informaciją apie tokius apdovanojimus pateikus Europos Parlamentui.
3.Apdovanojimo suma nesiejama su laimėtojo patirtomis išlaidomis.
4.Jeigu veiksmui arba darbo programai įgyvendinti būtina, kad Sąjungos dotacijos gavėjas suteiktų apdovanojimus trečiosioms šalims, jis gali tokius apdovanojimus suteikti, jeigu tinkamumo ir skyrimo kriterijai, apdovanojimų suma ir jų išmokėjimo tvarka nustatyti naudos gavėjo ir Komisijos sudarytame susitarime dėl dotacijos, nenumatant galimybės veikti savo nuožiūra.
200 straipsnis
Konkurso taisyklės, skyrimas ir skelbimas
1.Konkursų taisyklėse:
a)nustatomi tinkamumo kriterijai;
b)prireikus nustatoma pareiškėjų registracijos ir paraiškų pateikimo tvarka ir galutinis terminas;
c)nustatomi draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai;
d)numatoma, kad ieškinio, susijusio su veikla, vykdoma pagal konkurso sąlygas, atveju atsako tik pareiškėjas;
e)numatoma, kad konkurso laimėtojai sutinka vykdyti 124 straipsnyje nurodytas pareigas ir viešinimo įpareigojimus, nurodytus konkurso taisyklėse;
f)nurodoma, kad konkursui taikoma Sąjungos teisė, kuri prireikus papildoma konkurso taisyklėse nurodyta nacionaline teise;
g)nurodomas kompetentingas teismas arba arbitražo teismas, kuriame būtų nagrinėjami ginčai;
h)išdėstomi skyrimo kriterijai, pagal kuriuos galima įvertinti paraiškų kokybę atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir numatomus rezultatus ir objektyviai nustatyti laimėjusias paraiškas;
i)nurodoma apdovanojimo ar apdovanojimų suma;
j)nustatoma laimėtojams skirtų apdovanojimų išmokėjimo tvarka.
Taikant pirmos pastraipos a punktą, Sąjungos dotacijų gavėjai laikomi atitinkančiais tinkamumo kriterijus, nebent konkurso taisyklėse būtų nustatyta kitaip.
Taikant pirmos pastraipos f punktą, tarptautinių organizacijų dalyvavimo atveju gali būti taikoma nukrypti leidžianti nuostata.
187 straipsnio 3 dalis mutatis mutandis taikoma konkursų skelbimui.
2.Konkursų taisyklėse gali būti nustatytos konkurso atšaukimo sąlygos, visų pirma jeigu negalima pasiekti jo tikslų.
3.Apdovanojimus skiria atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, 145 straipsnyje nurodytam vertinimo komitetui atlikus vertinimą.
193 straipsnio 6 dalis mutatis mutandis taikoma sprendimui dėl skyrimo.
4.Pareiškėjams apie jų paraiškos vertinimo rezultatus pranešama kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią leidimus suteikiantis pareigūnas priėmė sprendimą dėl skyrimo.
Apie sprendimą skirti apdovanojimą pranešama konkursą laimėjusiam pareiškėjui ir tas sprendimas yra laikomas teisiniu įsipareigojimu.
5.Visi finansiniais metais skirti apdovanojimai skelbiami pagal 36 straipsnio 1–4 dalis.
Paskelbus informaciją, Europos Parlamento ir Tarybos prašymu Komisija jiems siunčia ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:
a)pareiškėjų skaičius praėjusiais metais;
b)kiekvieno konkurso pareiškėjų skaičius ir laimėjusių paraiškų procentinė dalis;
c)praėjusiais metais vertinimo komitetuose dalyvavusių ekspertų sąrašas ir nuoroda į jų atrankos procedūrą.
X ANTRAŠTINĖ DALIS
FINANSINĖS PRIEMONĖS, BIUDŽETO GARANTIJOS IR FINANSINĖ PARAMA
1 SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
201 straipsnis
Taikymo sritis ir įgyvendinimas
1.Sąjunga gali nustatyti finansines priemones arba teikti biudžeto garantijas arba finansinę paramą iš bendrojo biudžeto, priimdama pagrindinį teisės aktą.
2.Valstybės narės gali skirti įnašą į Sąjungos finansines priemones, biudžeto garantijas arba finansinę paramą. Kitos trečiosios šalys taip pat gali skirti įnašą, jei tai leidžiama pagrindiniu teisės aktu.
3.Jeigu finansinės priemonės įgyvendinamos pagal pasidalijamojo vykdymo su valstybėmis narėmis principą, nedarant poveikio 208 straipsnio 2 dalies antrai pastraipai, taikomos konkretiems sektoriams taikomos taisyklės.
4.Jeigu finansinės priemonės įgyvendinamos arba biudžeto garantijos teikiamos netiesiogiai, Komisija sudaro susitarimus su 61 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii, v ir vi papunkčiuose nurodytais subjektais. Šie subjektai gali savo atsakomybe sudaryti susitarimus su finansų tarpininkais, atrinktais pagal Komisijos procedūroms lygiavertes procedūras. Jie į tuos susitarimus perkelia 150 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Jeigu trečiosios šalys skiria įnašą į finansines priemones arba biudžeto garantijas pagal 2 dalį, pagrindiniame teisės akte gali būti numatyta paskirti tinkamumo kriterijus atitinkančius įgyvendinimo subjektus arba garantijos šalis iš atitinkamų šalių.
202 straipsnis
Finansinėms priemonėms ir biudžeto garantijoms taikytini principai ir sąlygos
1.Finansinės priemonės arba biudžeto garantijos atitinka šiuos kriterijus:
a)jomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos ir proporcingai teikiama parama tik tiems galutiniams gavėjams, kurie laikomi potencialiai ekonomiškai perspektyviais Sąjungos finansinės paramos teikimo metu;
b)jomis siekiama papildomumo, vengiant pakeisti galimą kitų viešų arba rinkos šaltinių paramą;
c)jomis užtikrinama, kad nebūtų iškraipyta konkurencija vidaus rinkoje ir būtų laikomasi valstybės pagalbos taisyklių;
d)jomis užtikrinamas sverto arba didinamasis poveikis, sutelkiant už Sąjungos įnašą arba garantiją didesnes pasaulines investicijas. Sverto ir didinamojo poveikio tikslinis vertės intervalas grindžiamas atitinkamos finansinės priemonės arba biudžeto garantijos ex ante vertinimu;
e)jomis užtikrinama, kad įgyvendinimo subjektai arba garantijos šalys, dalyvaujantys įgyvendinimo procese, taip pat būtų suinteresuoti siekti atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytų politikos tikslų, įtraukiant, pvz., bendro investavimo nuostatas, rizikos pasidalijimo reikalavimus ar finansines paskatas, taip pat vengiant interesų konflikto su kita subjektų arba garantijos šalių vykdoma veikla;
f)jomis užtikrinama, kad Sąjungos atlygis atitiktų rizikos pasidalijimą tarp dalyvaujančių finansų subjektų ir politikos priemonės arba biudžeto garantijos politikos tikslus;
g)jomis numatoma, kad įgyvendinimo subjektų arba garantijos šalių, dalyvaujančių įgyvendinimo procese, atlygis būtų pagrįstas veiklos rezultatais. Veiklos rezultatais grindžiamas užmokestis apima administracinį užmokestį, kuriuo subjektui arba garantijos šaliai atlyginama už darbą, atliktą įgyvendinant finansinę priemonę arba teikiant biudžeto garantiją, ir prireikus su politika susijusias paskatas, skirtas politikos tikslams pasiekti arba finansinės priemonės arba biudžeto garantijos finansiniams rezultatams pagerinti. Gali būti kompensuojamos išimtinės išlaidos;
h)jos pagrįstos ex ante vertinimais, atliekamais atskirai arba kaip programos dalis, pagal 32 straipsnį. Ex ante vertinime pateikiami paaiškinimai dėl to, kodėl pasirinkta tos rūšies finansinė operacija, atsižvelgiant į siekiamus politikos tikslus, susijusią finansinę riziką ir sutaupomas Sąjungos biudžeto lėšas.
2.Jeigu nenustatyta kitaip pagrindiniame teisės akte, vidaus asignuotosios įplaukos pagal 20 straipsnio 3 dalies i punktą atitinka šiuos principus:
a)jos naudojamos tai pačiai finansinei priemonei arba biudžeto garantijai visu operacijos įgyvendinimo laikotarpiu, nedarant poveikio 208 straipsnio 5 daliai;
b)pasibaigus finansinės priemonės įgyvendinimo arba biudžeto garantijos teikimo laikotarpiui, bet kokia likutinė iš Sąjungos biudžeto skirta suma grąžinama į biudžetą;
c)nepažeidžiant b punkto, į likutinę asignuotųjų įplaukų sumą, patvirtintą pagrindiniu teisės aktu, kurį ketinama panaikinti arba kuris nustoja galioti, gali būti atsižvelgiama nustatant kitos finansinės priemonės išteklių sumą jos pagrindiniame teisės akte;
d)į jas atsižvelgiama metiniame biudžete nustatant finansinei priemonei arba biudžeto garantijai skiriamus asignavimus.
Įplaukos, skirtos finansinei priemonei arba biudžeto garantijai, gali būti perkeltos kitai finansinei priemonei arba biudžeto garantijai, priimant pagrindinį teisės aktą.
3.Už finansinę priemonę, biudžeto garantiją arba finansinę paramą atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas parengia sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio finansinę ataskaitą pagal 232 straipsnį, atitinkančią apskaitos taisykles, nurodytas XIII antraštinėje dalyje, ir tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus (TVSAS).
Netiesiogiai įgyvendinamų finansinių priemonių ir netiesiogiai teikiamų biudžeto garantijų atveju atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio neaudituotas finansines ataskaitas, parengtas vadovaujantis 79 straipsnyje nurodytomis apskaitos taisyklėmis ir TVSAS, taip pat visą informaciją, kuri reikalinga finansinėms ataskaitoms parengti pagal 80 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii, v ir vi papunkčiuose nurodyti subjektai pateiktų iki kitų metų vasario 15 d., o audituotas finansines ataskaitas – iki kitų metų gegužės 15 d.
203 straipsnis
Sąjungos finansinis įsipareigojimas
1.Sąjungos finansinis įsipareigojimas jokiu atveju neviršija:
a)finansinių priemonių atveju: už jas prisiimto atitinkamo biudžetinio įsipareigojimo sumos;
b)biudžeto garantijų atveju: leistinos biudžeto garantijos sumos, nustatytos pagrindiniame teisės akte;
c)finansinės paramos atveju: pagrindiniame teisės akte nustatytos didžiausios paskolos sumos ir atitinkamų palūkanų, dėl kurių Komisija yra įgaliota sudaryti paskolos finansavimo sutartį.
2.Dėl biudžeto garantijų ir finansinės paramos gali atsirasti Sąjungos neapibrėžtasis įsipareigojimas, viršijantis finansinį turtą, skirtą Sąjungos finansiniam įsipareigojimui padengti.
3.Neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsirandančių dėl Sąjungos biudžeto lėšomis dengiamų biudžeto garantijų arba finansinės paramos, tvarumo metinis vertinimas, nustatytas 39 straipsnio 5 dalies j punkte, atliekamas laikantis Daugiametės finansinės programos reglamente, nurodytame SESV 312 straipsnio 2 dalyje, nustatytų ribų ir viršutinės metinių mokėjimų asignavimų ribos, nustatytos Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos 3 straipsnio 1 dalyje.
204 straipsnis
Finansinių įsipareigojimų atidėjiniai
1.Biudžeto garantijų ir finansinės paramos trečiosioms šalims atveju pagrindiniame teisės akte nustatoma atidėjinių norma, išreikšta patvirtinto finansinio įsipareigojimo sumos procentine dalimi.
Pagrindiniame teisės akte numatoma tikslinti atidėjinių normą ne rečiau kaip kas trejus metus.
2.Atidėjinių norma nustatoma vadovaujantis finansinės rizikos, susijusios su biudžeto garantija arba finansine parama trečiosioms šalims, kokybiniu ir kiekybiniu vertinimu, Komisijos atliktu laikantis atsargumo principo, pagal kurį turtas ir pelnas negali būti pervertintas, o įsipareigojimai ir nuostoliai – nuvertinti.
3.Finansinių priemonių atveju prireikus sudaromas atidėjinys, skirtas reaguoti į būsimus mokėjimus, susijusius su tos finansinės priemonės biudžetiniu įsipareigojimu.
4.Atidėjiniai sudaromi iš šių išteklių:
a)įnašų iš Sąjungos bendrojo biudžeto;
b)investuotų išteklių grąžos;
c)sumų, išieškotų iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų pagal susitarime dėl garantijos arba paskolos nustatytą išieškojimo procedūrą;
d)pajamų ir bet kokių kitų įmokų, kurias Sąjunga gavo pagal susitarimą dėl garantijos arba paskolos;
e)kai taikoma, valstybių narių ir trečiųjų šalių piniginių įnašų pagal 201 straipsnio 2 dalį.
5.Atidėjiniai naudojami:
a)reikalavimams išmokėti biudžeto garantijos sumą įvykdyti;
b)mokėjimo įsipareigojimams, susijusiems su finansinės priemonės biudžetiniu įsipareigojimu, įvykdyti;
c)finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su lėšų pasiskolinimu pagal 213 straipsnio 1 dalį, įvykdyti;
d)kai taikoma, kitoms išlaidoms, susijusioms su finansinių priemonių įgyvendinimu, biudžeto garantijų ir finansinės paramos trečiosioms šalims teikimu, apmokėti.
6.Bendra įnašų, nurodytų 3 dalies a punkte, suma neviršija sumos, nurodytos 211 straipsnio 1 dalies a punkte.
7.Jeigu biudžeto garantijos atidėjiniai viršija 1 dalyje nurodytą atidėjinių sumą, laikantis pagrindiniame teisės akte nustatyto tinkamumo finansuoti laikotarpio ir nedarant poveikio 206 straipsnio 3 daliai, biudžeto garantijos pradinei sumai atkurti naudojami 3 dalies b, c ir d punktuose nurodyti su ta garantija susiję ištekliai.
8.Komisija nedelsdama apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai ir gali pasiūlyti patvirtinti tinkamas papildymo priemones arba padidinti atidėjinių normą, jeigu:
a)įvykdžius reikalavimus išmokėti biudžeto garantijos sumą tos biudžeto garantijos atidėjiniai nesiekia 30 % 1 dalyje nustatytos atidėjinių normos arba, remiantis Komisijos rizikos vertinimu, jie gali nesiekti tos normos per vienų metų laikotarpį;
b)šalis, kuriai Sąjunga suteikė finansinę paramą, negrąžina skolos iki skolininko įsipareigojimų įvykdymo termino.
205 straipsnis
Bendras atidėjinių fondas
1.Atidėjiniai, sudaryti su finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis arba finansine parama susijusiems finansiniams įsipareigojimams vykdyti, laikomi bendrame atidėjinių fonde, kurio veiklą tiesiogiai vykdo Komisija.
2.Bendras išteklių investavimo pelnas arba nuostoliai proporcingai paskirstomi atitinkamoms finansinėms priemonėms, biudžeto garantijoms arba finansinei paramai.
Komisija, laikydamasi prudencinių taisyklių ir atsižvelgdama į finansinių priemonių, biudžeto garantijų arba finansinės paramos leidimus suteikiančių pareigūnų teikiamus mokėjimo planus, užtikrina minimalią pinigais ir pinigų ekvivalentais išreikštą fondo lėšų sumą.
Komisija, norėdama atlikti mokėjimus iš fondo lėšų, gali sudaryti atpirkimo sandorius, įkeisdama bendro atidėjinių fondo turtą, jeigu pagrįstai tikimasi, kad ši procedūra bus naudingesnė Sąjungos biudžetui nei turto pardavimas iki mokėjimo prašymo galutinio termino. Su mokėjimu susijusiuose atpirkimo sandoriuose nustatytas refinansavimo laikotarpis turi būti apribotas iki būtino minimumo, siekiant kuo labiau sumažinti biudžeto nuostolį.
3.Pagal 76 straipsnio pirmos pastraipos d punktą ir 83 straipsnio 1 ir 2 dalis apskaitos pareigūnas nustato procedūras, kurios taikytinos su bendru atidėjinių fondu susijusioms įplaukų bei išlaidų operacijoms ir turtui bei įsipareigojimams.
206 straipsnis
Veiksminga atidėjinių norma
1.Biudžeto garantijų ir finansinės paramos trečiosioms šalims atidėjiniai, esantys bendrame atidėjinių fonde, grindžiami veiksminga atidėjinių norma. Šia norma užtikrinama apsauga nuo Sąjungos finansinių įsipareigojimų, lygiavertė apsaugai, kuri būtų užtikrinta atitinkamomis atidėjinių normomis tuo atveju, jei ištekliai būtų laikomi ir valdomi atskirai.
Taikant 2 ir 3 dalis atitinkamos atidėjinių normos tikslinamos atsižvelgiant į veiksmingą atidėjinių normą.
2.Komisija kasmet apskaičiuoja veiksmingą atidėjinių normą, atsižvelgdama, kai taikoma, į atidėjinio sudarymo pirminį etapą pagal 204 straipsnio 1 dalį. Ja remiamasi apskaičiuojant iš Sąjungos bendrojo biudžeto mokamus įnašus pagal 204 straipsnio 4 dalies a punktą.
3.Apskaičiavus metinę veiksmingą atidėjinių normą pagal 39 straipsnio 5 dalies h punktą, vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą atliekami šie perkėlimai:
a)bet koks biudžeto garantijos arba finansinės paramos trečiajai šaliai atidėjinių perteklius perkeliamas kitoms biudžeto garantijoms arba finansinei paramai trečiosioms šalims, kurioms skirtų atidėjinių nepakanka;
b)bet koks fondo bendrojo likučio perteklius perkeliamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą;
c)bet koks fondo papildymas atliekamas metinėmis įmokomis per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, nedarant poveikio 204 straipsnio 7 daliai.
4.Komisija, pasikonsultavusi su apskaitos pareigūnu, nustato veiksmingos atidėjinių normos nustatymui ir turto valdymui taikytinas gaires, laikydamasi tinkamų prudencinių taisyklių ir į jų taikymo sritį neįtraukdama spekuliavimo tikslais sudaromų išvestinių sandorių.
Kas trejus metus atliekamas nepriklausomas gairių tinkamumo vertinimas.
207 straipsnis
Metinių ataskaitų teikimas
Komisija kasmet pateikia finansinių priemonių, biudžeto garantijų, finansinės paramos, neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir bendro atidėjinių fondo ataskaitas pagal 242 straipsnį.
2 SKYRIUS
Specialiosios nuostatos
1 skirsnis
Finansinės priemonės
208 straipsnis
Taisyklės ir įgyvendinimas
1.Nepaisant 201 straipsnio 1 dalies, finansinės priemonės tinkamai pagrįstais atvejais gali būti nustatytos nesuteikus leidimo priimant pagrindinį teisės aktą, jei tokios priemonės yra įtrauktos į biudžetą pagal 50 straipsnio 1 dalies e punktą.
2.Jeigu viename susitarime finansinės priemonės derinamos su papildoma parama iš Sąjungos biudžeto, įskaitant dotacijas, ši antraštinė dalis taikoma visai priemonei. Ataskaitos teikiamos laikantis 242 straipsnio.
Jeigu finansinė priemonė nustatoma siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 39 straipsnį kartu su Sąjungos biudžeto garantija, ši antraštinė dalis taikoma, išskyrus 201 straipsnio 1 dalį. Ji įgyvendinama pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą.
3.Komisija užtikrina suderintą finansinių priemonių valdymą, visų pirma apskaitos, ataskaitų teikimo, stebėsenos ir finansinės rizikos valdymo srityse.
4.Jeigu Sąjunga dalyvauja įgyvendinant finansinę priemonę kaip mažumos suinteresuotasis subjektas, Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi šios antraštinės dalies nuostatų, pagal proporcingumo principą, remdamasi Sąjungos dalyvavimo įgyvendinant priemonę mastu ir verte. Nepaisant to, kas išdėstyta, Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi 124 straipsnio.
5.Jeigu Europos Parlamentas arba Taryba mano, kad finansine priemone nebuvo veiksmingai pasiekti jos tikslai, jie gali prašyti, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl peržiūrėto pagrindinio teisės akto, kuriuo siekiama panaikinti priemonę. Jeigu finansinė priemonė panaikinama, bet kokia nauja tai priemonei pagal 202 straipsnio 2 dalį grąžinta suma laikoma bendrosiomis įplaukomis ir grąžinama į biudžetą.
6.Finansinių priemonių arba į priemonę įtrauktų finansinių priemonių grupės tikslas ir, kai taikoma, jų specialus teisinis statusas ir registracijos vieta skelbiami Komisijos svetainėje.
7.Subjektai, įgyvendinantys finansines priemones, gali pagal 82 straipsnio 3 dalį atidaryti patikos sąskaitas Sąjungos vardu. Šie subjektai siunčia atitinkamų sąskaitų ataskaitas atsakingai Komisijos tarnybai. Mokėjimus į patikos sąskaitas atlieka Komisija, remdamasi mokėjimo prašymais, kurie tinkamai pagrįsti mokėjimų planu, ir atsižvelgdama į patikos sąskaitų likutį ir būtinybę išvengti perteklinių likučių šiose sąskaitose.
209 straipsnis
Komisijos tiesiogiai įgyvendinamos finansinės priemonės
1.Finansinės priemonės gali būti įgyvendinamos tiesiogiai pagal 61 straipsnio 1 dalies a punktą naudojant bet kurią iš šių priemonių:
a)specialios paskirties investavimo subjektą, kurio veikloje Komisija dalyvauja kartu su kitais viešaisiais ar privačiaisiais investuotojais, siekdama padidinti Sąjungos įnašo sverto poveikį;
b)paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ir kitas rizikos pasidalijimo priemones, išskyrus investicijas į specialios paskirties investavimo subjektus, galutiniams gavėjams teikiamas tiesiogiai arba per finansų tarpininkus.
2.A punkte nurodyti specialios paskirties investavimo subjektai steigiami pagal valstybės narės teisės aktus. Išorės veiksmų srityje jie taip pat gali būti steigiami pagal valstybe nare nesančios šalies teisės aktus. Pagal įstatymą ar sutartį įpareigojama, kad tokių subjektų valdytojai veiktų kaip profesionalūs valdytojai stropiai ir sąžiningai.
3.2 dalyje nurodyti specialios paskirties investavimo subjektų valdytojai ir finansų tarpininkai ar finansinių priemonių galutiniai gavėjai atrenkami tinkamai atsižvelgiant į įgyvendintinos finansinės priemonės pobūdį, atitinkamų subjektų patirtį, veiklos ir finansinį pajėgumą ir galutinių gavėjų projektų ekonominį perspektyvumą. Pasirinkimas turi būti skaidrus, pagrįstas objektyviomis priežastimis ir nekelti interesų konflikto.
210 straipsnis
Įnašų pagal pasidalijamojo vykdymo principą tvarkymas
1.Įnašai į finansines priemones, nustatytas pagal šį skirsnį, skiriami iš lėšų, kurioms taikomas pasidalijamojo vykdymo principas, registruojami atskirai.
2.Įnašai iš lėšų, naudojamų pagal pasidalijamojo vykdymo principą, pervedami į atskiras sąskaitas ir naudojami, atsižvelgiant į atitinkamų lėšų tikslus, veiksmams ir galutiniams gavėjams finansuoti pagal programą ar programas, iš kurių lėšų skiriami įnašai.
3.Įnašams į finansines priemones, nustatytas pagal šį skirsnį, skiriamiems iš lėšų, kurioms taikomas pasidalijamojo vykdymo principas, taikomos konkretiems sektoriams taikomos taisyklės. Nepaisant to, kas išdėstyta, vadovaujančiosios institucijos, prieš skirdamos įnašą į esamą finansinę priemonę, gali pasitikėti esamu ex ante vertinimu, atliktu pagal 202 straipsnio 1 dalies h punktą.
2 skirsnis
Biudžeto garantijos
211 straipsnis
Biudžeto garantijų taisyklės
1.Pagrindiniame teisės akte nustatoma:
a)biudžeto garantijos suma, kuri niekada negali būti viršijama, nedarant poveikio 201 straipsnio 2 daliai;
b)operacijų rūšys, kurioms taikoma biudžeto garantija.
2.Valstybių narių įnašai į biudžeto garantijas pagal 201 straipsnio 2 dalį gali būti skiriami garantijų arba pinigų forma.
Suma, viršijanti 1 dalies a punkte nurodytą sumą, teikiama Sąjungos vardu. Įnašus skiriančios valstybės narės arba trečiosios šalys mokėjimus pagal reikalavimus išmokėti garantijos sumą prireikus atlieka pari passu sąlygomis. Komisija pasirašo susitarimą su įnašų teikėjais, į kurį visų pirma įtraukiamos nuostatos dėl mokėjimo sąlygų.
212 straipsnis
Biudžeto garantijų įgyvendinimas
1.Biudžeto garantijos yra neatšaukiamos, besąlyginės ir apmokamos pagal pareikalavimą tinkamų operacijų rūšių atžvilgiu.
2.Biudžeto garantijos teikiamos pagal 61 straipsnio 1 dalies c punktą arba išimtiniais atvejais pagal 61 straipsnio 1 dalies a punktą.
3.Biudžeto garantija gali būti teikiama tik toms finansavimo ir investavimo operacijoms, kurios atitinka 202 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nustatytas sąlygas.
4.Garantijos šalys prisideda prie operacijų, kurioms taikoma biudžeto garantija, vykdymo savo lėšomis.
5.Komisija su garantijos šalimi sudaro susitarimą dėl garantijos. Biudžeto garantija suteikiama įsigaliojus susitarimui dėl garantijos.
6.Garantijos šalis kasmet Komisijai pateikia:
a)rizikos įvertinimą ir informaciją apie operacijų, kurioms taikoma biudžeto garantija, reitingus ir tikėtiną įsipareigojimų nevykdymą;
b)neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, tenkančius Sąjungai dėl biudžeto garantijos, suskirstytus pagal atskiras operacijas ir nustatytus laikantis Sąjungos apskaitos taisyklių, nurodytų 79 straipsnyje, arba tarptautiniu mastu pripažintų viešojo sektoriaus standartų;
c)bendrą pelną arba nuostolius, atsirandančius dėl operacijų, kurioms taikoma biudžeto garantija.
3 skirsnis
Finansinė parama
213 straipsnis
Taisyklės ir įgyvendinimas
1.Sąjungos finansinė parama valstybėms narėms arba trečiosioms šalims teikiama kaip paskola arba kredito linija, arba bet kokia kita priemonė, laikoma tinkama paramos veiksmingumui užtikrinti. Šiuo tikslu atitinkamu pagrindiniu teisės aktu Komisija įgaliojama pasiskolinti reikalingas lėšas Sąjungos vardu kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų.
2.Vykdydama skolinimosi ir skolinimo operacijas, Sąjunga nesprendžia su terminų pasikeitimu susijusių klausimų ir nepatiria jokios palūkanų normos rizikos ar kokios nors kitos komercinės rizikos.
3.Finansinė parama teikiama eurais, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus.
4.Finansinę paramą tiesiogiai įgyvendina Komisija.
5.Komisija sudaro susitarimą su šalimi gavėja, į kurį įtraukiamos nuostatos, kuriomis:
a)užtikrinama, kad šalis gavėja reguliariai tikrintų, ar tinkamai panaudotas suteiktas finansavimas, imtųsi tinkamų pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos priemonių ir prireikus imtųsi teisinių veiksmų neteisėtai pasisavintoms lėšoms, suteiktoms pagal Sąjungos finansinės paramos priemonę, išieškoti;
b)užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga;
c)Komisijai, OLAF ir Audito Rūmams aiškiai suteikiami įgaliojimai pasinaudoti savo teisėmis, kaip numatyta 124 straipsnyje;
d)užtikrinama, kad nustačius, jog valdydama Sąjungos finansinę paramą šalis gavėja sukčiavo, ėmėsi korupcinių veiksmų arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, darančios neigiamą poveikį Sąjungos finansiniams interesams, Sąjunga turėtų teisę anksčiau laiko susigrąžinti paskolą;
e)užtikrinama, kad visas Sąjungos patirtas išlaidas, susijusias su finansine parama, apmokėtų šalis gavėja.
6.Jeigu įmanoma, Komisija išmoka paskolų sumas dalimis, jeigu įvykdytos finansinės paramos teikimo sąlygos. Jeigu tos sąlygos neįvykdytos, Komisija laikinai sustabdo arba atšaukia finansinės paramos išmokas.
7.Gautos, tačiau dar neišmokėtos lėšos gali būti naudojamos tik vienam tikslui – teikti finansinę paramą atitinkamai šaliai gavėjai. Pagal 83 straipsnio 1 ir 2 dalis apskaitos pareigūnas nustato lėšų saugojimo procedūras.
XI ANTRAŠTINĖ DALIS
ĮNAŠAI EUROPOS POLITINĖMS PARTIJOMS
214 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1.Šiame reglamente Europos politinės partijos – subjektai, registruoti kaip Europos politinės partijos vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014.
2.Tiesioginiai finansiniai įnašai iš biudžeto Europos politinėms partijoms gali būti skiriami atsižvelgiant į jų įnašą formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių politinę valią laikantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014.
215 straipsnis
Principai
1.Įnašai naudojami tik su Europos politinių partijų tikslais tiesiogiai susijusių veiklos išlaidų procentinei daliai, nustatytai Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 17 straipsnio 4 dalyje, kompensuoti, kaip nurodyta to reglamento 17 straipsnio 5 dalyje ir 21 straipsnyje.
2.Įnašai gali būti naudojami išlaidoms, susijusioms su Europos politinių partijų sudarytomis sutartimis, kompensuoti su sąlyga, kad skiriant sutartis nebuvo interesų konfliktų.
3.Įnašai nenaudojami siekiant tiesiogiai arba netiesiogiai suteikti bet kokį asmeninį pranašumą pinigais arba natūra jokiam atskiram Europos politinės partijos nariui arba jos darbuotojui. Įnašai nenaudojami trečiųjų šalių, ypač Europos arba nacionalinio lygmens nacionalinių politinių partijų arba politinių fondų, veiklai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti, nesvarbu, ar jie būtų skiriami dotacijų, dovanų, paskolų ar bet kokių kitų panašių susitarimų forma. Įnašai nenaudojami tikslams, kuriems taikomas draudimas pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 22 straipsnį.
4.Įnašams taikomi skaidrumo ir vienodų sąlygų taikymo principai, vadovaujantis Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 nustatytais kriterijais.
5.Įnašus kasmet skiria Europos Parlamentas, o informacija apie juos skelbiama vadovaujantis šio reglamento 36 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 32 straipsnio 1 dalimi.
6.Įnašus gaunančios Europos politinės partijos tiesiogiai ar netiesiogiai negauna kito finansavimo iš biudžeto. Visų pirma draudžiama priimti dovanojamą turtą iš Europos Parlamento frakcijų biudžetų. Jokiomis aplinkybėmis tos pačios išlaidos du kartus iš biudžeto negali būti finansuojamos.
7.Jeigu Europos politinio fondo, kaip apibrėžta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014, finansinių metų, kuriems jis gavo dotaciją veiklai, pabaigoje pajamos viršija išlaidas, tai to perviršio dalis, ne didesnė nei 25 % visų tų metų pajamų, gali būti perkelta į kitus metus su sąlyga, kad ji bus panaudota iki tų kitų metų pirmo ketvirčio pabaigos.
216 straipsnis
Biudžeto aspektai
Įnašai mokami iš Europos Parlamento biudžeto skirsnio. Nepriklausomoms išorės audito įstaigoms ar ekspertams, nurodytiems Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 23 straipsnyje, numatyti asignavimai skiriami tiesiogiai iš Europos Parlamento biudžeto.
217 straipsnis
Kvietimas teikti paraiškas dėl įnašų
1.Įnašai skiriami kasmet skelbiant kvietimą teikti paraiškas dėl įnašų bent Europos Parlamento svetainėje.
2.Europos politinei partijai gali būti skiriama tik po vieną įnašą per metus.
3.Europos politinė partija gali gauti įnašą tik tuo atveju, jeigu ji pateikia paraišką dėl finansavimo laikydamasi kvietime teikti paraiškas dėl įnašų nustatytų sąlygų.
4.Kvietime teikti paraiškas dėl įnašų nustatomos sąlygos, kuriomis pareiškėjas gali gauti įnašą pagal Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 nustatytas taisykles, taip pat draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai.
5.Kvietime teikti paraiškas dėl įnašų nustatomas bent išlaidų, kurios gali būti padengiamos įnašo lėšomis, pobūdis.
6.Kvietime teikti paraiškas dėl įnašų reikalaujama biudžeto sąmatos.
218 straipsnis
Skyrimo procedūra
1.Paraiškos dėl įnašų tinkamai ir laiku teikiamos raštu, įskaitant prireikus saugia elektronine forma.
2.Įnašai neskiriami pareiškėjams, kurie įnašų skyrimo procedūros metu yra patekę į vieną iš 132 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnyje nurodytų situacijų ir kurie yra užregistruoti kaip subjektai, kuriems draudžiama dalyvauti procedūroje, ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje duomenų bazėje, nurodytoje 138 straipsnyje.
3.Pareiškėjai turi patvirtinti, kad nėra patekę nė į vieną iš 2 dalyje nurodytų situacijų.
4.Atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui įvertinti paraiškas dėl įnašų gali padėti komitetas. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato šio komiteto sudarymo, jo narių skyrimo ir jo veikimo taisykles bei interesų konfliktų prevencijos taisykles.
5.Paraiškos, atitinkančios tinkamumo ir draudimo dalyvauti procedūroje kriterijus, atrenkamos remiantis skyrimo kriterijais, nustatytais Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 19 straipsnyje.
6.Už paraiškas atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendime nustatoma bent:
a)įnašų objektas ir bendra suma;
b)atrinktų pareiškėjų vardai, pavardės (pavadinimai) ir kiekvienam iš jų patvirtintos sumos;
c)visų pareiškėjų, kurių paraiškos atmestos, pavadinimai ir to atmetimo priežastys.
7.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas raštu praneša pareiškėjams apie sprendimą dėl jų paraiškos. Jeigu paraiška dėl finansavimo atmetama arba skiriama dalis prašomos sumos, arba suma nesuteikiama visiškai, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nurodo priežastis, dėl kurių paraiška atmesta arba neskiriama prašyta suma, visų pirma remdamasis 1 dalyje ir 217 straipsnio 4 dalyje nurodytais tinkamumo ir skyrimo kriterijais. Jeigu paraiška atmetama, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas pareiškėjui praneša apie galimas administracines ir (arba) teisines teisių gynimo priemones, numatytas šio reglamento 129 straipsnio 2 dalyje.
8.Įnašai skiriami remiantis rašytiniu susitarimu.
219 straipsnis
Įnašų formos
1.Įnašai gali būti šių formų:
a)faktiškai patirtų kompensuotinų išlaidų procentinės dalies kompensavimas;
b)kompensavimas remiantis vieneto įkainiais;
c)fiksuotosios sumos;
d)finansavimas taikant fiksuotąją normą;
e)finansavimas, nesusijęs su atitinkamų operacijų išlaidomis, teikiamas remiantis viena iš šių sąlygų:
i) tam tikrų sąlygų ex ante įvykdymu;
ii) rezultatų, vertinamų remiantis anksčiau nustatytais orientyrais arba veiklos rodikliais, pasiekimu;
f) a–e punktuose nurodytų įnašų formų derinys.
2.Kompensuojamos gali būti tik tos išlaidos, kurios atitinka kvietimų teikti paraiškas dėl įnašų kriterijus ir kurios buvo patirtos ne anksčiau nei paraiškos pateikimo dieną.
3.Į 218 straipsnio 8 dalyje nurodytą susitarimą įtraukiamos nuostatos, pagal kurias galima patikrinti, ar įvykdytos fiksuotųjų sumų, finansavimo taikant fiksuotąją normą, vieneto įkainių arba su išlaidomis nesusijusio finansavimo skyrimo sąlygos.
4.Visa įnašo suma išmokama vienu išankstiniu finansavimo mokėjimu, nebent tinkamai pagrįstais atvejais atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nuspręstų kitaip.
220 straipsnis
Garantijos
Jei atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas mano, kad tai tinkama ir proporcinga, jis kiekvienu konkrečiu atveju, atlikęs rizikos vertinimą ir siekdamas apriboti su išankstinio finansavimo mokėjimu susijusią riziką, gali reikalauti, kad Europos politinė partija iš anksto pateiktų garantiją tik tais atvejais, kai, atsižvelgiant į rizikos vertinimą, Europos politinė partija neišvengiamai rizikuoja patekti į vieną iš šio reglamento 132 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose nurodytų situacijų arba kai Europos Parlamentui ir Tarybai pranešama apie Europos politinių partijų ir fondų institucijos (toliau – Institucija), įsteigtos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 6 straipsnį, sprendimą vadovaujantis to reglamento 10 straipsnio 4 dalimi.
148 straipsnis mutatis mutandis taikomas garantijoms, kurių gali būti reikalaujama šio straipsnio pirmoje pastraipoje numatytais atvejais atliekant išankstinio finansavimo mokėjimus Europos politinėms partijoms.
221 straipsnis
Įnašų naudojimas
1.Įnašai naudojami vadovaujantis 215 straipsniu.
2.Bet kuri įnašo dalis, kuri nebuvo panaudota per finansinius metus, kuriems tas įnašas buvo skirtas (n metai), panaudojama kompensuotinoms išlaidoms, patirtoms iki n+1 metų gruodžio 31 d., apmokėti. Likusi įnašo dalis, kuri nebuvo panaudota per tą laikotarpį, susigrąžinama pagal IV antraštinės dalies 6 skyrių.
3.Europos politinės partijos laikosi didžiausios bendro finansavimo normos, nustatytos Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 17 straipsnio 4 dalyje. Ankstesnių finansinių metų likusios sumos negali būti naudojamos daliai, kuriai Europos politinės partijos turi naudoti nuosavus išteklius, finansuoti. Bendriems renginiams skirti trečiųjų šalių įnašai nelaikomi Europos politinių partijų nuosavų išteklių dalimi.
4.Europos politinės partijos visų pirma naudoja įnašų, nepanaudotų per finansinius metus, kuriems buvo skirtas tas įnašas, dalį, prieš naudodamos po tų metų skirtus įnašus.
5.Bet kurios iš išankstinio finansavimo mokėjimų gautos palūkanos laikomos įnašo dalimi.
222 straipsnis
Įnašų naudojimo ataskaita
1.Europos politinė partija, laikydamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 23 straipsnio, teikia savo metinę ataskaitą dėl įnašų naudojimo ir savo metines finansines ataskaitas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, kad jis jas patvirtintų.
2.Šio reglamento 73 straipsnio 9 dalyje nurodytą metinę veiklos ataskaitą rengia atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta metine ataskaita ir metinėmis finansinėmis ataskaitomis. Tai ataskaitai parengti gali būti naudojami kiti patvirtinamieji dokumentai.
223 straipsnis
Įnašo suma
1.Įnašo suma nelaikoma galutine, kol atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nepatvirtino 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos metinės ataskaitos ir metinių finansinių ataskaitų. Metinės ataskaitos ir metinių finansinių ataskaitų patvirtinimas nedaro poveikio Institucijos teisei vėliau atlikti patikrinimus.
2.Nepanaudota išankstinio finansavimo sumos dalis nelaikoma galutine, kol Europos politinė partija jos nepanaudojo tam, kad apmokėtų kompensuotinas išlaidas, atitinkančias kvietime teikti paraiškas dėl įnašų apibrėžtus kriterijus.
3.Kai Europos politinė partija nevykdo pareigų, susijusių su įnašo naudojimu, įnašų mokėjimas sustabdomas, įnašai mažinami arba jų mokėjimas nutraukiamas, prieš tai suteikus Europos politinei partijai galimybę pateikti pastabas.
4.Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš atlikdamas mokėjimą, patikrina, ar Europos politinė partija vis dar yra užregistruota Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 7 straipsnyje nurodytame registre ir ar nuo paraiškos pateikimo dienos iki įnašo finansinių metų, kuriems skirtas įnašas, pabaigos jai nebuvo taikyta kuri nors iš to reglamento 27 straipsnyje nustatytų sankcijų.
5.Jeigu Europos politinė partija nebėra užregistruota Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 7 straipsnyje nurodytame registre arba jai buvo taikyta kuri nors iš to reglamento 27 straipsnyje nustatytų sankcijų, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali sustabdyti įnašo mokėjimą, įnašą sumažinti arba jo mokėjimą nutraukti ir sugrąžinti pagal susitarimą, nurodytą 218 straipsnio 8 dalyje, neteisėtai išmokėtas sumas, atsižvelgdamas į su įnašo naudojimu susijusių klaidų, pažeidimų, sukčiavimo arba kito pareigų nevykdymo mastą, prieš tai suteikęs Europos politinei partijai galimybę pateikti pastabas.
224 straipsnis
Kontrolė ir sankcijos
1.Kiekviename susitarime, nurodytame 215 straipsnio 8 dalyje, aiškiai nustatoma, kad Europos Parlamentas naudojasi dokumentų ir patalpų tikrinimo įgaliojimais ir kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Audito Rūmai naudojasi savo atitinkama kompetencija ir įgaliojimais, nurodytais 124 straipsnyje, visų Europos politinių partijų, gavusių Sąjungos finansavimą, jų rangovų ir subrangovų atžvilgiu.
2.Laikydamasis šio reglamento 132 ir 133 straipsnių ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 27 straipsnio, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.
3.2 dalyje nurodytos sankcijos taip pat gali būti skirtos Europos politinėms partijoms, kurios, pateikdamos paraišką dėl įnašo arba gavusios įnašą, padarė melagingus pareiškimus pateikdamos informaciją, kurios paprašė atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, arba tokios informacijos nepateikė.
225 straipsnis
Įrašų saugojimas
1.Europos politinės partijos saugo visus su įnašu susijusius įrašus ir patvirtinamuosius dokumentus penkerius metus nuo paskutinio su įnašu susijusio mokėjimo.
2.Auditų, apeliacinių skundų, ginčų ir ieškinių, susijusių su įnašo panaudojimu, nagrinėjimo įrašai arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimų įrašai, jeigu jie buvo perduoti gavėjui, saugomi tol, kol tokie auditai, apeliacinių skundų, ginčų ir ieškinių nagrinėjimas arba tyrimai bus užbaigti.
226 straipsnis
Išorės audito įstaigų ar ekspertų atranka
Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 23 straipsnyje nurodytos nepriklausomos išorės audito įstaigos ar ekspertai atrenkami taikant viešųjų pirkimų procedūrą. Jų sutarties galiojimo terminas yra ne ilgesnis nei penkeri metai. Pasibaigus dviejų sutarčių galiojimo terminui laikoma, kad juos sieja interesų konfliktas, kuris gali padaryti neigiamą poveikį audito rezultatams.
XII antraštinė dalis
Kitos biudžeto vykdymo priemonės
227 straipsnis
Patikos fondai
1.Remdamasi su kitais paramos teikėjais sudarytu susitarimu, informavusi Europos Parlamentą ir Tarybą, Komisija gali steigti patikos fondus veiksmams ekstremaliųjų situacijų atveju, veiksmams po ekstremaliųjų situacijų arba teminiams veiksmams finansuoti. Kiekvieno patikos fondo steigiamajame akte apibrėžiami patikos fondo tikslai. Komisijos sprendime, kuriuo steigiamas patikos fondas, aprašomi fondo tikslai, pagrindžiamas jo steigimas pagal 3 dalį ir nurodoma jo veikimo trukmė ir preliminarūs susitarimai su kitais paramos teikėjais.
2.Komisija savo sprendimų dėl Sąjungos patikos fondo steigimo, veiklos pratęsimo ir likvidavimo projektus pateikia kompetentingam komitetui, jeigu taip numatyta pagrindiniame teisės akte, pagal kurį mokami Sąjungos įnašai į Sąjungos patikos fondą.
3.Sąjungos patikos fondai atitinka šias sąlygas:
a)Sąjungos intervencija turi turėti pridėtinę vertę: patikos fondai steigiami ir jų veikla vykdoma Sąjungos lygmeniu tik tais atvejais, kai jų tikslų, visų pirma dėl jų masto ar galimo poveikio, geriau siekti Sąjungos lygmeniu, o ne nacionaliniu lygmeniu;
b)Sąjungos patikos fondų veikla skatinamas aiškus Sąjungos politinis matomumas ir valdymo privalumai, taip pat užtikrinama geresnė Sąjungos rizikos kontrolė bei geresnis Sąjungos ir kitų paramos teikėjų įnašų išmokėjimas. Jie neturėtų būti steigiami, jei jų veikla sutampa su kitų egzistuojančių finansavimo kanalų ar panašių priemonių veikla ir neteikia papildomos naudos.
4.Siekiant užtikrinti sąžiningą paramos teikėjų ir įnašų neskiriančių valstybių narių, dalyvaujančių stebėtojų teisėmis, atstovavimą ir priimti sprendimus dėl lėšų panaudojimo, įsteigiama kiekvieno Sąjungos patikos fondo valdyba, kuriai pirmininkauja Komisija. Valdybos sudarymo taisyklės ir jos vidaus taisyklės nustatomos Komisijos patvirtintame patikos fondo steigiamajame akte, kurio laikosi paramos teikėjai. Į tas taisykles įtraukiamas reikalavimas, kad galutiniam sprendimui dėl lėšų panaudojimo priimti reikalingas teigiamas Komisijos balsas.
5.Sąjungos patikos fondai steigiami ribotam laikotarpiui, kuris nustatomas šių fondų steigiamajame akte. Patikos fondo valdybos prašymu šis laikotarpis gali būti pratęstas Komisijos sprendimu.
Europos Parlamentas ir (arba) Taryba gali paprašyti Komisijos nebeskirti asignavimų patikos fondui arba persvarstyti steigiamąjį aktą, siekdami, kai tinkama, likviduoti patikos fondą. Tokiu atveju visos likusios lėšos proporcingai grąžinamos į biudžetą kaip bendrosios įplaukos ir įnašus skiriančioms valstybėms narėms bei kitiems paramos teikėjams.
228 straipsnis
Patikos fondų veiklos vykdymas
1.Sąjungos patikos fondų veikla vykdoma laikantis patikimo finansų valdymo, skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir vienodų sąlygų taikymo principų ir vadovaujantis konkrečiais tikslais, nustatytais kiekviename steigiamajame akte.
2.Iš Sąjungos patikos fondų finansuojamus veiksmus gali tiesiogiai įgyvendinti Komisija pagal 61 straipsnio 1 dalies a punktą, o netiesioginio vykdymo atveju ji tai gali daryti kartu su subjektais pagal 61 straipsnio 1 dalies c punkto i, ii, iii, v ir vi papunkčius.
3.Lėšas skiria ir išmoka Komisijos finansų pareigūnai, kaip apibrėžta IV antraštinės dalies 4 skyriuje. Sąjungos patikos fondo apskaitos pareigūnas yra Komisijos apskaitos pareigūnas. Jis yra atsakingas už visiems Sąjungos patikos fondams bendrų apskaitos procedūrų ir sąskaitų plano nustatymą. Komisijos vidaus auditorius, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Audito Rūmai turi tokius pačius įgaliojimus patikos fondo atžvilgiu, kaip ir kitų veiksmų, kuriuos vykdo Komisija, atžvilgiu.
4.Sąjungos ir paramos teikėjų įnašai neįtraukiami į biudžetą ir pervedami į specialią banko sąskaitą. Patikos fondo specialią banko sąskaitą atidaro ir uždaro apskaitos pareigūnas. Visi 3 dalyje nurodytos banko sąskaitos sandoriai per metus tinkamai įtraukiami į patikos fondo sąskaitas.
Sąjungos įnašai perkeliami į šią sąskaitą remiantis mokėjimo prašymais, kurie tinkamai pagrįsti mokėjimų planais, atsižvelgiant į sąskaitos likutį ir atsiradusį papildomų mokėjimų poreikį. Mokėjimų planai pateikiami kasmet arba prireikus du kartus per metus.
Į kitų paramos teikėjų įnašus atsižvelgiama, kai jie pervedami į patikos fondo specialią banko sąskaitą – atsižvelgiama į sumą eurais, kuri gaunama įnašų gavimo momentu juos konvertavus specialioje banko sąskaitoje. Sukauptos patikos fondo specialios sąskaitos palūkanos investuojamos į patikos fondą, nebent patikos fondo steigiamajame akte numatyta kitaip.
5.Komisijai leidžiama naudoti ne daugiau kaip 5 % patikos fonde sutelktos sumos savo valdymo išlaidoms padengti tais metais, kuriais 4 dalyje nurodyti įnašai buvo pradėti naudoti. Patikos fondo veikimo laikotarpiu tokie valdymo mokesčiai prilyginami asignuotosioms įplaukoms pagal 21 straipsnio 2 dalies b punktą.
Kiekvieno patikos fondo vykdomų operacijų finansines ataskaitas kiekvienais metais du kartus rengia leidimus suteikiantis pareigūnas.
Patikos fondus kasmet tikrina nepriklausomas išorės auditorius.
229 straipsnis
Paramos biudžetui naudojimas
1.Komisija gali teikti paramą biudžetui trečiajai šaliai, jeigu tai numatyta atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose ir jeigu įvykdomos šios sąlygos:
a)trečiosios šalies viešųjų finansų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas ir veiksmingas;
b)trečioji šalis vykdo pakankamai patikimą ir svarbią sektorių ar nacionalinę politiką;
c)trečioji šalis vykdo į stabilumą orientuotą makroekonominę politiką;
d)trečioji šalis laiku suteikia pakankamą galimybę gauti išsamią ir patikimą biudžeto informaciją.
2.Sąjungos įnašo mokėjimas grindžiamas 1 dalyje nurodytų sąlygų, įskaitant viešųjų finansų valdymo gerinimą, įvykdymu. Be to, kai kurie mokėjimai taip pat gali būti atliekami tik jei pasiekiami orientyrai – tai vertinama remiantis objektyviais veiklos rodikliais, parodant per tam tikrą laiką atitinkamame sektoriuje pasiektus rezultatus ir vykdomų reformų pažangą.
3.Į atitinkamus finansavimo susitarimus, sudaromus su trečiąja šalimi, įtraukiama:
a)trečiosios šalies pareiga laiku pateikti Komisijai patikimą informaciją, kuri leidžia Komisijai įvertinti, ar įvykdytos 2 dalyje nustatytos sąlygos;
b)tinkamos nuostatos, pagal kurias trečioji šalis įsipareigoja nedelsdama kompensuoti visas ar dalį tam tikrai operacijai skirtų lėšų, jei nustatoma, kad dėl didelių pažeidimų, už kuriuos atsakinga ta šalis, atitinkamos Sąjungos lėšos buvo išmokėtos netinkamai.
Siekiant susigrąžinti pirmoje pastraipoje nurodytas lėšas, gali būti taikoma 99 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.
4.Komisija remia trečiosios šalies parlamentinės kontrolės ir audito gebėjimų plėtojimą, didina skaidrumą ir gerina galimybę visuomenei susipažinti su informacija.
230 straipsnis
Už atlygį dirbantys išorės ekspertai
1.Jeigu vertės yra mažesnės už 169 straipsnio 1 dalyje nustatytas vertės ribas, už atlygį dirbantys išorės ekspertai, kurie padeda institucijoms įvertinti dotacijos paraiškas, projektus ir pasiūlymus ir kurie konkrečiais atvejais teikia nuomones ir konsultacijas, gali būti atrenkami remiantis 3 dalyje nustatyta procedūra.
2.Tokiems ekspertams atlyginama remiantis iš anksto paskelbta fiksuota suma ir jie pasirenkami remiantis profesiniais gebėjimais. Atranka atliekama remiantis atrankos kriterijais, laikantis nediskriminavimo, vienodų sąlygų taikymo ir interesų konflikto nebuvimo principų.
3.Kvietimas pareikšti susidomėjimą skelbiamas atitinkamos institucijos interneto svetainėje.
Kvietime pareikšti susidomėjimą pateikiamas užduočių aprašas, jų vykdymo trukmė ir nustatytos atlyginimo sąlygos.
Po kvietimo pareikšti susidomėjimą sudaromas ekspertų sąrašas. Jis galioja ne ilgiau nei penkerius metus nuo jo paskelbimo arba su užduotimis susijusios daugiametės programos laikotarpiu.
4.Bet kuris susidomėjęs fizinis asmuo gali pateikti paraišką bet kuriuo kvietimo pareikšti susidomėjimą galiojimo laikotarpio metu, išskyrus tris paskutinius to laikotarpio mėnesius.
5.Ekspertai, kuriems atlygis sumokamas iš mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros asignavimų, yra samdomi pagal procedūras, kurias nustato Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami kiekvieną mokslinių tyrimų programą, arba pagal atitinkamas dalyvavimo taisykles. Taikant V antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnį, šie ekspertai laikomi gavėjais, kaip apibrėžta 2 straipsnyje.
231 straipsnis
Be atlygio dirbantys ekspertai
Institucijos gali kompensuoti savo pakviestų arba įgaliotų asmenų patirtas kelionės ir pragyvenimo išlaidas arba, kai tinkama, sumokėti jiems bet kokias kitas kompensacijas.
232 straipsnis
Narystės įmokos ir kiti narystės mokesčiai
Sąjunga gali įnašais mokėti narystės mokesčius organizacijoms, kuriose ji dalyvauja narės arba stebėtojos teisėmis.
233 straipsnis
Kitos priemonės
Kitos priemonės gali būti naudojamos tik šioms išlaidoms apmokėti:
a)institucijų darbuotojams skirtoms išlaidoms, įskaitant įnašus dabartinių ir buvusių Europos Parlamento narių asociacijoms ir įnašus Europos mokykloms;
b)su žuvininkystės rinkomis susijusioms išlaidoms, nurodytoms 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 3 straipsnio 2 dalies f punkte;
c)makrofinansinės paramos forma teikiamai pagalbai.
XIII ANTRAŠTINĖ DALIS
METINĖS ATASKAITOS IR KITOS FINANSINĖS ATASKAITOS
1 SKYRIUS
Metinės ataskaitos
1 skirsnis. Apskaitos sistema
234 straipsnis
Ataskaitų struktūra
Metinės ataskaitos rengiamos kiekvieniems finansiniams metams, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d. Šias ataskaitas sudaro:
a)finansinės ataskaitos, kuriose pateikiama finansinė informacija pagal 79 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles;
b)biudžeto vykdymo ataskaitos, kuriose pateikiama informacija, įtraukta į institucijų biudžeto sąskaitas;
c)konsoliduotosios metinės ataskaitos, kuriose pagal 79 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles, visų pirma reikšmingumo principą, pateikiama konsoliduota finansinė informacija, įtraukta į 69 straipsnyje nurodytų įstaigų ir kitų įstaigų apskaitos konsolidavimo kriterijus atitinkančias finansines ataskaitas ir biudžeto vykdymo ataskaitas.
235 straipsnis
Finansinės ataskaitos
1.Duomenys finansinėse ataskaitose pateikiami milijonais eurų ir laikantis 79 straipsnyje nurodytų apskaitos taisyklių ir jas sudaro:
a)balansas, kuriame nurodomas visas turtas ir įsipareigojimai ir finansinė padėtis praėjusių metų gruodžio 31 d.;
b)finansinės veiklos ataskaita, kurioje nurodomas praėjusių metų ekonominis rezultatas;
c)pinigų srautų ataskaita, kurioje nurodomos per metus gautos ir išmokėtos sumos ir galutinė iždo padėtis;
d)grynojo turto pokyčių ataskaita, kurioje pateikiama rezervų ir sukauptų rezultatų judėjimo per metus apžvalga.
2.Finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose papildoma ir paaiškinama informacija, pateikta 1 dalyje nurodytose finansinėse ataskaitose, ir pateikiama visa papildoma informacija, kurios reikalaujama 79 straipsnyje nurodytose apskaitos taisyklėse.
3.Laikotarpiu nuo finansinių metų pabaigos iki bendrųjų ataskaitų siuntimo dienos apskaitos pareigūnas atlieka patikslinimus, nesusijusius su tų metų išmokomis ir įplaukomis, kurie yra būtini, kad tose ataskaitose pateikta informacija būtų teisinga. Tokie patikslinimai atitinka 79 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles.
2 skirsnis
Biudžeto vykdymo ataskaitos
236 straipsnis
Biudžeto vykdymo ataskaitos
Duomenys biudžeto vykdymo ataskaitose pateikiami milijonais eurų. Jas sudaro:
a)ataskaitos, kuriose pateikiami suvestiniai tų metų visų biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijų duomenys;
b)biudžeto rezultatas, kuris apskaičiuojamas remiantis atitinkamame galiojančiame nuosavų išteklių reglamente nustatytu pagrindu;
c)aiškinamosios pastabos, kuriose papildoma ir paaiškinama tose ataskaitose pateikta informacija.
3 skirsnis
Metinių ataskaitų teikimo tvarkaraštis
237 straipsnis
Preliminarios ataskaitos
1.Kitų institucijų ir 234 straipsnyje nurodytų įstaigų apskaitos pareigūnai iki kitų metų kovo 1 d. siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams savo preliminarias ataskaitas.
2.Kitų institucijų ir 234 straipsnyje nurodytų įstaigų apskaitos pareigūnai taip pat iki kitų metų kovo 1 d. siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui jo nustatytu būdu ir formatu konsolidavimo tikslais reikalingą apskaitos informaciją.
3.Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja tas preliminarias ataskaitas su Komisijos preliminariomis ataskaitomis ir iki kitų metų kovo 31 d. Audito Rūmams elektroniniu būdu nusiunčia Komisijos preliminarias ataskaitas ir Sąjungos konsoliduotąsias preliminarias ataskaitas.
238 straipsnis
Galutinių ataskaitų patvirtinimas
1.Iki birželio 1 d. Audito Rūmai pateikia savo pastabas dėl kitų nei Komisija institucijų ir kiekvienos iš 234 straipsnyje nurodytų įstaigų preliminarių ataskaitų, o iki birželio 15 d. pateikia pastabas dėl Komisijos preliminarių ataskaitų ir dėl Sąjungos konsoliduotųjų preliminarių ataskaitų.
2.Kitų institucijų ir 234 straipsnyje nurodytų įstaigų apskaitos pareigūnai iki birželio 15 d. siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui jo nustatytu būdu ir formatu konsolidavimo tikslais reikalingą apskaitos informaciją.
Kitos nei Komisija institucijos ir kiekviena iš 234 straipsnyje nurodytų įstaigų iki liepos 1 d. nusiunčia savo galutines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui, Audito Rūmams, Europos Parlamentui ir Tarybai.
3.Kiekvienos institucijos ir 234 straipsnyje nurodytos įstaigos apskaitos pareigūnas tą pačią dieną, kurią siunčiamos galutinės ataskaitos, taip pat siunčia Audito Rūmams (ir kopiją Komisijos apskaitos pareigūnui) vadovybės pareiškimo raštą, kuriame apžvelgiamos tos galutinės ataskaitos.
Galutinės ataskaitos pateikiamos kartu su apskaitos pareigūno aiškinamąja pastaba, kurioje jis pareiškia, kad galutines ataskaitas parengė pagal šią antraštinę dalį ir taikytinus apskaitos principus, taisykles ir metodus, išdėstytus finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose.
4.Komisijos apskaitos pareigūnas rengia galutines konsoliduotąsias ataskaitas, remdamasis pagal šio straipsnio 2 dalį kitų nei Komisija institucijų ir 234 straipsnyje nurodytų įstaigų pateikta informacija. Galutinės konsoliduotosios ataskaitos pateikiamos kartu su Komisijos apskaitos pareigūno aiškinamąja pastaba, kurioje jis pareiškia, kad galutines konsoliduotąsias ataskaitas parengė pagal šią antraštinę dalį ir apskaitos principus, taisykles ir metodus, išdėstytus finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose.
5.Patvirtinusi galutines konsoliduotąsias ataskaitas ir savo galutines ataskaitas, Komisija iki liepos 31 d. jas elektroniniu būdu nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
Iki tos pačios dienos Komisijos apskaitos pareigūnas perduoda Audito Rūmams vadovybės pareiškimo raštą, kuriame apžvelgiamos galutinės konsoliduotosios ataskaitos.
6.Galutinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos iki lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje kartu su Audito Rūmų patikinimo pareiškimu pagal SESV 287 straipsnį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį.
2 SKYRIUS
Integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų teikimas
239 straipsnis
Integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų teikimas
1.Iki kitų metų liepos 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai integruotą finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį, kurį sudaro:
a)238 straipsnyje nurodytos konsoliduotosios metinės ataskaitos;
b)metinė valdymo ir veiklos ataskaita, kurioje pateikiama:
i)i) praėjusių metų metinių veiklos ataskaitų kartu su kiekvieno įgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno metinėmis veiklos ataskaitomis, nurodytomis 73 straipsnio 9 dalyje, suvestinė;
ii)Sąjungos finansų įvertinimas pagal pasiektus rezultatus, kaip nurodyta SESV 318 straipsnyje;
c)su ES biudžetu susijusių prevencinių ir taisomųjų veiksmų ataskaita, kurioje nurodomas veiksmų, kurių imtasi siekiant apsaugoti ES biudžetą nuo išlaidų, atsirandančių dėl teisės aktų pažeidimų, finansinis poveikis;
d)Sąjungos finansinių interesų (kovos su sukčiavimu) ataskaita, kaip nurodyta SESV 325 straipsnyje, nustatyta bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis dėl priemonių, kurių imtasi kovojant su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos finansiniams interesams;
e)vidaus auditų, kaip nurodyta 116 straipsnio 7 dalyje, ataskaita;
f)tolesnių veiksmų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, kaip nurodyta 253 straipsnio 3 dalyje, ataskaita.
2.1 dalyje nurodytas integruotas finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinys pateikiamas Audito Rūmams.
3 SKYRIUS
Biudžeto vykdymo ir kitų finansinių ataskaitų teikimas
240 straipsnis
Biudžeto vykdymo mėnesinių ataskaitų teikimas
Be metinių ataskaitų, nurodytų 235 ir 236 straipsniuose, Komisijos apskaitos pareigūnas kartą per mėnesį siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai biudžeto – tiek jo įplaukų, tiek jo išlaidų – vykdymo duomenis, apimančius visus numatytus asignavimus.
Duomenys per 10 darbo dienų nuo kiekvieno mėnesio pabaigos pateikiami per Komisijos svetainę.
241 straipsnis
Metinė biudžeto ir finansų valdymo ataskaita
1.Kiekviena institucija ir 234 straipsnyje nurodyta įstaiga rengia finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.
Iki kitų finansinių metų kovo 31 d. jos pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
2.1 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiama suvestinė informacija apie asignavimų perkėlimus tarp įvairių biudžeto punktų.
242 straipsnis
Finansinių priemonių, biudžeto garantijų ir finansinės paramos metinės ataskaita
Komisija kasmet teikia Europos Parlamentui ir Tarybai finansinių priemonių, biudžeto garantijų, finansinės paramos, neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir bendro atidėjinių fondo ataskaitą pagal 39 straipsnio 4 ir 5 dalis ir 50 straipsnio 1 dalies d punktą. Tuo pačiu metu ta informacija pateikiama Audito Rūmams.
243 straipsnis
Su apskaita susijusių klausimų padėties ataskaita
Iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. apskaitos pareigūnas siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie pastebėtą esamą riziką, nustatytas bendras tendencijas, kylančius naujus klausimus dėl apskaitos, pažangą sprendžiant su apskaita susijusius klausimus, įskaitant tuos, kuriuos iškėlė Audito Rūmai, ir informaciją apie susigrąžintas lėšas.
244 straipsnis
Patikos fondų ataskaitos teikimas
Pagal 39 straipsnio 5 dalį Komisija kasmet teikia Europos Parlamentui ir Tarybai Sąjungos ataskaitą dėl Sąjungos patikos fondų remiamos veiklos, jų veiklos vykdymo ir veiklos rezultatų, taip pat dėl jų sąskaitų.
Patikos fondo valdyba tvirtina leidimus suteikiančio pareigūno parengtą patikos fondo metinę ataskaitą. Ji taip pat tvirtina apskaitos pareigūno parengtas galutines ataskaitas. Valdyba per Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateikia apskaitos pareigūno parengtas galutines ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai.
245 straipsnis
Informacijos apie gavėjus skelbimas
Komisija skelbia informaciją apie gavėjus pagal 36 straipsnį.
XIV ANTRAŠTINĖ DALIS
IŠORĖS AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS
1 SKYRIUS
Išorės auditas
246 straipsnis
Audito Rūmų atliekamas išorės auditas
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija Audito Rūmams kuo greičiau praneša apie visus sprendimus ir taisykles, priimtus pagal 12, 15, 20, 27, 28, 30 ir 41 straipsnius.
247 straipsnis
Audito taisyklės ir procedūros
1.Audito Rūmai, tikrindami, ar visos įplaukos yra gautos ir visos išlaidos patirtos teisėtai ir tinkamai, atsižvelgia į Sutartis, biudžetą, šį reglamentą, pagal šį reglamentą priimtus deleguotuosius aktus ir visus kitus teisės aktus, priimtus pagal Sutartis. Šis patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir susijusias priežiūros ir kontrolės sistemas.
2.Vykdydami savo užduotį, Audito Rūmai turi teisę susipažinti, kaip numatyta 249 straipsnyje, su visais dokumentais ir informacija, susijusia su departamentų ar įstaigų finansų valdymu, atliekant Sąjungos finansuojamas arba bendrai finansuojamas operacijas. Jie turi teisę užduoti klausimus bet kuriam pareigūnui, atsakingam už įplaukų arba išlaidų operacijas, ir taikyti visas minėtiems departamentams arba įstaigoms tinkamas audito procedūras. Auditas valstybėse narėse atliekamas kartu su nacionalinėmis audito institucijomis arba, kai jos neturi būtinų įgaliojimų, su kompetentingais nacionaliniais departamentais. Audito Rūmai ir valstybių narių nacionalinės audito institucijos bendradarbiauja pasitikėjimo dvasia, išlaikydami savo nepriklausomumą.
Audito Rūmai, siekdami gauti visą informaciją, būtiną užduočiai, kuri jiems yra pavesta pagal Sutartis arba pagal jas priimtus teisės aktus, įvykdyti savo pageidavimu gali dalyvauti bet kurios institucijos arba jos vardu vykdomoje biudžeto vykdymo audito veikloje.
Audito Rūmų prašymu kiekviena institucija įgalioja finansų institucijas, kuriose laikomos Sąjungos lėšos, suteikti galimybę Audito Rūmams užtikrinti, kad išorės duomenys sutaptų su sąskaitomis.
3.Vykdydami savo užduotį, Audito Rūmai institucijoms ir įstaigoms, kurioms taikomas šis reglamentas, praneša savo darbuotojų, kurie yra įgalioti atlikti jų auditą, vardus ir pavardes.
248 straipsnis
Vertybinių popierių ir pinigų patikrinimai
Audito Rūmai užtikrina, kad visi vertybiniai popieriai ir pinigai sąskaitose arba kasoje būtų patikrinti pagal saugotojo pasirašytus orderius arba pagal oficialų memorandumą apie turimus pinigus ir vertybinius popierius. Jie gali patys vykdyti tokius patikrinimus.
249 straipsnis
Audito Rūmų prieigos teisė
1.Komisija, kitos institucijos, įstaigos, administruojančios įplaukas ar išlaidas Sąjungos vardu, ir galutiniai gavėjai suteikia Audito Rūmams visas priemones ir visą informaciją, kuri, Audito Rūmų nuomone, jiems reikalinga savo užduočiai įvykdyti. Audito Rūmams jie pateikia visus dokumentus, susijusius su sutarčių, finansuojamų iš biudžeto, sudarymu ir vykdymu, visas pinigų ir medžiagų sąskaitas, visus apskaitos įrašus ir patvirtinamuosius dokumentus bei su jais susijusius administracinius dokumentus, visus su įplaukomis ir išlaidomis susijusius dokumentus, visus inventorinius sąrašus, visas organizacines departamentų diagramas, kuriuos Audito Rūmai laiko reikalingais, atliekant biudžetinių ir finansinių rezultatų ataskaitų auditą, remiantis įrašais ar vietoje atliekamu auditu ir tuo pačiu tikslu visais vietoje esančiais dokumentais bei duomenimis, parengtais arba saugomais elektroniniu pavidalu.
Vidaus audito padaliniai ir kitos atitinkamų nacionalinių administracijų tarnybos Audito Rūmams suteikia visas galimybes, kurias mano esant reikalingas jų užduočiai įvykdyti.
2.Pareigūnai, kurių veiklą tikrina Audito Rūmai:
a)parodo įrašus apie pinigus kasoje, kitus pinigus, vertybinius popierius ir visų rūšių medžiagas, taip pat patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su tuo, kaip jie valdo jiems pavestas lėšas, taip pat su tuo susijusias visas knygas, žurnalus ir kitus dokumentus;
b)pateikia korespondenciją ir visus kitus dokumentus, kurių reikia 247 straipsnyje nurodytam išsamiam auditui atlikti.
Informacijos pagal pirmos pastraipos b punktą gali prašyti tik Audito Rūmai.
3.Audito Rūmai įgaliojami tikrinti dokumentus, susijusius su Sąjungos įplaukomis ir išlaidomis, kuriuos turi institucijų departamentai, ypač departamentai, atsakingi už sprendimus dėl tokių įplaukų ir išlaidų, įstaigos, administruojančios įplaukas arba išlaidas Sąjungos vardu, ir iš biudžeto išmokas gaunantys fiziniai arba juridiniai asmenys.
4.Nustatant, ar įplaukos yra gautos ir išlaidos patirtos teisėtai ir tinkamai ir ar finansų valdymas yra patikimas, taip pat tikrinamas Sąjungos lėšų, kurias įnašų pavidalu gavo į institucijų sudėtį neįeinančios įstaigos, panaudojimas.
5.Sąjungos finansavimo gavėjai, neįeinantys į institucijų sudėtį, raštu paliudija sutinkantys, kad Audito Rūmai atliktų skirtų lėšų panaudojimo auditą, o jiems nesutinkant, tokį sutikimą raštu pateikia rangovai arba subrangovai.
6.Komisija Audito Rūmų prašymu jiems pateikia bet kurią informaciją apie skolinimosi ir skolinimo operacijas.
7.Dėl integruotų kompiuterių sistemų naudojimo neturi sumažėti Audito Rūmų galimybės susipažinti su patvirtinamaisiais dokumentais.
250 straipsnis
Audito Rūmų metinė ataskaita
1.Audito Rūmai iki birželio 15 d. perduoda Komisijai ir atitinkamoms institucijoms visas pastabas, kurios, jų nuomone, turėtų būti pateiktos metinėje ataskaitoje. Tos pastabos lieka konfidencialios ir joms taikoma prieštaravimų procedūra. Kiekviena institucija savo atsakymą Audito Rūmams atsiunčia iki spalio 15 d. Kitų nei Komisija institucijų atsakymai tuo pačiu metu siunčiami Komisijai.
2.Metinėje ataskaitoje pateikiamas finansų valdymo patikimumo vertinimas.
3.Metinėje ataskaitoje yra skirsnis, skirtas kiekvienai institucijai. Audito Rūmai ataskaitą gali papildyti bet kokiu, jų nuomone, reikalingu apibendrinimu arba bendromis pastabomis.
Audito Rūmai imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad kiekvienos institucijos atsakymas į jų pastabas būtų paskelbtas šalia arba po kiekvienos pastabos, su kuria jis susijęs.
4.Audito Rūmai iki lapkričio 15 d. perduoda institucijoms, atsakingoms už biudžeto įvykdymo patvirtinimą, ir kitoms institucijoms savo metinę ataskaitą su institucijų atsakymais ir užtikrina jos paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
251 straipsnis
Audito Rūmų specialiosios ataskaitos
1.Audito Rūmai atitinkamai institucijai arba įstaigai perduoda visas pastabas, kurios, jų nuomone, turėtų būti pateiktos specialiojoje ataskaitoje. Tos pastabos lieka konfidencialios ir joms taikoma prieštaravimų procedūra.
Atitinkama institucija arba įstaiga paprastai per šešias savaites nuo tų pastabų atsiuntimo dienos praneša Audito Rūmams apie visus savo atsakymus, kuriuos ji nori pateikti dėl tų pastabų. Deramai pagrįstais atvejais tas laikotarpis sustabdomas, visų pirma tais atvejais, kai prieštaravimų procedūros metu atitinkamai institucijai arba įstaigai būtina gauti grįžtamosios informacijos iš valstybių narių, kad ji galėtų parengti galutinį savo atsakymą.
Atitinkamos institucijos arba įstaigos atsakymai turi būti tiesiogiai ir išimtinai susiję su Audito Rūmų pastabomis.
Audito Rūmai užtikrina, kad specialiosios ataskaitos būtų rengiamos ir priimamos per tinkamą laikotarpį, kuris paprastai neviršija 13 mėnesių.
Specialiosios ataskaitos kartu su atitinkamų institucijų arba įstaigų atsakymais nedelsiant perduodamos Europos Parlamentui ir Tarybai ir kiekviena iš šių institucijų sprendžia, prireikus kartu su Komisija, kokių atsakomųjų veiksmų reikia imtis.
Audito Rūmai imasi visų būtinų priemonių siekdami užtikrinti, kad kiekvienos atitinkamos institucijos arba įstaigos atsakymai į jų pastabas būtų paskelbti šalia arba po kiekvienos pastabos, su kuria jie susiję, ir paskelbia specialiosios ataskaitos parengimo grafiką.
2.SESV 287 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytas nuomones, nesusijusias su pasiūlymais arba projektais, kuriems taikoma teisėkūros konsultavimosi procedūra, Audito Rūmai gali skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sprendimą dėl skelbimo Audito Rūmai priima pasikonsultavę su institucija, kuri prašė nuomonės arba kuri yra su juo susijusi. Nuomonės skelbiamos kartu su atitinkamų institucijų pastabomis.
2 SKYRIUS
Biudžeto įvykdymo patvirtinimas
252 straipsnis
Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tvarkaraštis
1.Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, priimta kvalifikuota balsų dauguma, iki n+2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad Komisija n metų biudžetą įvykdė.
2.Jei 1 dalyje nustatyto termino dieną sprendimo priimti neįmanoma, Europos Parlamentas arba Taryba Komisijai praneša sprendimo atidėjimo priežastis.
3.Jei Europos Parlamentas atideda sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Komisija deda visas pastangas kuo skubiau imtis priemonių sprendimo priėmimo kliūtims pašalinti arba padėti jas pašalinti.
253 straipsnis
Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra
1.Sprendimas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priimamas dėl visų Sąjungos įplaukų ir išlaidų sąskaitų, galutinio likučio ir balanse įrašyto Sąjungos turto ir įsipareigojimų.
2.Prieš priimdamas sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Europos Parlamentas, Tarybai tą jau padarius, išanalizuoja ataskaitų rinkinį, finansines ataskaitas ir įvertinimo pranešimą, nurodytą SESV 318 straipsnyje. Jis taip pat išnagrinėja Audito Rūmų metines ataskaitas kartu su audituotų institucijų atsakymais, visomis atitinkamų finansinių metų specialiosiomis Audito Rūmų ataskaitomis ir Audito Rūmų patikinimo pareiškimą dėl sąskaitų patikimumo ir pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo.
3.Komisija Europos Parlamento prašymu pagal SESV 319 straipsnį pateikia visą informaciją, kurios reikia, kad atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra būtų taikoma sklandžiai.
254 straipsnis
Tolesnės priemonės
1.Vadovaudamosi SESV 319 straipsniu ir Euratomo sutarties 106a straipsniu, Komisija, kitos institucijos ir šio reglamento 69 bei 70 straipsniuose nurodytos įstaigos imasi deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir dėl pastabų, pateiktų su Tarybos rekomendacija priimti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
2.Europos Parlamento arba Tarybos prašymu 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos praneša apie priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į tas pastabas, ir visų pirma apie nurodymus, kuriuos jos davė visiems savo departamentams, atsakingiems už biudžeto vykdymą. Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, pranešdamos jai apie priemones, kurių jos ėmėsi dėl tų pastabų, kad Komisija galėtų į jas atsižvelgti, rengdama savo pačios ataskaitą. Audito Rūmams taip pat perduodamos institucijų ataskaitos.
255 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl EIVT
EIVT taikomos procedūros, nustatytos SESV 319 straipsnyje ir šio reglamento 252, 253 ir 254 straipsniuose. EIVT visapusiškai bendradarbiauja su institucijomis, dalyvaujančiomis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, ir prireikus pateikia visą reikalingą papildomą informaciją, be kita ko, dalyvaudama atitinkamų įstaigų posėdžiuose.
XV ANTRAŠTINĖ DALIS
ADMINISTRACINIAI ASIGNAVIMAI
256 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1.Administraciniai asignavimai yra nediferencijuotieji asignavimai.
2.Administraciniai asignavimai, kuriems taikoma ši antraštinė dalis – tai asignavimai, nurodyti 45 straipsnio 3 dalyje.
Biudžetiniai įsipareigojimai, atitinkantys kai kurioms antraštinėms dalims būdingus administracinius asignavimus, kurie yra bendrai valdomi, biudžeto apskaitoje gali būti registruojami bendrai, laikantis suvestinės klasifikacijos pagal tipą, kaip nustatyta 45 straipsnio 3 dalyje.
Atitinkamos išlaidos priskiriamos kiekvienos antraštinės dalies biudžeto eilutėms pagal tą patį paskirstymą kaip asignavimai.
3.Administracinės išlaidos pagal sutartis, kurios dėl susiklosčiusios vietinės praktikos arba dėl to, kad yra susijusios su įrangos tiekimu, turi būti apmokėtos pasibaigus finansiniams metams, įskaitomos į tų finansinių metų, kuriais jos yra patirtos, biudžetą.
4.Institucijos nuomos garantijas teikia banko garantijos forma arba indėliu institucijos ir nuomotojo vardu atidarytoje blokuotoje banko sąskaitoje eurais, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus.
Tačiau, kai sandorių su trečiosiomis šalimis atveju neįmanoma taikyti vienos iš šių nuomos garantijų formų, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali pripažinti kitas formas, jeigu jomis užtikrinama lygiavertė Sąjungos finansinių interesų apsauga.
5.Institucijų darbuotojams ir nariams gali būti mokami avansai, laikantis Tarnybos nuostatuose ir su institucijų nariais susijusiose specialiose nuostatose nustatytų sąlygų.
257 straipsnis
Avansu atliekami mokėjimai
11 straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas, kurios pagal teisines arba sutartines nuostatas apmokamos iš anksto, pavyzdžiui, nuomos išlaidas, galima pradėti apmokėti nuo gruodžio 1 d., mokėjimus priskiriant kitų finansinių metų asignavimams. Tokiu atveju 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta riba netaikoma.
258 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl pastatų projektų
1.Kiekviena institucija Europos Parlamentui ir Tarybai iki kiekvienų metų birželio 1 d. pateikia pastatų politikos darbinį dokumentą, kuriame pateikiama ši informacija:
a)kiekvieno pastato išlaidos ir plotas, kuriam skiriami asignavimai pagal atitinkamas biudžeto eilutes. Šios išlaidos apima pastatų įrengimo išlaidas. Jos neapima mokesčių;
b)tikėtina ploto ir vietovių visuotinio programavimo raida per artimiausius metus, kartu pridedant pastatų, kuriuos planuojama statyti, projektų aprašus, jei jie jau numatyti;
c)galutinės sąlygos ir išlaidos, taip pat atitinkama informacija, susijusi su naujų pastatų projektų, kurie anksčiau buvo pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai laikantis 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros ir neįtraukti į praėjusių metų darbinius dokumentus, įgyvendinimu.
2.Visų pastatų projektų, kurie gali turėti didelį finansinį poveikį biudžetui, atveju institucija kuo anksčiau, prieš atlikdama vietos rinkos tyrimą pastatų sutarčių atveju ar prieš paskelbdama kvietimus pateikti pasiūlymus statybos darbų atveju, informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pastatams statyti reikalingą plotą ir preliminarų planavimą.
3.Visų pastatų projektų, kurie gali turėti didelį finansinį poveikį biudžetui, atveju institucija pateikia pastatų projektą, būtent jo išsamią išlaidų sąmatą ir finansavimo planą, įskaitant galimą 20 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytų asignuotųjų įplaukų naudojimą, taip pat sutarčių projektų, kuriuos planuojama naudoti, sąrašą ir prieš sudarydama sutartis prašo Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinimo. Institucijos prašymu su pastatų projektu susiję pateikti dokumentai naudojami konfidencialiai.
Išskyrus nenugalimos jėgos atvejus, Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl pastatų projekto priima per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos projektą gavo.
Pasibaigus šiam keturių savaičių laikotarpiui pastatų projektas laikomas patvirtintu, jei Europos Parlamentas arba Taryba per tą laikotarpį nepriima sprendimo, kuriuo prieštaraujama pasiūlymui.
Jei Europos Parlamentas ir (arba) Taryba per tą keturių savaičių laikotarpį išreiškia tinkamai pagrįstą susirūpinimą, tas laikotarpis vieną kartą pratęsiamas dviem savaitėmis.
Jei Europos Parlamentas arba Taryba priima sprendimą, kuriuo prieštaraujama pastatų projektui, atitinkama institucija atsiima savo pasiūlymą ir gali pateikti naują pasiūlymą.
4.Nenugalimos jėgos atvejais 2 dalyje numatyta informacija gali būti pateikta kartu su pastatų projektu. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl pastatų projekto priima per dvi savaites nuo tada, kai abi institucijos projektą gavo. Pasibaigus šiam dviejų savaičių laikotarpiui pastatų projektas laikomas patvirtintu, jei Europos Parlamentas ir (arba) Taryba per šį laikotarpį nepriima sprendimo, kuriuo prieštaraujama pasiūlymui.
5.Pastatų projektais, kurie gali turėti didelį finansinį poveikį biudžetui, laikoma:
a)bet koks žemės įsigijimas;
b)daugiau negu 3 000 000 EUR kainuojantis pastatų įsigijimas, pardavimas, struktūrinė renovacija ar statyba arba bet koks projektas, kuriuo derinami šie elementai, įgyvendinami tuo pačiu laikotarpiu;
c)visos naujos pastatų sutartys (įskaitant uzufruktą, ilgalaikę nuomą ir esamų pastatų sutarčių atnaujinimą mažiau palankiomis sąlygomis), nenurodytos b punkte, kai metiniai mokesčiai ne mažesni negu 750 000 EUR;
d)esamų pastatų sutarčių pratęsimas arba atnaujinimas (įskaitant uzufruktą ir ilgalaikę nuomą) tomis pačiomis arba mažiau palankiomis sąlygomis, kai metiniai mokesčiai ne mažesni negu 3 000 000 EUR.
Ši dalis taip pat taikoma tarpinstitucinio pobūdžio pastatų projektams ir Sąjungos delegacijoms.
750 000 ar 3 000 000 EUR vertės ribos, nurodytos b, c ir d punktuose, apima pastatų įrengimo išlaidas. Nuomos ir uzufrukto sutarčių atveju šios vertės ribos apima pastatų įrengimo išlaidas, bet neapima kitų mokesčių.
6.Nedarant poveikio 16 straipsniui, pastatų įsigijimo projektas gali būti finansuojamas paskola, jei prieš tai gaunamas Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinimas.
Paskola paimama ir grąžinama laikantis patikimo finansų valdymo principo ir tinkamai atsižvelgiant geriausią Sąjungos finansinį interesą.
Jei institucija siūlo įsigijimą finansuoti paskola, finansiniame plane, kurį atitinkama institucija turi pateikti su prašymu dėl išankstinio patvirtinimo, visų pirma nurodomas didžiausias finansavimo dydis, finansavimo laikotarpis, finansavimo rūšis, finansavimo sąlygos ir, palyginti su kitomis sutartinių priemonių rūšimis, sutaupomos lėšos.
Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl prašymo dėl išankstinio patvirtinimo priima per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos prašymą gavo, ir šis laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas dviem savaitėmis. Jei Europos Parlamentas ir Taryba per tą laikotarpį aiškiai nepatvirtino įsigijimo finansavimo paskola, laikoma, kad prašymas atmestas.
259 straipsnis
Išankstinio informavimo procedūra ir išankstinio patvirtinimo procedūra
1.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinio informavimo procedūra ir 258 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinio patvirtinimo procedūra netaikomos nemokamai arba už simbolinę sumą įsigyjant žemę.
2.258 straipsnio 1–5 dalyse nustatytos išankstinio informavimo ir išankstinio patvirtinimo procedūros netaikomos gyvenamiesiems pastatams. Europos Parlamentas ir Taryba gali prašyti atsakingos institucijos bet kokios su gyvenamaisiais pastatais susijusios informacijos.
3.Išimtinėmis arba neatidėliotinomis politinėmis aplinkybėmis 258 straipsnio 2 dalyje nurodyta išankstinė informacija apie pastatų projektus, susijusius su Sąjungos delegacijomis ar biurais trečiosiose šalyse, gali būti pateikta kartu su pastato projektu pagal 258 straipsnio 3 dalį. Tokiais atvejais išankstinio informavimo ir išankstinio patvirtinimo procedūros vykdomos kuo greičiau.
4.258 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta išankstinio patvirtinimo procedūra netaikoma parengiamosioms sutartims ar tyrimams, kurie reikalingi pastato projekto išsamioms išlaidoms ir finansavimui įvertinti.
XVI ANTRAŠTINĖ DALIS. BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
260 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos informacijos prašymai
Europos Parlamentas ir Taryba turi teisę gauti informaciją ar paaiškinimus jų kompetencijai priklausančiais biudžeto klausimais.
261 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 155, 69 ir 70 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą likus ne mažiau kaip dvejiems metams iki 2020 m. gruodžio 31 d. Deleguotieji įgaliojimai automatiškai pratęsiami vėlesnių daugiamečių finansinių programų galiojimo laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimą dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno atitinkamos daugiametės finansinės programos galiojimo laikotarpio pabaigos.
3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
4.Kai Komisija priima deleguotąjį aktą, ji nedelsdama apie jį tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
6.Deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie jį dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
II DALIS
KONKRETIEMS SEKTORIAMS TAIKOMŲ TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI
262 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 pakeitimai
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 iš dalies keičiamas taip:
1.4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Padariusi išvadą, kad Fondo finansinės paramos teikimo sąlygos tenkinamos, Komisija nedelsdama pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai būtinus Fondo lėšų mobilizavimo pasiūlymus. Tuose pasiūlymuose pateikiama:
a)
visa turima informacija, kaip nurodyta 1 dalyje;
b)
visa kita Komisijos turima svarbi informacija;
c)
įrodymai, kad tenkinamos 2 straipsnyje nustatytos sąlygos; ir
d)
siūlomų sumų pagrindimas.“.
2.4 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:
„4. Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus sprendimą dėl Fondo lėšų mobilizavimo, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą skirti Fondo finansinę paramą ir valstybei naudos gavėjai nedelsdama sumoka visą tos finansinės paramos sumą. Jei pagal 4a straipsnį sumokėtas avansas, sumokama tik likutinė suma.“.
263 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1296/2013 pakeitimai
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. 3 straipsnio 1 dalyje nustatytoms programos kryptims vidutiniškai visu programos laikotarpiu taikomos šios preliminarios procentinės dalys:
a)
„Progress“ krypčiai – ne mažiau kaip 18 proc.;
b)
EURES krypčiai – ne mažiau kaip 18 proc.;
c)
mikrofinansų ir socialinio verslumo krypčiai – ne mažiau kaip 18 proc.“.
2.14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalis pakeičiama taip:
„1. Pagal „Progress“ kryptį remiami veiksmai, nurodyti viename ar daugiau teminių skyrių, išvardytų a, b ir c punktuose.
a)
užimtumas, visų pirma kovojant su jaunimo nedarbu;
b)
socialinė apsauga, socialinė įtrauktis ir skurdo mažinimas bei prevencija;
c)
darbo sąlygos.“.
b)2 dalis iš dalies keičiama taip:
„2. Didelė dalis visų „Progress“ krypčiai skirtų asignavimų skiriama socialiniams eksperimentams, kaip novatoriškų sprendimų bandymo ir vertinimo, siekiant vėliau juos taikyti platesniu mastu, metodui, skatinti.“.
3.19 straipsnis pakeičiamas taip:
„19 straipsnis
Teminiai skirsniai ir finansavimas
Pagal EURES kryptį remiami veiksmai, nurodyti viename ar daugiau teminių skirsnių, išvardytų a, b ir c punktuose:
a)
informavimo apie laisvas darbo vietas, darbo prašymų ir visos susijusios informacijos, skirtos darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams, skaidrumas;
b)
darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugų užpildant laisvas darbo vietas ir patenkinant darbo prašymus Sąjungos lygmeniu, visų pirma tikslinių judumo programų, plėtojimas;
c)
tarpvalstybinės partnerystės.“.
4.25 straipsnis pakeičiamas taip:
„25 straipsnis
Teminiai skirsniai ir finansavimas
Pagal mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptį remiami veiksmai, nurodyti viename ar daugiau teminių skirsnių, išvardytų a ir b punktuose:
a)
pažeidžiamų grupių ir labai mažų įmonių mikrofinansavimas;
b)
socialinis verslumas.“.
5.33 straipsnis išbraukiamas.
264 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1301/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.3 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:
investicijos į vidaus potencialo plėtojimą pasitelkiant kapitalo investicijas į įrangą ir infrastruktūros objektus, taip pat į kultūros ir tvaraus turizmo infrastruktūros objektus, paslaugas įmonėms, paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų įstaigoms ir investicijas į technologijas ir taikomuosius mokslinius tyrimus įmonėse;“.
2.5 straipsnio 9 dalis papildoma e punktu:
„e) remiant migrantų ir pabėgėlių priėmimą ir ekonominę integraciją;“.
3.I priedo lentelės tekstas, prasidedantis žodžiais „Socialinė infrastruktūra“, iki lentelės pabaigos pakeičiamas taip:
„Socialinė infrastruktūra
|
Vaikų priežiūra ir švietimas
|
asmenys
|
Paramą gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas
|
|
Sveikata
|
asmenys
|
Gyventojų, kurie gali naudotis pagerintomis sveikatos paslaugomis, skaičius
|
|
Būstai
|
gyvenamieji būstai
|
Atnaujinti būstai
|
|
|
gyvenamieji būstai
|
Atnaujinti būstai, tarp jų būstai migrantams ir pabėgėliams (neįskaitant priėmimo centrų)
|
|
Migrantai ir pabėgėliai
|
asmenys
|
Infrastruktūros pajėgumas migrantams ir pabėgėliams remti (išskyrus būstus)
|
Konkretūs miestų plėtros rodikliai
|
|
asmenys
|
Sričių, kuriose taikomos integruotos miestų plėtros strategijos, gyventojų skaičius
|
|
|
kvadratiniai metrai
|
Atviros erdvės, sukurtos arba atnaujintos miestų teritorijose
|
|
|
kvadratiniai metrai
|
Viešieji arba komerciniai pastatai, pastatyti arba atnaujinti miestų vietovėse“.
|
265 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)10 punktas pakeičiamas taip:
„10) paramos gavėjas – viešasis arba privatus subjektas arba fizinis asmuo, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą; valstybės pagalbos schemų, kaip apibrėžta šio straipsnio 13 punkte, atveju – subjektas, kuris gauna pagalbą; finansinių priemonių pagal šio reglamento antrosios dalies IV antraštinę dalį atveju – subjektas, kuris įgyvendina finansinę priemonę arba, jei taikoma, fondų fondą;“;
b)31 punktas pakeičiamas taip:
„31) makroregioninė strategija – integruota programa, kurią galima remti ir ESI fondų lėšomis siekiant spręsti bendras problemas, kylančias apibrėžtoje geografinėje teritorijoje ir susijusius su toje pačioje geografinėje teritorijoje esančiomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis, kurios tokiu būdu patiria sustiprinto bendradarbiavimo siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos teikiamą naudą;“.
2.4 straipsnio 7 dalyje nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnį“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnį“.
3.4 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:
„8. Komisija ir valstybės narės pagal Finansinio reglamento 31 straipsnį, 34 straipsnio 1 dalį ir 59 straipsnį laikosi patikimo finansų valdymo principo.“.
4.9 straipsnis papildomas šia pastraipa:
„Konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatyti kiekvieno ESI fondo prioritetai visų pirma apima tinkamą kiekvieno fondo lėšų panaudojimą migracijos ir prieglobsčio srityse.“.
5.16 straipsnyje įterpiama 4a dalis:
„4a. Jei taikoma, Komisijai praėjusiais kalendoriniais metais patvirtinus vienos ar daugiau programų pakeitimus pagal 30 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, valstybė narė kasmet iki sausio 31 d. pateikia iš dalies pakeistą partnerystės sutartį.
Kasmet iki kovo 31 d. Komisija priima sprendimą, patvirtinantį, kad partnerystės sutarties pakeitimai atitinka Komisijos praėjusiais kalendoriniais metais patvirtintus vienos ar daugiau programų pakeitimus.
Į tą sprendimą, remiantis 4 dalyje nurodytu pasiūlymu, gali būti įtraukti kitų partnerystės sutarties elementų pakeitimai, jeigu pasiūlymas Komisijai buvo pateiktas iki praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 d.“.
6.Įterpiamas 30a straipsnis:
„30a straipsnis
1. Dalis valstybės narės ESI fondų asignavimų, tos valstybės narės prašymu ir susitarus su Komisija, gali būti pervesta vienai arba kelioms priemonėms, nustatytoms pagal Finansinį reglamentą arba konkretiems sektoriams taikomus reglamentus, arba panaudota ESIF rizikos prisiėmimo pajėgumui didinti pagal Finansinio reglamento 125 straipsnį. Prašymas pervesti ESI fondų asignavimus turėtų būti pateiktas iki rugsėjo 30 d.
2. Gali būti pervesti tik programos finansiniame plane numatyti būsimų metų finansiniai asignavimai.
3. Kartu su prašymu pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti programą arba programas, kurių asignavimai bus pervedami. Pagal 30 straipsnio 2 dalį atliekami atitinkami programos ir partnerystės sutarties pakeitimai, kuriais nustatoma visa kiekvienais atitinkamais metais Komisijai pervedama suma.“.
7.32 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Jeigu pagal 33 straipsnio 3 dalį sudarytas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijų atrankos komitetas nustato, kad atrinktai bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijai įgyvendinti reikalinga daugiau negu vieno fondo parama, jis pagal nacionalines taisykles ir procedūras gali paskirti pagrindinį fondą, kuris padengtų visas parengimo, einamąsias ir aktyvaus pritaikymo išlaidas pagal 35 straipsnio 1 dalies a, d ir e punktus, patirtas įgyvendinant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategiją.“.
8.34 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Vietos veiklos grupės užduotys:
a)
stiprinti vietos subjektų gebėjimus rengti ir įgyvendinti veiksmus, įskaitant projektų valdymo gebėjimų stiprinimą;
b)
rengti nediskriminacinę ir skaidrią atrankos procedūrą, kuria išvengiama interesų konfliktų, užtikrinama, kad ne mažiau kaip 50 proc. balsų priimant sprendimus dėl atrankos tektų partneriams, kurie nėra viešosios valdžios institucijos, ir leidžiama atranką vykdyti rašytine tvarka;
c)
rengti ir tvirtinti nediskriminacinius objektyvius veiksmų atrankos kriterijus, kuriais užtikrinama atitiktis bendruomenės inicijuotai vietos plėtros strategijai, pirmenybę tiems veiksmams teikiant pagal jų indėlį į strategijos uždavinių ir tikslų įgyvendinimą;
d)
rengti ir skelbti kvietimus teikti pasiūlymus arba tęstinio projektų teikimo procedūrą;
e)
priimti ir vertinti paramos paraiškas;
f)
atrinkti veiksmus ir nustatyti paramos sumą arba prieš patvirtinant pasiūlymus teikti juos už galutinį tinkamumo finansuoti vertinimą atsakingai institucijai;
g)
vykdyti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos ir remiamų veiksmų įgyvendinimo stebėseną bei atlikti konkrečius vertinimo, susijusio su ta strategija, veiksmus.
Jeigu vietos veiklos grupės atlieka a–g punktuose nenurodytas užduotis, už kurias atsakinga vadovaujančioji ar tvirtinančioji institucijos arba mokėjimo agentūra, tos vietos veiklos grupės pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles paskiriamos tarpinėmis institucijomis.“.
9.36 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija gali pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles pavesti tam tikras užduotis, susijusias su ITI valdymu ir įgyvendinimu, vienai ar daugiau tarpinių institucijų, įskaitant vietos valdžios institucijas, regionines vystymosi įstaigas arba nevyriausybines organizacijas.“
10.37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)2 dalies c punktas pakeičiamas taip:
„c) papildomų viešųjų ir privačiųjų lėšų, kurias finansinė priemonė galėtų pritraukti iki galutinio naudos gavėjo lygmens (tikėtinas sverto poveikis), apskaičiavimą, įskaitant, kai tinkama, skirtingų sąlygų taikymo poreikio ir masto, siekiant iš privačiojo sektoriaus investuotojų pritraukti analogiškų lėšų, vertinimą ir (arba) mechanizmų, tokių kaip konkursinis arba deramai nepriklausomas įvertinimas, kurie bus naudojami tokio skirtingo požiūrio poreikiui ir mastui nustatyti, aprašymą;“;
b) 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Atliekant ex ante vertinimą, nurodytą 2 dalyje, gali būti atsižvelgiama į ex ante vertinimą, atliktą pagal Finansinio reglamento 202 straipsnio 1 dalies h punktą, ir toks vertinimas gali būti atliekamas etapais. Bet kuriuo atveju jis baigiamas iki vadovaujančiajai institucijai priimant sprendimą dėl įnašų pagal programą skyrimo finansinei priemonei.“.
11.38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalyje įterpiamas c punktas:
„c) finansinėms priemonėms, pagal kurias toks įnašas gali būti derinamas su EIB finansiniais produktais, finansuojamais Europos strateginių investicijų fondo lėšomis.“;
b)4 dalis iš dalies keičiama taip:
i) pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:
– b ir c punktai pakeičiami taip:
„b)
tiesiogiai skiriant sutartį įgyvendinimo užduotis pavesti vykdyti:
i)
EIB;
ii)
tarptautinei finansų įstaigai, kurioje valstybė narė yra akcininkė;
iii) valstybiniam bankui arba finansų įstaigai, kurie įsteigti kaip profesinę finansinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys ir kurie atitinka visas šias sąlygas:
–atitinkamame banke arba įstaigoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos atitinkamo banko arba įstaigos sprendimams;
–atitinkamas bankas arba įstaiga veikia nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu pagal valstybės narės valdžios institucijos suteiktus viešosios politikos įgaliojimus vykdyti ekonominės plėtros veiklą, kuria prisidedama prie ESI fondų tikslų;
–atitinkamas bankas arba įstaiga vykdo vystymo veiklą regionuose, politikos srityse ir sektoriuose, kuriuose paprastai nėra galimybių gauti finansavimą iš rinkos šaltinių arba jos yra nepakankamos;
–atitinkamas bankas arba įstaiga, siekdami užtikrinti ilgalaikį finansinį tvarumą, veikia nesiekdami didinti pelno;
–atitinkamas bankas arba įstaiga nepriima indėlių iš gyventojų ir
–atitinkamą banką arba įstaigą pagal nacionalinę teisę prižiūri nepriklausoma institucija;
c)
įgyvendinimo užduotis pavesti vykdyti kitam subjektui, kurio veiklą reglamentuoja viešoji ar privačioji teisė, arba“;
– pridedamas d punktas:
„d) įgyvendinimo užduotis vykdyti tiesiogiai, jeigu finansines priemones sudaro tik paskolos arba garantijos. Tuo atveju vadovaujančioji institucija laikoma paramos gavėju, kaip apibrėžta 2 straipsnio 10 punkte.“;
ii) antra pastraipa pakeičiama taip:
„Įgyvendindami finansinę priemonę pirmos pastraipos a–d punktuose nurodyti subjektai užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinos teisės, įskaitant ESI fondus, valstybės pagalbą, viešuosius pirkimus ir atitinkamus standartus reglamentuojančias taisykles, taip pat taikomus teisės aktus pinigų plovimo prevencijos, kovos su terorizmu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu srityse. Tie subjektai nesinaudoja mokesčių vengimo struktūromis, visų pirma agresyvaus mokesčių planavimo schemomis, ir jose nedalyvauja ir netaiko praktikos, kuri neatitinka gero mokesčių valdymo kriterijų, nustatytų ES teisės aktuose, įskaitant Komisijos rekomendacijas ir komunikatus arba bet kuriuos oficialius pranešimus. Jie negali būti įsisteigę šalyse, kurios nebendradarbiauja su Sąjunga taikant tarptautiniu mastu sutartus mokesčių skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartus, ir vykdydami finansines operacijas nepalaiko verslo santykių su minėtose šalyse įsisteigusiais subjektais. Tie subjektai gali savo atsakomybe sudaryti susitarimus su finansų tarpininkais dėl finansinių operacijų vykdymo. Jie perkelia šioje dalyje nurodytus reikalavimus į sutartis su finansų tarpininkais, atrinktais dalyvauti vykdant finansines operacijas pagal tokius susitarimus.“;
c) 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:
„5.
4 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodyti subjektai, įgyvendindami fondų fondus, dalį įgyvendinimo užduočių gali pavesti vykdyti finansų tarpininkams, jeigu tie subjektai savo atsakomybe užtikrina, kad finansų tarpininkai atitinka Finansinio reglamento 150 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytus kriterijus. Finansų tarpininkai pasirenkami taikant atviras, skaidrias, proporcingas ir nediskriminacines procedūras, vengiant interesų konflikto.
6.
4 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodyti subjektai, kuriems pavesta vykdyti įgyvendinimo užduotis, savo vardu vadovaujančiosios institucijos naudai atidaro patikėjimo teise valdomas sąskaitas arba steigia finansinę priemonę kaip atskirą finansų padalinį finansų įstaigoje. Atskiro finansų padalinio atveju į finansinę priemonę investuotos programos lėšos nuo kitų finansų įstaigos turimų lėšų atskiriamos vedant atskirą apskaitą. Patikėjimo teise valdomose sąskaitose laikomos lėšos ir tokie atskiri finansų padaliniai valdomi pagal patikimo finansų valdymo principą, laikantis tinkamų atsakingo valdymo taisyklių, ir yra tinkamo likvidumo.“;
d) 8 dalis pakeičiama taip:
„8.
Kai finansinės priemonės įgyvendinamos pagal 4 dalies pirmos pastraipos d punktą, programų įnašų skyrimo finansinėms priemonėms taisyklės ir sąlygos nustatomos strateginiame dokumente, kaip nurodyta IV priede, kurį turi išnagrinėti stebėsenos komitetas.“.
12.39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)2 dalies pirmos pastraipos įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„Valstybės narės gali naudotis ERPF ir EŽŪFKP tinkamumo finansuoti laikotarpiu, nurodytu 65 straipsnio 2 dalyje, siekdamos skirti finansinį įnašą šio reglamento 38 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms finansinėms priemonėms, kurias pagal Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį ir 201 straipsnio 4 dalį netiesiogiai įgyvendina Komisija kartu su EIB, kai vykdoma ši veikla:“;
b)4 dalyje:
i)a punktas pakeičiamas taip:
„a) nukrypstant nuo 37 straipsnio 2 dalies, šis įnašas grindžiamas EIB ir Komisijos atliktu Sąjungos lygmens ex ante vertinimu arba, jeigu yra naujesnių duomenų, dalyvaujančiosios valstybės narės atliktu nacionaliniu arba regioniniu ex ante vertinimu.
Remiantis turimais duomenų šaltiniais dėl bankų vykdomo skolų finansavimo ir MVĮ, ex ante vertinimas, inter alia, apima atitinkamo lygmens MVĮ finansavimo poreikių, MVĮ finansavimo sąlygų ir poreikių analizę, taip pat MVĮ finansavimo stygiaus nustatymą, atitinkamo lygmens MVĮ sektoriaus ekonominės ir finansinės padėties apžvalgą, minimalią kritinę bendrų įnašų masę, numatomą bendrą paskolų, sukuriamų tokias įnašais, mastą ir pridėtinę vertę;“;
ii)b punktas pakeičiamas taip:
„b) šį įnašą skiria kiekviena dalyvaujančioji valstybė narė pagal atskirą programos prioritetinę kryptį ERPF įnašo atveju arba pagal atskirai kiekvienam ERPF ir EŽŪFKP finansiniam įnašui, kuriuo remiami 9 straipsnio pirmos pastraipos 3 punkte išdėstyti teminiai tikslai, nustatytą bendrą specialią nacionalinę programą;“;
c)7 dalis pakeičiama taip:
„7. Nukrypstant nuo 41 straipsnio 1 ir 2 dalių, šio straipsnio 2 dalyje numatytų finansinių įnašų atveju valstybės narės Komisijai teikiamoje mokėjimo paraiškoje nurodoma 100 proc. sumos, kurią valstybė narė, laikydamasi šio straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytame finansavimo susitarime nustatyto grafiko, turi sumokėti EIB. Tokios mokėjimo paraiškos grindžiamos EIB prašomomis sumokėti sumomis, kurios laikomos būtinomis įsipareigojimams, susijusiems su susitarimais dėl garantijų arba pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, kurie bus atlikti per kitus tris mėnesius, padengti. Valstybių narių mokėjimai EIB atliekami nedelsiant ir bet kokiu atveju prieš EIB prisiimant įsipareigojimus.“;
d) 8 dalis pakeičiama taip:
„8. Programos užbaigimo metu tinkamos finansuoti išlaidos, kaip nurodyta 42 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, yra visa finansinei priemonei sumokėta programos įnašų suma, kuri atitinka:
a)
kai vykdoma šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta veikla – 42 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytas lėšas;
b)
kai vykdoma 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta veikla – bendrą naujo skolų finansavimo, sukurto vykdant pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, sumą, sumokėtą tinkamoms finansuoti MVĮ arba jų naudai per 65 straipsnio 2 dalyje nurodytą tinkamumo finansuoti laikotarpį.“.
13.Įterpiamas 39a straipsnis:
„39a straipsnis
ESI fondų įnašas finansinėms priemonėms, pagal kurias toks įnašas gali būti derinamas su EIB finansiniais produktais, finansuojamais Europos strateginių investicijų fondo lėšomis
1. Valstybės narės gali pasinaudoti ESI fondais, norėdamos skirti įnašą finansinėms priemonėms, nurodytoms 38 straipsnio 1 dalies c punkte, kad pritrauktų papildomų privačiojo sektoriaus investicijų.
2. 1 dalyje nurodytas įnašas neviršija 25 % visos galutiniams naudos gavėjams teikiamos paramos. Mažiau išsivysčiusiuose regionuose, nurodytuose 120 straipsnio 3 dalies b punkte, finansinis įnašas gali viršyti 25 %, jeigu tai pateisinama remiantis ex ante vertinimu, tačiau neviršija 50 %. Šioje dalyje nurodytą visą paramą sudaro bendra galutiniams naudos gavėjams suteiktų naujų paskolų ir garantuotų paskolų, taip pat investicijų į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą suma. Į garantuotas paskolas, nurodytas šioje dalyje, atsižvelgiama, tik jei ESI fondų lėšos skiriamos garantijų sutartims, kurių vertė apskaičiuota remiantis apdairiu ex ante rizikos vertinimu, apimančiu daug naujų paskolų.
3. Nukrypstant nuo 37 straipsnio 2 dalies, įnašai pagal 1 dalį gali būti grindžiami parengiamuoju vertinimu, įskaitant išsamų patikrinimą, kurį atlieka EIB, skirdamas įnašą ESIF finansiniam produktui.
4. Vadovaujančiosios institucijos pagal 46 straipsnį teikiama veiksmų, kuriuose naudojamos finansinės priemonės pagal šį straipsnį, ataskaita yra grindžiama informacija, kurią EIB laiko savo ataskaitų teikimo pagal ESIF reglamento 16 straipsnio 1 ir 2 dalis tikslais ir kuri papildyta papildoma informacija, kurią reikia pateikti pagal 46 straipsnio 2 dalį.
5. Skirdama įnašą 38 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms finansinėms priemonėms, vadovaujančioji institucija gali:
a)
investuoti į esamo arba naujai įsteigto juridinio asmens, kurio paskirtis – laikantis atitinkamų ESI fondų tikslų investuoti į galutinius naudos gavėjus, kurie imsis vykdyti įgyvendinimo užduotis, kapitalą;
b)
įgyvendinimo užduotis pavesti vykdyti finansų įstaigai, kuri arba savo vardu atidaro patikos sąskaitą vadovaujančiosios institucijos naudai, arba įsteigia programos įnašui skirtą atskirą finansų padalinį finansų įstaigoje. Atskiro finansų padalinio atveju į finansinę priemonę investuotos programos lėšos nuo kitų finansų įstaigos turimų lėšų atskiriamos vedant atskirą apskaitą. Patikos sąskaitose laikomos lėšos ir tokie atskiri finansų padaliniai valdomi pagal patikimo finansų valdymo principą, laikantis tinkamų atsakingo valdymo taisyklių, ir yra tinkamo likvidumo.
Taikant šį straipsnį, finansinė priemonė taip pat gali būti investavimo platforma arba jos dalis pagal ESIF reglamento 2 straipsnio 4 dalį, jeigu investavimo platforma yra specialiosios paskirties vienetas arba valdoma sąskaita.
6. Įgyvendindami finansines priemones pagal 38 straipsnio 1 dalies c punktą šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinos teisės, įskaitant ESI fondus, valstybės pagalbą, viešuosius pirkimus ir atitinkamus standartus reglamentuojančias taisykles, taip pat taikomus teisės aktus pinigų plovimo prevencijos, kovos su terorizmu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu srityse. Tie subjektai nesinaudoja mokesčių vengimo struktūromis, visų pirma agresyvaus mokesčių planavimo schemomis, ir jose nedalyvauja ir netaiko praktikos, kuri neatitinka gero mokesčių valdymo kriterijų, nustatytų ES teisės aktuose, įskaitant Komisijos rekomendacijas ir komunikatus arba bet kuriuos oficialius pranešimus. Jie negali būti įsisteigę šalyse, kurios nebendradarbiauja su Sąjunga taikant tarptautiniu mastu sutartus mokesčių skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartus, ir vykdydami finansines operacijas nepalaiko verslo santykių su minėtose šalyse įsisteigusiais subjektais. Tie subjektai gali savo atsakomybe sudaryti susitarimus su finansų tarpininkais dėl finansinių operacijų vykdymo. Jie perkelia šioje dalyje nurodytus reikalavimus į sutartis su finansų tarpininkais, atrinktais dalyvauti vykdant finansines operacijas pagal tokius susitarimus.
7. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, įgyvendindami fondų fondus, dalį įgyvendinimo užduočių gali pavesti vykdyti finansų tarpininkams, jeigu tie subjektai savo atsakomybe užtikrina, kad finansų tarpininkai atitiktų Finansinio reglamento 201 straipsnio 4 dalyje ir 202 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus. Finansų tarpininkai pasirenkami taikant atviras, skaidrias, proporcingas ir nediskriminacines procedūras, vengiant interesų konflikto.
8. Vadovaujančiosios institucijos, skirdamos pagal 38 straipsnio 1 dalies c punktą ESI fondų programos lėšas esamai priemonei, kurios fondo valdytoją jau yra pasirinkęs EIB, tarptautinės finansų įstaigos, kuriose valstybė narė yra akcininkė, arba valstybinis bankas ar finansų įstaiga, įsteigti kaip profesinę finansinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys ir atitinkantys 38 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktyje nustatytas sąlygas, įgyvendinimo užduotis paveda vykdyti šiam fondo valdytojui, skirdamos tiesioginę sutartį.
9. Nukrypstant nuo 41 straipsnio 1 ir 2 dalių, įnašų finansinėms priemonėms pagal šio straipsnio 8 dalį atveju tarpinio mokėjimo paraiškos teikiamos laipsniškai, laikantis finansavimo susitarime nustatyto mokėjimų grafiko. Mokėjimų grafikas, nurodytas pirmame sakinyje, atitinka mokėjimų grafiką, kurį susitarta taikyti kitiems tos pačios finansinės priemonės investuotojams.
10. Įnašų skyrimo pagal 38 straipsnio 1 dalies c punktą sąlygos nustatomos finansavimo susitarimuose pagal IV priedą šiais lygmenimis:
a)
atitinkamais atvejais – tarp deramai įgaliotų vadovaujančiosios institucijos ir fondų fondą įgyvendinančio subjekto atstovų;
b)
tarp deramai įgaliotų vadovaujančiosios institucijos atstovų arba, kai taikoma, tarp fondų fondą įgyvendinančio subjekto ir finansinę priemonę įgyvendinančio subjekto.
11. Jeigu įnašai pagal 1 dalį skiriami investavimo platformoms, kurioms skiriami įnašai pagal Sąjungos lygmeniu nustatytas priemones, atitiktis valstybės pagalbos taisyklėms užtikrinama pagal Finansinio reglamento 202 straipsnio 2 dalies c punktą.
12. Jeigu taikomos 38 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos finansinės priemonės, kurios yra garantijų priemonės, ESI fondų lėšomis gali būti prisidedama prie paskolų portfelių subordinuotųjų ir (arba) tarpinio pobūdžio segmentų, kurie taip pat dengiami ESIF Sąjungos garantija.
13. Siekiant remti veiksmus, įgyvendinamus pasitelkiant 38 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas finansines priemones, ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF atveju programoje gali būti nustatytas atskiras prioritetas, o EŽŪFKP atveju – atskira veiksmo rūšis, kurių bendro finansavimo norma – iki 100 %.
14. Nepaisant 70 straipsnio ir 93 straipsnio 1 dalies, įnašai pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti naudojami siekiant sukurti naują skolų ir nuosavo kapitalo finansavimą visoje valstybės narės teritorijoje, neatsižvelgiant į regionų kategorijas, jeigu kitaip nenustatyta finansavimo susitarime.
15. Komisija iki 2019 m. pabaigos persvarsto šio straipsnio taikymą ir prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“.
14.40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
„1. Institucijos, paskirtos pagal šio reglamento 124 straipsnį ir pagal EŽŪFKP reglamento 65 straipsnį, neatlieka patikrų vietoje EIB arba kitų tarptautinių finansų įstaigų, kuriose valstybė narė yra akcininkė, lygmeniu, kiek tai susiję su jų įgyvendinamomis finansinėmis priemonėmis.
Tačiau paskirtosios institucijos atlieka patikras pagal 125 straipsnio 5 dalį kitų finansines priemones įgyvendinančių subjektų lygmeniu savo atitinkamos valstybės narės jurisdikcijoje ir prireikus galutinio naudos gavėjo lygmeniu.
EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kuriose valstybė narė yra akcininkė, kartu su kiekviena mokėjimo paraiška paskirtosioms institucijoms kontrolės pateikia ataskaitas. Jie taip pat pateikia Komisijai ir paskirtosioms institucijoms parengtą šių subjektų išorės auditorių parengtą metinę audito ataskaitą.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą dėl kontrolės ataskaitų ir metinių audito ataskaitų, nurodytų šios dalies pirmoje pastraipoje, formų.
Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 150 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
2. Nepažeisdami Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 127 ir 9 straipsnio, subjektai, atsakingi už programų auditą, neatlieka auditų EIB arba kitų tarptautinių finansų įstaigų, kuriose valstybė narė yra akcininkė, lygmeniu, kiek tai susiję su jų įgyvendinamomis finansinėmis priemonėmis.
Subjektai, atsakingi už programų auditą, atlieka veiksmų ir valdymo bei kontrolės sistemų auditus kitų finansines priemones įgyvendinančių subjektų lygmeniu savo atitinkamose valstybėse narėse ir galutinių naudos gavėjų lygmeniu, jeigu įvykdytos 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.
Komisija gali atlikti auditus 1 dalyje nurodytų subjektų lygmeniu, jeigu ji padaro išvadą, kad atsižvelgiant į nustatytą riziką tai būtina siekiant gauti pagrįstą patikinimą.“;
b)įterpiama 5a dalis:
„5a. Nukrypstant nuo šio reglamento 143 straipsnio 4 dalies ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 56 straipsnio antros pastraipos, veiksmų, kuriuos sudaro finansinės priemonės, atveju, įnašas, panaikintas dėl pavienio pažeidimo pagal šio reglamento 143 straipsnio 2 dalį arba Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 56 straipsnio pirmą pastraipą, gali būti dar kartą panaudotas tam pačiam veiksmui šiomis sąlygomis:
a)
jeigu pažeidimas, dėl kurio panaikintas įnašas, buvo nustatytas galutinio naudos gavėjo lygmeniu, panaikintas įnašas gali būti dar kartą panaudotas tik kitiems galutiniams naudos gavėjams pagal tą pačią finansinę priemonę;
b)
jeigu pažeidimas, dėl kurio panaikintas įnašas, buvo nustatytas finansų tarpininko lygmeniu fondų fonde, panaikintas įnašas gali būti dar kartą panaudotas tik kitiems finansų tarpininkams arba kitiems galutiniams naudos gavėjams pagal tą pačią finansinę priemonę.
Jeigu pažeidimas, dėl kurio panaikintas įnašas, buvo nustatytas fondų fondą įgyvendinančio subjekto lygmeniu, panaikintas įnašas negali būti dar kartą panaudotas tam pačiam veiksmui.
Jeigu finansinė pataisa atlikta dėl sisteminio pažeidimo, panaikintas įnašas negali būti dar kartą panaudotas jokiam sisteminio pažeidimo paveiktam veiksmui.“.
15.41 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:
„1. 38 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytų finansinių priemonių ir 38 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų finansinių priemonių, įgyvendintų pagal 38 straipsnio 4 dalies a ir b punktus, atveju laipsniškos tarpinio mokėjimo paraiškos dėl finansinei priemonei mokamų programos įnašų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, nustatytu 65 straipsnio 2 dalyje (tinkamumo finansuoti laikotarpis), teikiamos laikantis šių sąlygų:“.
16.42 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Jeigu fondų fondą įgyvendinantis subjektas arba finansines priemones įgyvendinantys subjektai, kaip numatyta 38 straipsnio 1 dalies c punkte ir 38 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose, reikalauja atlyginti šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte ir 2 dalyje nurodytas valdymo išlaidas ir rinkti nurodytus mokesčius, jie neviršija šio straipsnio 6 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytų ribinių dydžių. Valdymo išlaidas sudaro tiesioginės arba netiesioginės išlaidos, kurios atlyginamos įrodžius išlaidas, o valdymo mokesčiais laikoma sulygta kaina už suteiktas paslaugas, atitinkamais atvejais nustatyta konkurencingos rinkos proceso metu. Valdymo išlaidos ir mokesčiai pagrįsti veiklos rezultatais grindžiama apskaičiavimo metodika.“.
17.Įterpiamas 43a straipsnis:
„43a straipsnis
Skirtingų sąlygų taikymas investuotojams
1. Į galutinius naudos gavėjus investuota ESI fondų parama finansinėms priemonėms ir pelnas bei kitos pajamos arba uždarbis, pavyzdžiui, palūkanos, garantijų mokesčiai, dividendai, kapitalo prieaugis arba visos kitos pajamos iš tų investicijų, kurie priskiriami prie ESI fondų paramos, gali būti naudojami taikant skirtingas sąlygas privačiojo sektoriaus investuotojams, taip pat EIB, kai pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 naudojama ES garantija. Toks skirtingų sąlygų taikymas gali būti pateisintas poreikiu pritraukti analogiškų privačių lėšų.
2. Skirtingų sąlygų taikymo, nurodyto 1 dalyje, poreikis ir mastas, nustatomi ex ante vertinime.
3.
Taikant skirtingas sąlygas neviršijama to, kas būtina, kad būtų skatinama pritraukti analogiškų privačių lėšų. Jomis nemokama pernelyg didelė kompensacija privačiojo sektoriaus investuotojams ir EIB, kai pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 naudojama ES garantija. Interesų suderinamumas užtikrinamas tinkamai pasidalijant riziką ir pelną.
4. Taikant skirtingas sąlygas privačiojo sektoriaus investuotojams nedaromas poveikis Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms.“.
18.44 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Nedarant poveikio 43a straipsniui, lėšos, kurios finansinėms priemonėms grąžinamos iš investicijų, arba grąžinamos lėšos, kurias buvo įsipareigota skirti pagal garantijų sutartis, įskaitant kapitalo grąžinimą, pelną ir kitas pajamas ar uždarbį, pavyzdžiui, palūkanas, garantijų mokesčius, dividendus, kapitalo prieaugį arba visas kitas pajamas iš investicijų, kurie priskiriami prie ESI fondų paramos, pakartotinai panaudojamos toliau išvardytiems tikslams, neviršijant reikalingos sumos ir laikantis tvarkos, dėl kurios susitarta atitinkamuose finansavimo susitarimuose:
a)
tolesnėms investicijoms pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais pagal prioritetą nustatytais tikslais;
b)
kai taikoma, finansinei priemonei skirto ESI fondų įnašo nominaliąja suma išreikštiems nuostoliams, atsiradusiems dėl neigiamų palūkanų, padengti, jeigu tokie nuostoliai atsiranda nepaisant finansines priemones įgyvendinančių subjektų vykdomo aktyvaus iždo valdymo;
c)
atitinkamais atvejais patirtoms valdymo išlaidoms atlyginti ir finansinės priemonės valdymo mokesčiams sumokėti.“.
19.46 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„g) nurodomos palūkanos ir kitas pelnas, gautas iš ESI fondų paramos finansinėms priemonėms ir programos lėšų, kurie finansinėms priemonėms grąžinti iš investicijų, kaip nurodyta 43 ir 44 straipsniuose, ir sumos, naudotos taikant skirtingas sąlygas, kaip nurodyta 43a straipsnyje;“ „h) nurodoma pažanga, kuri padaryta siekiant investicijų, įvykdytų naudojantis finansine priemone ir dalyvavimo teisėmis, tikėtino sverto poveikio;“.
20.56 straipsnio 5 dalis išbraukiama.
21.57 straipsnio 3 dalis išbraukiama.
22.58 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
a)Nuoroda į „Finansinio reglamento 60 straipsnį“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 149 straipsnį“;
b)Pirmos dalies pabaigoje pridedama ši pastraipa:
„Atsižvelgiant į tikslą, šiame straipsnyje nurodytos priemonės gali būti finansuojamos veiklos arba administracinėmis išlaidomis.“.
23.59 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)pridedama 1a dalis:
„Iš kiekvieno ESI fondo galima finansuoti techninės paramos veiksmus, kurie tinkami finansuoti bet kurio kito ESI fondo lėšomis.“;
b)pridedama 3 dalis:
„Nedarydamos poveikio antrai daliai, valstybės narės gali įgyvendinti pirmoje dalyje nurodytus veiksmus tiesiogiai skirdamos sutartis:
i)
EIB;
ii)
tarptautinei finansų įstaigai, kurioje valstybė narė yra akcininkė;
iii)
valstybiniam bankui arba finansų įstaigai, kaip apibrėžta 38 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktyje.“.
24.61 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)3 dalyje po a papunkčio įterpiamas naujas aa papunktis:
„valstybės narės nustatytos grynųjų pajamų procentais išreikštos fiksuotosios normos taikymas sektoriui ar subsektoriui, kuriam netaikomas a punktas. Prieš taikydama fiksuotąją normą atsakinga audito institucija įsitikina, kad fiksuotoji norma buvo nustatyta taikant sąžiningą, teisingą ir patikrinamą metodą, pagrįstą ankstesniais duomenimis arba objektyviais kriterijais.“;
b)5 dalis pakeičiama taip:
Kaip alternatyva 3 dalyje nustatytų metodų taikymui, 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta didžiausia bendro finansavimo norma valstybės narės prašymu gali būti sumažinta tam tikram prioritetui ar priemonei, pagal kurią visiems pagal tą prioritetą ar priemonę remiamiems veiksmams būtų galima taikyti vienodą fiksuotąją normą pagal 3 dalies pirmos pastraipos a punktą. Sumažinta suma neturi būti mažesnė už sumą, apskaičiuotą didžiausią Sąjungos bendro finansavimo normą, taikytiną pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles, padauginus iš 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytos atitinkamos fiksuotosios normos.“;
c)7 dalies h punktas pakeičiamas taip:
„veiksmams, kuriems paramos sumos arba normos yra nustatytos EŽŪFKP reglamento II priede arba EJRŽF reglamente.“.
25.65 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)8 dalyje:
i)h punktas pakeičiamas taip:
„h) veiksmams, kuriems paramos sumos arba normos yra nustatytos EŽŪFKP reglamento II priede arba EJRŽF reglamente, išskyrus tuos veiksmus, dėl kurių EJRŽF reglamente daroma nuoroda į šią dalį, arba“
ii)i punktas pakeičiamas taip:
„i) veiksmams, kuriems įgyvendinti visos tinkamos finansuoti išlaidos neviršija 100 000 EUR.“;
b)11 dalis pakeičiama taip:
„11. Veiksmui gali būti skiriama vieno ar kelių ESI fondų arba vienos ar kelių programų parama ir kitų Sąjungos priemonių parama, jeigu vieno ESI fondo mokėjimo paraiškoje deklaruotos išlaidos nėra remiamos iš kito fondo arba kita Sąjungos priemone, arba iš to paties fondo pagal kitą programą. Išlaidų suma, kuri turi būti įtraukta į ESI fondo mokėjimo paraišką, gali būti proporcingai apskaičiuota kiekvienam ESI fondui pagal dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.“.
26.67 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)c punktas pakeičiamas taip:
„pagal fiksuotąsias sumas;“;
ii) įterpiamas e punktas:
„e) finansavimu, kuris nėra siejamas su atitinkamų veiksmų išlaidomis, o yra grindžiamas įvykdytomis sąlygomis, susijusiomis su padaryta įgyvendinimo pažanga arba pažanga siekiant programos tikslų. Išsami tvarka, susijusi su finansavimo sąlygomis ir jų taikymu, yra nustatoma deleguotaisiais aktais, priimamais pagal 5 dalyje nustatytus įgaliojimus.“;
b)įterpiama 2a dalis:
„2a. Veiksmų arba projektų, kuriems netaikomas 4 dalies pirmas sakinys ir kurie remiami iš ERPF ir ESF, atveju subsidijos ir grąžinamosios subsidijos, kurių viešosios paramos dalis neviršija 100 000 EUR, skiriamos taikant fiksuotuosius vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas arba fiksuotąsias normas, išskyrus veiksmus, kurie remiami pagal valstybės pagalbos schemą, kuri nėra laikoma de minimis pagalba.“;
c)5 dalis iš dalies keičiama taip:
i) a punktas pakeičiamas taip:
„a) sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, pagrįstu:
i)
statistiniais duomenimis arba kita objektyvia informacija;
ii)
patikrintais ankstesniais atskirų paramos gavėjų duomenimis;
iii)
įprasta atskirų paramos gavėjų taikoma išlaidų apskaitos praktika arba
iv)
biudžeto projektais, kurie nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir kuriems ex ante pritarė vadovaujančioji institucija, kai viešoji parama neviršija 100 000 EUR;“;
ii)pridedama ši pastraipa:
„Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 149 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi fiksuotieji vieneto įkainiai arba finansavimas taikant fiksuotąją normą, nurodyti 1 dalies pirmos pastraipos b ir d punktuose, susiję metodai, nurodyti šios dalies pirmos pastraipos a punkte, ir paramos forma, nurodyta 1 dalies pirmos pastraipos e punkte.“.
27.68 straipsnis pakeičiamas taip:
„68 straipsnis
Netiesioginių išlaidų finansavimas taikant fiksuotąsias normas subsidijų ir grąžinamųjų subsidijų atveju
Jeigu įgyvendinant veiksmą patiriamos netiesioginės išlaidos, jas galima apskaičiuoti taikant fiksuotąsias normas vienu iš šių būdų:
a)
taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 25 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, jei fiksuotoji norma apskaičiuojama taikant sąžiningą, nešališką ir patikrinamą apskaičiavimo metodą arba metodą, taikomą įgyvendinant tik valstybės narės finansuojamas subsidijų programas, skirtas panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiam paramos gavėjui;
b)
taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro 15 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai apskaičiuoti;
c)
taikant fiksuotąją normą, taikomą tinkamoms finansuoti išlaidoms, remiantis esamais metodais ir atitinkamomis normomis, kurios pagal Sąjungos politikos sritis taikomos panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiam paramos gavėjui.
Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šios dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytos fiksuotosios normos ir susijusių metodų apibrėžties.“;
28.įterpiami 68a ir 68b straipsniai:
„68a straipsnis
Personalo išlaidos subsidijų ir grąžinamųjų subsidijų atveju
1. Veiksmo tiesiogines personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus personalo išlaidas.
2. Nustatant personalo išlaidas valandinis įkainis gali būti apskaičiuojamas vėliausias į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo išlaidas padalijant iš 1720 valandų visą darbą dieną dirbantiems darbuotojams arba iš atitinkamo 1720 valandų proporcingo skaičiaus ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams. Deklaruotas bendras valandų skaičius vienam asmeniui per metus neviršija valandų skaičiaus, naudojamo valandiniam įkainiui apskaičiuoti.
3. Jeigu duomenų apie metines bendrąsias darbo išlaidas nėra, jos gali būti nustatomos remiantis turimomis į apskaitą įtrauktomis bendrosiomis darbo išlaidomis arba 12 mėnesių laikotarpiui tinkamai patikslintomis darbo sutartimis.
4. Personalo išlaidos, susijusios su asmenimis, kurie įgyvendindami veiksmą dirba ne visą darbo dieną, o fiksuotą valandų skaičių per mėnesį, gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji bendrųjų darbo išlaidų procentinė dalis, atitinkanti fiksuotąją įgyvendinant veiksmą dirbto laiko procentinę dalį, netaikant įpareigojimo įdiegti atskirą darbo laiko registravimo sistemą. Darbdavys kiekvienam darbuotojui išduoda dokumentą, kuriuo nustatoma fiksuotoji darbo laiko įgyvendinant veiksmą procentinė dalis.
Pirma pastraipa netaikoma Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtoms programoms.“
„68b straipsnis
Išlaidų, išskyrus personalo išlaidas, finansavimas taikant fiksuotąją normą
1. Fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 40 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, gali būti taikoma likusioms tinkamoms finansuoti veiksmo išlaidoms finansuoti, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai apskaičiuoti. Iš ESF remiamų veiksmų atveju dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į fiksuotąją normą.
2. Fiksuotoji norma, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, netaikoma, jeigu personalo išlaidos apskaičiuotos remiantis fiksuotąja norma.“.
29.70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)įterpiama 1a dalis:
„1a. Veiksmai, susiję su paslaugų teikimu piliečiams ar įmonėms ir apimantys visą valstybės narės teritoriją, laikomi vykdomais visose valstybėje narėje esančiose programos įgyvendinimo teritorijose. Tokiais atvejais išlaidos atitinkamoms programos įgyvendinimo teritorijoms skiriamos proporcingai, remiantis objektyviais kriterijais, išskyrus programos įgyvendinimo teritorijoms skirtus biudžeto asignavimus.
Ši dalis netaikoma nacionalinei programai, nurodytai Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 6 straipsnio 2 dalyje, ir nacionalinio kaimo tinklo sukūrimo ir veikimo programai, nurodytai Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 54 straipsnio 1 dalyje.“;
b)2 dalies b punktas pakeičiamas taip:
„b) visa veiksmams, įgyvendinamiems ne programos įgyvendinimo teritorijoje, pagal programą skirta suma c punkte nurodyto stebėsenos komiteto sutikimo metu neviršija 15 proc. paramos iš ERPF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF prioritetų lygmeniu;“;
c)įterpiama 2a dalis:
„2a. Fondų ir EJRŽF atveju, kai pagal 2 dalį už programos įgyvendinimo teritorijos ribų įgyvendinami veiksmai yra naudingi tiek už jos ribų, tiek pačioje programos įgyvendinimo teritorijoje, išlaidos šioms teritorijoms skiriamos proporcingai, remiantis objektyviais kriterijais, išskyrus programos įgyvendinimo teritorijoms skirtus biudžeto asignavimus.“;
d)3 dalis pakeičiama taip:
„3. Veiksmų, susijusių su technine parama arba komunikacijos veikla ir reprezentacijai skirta veikla, ir veiksmų, priskirtų teminiam tikslui skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, išlaidos gali būti patirtos ne Sąjungoje, jeigu įvykdytos 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir su veiksmo valdymu, kontrole ir auditu susijusios prievolės.
Be to, veiksmų, priskirtų teminiam tikslui skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, atveju laikomasi 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų.“.
30.71 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
„4. 1, 2 ir 3 dalys netaikomos finansinėms priemonėms skirtiems įnašams ar finansinių priemonių įnašams arba išperkamajai nuomai pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 45 straipsnio 2 dalies b punktą skirtiems įnašams, arba veiksmui skirtiems įnašams, jeigu su tuo veiksmu susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto.“.
31.75 straipsnio 1 dalyje nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalį“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalį“.
32.76 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)antroje pastraipoje nuoroda į „Finansinio reglamento 84 straipsnį“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 108 straipsnį“;
b)ketvirtoje pastraipoje nuoroda į „Finansinio reglamento 16 straipsnį“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 15 straipsnį“.
33.79 straipsnio 2 dalyje nuoroda į „Finansinio reglamento 68 straipsnio 3 dalį“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 80 straipsnio 2 dalį“.
34.83 straipsnio 1 dalies c punkte nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalį“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalį“.
35.84 straipsnyje nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 6 dalį“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 6 dalį“.
36.98 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„Iš ERPF ir ESF lėšų papildomai ir neviršijant 10 proc. kiekvienai veiksmų programos prioritetinei krypčiai skiriamo Sąjungos finansavimo gali būti finansuojama projekto dalis, kurios išlaidos yra tinkamos finansuoti iš kito fondo pagal tam fondui taikomas taisykles, jeigu tokios išlaidos yra reikalingos, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendinamas, ir jos yra tiesiogiai su tuo projektu susijusios.“
37.102 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)6 dalis pakeičiama taip:
„6. Didelės apimties projekto išlaidos gali būti įtraukiamos į mokėjimo paraišką po to, kai buvo pateiktas 2 dalyje nurodytas patvirtinimas. Jei Komisija nepatvirtina vadovaujančiosios institucijos pasirinkto didelės apimties projekto, išlaidų deklaracija atitinkamai pataisoma valstybei narei atsiėmus paraišką arba Komisijai priėmus sprendimą.“;
b)pridedama 6a dalis:
„6a. Jei didelės apimties projektą pagal 1 dalį vertina nepriklausomi ekspertai, su tuo didelės apimties projektu susijusios išlaidos gali būti įtrauktos į mokėjimo paraišką, vadovaujančiajai institucijai informavus Komisiją apie 101 straipsnyje reikalaujamos informacijos pateikimą nepriklausomiems ekspertams.
Jei apie nepriklausomų ekspertų atliktą kokybės vertinimą nepranešama Komisijai per 6 mėnesius nuo tos informacijos pateikimo nepriklausomiems ekspertams arba jei atitinkamas vertinimas yra neigiamas, atitinkamos išlaidos panaikinamos ir išlaidų deklaracija atitinkamai pataisoma.“.
38.104 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:
„2.
Bendrajam veiksmų planui skirtos viešosios išlaidos yra ne mažesnės kaip 5 000 000 EUR arba sudaro ne mažiau kaip 5 proc. viešosios paramos veiksmų programai arba vienai iš taikomų programų, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra mažesnė.“;
„3. 2 dalis netaikoma veiksmams, kurie remiami pagal JUI, pirmam bendrajam veiksmų planui, kurį valstybė narė pateikė pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslą, ir pirmam bendrajam veiksmų planui, kuris pateiktas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programą.“.
39.105 straipsnio 2 dalyje antras sakinys išbraukiamas.
40.106 straipsnio pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:
a)1 punktas pakeičiamas taip:
„1) bendrojo veiksmų plano tikslų ir to, kaip juo siekiama programos tikslų arba įgyvendinamos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos ir valstybių narių ir Sąjungos ekonomikos politikos bendros gairės pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį bei atitinkamos Tarybos rekomendacijos, į kurias valstybės narės turi atsižvelgti savo užimtumo politikoje, pateiktos pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, aprašas;“;
b)2 punktas išbraukiamas.
c)3 punktas pakeičiamas taip:
„3) numatomų projektų arba projektų rūšių ir, kai tinkama, orientyrų, taip pat produkto ir rezultatų tikslai, susiję su bendraisiais rodikliais, kai tinkama, pagal prioritetines kryptis;“;
d)6 ir 7 punktai išbraukiami;
e)8 punktas pakeičiamas taip:
„8) jo įgyvendinimo nuostatos, taip pat nuostatos dėl:
a)
informacijos apie vadovaujančiosios institucijos atrinktą bendrąjį veiksmų planą pagal 125 straipsnio 3 dalį;
b)
bendrojo veiksmų plano valdymo tvarkos pagal 108 straipsnį;
c)
bendrojo veiksmų plano stebėsenos ir vertinimo tvarkos, taip pat orientyrų, produkto ir rezultatų pasiekimo duomenų kokybės, rinkimo ir saugojimo užtikrinimo tvarkos;“;
e)9 punkto b papunktis išbraukiamas.
41.107 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. 2 dalyje nurodytame sprendime nurodomas bendrojo veiksmų plano paramos gavėjas ir bendrojo veiksmų plano tikslai, orientyrai, kai tinkama, ir produkto ir rezultatų tikslai, tų orientyrų, produkto ir rezultatų tikslų įgyvendinimo išlaidos, finansavimo planas pagal veiksmų programą ir prioritetinę kryptį, įskaitant visą tinkamą finansuoti sumą ir viešųjų išlaidų sumą, bendrojo veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpis ir, jei reikia, bendrojo veiksmų plano įgyvendinimo geografinė aprėptis ir tikslinės grupės.“.
42.108 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija sudaro bendrojo veiksmų plano valdymo komitetą, kuris gali būti atskiras nuo atitinkamų veiksmų programų stebėsenos komiteto. Valdymo komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus ir teikia ataskaitas vadovaujančiajai institucijai. Kai tinkama, vadovaujančioji institucija informuoja atitinkamą stebėsenos komitetą apie valdymo komiteto darbo rezultatus ir pažangą įgyvendinant bendrąjį veiksmų planą pagal 110 straipsnio 1 dalies e punktą ir 125 straipsnio 2 dalies a punktą.“.
43.109 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„Mokėjimai paramos gavėjui pagal bendrąjį veiksmų planą vykdomi kaip fiksuotosios sumos arba pagal fiksuotuosius vieneto įkainius.“.
44.110 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:
„a) veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus, nedarydamas poveikio 34 straipsnio 3 dalies c punktui;“.
45.114 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalis pakeičiama taip:
„1. Vadovaujančioji institucija arba valstybė narė parengia vienos arba kelių veiksmų programų vertinimo planą. Vertinimo planas stebėsenos komitetui pateikiamas ne vėliau kaip per vienus metus nuo veiksmų programos patvirtinimo. Prieš šio reglamento įsigaliojimą priimtų specialių programų, nurodytų 39 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte, atveju vertinimo planas stebėsenos komitetui pateikiamas ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.“;
b)4 dalis išbraukiama.
46.115 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Išsamios informavimo ir komunikacijos priemonių, skirtų visuomenei, ir informavimo priemonių, skirtų galimiems paramos gavėjams ir paramos gavėjams, taisyklės išdėstytos XII priede.“.
47.119 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Fondų paramos suma, skiriama techninei paramai, neviršija 4 proc. visos fondų lėšų, skirtų investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo veiksmų programoms jų priėmimo metu valstybėje narėje, sumos.“;
b)2 dalies pirmas sakinys išbraukiamas;
c)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Kai 1 dalyje nurodyti struktūrinių fondų asignavimai naudojami su daugiau kaip viena regionų kategorija susijusiems techninės paramos veiksmams remti, su veiksmais susijusios išlaidos gali būti vykdomos atsižvelgiant į prioritetinę kryptį, apimančią skirtingas regionų kategorijas, ir priskirtos taikant proporcingumo principą, atsižvelgiant arba į atitinkamus asignavimus skirtingoms veiksmų programų regionų kategorijoms, arba į asignavimą pagal kiekvieną regionų kategoriją kaip į visų valstybei narei skirtų asignavimų dalį.“.
48.122 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:
„Kai paramos gavėjui neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinti neįmanoma ir tai įvyko dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo, valstybė narė yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į Sąjungos biudžetą. Valstybės narės gali nuspręsti nesusigrąžinti neteisėtai išmokėtos sumos, jei iš paramos gavėjo susigrąžintina suma, neskaitant palūkanų, ataskaitiniais metais neviršija 250 EUR fondų įnašo veiksmui.“.
49.123 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Fondų ir EJRŽF atveju, vadovaujančiosios institucijos, tvirtinančiosios institucijos, kai taikoma, ir audito institucijos funkcijas gali vykdyti ta pati valdžios institucija arba įstaiga, jeigu laikomasi funkcijų atskyrimo principo.“.
50.125 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:
a)a punktas pakeičiamas taip:
„a) tikrina, ar bendrai finansuojami produktai ir paslaugos suteikti ir ar veiksmas atitinka taikytiną teisę, veiksmų programą ir paramos veiksmui sąlygas, taip pat
i)
tuo atveju, jei išlaidos atlygintinos pagal 67 straipsnio pirmos pastraipos a punktą, ar paramos gavėjų deklaruotos su tomis išlaidomis susijusios išlaidos buvo apmokėtos;
ii)
tuo atveju, jei išlaidos atlygintos pagal 67 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b, c ir d punktus, ar buvo įvykdytos išlaidų atlyginimo paramos gavėjui sąlygos.“;
b)e punkte nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies a ir b punktus“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalies a ir b punktus“.
51.126 straipsnio pirmos pastraipos b punkte nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies a punktą“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalies a punktą“.
52.127 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalies trečioje pastraipoje nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą“;b) 5 dalies a punkte nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą“.
53.134 straipsnio 1a dalies antroje pastraipoje nuoroda į „Finansinio reglamento 21 straipsnio 3 dalies c punktą“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 20 straipsnio 3 dalies c punktą“.
54.137 straipsnio 1 dalyje nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies a punktą“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalies a punktą“.
55.138 straipsnyje nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalį“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalį“.
56.139 straipsnio 7 dalyje nuoroda į „Finansinio reglamento 177 straipsnio 3 dalį“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 20 straipsnio 3 dalies c punktą“.
57.140 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo sakiniu:
„Jei dokumentai saugomi bendrai priimtinose duomenų laikmenose vadovaujantis 5 dalyje nustatyta tvarka, originalų saugoti nereikalaujama.“
58.145 straipsnio 7 dalies a punkte nuoroda į „Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalį“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 62 straipsnio 5 dalį“.
59.147 straipsnio 1 dalyje nuoroda į „Finansinio reglamento 73 straipsnį“ pakeičiama į „Finansinio reglamento 89 straipsnį“.
60.152 straipsnyje pridedama nauja 4 dalis:
„Jeigu kvietimas teikti pasiūlymus paskelbiamas prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. XXX/YYY, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, vadovaujančioji institucija (arba Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų stebėsenos komitetas) gali nuspręsti netaikyti 67 straipsnio 2a dalyje nustatytos pareigos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo Reglamento Nr. XXX/YYY įsigaliojimo dienos. Jeigu dokumentas, kuriame nustatytos paramos sąlygos, pateikiamas paramos gavėjui per 6 mėnesius nuo Reglamento Nr. XXX/YYY įsigaliojimo dienos, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti tų iš dalies pakeistų nuostatų netaikyti.“.
61.IV priedas iš dalies keičiamas taip:
a)1 skirsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„Tais atvejais, kai finansinė priemonė įgyvendinama pagal 39a straipsnį ir 38 straipsnio 4 dalies a ir b punktus, į finansavimo susitarimą įtraukiamos programos įnašų į finansinę priemonę sąlygos ir nurodomi bent šie elementai:“;
b)1 skirsnio i punktas pakeičiamas taip:
„nuostatos dėl ESI fondų paramai priskirtinų lėšų pakartotinio panaudojimo iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos laikantis 44 straipsnio ir, kai taikoma, nuostatos dėl skirtingų sąlygų taikymo, kaip nurodyta 43a straipsnyje;“;
c) 2 skirsnio c punktas pakeičiamas taip:
„c) nuostatos dėl ESI fondų paramai priskirtinų lėšų panaudojimo arba pakartotinio panaudojimo pagal 43, 44 ir 45 straipsnius ir, kai taikoma, nuostatos dėl skirtingų sąlygų taikymo, kaip nurodyta 43a straipsnyje;“.
62.XII priedas iš dalies keičiamas taip:
a)2.2 poskirsnis papildomas šiuo punktu:
„6. Šiame poskirsnyje nustatytos pareigos taikomos nuo tada, kai paramos gavėjui pateikiamas 125 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas dokumentas, kuriame nustatomos paramos teikimo veiksmui sąlygos.“;
b)3.1 poskirnio 2 dalies f punktas pakeičiamas taip:
„f)
paramos gavėjų pareigą informuoti visuomenę apie veiksmo tikslą ir fondų paramą veiksmui pagal 2.2 poskirsnį nuo tada, kai paramos gavėjui pateikiamas 125 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas dokumentas, kuriame nustatomos paramos teikimo veiksmui sąlygos. Vadovaujančioji institucija gali prašyti, kad galimi paramos gavėjai paraiškose nurodytų siūlomą orientacinę veiksmo mastui proporcingą komunikacijos veiklą.“.
266 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1304/2013 pakeitimai
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.13 straipsnio 2 dalyje įterpiama ši pastraipa:
„Jeigu veiksmai, kuriems taikomas pirmos pastraipos a punktas taip pat yra naudingi programos įgyvendinimo teritorijai, kurioje jie įgyvendinami, išlaidos šioms programos įgyvendinimo teritorijoms skiriamos proporcingai, remiantis objektyviais kriterijais, išskyrus programos įgyvendinimo teritorijoms skirtus biudžeto asignavimus.“.
2.14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)2 dalis išbraukiama;
b)4 dalis išbraukiama;
3.I priedo 1 dalis pakeičiama taip:
„1) Bendrieji produkto rodikliai, taikomi dalyviams
Dalyviai – tai tiesioginės naudos iš ESF intervencijų gaunantys asmenys, kurių tapatybė gali būti nustatyta, kurių gali būti prašoma pateikti informaciją apie jų savybes ir su kuriais siejamos konkrečios išlaidos. Kiti asmenys dalyviais nelaikomi. Visi duomenys išskirstomi pagal lytį.
Bendrieji dalyviams taikomi produkto rodikliai:
— bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius*,
— ilgalaikiai bedarbiai*,
— neaktyvūs asmenys*,
— neaktyvūs nesimokantys asmenys*,
— dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis*,
— jaunesni negu 25 metų asmenys*,
— vyresni negu 54 metų asmenys*,
— vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys*,
— asmenys, turintys pradinį (ISCED 1) arba žemesnį pagrindinį išsilavinimą (ISCED 2)*,
— asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) išsilavinimą arba išsilavinimą po vidurinės mokyklos (ISCED 4)*,
— asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–8)*,
— migrantai, užsienio kilmės dalyviai, mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus)**,
— neįgalieji**,
— kiti nepalankioje padėtyje esantys asmenys**.
Bendras dalyvių skaičius bus apskaičiuojamas automatiškai, remiantis produkto rodikliais.
Šie duomenys apie ESF remiamuose projektuose pradedančius dalyvauti dalyvius bus pateikti metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 111 straipsnio 1 dalyje.
— benamiai ar patiriantys su būstu susijusią atskirtį*,
— dalyviai iš kaimo vietovių*.
— dalyviai, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo*,
— dalyviai, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo ir kuriuose yra išlaikomų vaikų*,
— dalyviai, gyvenantys vienišų suaugusių asmenų namų ūkiuose, kuriuose yra išlaikomų vaikų*.
Duomenys apie dalyvius pagal du pirmuosius pirmiau nurodytus rodiklius bus pateikti metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 4 dalyje. Duomenys apie dalyvius pagal tris paskutiniuosius pirmiau nurodytus rodiklius bus pateikti ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnio 5 dalyje. Penkių pirmiau nurodytų rodiklių duomenys renkami remiantis reprezentatyvia dalyvių imtimi pagal kiekvieną investicinį prioritetą. Užtikrinamas toks patikimumas, kad duomenis būtų galima apibendrinti investicinio prioriteto lygmeniu.“.
267 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.2 straipsnio 1 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama taip:
a)n punktas pakeičiamas taip:
„n) jaunasis ūkininkas – asmuo, kuris paraiškos pateikimo momentu yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos ir pirmą kartą įsisteigia žemės ūkio valdoje kaip tos valdos valdytojas; jis gali įsisteigti vienas arba kartu su kitais ūkininkais;“;
b) r punktas pakeičiamas taip:
„r) miškas – didesnis kaip 0,5 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis siekia daugiau kaip 5 metrus, kuriuose medžių lajos danga užima daugiau kaip 10 procentų ploto, arba apaugęs medžiais, galinčiais pasiekti tokias ribas in situ; ir ji neapima žemės, kuri iš esmės naudojama žemės ūkio tikslams arba miesto reikmėms, laikantis 2 dalies;“;
c)pridedamas s punktas:
„s) įsisteigimo diena – diena, kai įsisteigimo procesas prasideda veiksmu (-ais), kurį pareiškėjas turi įgyvendinti.“.
2.8 straipsnio 1 dalies h punkto ii papunktis pakeičiamas taip:
3.„ii) lentelė, kurioje nurodytas kiekvienai priemonei, kiekvienam veiksmo tipui taikomas konkretus EŽŪFKP įnašo lygis ir 39a straipsnyje nurodyto veiksmo tipo ir techninės pagalbos atveju numatomas bendras Sąjungos įnašas ir taikomas EŽŪFKP įnašo lygis. Kai taikoma, šioje lentelėje atskirai nurodomas EŽŪFKP įnašo mažiau išsivysčiusiems regionams ir kitiems regionams lygis;“. 16 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„Parama pagal šią priemonę taip pat gali apimti išlaidas, susidariusias dėl gamintojų grupių vykdomos informavimo ir populiarinimo veiklos, susijusios su produktais, kuriems taikoma kokybės sistema ir kuriems teikiama parama pagal 1 dalį. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 70 straipsnio 3 dalies, ši veikla gali būti vykdoma tik vidaus rinkoje.“.
4.17 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:
„b) kurios yra susijusios su SESV I priede nurodytų žemės ūkio produktų arba medvilnės, išskyrus žuvininkystės produktus, perdirbimu, rinkodara ir (arba) plėtojimu; gamybos proceso rezultatas gali būti produktas, kuriam tas priedas netaikomas; jeigu parama teikiama finansinių priemonių forma, žaliava taip pat gali būti produktas, kuriam netaikomas SESV I priedas, su sąlyga, kad investicijomis padedama siekti vieno ar kelių Sąjungos kaimo plėtros prioritetinių tikslų;“.
5.19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Paramos paraiška pagal 1 dalies a punkto i papunktį pateikiama per 24 mėnesius nuo įsisteigimo dienos.
Parama pagal 1 dalies a punktą skiriama su sąlyga, kad pateiktas verslo planas. Verslo planas pradedamas įgyvendinti ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo dienos. Verslo planas įgyvendinamas ne ilgiau kaip penkerius metus.
Jaunųjų ūkininkų, gaunančių paramą pagal 1 dalies a punkto i papunktį, atveju verslo planas pradedamas įgyvendinti nuo įsisteigimo dienos. Verslo plane numatoma, kad jaunasis ūkininkas turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnį, kiek tai susiję su aktyviais ūkininkais, per 18 mėnesių nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo dienos.
Valstybės narės nustato veiksmą (-us), nurodytą 2 straipsnio 1 dalies s punkte, kaimo plėtros programose.
Valstybės narės nustato viršutines ir apatines paramos gavėjo galimybių gauti paramą pagal 1 dalies a punkto i ir iii papunkčius ribas. Apatinė paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto i papunktį riba yra aukštesnė už viršutinę paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto iii papunktį ribą. Parama teikiama tik valdoms, kurios atitinka labai mažų ir mažųjų įmonių apibrėžtį.“;
b)įterpiama 4a dalis:
„4a. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 1 dalies, parama pagal 1 dalies a punkto i papunktį taip pat gali būti teikiama finansinių priemonių forma arba derinant dotacijas ir finansines priemones.“;
c)5 dalis pakeičiama taip:
„5. Parama pagal 1 dalies a punktą mokama mažiausiai dviem išmokomis. Išmokos gali būti proporcingai mažinamos. Paskutinė dalinė išmoka pagal 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius išmokama su sąlyga, kad verslo planas buvo tinkamai įgyvendintas.“.
6.20 straipsnis papildomas 4 dalimi:
„4. 2 ir 3 dalys netaikomos, kai parama teikiama finansinių priemonių forma.“.
7.36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i) c punktas pakeičiamas taip:
„c) pajamų stabilizavimo priemonę, pagal kurią finansiniai įnašai įnešami į tarpusavio pagalbos fondą, iš kurio skiriamos kompensacijos visų sektorių ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.“;
ii)pridedamas d punktas:
„d) pajamų stabilizavimo priemonę, pagal kurią finansiniai įnašai įnešami į tarpusavio pagalbos fondą, iš kurio skiriamos kompensacijos konkretaus sektoriaus ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.“;
b)3 dalis pakeičiama taip:
„3. 1 dalies b ir c punktuose tarpusavio pagalbos fondas – valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, apsidraudimo schema, pagal kurią
fondui priklausantiems ūkininkams skiriamos kompensacinės išmokos dėl ekonominių nuostolių, kuriuos sukėlė nepalankūs klimato reiškiniai arba gyvūnų ar augalų ligos protrūkis arba kenkėjų antpuolis arba su aplinka susijęs įvykis, arba dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.“;
c)5 dalies antra pastraipa išbraukiama.
8.38 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa išbraukiama.
9.39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)
39 straipsnio antraštė pakeičiama taip:
„39 straipsnis
Visų sektorių ūkininkams skirta pajamų stabilizavimo priemonė“;
b) 4 dalies b punkto paskutinis sakinys išbraukiamas;
10.Įterpiamas 39a straipsnis:
„39a straipsnis
Konkretaus sektoriaus ūkininkams skirta pajamų stabilizavimo priemonė
„1. Parama pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą skiriama tik tinkamai pagrįstais atvejais ir kai pajamų sumažėjimas viršija 20 % individualaus ūkininko vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. 36 straipsnio 1 dalies d punkte pajamos yra įplaukų, kurias ūkininkas gauna iš rinkos, įskaitant bet kokios formos viešąją paramą, suma, atskaičius sąnaudas. Iš tarpusavio pagalbos fondo ūkininkams mokamomis išmokomis kompensuojama mažiau kaip 70 % pajamų, prarastų tais metais, kuriais gamintojas įgyja teisę gauti šią pagalbą.
2. 39 straipsnio 2–5 dalys taikomos taikant paramą pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą.“;
11.45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)5 dalis pakeičiama taip:
„5. Apyvartinės lėšos, papildančios naują investiciją, kuriai pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį nustatyta finansine priemone teikiama EŽŪFKP parama, ir su ta investicija susijusios apyvartinės lėšos gali būti laikomos išlaidomis, atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus. Tokios paramos skyrimo reikalavimus atitinkančios išlaidos neviršija 30 % bendros investicijai skirtų paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių išlaidų sumos. Atitinkamas prašymas tinkamai pagrindžiamas.“;
b)pridedama 7 dalis:
„7.
1, 2 ir 3 dalys netaikomos, kai parama teikiama finansinių priemonių forma.“;
12.49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalis papildomas šia pastraipa:
„Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl susijusių veiksmų rūšies pobūdžio atrankos kriterijų nustatyti nėra galimybės, vadovaujančioji institucija išimties tvarka gali nustatyti kitą atrankos metodą, kuris, pasikonsultavus su Stebėsenos komitetu, turi būti apibūdintas kaimo plėtros programoje.“;
b)2 dalis pakeičiama taip:
„2. Už veiksmų atranką atsakinga valstybės narės institucija užtikrina, kad veiksmai, išskyrus 18 straipsnio 1 dalies b punkte, 24 straipsnio 1 dalies d punkte, 28–31, 33–34 ir 36–39a straipsniuose nurodytus veiksmus, būtų atrenkami pagal 1 dalyje nurodytus atrankos kriterijus ir laikantis skaidrios ir tinkamai dokumentuotos procedūros.“;
c)pridedama 4 dalis:
„4. 1 ir 2 dalys netaikomos, kai parama teikiama finansinių priemonių forma.“;
13.59 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:
a)f punktas pakeičiamas taip:
„f) 100 % Airijai skirtai 100 mln. EUR sumai 2011 m. kainomis, Portugalijai skirtai 500 mln. EUR sumai 2011 m. kainomis ir Kiprui skirtai 7 mln. EUR sumai 2011 m. kainomis.“;
b) g punkto paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Tačiau bendros per programavimo laikotarpį patirtų viešųjų išlaidų sumos atžvilgiu laikomasi EŽŪFKP įnašo lygio, kuris būtų taikomas be šios leidžiančios nukrypti nuostatos;“;
c)pridedamas h punktas:
„h) Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 39a straipsnio 13 dalyje nurodytą įnašo lygį to paties reglamento 38 straipsnio 1 dalyje nurodytai finansinei priemonei.“;
14.60 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalis pakeičiama taip:
„1. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 65 straipsnio 9 dalies, gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių, nepalankių klimato reiškinių ar didelio ir staigaus valstybės narės arba regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčio, be kita ko, didelių ir staigių demografinių pokyčių dėl migracijos ar pabėgėlių priėmimo, atvejais taikant nepaprastąsias priemones kaimo plėtros programose gali būti numatyta, kad išlaidos, susijusios su programos pakeitimais, tinkamomis finansuoti gali būti laikomos nuo dienos, kurią įvyko įvykis.“;
b)2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Tinkamomis finansuoti laikomos tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo kompetentingai valdžios institucijai, išskyrus bendrąsias išlaidas, apibrėžtas 45 straipsnio 2 dalies c punkte ir susijusias su investicijų veiksmais pagal priemones, patenkančias į SESV 42 straipsnio taikymo sritį. Tačiau valstybės narės savo programoje gali numatyti, kad išlaidos, susijusios su nepaprastosiomis priemonėmis, taikomomis gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių, nepalankių klimato reiškinių ar didelio ir staigaus valstybės narės arba regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčio, be kita ko, didelių ir staigių demografinių pokyčių dėl migracijos ar pabėgėlių priėmimo, atvejais ir kurias paramos gavėjas patyrė po to, kai įvyko įvykis, taip pat laikomos tinkamomis finansuoti.“;
15.62 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Kai parama skiriama remiantis standartinėmis arba papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis pagal šio reglamento 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktus (dėl prarastų pajamų ir priežiūros išlaidų) ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28–31, 33 ir 34 straipsnius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami skaičiavimai būtų tinkami bei tikslūs ir atlikti iš anksto, laikantis teisingo, sąžiningo ir patikrinamo apskaičiavimo metodo. Tuo tikslu įstaiga, funkciškai nepriklausoma nuo valdžios institucijų, atsakingų už programos įgyvendinimą, ir turinti tinkamos patirties, atlieka skaičiavimus arba patvirtina, kad apskaičiavimai tinkami ir tikslūs. Į kaimo plėtros programą įtraukiamas skaičiavimų atitikimą ir tikslumą patvirtinantis pareiškimas.“;
16.74 dalies a punktas pakeičiamas taip:
„a)
su komitetu konsultuojamasi ir prieš paskelbiant susijusį kvietimą teikti pasiūlymus jis pateikia nuomonę dėl finansuojamų veiksmų atrankos kriterijų, kurie patikslinami atsižvelgiant į programavimo poreikius;“.
268 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)2 dalis išbraukiama;
b)3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:
„3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato koregavimo koeficientą, iki kalendorinių metų, kuriais taikomas koregavimo koeficientas, birželio 30 d. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 116 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
4. Iki kalendorinių metų, kuriais taikomas koregavimo koeficientas, gruodžio 1 d. Komisija, remdamasi nauja informacija, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pritaikomas pagal 3 dalį nustatytas koregavimo koeficientas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 116 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
5. Valstybės narės kompensuoja pagal Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalies d punktą į kitą laikotarpį perkeltus asignavimus galutiniams gavėjams, kuriems tais finansiniais metais, į kuriuos perkeliami asignavimai, taikomas koregavimo koeficientas.
Pirmoje pastraipoje nurodytas kompensavimas taikomas tik tų valstybių narių galutiniams paramos gavėjams, kuriose prieš tai einančiais finansiniais metais taikyta finansinė drausmė.“;
2.38 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Vykstant teismo procesui ar nagrinėjant išmokų mokėjimo sustabdymo poveikį turintį administracinį ieškinį, 1 ar 2 dalyje nurodytas laikotarpis, kuriuo įsipareigojimai automatiškai panaikinami, sustabdomas su atitinkamais veiksmais susijusios sumos atžvilgiu, kol trunka teismo procesas arba kol nagrinėjamas administracinis ieškinys, jei Komisija iš valstybės narės iki N + 4 metų sausio 31 d. gauna motyvuotą pranešimą.“;
3.43 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:
„a) sumos, kurios pagal 40 straipsnį, 41 straipsnio 2 dalį ir 51 straipsnį (su EŽŪGF lėšomis finansuojamomis išlaidomis susijusios sumos) ir pagal 52 ir 54 straipsnius turi būti sumokėtos į Sąjungos biudžetą, įskaitant palūkanas;“;
4.54 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Jei suma nesusigrąžinama per ketverius metus nuo sugrąžinimo reikalavimo dienos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, finansinės nesusigrąžinimo pasekmės tenka atitinkamai valstybei narei, nedarant poveikio reikalavimui, kad atitinkama valstybė narė turi tęsti susigrąžinimo procedūrą pagal 58 straipsnį.
Jei per susigrąžinimo procedūrą galutiniame administraciniame ar teisiniame dokumente užregistruojama, kad pažeidimas nebuvo padarytas, atitinkama valstybė narė pagal pirmą pastraipą prisiimtą finansinę naštą deklaruoja kaip fondų lėšomis finansuotinas išlaidas.
Vis dėlto, jei dėl su atitinkama valstybe nare nesusijusių priežasčių sumų neįmanoma susigrąžinti per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį ir jeigu susigrąžintina suma viršija 1 milijoną EUR, Komisija valstybės narės prašymu gali šį terminą pratęsti ne ilgesniam kaip pusė pradinio termino trukmės laikotarpiui.“;
5.63 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:
„Jei nesilaikoma nacionalinių ar Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimų, paramos dalis, kuri neturi būti mokama arba turi būti atšaukiama, nustatoma atsižvelgiant į reikalavimų nesilaikymo mastą ir laikantis proporcingumo principo, remiantis atitinkamomis Komisijos nustatytomis finansinių pataisų, kurios turėtų būti taikomos pagal pasidalijamąjį vykdymą vykdomoms išlaidoms viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo atveju, gairėmis. Sandorio teisėtumui ir tvarkingumui poveikis daromas tik atsižvelgiant į paramos dalį, kuri neturi būti mokama ar turi būti atšaukiama.“.
269 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.6 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:
„Kai valstybė pasinaudoja 36 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatyta galimybe, tai valstybei narei atitinkamiems metams II priede nustatyta viršutinė nacionalinė riba gali būti padidinta suma, kuri apskaičiuojama pagal tą pastraipą.“;
2.9 straipsnis papildomas 7 ir 8 dalimis:
„7. Valstybės narės nuo 2018 m. gali nuspręsti, kad asmenys ar asmenų grupės, patenkantys į 2 dalies pirmos arba antros pastraipos į taikymo sritį, gali remtis tik vienu ar dviem iš trijų 2 dalies trečioje pastraipoje išvardytų kriterijų, siekdami įrodyti, kad jie yra aktyvūs ūkininkai. Apie tokį sprendimą valstybės narės praneša Komisijai ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 1 d.
8. Valstybės narės gali nuspręsti nuo 2018 m. šio straipsnio nuostatų nebetaikyti. Apie tokį sprendimą jos praneša Komisijai ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 1 d.“;
3.36 straipsnio 4 dalis papildoma šiomis pastraipomis:
„Kiekvienai valstybei narei pagal šios dalies pirmą pastraipą apskaičiuota suma gali būti padidinama ne daugiau kaip 3 % II priede nurodytos atitinkamos metinės nacionalinės viršutinės ribos, atėmus sumą, kuri gaunama atitinkamais metais pritaikius 47 straipsnio 1 dalyje nurodytą procentinę dalį. Jeigu valstybė narė taiko tokį padidinimą, Komisija atsižvelgia į tą padidinimą nustatydama vienkartinės išmokos už plotus sistemos metinę nacionalinę viršutinę ribą pagal šios dalies pirmą pastraipą. Tuo tikslu valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 1 d. praneša Komisijai apie metines procentines dalis, kuriomis kiekvienais kalendoriniais metais nuo 2018 m. turi būti padidinta pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuota suma.
Valstybės narės gali kasmet peržiūrėti antroje pastraipoje nurodytą savo sprendimą ir apie bet kurį sprendimą, grindžiamą tokia peržiūra, praneša Komisijai ne vėliau kaip metų, einančių prieš jo taikymą, rugpjūčio 1 d.“;
4.50 straipsnio 9 dalis išbraukiama;
5.51 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Kai bendra konkrečiais metais valstybėje narėje prašoma išmokos jauniesiems ūkininkams suma viršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytą didžiausią 2 % viršutinę ribą, valstybės narės, siekdamos laikytis šio straipsnio 1 dalyje nustatytos didžiausios 2 % viršutinės ribos, nustato vieną bendrą didžiausią ribą, taikytiną teisių į išmokas, kuriomis ūkininkas pasinaudojo, skaičiui arba ūkininko deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiui. Taikydamos 50 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, valstybės narės laikosi tos ribos.
Valstybės narės praneša Komisija apie bet kokias pagal pirmą pastraipą taikytas ribas ne vėliau kaip iki metų, einančių po metų, kuriais buvo pateiktos paramos paraiškos, kurioms buvo taikomos ribos, rugsėjo 15 d.“;
6.52 straipsnis papildomas 10 dalimi:
„10. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 70 straipsnį, kurie susiję su priemonėmis, kuriomis siekiama, kad savanoriškos susietosios paramos gavėjai nepalaikytų gamybos lygio nepaisydami struktūrinių rinkos sutrikimų sektoriuje, ir kuriais leidžiama tęsti tokios paramos mokėjimą iki 2020 m. remiantis gamybos vienetais, kuriems tokia parama buvo teikiama praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu.“.
270 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalies f punktas pakeičiamas taip: „f) užkirsti kelią krizėms ir jas valdyti, be kita ko, organizuoti kitų gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų, gamintojų grupių ar atskirų gamintojų konsultuojamąjį ugdymą;“;
b)3 dalyje įterpiamas i punktas:
„i) kitų gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų, gamintojų grupių ar atskirų gamintojų konsultuojamąjį ugdymą.“;
2.34 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
„4. 1 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 100 % šiais atvejais:
a)
kai iš rinkos pašalinami vaisiai ir daržovės sudaro ne daugiau kaip 5 % kiekvienos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos kiekio ir yra realizuojami vienu iš šių būdų:
i)
nemokamai paskirstomi tam tikslui valstybių narių patvirtintoms labdaros organizacijoms ir fondams naudoti jų veikloje teikiant paramą asmenims, kurių teisė į valstybės paramą pripažįstama nacionalinės teisės aktais, visų pirma dėl to, kad jie stokoja būtinų pragyvenimo lėšų;
ii)
nemokamai paskirstomi valstybių narių paskirtoms bausmių atlikimo įstaigoms, mokykloms, viešosioms mokymo įstaigoms ir vaikų atostogų stovykloms, taip pat ligoninėms ir senelių namams; valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šitaip paskirstomi kiekiai papildytų tų įstaigų paprastai superkamus kiekius;
b)
kai veiksmai susiję su kitų gamintojų organizacijų, gamintojų grupių ar atskirų gamintojų iš 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių narių konsultuojamuoju ugdymu.“;
3.35 straipsnis pakeičiamas taip:
„35 straipsnis
Nacionalinė finansinė parama
1. Bulgarija, Estija, Graikija, Kipras, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vengrija gamintojų organizacijų prašymu gali suteikti nacionalinę finansinę paramą, kuri negali būti didesnė kaip 1 % tų organizacijų parduodamos produkcijos vertės. Ši parama papildo iš veiklos fondo teikiamą paramą.
2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 227 straipsnį, kuriais būtų iš dalies keičiama 1 dalis ir į ją įtraukiamos valstybės narės, kuriose vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų steigimosi lygis yra itin žemas, ir išbraukiamos valstybės narės, kuriose lygis nebėra žemas.“;
4.188 straipsnis pakeičiamas taip:
„188 straipsnis
Tarifinių kvotų paskirstymo procesas
1. Komisija atitinkamame tekste interneto svetainėje viešai skelbia tarifinių kvotų paskirstymo pagal paraiškas, apie kurias pranešta, rezultatus, atsižvelgdama į turimas tarifines kvotas ir paraiškas, apie kurias pranešta.
2. 1 dalyje nurodytoje publikacijoje taip pat nurodoma, jei taikytina, būtinybė atmesti nepatvirtintas paraiškas, sustabdyti paraiškų teikimą ar paskirstyti nepanaudotas kvotas.
3. Komisijai pagal 1 dalį paskelbus tarifinių kvotų paskirstymo rezultatus, valstybės narės išduoda importo licencijas prašomiems kiekiams pagal importo tarifines kvotas, kurioms taikomi atitinkami paskirstymo koeficientai.“.
271 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 pakeitimai
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Nukrypstant nuo 2 straipsnio, paraiškas pateikusios valstybės narės gali teikti individualiems poreikiams pritaikytas EGF bendrai finansuojamas paslaugas nedirbantiems ir nesimokantiems jaunuoliams, kuriems paraiškos pateikimo dieną buvo ne daugiau kaip 25 metai, arba ne daugiau kaip 30 metų, jei valstybės narės taip nusprendžia, neviršijant tikslinių paramos gavėjų skaičiaus ir pirmiausia jas teikiant asmenims, kurie buvo atleisti ar kurių darbo veikla nutrūko, su sąlyga, kad bent dalis darbuotojų buvo atleisti, kaip nurodyta 3 straipsnyje, NUTS 2 lygio regionuose, kuriuose 15–24 metų jaunimo nedarbo lygis 2012 m. buvo didesnis nei 25 %, o valstybėms narėms, kuriose jaunimo nedarbo lygis 2012 m. padidėjo daugiau nei 30 %, NUTS 2 lygio regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis 2012 m. buvo didesnis nei 20 %. Parama gali būti teikiama ne vyresniems nei 25 metų, arba ne vyresniems nei 30 metų, jei valstybės narės taip nusprendžia, nedirbantiems ir nesimokantiems jaunuoliams tuose NUTS 2 lygio regionuose, kuriuose 15–24 metų jaunimo nedarbo lygis 2012 m. buvo didesnis nei 25 %, o valstybėms narėms, kuriose jaunimo nedarbo lygis 2012 m. padidėjo daugiau nei 30 %, NUTS 2 lygio regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis 2012 m. buvo didesnis nei 20 %.“;
2.11 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„1 dalyje išvardyta veikla vykdoma vadovaujantis Finansiniu reglamentu.“;
3.15 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Komisija, padariusi išvadą, kad EGF finansinės paramos teikimo sąlygos yra tenkinamos, teikia pasiūlymą ją mobilizuoti. Sprendimą mobilizuoti EGF lėšas drauge priima Europos Parlamentas ir Taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kreipimosi į Europos Parlamentą ir Tarybą dienos. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas visų savo narių balsų dauguma ir trijų penktadalių balsavusių narių balsų dauguma.
Su EGF susiję perkėlimai atliekami vadovaujantis Finansinio reglamento 30 straipsnio 5 dalimi.“.
272 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.Įterpiamas šis skyrius:
„Va skyrius
Derinimas
16a straipsnis
EITP derinimo priemonės
1. Derinimo priemonės remiantis Finansinio reglamento 153 straipsniu pagal šį reglamentą gali būti nustatomos vienam ar keliems EITP sektoriams.
2. EITP derinimo priemonės įgyvendinamos pagal 6 straipsnio 3 dalį.
3. EITP derinimo priemonėms skirto bendro įnašo iš Sąjungos biudžeto dydis neviršija 10 % visų EITP finansinių paketų dydžio, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje.
4. Parama, teikiama pagal EITP derinimo priemonę dotacijų forma, atitinka 7 straipsnyje nustatytus tinkamumo gauti finansinę paramą ir jos sąlygų reikalavimus. EITP derinimo priemone remiamoms derinimo operacijoms teiktinos finansinės paramos suma moduliuojama pagal sąnaudų ir naudos analizę ir poreikį kuo labiau didinti Sąjungos finansavimo sverto efektą.
5. Sąjunga, bet kuri valstybė narė ir kiti investuotojai gali prisidėti prie EITP derinimo priemonių, jeigu Komisija sutinka su derinimo operacijų tinkamumo kriterijų specifikacijomis ir (arba) priemonės investicijų strategija, kurios gali būti būtinos dėl papildomo įnašo. Šiuos papildomus išteklius Komisija naudoja pagal 2 dalį.
6. Derinimo operacijos, remiamos EITP derinimo priemone, atrenkamos atsižvelgiant į parengties lygį ir siekiant sektorių diversifikavimo pagal 3 ir 4 straipsnius bei užtikrinti geografinę pusiausvyrą tarp valstybių narių. Jos turi:
a) teikti Europos pridėtinę vertę;
b) atitikti strategijos „Europa 2020“ tikslus.
7. Parama derinimo operacijoms trečiosiose šalyse gali būti teikiama EITP transporto srities derinimo priemone, jeigu tų veiksmų reikia bendro intereso projektui įgyvendinti.“;
2.17 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Finansinio paketo dydis yra 80–95 % 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų biudžeto išteklių.“;
3.22 straipsnyje po antros pastraipos įterpiama ši pastraipa:
„Pirma minėtas išlaidų patvirtinimas neprivalomas dotacijų, skiriamų remiantis Reglamentu 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, atveju.“.
273 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 223/2014 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 223/2014 iš dalies keičiamas taip:
1.9 straipsnis papildomas 4 dalimi:
„4.
1–3 dalys netaikomos siekiant pakeisti veiksmų programos elementus, patenkančius į atitinkamus I priede nustatytų veiksmų programų pavyzdžių 3.5 ir 3.6 poskirsnius bei 4 skirsnį.
Valstybės narės apie bet kokį sprendimą, kuriam taikoma pirma pastraipa, praneša Komisijai per vieną mėnesį nuo to sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodoma jo įsigaliojimo dienos, kuri negali būti ankstesnė už priėmimo datą.“;
2.25 straipsnio 3 dalis papildoma e punktu:
„e) atitinkamų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų, kurios pagal Sąjungos politikos sritis taikomos panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiam paramos gavėjui, taikymo taisyklėmis.“;
3.26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)2 dalies d ir e punktai pakeičiami taip:
„d) organizacijų partnerių paramos maistu surinkimo, pervežimo, saugojimo ir platinimo sąnaudos bei tiesiogiai su informuotumo didinimo kampanijomis susijusios išlaidos;“;
„e) papildomų priemonių, kurias įgyvendina ir deklaruoja organizacijos partnerės, tiesiogiai arba pagal bendradarbiavimo susitarimus teikiančios pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą arba 5 proc. maisto produktų, realizuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 16 straipsnį, vertę.“;
b)įterpiama 3a dalis:
„3a. Neatsižvelgiant į 2 dalį, dėl to, kad 2 dalies a punkte nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos sumažinamos už maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimą atsakingai institucijai nesilaikius taikytinos teisės, neturi būti sumažinamos kitų institucijų 26 straipsnio 2 dalies c ir e punktuose nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos.“;
4.30 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:
„Kai paramos gavėjui neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinti neįmanoma ir tai įvyko dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo, valstybė narė yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į Sąjungos biudžetą. Valstybės narės gali nuspręsti nesusigrąžinti neteisėtai išmokėtos sumos, jei iš paramos gavėjo susigrąžintina suma, neįskaitant palūkanų, ataskaitiniais metais neviršija 250 EUR Fondo įnašo veiksmui.“;
5.32 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:
a)a punktas pakeičiamas taip:
„a)
tikrina, ar bendrai finansuojami produktai ir paslaugos suteikti, ar veiksmas atitinka taikytiną teisę, veiksmų programą ir paramos veiksmui sąlygas, ir, jei išlaidos turi būti atlyginamos pagal 25 straipsnio 1 dalies a punktą, ar paramos gavėjų deklaruotos išlaidos, susijusios su tomis išlaidomis, buvo apmokėtos;“;
b) po a punkto įterpiamas aa papunktis:
„aa)
tikrina, ar tuo atveju, jei išlaidos atlygintos pagal 25 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktus, buvo įvykdytos išlaidų atlyginimo paramos gavėjui sąlygos.“;
6.42 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3.
2 dalyje nurodytą mokėjimo terminą vadovaujančioji institucija gali sustabdyti bet kuriuo iš šių tinkamai pagrįstų atvejų, kai:
a)
mokėjimo prašyme nurodyta suma nepagrįsta arba nebuvo pateikti tinkami patvirtinamieji dokumentai, įskaitant dokumentus, būtinus siekiant atlikti valdymo patikrinimą, kaip numatyta 32 straipsnio 4 dalies a punkte;
b)
pradėtas galimo pažeidimo, turinčio poveikio atitinkamoms išlaidoms, tyrimas.
Atitinkamas paramos gavėjas raštu informuojamas apie šį sustabdymą ir jo priežastis.“;
7.51 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Dokumentai – originalai arba patvirtintos tikslios originalų kopijos – saugomi bendrai priimtinose duomenų laikmenose, įskaitant elektronines dokumentų originalų kopijas arba tik elektronine forma saugomus dokumentus. Jei dokumentai saugomi bendrai priimtinose duomenų laikmenose vadovaujantis 5 dalyje nustatyta tvarka, originalų saugoti nereikalaujama.“.
274 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 283/2014 pakeitimai
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 iš dalies keičiamas taip:
1.2 straipsnio 1 dalies e punktas iš dalies keičiamas taip:
„bendrosios paslaugos – tinklų paslaugos, kuriomis vienas ar keli nacionalinės infrastruktūros objektai siejami su viena ar keliomis pagrindinių paslaugų platformomis, taip pat paslaugos, kuriomis didinamas skaitmeninių paslaugų infrastruktūros pajėgumas suteikiant prieigą prie itin našių skaičiavimo, saugojimo ir duomenų valdymo įrenginių.“;
2.5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Veiksmai, kuriais prisidedama prie skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srities bendros svarbos projektų, remiami:
a)
taikant viešųjų pirkimų procedūrą,
b)
dotacijomis ir (arba)
c)
finansinėmis priemonėmis, kaip numatyta 5 straipsnio 5 dalyje.“.
275 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 652/2014 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 652/2014 iš dalies keičiamas taip:
1.4 straipsnis papildomas 4 dalimi:
„4. Jei daugiamečiai veiksmai patvirtinami, biudžetinius įsipareigojimus galima suskaidyti į metines išmokas. Jeigu biudžetiniai įsipareigojimai yra taip suskaidyti, Komisija nustato metinių išmokų įsipareigojimus atsižvelgdama į veiksmų įgyvendinimo pažangą, numatomus poreikius ir biudžeto galimybes.“;
2.13 straipsnio 5 dalis išbraukiama;
3.22 straipsnio 5 dalis išbraukiama;
4.27 straipsnio 5 dalis išbraukiama.
276 straipsnis
Sprendimo Nr. 541/2014/ES pakeitimai
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 541/2014/ES 4 straipsnis papildomas 3 dalimi:
„3. Reglamentu (ES) Nr. 377/2014 ir Reglamentu (ES) Nr. 1285/2013 bei Sprendimu 2013/742/ES nustatytomis finansavimo programomis gali būti prisidedama prie 1 dalyje nurodytų veiksmų finansavimo, atsižvelgiant į tų programų taikymo sritį ir remiantis jų tikslais bei uždaviniais. Tokie įnašai panaudojami vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 377/2014.“.
TREČIA DALIS
BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
277 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Teisiniai įsipareigojimai dėl dotacijų vykdant ES biudžetą pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą toliau gali būti prisiimami sprendimais dėl dotacijos. Susitarimams dėl dotacijos taikomos VIII antraštinės dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos sprendimams dėl dotacijos. Komisija peržiūrės sprendimų dėl dotacijos naudojimą pagal laikotarpio po 2020 m. daugiametę finansinę programą, ypatingas dėmesys bus skiriamas tuo metu pasiektai pažangai elektroninio parašo ir elektroninio dotacijų valdymo srityje.
Įsigaliojus šiam reglamentui atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, vadovaudamasis šio reglamento 175 straipsniu, iš dalies pakeičia Komisijos sprendimus, kuriais leidžiama taikyti fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ar fiksuotąsias normas, priimtus pagal Reglamento 966/2012 124 straipsnį.
Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 126 straipsnio, gali būti peržiūrimi galiojantys pagrindų susitarimai.
Siekdamos iki 2018 m. gruodžio 31 d. užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 4 ir 4a dalies nuostatų laikymąsi, valstybės narės prireikus pateikia Komisijai prašymą iš dalies pakeisti kaimo plėtros programą.
278 straipsnis
Persvarstymas
Šis reglamentas persvarstomas bet kuriuo metu, kai tai būtina, bet kokiu atveju ne vėliau kaip dveji metai iki kiekvienos daugiametės finansinės programos pabaigos.
Toks persvarstymas taikomas, inter alia, pirmos dalies VIII antraštinės dalies nuostatų įgyvendinimui ir 251 straipsnyje nustatytiems terminams.
279 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 panaikinami nuo 20XX m. sausio 1 d.
Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal 2 priede pateiktą atitikties lentelę.
280 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Reglamentas taikomas nuo 20XX m. sausio 1 d.
Nukrypstant nuo šio straipsnio antros pastraipos, 265 straipsnio 11 dalies b ir c punktai, 265 straipsnio 12 dalies a punktas, b punkto i papunktis, c ir d punktai, 265 straipsnio 14 dalies b punktas, 265 straipsnio 17, 18, 20 ir 21 dalys, 265 straipsnio 24 dalies c punktas, 265 straipsnio 25 dalies a punkto i papunktis, 265 straipsnio 46 dalis, 265 straipsnio 48 dalis, 265 straipsnio 49 dalis, 50 dalies a punktas, 265 straipsnio 62 dalis, 266 straipsnio 3 dalis ir 273 straipsnio 3 dalies b punktas taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d.
Nukrypstant nuo šio straipsnio antros pastraipos, 201–207 straipsniai biudžeto garantijoms ir finansinei paramai ir 205–206 straipsniai finansinėms priemonėms taikomi nuo dienos, kurią įsigalioja laikotarpio po 2020 m. daugiametė finansinė programa.
Nukrypstant nuo šio straipsnio antros pastraipos, 2 straipsnio 9 dalis ir 39 straipsnio 5 dalis, 211, 212 ir 213 straipsniai taikomi nuo dienos, kurią įsigalioja laikotarpio po 2020 m. daugiametė finansinė programa.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
