EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 03 11

COM(2016) 134 final

2016/0074(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007 bei (EB) Nr. 1224/2009, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1343/2011 bei (ES) Nr. 1380/2013 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005

{SWD(2016) 56 final}
{SWD(2016) 57 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Techninės priemonės yra taisyklės, kuriomis reglamentuojama, kaip ir kur žvejai gali žvejoti. Šiomis taisyklėmis siekiama kontroliuoti laimikį, kurį galima sužvejoti įdėjus tam tikrą kiekį žvejybos pastangų, taip pat mažinti žvejybos poveikį ekosistemai. Šios taisyklės yra neatsiejama daugelio žuvininkystės valdymo sistemų, įskaitant tų, kurios taikomos Sąjungos vandenyse, reglamentavimo sistemos dalis.

Technines priemones galima sugrupuoti į:

–priemones, kuriomis reglamentuojamas žvejybos įrankių naudojimas,

–priemones, kuriomis reglamentuojamos naudojamų žvejybos įrankių konstrukcinės savybės,

–mažiausius dydžius, už kuriuos mažesnio dydžio žuvys turi būti grąžinamos į jūrą,

–priemones, kuriomis žuvų jauniklių ir neršiančių žuvų santalkoms apsaugoti nustatoma erdvės ir laiko kontrolė (pvz., uždari ir (arba) riboto patekimo rajonai ir sezoniniai žvejybos draudimai),

–priemones, kuriomis mažinamas žvejybos įrankių poveikis pažeidžiamoms rūšims (pvz., jūrų žinduoliams, jūrų paukščiams ir vėžliams), arba rajonus, kuriuose žvejyba draudžiama, kad būtų apsaugotos pažeidžiamos buveinės (pvz., šaltavandeniai koralų rifai).

Europos žuvininkystės teisės aktuose pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) nustatomos techninės priemonės yra vienos iš daugelio reglamentų, pakeitimų, įgyvendinimo taisyklių ir laikinųjų techninių priemonių, laikinai taikomų kylančioms problemoms spręsti. Visiems Sąjungos jūrų baseinams ir ne Sąjungos vandenims, kuriuose vykdo veiklą Sąjungos laivai, taikoma daugiau kaip 30 reglamentų, kuriuose nustatytos techninės priemonės.

Šiuo metu galioja trys išsamūs pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimti techninių priemonių reglamentai, taikomi pagrindiniams Sąjungos vandenyse esantiems jūrų baseinams: 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, apimantis šiaurės rytų Atlantą (o nuo 2012 m. – ir Juodąją jūrą), 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94, ir 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98.

Be šių reglamentų yra dar keli Komisijos teisės aktai, kuriuose pateikiamos išsamios žvejybos įrankių konstrukcijos taisyklės (pvz., 1984 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3440/84 dėl įtaisų tvirtinimo prie tralų, daniškų vilktinių ir panašių tinklų) arba kurie yra susiję su draudimais žvejoti konkrečiuose rajonuose (pvz., 1999 m. rugsėjo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1922/1999, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 taikymo taisykles dėl sąlygų, kuriomis laivams, kurių didžiausias ilgis viršija aštuonis metrus, leidžiama naudoti spindulinius tralus tam tikruose Bendrijos vandenyse), taip pat techninės priemonės, kuriomis siekiama mažinti tiesioginę grėsmę tam tikrų žuvų išteklių išsaugojimui, atsiradusią sumažėjus šiems ištekliams (pvz., 2001 m. spalio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2056/2001, nustatantis papildomas technines priemones, skirtas menkių išteklių atstatymui Šiaurės jūroje ir į vakarus nuo Škotijos). Paprastai šie reglamentai priimami pagal pagrindiniuose reglamentuose nustatytus įgaliojimus.

Taip pat yra kitų atskirų reglamentų, kuriuose nustatytos techninės priemonės. Tai yra 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 812/2004, nustatantis priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 88/89, ir 2003 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose.

Yra ir keli pagal bendro sprendimo procedūrą priimti reglamentai, kuriais perkeliamos techninės priemonės, kurias susitarta taikyti trečiųjų šalių vandenyse ir dėl kurių sudaryti regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) susitarimai, pvz., Konvencija dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (angl. CCALMR) ir Tarptautinės konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos (angl. ICCAT). Šie reglamentai nepatenka į šio pasiūlymo taikymo sritį.

Prieš įsigaliojant Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), techninės priemonės taip pat buvo įtrauktos į žvejybos galimybių reglamentus, kuriuose šiaurės rytų Atlantui, Baltijos jūrai ir Juodajai jūrai, taip pat giliavandenių žuvų rūšims, buvo nustatomi metiniai bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) ir kvotos. Tai buvo tariamai laikinų techninių priemonių ir konkretiems regionams taikomų priemonių bei nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo kituose reglamentuose pateiktų bendrųjų nuostatų, derinys. Priėmus SESV, tokios priemonės, išskyrus priemones, tiesiogiai funkciškai susijusias su leidžiamo sužvejoti konkretaus žuvų ištekliaus ar išteklių kiekio apribojimais, nebegalėjo būti įtraukiamos į žvejybos galimybių reglamentus. Todėl šiuo metu į žvejybos galimybių reglamentus įtraukta labai nedaug tokių priemonių. Pavyzdžiui, prie vakarinės Airijos pakrantės yra rajonas, kuriame draudžiama žvejoti, kad būtų apsaugoti norveginiai omarai (Nephrops norvegicus). Šis draudimas yra susijęs su šios rūšies BLSK tame rajone. Kitų RŽVO, pvz., Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (angl. NEAFC) ir Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (angl. NAFO), priimtos priemonės taip pat tebėra įtrauktos į Žvejybos šiaurės rytų Atlante galimybių reglamentą kaip laikinosios priemonės.

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta pirmiau, techninių priemonių reglamentavimo struktūra tapo labai sudėtinga ir kiek nesisteminga. Šiam pasiūlymui pagrįsti atgaline data atliktas vertinimas 1 parodė, kad dabartinėmis techninėmis priemonėmis ankstesnio BŽP reglamento – 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką – tikslų daugeliu atvejų nebuvo pasiekta. Vienuose jūrų baseinuose tai yra akivaizdžiau nei kituose (pvz., šiaurės rytų Atlanto), tačiau apskritai susidaro įspūdis, kad taisyklių yra daug, jos sudėtingos, neveiksmingos ir yra nelanksčios valdymo struktūros dalis.

Atsižvelgiant į 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujo BŽP reglamento 2 naujus uždavinius, atgaline data atliktus vertinimą padaryta išvada, kad dabartinė techninių priemonių reglamentavimo struktūra ir toliau nebus visiškai optimali. Taip yra dėl penkių problemų, kurias galima įvardyti:

(1)neoptimalūs veiklos rezultatai. Techninėmis priemonėmis nepakankamai skatinama atrankioji žvejyba, jeigu už laimikio išmetimą, pažeidžiamų rūšių gyvūnų sugavimą arba neigiamą poveikį jūros dugnui nereikia mokėti. Dėl šios priežasties nepavyko tinkamai kontroliuoti žvejybos intensyvumo ir dėl to buvo peržvejojami įvairūs ištekliai, į jūrą išmetamas didelis kai kurių rūšių gyvūnų kiekis ir ribota pažeidžiamų buveinių ir rūšių apsauga. Be to, taikant kai kurias priemones buvo sukurta teisinių kliūčių arba trukdoma diegti su selektyvesnių žvejybos būdų kūrimu susijusias inovacijas ir dėl to, siekiant mažinti ekonominį priemonių poveikį, tapo įprasta ir teisėtais, ir neteisėtais būdais vengti laikytis reikalavimų,

(2)sunku įvertinti veiksmingumą. Dabartiniuose reglamentuose nėra apibrėžta jokių parametrų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą. Dėl šios priežasties buvo sunku vertinti techninių priemonių veiksmingumą siekiant pagal BŽP nustatytų išsaugojimo tikslų,

(3)griežtos ir sudėtingos taisyklės. Ilgainiui techninių priemonių atsirado daugiau, jos tapo sudėtingesnės ir jomis buvo bandoma kontroliuoti per daug techninių žvejybos veiklos aspektų. Kai kurių iš jų vykdymą kontrolės institucijoms sunku užtikrinti, o žvejams sunku jų laikytis. Taikant šias priemones, valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams sukuriama didelė administracinė našta, jie patiria didelių išlaidų. Todėl smuko žvejybos sektoriaus subjektų pasitikėjimas ir atsirado svari paskata nesilaikyti reglamentų ir dėl to, siekiant kovoti su taisyklių nesilaikymu, priimta dar daugiau teisės aktų,

(4)lankstumo trūkumas. Sprendimai nustatyti technines priemones dažniausiai priimami taikant sudėtingą, nelankstų ir ilgą politiniais tikslais pagrįstą procesą, deramai nepritaikytą išsamioms techninėms taisyklėms, kurias reikia dažnai atnaujinti ir periodiškai peržiūrėti, apibrėžti. Dėl to galimybė koreguoti ar peržiūrėti technines priemones atsižvelgiant į pokyčius žuvininkystės srityje, pasinaudoti žvejybos įrankių technologijų inovacijomis ar reaguoti į netikėtus įvykius tampa ribota. Be to, laikinosios taisyklės ar nukrypti leidžiančios nuostatos ilgai išliko nepakitusios ir dėl to žvejybos sektoriaus subjektų pasitikėjimas dar labiau mažėjo,

(5)nepakankamas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese. Techninės priemonės grindžiamos neigiamomis, daugiausia prievartinėmis paskatomis, sudarančiomis hierarchinę valdymo sistemą (t. y. principu „iš viršaus į apačią“, o ne „iš apačios į viršų“). Dėl to žvejams ir suinteresuotiesiems subjektams susidaro įspūdis, kad jie procese nedalyvauja. Žvejams atrodo, kad techninės priemonės yra nepraktiškos, neatitinka šiuo metu taikomų žvejybos būdų, o kartais yra prieštaringos.

Vykstant deryboms dėl naujosios BŽP, valstybės narės, suinteresuotieji subjektai ir Europos Parlamentas bendrai sutarė šiuo klausimu, patvirtindami gana neigiamą požiūrį į dabartines technines priemones. Taip buvo nepaisant to, kad po to, kai 2002 3 ir 2008 m. 4 dėl įvairių priežasčių nepavyko priimti ankstesnių Komisijos pasiūlymų, per pastaruosius dešimt metų nebuvo pasiekta jokio politinio susitarimo dėl naujo priemonių rinkinio. Valstybės narės teigė, kad tekstas tapo pernelyg sudėtingas bei sunkiai aiškinamas ir kad tais pasiūlymais nebuvo pakankamai atsižvelgiama į esmines problemas. Suinteresuotieji subjektai teigė, kad su jais nebuvo tinkamai konsultuotasi ir kad taisyklės buvo ne tik esamų priemonių suvestinė redakcija. Žlugo netgi pastangos šiaurės rytų Atlante ir Baltijos bei Viduržemio jūrose taikomus techninių priemonių reglamentus suderinti su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), nes per derybas nuo suderinimo būdavo dažnai nukrypstama prie išsamaus šių reglamentų turinio.

Turint omenyje šiuos pasikartojančius nesėkmingus bandymus pasiekti susitarimą dėl naujų techninių priemonių reglamento, akivaizdu, kad būtinas naujas požiūris. Šis požiūris turėtų būti grindžiamas sprendimų priėmimo supaprastinimu ir priderinimu prie Lisabonos sutarties, ilgalaikės išteklių išsaugojimo ir valdymo strategijos tobulinimu, įskaitant laimikio išmetimo į jūrą problemos sprendimą, regionalizavimą, didesnį suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir didesnę pramonės sektoriaus atsakomybę (t. y. taisyklių laikymosi kultūrą). 

Atsižvelgiant į šias problemas ir pripažįstant institucinius sunkumus, šiuo pasiūlymu siekiama:

–optimaliau naudoti technines priemones siekiant pagrindinių naujosios BŽP tikslų,

–užtikrinti techninėms priemonėms pritaikyti reikalingą lankstumą, skatinant laikytis regionalizavimo principo (atitinkančio Sąjungos teisės aktuose nustatytus tikslus),

–supaprastinti dabartines taisykles pagal Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (angl. REFIT) 5 .

Nors, užuot masiškai keitus pačias priemones, šiuo pasiūlymu iš esmės keičiama techninių priemonių valdymo struktūra, užtikrinant jame numatytą didesnį lankstumą ir paskatas vykdyti atrankiąją žvejybą, techninės priemonės taps veiksmingesnės. Ilgainiui, gaudant didesnes žuvis, laimikis bus optimizuotas, o žvejybos poveikis jūrų ekosistemai sumažės pradėjus taikyti atsakingos žvejybos būdus.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 204/585/EB nustatoma bendroji BŽP sistema. Techninėmis priemonėmis pagal šią sistemą prie bendrų BŽP tikslų įgyvendinimo prisidedama taip:

(1)geresnės sąlygos pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį bus sudarytos taikant technines priemones, kuriomis reguliuojamas išteklių naudojimo modelis (t. y. žvejybos intensyvumo pasiskirstymas pagal ištekliaus žuvų amžių). Kad iš konkretaus žuvų ištekliaus būtų sužvejojamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, reikalingas toks išteklių naudojimo modelis, pagal kurį būtų vengiama žvejoti jaunesnių amžiaus grupių žuvis. Šiam tikslui pasiekti reikės derinti veiksmingas technines priemones (t. y. priemones, kuriomis reguliuojamas žvejybos įrankių naudojimas ir projektavimas, mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius ir draudimus žvejoti tam tikruose rajonuose ir (arba) laikinus žvejybos draudimus), kuriomis tobulinami lanksčioje reglamentavimo struktūroje nustatyti išteklių naudojimo modeliai,

(2)siekiant palaipsniui atsisakyti laimikio išmetimo į jūrą ir kuo labiau mažinti nepageidaujamą laimikį, reikės įgyvendinti techninius (žvejybos įrankių naudojimas ir projektavimas) bei taktinius (rajonai, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama) pokyčius, kuriais bus skatinamas didesnis selektyvumas ir vengiama nepageidaujamo laimikio (t. y. mažesnio nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio žuvų). Kad būtų galima įvykdyti šiam tikslui pasiekti nustatytą įpareigojimą iškrauti visą laimikį, reikės persvarstyti dabartinę techninių priemonių valdymo struktūrą, kad būtų užtikrintas didesnis lankstumas, reikalingas šiam tikslui pasiekti,

(3)siekiant užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų suderinama su platesnio masto ekologiniais aspektais, reikės taikyti technines priemones, kuriomis kuo labiau mažinamas žvejybos įrankių poveikis ekosistemai (pvz., priegaudos mažinimo priemonės arba rajonai, kuriuose žvejyba draudžiama). Konkrečiai kalbant, techninėmis priemonėmis turi būti prisidedama prie geros aplinkos būklės užtikrinimo pagal 4 iš 11 deskriptorių, įtrauktų į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą): išlaikyti biologinę įvairovę (1 deskriptorius); užtikrinti, kad komerciniams tikslams naudojamos žuvų ir jūrinių bestuburių populiacijos neviršytų saugių biologinių ribų ir kad būtų palaikomas sveikoms populiacijoms būdingas jų pasiskirstymas pagal amžių ir dydį (3 deskriptorius); išlaikyti įprastą visų jūrinių mitybos tinklų elementų gausą ir įvairovę (4 deskriptorius); išlaikyti jūros dugno vientisumą (6 deskriptorius). Pagrindinis uždavinys bus sukurti tokių priemonių įgyvendinimo, siekiant kuo veiksmingiau apsaugoti pažeidžiamiausias rūšis ir saugotinas pažeidžiamas buveines ir rajonus, sistemą.

Be šių tikslų naujojoje BŽP kaip naujas valdymo metodas skatinamas regionalizavimas. Regionalizavimu suteikiama svarbi galimybė supaprastinti teisės aktų leidėjo nustatytas taisykles, o tai ypač svarbu, kad ateityje technines priemones būtų galima naudoti kaip valdymo priemones, nes techninių priemonių veiksmingumo problema iš dalies yra susijusi su valdymo struktūra, kurioje jos taikomos. Regionalizavimu bus sudarytos sąlygos rengti technines priemones regioniniu lygmeniu (t. y. galiausiai pagal daugiamečius planus arba – trumpuoju laikotarpiu – per kitas Sąjungos priemones). Regionalizavimu taip pat suteikiama galimybė apriboti Europos Parlamento ir Ministrų Tarybos pagal bendro sprendimo procedūrą priimamų išsamių techninių priemonių poreikį. Teisės aktų leidėjo nustatytoje supaprastintoje teisinėje sistemoje priemones galima kurti pagal regionų poreikius ir pritaikyti skirtingų žvejybos rūšių ypatumams. Regionalizavimu taip pat suteikiama galimybė technines priemones taikyti labiau kaip būdą užtikrinti tausią žuvininkystę, o ne vien kaip ribojamąsias ir prievartines priemones, kuriomis papildomi žvejybos galimybių ir pastangų apribojimai. Priimant regioninius sprendimus taip pat išvengiama būtinybės dažnai keisti pagal bendro sprendimo procedūrą priimtuose teisės aktuose nustatytų techninių priemonių turinį.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas ir jo tikslai atitinka Sąjungos politiką, visų pirma su teisiniais įpareigojimais, nustatytais Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (JSPD), 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (Vandens pagrindų direktyvoje). Šias direktyvas ES siekia visapusiškai įgyvendinti vykdydama pagal JT biologinės įvairovės konvenciją prisiimtus įsipareigojimus. Šį įsipareigojimą sustiprina ES valstybių vadovų įsipareigojimas „iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą [Europos Sąjungoje]“; tai pakartota ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. 6

Techninėmis priemonėmis prie strategijos „Europa 2020“ 7 , visų pirma prie jos tausaus išteklių naudojimo pavyzdinės iniciatyvos, įgyvendinimo taip pat gali būti prisidedama užtikrinant geresnį žuvų išteklių naudojimą. Be to, techninių priemonių reforma, kuria siekiama supaprastinti ir panaikinti daugelį esamų reglamentų ir specialiųjų priemonių, padės įgyvendinti programą REFIT.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Šio pasiūlymo nuostatos yra susijusios su jūrų biologinių išteklių išsaugojimu, kuris priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumas

Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamos jau galiojančios priemonės, todėl dėl proporcingumo principo klausimo nekyla. Siūlomos priemonės atitinka proporcingumo principą, nes jos yra tinkamos ir reikalingos. Kitų mažiau ribojančių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti reikiamų politikos tikslų, nėra.

•Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl šios priežasties: reglamentai turi būti iš dalies keičiami reglamentu.

3.BAIGIAMOJO VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Baigiamasis vertinimas ir (arba) galiojančių teisės aktų tinkamumo patikros

2012 m. gruodžio mėn. atliktas techninių priemonių vertinimas. Tai buvo šiuo metu taikomų techninių priemonių reglamentų aktualumo, veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo ir priimtinumo vertinimas atgaline data1. Atliekant šį vertinimą, plačiai konsultuotasi su žvejybos pramonės atstovais ir valstybių narių nacionalinėmis administracijomis bei mokslinių tyrimų agentūromis. Vertinimas baigtas 2013 m. birželio mėn. Po jo atliktas tikėtino poveikio ekonominei, socialinei ir aplinkos sritims, taip pat įvairių apibrėžtų politikos galimybių veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo ir priimtinumo perspektyvinis vertinimas1. Tyrimas baigtas 2014 m. liepos mėn.

Atgaline data atlikus tyrimą, patvirtinta, kad dabartinės techninės priemonės yra pernelyg sudėtingos ir iš esmės neveiksmingos. Jose nėra aiškių, tiksliai apibrėžtų tikslų bei uždavinių ir jomis neteikiama teigiamų paskatų, kuriomis būtų atlyginama už atsakingos praktikos taikymą ir skatinama laikytis reikalavimų. Priemonių taikymo kontrolė brangiai kainuoja, o valdymo struktūra, kurioje jos taikomos, šiuo metu yra nelanksti ir iš esmės grindžiama principu „iš viršaus į apačią“, mažai konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais.

Atlikus perspektyvinį vertinimą, padaryta išvadą, kad, jeigu būtų galima išspręsti kontrolės ir vykdymo užtikrinimo problemas, ateityje techninėms priemonėms geriausia taikyti rezultatais grindžiamą valdymą. Laikantis tokio požiūrio, poreikis turėti daug griežtų techninių priemonių reglamentų turėtų sumažėti.

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

Nuo 2014 m. sausio iki gegužės mėn. vyko viešos konsultacijos internetu 8 . Išsamias nuomones pateikė pagrindiniai suinteresuotieji subjektai (t. y. valstybės narės, Europos Parlamentas, patariamosios tarybos, žvejybos sektoriaus subjektai ir nevyriausybinės organizacijos) 9 . Pagrindinės išvados, kurios iš esmės sutapo su atgaline data atlikto ir perspektyvinio vertinimų rezultatais, buvo tokios:

(1)naujame (-uose) techninių priemonių reglamente (-uose) turėtų būti atsisakyta mikrovaldymo ir pradėtas taikyti rezultatais grindžiamas valdymas,

(2)žvejai turėtų tapti atskaitingesni už tai, ką sužvejoja, o ne už statomų žvejybos įrankių konstrukciją ir naudojimą,

(3)pagrindinis tikslas yra taisyklių supaprastinimas, tačiau dėl to valstybėse narėse neturėtų atsirasti valdymo sistemų skirtumų (vienodų sąlygų užtikrinimas),

(4)regionalizavimas laikomas svarbia galimybe supaprastinti techninių priemonių reglamentus,

(5)pirmenybė teikiama pagrindų požiūriui. Šiuo atveju turėtų būti nustatyti pamatiniai tikslai ir visoje ES taikytini būtiniausi bendrieji standartai. Taip pat turėtų būti nustatytos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad, kilus problemoms žuvininkystės sektoriuje, būtų galima imtis veiksmų,

(6)praeityje didesnio selektyvumo pasiekta paskatų struktūras suderinus su valdymo tikslais. Tokias struktūras būtina įtraukti į bet kokią naują techninių priemonių reglamentavimo sistemą.

Be viešų konsultacijų, nuo 2011 m. iki 2015 m. pradžios surengta daugybė praktinių seminarų, konsultacijų ir susitikimų su suinteresuotaisiais subjektais. Surengus viešas konsultacijas ir išsamų tolesnį dialogą su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais (t. y. žvejybos sektoriaus subjektais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir valstybėmis narėmis), užtikrinta, kad savo nuomonę galėtų išreikšti visos skirtingos suinteresuotųjų subjektų grupės.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

2012 m. spalio mėn. 10 , 2013 m. kovo mėn. 11 ir 2015 m. kovo mėn. 12 surengti trys Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (angl. STECF) ekspertų darbo grupės susitikimai. Per šiuos susitikimus nagrinėtos techninių priemonių, kaip BŽP srityje taikytinos valdymo priemonės, galimybės. Šių ataskaitų išvados padėjo apibrėžti atliktame perspektyviniame vertinime apsvarstytas galimybes, taip pat suteikta pasiūlymui parengti reikalinga informacija.

Be šių susitikimų STECF, taip pat Tarptautinei jūrų tyrinėjimo tarybai (angl. ICES) pateikti keli ad hoc prašymai konkrečiais klausimais, susijusiais su žvejybos įrankių selektyvumu, tinklo akių dydį ir laimikio sudėtį reglamentuojančių taisyklių pakeitimu, jūrų žinduolių bei kitų saugomų rūšių gyvūnų priegauda ir su esamais rajonais, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama. Šios institucijos taip pat teikė rekomendacijas rengiant pasiūlymo projektą.

•Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimas atliktas atsižvelgiant į informaciją, gautą per viešą ir tolesnę tikslinę konsultacijas, iš atgaline data atlikto ir perspektyvinio vertinimų, ekspertų patarimų ir Poveikio vertinimo iniciatyvinės grupės, įsteigtos padėti įgyvendinti šią iniciatyvą, bei Reglamentavimo patikros valdybos pastabų.

Poveikio vertinime, lyginant su pirminiu scenarijumi, apsvarstytos trys politikos galimybės ir viena papildoma galimybė, kuriomis labiausiai tikėtina pasiekti nustatytus tikslus ir išspręsti nustatytas problemas.

–Pirminė padėtis. Tebegalioja dabartiniai reglamentai, kuriuose BŽP yra svarbiausias elementas ir kurie yra išsamiau paaiškinti įvairiuose techniniuose ir kituose su BŽP susijusiuose išteklių apsaugos reglamentuose. Esant pirminei padėčiai, būtų atsižvelgta į naujausius pakeitimus, kuriais pašalinami teisiniai prieštaravimai naujiems įpareigojimams pagal BŽP (įpareigojimas iškrauti visą laimikį ir derinimas su SESV dabartinių Komisijos įgaliojimų nustatymo klausimu). Techninių priemonių regionalizavimas būtų vykdomas įgyvendinant laimikio išmetimo į jūrą mažinimo planus arba daugiamečius planus, toliau plečiant reglamentų „tinklą“ ir nustatant naujas taisykles, kuriomis leidžiama nukrypti nuo esamų techninių taisyklių arba kuriomis tos taisyklės yra iš dalies keičiamos.

–Konsolidavimas. Būtų priimtas vienas naujas ribotos taikymo srities reglamentas, kuriuo viename reglamente būtų įtvirtintos bendros visų rūšių žvejybai visuose rajonuose taikomos taisyklės (pvz., bendri draudimai taikyti tam tikrus žvejybos metodus). Bendrosios taisyklės (priimtos pagal bendro sprendimo procedūrą) būtų atskirtos nuo taisyklių, kurios gali būti regionalizuotos. Pastarosios techninės taisyklės liktų galioti esamuose reglamentuose (pagal bendro sprendimo procedūrą priimtuose ir Komisijos teisės aktuose). Į konsoliduotą reglamentą būtų įtraukti visi neseniai atlikti pakeitimai ir reglamentų suderinimo su SESV elementai. Techninių priemonių regionalizavimas būtų vykdomas pagal laimikio išmetimo į jūrą mažinimo planus, Komisija priimtus kaip deleguotuosius aktus, taip pat pagal deleguotuosius aktus, Komisijos priimtus remiantis naujais, pagal bendro sprendimo procedūrą priimtais daugiamečiais planais. Šiuose deleguotuosiuose aktuose būtų išdėstytos (laikinosios) nuo esamų taisyklių nukrypti leidžiančios nuostatos ir esamų taisyklių pakeitimai. Regionalizavimas būtų vykdomas tais atvejais, kai valstybės narės pateiktų bendras rekomendacijas dėl laikinųjų, ne daugiau kaip trejiems metams skirtų laimikio išmetimo į jūrą mažinimo planų. Kad, pasibaigus tam laikotarpiui, šios nukrypti leidžiančios nuostatos liktų galioti, turėtų būti priimti deleguotieji aktai, kurie priimami remiantis ES daugiamečiame plane nustatytais įgaliojimais.

–Pagrindų požiūris. Būtų priimtas naujasis pagrindų reglamentas, kuriame būtų a) išdėstytos bendrosios nuostatos (taikymo sritis, tikslai, pagrindiniai principai) ir apibrėžti numatomi rezultatai bei atitinkami standartai; b) nustatytos bendrosios taisyklės ir techninės nuostatos (kaip pagal pirmąją galimybę); ir c) įtraukti nustatytuosius rezultatus atitinkantys pirminiai standartai (pagal regionus), kurie, vykdant regionalizavimą, būtų taikomi kaip numatytosios priemonės. Pirminiai standartai būtų grindžiami esamų taisyklių turiniu ir jais iš esmės būtų pakeistos dabartinės tinklo akių dydį ir laimikio sudėtį reglamentuojančios taisyklės, dabartiniai mažiausi dydžiai pakeisti mažiausiais išteklių išsaugojimą užtikrinančiais orientaciniais dydžiais, palikti galioti žvejybos draudimai, reikalingi žuvų jauniklių ir neršiančių žuvų santalkoms apsaugoti, taip pat kitos konkretiems regionams taikomos techninės taisyklės. Reglamentavimo struktūra būtų pertvarkyta (būtų taikomas vienas bendras reglamentas, o ne daugelis reglamentų). Daugelis esamų reglamentų būtų panaikinti ir integruoti į naująją sistemą, ir (arba) racionalizuoti joje. Šiuos tikslus atitinkantys pirminiai standartai ir numatytosios techninės priemonės būtų taikomos tuo atveju ir tol, kol būtų parengtos ir į Sąjungos teisę (deleguotaisiais aktais) įtrauktos regioninio lygmens priemonės. Tais atvejais, kai regioninio lygmens priemonės neparengtos, kaip numatytosios taisyklės toliau būtų taikomi pirminiai standartai. Valstybės narės turėtų galimybę dar labiau atitolti nuo nelanksčių techninių taisyklių (numatytųjų priemonių) taikymo ir regionalizavimo tikslais pereiti prie lankstesnio, rezultatais pagrįsto valdymo metodo, kad būtų pasiekti plane numatyti rezultatai ir tikslai.

–Pagrindų reglamentas be pirminių standartų. Būtų išlaikyti pagrindiniai pagrindų reglamento elementai, išskyrus pirmines priemones. Būtų įtraukti įgaliojimai rengti specialiąsias regioninio lygmens priemones. Šiais įgaliojimais būtų suteikta galimybė nustatyti regionams būtinas priemones, kad deleguotaisiais aktais, įgyvendinant laimikio išmetimo į jūrą mažinimo ir daugiamečius planus, būtų pasiektas BŽP tikslas.

–Esamų taisyklių panaikinimas. Dauguma esamų techninių priemonių reglamentų, išskyrus esmines gamtos išsaugojimo priemones, kurios liktų galioti, būtų nedelsiant panaikinti. Ilgalaikėje perspektyvoje reikalingos techninės priemonės būtų rengiamos regioniniu lygmeniu pagal daugiamečius planus (su galimybe trumpuoju laikotarpiu laikinai įtraukti technines priemones į laimikio išmetimo į jūrą mažinimo planus). Pagal šią galimybę nebūtų pagrindų reglamento.

Galimybių palyginimas

Atlikus vertinimą, nustatyta, jog pagrindų požiūris, kartu taikant pirminius standartus, labiausiai atitinka nustatytus tikslus ir juo tam tikru mastu užtikrinama, kad, plėtojant regionalizavimo politiką, būtų toliau įgyvendinami išsaugojimo tikslai. Ilgainiui (ne vėliau kaip 2022 m.), laikantis šio požiūrio, siekiama į regioninius planus įtraukti visas reikalingas technines priemones. Šis požiūris labiausiai tinka užtikrinti, kad laikotarpiu iki 2022 m. perėjimo prie regionalizavimo procesas vyktų sklandžiai.

Pasirinkus pagrindų reglamento be pirminių standartų arba techninių priemonių panaikinimo galimybę, techninės priemonės būtų nedelsiant supaprastintos, o tai palankiai įvertintų žvejybos sektorius, tačiau abi šios galimybės yra susijusios su didesne rizika. Pasirinkus šias galimybes, būtų įgyvendinti esminiai valdymo pokyčiai, dėl kurių prievolė įrodyti būtų perkelta visiems žvejams (ir valstybėms narėms). Pagal šias galimybes žvejai turėtų skaidriai pagrįsti dokumentais ir įrodyti, kad įgyvendina bendruosius tikslus ir siekia sutartų rezultatų (pagal BŽP) bei daugiamečiuose planuose nustatytų konkrečių tikslų ir rezultatų. Šios galimybės grindžiamos prielaida, kad žvejai turėtų nedelsdami pakeisti savo elgseną, taip pat tarpusavio spaudimu ir savireguliavimu – taip siekiama užtikrinti, kad neįsivyrautų neselektyvūs žvejybos būdai. Atrodo, kad valstybės narės, kai kurios žvejybos sektoriaus dalys ir nevyriausybinės organizacijos, bent trumpuoju laikotarpiu, šia kryptimi judėti nenori.

Techninių priemonių konsolidavimas buvo nepalankiausiai vertinama galimybė. Pagal ją iš esmės toliau taikoma dabartinė sudėtinga reglamentavimo struktūra, o suinteresuotiesiems subjektams nesuteikiama jokių aiškių paskatų, kurių nenumatyta pagal pirminį scenarijų. Ši galimybė taip pat ne visai dera su BŽP numatomu regionalizavimo principu.

Poveikio apžvalga

Tinkamiausia galimybė daugiausia apima techninių priemonių reglamentavimo struktūros ir valdymo pokyčius. Naujų priemonių nustatoma mažai, o turinio pokyčiai daugiausia yra susiję su taisyklių panaikinimu, siekiant supaprastinti bei sumažinti administracinę naštą ir pagerinti galimybę kontroliuoti arba konsoliduoti gamtos išsaugojimo priemones. Todėl, atliekant poveikio vertinimą, poveikio analizė buvo grindžiama kokybiniu vertinimu, pagrįstu konkrečiais pavyzdžiais ar atvejų tyrimais. Toliau apibūdintas pagrindinis poveikis.

Ekonominis poveikis

Pagrindų požiūrio ekonominis poveikis būtų teigiamas. Laikantis pagrindų požiūrio, būtų skatinamas regionalizavimas. Regionalizavimu užtikrinant didesnį lankstumą ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą rengiant technines priemones, selektyvesnių žvejybos įrankių naudojimas turėtų būti skatinamas sparčiau nei pagal kitas politikos galimybes. Tai padės užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir sumažinti nepageidaujamą laimikį, o dėl padidėjusių žvejybos galimybių bus pasiekta atitinkama ekonominė nauda. Ilgainiui padėtis nuolat gerės, ypač jeigu valstybės narės už atrankiąją žvejybą atlygins suteikdamos didesnes žvejybos galimybes pagal BŽP.

Socialinis poveikis

Tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu, žvejybos sektoriui stengiantis įveikti sunkumus, susijusius su didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio užtikrinimu ir įpareigojimu iškrauti visą laimikį, užimtumas žvejybos sektoriuje sumažės. Tačiau, darant prielaidą, kad regionalizavimas paspartės, o labiausiai suinteresuoti laivyno segmentai, ypač gaudantys įvairių rūšių priedugnio žuvis, sieks sparčiai gerinti selektyvumą, neigiamas poveikis būtų neutralizuotas greičiau. Užimtumo lygis stabilizuotųsi. Ilgainiui, užtikrinus tausiąją žvejybą, žvejybos galimybės padidės (bent 20 proc. iki 2020 m.). Joms taip padidėjus, žvejybos sektoriuje gali būti sukurta naujų darbo vietų. Vykdant tausiąją žvejybą, smarkiai padidės pajamos ir darbo užmokestis, taigi ir darbo patrauklumas.

Poveikis aplinkai

Tikėtina, kad bet koks neigiamas trumpalaikis poveikis bus neutralizuotas greičiau nei pagal kitas svarstomas galimybes. Laikantis pagrindų požiūrio, būtų užtikrinta, kad perėjimo prie regionalizavimo procesas vyktų sklandžiai, o įtraukus pirminius standartus ir toliau taikant esamas technines priemones, kurios tebėra būtinos, būtų užtikrinta, kad nekils pavojus BŽP aplinkos tvarumo tikslų įgyvendinimui. Ilgainiui, vykdant regionalizavimą, lanksčioje valdymo sistemoje turėtų būti nustatytos priemonės, kuriomis bus geriau numatomos jūrų ekosistemoms kylančios grėsmės bei tinkamai į jas reaguojama ir bus suteikta galimybė tikslingai imtis apsaugos priemonių.

•Reglamentavimo kokybė ir paprastinimas

Supaprastinimas

Esamų reglamentų supaprastinimas yra pagrindinis šio pasiūlymo tikslas. Pagal naująją sistemą šeši pagal bendro sprendimo procedūrą priimti reglamentai bus pakeisti vienu reglamentu, o kiti trys reglamentai bus iš dalies panaikinti arba pakeisti. Taip pat bus panaikinta apie 10 pagalbinių Komisijos reglamentų. Prieš pradedant vykdyti regionalizavimą, tam tikri šių reglamentų elementai bus pateikti pamatiniame pasiūlyme. Taip suteikiama galimybė nustatyti antrąjį supaprastinimo lygmenį dviejose pagrindinėse srityse. Pirma, išbraukiama beveik pusė iš 40 rajonų, kuriuose, siekiant apsaugoti žuvų jauniklių ir neršiančių žuvų santalkas, žvejyba šiuo metu draudžiama arba ribojama, arba supaprastinami jiems taikomi reikalavimai. Tai grindžiama STECF rekomendacijomis, atsižvelgiant į valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų gautas pastabas. Antroji supaprastinimo sritis yra šiaurės rytų Atlantui ir Baltijos jūrai taikomuose reglamentuose pateiktos sudėtingos tinklo akių dydžio ir laimikio sudėties lentelės. Kiekviename regione jos buvo supaprastintos – pagal esamus išteklių naudojimo modelius velkamiesiems ir pasyviesiems žvejybos įrankiams nustatytas numatytasis tinklo akių dydis ir kelios nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurias svarbioms žvejybos rūšims išlaikyti leidžiama naudoti žvejybos įrankius, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis.

MVĮ

Žvejybos sektoriui, kurį sudaro apie 82 000 laivų ir kuriame darbo jėga sudaro 98 500 etato ekvivalentų, didžiausią poveikį turi galimi techninių priemonių reglamentų pakeitimai. Iš šių maždaug 82 000 žvejybos laivų apie 98 proc. būtų priskirti labai mažoms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 10 asmenų ir kurių metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 2 mln. EUR. Kadangi labai mažos įmonės sudaro tokią didelę sektoriaus dalį, neįtraukiant jų į šio pasiūlymo taikymo sritį būtų trukdoma siekti BŽP išsaugojimo tikslų, nes bendros taisyklės būtų taikomos tik mažai žvejybos įmonių daliai.

Administracinių išlaidų ir naštos požiūriu poveikis MVĮ būtų teigiamas, nes dabartiniai reglamentai būtų nedelsiant supaprastinti, o per patariamąsias tarybas žvejybos sektoriui ateityje būtų suteiktas didesnis vaidmuo rengiant technines priemones. Be to, ilgainiui, jeigu būtų pereita prie rezultatais grindžiamos sistemos, techninės taisyklės būtų dar labiau supaprastintos. Tai reiškia, kad prievolė įrodyti būtų perkelta žvejybos sektoriui ir žvejai būtų įpareigoti tiksliai įrodyti ir dokumentais pagrįsti, kokį yra sužvejoję laimikį. Dėl to gali padidėti su dokumentų apie sužvejotą laimikį pateikimu susijusios išlaidos, tačiau jos priklausytų nuo valstybių narių požiūrio į regionalizuotą kontrolę, o su tuo susiję nepatogumai būtų kompensuoti didesniu laikantis tokio požiūrio suteikiamu lankstumu.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Įgyvendindama šią priemonę, Sąjunga jokių papildomų išlaidų nepatirs.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų teikimo taisyklės

Stebėsena

Pagal tinkamiausią galimybę būtų nustatyti aiškūs nepageidaujamo laimikio mažinimo ir, kiek įmanoma, jo atsisakymo iki 2019 m. uždaviniai ir visų išteklių žvejybos neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio iki 2020 m. uždaviniai. Siekiant prisidėti prie geros aplinkos būklės užtikrinimo iki 2020 m., taip pat būtų nustatyti neigiamo žvejybos poveikio jūrų ekosistemoms mažinimo uždaviniai. Šių uždavinių įgyvendinimui vertinti siūlomi tokie techninių priemonių stebėsenos aplinkosauginiai, ekonominiai, socialiniai ir atitikties rodikliai:

aplinkosauginiai rodikliai: laimikio charakteristikų pokyčiai, išteklių, žvejojamų neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio, skaičius ir pažeidžiamų rūšių priegaudos pokyčiai bei pažeidžiamų buveinių apsauga;

ekonominiai rodikliai: pajamos, bendroji pridėtinė vertė (BPV), įplaukos ir (arba) rentabilumo slenkstis bei grynojo pelno marža;

socialiniai rodikliai: užimtumas ir įgulos darbo užmokestis;

atitikties rodikliai: su techninėmis taisyklėmis ir patruliavimo jūroje dienomis susijusių pažeidimų skaičius.

Stebėsenos duomenis bus galima gauti iš esamos duomenų rinkimo sistemos (DRS) 13 , STECF ir ICES rekomendacijų, taip pat Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) metinių ataskaitų.

Vertinimas

Baigiamasis vertinimas, kuriame aptariami pagrindiniai techninių priemonių vertinimo klausimai, turėtų būti atliktas iki 2022 m., kai jau turėtų būti visapusiškai taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, užtikrinta visų išteklių žvejyba neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio, o jūrų ekosistemose pasiekta gera aplinkos būklė. Šio vertinimo rezultatais bus tiesiogiai remiamasi atliekant 2022 m. numatytą pradėti BŽP vertinimą atgaline data.

STECF ir ICES periodiškai vertins naujus daugiamečius planus, kad įvertintų, ar įgyvendinami tvarumo tikslai. Šiuose vertinimuose bus nurodyta, ar į šiuos planus įtrauktos techninės priemonės yra veiksmingos.

Nors BŽP 49 straipsnyje (BŽP veikimas) ir 50 straipsnyje (pažanga užtikrinant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį) nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su techninėmis priemonėmis, pagal juos taip pat bus teikiama informacijos apie techninių priemonių veiksmingumą.

STECF arba ICES taip pat turės reguliariai vertinti regioniniu lygmeniu parengtas priemones, kad užtikrintų, jog tokios priemonės yra suderintos su BŽP tikslais.

EŽKA metinėse ataskaitose dėl jungtinių veiklos programų (JVP) fiksuojamas nustatytų pažeidimų skaičius ir priežastys, palyginti su atliktų patikrų skaičiumi ir pobūdžiu. Iš šių duomenų galima spręsti apie atitikties techninių priemonių reglamentų reikalavimams lygį.

Ataskaitų teikimas

Iki 2020 m. pabaigos ir vėliau kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir techninių priemonių poveikio žuvininkystės išteklių išsaugojimui bei ekologinio žuvininkystės poveikio jūrų ekosistemoms vertinimą. Remdamasi šia ataskaita, Komisija pasiūlys būtinus pakeitimus.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių šio pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Toliau pateikta pasiūlymo struktūra.

Bendrosios nuostatos. Jose nustatyta taikymo sritis, bendrieji ir konkretūs tikslai, su bendraisiais ir konkrečiais tikslais susiję uždaviniai, išreiškiami nepageidaujamo laimikio dydžiu, pažeidžiamų rūšių gyvūnų priegaudos ribinėmis vertėmis ir žvejybos labai paveikto jūros dugno ploto sumažėjimu, taip pat gero valdymo principai ir apibrėžtys. Apibrėžtys visų pirma yra susijusios su žvejybos įrankių ir žvejybos veiklos apibrėžimu ir yra bendros visiems regionams. Jomis konsoliduojamos ir atnaujinamos esamos galiojančiuose reglamentuose nustatytos apibrėžtys.

Bendrosios techninės priemonės. Jose pateiktos bendros taisyklės, kurios šiuo metu nustatytos visuose pagrindiniuose techninių priemonių reglamentuose, tačiau taikytinos visiems jūrų baseinams ir de facto laikomos nuolatinėmis, nes nėra būtinybės ar pagrindo jas keisti. Šioje dalyje pateikiamos tokios nuostatos:

–draudžiami žvejybos įrankiai ir žvejybos būdai, įskaitant draudimą parduoti jūrų gyvūnus, sugautus naudojant tam tikrų rūšių žvejybos įrankius,

–pažeidžiamų rūšių (pvz., jūrų žinduolių, roplių ir jūrų paukščių) ir buveinių (pvz., šaltavandenių koralų), įskaitant tas, kurios įtrauktos į Buveinių ir Paukščių direktyvas, apsaugos priemonės,

–bendrieji velkamųjų žvejybos įrankių naudojimo apribojimai ir jų naudojimo sąlygos (apima pagrindinę tralo maišo konstrukciją ir prie žvejybos įrankių tvirtinamus įtaisus),

–pasyviųjų tinklų naudojimo apribojimai. Šiomis nuostatomis konsoliduojami esami dreifuojančiųjų tinklų naudojimo apribojimai (pvz., draudimas naudoti ilgesnius kaip 2,5 km ilgio dreifuojančiuosius tinklus, draudimas naudoti tokius žvejybos įrankius toli migruojančių rūšių žuvims žvejoti ir visiškas uždraudimas naudoti dreifuojančiuosius tinklus Baltijos jūroje). Vykdant regionalizavimą, valstybės narės turėtų šias nuostatas griežtinti, taip pat prireikus visiškai uždrausti naudoti tokius žvejybos įrankius, jeigu yra mokslinių įrodymų, kad tolesnis dreifuojančiųjų tinklų naudojimas kelia grėsmę pažeidžiamų rūšių išsaugojimo būklei tame regione,

–mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai (mažesnių nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio žuvų apibrėžtis, matavimas ir naudojimas),

–bendrosios laimikio išmetimo į jūrą mažinimo priemonės (draudimas atrinkti geriausią žuvį, draudimas paleisti žuvis, rūšių, kurioms netaikomi žvejybos apribojimai, apsauga).

Regionalizavimas. Nustatomi bendrieji regionalizavimo principai ir nurodomos pirminės priemonės, kurios bus taikomos tais atvejais, kai nenustatyta jokių regioninių priemonių, taip pat nustatomi įgaliojimai, reikalingi techninėms priemonėms regionalizuoti pagal daugiamečius planus, laikinuosius laimikio išmetimo į jūrą mažinimo planus ir išsaugojimo priemones, būtinas įsipareigojimams pagal aplinkos apsaugos teisės aktus vykdyti. Šiais įgaliojimais suteikiama galimybė, remiantis valstybių narių regioninių grupių pateiktomis bendromis rekomendacijomis, rengti regionines priemones, kuriomis iš dalies keičiamos ir (arba) papildomos esamos pirminės priemonės, nustatomos naujos priemonės arba nukrypstama nuo esamų priemonių, jeigu galima įrodyti, kad tokiomis priemonėmis neprisidedama prie išteklių išsaugojimo arba kad buvo nustatytos alternatyvios priemonės. Šie įgaliojimai kyla iš BŽP. Taip pat apibrėžiamos regioninės priemonės, kurių galima imtis pagal laikinuosius laimikio išmetimo į jūrą planus, bei apsaugos priemonės, kurių bus imtasi, jeigu moksliniais įrodymais bus patvirtinta, kad išsaugojimo tikslai nėra įgyvendinami regioninėmis priemonėmis. Šiuo tikslu įtraukiama apsaugos sąlyga, pagal kurią Komisijai leidžiama imtis priemonių, jeigu iš pateiktų mokslinių rekomendacijų matyti, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų jūrų gyvūnams apsaugoti. Taip Komisijai suteikiama teisė nustatyti technines priemones tokioms grėsmėms mažinti, papildant šį reglamentą ar kitas Sąjungos teisės aktuose nustatytas technines priemones arba nuo jų nukrypstant. Tokios priemonės galėtų apimti žvejybos įrankių naudojimo arba žvejybos veiklos tam tikruose rajonuose ar tam tikrais laikotarpiais apribojimus.

Ne Sąjungos vandenyse taikomos techninės priemonės. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl esamų išsamių taisyklių, susijusių su pažeidžiamų jūrų ekosistemų sąrašais, taip pat su apibrėžta melsvųjų molvų ir paprastųjų jūrinių ešerių žvejyba susijusių konkrečių techninių priemonių, kurioms pritarė Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (angl. NEAFC). Taip pat Komisijai leidžiama, iš dalies keičiant atitinkamą reglamentą, priimti deleguotuosius aktus dėl esamų Reglamente (ES) Nr. 1343/2011 14 dėl Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) nustatytų techninių priemonių. Be to, Komisijai leidžiama į Sąjungos teisę įtraukti vėlesnius NEAFC priimtų priemonių, taip pat BVJŽK priimtų priemonių pakeitimus. Šiuo metu tokių įgaliojimų nėra.

Techninės nuostatos. Jomis nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų atlikimo, taip pat dirbtinio jūrų gyvūnų išteklių atkūrimo arba perkėlimo nuostatos.

Procedūrinės nuostatos. Jomis nustatoma pasiūlyme pateiktiems deleguotiesiems aktams taikoma delegavimo procedūra, taip pat įgyvendinimo aktams taikoma komiteto procedūra.

Baigiamosios nuostatos. Jose nurodomi atitinkami panaikinami reglamentai ir atitinkami pakeitimai, taip pat nustatomas peržiūros ir ataskaitų teikimo procesas.

Priedai. Prieduose pagal jūrų baseinus (t. y. Šiaurės jūrą, Baltijos jūrą, Šiaurės Vakarų vandenis, Pietvakarių vandenis, Viduržemio jūrą, Juodąją jūrą ir atokiausius regionus) nustatomos pirminės priemonės. Šios pirminės priemonės bus taikomos, jeigu nebus nustatytos regioninio lygmens priemonės. Jos apima pagrindinių tinklo akių dydžių, mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių, rajonų, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama žuvų jaunikliams ir neršiančioms žuvims apsaugoti, nustatymą ir kitas konkretiems regionams taikomas priemones. Taip pat yra priedai, kuriuose pateikiamas žvejoti draudžiamų rūšių gyvūnų, kurių priegaudą būtina nedelsiant paleisti atgal į jūrą, sąrašas, nurodomi pažeidžiamoms buveinėms apsaugoti nustatyti rajonai, kuriuose žvejyba draudžiama, ir pateikiamas dreifuojančiaisiais tinklais žvejoti draudžiamų rūšių gyvūnų sąrašas.

2016/0074 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007 bei (EB) Nr. 1224/2009, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1343/2011 bei (ES) Nr. 1380/2013 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 15 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 16 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 17 nustatoma bendra žuvininkystės politika (BŽP), kuria siekiama išsaugoti žuvininkystės išteklius ir užtikrintį tausų jų naudojimą;

(2)BŽP padeda įgyvendinti techninės priemonės. Tačiau iš atgaline data atlikto vertinimo matyti, jog mažai tikėtina, kad, taikant dabartinę techninių priemonių reglamentavimo struktūrą, bus įgyvendinti BŽP tikslai, todėl šių priemonių veiksmingumui padidinti reikėtų taikyti naują metodą, pagal kurį visų pirma turėtų būti keičiama valdymo struktūra;

(3)reikia sukurti techninių priemonių reglamentavimo sistemą. Ta sistema turėtų apimti bendrąsias visuose Sąjungos vandenyse taikomas taisykles ir pagal ją turėtų būti numatyta galimybė rengti technines priemones, kuriomis, vykdant BŽP nustatytą regionalizavimo procesą, būtų atsižvelgiama į regioninius žuvininkystės ypatumus;

(4)šia sistema turėtų būti reglamentuojama žuvininkystės išteklių žvejybą ir iškrovimas, žvejybos įrankių naudojimas ir žvejybos veiklos sąveika su jūrų ekosistemomis;

(5)ji turėtų būti taikoma Sąjungos ir ne Sąjungos laivų ir valstybių narių piliečių Sąjungos vandenyse vykdomai žvejybos veiklai (nedarant poveikio pagrindinei vėliavos valstybės atsakomybei), taip pat Sąjungos laivams, žvejojantiems atokiausiuose regionuose, nurodytuose Sutarties 349 straipsnio pirmoje pastraipoje. Ji taip pat turėtų būti taikoma ne Sąjungos vandenyse Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (angl. NEAFC) reguliuojamam rajonui ir Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) susitarimo rajonui nustatytoms techninėms priemonėms;

(6)techninės priemonės, jeigu tinkama, turėtų būti taikomos mėgėjų žvejybai, kuri gali turėti didelį poveikį žuvų ir jūrinių bestuburių ištekliams;

(7)techninėmis priemonėmis turėtų būti padedama siekti BŽP tikslų žvejoti neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio, sumažinti nepageidaujamą laimikį, atsisakyti laimikio išmetimo į jūrą ir prisidėti prie geros aplinkos būklės (GAB) užtikrinimo, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB 18 ;

(8)techninėmis priemonėmis reglamentuojant selektyvius žvejybos įrankius ir taikant vengimo priemones, visų pirma turėtų būti užtikrinama žuvų jauniklių ir neršiančių žuvų santalkų apsauga. Techninėmis priemonėmis taip pat turėtų būti kuo labiau mažinamas ir, jeigu įmanoma, panaikinamas žvejybos įrankių poveikis jūrų ekosistemai ir, visų pirma, pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms. Siekiant laikytis Tarybos direktyvoje 92/43/EEB 19 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB 20 ir Direktyvoje 2008/56/EB nustatytų įpareigojimų, tomis priemonėmis taip pat turėtų būti prisidedama prie valdymo priemonių taikymo;

(9)techninių priemonių veiksmingumui įvertinti turėtų būti nustatyti su nepageidaujamo laimikio dydžiu, pažeidžiamų rūšių gyvūnų priegaudos dydžiu ir neigiamo žvejybos poveikio jūros dugno buveinėms mastu susiję uždaviniai, kurie atitiktų BŽP, Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų (visų pirma Tarybos direktyvos 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB 21 ) ir tarptautinės geriausios praktikos tikslus;

(10)kad techninės taisyklės būtų suvokiamos ir taikomos vienodai, turėtų būti atnaujintos ir konsoliduotos esamuose techninių priemonių reglamentuose nustatytos žvejybos įrankių ir veiklos apibrėžtys;

(11)tam tikri niokojamąjį poveikį turintys žvejybos įrankiai arba metodai, kuriuos taikant naudojami sprogmenys, nuodai, svaiginamosios medžiagos, elektros srovė, pneumatiniai kūjai ar kiti mušamieji įrankiai, velkamieji įtaisai bei griebtuvai raudoniesiems ar kitų rūšių koralams bei koralams giminingų rūšių gyvūnams rinkti ir tam tikri žeberklai turėtų būti uždrausti, išskyrus tralą su elektros srovės impulsais, kurį konkrečiais atvejais galima naudoti laikantis tam tikrų griežtų sąlygų;

(12)kad būtų užkirstas kelias blogai praktikai, dėl kurios vykdoma neselektyvi žvejyba, atsižvelgiant į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (angl. STECF) rekomendacijas, turėtų būti nustatytos tam tikros bendrosios taisyklės, kuriomis apibrėžiami velkamųjų žvejybos įrankių naudojimo ir tralo maišų konstrukcijos apribojimai;

(13)siekiant apriboti dreifuojančiųjų tinklų, kuriais galima žvejoti didelėse teritorijose ir kuriais sugaunama daug pažeidžiamų rūšių gyvūnų, naudojimą, reikėtų konsoliduoti esamus tokių įrankių naudojimo apribojimus;

(14)atsižvelgiant į STECF rekomendacijas, pažeidžiamų giliavandenių žuvų rūšių apsaugai užtikrinti ICES IIIa, VIa, VIb, VIIb, VIIc, VIIj ir VIIk rajonuose ir ICES VIII, IX, X ir XII parajoniuose į rytus nuo 27° vakarų ilgumos toliau turėtų būti draudžiama žvejoti pasyviaisiais tinklais vandenyse, kurių gylis, kaip pažymėta jūrlapyje, yra didesnis kaip 600 metrų;

(15)netgi ribota tam tikrų retų rūšių žuvų, pvz., tam tikrų rūšių ryklių ir rombinių rajožuvių, žvejybos veikla galėtų kelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Tokioms rūšims apsaugoti reikėtų nustatyti bendrą jų žvejybos draudimą;

(16)kad užtikrintų griežtą pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių, pvz., jūrų žinduolių, jūrų paukščių ir jūrų roplių apsaugą, numatytą Direktyvose 92/43/EEB ir 2009/147/EB, valstybės narės turėtų nustatyti priegaudos mažinimo priemones, kuriomis būtų kuo labiau sumažinti ir, jeigu įmanoma, panaikinti žvejybos įrankiais sužvejojami tų rūšių gyvūnų kiekiai;

(17)kad būtų galima užtikrinti tolesnę pažeidžiamų jūrų buveinių, esančių prie Airijos bei Jungtinės Karalystės krantų ir aplink Azorų, Madeiros ir Kanarų salas, apsaugą, turėtų būti toliau taikomi esami priedugnio žvejybos įrankių naudojimo apribojimai;

(18)tais atvejais, kai, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir technine informacija, nustatomi kiti tokie rajonai, šioms buveinėms apsaugoti turėtų būti nustatyti panašūs apribojimai;

(19)remiantis BŽP, jūrų gyvūnų jauniklių apsaugai užtikrinti, taip pat nustatant žuvų išteklių atkūrimo rajonus, reikėtų nustatyti mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius;

(20)turėtų būti apibrėžti jūrų gyvūnų dydžio matavimo būdai;

(21)kad padėtų žvejybos sektoriaus subjektams laikytis įpareigojimo iškrauti visą laimikį, valstybės narės turėtų taikyti priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos laikyti jūrų gyvūnus, kurie yra mažesnio nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ir rasti, kur juos realizuoti. Šios priemonės turėtų apimti paramą investicijoms į iškrovimo vietų ir priedangų statybą bei pritaikymą ir paramą investicijoms, kuriomis didinama žvejybos produktų vertė;

(22)geriausios žuvies atrinkimo ir žuvų paleidimo praktika turėtų būti uždrausta, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomos įpareigojimo iškrauti visą laimikį taikymo išimtys;

(23)tais atvejais, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad sugaunami dideli nepageidaujami rūšių, kurių atžvilgiu netaikomi laimikio apribojimai, taigi netaikomas ir įpareigojimas iškrauti visą laimikį, gyvūnų kiekiai, valstybės narės turėtų įgyvendinti bandomuosius projektus, kuriais būtų siekiama ištirti, kaip sumažinti tokį nepageidaujamą laimikį, ir nustatyti atitinkamas technines priemones šiam tikslui pasiekti;

(24)jeigu nėra nustatyta regioninio lygmens techninių priemonių, turėtų būti taikomi apibrėžti pirminiai standartai. Šie pirminiai standartai turėtų būti nustatomi pagal esamas technines priemones, atsižvelgiant į STECF rekomendacijas ir suinteresuotųjų subjektų nuomones. Siekiant mažinti jūrų žinduolių ir jūrų paukščių priegaudą tam tikruose rajonuose, pirminiai standartai turėtų apimti pagrindinius velkamųjų žvejybos įrankių ir pasyviųjų tinklų tinklinio audeklo akių dydžius, mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius, rajonus, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama, gamtos išsaugojimo priemones ir visas kitas konkretiems regionams šiuo metu taikomas priemones, kurių tebereikia, kad išsaugojimo tikslai būtų toliau įgyvendinami, kol, vykdant regionalizavimo procesą, bus nustatytos naujos priemonės;

(25)valstybės narės kartu su suinteresuotaisiais subjektais gali rengti bendras rekomendacijas dėl atitinkamų techninių priemonių, kuriomis, vykdant pagal BŽP nustatytą regionalizavimo procesą, nukrypstama nuo pirminių standartų;

(26)pagal išteklių naudojimo modelius ir pažeidžiamų rūšių bei buveinių apsaugą tokios regioninės techninės priemonės turėtų būti bent lygiavertės pirminiams standartams;

(27)tokios regioninės techninės priemonės visų pirma turėtų būti nustatomos pagal daugiamečius planus, kaip apibrėžta BŽP. Pagal tokius daugiamečius planus gali būti iš dalies keičiami pirminiai standartai, nustatomos naujos priemonės, kuriomis papildomi ar pakeičiami pirminiai standartai arba nukrypstama nuo esamų priemonių, jeigu galima įrodyti, kad jomis neprisidedama prie išteklių išsaugojimo arba kad tolesniam tikslų ir uždavinių įgyvendinimui užtikrinti taikomos alternatyvios priemonės. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnį daugiamečiuose planuose taip pat gali būti nustatytos kitos gamtos išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį ekosistemai, pvz., priemonės, kurios yra būtinos, kad būtų laikomasi Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje, Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnyje ar Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnyje nustatytų įpareigojimų;

(28)rengdamos bendras rekomendacijas daugiamečiuose planuose nustatyti pagrindiniams tinklinio audeklo akių dydžiams alternatyvius žvejybos įrankius, kuriais užtikrinamas selektyvumas pagal dydį ir rūšį, valstybių narių regioninės grupės turėtų užtikrinti, kad tokių žvejybos įrankių selektyvumo modeliai būtų bent panašūs į pagrindinių žvejybos įrankių selektyvumo modelius arba tobulesni už juos;

(29)rengdamos bendras rekomendacijas daugiamečiuose planuose iš dalies keisti arba nustatyti naujus rajonus, kuriuose žvejyba draudžiama arba apribota, žuvų jauniklių ir neršiančių žuvų santalkoms apsaugoti, valstybių narių regioninės grupės savo bendrose rekomendacijose turėtų apibrėžti žvejybos įrankių specifikacijas, žvejybos draudimo mastą ir trukmę, žvejybos įrankių naudojimo apribojimus ir kontrolės bei stebėsenos priemones;

(30)rengdamos bendras rekomendacijas daugiamečiuose planuose iš dalies keisti arba nustatyti mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius, valstybių narių regioninės grupės turėtų užtikrinti, kad nebūtų trukdoma siekti BŽP tikslų, tuo tikslu užtikrindamos, kad būtų laikomasi jūrų gyvūnų jauniklių apsaugos reikalavimų, o rinkoje nebūtų iškraipoma konkurencija ir nebūtų sukurta mažesnio nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio žuvų rinka;

(31)rengiant bendras rekomendacijas, turėtų būti suteikta galimybė nustatyti tikralaikius žvejybos draudimus ir reikalavimo plaukti į kitą žvejybos rajoną nuostatas kaip papildomą priemonę žuvų jauniklių ar neršiančių žuvų santalkoms apsaugoti. Tokių rajonų nustatymo ir panaikinimo sąlygos bei kontrolės ir stebėsenos priemonės turėtų būti apibrėžtos atitinkamose bendrose rekomendacijose;

(32)remiantis STECF deramai atliktu naujoviškų žvejybos įrankių poveikio moksliniu vertinimu, tokių naujoviškų įrankių, kaip antai tralo su elektros srovės impulsais, naudojimo arba jų naudojimo srities išplėtimo galimybė galėtų būti įtraukta į valstybių narių regioninių grupių bendras rekomendacijas. Naujoviškų žvejybos įrankių neturėtų būti leidžiama naudoti, jeigu iš mokslinio vertinimo matyti, kad juos naudojant bus daromas neigiamas poveikis pažeidžiamoms buveinėms ir netikslinėms rūšims;

(33)pažeidžiamų rūšių priegaudai ir žvejybos įrankių poveikiui pažeidžiamoms buveinėms kuo labiau sumažinti valstybių narių regioninės grupės turėtų parengti papildomas priegaudos mažinimo priemones, kuriomis būtų mažinamas žvejybos poveikis pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms. Tais atvejais, kai, remiantis moksliniais duomenimis, nustatoma didelė grėsmė tokių rūšių ir buveinių išsaugojimo būklei, valstybės narės turėtų nustatyti papildomus tam tikrų žvejybos įrankių konstrukcijos ir naudojimo apribojimus ar netgi įvesti visišką draudimą naudoti juos tame regione. Tokios nuostatos visų pirma galėtų būti taikomos dreifuojančiųjų tinklų naudojimui, dėl kurio tam tikruose rajonuose sugaunama daug banginių šeimos gyvūnų ir jūrų paukščių;

(34)tais atvejais, kai nėra daugiamečio plano, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 įpareigojimui iškrauti visą laimikį įvykdyti leidžiama nustatyti laikinus laimikio išmetimo į jūrą mažinimo planus. Įgyvendinant tokius planus, turėtų būti leidžiama nustatyti technines priemones, kurios yra susijusios tik su įpareigojimo iškrauti visą laimikį įgyvendinimu ir kuriomis siekiama padidinti selektyvumą bei kuo labiau sumažinti nepageidaujamą laimikį;

(35)kad būtų toliau taikomos esamos išsamios rekomendacijos, kurioms pritarė Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (angl. NEAFC), Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų sąrašų, taip pat dėl konkrečių techninių priemonių, susijusių su apibrėžtomis melsvųjų molvų ir paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos priemonėmis. Komisijai taip pat reikėtų suteikti įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus dėl būsimų NEAFC priimtų priemonių pakeitimų, kurie sudaro šio reglamento tam tikrų aiškiai apibrėžtų neesminių nuostatų turinį ir kurie pagal šios Konvencijos sąlygas Sąjungai taps privalomi, įtraukimo į Sąjungos teisę. Ypač svarbu, kad, atlikdama parengiamąjį darbą, Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais;

(36)kad nebūtų trukdoma moksliniams tyrimams, dirbtiniam išteklių atkūrimui ir perkėlimui, šio reglamento nuostatos neturėtų būti taikomos veiklai, kuri gali būti būtina šiems procesams atlikti;

(37)jeigu iš pateiktų mokslinių rekomendacijų matyti, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų jūrų gyvūnams apsaugoti, Komisijai tinkamai pagrįstais atvejais turėtų būti suteikta galimybė nedelsiant priimti taikytinus deleguotuosius aktus, kuriais, papildant šį reglamentą ar kitas Sąjungos teisės aktuose nustatytas technines priemones arba nuo jų nukrypstant, nustatomos techninės tokių grėsmių mažinimo priemonės. Šiomis priemonėmis visų pirma turėtų būti siekiama reaguoti į netikėtus išteklių modelio pokyčius, kylančius dėl ištekliaus didelio arba mažo pasipildymo jaunikliais, užtikrinti neršiančių žuvų ar jūrinių bestuburių apsaugą, kai jų ištekliai labai sumažėja arba įvyksta kitų žuvų išteklių išsaugojimo būklės pokyčių, dėl kurių gali kilti grėsmė ištekliaus būklei. Tokios priemonės galėtų apimti velkamųjų arba pasyviųjų žvejybos įrankių naudojimo arba žvejybos veiklos tam tikruose rajonuose ar tam tikrais laikotarpiais apribojimus;

(38)Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų atnaujintas žuvų ir jūrinių bestuburių, kurių specializuotoji žvejyba draudžiama, sąrašas ir pažeidžiamų buveinių, kuriose žvejyba turėtų būti apribota, sąrašas, o pagal daugiamečius planus, taip pat pagal laikinuosius žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planus, būtų priimta techninių priemonių. Ypač svarbu, kad, atlikdama parengiamąjį darbą, Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(39)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti šio reglamento nuostatas dėl nusidėvėjimui mažinti ir sugautų žuvų išsprūdimui iš velkamųjų žvejybos įrankių priekinės dalies didinti arba riboti skirtų įtaisų specifikacijų nustatymo; nustatyti prie apibrėžtų pagrindinių žvejybos įrankių tvirtinamų įtaisų, kuriais užtikrinamas selektyvumas, specifikacijas; nustatyti tralo su elektros srovės impulsais specifikacijas; nustatyti konstrukcijos apribojimus ir kontrolės bei stebėsenos priemones, kurias turi nustatyti vėliavos valstybė narė; apibrėžti taisykles dėl kontrolės ir stebėsenos priemonių, kurias vėliavos valstybė narė turi nustatyti, kai pasyvieji žvejybos įrankiai naudojami 200–600 metrų gylyje, apibrėžti išsamias taisykles dėl kontrolės bei stebėsenos priemonių, taikytinų tam tikruose rajonuose, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama, ir apibrėžti išsamias taisykles dėl prietaisų, naudojamų banginių šeimos gyvūnams nuo pasyviųjų tinklų atgrasyti, signalo bei pritaikymo charakteristikų ir dėl metodų, taikomų jūrų paukščių ir jūrų roplių priegaudai kuo labiau sumažinti, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 22 ;

(40)iki 2020 m. pabaigos ir vėliau kas trejus metus Komisija, remdamasi valstybių narių bei atitinkamų patariamųjų tarybų pateikta informacija ir vėliau STECF atliktu vertinimu, Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti įvertinta, kiek techninėmis priemonėmis prisidėta prie šio reglamento tikslų ir uždavinių įgyvendinimo regioniniu ir Sąjungos lygmenimis. Tais atvejais, kai, remiantis šia ataskaita, yra įrodymų, kad tikslai ir uždaviniai nebuvo įgyvendinti regiono lygmeniu, to regiono valstybės narės turėtų pateikti planą ir jame nustatyti taisomuosius veiksmus, kurių reikia imtis tų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui užtikrinti. Komisija, remdamasi šia ataskaita, taip pat turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai siūlyti būtinus šio reglamento pakeitimus;

(41)atsižvelgiant į pakeitimų, kuriuos reikia atlikti, kiekį ir svarbą Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97 23 , (EB) Nr. 850/98 24 , (EB) Nr. 2549/2000 25 , (EB) Nr. 254/2002 26 , (EB) Nr. 812/2004 27 ir (EB) Nr. 2187/2005 28 turėtų būti panaikinti;

(42)Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 29 , (EB) Nr. 1098/2007 30 , (EB) Nr. 1224/2009 31 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1343/2011 32 bei (ES) Nr. 1380/2013 33 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(43)siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti esamas išsamias taisykles, kuriomis perkeliamos rekomendacijos, kurioms pritarė Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (BVJŽK), Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl Reglamente (ES) Nr. 1343/2011 nustatytų techninių priemonių. Komisijai taip pat reikėtų suteikti įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus dėl būsimų BVJŽK priimtų priemonių pakeitimų, kurie sudaro šio reglamento tam tikrų aiškiai apibrėžtų neesminių nuostatų turinį ir kurie pagal BVJŽK susitarimo sąlygas Sąjungai taps privalomi, įtraukimo į Sąjungos teisę. Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos techninės priemonės, susijusios su:

žuvininkystės išteklių žvejyba ir iškrovimu, ir

žvejybos įrankių naudojimu ir žvejybos veiklos sąveika su jūrų ekosistemomis.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivų ir valstybių narių piliečių 5 straipsnyje nurodytose žvejybos zonose vykdomai veiklai, nedarant poveikio pagrindinei vėliavos valstybės atsakomybei, taip pat žvejybos laivų, kurie, žvejodami Sąjungos vandenyse, plaukioja su trečiųjų šalių vėliava ir yra registruoti trečiosiose šalyse, vykdomai veiklai.

2.7 ir 14 straipsniai ir V–X priedų A dalis taip pat taikomi mėgėjų žvejybai.

3. Laikantis 29 ir 30 straipsniuose nustatytų sąlygų, šiame reglamente nustatytos techninės priemonės netaikomos žvejybos veiklai, kuri vykdoma tik:

a)mokslinių tyrimų tikslais ir

b)jūrų gyvūnų išteklių dirbtinio atkūrimo ar perkėlimo tikslais.

3 straipsnis

Bendrieji ir konkretūs tikslai

1.    Techninėmis priemonėmis, kurių paskirtis – padėti įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), prisidedama prie Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, visų pirma to straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 5 dalies a ir j punktuose, nustatytų BŽP tikslų įgyvendinimo.

2.    Be to, techninėmis priemonėmis visų pirma siekiama šių tikslų:

(a)optimizuoti išteklių naudojimo metodus jūrų gyvūnų jauniklių ir neršiančių žuvų santalkoms apsaugoti;

(b)užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažinta ir, jeigu įmanoma, panaikinta Direktyvose 92/43/EEB ir 2009/147/EB nurodytų jūrų gyvūnų ir kitų pažeidžiamų rūšių gyvūnų žvejybos priegauda, taip užtikrinant, kad dėl jos nekiltų grėsmė šių rūšių išsaugojimo būklei;

(c)užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas ir, jeigu įmanoma, panaikintas ekologinis žvejybos poveikis jūrų buveinėms, taip užtikrinant, kad dėl jo nekiltų grėsmė šių buveinių išsaugojimo būklei;

(d)prisidėti prie žuvininkystės valdymo priemonių taikymo siekiant laikytis Direktyvose 92/43/EEB, 2009/147/EB, 2008/56/EB ir 2000/60/EB nustatytų įpareigojimų.

4 straipsnis

Uždaviniai

1.    Techninėmis priemonėmis siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius:

(a)užtikrinti, kad sugautų mažesnio nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio jūrų gyvūnų kiekiai neviršytų 5 proc. pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį,

(b)užtikrinti, kad jūrų žinduolių, jūrų roplių, jūrų paukščių ir kitų ne komerciniams tikslams naudojamų rūšių gyvūnų priegauda neviršytų Sąjungos teisės aktuose ir tarptautiniuose susitarimuose nustatytų kiekių,

(c)užtikrinti, kad žvejybos veiklos ekologinis poveikis jūros dugno buveinėms nebūtų didesnis, nei būtina norint kiekviename jūrų regione ar paregionyje buveinės kokybės ir ploto, kuriame turi būti pasiektas reikiamas ekologinis poveikis, atžvilgiu užtikrinti pagal Direktyvą 2008/56/EB kiekvieno tipo buveinėje įvertintą gerą aplinkos būklę.

2.    Šių uždavinių įgyvendinimo mastas nagrinėjamas vykstant 34 straipsnyje nustatytam ataskaitų teikimo procesui.

5 straipsnis

Žvejybos zonų apibrėžimas

Šiame reglamente taikomos šios žvejybos zonų geografinės apibrėžtys:

(a)Šiaurės jūra – ICES IIa, IIIa and IV rajonai 34 ;

(b)Baltijos jūra – ICES IIIb, IIIc ir IIId rajonai;

(c)Šiaurės Vakarų vandenys – ICES V (išskyrus Va rajoną ir Vb rajono ne Sąjungos vandenis), VI ir VII parajoniai;

(d)Pietvakarių vandenys – ICES VIII, IX ir X parajoniai (Sąjungos vandenys) ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos 35 (Sąjungos vandenys);

(e)Viduržemio jūra – Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo 5°36′ vakarų ilgumos linijos;

(f)Juodoji jūra – Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) 29 geografinio parajonio vandenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 36 I priede (Rezoliucija GFCM/33/2009/2);

(g)atokiausi regionai – vandenys prie Sutarties 349 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytų atokiausių regionų, suskirstyti į tris jūrų baseinus: Vakarų Atlantą, Rytų Atlantą ir Indijos vandenyną;

(h)NEAFC reguliuojamas rajonas – NEAFC konvencijos rajono vandenys, esantys už susitariančiųjų šalių žvejybos jurisdikcijai priklausančių vandenų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1236/2010 37 ;

(i)BVJŽK susitarimo rajonas – Viduržemio bei Juodoji jūros ir jungiamieji vandenys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1343/2011 38 .

6 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.    Be terminų, kurių apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, šiame reglamente vartojami taip apibrėžiami terminai:

(1)išteklių naudojimo modelis – žvejybos intensyvumo pasiskirstymas pagal ištekliaus žuvų amžių;

(2)selektyvumas – kiekybinė charakteristika, t. y. tikimybė tam tikro dydžio akių tinklu (arba kabliuku) sužvejoti tam tikro dydžio žuvis;

(3)selektyvioji žvejyba – žvejybos metodas, kuriuo galima užtikrinti, kad, vykdant žvejybos operaciją, žuvys ar jūriniai bestuburiai būtų atrenkami ir gaudomi pagal dydį bei rūšį, būtų vengiama sugauti netikslinių rūšių gyvūnus arba kad jie būtų paleisti nesužaloti;

(4)specializuotoji žvejyba – nustatytos rūšies ar kelių rūšių gyvūnų gaudymas, kai bendrasis tos (-ų) rūšies (-ių) gyvūnų laimikis sudaro daugiau kaip 50 proc. viso laimikio ekonominės vertės;

(5)gera aplinkos būklė – jūrų vandenų aplinkos būklė, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje;

(6)pažeidžiama buveinė – buveinė, kurios išsaugojimo būklei, įskaitant jos dydį ir biotinių bei abiotinių komponentų būklę (struktūrą ir funkcijas), neigiamą poveikį daro žmogaus veiklos, įskaitant žvejybos veiklą, keliamas pavojus. Pažeidžiamos buveinės visų pirma apima Direktyvos 92/43 EEB I priede išvardytus buveinių tipus ir II priede išvardytų rūšių buveines, Direktyvos 2009/147/EB I priede išvardytų rūšių buveines, buveines, kurių apsauga yra būtina gerai aplinkos būklei užtikrinti pagal Direktyvą 2008/56/EB, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 734/2008 2 straipsnio b punkte apibrėžtas pažeidžiamas jūrų ekosistemas;

(7)pažeidžiama rūšis – rūšis, kurios išsaugojimo būklei, įskaitant jos buveinę, pasiskirstymą, populiacijos dydį ir populiacijos būklę, neigiamą poveikį daro žmogaus veiklos, įskaitant žvejybos veiklą, keliamas pavojus. Pažeidžiamos rūšys visų pirma apima Direktyvos 92/43 EEB II ir IV prieduose išvardytas rūšis, rūšis, kurioms taikoma Direktyva 2009/147/EB, ir rūšis, kurių apsauga yra būtina gerai aplinkos būklei užtikrinti pagal Direktyvą 2008/56/EB;

(8)mažosios pelaginės žuvys – atlantinės skumbrės, silkės, paprastosios stauridės, ančiuviai, europinės sardinės, šiauriniai žydrieji merlangai, argentinos, Atlanto šprotai, smulkiadyglės saulažuvės;

(9)mėgėjų žvejyba – nekomercinė jūrų gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

(10)patariamoji taryba – pagal BŽP įsteigta suinteresuotųjų subjektų grupė, kurios tikslas – skatinti proporcingą atstovavimą visiems suinteresuotiesiems subjektams ir prisidėti prie BŽP tikslų įgyvendinimo;

(11)tralas – vienu ar daugiau žvejybos laivų aktyviai velkamas žvejybos įrankis, sudarytas iš kūgio arba piramidės formos tinklo (tralo korpuso), kurio užpakalinė dalis yra uždaryta tralo maišu; velkamasis žvejybos įrankis – tralas, jūrinis užmetamasis tinklas ar panašus įrankis, sudarytas iš kūgio arba piramidės formos korpuso, kurio užpakalinė dalis uždaryta tralo maišu, arba iš dviejų ilgų sparnų, korpuso ir tralo maišo, kurie aktyviai judinami vandenyje;

(12)priedugnio tralas – tralas, suprojektuotas ir pritaikytas naudoti jūros dugne arba prie jo;

(13)priedugnio porinis tralas – priedugnio tralas, kurį vienu metu velka du laivai (kiekvienas iš jų – po vieną tralo pusę). Abiem tralą velkantiems laivams nutolus vienam nuo kito, atsiveria horizontali tralo anga;

(14)pelaginis tralas – tralas, suprojektuotas ir pritaikytas naudoti įvairiame gylyje;

(15)plačiažiotis tralas – jūros dugnu aktyviai velkamas žvejybos įrankis, kurį sudaro tralo korpuso tinklinis audeklas, horizontaliai praskečiamas plieniniu arba mediniu vamzdžiu (t. y. sija), tinkliniu audeklu sukabintos jūros dugnu velkamos apatinės tralo pavaros ilgio grandinės, po tralo žiotimis velkamas grandinių rezginys arba prieš gruntlynį velkamos grandinės;

(16)tralas su elektros srovės impulsais – žvejybos įrankis, kurį taikant žuviai sugauti naudojamas elektros laukas. Tralą su elektros srovės impulsais sudaro vilkimo kryptimi prie jo pritvirtinti elektrodai, skleidžiantys trumpus elektros impulsus;

(17)jūrinis užmetamasis tinklas – iš laivo dviem ilgaisiais tinklui vilkti skirtais lynais valdomas apsupamasis velkamasis žvejybos įrankis, kuriuo žuvys suvaromos prie gaubiamojo tinklo angos. Įrankis sudarytas iš tinklo, kuris konstrukcija ir dydžiu primena dugninį tralą, ir turi du ilgus sparnus, korpusą ir tralo maišą;

(18)gaubiamasis tinklas – apsupamasis žvejybos įrankis, sudarytas iš tinklo, kurio apačia ties tinklo apačia sutraukiama per išilgai gruntlynio esančius žiedus perkištu sutraukiamuoju lynu, kuriuo tinklą galima sutraukti ir užverti;

(19)draga – įrankis, kuris yra aktyviai velkamas pagrindiniu laivo varikliu (laivu traukiama draga) arba laivo su nuleistu inkaru motoriniu suktuvu (mechanizuota draga), skirtas gaudyti dvigeldžius, pilvakojus ar pintis, ir kurį sudaro tinklinis maišas ar metalinis krepšys, pritvirtintas ant reguliuojamo dydžio ir formos kieto karkaso ar strypo, ant kurio apatinės dalies gali būti pritvirtinti grandikliniai ašmenys, kurie gali būti apvalūs, aštrūs arba dantyti, ir prie šio įrankio gali būti pritvirtintos arba nepritvirtintos šliužės ir panirimo plokštės. Kai kuriose dragose įrengiama hidraulinė įranga (hidraulinės dargos). Dragos, traukiamos rankiniu būdu arba rankiniu suktuvu sekliuose vandenyse naudojant laivą ar be jo (rankinės dragos), skirtos gaudyti dvigeldžius, pilvakojus ar pintis, šiame reglamente nelaikomos velkamaisiais įrankiais;

(20)pasyvusis tinklas – žiauninis, pinklusis arba sieninis tinklas, pritvirtintas prie jūros dugno (žiauninis tinklas arba statomasis tinklas) arba paleidžiamas plūduriuoti su potvyniu ir atoslūgiu (dreifuojantysis tinklas), kad į jį įplaukusios žuvys įsipainiotų į tinklinį audeklą arba jame įstrigtų;

(21)dreifuojantysis tinklas – vandens paviršiuje arba tam tikrame gylyje plūdriųjų priemonių laikomas tinklas, sudarytas iš vieno arba daugiau tinklo gabalų, lygiagrečiai sukabintų ant viršutinio (-ių) lyno (-ų), ir atskirai arba su laivu, prie kurio gali būti prikabintas, dreifuojantis vandens srovėse. Prie tinklo gali būti prikabinti tinklą arba jo dreifavimą stabilizuojantys įtaisai, kaip antai jūrinis (plūdrusis) inkaras arba į dugną nugramzdintas inkaras, pritvirtintas prie vieno tinklo galo;

(22)dugninis statomasis žiauninis tinklas – iš vieno tinklinio audeklo gabalo sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai išlaiko plūdės ir pasvarai. Šiuo tinklu, kuris bet kokiomis priemonėmis yra arba gali būti pritvirtintas prie jūros dugno, sugaunami į jį įsipainioję gyvieji vandens ištekliai;

(23)dugninis statomasis pinklusis tinklas – vienas tinklinio audeklo gabalas, pakabinamas ant lynų, kad liktų neįtempta didesnė tinklinio audeklo dalis nei naudojant žiauninį tinklą. Pinklieji tinklai paprastai yra mažiau plūdrūs palei viršutinį lyną, žvejojant išskleidžiami ne taip aukštai kaip vidutinis dugninis statomasis žiauninis tinklas ir bet kokiomis priemonėmis yra arba gali būti pritvirtinti prie jūros dugno;

(24)dugninis statomasis sieninis tinklas – iš dviejų arba daugiau tinklinio audeklo sluoksnių – dviejų išorinių didelių akių tinklo sluoksnių ir vieno tarpinio tankaus smulkių akių tinklo sluoksnio – sudarytas tinklas, kuris bet kokiomis priemonėmis yra arba gali būti pritvirtintas prie jūros dugno;

(25)kombinuotasis žiauninis ir sieninis tinklas – dugninis statomasis žiauninis tinklas, sujungtas su apatinę dalį sudarančiu sieniniu tinklu;

(26)ūda – žvejybos įrankis, kurį sudaro pagrindinis, kartais labai ilgas, lynas, prie kurio vienodu atstumu vienas nuo kito pritvirtinti šoniniai lynai, kurių galuose yra kabliukai su jauku arba be jo. Pagrindinis lynas tvirtinamas horizontaliai (ant dugno arba priedugnyje), vertikaliai arba gali plūduriuoti paviršiuje;

(27)dugninė gaudyklė ir krabų bei omarų gaudyklė – vėžiagyviams arba žuvims gaudyti skirti iš įvairių medžiagų pagaminti maži narvų ar krepšių pavidalo spąstai su viena ar daugiau angų ar įėjimų, statomi ant jūros dugno pavieniui arba eilėmis ir lynais jungiami prie paviršiuje esančių plūdurų, kuriais parodoma jų vieta;

(28)rankinė ūda – žvejybos įrankis, kurį sudaro rankomis laikomas vienas žvejybinis valas. Prie valo prikabinamas vienas ar daugiau masalų arba kabliukų su jauku;

(29)kryžmas įrankis (šv. Andriaus kryžius) – griebtuvas, kuris žirklių judesiu nuo jūros dugno surenka, pvz., dvigeldžius moliuskus arba raudonuosius koralus;

(30)tralo maišas – cilindro formos (apskritimo ilgis visur vienodas) arba kūgio formos galinė tralo dalis. Jį sudaro vienas ar daugiau vienodo dydžio akių tinklo dalių (tinklinio audeklo gabalų), kurios kraštais suneriamos viena su kita išilgai tralo ašies, o per jų jungtį galima pritvirtinti šoninį lyną. Reglamentavimo tikslais laikoma, kad tralo maišą sudaro paskutinės 50 tinklo akių;

(31)tinklo akių dydis – velkamųjų žvejybos įrankių tralo maišo tinklo akių dydis, matuojamas Komisijos reglamente (EB) Nr. 517/2008 39 nustatyta tvarka;

(32)kvadratinė akis – tinklo akies forma, gaunama mezgant tinklą su 45° nuokrypiu nuo N krypties taip, kad vienos tinklo akių kraštinės būtų lygiagrečios, o kitos – statmenos tralo ašiai;

(33)rombinė akis – įprastos rombo formos tinklinio audeklo akis;

(34)žvejybos įrankis T90 – tralas, jūrinis užmetamasis tinklas ar panašus velkamasis žvejybos įrankis, kurio tralo maišas ir prailginamoji dalis pagaminti iš sumegzto rombinių akių tinklinio audeklo, kurio akys pasuktos 90° kampu, kad tinklo gijos būtų įtemptos lygiagrečiai tinklo vilkimo krypčiai;

(35)„Bacoma“ tipo išėjimo langas – iš bemazgio kvadratinių akių tinklinio audeklo sukonstruota ir į viršutinę tralo maišo plokštę įterpta išėjimo plokštė, kurios apatinis kraštas baigiasi ne daugiau kaip per keturias akis nuo tralo maišo raiščio;

(36)sietinis tinklas – palei visą krevečių tralo apskritimo prie sijos ilgį tvirtinamas kūgio formos įtaisas, kurio viršūnė prikabinama prie krevečių tralo apatinės dalies. Sietinio tinklo ir tralo maišo susijungimo vietoje išpjaunama išėjimo anga, pro kurią gali išplaukti tam tikrų rūšių gyvūnai ar pavieniai gyvūnai, kurie yra per dideli, kad pralįstų per sietą, o krevetės gali pralįsti per sietą ir patekti į tralo maišą;

(37)gaubiamojo tinklo plotis – šlapio ir statmenai plūduriuojančiam lynui ištiesto tinklo akių (įskaitant mazgus) aukščio suma;

(38)žvejybos įrankio panardinimo trukmė – laikotarpis nuo pirmojo tinklų įleidimo į vandenį iki visiško jų ištraukimo į žvejybos laivą;

(39)žvejybos įrankio stebėsenos jutiklis – nuotolinis elektroninis jutiklis, kuris gali būti pritvirtintas prie tralo ar gaubiamojo tinklo, kad būtų galima stebėti pagrindinius veiklos parametrus, pvz., atstumą tarp tralo angų ar laimikio dydį;

(40)akustinis atgrasomasis prietaisas – nuotolinis garso signalus skleidžiantis prietaisas, kuriuo gyvūnai, pvz., jūrų žinduoliai, įspėjami apie žvejybos įrankius;

(41)paukščių baidymo lynas – paukščiams nuo kabliukų atbaidyti skirtas lynas su vimpelais, ištempiamas nuo aukštai žvejybos laivų laivagalyje esančio taško tuo metu, kai į vandenį panardinami kabliukai su jauku;

(42)geriausios žuvies atrinkimas – mažaverčių žuvų, kurių atžvilgiu taikomi žvejybos apribojimai ir kurias buvo galima teisėtai iškrauti, išmetimas į jūrą siekiant užtikrinti kuo didesnę bendrąją ekonominę ar piniginę į uostą atplukdomų žuvų vertę;

(43)žuvų paleidimas – sąmoningas žuvų paleidimas iš žvejybos įrankių prieš visiškai ištraukiant tuos įrankius į žvejybos laivą, dėl kurio į jūrą patenka negyvos ar dvesiančios žuvys;

(44)tiesioginis išteklių atkūrimas – atrinktų rūšių gyvų laukinių gyvūnų paleidimas vandenyse, kuriuose jie aptinkami natūraliomis sąlygomis, kad jiems natūraliai veisiantis vandens aplinkoje padidėtų gyvūnų, kuriuos galima gaudyti, skaičius ir (arba) natūraliai pasipildytų jų populiacija;

(45)perkėlimas – procesas, kai žmonės rūšį specialiai transportuoja ir paleidžia įsitvirtinusių populiacijų teritorijose.

II SKYRIUS

BENDROSIOS TECHNINĖS PRIEMONĖS

1 SKIRSNIS

Draudžiami žvejybos įrankiai ir jų naudojimo būdai

7 straipsnis

Draudžiami žvejybos įrankiai ir metodai

Draudžiama žvejoti ar rinkti jūrų gyvūnus taikant šiuos metodus:

(a)nuodingąsias, svaiginamąsias ar ėsdinančias medžiagas,

(b)elektros srovę, išskyrus tralą su elektros srovės impulsais, kaip nustatyta 24 straipsnyje ir V priedo E dalyje,

(c)sprogmenis,

(d)pneumatinius kūjus ar kitus mušamuosius įrankius,

(e)velkamuosius įtaisus raudoniesiems ar kitų rūšių koralams arba koralams giminingiems organizmams rinkti,

(f)kryžmą įrankį (šv. Andriaus kryžių) ir panašius griebtuvus, visų pirma raudoniesiems ar kitų rūšių koralams arba koralams giminingų rūšių gyvūnams rinkti,

(g)bet kokios rūšies sviedinius,

(h)žeberklus, jeigu jie naudojami kartu su povandeniniu kvėpavimo aparatu (akvalangu) arba naktį nuo saulėlydžio iki aušros.

8 straipsnis

Draudžiami naudojimo būdai

Draudžiama parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti jūrų gyvūnus, sugautus taikant 7 straipsnyje nurodytus metodus.

2 SKIRSNIS

Bendrieji žvejybos įrankių ir jų naudojimo sąlygų apribojimai

9 straipsnis

Bendrieji velkamųjų žvejybos įrankių naudojimo apribojimai

1.    Nė viena velkamojo žvejybos įrankio dalis negali būti sumegzta iš tinklo, kurio akių dydis mažesnis nei tralo maišo tinklo akių dydis. Ši nuostata netaikoma tinklo įtaisams, kurie naudojami žvejybos įrankio stebėsenos jutikliams pritvirtinti.

2.    Jeigu žvejybos laivas vienu metu traukia daugiau nei vieną tinklą arba jeigu tą tinklą traukia daugiau nei vienas žvejybos laivas, kiekvieno tinklo akių dydis turi būti vienodas.

3.    Draudžiama gaminti tralo maišą ar pritvirtinti įtaisą, kuriuo užtveriamos ar kitaip faktiškai sumažinamos tralo maišo ar bet kurios velkamojo žvejybos įrankio dalies tinklo akys. Šia nuostata neatmetama galimybė naudoti nustatytus įtaisus, skirtus nusidėvėjimui mažinti ir sugautų gyvūnų išsprūdimui iš velkamųjų žvejybos įrankių priekinės dalies didinti arba riboti.

4.    Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios 3 dalyje nurodytų tralo maišų ir įtaisų specifikacijų rengimo taisyklės. Šie įgyvendinimo aktai grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis bei techninėmis rekomendacijomis ir juose gali būti apibrėžiami šie elementai:

–gijų storio apribojimai;

–tralo maišų apskritimo skersmens apribojimai;

–tinklinio audeklo naudojimo apribojimai;

–tralo maišų struktūra ir tvirtinimas;

–leidžiami naudoti įtaisai, skirti nusidėvėjimui mažinti; ir

–leidžiami naudoti įtaisai, skirti sugautų žuvų išsprūdimui iš tinklo riboti.

5.    Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

10 straipsnis

Bendrieji pasyviųjų tinklų naudojimo apribojimai

1.    Draudžiama laive laikyti arba naudoti vieną ar daugiau dreifuojančiųjų tinklų, kurių individualus ar bendras ilgis yra daugiau kaip 2,5 kilometro.

2.    Draudžiama dreifuojančiuosius tinklus naudoti III priede nurodytų rūšių gyvūnams gaudyti.

3.    Nepaisant 1 dalies nuostatų, Baltijos jūroje draudžiama laive laikyti arba naudoti bet kokius dreifuojančiuosius tinklus.

4.    Draudžiama dugninius statomuosius žiauninius tinklus, pinkliuosius tinklus ir sieninius tinklus naudoti šių rūšių gyvūnams gaudyti:

–ilgapelekiams tunams (Thunnus alalunga),

–paprastiesiems tunams (Thunnus thynnus),

–atlantiniams jūriniams karšiams (Brama brama),

–durklažuvėms (Xiphias gladius),

–šių rūšių ar šeimų rykliams: Hexanchus griseus, Cetorhinus maximus, visų rūšių Alopiidae, Carcharhinidae, Sphymidae, Isuridae, Lamnidae. 

5.    Draudžiama dugninius statomuosius žiauninius tinklus, pinkliuosius tinklus ir sieninius tinklus statyti tose vietose, kurių gylis, kaip pažymėta jūrlapyje, yra didesnis kaip 600 metrų.

3 SKIRSNIS

Pažeidžiamų rūšių ir buveinių apsauga

11 straipsnis

Žvejoti draudžiamų žuvų ir jūrinių bestuburių rūšys

1.    Direktyvos 92/43/EEB IV priede nurodytų rūšių žuvis ar jūrinius bestuburius draudžiama specialiai gaudyti, laikyti laivuose, perkrauti arba iškrauti, išskyrus atvejus, kai pagal tos Direktyvos 16 straipsnį leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

2.    Be 1 dalyje nurodytų rūšių Sąjungos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, saugoti, parduoti, pateikti ar siūlyti parduoti I priede nurodytų rūšių gyvūnus.

3.     Jeigu 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių gyvūnai sužvejojami kaip priegauda, jų negalima sužaloti ir jie nedelsiant paleidžiami atgal į jūrą.

4.    Jeigu, remiantis geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatoma, kad I priede pateikiamą sąrašą būtina iš dalies pakeisti įtraukiant naujas rūšis, kurioms reikia apsaugos, pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti tokius pakeitimus.

5.    Pagal šio straipsnio 4 dalį priimtomis priemonėmis siekiama įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą uždavinį.

12 straipsnis

Jūrų žinduolių, jūrų paukščių ir jūrų roplių priegauda

1.    Draudžiama specialiai gaudyti, laikyti laivuose, perkrauti arba iškrauti Direktyvos 92/43/EEB II ir IV prieduose nurodytus jūrų žinduolius ar jūrų roplius, taip pat jūrų paukščius, kuriems taikoma Direktyva 2009/147/EB .

2.    Jeigu 1 dalyje nurodytų rūšių gyvūnai sužvejojami kaip priegauda, jų negalima sužaloti ir jie nedelsiant paleidžiami.

3.    Nepaisant 1 ir 2 dalių nuostatų, 1 dalyje nurodytų jūrų gyvūnus, kurie sužvejojami kaip priegauda, leidžiama laikyti laivuose, perkrauti ar iškrauti, jeigu tai būtina siekiant padėti atskiriems gyvūnams išgyti ir jeigu apie tai iš anksto išsamiai informuojamos atitinkamos kompetentingos nacionalinės institucijos.

4.    Remdamasi geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, valstybė narė gali, taikydama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 straipsnyje nustatytą procedūrą, su jos vėliava plaukiojantiems laivams nustatyti priegaudos mažinimo priemones arba tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo apribojimus. Tokios priemonės turi padėti kuo labiau sumažinti 1 dalyje nurodytų rūšių gyvūnų laimikį ir, jeigu įmanoma, jo atsisakyti, turi būti suderinamos su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatytais tikslais ir būti bent tokios pat griežtos kaip pagal Sąjungos teisę taikytinos techninės priemonės.

5.    Pagal šio straipsnio 4 dalį priimtomis priemonėmis turi būti siekiama įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą uždavinį.

13 straipsnis

Pažeidžiamų buveinių, įskaitant pažeidžiamas jūrų ekosistemas, apsauga

1.    Draudžiama II priede nurodytus žvejybos įrankius naudoti tame priede nustatytuose atitinkamuose rajonuose.

2.    Jeigu geriausiose turimose mokslinėse rekomendacijose rekomenduojama iš dalies pakeisti II priede pateikiamą rajonų sąrašą, pvz., įtraukiant naujus rajonus, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą procedūrą Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti tokius pakeitimus. Priimdama tokius pakeitimus, Komisija ypatingą dėmesį skiria žvejybos veiklos perkėlimo į kitus pažeidžiamus rajonus neigiamo poveikiui mažinimui.

3.    Jeigu tokios buveinės yra vandenyse, į kuriuos valstybė narė turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 11 straipsnyje nustatytą procedūrą šiai valstybei narei suteikiami įgaliojimai nustatyti rajonus, kuriuose žvejyba draudžiama, arba kitas išsaugojimo priemones tokioms buveinėms apsaugoti. Tokios priemonės turi būti suderinamos su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatytais tikslais ir būti bent tokios pat griežtos kaip pagal Sąjungos teisę taikytinos priemonės.

4. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis priimtomis priemonėmis turi būti siekiama įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą uždavinį.

4 SKIRSNIS

Mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai

14 straipsnis

Mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai

1.    Šio reglamento V–X priedų A dalyje nurodyti mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai taikomi siekiant šių tikslų:

(a)užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 ir 12 dalis;

(b)nustatyti žuvų išteklių atkūrimo rajonus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnį.

2.    Jūrų gyvūnų dydis matuojamas pagal IV priedo nuostatas.

3.    Tais atvejais, kai numatytas daugiau kaip vienas jūrų gyvūnų dydžio matavimo metodas, gyvūno dydis nelaikomas mažesniu už mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį, jeigu pagal bet kurį iš tų metodų išmatuotas jo dydis yra ne mažesnis už mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį.

15 straipsnis

Mažesniems nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio jūrų gyvūnams taikomos nuostatos

Valstybės narės nustato priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos laikyti mažesnį nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio laimikį, iškrautą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalį, ar rasti, kur jį realizuoti. Šios priemonės gali apimti paramą investicijoms į iškrovimo vietų ir priedangų statybą bei pritaikymą ir paramą investicijoms, kuriomis didinama žvejybos produktų vertė.

5 SKIRSNIS

Laimikio išmetimo į jūrą mažinimo priemonės

16 straipsnis

Draudimas atrinkti geriausią žuvį ir paleisti žuvis

1.    Draudžiama atrinkti geriausią žuvį ir paleisti žuvis.

2.    1 dalis netaikoma sugautiems tų rūšių, kurioms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalį netaikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, gyvūnams.

17 straipsnis

Rūšys, kurioms netaikomi žvejybos apribojimai

1.    Valstybės narės gali vykdyti bandomuosius projektus, kuriais siekiama ištirti būdus, kaip išvengti nepageidaujamo tų rūšių, kurioms netaikomi žvejybos apribojimai, laimikio, kuo labiau jį sumažinti arba jo atsisakyti. Įgyvendinant šiuos projektus, atsižvelgiama į atitinkamų patariamųjų tarybų nuomones, jie grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

2.    Jeigu, remiantis šių bandomųjų tyrimų rezultatais ar kitomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatoma, kad yra sugaunamas didelis nepageidaujamas rūšių, kurių atžvilgiu netaikomi laimikio apribojimai, gyvūnų kiekis, valstybės narės gali, taikydamos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 straipsnyje nustatytą procedūrą, nustatyti technines priemones tam nepageidaujamam laimikiui sumažinti. Šios techninės priemonės taikomos tik žvejybos laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava.

III SKYRIUS

REGIONALIZAVIMAS

18 straipsnis

Pagrindiniai principai

1.    Regioniniu lygmeniu taikomos techninės priemonės nustatytos šiuose prieduose:

(a)V priede – Šiaurės jūroje taikomos priemonės;

(b)VI priede – Šiaurės Vakarų vandenyse taikomos priemonės;

(c)VII priede – Pietvakarių vandenyse taikomos priemonės;

(d)VIII priede – Baltijos jūroje taikomos priemonės;

(e)IX priede – Viduržemio jūroje taikomos priemonės;

(f)X priede – Juodojoje jūroje taikomos priemonės;

(g)XI priede – atokiausiuose regionuose taikomos priemonės.

2.    Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnyje nustatytą procedūrą valstybės narės gali pateikti bendras rekomendacijas, kuriose apibrėžiamos regioniniu lygmeniu tinkamos taikyti techninės priemonės, kuriomis nukrypstama nuo 1 dalyje nustatytų priemonių.

3.    Remiantis 2 dalimi rekomenduojamos techninės priemonės pagal išteklių naudojimo modelius ir pažeidžiamų rūšių bei buveinių apsaugos lygį turi būti bent lygiavertės 1 dalyje nurodytoms priemonėms.

19 straipsnis

Pagal daugiamečius planus taikomos regioninės priemonės

1.    Komisijai suteikiami įgaliojimai regioniniu lygmeniu nustatyti technines priemones Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniuose nurodytiems daugiamečių planų tikslams pasiekti. Tokios priemonės nustatomos pagal šio reglamento 32 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį priimtais deleguotaisiais aktais.

2.     Pagal 1 dalį nustatytomis priemonėmis galima:

a)iš dalies keisti arba papildyti V–XI prieduose nustatytas priemones,

b)konkrečiame rajone arba konkrečiu laikotarpiu nukrypti nuo V–XI prieduose nustatytų priemonių, jeigu galima įrodyti, kad tomis priemonėmis tame rajone ar tuo laikotarpiu neprisidedama prie išteklių išsaugojimo arba kad alternatyviomis priemonėmis galima siekti tų pačių tikslų.

3.    Daugiamečiame plane gali būti apibrėžiamos atitinkamam regionui skirtos techninės priemonės, kurios gali būti priimtos pagal 1 ir 2 dalį.

4.    Pagal 1 ir 2 dalį priimtos priemonės apibūdinamos taip:

a)jomis siekiama įgyvendinti šio reglamento 3 ir 4 straipsniuose nustatytus tikslus ir uždavinius,

b)jos yra grindžiamos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnyje nustatytais gero valdymo principais ir

c)jomis žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius arba taikantiems žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai, teikiamos paskatos – skiriama žvejybos galimybių.

5.    Teikdamos bendras rekomendacijas nustatyti 1 dalyje nurodytas technines priemones, valstybės narės pateikia mokslinių duomenų šių priemonių priėmimui pagrįsti.

6.    Komisija gali reikalauti, kad 5 dalyje nurodytas bendras rekomendacijas įvertintų STECF.

20 straipsnis

Žvejybos įrankių selektyvumas pagal rūšį ir dydį

1.Pagal 19 straipsnį teikdamos bendras rekomendacijas apibrėžti žvejybos įrankius, kuriais užtikrinamas selektyvumas pagal dydį, ir žvejybos įrankius, kuriais užtikrinamas selektyvumas pagal rūšį, valstybės narės pateikia įrodymus, iš kurių matyti, kad šie įrankiai atitinka bent vieną iš toliau nurodytų kriterijų:

(a)jų selektyvumas pagal konkrečią rūšį ar rūšių derinį yra bent lygiavertis V–X priedų B dalyje ir XI priedo A dalyje nustatytų žvejybos įrankių selektyvumui arba

(b)jais sugaunamas nustatytos rūšies ar rūšių derinio nepageidaujamas laimikis yra mažesnis už ribinį kiekį.

2.1 dalies a punkte nurodytas selektyvumas ir 1 dalies b punkte nurodytas ribinis kiekis ir rūšys apibrėžiami atitinkamame daugiamečiame plane.

21 straipsnis

Rajonai, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama siekiant apsaugoti žuvų jauniklių ir neršiančių žuvų santalkas

Pagal 19 straipsnį teikdamos bendras rekomendacijas keisti V–VIII priedų C dalyje ir XI priedo B dalyje nurodytus rajonus, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama, arba nustatyti naujus tokius rajonus, valstybės narės į šias bendras rekomendacijas įtraukia tokią su tais rajonais, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama, susijusią informaciją:

–žvejybos draudimo tikslą,

–žvejybos draudimo mastą ir trukmę,

–konkrečių žvejybos įrankių naudojimo apribojimus ir

–kontrolės ir stebėsenos priemones.

22 straipsnis

Mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai

Pagal 19 straipsnį teikdamos bendras rekomendacijas keisti arba nustatyti V–X priedų A dalyje nurodytus mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius, valstybės narės turi siekti tikslo užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

23 straipsnis

Tikralaikiai žvejybos draudimai ir reikalavimo plaukti į kitą žvejybos rajoną nuostatos

Pagal 19 straipsnį teikdamos bendras rekomendacijas leisti nustatyti tikralaikius žvejybos draudimus ir reikalavimo plaukti į kitą žvejybos rajoną nuostatas žuvų ar jūrinių bestuburių jauniklių arba neršiančių žuvų ar jūrinių bestuburių apsaugai užtikrinti, valstybės narės įtraukia šiuos elementus:

–žvejybos draudimų mastą ir trukmę,

–rūšis ir ribinius kiekius, dėl kurių nustatomas draudimas,

–atstumą, kuriuo laivas turi nutolti nuo rajono, įvedus jame žvejybos draudimą,

–informaciją apie labai selektyvių žvejybos įrankių naudojimą, kad būtų leidžiama plaukti į rajonus, kuriuose priešingu atveju žvejyba draudžiama, ir

–kontrolės ir stebėsenos priemones.

24 straipsnis

Naujoviškii žvejybos įrankiai

1.    Pagal 19 straipsnį teikdamos bendras rekomendacijas leisti naudoti naujoviškus žvejybos įrankius, įskaitant V priedo E dalyje aprašytą tralą su elektros srovės impulsais, arba išplėsti jų naudojimo sritį konkrečiame jūrų baseine, valstybės narės pateikia tikėtino tokių žvejybos įrankių naudojimo poveikio tikslinei rūšiai ir pažeidžiamoms rūšims bei buveinėms vertinimą.

2.    Šiuos vertinimus įvertina STECF.

3.    Naujoviškų žvejybos įrankių neleidžiama naudoti, jeigu iš minėtų vertinimų matyti, kad juos naudojant bus daromas neigiamas poveikis pažeidžiamoms buveinėms ir netikslinėms rūšims.

25 straipsnis

Gamtos išsaugojimo priemonės

Pagal 19 straipsnį valstybių narių teikiamose bendrose rekomendacijose leisti taikyti gamtos išsaugojimo priemones pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms apsaugoti visų pirma galima pateikti šiuos elementus:

–remiantis geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis parengti pažeidžiamų rūšių ir buveinių, kurioms dėl žvejybos veiklos atitinkamame regione kyla didžiausias pavojus, sąrašus,

–siekiant kuo labiau sumažinti 12 straipsnyje nurodytų rūšių gyvūnų priegaudą, nustatyti papildomas taikytinas priegaudos mažinimo priemones be tų, kurios nurodytos V–X priedų D dalyje,

–nustatyti priemones, kuriomis būtų kuo labiau sumažintas žvejybos įrankių poveikis 13 straipsnyje nurodytoms buveinėms arba kitoms pažeidžiamoms buveinėms, esančioms ne „Natura 2000“ teritorijose,

–nustatyti nurodytų žvejybos įrankių konstrukcijos ir naudojimo apribojimus arba įvesti visišką draudimą naudoti tam tikrus žvejybos įrankius regione, kuriame tokie žvejybos įrankiai kelia grėsmę 11 ir 12 straipsniuose nurodytų rūšių, 13 straipsnyje nurodytų buveinių arba kitų pažeidžiamų buveinių, esančių ne „Natura 2000“ teritorijose, išsaugojimo būklei.

26 straipsnis

Regioninės priemonės, taikomos pagal laikinuosius laimikio išmetimo į jūrą mažinimo planus

1.    Teikdamos bendras rekomendacijas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalyje nurodytuose laikinuosiuose laimikio išmetimo į jūrą mažinimo planuose nustatyti technines priemones, valstybės narės gali į jas įtraukti šiuos elementus:

(a)žvejybos įrankių specifikacijas ir jų naudojimą reglamentuojančias taisykles,

(b)žvejybos įrankių pakeitimų specifikacijas arba informaciją apie selektyvumui pagal dydį ar rūšį pagerinti naudojamus selektyvumo užtikrinimo įtaisus,

(c)tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos tam tikruose rajonuose ar tam tikrais laikotarpiais apribojimus ar draudimus,

(d)mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius.

2.    1 dalyje nurodytomis priemonėmis turi būti siekiama įgyvendinti 3 straipsnyje nustatytus tikslus, kad visų pirma būtų galima užtikrinti žuvų ar jūrinių bestuburių jauniklių arba neršiančių žuvų ar jūrinių bestuburių apsaugą.

27 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

1.    Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos:

–prie V–VIII priedų B dalyje nustatytų žvejybos įrankių tvirtinamų įtaisų, kuriais užtikrinamas selektyvumas, specifikacijos,

–išsamios taisyklės dėl V priedo E dalyje aprašytų žvejybos įrankių specifikacijų, susijusios su įrankių konstrukcijos apribojimais ir kontrolės bei stebėsenos priemonėmis, kurias turi nustatyti vėliavos valstybė narė,

–išsamios taisyklės dėl kontrolės ir stebėsenos priemonių, kurias vėliavos valstybė narė turi nustatyti, kai naudojami V priedo C dalies 6 punkte, VI priedo C dalies 9 punkte ir VII priedo C dalies 4 punkte nurodyti žvejybos įrankiai,

–išsamios taisyklės dėl kontrolės ir stebėsenos priemonių, nustatytinų V priedo C dalies 2 punkte ir VI priedo C dalies 6 bei 7 punktuose nurodytuose rajonuose, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama,

–išsamios taisyklės dėl V–X priedų D dalyje nurodytų akustinių atgrasomųjų prietaisų signalo ir pritaikymo charakteristikų,

–išsamios VI, VII ir IX priedų D dalyje nurodytų paukščių baidymo lynų ir lynų su pasvarais projektavimo ir naudojimo taisyklės.

2.    Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

IV SKYRIUS

REGIONINĖS ŽUVININKYSTĖS VALDYMO ORGANIZACIJOS

28 straipsnis

Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC)

Pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a) į Sąjungos teisę perkeliamos tam tikros techninės priemonės, kurioms pritarė Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC), įskaitant pažeidžiamų jūrų ekosistemų sąrašus ir su melsvųjų molvų bei paprastųjų jūrinių ešerių žvejyba susijusias konkrečias technines priemones, apibrėžtas NEAFC rekomendacijose Nr. 05:2013, 19:2014, 01:2015, 02:2015, ir

b)priimamos kitos techninės priemonės, kuriomis papildomi arba iš dalies keičiamos tam tikros neesminės teisės aktų, kuriais į Sąjungos teisę perkeliamos NEAFC rekomendacijos, nuostatos.

V SKYRIUS

MOKSLINIAI TYRIMAI, IŠTEKLIŲ ATKŪRIMAS IR PERKĖLIMAS

29 straipsnis

Moksliniai tyrimai

1.    Šiame reglamente nustatytos techninės priemonės netaikomos žvejybos veiklai, vykdomai tik mokslinių tyrimų tikslais, laikantis šių sąlygų:

a)    žvejybos veikla vykdoma tik gavus vėliavos valstybės narės leidimą ir jai suteikus įgaliojimus,

b)    Komisija ir valstybė narė, kurios suvereniuose arba jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse vykdoma žvejybos veikla (pakrantės valstybė narė), apie ketinimą vykdyti tokią žvejybos veiklą informuojamos bent prieš mėnesį, pateikiant išsamią informaciją apie dalyvausiančius laivus ir mokslinius tyrimus, kurie bus atliekami,

c)    pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį žvejybos veiklą vykdantis laivas arba laivai turi galiojantį žvejybos leidimą,

d)    jeigu pakrantės valstybė narė paprašo vėliavos valstybės narės, laivo kapitonas žvejybos veiklos laikotarpiui paima į laivą pakrantės valstybės narės stebėtoją.

2.    1 dalyje nurodytais tikslais sugautus jūrų gyvūnus galima parduoti, laikyti, pateikti arba siūlyti parduoti, jeigu jie išskaičiuojami iš kvotų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 straipsnio 6 dalį ir:

(a)atitinka šio reglamento IV–VII prieduose nustatytus standartus arba

(b)parduodami ne tiesiogiai žmonėms vartoti, o kitais tikslais.

30 straipsnis

Dirbtinis išteklių atkūrimas ir perkėlimas

1.    Šiame reglamente nustatytos techninės priemonės netaikomos žvejybos veiklai, vykdomai tik dirbtinio jūrų gyvūnų išteklių atkūrimo ar perkėlimo tikslais, jeigu ši veikla vykdoma gavus valstybės narės ar valstybių narių, turinčios (-ių) tiesioginių valdymo interesų, leidimą ir jai (joms) suteikus įgaliojimus.

2.    Jeigu dirbtinis išteklių atkūrimas ar perkėlimas vykdomas kitos valstybės narės ar valstybių narių vandenyse, Komisija ir visos tos valstybės narės apie ketinimą vykdyti tokią žvejybos veiklą informuojamos bent prieš mėnesį.

VI SKYRIUS

APSAUGOS PRIEMONĖS

31 straipsnis
Apsaugos priemonės

1.    Jeigu iš turimų mokslinių rekomendacijų matyti, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų jūrų gyvūnams apsaugoti, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus tokioms grėsmėms mažinti. Šie aktai gali būti susiję, visų pirma, su žvejybos įrankių naudojimo arba žvejybos veiklos tam tikruose rajonuose ar tam tikrais laikotarpiais apribojimais.

2.1 dalyje nurodyti deleguotieji aktai rengiami visų pirma šiais tikslais:

a)reaguoti į netikėtus išteklių modelio pokyčius, kylančius dėl ištekliaus didelio arba mažo pasipildymo jaunikliais,

b)užtikrinti neršiančių žuvų ar jūrinių bestuburių apsaugą, kai jų ištekliai labai sumažėja arba ištekliaus būklei kelia grėsmę kiti aplinkos veiksniai.

3.Nepažeidžiant 32 straipsnio 6 dalies nuostatų, 1 dalyje nurodyti deleguotieji aktai taikomi ne ilgiau kaip trejus metus.

VII SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

32 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.    Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.    Įgaliojimai priimti 11, 13, 19, 28 ir 31 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [----]. Komisija ataskaitą dėl įgaliojimų delegavimo parengia likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.    Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11, 13, 19, 28 ir 31 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu atšaukti įgaliojimus nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.    Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.    Pagal 11, 13, 19 ir 28 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie šį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu, dar nepasibaigus šiam laikotarpiui, ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

6.    Pagal 31 straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jeigu nepareiškiama 7 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

7.    Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto, priimto pagal 31 straipsnį. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

33 straipsnis

Komiteto procedūra

1.    Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Šis komitetas – Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas.

2.    Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.    Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis

Peržiūra ir ataskaitos

1.    Iki 2020 m. pabaigos ir vėliau kas trejus metus Komisija, remdamasi valstybių narių bei atitinkamų patariamųjų tarybų pateikta informacija ir vėliau STECF atliktu vertinimu, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje įvertinama, kiek techninėmis priemonėmis prisidėta prie 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir 4 straipsnyje nustatytų uždavinių įgyvendinimo regioniniu ir Sąjungos lygmenimis.

2.    Tais atvejais, kai, remiantis šia ataskaita, yra įrodymų, kad tikslai ir uždaviniai nebuvo įgyvendinti regiono lygmeniu, po šešių mėnesių nuo 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo dienos to regiono valstybės narės pateikia planą ir jame nustato taisomuosius veiksmus, kurių reikia imtis tų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui užtikrinti.

3.     Komisija, remdamasi šia ataskaita, taip pat gali Europos Parlamentui ir Tarybai siūlyti būtinus šio reglamento pakeitimus.

35 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 iš dalies keičiamas taip:

a)    3, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16 ir 25 straipsniai išbraukiami;

b)    I, II, III ir IV priedai išbraukiami.

36 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 pakeitimai

Išbraukiami Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 ir 9 straipsniai.

37 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 IV antraštinės dalies IV skyrius iš dalies keičiamas taip:

a)3 skirsnis išbraukiamas;

b)pridedamas šis 4 skirsnis:

„4 skirsnis

„Perdirbimas laive ir pelaginių rūšių žvejyba“

54a straipsnis

Perdirbimas laive

1.    Žvejybos laivuose draudžiama atlikti fizinį ar cheminį žuvies perdirbimą, susijusį su žuvų miltų, žuvų taukų ar panašių produktų gamyba, arba šiais tikslais perkrauti žuvų laimikį.

2.    1 dalis netaikoma:

a)subproduktų perdirbimui arba perkrovimui, arba

b)surimių gamybai žvejybos laive.

54b straipsnis

Pelaginės žvejybos laivams taikomi laimikio perdirbimo ir iškrovimo apribojimai

1.    Vandens skirtuvuose, naudojamuose pelaginės žvejybos laivuose, kurie atlantines skumbres, silkes ir paprastąsias staurides žvejoja Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtame NEAFC konvencijos rajone, didžiausias atstumas tarp strypelių yra 10 mm.

Strypeliai turi būti privirinti. Jeigu vandens skirtuvas yra su angomis, o ne su strypeliais, angų skersmuo turi būti ne didesnis kaip 10 mm. Angų nuleidžiamuosiuose vamzdžiuose prieš vandens skirtuvą skersmuo turi būti ne didesnis kaip 15 mm.

2.    Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante rajone žvejybos veiklą vykdančiuose visuose pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose draudžiama iš kaupiamųjų talpyklų ar atšaldyto jūros vandens (toliau AJV) talpyklų žuvis iškrauti žemiau jų vaterlinijos.

3.    Pelaginių rūšių žuvis žvejojančio laivo, kuris atlantines skumbres, atlantines silkes ir paprastąsias staurides žvejoja Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante rajone, sužvejotų žuvų perdirbimo ir iškrovimo pajėgumų ir bet kokius jų modifikavimo brėžinius, kuriuos yra patvirtinusios vėliavos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kapitonas siunčia vėliavos valstybės narės kompetentingoms žuvininkystės institucijoms. Valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingos valdžios institucijos periodiškai tikrina pateiktų brėžinių tikslumą. Laive visą laiką laikomos brėžinių kopijos.

54c straipsnis

Automatinės rūšiavimo įrangos naudojimo apribojimai

1.    Draudžiama žvejybos laive laikyti arba naudoti įrangą, kuria galima automatiškai rūšiuoti silkes, atlantines skumbres arba paprastąsias staurides pagal dydį arba lytį.

2.    Tačiau žvejybos laive laikyti ir naudoti tokią įrangą leidžiama, jeigu:

(a)laive tuo pačiu metu nelaikomi ir nenaudojami velkamieji žvejybos įrankiai, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 80 mm, arba vienas ar daugiau gaubiamųjų tinklų ar panašių žvejybos įrankių arba

(b)visas laimikis, kurį galima teisėtai laikyti laive:

laikomas užšaldytas,

išrūšiuotos žuvys užšaldomos vos tik baigus jas rūšiuoti ir į jūrą negrąžinamos ir

įranga laive sumontuota ir išdėstyta taip, kad būtų galima nedelsiant užšaldyti jūros gyvūnus ir nebūtų leidžiama jiems patekti atgal į jūrą.

3.Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, visi laivai, kuriems leidžiama žvejoti Baltijos jūroje, Beltų ar Zundo sąsiauriuose, gali turėti automatinę rūšiavimo įrangą Kategato sąsiauryje, jeigu pagal 7 straipsnį jiems yra išduotas žvejybos leidimas. Žvejybos leidime nustatomos rūšys, rajonai, laikotarpiai ir visos kitos privalomos sąlygos, taikomos laive naudojant ir laikant rūšiavimo įrangą.“

38 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1343/2011 pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1) pridedamas šis punktas:

„h)    4, 10, 12, 15, 15a, 16, 16b, 16c, 16d, 16f, 16g, 16h, 16i, 16j ir 16k straipsniuose nustatytomis techninėmis priemonėmis“;

2) pridedama ši pastraipa:

„Komisijai pagal 27 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais į Sąjungos teisę perkeliamos kitos BVJŽK nustatytos techninės priemonės, tapusios privalomos Sąjungai, ir papildomos arba iš dalies keičiamos tam tikros neesminės teisės aktų, kuriais į Sąjungos teisę perkeliamos BVJŽK rekomendacijos dėl techninių priemonių, nuostatos.“

39 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 12 dalis pakeičiama taip:

„Sugauti rūšių, kurioms netaikomas 1 dalyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį, jūrų gyvūnai, kurių dydis mažesnis už mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį, nelaikomi laive, o nedelsiant paleidžiami į jūrą, išskyrus atvejus, kai jie naudojami kaip gyvas jaukas.“

40 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 ir (EB) Nr. 2187/2005 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

41 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    MRAG et al. (2014 m.) . Tyrimas, kuriuo siekiama pagrįsti naujos techninių išsaugojimo priemonių sistemos, tapsiančios pertvarkytos BŽP dalimi, kūrimą. 2 dalis. Atgaline data atliekamas ir perspektyvinis bendros žuvininkystės politikos, išskyrus jos tarptautinį aspektą, vertinimas (angl. A study in support of the development of a new Technical conservation measures framework within a reformed CFP. Lot 2: retrospective and prospective evaluation on the Common fisheries policy, excluding its international Dimension). Briuselis. 265 psl.

(2)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3)    COM(2002) 672 galutinis. Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti.

(4)    COM(2008) 324 galutinis, pasiūlymas dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones.

(5)    COM(2013) 685 final. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Rezultatai ir tolesni veiksmai“.

(6)

   COM(2011) 244 galutinis. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“.

(7)

   COM(2014) 130 final/2. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ padėties apžvalga “.

(8)

   http://ec.europa.eu/dgs/maritimeaffairs_fisheries/consultations/technical-measures/index_en.htm.

(9)     http://ec.europa.eu/dgs/maritimeaffairs_fisheries/consultations/technical-measures/contributions/index_en.htm.

(10)    STECF (2012). Ekspertų darbo grupė skirtingų selektyvumo apibrėžimo pagal būsimą techninių priemonių (TP) reglamentą principų klausimais (EWG-12-14), 61 psl.

(11)    STECF (2013 m.). Ekspertų darbo grupė skirtingų selektyvumo apibrėžimo pagal būsimą techninių priemonių (TP) reglamentą principų klausimais (EWG-13-04), 38 psl.

(12)    STECF (2015 m.). Techninės priemonės, III dalis (STECF-15-05). 2015 m. Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, EUR 27223 EN, JRC 95832, 59 psl.

(13)

   2008 m. vasario 25 d. TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1).

(14)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2001 12 30, p. 44).

(15)    OL C , , p. .

(16)    OL C , , p. .

(17)    OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(18)    2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(19)    1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(20)    2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. ).

(21)    2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(22)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(23)    1998 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1239/98, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 894/97, nustatantį tam tikras technines žuvininkystės išteklių apsaugos priemones (OL L 171, 1998 6 17).

(24)    1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).

(25)    2000 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2549/2000, nustatantis papildomas technines priemones menkių ištekliams atstatyti Airijos jūroje (ICES VIIa rajonas) (OL L 292, 2000 11 21, p. 5).

(26)    2002 m. vasario 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 254/2002, kuriuo nustatomos priemonės, 2002 m. taikytinos siekiant padėti atsinaujinti atlantinių menkių ištekliams Airijos jūroje (ICES VIIa rajonas) (OL L 41, 2002 2 13, p. 1).

(27)    2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 812/2004, nustatantis priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 88/89 (OL L 150, 2004 4 30, p. 12).

(28)    2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).

(29)    2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(30)    2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL L 248, 2007 9 22, p. 1).

(31)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(32)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2001 12 30, p. 44).

(33)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(34)    ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) rajonai, kaip apibrėžta 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(35)    CECAF (Rytų vidurio Atlantas arba FAO 34 pagrindinė žvejybos zona) zonos nurodytos, kaip apibrėžta 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(36)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(37)    2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1236/2010, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2791/1999 (OL L 348, 2010 12 31, p. 17).

(38)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(39)    2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 03 11

COM(2016) 134 final

PRIEDAI

prie

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007 bei (EB) Nr. 1224/2009, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1343/2011 bei (ES) Nr. 1380/2013 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005

{SWD(2016) 56 final}
{SWD(2016) 57 final}

PRIEDAI

I PRIEDAS

Žvejoti draudžiamos žuvų rūšys

(a)Žvaigždėtosios rajos (Amblyraja radiata) ICES IIa, IIIa ir VIId kvadratų ir ICES IV parajonio Sąjungos vandenyse;

(b)šių rūšių pjūklažuvės visuose Sąjungos vandenyse:

azijinės pjūklažuvės (Anoxypristis cuspidata);

ii) Kvinslando pjūklažuvės (Pristis clavata);

iii) paprastosios pjūklažuvės (Pristis pectinata);

iv) europinės pjūklažuvės (Pristis pristis);

v) žalsvosios pjūklažuvės (Pristis zijsron);

(c)milžinrykliai (Cetorhinus maximus) ir baltieji rykliai (Carcharodon carcharias) visuose vandenyse;

(d)švelniosios rajos (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupė (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES IIa kvadrato bei ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X parajonių Sąjungos vandenyse;

(e)mažiei juodieji dygliarykliai (Etmopterus pusillus) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV parajonių Sąjungos vandenyse;

(f)rifinės mantos (Manta alfredi) visuose Sąjungos vandenyse;

(g)didžiosios mantos (Manta birostris) visuose Sąjungos vandenyse;

(h)šių rūšių mobulės Sąjungos vandenyse:

i) europinės mobulės (Mobula mobular);

ii) mažosios mobulės (Mobula rochebrunei);

iii) japoninės mobulės (Mobula japanica);

iv) Peru mobulės (Mobula thurstoni);

v) ilgaragės mobulės (Mobula eregoodootenkee);

vi) Munko mobulės (Mobula munkiana);

vii) Čilės mobulės (Mobula tarapacana);

viii) trumpapelekės mobulės (Mobula kuhlii);

ix) senegalinės mobulės (Mobula hypostoma);

(i)dygliosios rajos (Raja clavata) ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenyse;

(j)norveginės rajos (Raja (Dipturus) nidarosiensis) ICES VIa, VIb, VIIa, VIIb, VIIc, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh ir VIIk kvadratų Sąjungos vandenyse;

(k)baltosios rajos (Raja alba) ICES VI, VII, VIII, IX ir X parajonių Sąjungos vandenyse;

(l)gitaržuvės (Rhinobatidae) ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII parajonių Sąjungos vandenyse;

(m)europiniai plokščiakūniai rykliai (Squatina squatina) visuose Sąjungos vandenyse;

(n)atlantinės lašišos (Salmo salar) ir šlakiai (Salmo trutta), jeigu velkamaisiais tinklais žvejojama vandenyse už šešių mylių ribos matuojant nuo valstybių narių bazinių linijų ICES I, II, IV, V, VI, VII, VIII, IX ir X parajoniuose (Sąjungos vandenys);

(o)langustų (Palinuridae spp.) ir omarų (Homarus gammarus) ikringos patelės visuose Sąjungos vandenyse, išskyrus tais atvejais, kai jos naudojamos ištekliams tiesiogiai atkurti arba perkelti;

(p)akmengraužiai (Lithophaga litophaga) ir paprastieji uolagręžiai (Pholas dactylus) Sąjungos vandenyse Viduržemio jūroje.

II PRIEDAS

Rajonai, kuriuose žvejyba draudžiama siekiant apsaugoti pažeidžiamas buveines

Rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas pagal koordinačių sistemą WGS84 nustatytas koordinates, taikant 13 straipsnį nustatomi toliau išvardyti žvejybos veiklos apribojimai.

A dalis

Šiaurės Vakarų vandenys

1.    Dugniniais tralais arba panašiais velkamaisiais tinklais, dugniniais statomaisiais žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais ir dugninėmis ūdomis draudžiama žvejoti šiuose rajonuose:

Belgica Mound provincija

–51°29.4' šiaurės platumos, 11°51.6' vakarų ilgumos

–51°32.4' šiaurės platumos, 11°41.4' vakarų ilgumos

–51°15.6' šiaurės platumos, 11°33.0' vakarų ilgumos

–51 13.8' šiaurės platumos, 11°44.4' vakarų ilgumos

–51°29.4' šiaurės platumos, 11°51.6' vakarų ilgumos

Hovland Mound provincija

–52°16.2' šiaurės platumos, 13°12.6' vakarų ilgumos

–52°24.0' šiaurės platumos, 12°58.2' vakarų ilgumos

–52°16.8' šiaurės platumos, 12°54.0' vakarų ilgumos

–52°16.8' šiaurės platumos, 12°29.4' vakarų ilgumos

–52°04.2' šiaurės platumos, 12°29.4' vakarų ilgumos

–52°04.2' šiaurės platumos, 12°52.8' vakarų ilgumos

–52°09.0' šiaurės platumos, 12°56.4' vakarų ilgumos

–52°09.0' šiaurės platumos, 13°10.8' vakarų ilgumos

–52°16.2' šiaurės platumos, 13°12.6' vakarų ilgumos

šiaurės vakarų Dygliuočių seklumos I rajonas

–53°30.6' šiaurės platumos, 14°32.4' vakarų ilgumos

–53°35.4' šiaurės platumos, 14°27.6' vakarų ilgumos

–53°40.8' šiaurės platumos, 14°15.6' vakarų ilgumos

–53°34.2' šiaurės platumos, 14°11.4' vakarų ilgumos

–53°31.8' šiaurės platumos, 14°14.4' vakarų ilgumos

–53°24.0' šiaurės platumos, 14°28.8' vakarų ilgumos

–53°30.6' šiaurės platumos, 14°32.4' vakarų ilgumos

šiaurės vakarų Dygliuočių seklumos II rajonas

–53°43.2' šiaurės platumos, 14°10.8' vakarų ilgumos

–53°51.6' šiaurės platumos, 13°53.4' vakarų ilgumos

–53°45.6' šiaurės platumos, 13°49.8' vakarų ilgumos

–53°36.6' šiaurės platumos, 14°07.2' vakarų ilgumos

–53°43.2' šiaurės platumos, 14°10.8' vakarų ilgumos

pietvakarių Dygliuočių sekluma

–51°54.6' šiaurės platumos, 15°07.2' vakarų ilgumos

–51°54.6' šiaurės platumos, 14°55.2' vakarų ilgumos

–51°42.0' šiaurės platumos, 14°55.2' vakarų ilgumos

–51°42.0' šiaurės platumos, 15°10.2' vakarų ilgumos

–51°49.2' šiaurės platumos, 15°06.0' vakarų ilgumos

–51°54.6' šiaurės platumos, 15°07.2' vakarų ilgumos

2.    Visi 1 dalyje apibrėžtuose rajonuose žvejojantys pelaginės žvejybos laivai:

–turi būti įtraukti į leidimą turinčių laivų sąrašą ir jiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį turi būti išduotas žvejybos leidimas;

–turi turėti tik pelaginės žvejybos įrankius;

–likus keturioms valandoms turi pranešti Airijos žvejybos stebėsenos centrui (ŽSC), kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 15 dalyje, apie savo ketinimą įplaukti į pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajoną ir kartu nurodyti laive laikomų žuvų kiekį;

–plaukiodami bet kuriame iš 1 dalyje apibrėžtų rajonų turi naudotis visiškai veikiančia saugia laivų stebėjimo sistemą (LSS), atitinkančia visas susijusias taisykles;

–kas valandą turi perduoti LSS ataskaitas;

–turi pranešti Airijos ŽSC apie išplaukimą iš rajono ir kartu nurodyti laive laikomų žuvų kiekį ir

–turi turėti tralus, kurių maišo akių dydis yra 16–79 mm.

Darwin Mounds

Dugniniais tralais arba panašiais velkamaisiais tinklais draudžiama žvejoti šiame rajone:

–59°54' šiaurės platumos, 6°55' vakarų ilgumos

–59°47' šiaurės platumos, 6°47' vakarų ilgumos

–59°37' šiaurės platumos, 7°39' vakarų ilgumos

–59°45' šiaurės platumos, 7°39' vakarų ilgumos

–59°54' šiaurės platumos, 7°25' vakarų ilgumos

B dalis

Pietvakarių vandenys

1.    El Cachucho

1.1.    Dugniniais tralais, dugniniais statomaisiais žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais ir dugninėmis ūdomis draudžiama žvejoti šiuose rajonuose:

–44°12' šiaurės platumos, 5°16' vakarų ilgumos

–44°12' šiaurės platumos, 4°26' vakarų ilgumos

–43°53' šiaurės platumos, 4°26' vakarų ilgumos

–43°53' šiaurės platumos, 5°16' vakarų ilgumos

–44°12' šiaurės platumos, 5°16' vakarų ilgumos

1.2.    Specializuotąją didžiaakių siūlapelekių vėgėlių (Phycis blennoides) žvejybą dugninėmis ilgosiomis ūdomis 2006, 2007 ir 2008 m. vykdžiusiems laivams leidžiama tęsti žvejybą rajone, esančiame į pietus nuo 44 00.00' šiaurės platumos, jeigu šie laivai turi pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduotą žvejybos leidimą.

1.3.    Visuose šį žvejybos leidimą gavusiuose laivuose, kad ir koks būtų jų bendrasis ilgis, žvejojančiuose 1.1 dalyje nustatytame rajone, turi būti naudojama visiškai veikianti saugi laivų stebėjimo sistema (LSS), atitinkanti visas susijusias taisykles.

2.    Madeira ir Kanarų salos

Statomaisiais dugniniais statomaisiais žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais ir sieniniais tinklais draudžiama žvejoti didesniame kaip 200 m gylyje, o dugniniais tralais ar panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais šiuose rajonuose: 

–27°00' šiaurės platumos, 19°00' vakarų ilgumos

–26°00' šiaurės platumos, 15°00' vakarų ilgumos

–29°00' šiaurės platumos, 13°00' vakarų ilgumos

–36°00' šiaurės platumos, 13°00' vakarų ilgumos

–36°00' šiaurės platumos, 19°00' vakarų ilgumos

3.    Azorų salos

Dugniniais statomaisiais žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais ir sieniniais tinklais draudžiama žvejoti didesniame kaip 200 m gylyje, o dugniniais tralais ar panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais šiuose rajonuose:

–36°00' šiaurės platumos, 23°00' vakarų ilgumos

–39°00' šiaurės platumos, 23°00' vakarų ilgumos

–42°00' šiaurės platumos, 26°00' vakarų ilgumos

–42°00' šiaurės platumos, 31°00' vakarų ilgumos

–39°00' šiaurės platumos, 34°00' vakarų ilgumos

–36°00' šiaurės platumos, 34°00' vakarų ilgumos

III PRIEDAS

Žuvų rūšių, kurias draudžiama žvejoti dreifuojančiaisiais tinklais, sąrašas

–Ilgapelekiai tunai Thunnus alalunga 

–Melsvieji tunai Thunnus thynnus 

–Didžiaakiai tunai Thunnus obesus 

–Dryžuotieji tunai Katsuwonus pelamis 

–Atlantinės pelamidės Sarda sarda 

–Geltonpelekiai tunai Thunnus albacares 

–Juodapelekiai tunai Thunnus atlanticus 

–Mažieji tunai Euthynnus spp.

–Australiniai tunai Thunnus maccoyii 

–Skumbriniai tunai Auxis spp.

–Jūrų karšiai Brama rayi 

–Marlinos Tetrapturus spp., Makaira spp.

–Buriažuvinės Istiophorus spp.

–Durklažuvės Xiphias gladius 

–Lydekinės skumbrės Scomberesox spp., Cololabis spp.

–Auksinės skumbrės Coryphœna spp.

–Rykliai Hexanchus griseus, Cetorhinus maximus, Alopiidae, Carcharhinidae, Sphymidae, Isuridae, Lamnidae 

–Visos galvakojų moliuskų rūšys

IV PRIEDAS

Jūrų gyvūnų dydžio matavimas

1.    Žuvies dydis matuojamas, kaip parodyta 1 pav., nuo snukio galo iki uodegos peleko galo.

2.    Norveginio omaro (Nephrops norvegicus) dydis matuojamas taip, kaip parodyta 2 pav.:

–per visą kiaukuto ilgį, lygiagrečiai kūno vidurio linijai, nuo užpakalinio akiduobių krašto iki kiaukuto išorinio nugarinio krašto vidurio arba

–per visą ilgį, nuo rostrumo galo iki telsono užpakalinio krašto, neįtraukiant šerelių.

3.    Omaro (Homarus gammarus) dydis matuojamas taip, kaip parodyta 3 pav.:

–per visą kiaukuto ilgį, lygiagrečiai kūno vidurio linijai, nuo užpakalinio akiduobių krašto iki kiaukuto išorinio nugarinio krašto vidurio arba

–per visą ilgį, nuo rostrumo galo iki telsono užpakalinio krašto, neįtraukiant šerelių.

4.    Dygliuotojo langusto (Palinuridae) ilgis matuojamas, kaip parodyta 4 pav., per visą kiaukuto ilgį, lygiagrečiai kūno vidurio linijai, nuo rostrumo galo iki kiaukuto išorinio nugarinio krašto vidurio.

5.    Kaip nurodyta 5 pav., dvigeldžių moliuskų dydis matuojamas skersai ilgiausioje kiaukuto vietoje.

1 pav. Žuvų rūšys

2 pav. Norveginis omaras	3 pav. Omaras
·	·

4 pav. Dygliuotasis omaras

5 pav. Dvigeldžiai moliuskai

V PRIEDAS

Šiaurės jūra

A dalis

Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

1 ICES IVa kvadratas Sąjungos vandenyse.

2 ICES IVb ir c kvadratuose, apibrėžtuose nuo 53°28'22'' šiaurės platumos, 0°09'24'' rytų ilgumos taško Anglijos pakrantėje besitęsiančia tiesia linija, minėtą tašką jungiančia su 53°28'22'' šiaurės platumos, 0°22'24'' rytų ilgumos, 6 mylių Jungtinės Karalystės siena, ir tiesia linija, jungiančia 51°54'06'' šiaurės platumos, 1°30'30'' rytų ilgumos tašką su 51°55'48'' šiaurės platumos, 1°17'00'' rytų ilgumos tašku Anglijos pakrantėje, taikomas 115 mm mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis.

3 Nutrauktos žnyplės gali sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. bendro krabų ir omarų gaudyklėmis arba dugninėmis gaudyklėmis sugautų paprastųjų uolinių krabų kiekio. Jei paprastieji uoliniai krabai sugaunami kitu žvejybos įrankiu, į krantą leidžiama iškrauti ne daugiau kaip 75 kg nutrauktų krabų žnyplių.

B dalis

Tinklo akių dydžiai

1.    Pagrindiniai velkamųjų žvejybos įrankių tinklo akių dydžiai

Šiaurės jūroje ir Skagerako ir (arba) Kategato sąsiauriuose leidžiami toliau nurodyti tralo maišo tinklinio audeklo akių dydžiai.

2.    Pagrindiniai pasyviųjų žvejybos tinklų akių dydžiai

Šiaurės jūroje ir Skagerako ir (arba) Kategato sąsiauriuose leidžiami toliau nurodyti pasyviųjų žvejybos tinklų akių dydžiai.

C dalis

Rajonai, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama

1.    Žvejybos draudimas ICES IVa ir IVb kvadratuose siekiant apsaugoti tobinius

1.1.    Tobinių žvejyba bet kokiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tralo maišo tinklo akių dydis mažesnis kaip 80 mm, arba bet kokiais pasyviaisiais tinklais, kurių tinklo akių dydis mažesnis kaip 100 mm, draudžiama geografiniame rajone, kurio ribos eina Anglijos ir Škotijos pakrante ir yra apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, nustatytas pagal koordinačių sistemą WGS84:

–rytinė Anglijos pakrantė 55°30' šiaurės platumos

–55o30' šiaurės platumos, 01o00' vakarų ilgumos

–58o00' šiaurės platumos, 01o00' vakarų ilgumos

–58o00' šiaurės platumos, 02o00' vakarų ilgumos

–rytinė Škotijos pakrantė 02o00' vakarų ilgumos

1.2.    Leidžiama žvejyba mokslinių tyrimų tikslais, siekiant stebėti tobinių išteklius rajone ir žvejybos draudimo poveikį.

2.        Žvejybos draudimas ICES IV parajonyje siekiant apsaugoti jūrinių plekšnių jauniklius

2.1.    Laivams, kurių bendrasis ilgis didesnis kaip 8 metrai, draudžiama žvejoti bet kokiais dugniniais tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais geografiniuose rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, nustatytas pagal koordinačių sistemą WGS84:

(a)12 mylių zonoje prie Prancūzijos pakrantės, į šiaurę nuo 51°00' šiaurės platumos, prie Belgijos ir Nyderlandų pakrančių iki 53°00' šiaurės platumos matuojant nuo bazinių linijų;

(b)rajone, nustatytame jungiant šias koordinates:

(c)57°00' šiaurės platumos taškas Danijos vakarinėje pakrantėje

–57°00' šiaurės platumos, 7°15' rytų ilgumos

–55°00' šiaurės platumos, 7°15' rytų ilgumos

–55°00' šiaurės platumos, 7°00' rytų ilgumos

–54°30' šiaurės platumos, 7°00' rytų ilgumos

–54°30' šiaurės platumos, 7°30' rytų ilgumos

–54°00' šiaurės platumos, 7°30' rytų ilgumos

–54°00' šiaurės platumos, 6°00' rytų ilgumos

–53°50' šiaurės platumos, 6°00' rytų ilgumos

–53°50' šiaurės platumos, 5°00' rytų ilgumos

–53°30' šiaurės platumos, 5°00' rytų ilgumos

–53°30' šiaurės platumos, 4°15' rytų ilgumos

–53°00' šiaurės platumos, 4°15' rytų ilgumos

–53°00 šiaurės platumos taškas Nyderlandų pakrantėje

–12 mylių zonoje prie Danijos vakarinės pakrantės nuo 57°00' šiaurės platumos taško iki Hirthalso švyturio šiaurėje, matuojant nuo bazinių linijų.

2.2.    2.1 dalyje nurodytame rajone leidžiama žvejoti šiems laivams:

–priedugnio tralais arba jūriniais užmetamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kurių variklio galia ne didesnė kaip 221 kW;

–dugniniais poriniais tralais žvejojantiems suporintiems laivams, kurių suminė variklių galia jokiu metu neviršija 221 kW;

–didesnės kaip 221 kW variklio galios laivams leidžiama žvejoti priedugnio tralais arba jūriniais užmetamaisiais tinklais, o didesnės kaip 221 kW variklio galios suporintiems laivams leidžiama žvejoti priedugnio poriniais tralais, jeigu šie laivai nevykdo specializuotosios jūrinių plekšnių bei jūrų liežuvių žvejybos ir laikosi šio priedo B dalyje nustatytų atitinkamų taisyklių, kuriomis reglamentuojamas tinklo akių dydis.

3.    Žvejybos plačiažiočiais tralais apribojimai, taikomi 12 mylių zonoje prie Jungtinės Karalystės pakrantės

3.1.    12 mylių zonoje prie Jungtinės Karalystės pakrančių, skaičiuojant nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojami teritoriniai vandenys, esančiuose rajonuose laivams draudžiama žvejoti bet kokiais plačiažiočiais tralais.

3.2.    Nukrypstant nuo 3.1 dalies nuostatos, žvejyba nurodytame rajone plačiažiočiais tralais leidžiama, jeigu:

–laivo variklio galia neviršija 221 kW, o bendrasis laivo ilgis ne didesnis kaip 24 metrai ir

–tralo sijos ilgis arba suminis sijos ilgis, nustatytas sudėjus kiekvienos sijos ilgį, nėra didesnis kaip 9 metrai arba sijos neįmanoma ištempti daugiau kaip 9 metrus, išskyrus tuo atveju, jeigu specializuotoji krevečių Crangon crangon žvejyba vykdoma naudojant tralą, kurio maišo tinklinio audeklo mažiausias akių dydis yra mažesnis kaip 31 mm.

4.    Šprotų žvejybos apribojimai, taikomi ICES IVb kvadrate silkėms apsaugoti

Žvejyba bet kokiais velkamaisiais žvejybos įrankiais su tralo maišu, kurio tinklinio audeklo akių dydis mažesnis kaip 80 mm, arba pasyviaisiais tinklais, kurių akių dydis mažesnis kaip 100 mm, draudžiama geografiniuose rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, nustatytas pagal koordinačių sistemą WGS84, nurodytais laikotarpiais:

–nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. ICES statistiniame rajone 39E8. Šiame reglamente ICES rajonu laikomas rajonas, kurio ribos tęsiasi nuo 55°00' šiaurės platumos taško Jungtinės Karalystės rytinėje pakrantėje tiesiai į rytus iki 1°00' vakarų ilgumos taško, iš ten tiesiai į šiaurę iki 55°30‘ šiaurės platumos taško, o iš ten tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės;

–nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Mario fjordo vidaus vandenyse į vakarus nuo 3°30' vakarų ilgumos ir Forto fjordo vidaus vandenyse į vakarus nuo 3°00' vakarų ilgumos;

–nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d. geografiniame rajone, apibrėžtame šiomis koordinatėmis:

–Danijos vakarinė pakrantė 55°30' šiaurės platumos

–55 30' šiaurės platumos, 7°00' rytų ilgumos

–57 00' šiaurės platumos, 7°00' rytų ilgumos

–Danijos vakarinė pakrantė 55°30' šiaurės platumos

5.    Specialiosios nuostatos, taikomos Skagerako ir Kategato sąsiauriuose ICES IIIa kvadrate

5.1.    Kategato sąsiauryje plačiažiočiais tralais žvejoti draudžiama.

5.2.    Sąjungos laivams draudžiama žvejoti atlantines lašišas ir šlakius, laikyti juos laive, perkrauti į kitą laivą, iškrauti į krantą, sandėliuoti, parduoti ir pateikti arba siūlyti parduoti. Jeigu šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos bet kurioje Skagerako ir Kategato sąsiaurių dalyje už keturių mylių, išmatuotų nuo valstybių narių bazinių linijų, ribos, jos turi būti nedelsiant paleidžiamos į jūrą.

5.3.    Nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 15 d. draudžiama žvejoti velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tralo maišo tinklinio audeklo akių dydis mažesnis kaip 32 mm, vandenyse, esančiuose per tris jūrmyles nuo Skagerako ir Kategato sąsiaurių bazinių linijų, išskyrus tuo atveju, jeigu vykdoma specializuotoji masalui naudojamų Pandalus borealis arba paprastųjų gyvavedžių vėgėlių (Zoarces viviparous), grundalų (Gobiidae) arba skorpeninių žuvų (Cottus spp.) žvejyba.

6.    Pasyviųjų tinklų naudojimas ICES IVa kvadrate

6.1.    Vandenyse, kurių gylis, pažymėtas jūrlapyje, yra mažesnis kaip 600 metrų, leidžiama žvejoti šiais žvejybos įrankiais:

–europinių jūrinių lydekų specializuotajai žvejybai skirtais dugniniais statomaisiais žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis ne mažesnis kaip 100 mm, plotis ne didesnis kaip 100 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 25 km vienam laivui, o jų panardinimo trukmė trukmė ne ilgesnė kaip 24 valandos;

–europinių jūrų velnių specializuotajai žvejybai skirtais pinkliaisiais tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis ne mažesnis kaip 250 mm, plotis ne didesnis kaip 15 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 100 km, o jų panardinimo trukmė ne ilgesnė kaip 72 valandos.

6.2.    Į Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 1 I priedą įtrauktų giliavandenių ryklių specializuotąją žvejybą draudžiama vykdyti jūrlapyje pažymėtame mažesniame kaip 600 metrų gylyje. Jeigu giliavandeniai rykliai sužvejojami atsitiktinai, jie turi būti laikomi laive. Sužvejotas kiekis turi būti iškraunamas į krantą ir išskaitomas iš kvotų. Jeigu bet kurios valstybės narės laivų atsitiktinai sužvejotų giliavandenių ryklių kiekis viršija 10 tonų, šie laivai nebegali naudotis 6.1 dalyje nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis.

D dalis

Pažeidžiamų rūšių priegaudos mažinimo priemonės

Banginių būrio gyvūnų priegaudos ICES IIIa kvadrate ir IV parajonyje mažinimo priemonės

1.    12 metrų arba didesnio bendrojo ilgio laivams ICES IV parajonyje ir ICES IIIa kvadrate draudžiama žvejoti pasyviaisiais žvejybos įrankiais, jeigu kartu su jais nenaudojami veikiantys akustiniai atgrasomieji prietaisai.

2.    1 dalies nuostata netaikoma žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami leidžiant ir prižiūrint valstybėms narėms arba atitinkamoms valstybėms narėms, tikslais ir kuriais siekiama sukurti naujų techninių priemonių banginių būrio gyvūnų priegaudos ar nužudymo atvejams mažinti.

3.    Valstybės narės, atlikdamos mokslinius tyrimus arba įgyvendindamos bandomuosius projektus, stebi ir vertina 1 dalyje aprašytų priegaudos mažinimo priemonių veiksmingumą atitinkamuose rajonuose vykdant atitinkamų rūšių žvejybos veiklą.

E dalis

Naujoviški žuvininkystės metodai

Žvejyba tralais su elektros srovės impulsais ICES IVb ir IVc kvadratuose

Nepaisant 13 straipsnio nuostatų, žvejyba tralais su elektros srovės impulsais leidžiama ICES IVb ir IVc kvadratuose, jeigu laikomasi šio reglamento 27 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje nustatytų sąlygų, susijusių su naudojamų elektros impulsų charakteristikomis ir kontrolės stebėsenos priemonėmis, taikomomis į pietus nuo loksodromos linijos, nubrėžtos sujungus toliau nurodytus taškus, nustatytus pagal koordinačių sistemą WGS84:

–55° šiaurės platumos taškas rytinėje Jungtinės Karalystės pakrantėje

–į rytus iki 55° šiaurės platumos, 5° rytų ilgumos

–į šiaurę iki 56° šiaurės platumos

–į rytus iki 56° šiaurės platumos taško Danijos vakarinėje pakrantėje.

VI PRIEDAS

Šiaurės Vakarų vandenys

A dalis

Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

1 ICES VIa ir VIIa kvadratuose taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis: visas ilgis – 70 mm, kiaukuto ilgis – 20 mm.

2 ICES VIa ir VIIa kvadratuose taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis yra 37 mm.

3 ICES V, VI parajonių į pietus nuo 56° šiaurės platumos ir VII parajonyje, išskyrus ICES VIId, e ir f kvadratus, Sąjungos vandenyse taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis yra 130 mm.

4 Nutrauktos žnyplės gali sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. bendro krabų ir omarų gaudyklėmis arba dugninėmis gaudyklėmis sugautų paprastųjų uolinių krabų kiekio. Jei paprastieji uoliniai krabai sugaunami kitu žvejybos įrankiu, į krantą leidžiama iškrauti ne daugiau kaip 75 kg nutrauktų krabų žnyplių.

5 ICES VIIa kvadrate į šiaurę nuo 52°30' šiaurės platumos ir VIId kvadrate taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis yra 110 mm.

B dalis

Tinklo akių dydžiai

1.    Pagrindiniai velkamųjų žvejybos įrankių tinklo akių dydžiai

Šiaurės Vakarų vandenyse leidžiami toliau nurodyti tralo maišo tinklinio audeklo akių dydžiai.

2.    Pagrindiniai pasyviųjų tinklų akių dydžiai

Šiaurės Vakarų vandenyse leidžiami toliau nurodyti pasyviųjų tinklų akių dydžiai.

C dalis

Rajonai, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama

1.    Žvejybos draudimas ICES VIa kvadrate siekiant išsaugoti atlantines menkes

Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama vykdyti bet kokią žvejybą velkamaisiais žvejybos įrankiais ar pasyviaisiais tinklais rajone, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, nustatytas pagal koordinačių sistemą WGS84:

–55o25' šiaurės platumos, 7o07' vakarų ilgumos

–55o25' šiaurės platumos, 7o00' vakarų ilgumos

–55o18' šiaurės platumos, 6o50' vakarų ilgumos

–55o 17' šiaurės platumos, 6o 50' vakarų ilgumos

–55º17' šiaurės platumos, 6º52' vakarų ilgumos

–55º25' šiaurės platumos, 7º07' vakarų ilgumos

2.    Žvejybos draudimas ICES VIIf ir g kvadratuose siekiant išsaugoti atlantines menkes

2.1.    Nuo vasario 1 d. iki kovo 31 d. draudžiama visa žvejybos veikla šiuose ICES statistiniuose stačiakampiuose: 30E4, 31E4, 32E3. Šis draudimas negalioja plote, esančiame 6 jūrmylių atstumu nuo bazinės linijos.

2.2.    Žvejybą dugninėmis gaudyklėmis arba krabų bei omarų gaudyklėmis nustatytais laikotarpiais leidžiama vykdyti toliau nurodytuose rajonuose, jeigu:

i) laive neturima jokių kitų žvejybos įrankių, išskyrus dugnines gaudykles arba krabų bei omarų gaudykles, ir

ii) rūšių, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti, priegauda iškraunama ir išskaitoma iš kvotų.

2.3.    Specializuotąją smulkiųjų pelaginių rūšių žuvų žvejybą leidžiama vykdyti velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis mažesnis kaip 50 mm, jeigu:

i) laive nėra tinklo, kurio akių dydis yra 50 mm arba didesnis, ir

ii) rūšių, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti, priegauda iškraunama ir išskaitoma iš kvotų.

3.    Žvejybos draudimas ICES VIIa kvadrate siekiant išsaugoti atlantines menkes

3.1.    Nuo vasario 14 d. iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti priedugnio tralais, jūriniais užmetamaisiais ar panašiais velkamaisiais tinklais, žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais ar sieniniais tinklais arba žvejybos įrankiais su kabliukais ICES VIIa kvadrato dalyje, apibrėžtoje rytine Airijos pakrante bei rytine Šiaurės Airijos pakrante ir tiesiomis linijomis, nuosekliai jungiančiomis toliau nurodytas geografines koordinates, nustatytas naudojant WDS84 koordinačių sistemą

–54°30' šiaurės platumos tašką Šiaurės Airijos Ardso pusiasalio rytinėje pakrantėje

–54°30' šiaurės platumos, 04°50' vakarų ilgumos

–54°15‘ šiaurės platumos, 04°50' vakarų ilgumos

–53°15' šiaurės platumos tašką Airijos rytinėje pakrantėje.

3.2.    Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatos, joje nurodytame rajone ir nustatytu laikotarpiu leidžiama žvejoti priedugnio tralais, jeigu šiuose traluose yra selektyvumo užtikrinimo įtaisų, kuriuos yra įvertinęs Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). Jeigu 3.1 dalyje nurodytuose rajonuose žvejojančių bet kurios valstybės narės laivų atlantinių menkių priegaudos kiekiai viršija 10 tonų, šiems laivams nebeleidžiama toliau žvejoti tuose rajonuose.

4.    ICES VI parajonio juodadėmių menkių Rockall zona

Bet kokia žvejyba, išskyrus ilgosiomis ūdomis, draudžiama rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, nustatytas pagal koordinačių sistemą WGS84:

–57o00' šiaurės platumos, 15o00' vakarų ilgumos

–57o00' šiaurės platumos, 14o00' vakarų ilgumos

–56o30' šiaurės platumos, 14o00' vakarų ilgumos

–56o30' šiaurės platumos, 15o00' vakarų ilgumos

–57o00' šiaurės platumos, 15o00' vakarų ilgumos

5.    Žvejybos draudimas ICES VIIc ir VIIk kvadratuose siekiant išsaugoti norveginius omarus

5.1.    Specializuotoji norveginių omarų (Nephrops norvegicus) ir susijusių rūšių žuvų (t. y. atlantinių menkių, megrimų, europinių jūrų velnių, juodadėmių menkių, merlangų, europinių jūrinių lydekų, jūrinių plekšnių, polakų, ledjūrio menkių, rombinių rajų, europinių jūros liežuvių, paprastųjų brosmių, melsvųjų molvų, paprastųjų molvų ir paprastųjų dygliaryklių) žvejyba draudžiama kiekvienais metais nuo gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. geografiniame rajone, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, nustatytas pagal koordinačių sistemą WGS84:

–52°17' šiaurės platumos, 12°19' vakarų ilgumos

–52°40' šiaurės platumos, 12°30' vakarų ilgumos

–52°47' šiaurės platumos, 12°39,600' vakarų ilgumos

–52°47' šiaurės platumos, 12°56' vakarų ilgumos

–52°13,5' šiaurės platumos, 13°53,830' vakarų ilgumos

–51°22' šiaurės platumos, 14°24' vakarų ilgumos

–51°22' šiaurės platumos, 14°03' vakarų ilgumos

–52°10' šiaurės platumos, 13°25' vakarų ilgumos

–52°32' šiaurės platumos, 13°07,500' vakarų ilgumos

–52°43' šiaurės platumos, 12°55' vakarų ilgumos

–52°43' šiaurės platumos, 12°43' vakarų ilgumos

–52°10' šiaurės platumos, 13°25' vakarų ilgumos

–52°38,800‘ šiaurės platumos, 12°37' vakarų ilgumos

–52°27' šiaurės platumos, 12°23' vakarų ilgumos

–52°27' šiaurės platumos, 12°19' vakarų ilgumos

5.2.    Dygliuočių seklumoje leidžiama laivuose tranzitu gabenti 5.1 dalyje nurodytų rūšių gyvūnus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

6.    Specialiosios melsvųjų molvų apsaugos ICES VIa kvadrate taisyklės

6.1.    Kiekvienais metais nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. specializuotoji melsvųjų molvų žvejyba draudžiama ICES VIa kvadrate, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytus taškus, nustatytus pagal koordinačių sistemą WGS84:

Škotijos kontinentinio šelfo pakraštys

–59o58' šiaurės platumos, 07o00' vakarų ilgumos

–59o55' šiaurės platumos, 06o47' vakarų ilgumos

–59o51' šiaurės platumos, 06o28' vakarų ilgumos

–59o45' šiaurės platumos, 06o38' vakarų ilgumos

–59o27' šiaurės platumos, 06o42' vakarų ilgumos

–59o22' šiaurės platumos, 06o47' vakarų ilgumos

–59o15' šiaurės platumos, 07o15' vakarų ilgumos

–59o07' šiaurės platumos, 07o31' vakarų ilgumos

–58o52' šiaurės platumos, 07o44' vakarų ilgumos

–58o44' šiaurės platumos, 08o11' vakarų ilgumos

–58o43' šiaurės platumos, 08o27' vakarų ilgumos

–58o28' šiaurės platumos, 09o16' vakarų ilgumos

–58o15' šiaurės platumos, 09o32' vakarų ilgumos

–58o15' šiaurės platumos, 09o45' vakarų ilgumos

–58o30' šiaurės platumos, 09o45' vakarų ilgumos

–59o30' šiaurės platumos, 07o00' vakarų ilgumos

–59o58' šiaurės platumos, 07o00' vakarų ilgumos

Rosemary seklumos kraštas

–60o00' šiaurės platumos, 11o00' vakarų ilgumos

–59o00' šiaurės platumos, 11o 00' vakarų ilgumos

–59o 00' šiaurės platumos, 09o 00' vakarų ilgumos

–59o 30' šiaurės platumos, 09o 00' vakarų ilgumos

–59o 30' šiaurės platumos, 10 o 00' vakarų ilgumos

–60º00' šiaurės platumos, 10º00' vakarų ilgumos

–60o00' šiaurės platumos, 11o00' vakarų ilgumos,

išskyrus rajoną, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytus taškus, nustatytus pagal koordinačių sistemą WGS84:

–59o15' šiaurės platumos, 10o24' vakarų ilgumos

–59o10' šiaurės platumos, 10o22' vakarų ilgumos

–59o08' šiaurės platumos, 10o07' vakarų ilgumos

–59o11' šiaurės platumos, 09o59' vakarų ilgumos

–59o15' šiaurės platumos, 09o58' vakarų ilgumos

–59o22' šiaurės platumos, 10o02' vakarų ilgumos

–59o23' šiaurės platumos, 10o11' vakarų ilgumos

–59o20' šiaurės platumos, 10o19' vakarų ilgumos

–59o15' šiaurės platumos, 10o24' vakarų ilgumos

6.2.    Laive leidžiama laikyti ir iškrauti į krantą ne didesnę kaip 6 tonų melsvųjų molvų priegaudą. Jeigu laive sukaupiamas ribinis 6 tonų melsvųjų molvų kiekis:

(a)laivas nedelsdamas nutraukia žvejybą ir išplaukia iš žvejybos rajono;

(b)laivui neleidžiama iš naujo įplaukti į bet kurį iš šių žvejybos rajonų, kol į krantą neiškraunamas jo sužvejotų žuvų kiekis;

(c)draudžiama iš šio laivo į jūrą išmesti bet kokį melsvųjų molvų kiekį.

6.3    Kiekvienais metais nuo vasario 15 d. iki balandžio 15 d. dugniniais tralais, ilgosiomis ūdomis ir pasyviaisiais tinklais draudžiama žvejoti rajone, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, nustatytas pagal koordinačių sistemą WGS84:

–60o58,76' šiaurės platumos, 27o27,32' vakarų ilgumos

–60o56,02' šiaurės platumos, 27o31,16' vakarų ilgumos

–60o59,76' šiaurės platumos, 27o43,48' vakarų ilgumos

–61o03,00' šiaurės platumos, 27o39,41' vakarų ilgumos

–60o58,76' šiaurės platumos, 27o27,32' vakarų ilgumos

7.    Paprastųjų skumbrių žvejybos apribojimai ICES VIIe, f, g ir h kvadratuose

7.1.    Specializuotoji paprastųjų skumbrių žvejyba velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tralo maišo tinklinio audeklo akių dydis mažesnis kaip 80 mm, arba gaubiamaisiais tinklais, jeigu daugiau kaip 50 tonų iš laive laikomo sužvejotų žuvų kiekio sudaro paprastosios skumbrės, draudžiama rajone, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, nustatytas pagal koordinačių sistemą WGS84:

–Jungtinės Karalystės pietinės pakrantės taškas 2°00' vakarų ilgumos

–49°30' šiaurės platumos, 2°00' vakarų ilgumos

–49°30' šiaurės platumos, 7°00' vakarų ilgumos

–52°00' šiaurės platumos, 7°00' vakarų ilgumos

–Jungtinės Karalystės vakarinės pakrantės taškas 52°00' šiaurės platumos

7.2.    1 punkte apibrėžtame rajone leidžiama žvejoti:

–    pasyviaisiais tinklais ir (arba) rankinėmis ūdomis;

–priedugnio tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais arba kitais panašiais velkamaisiais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis viršija 80 mm.

7.3.    Žvejybai nepritaikytiems laivams ir laivams, į kuriuos perkraunamos paprastosios skumbrės, leidžiama įplaukti į 7.1 punkte apibrėžtą rajoną.

8.    Žvejybos plačiažiočiais tralais apribojimai 12 mylių zonoje prie Jungtinės Karalystės pakrantės

8.1.    ICES Vb parajonyje ir ICES VI parajonyje į šiaurę nuo 56° šiaurės platumos draudžiama žvejoti plačiažiočiais tralais, kurių tinklinio audeklo akių dydis mažesnis kaip 100 mm.

8.2.    12 mylių zonoje prie Jungtinės Karalystės ir Airijos pakrančių, skaičiuojant nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojami teritoriniai vandenys, esančiuose rajonuose laivams draudžiama naudoti plačiažiočius tralus.

8.3.    Žvejyba plačiažiočiais tralais minėtame rajone leidžiama, jeigu:

–laivo variklio galia ne didesnė kaip 221 Kw, o jo bendrasis ilgis neviršija 24 metrų ir

–tralo sijos ilgis arba suminis sijos ilgis, nustatytas sudėjus kiekvienos sijos ilgį, nėra didesnis kaip 9 metrai arba sijos neįmanoma ištempti daugiau kaip 9 metrus, išskyrus tuo atveju, jeigu specializuotoji krevečių Crangon crangon žvejyba vykdoma tralu, kurio maišo tinklinio audeklo mažiausias akių dydis yra mažesnis kaip 31 mm.

9.    Pasyviųjų tinklų naudojimas ICES Vb, VIa, VII b, c, j ir k kvadratuose

9.1.    Vandenyse, kurių gylis, pažymėtas jūrlapyje, yra mažesnis kaip 600 metrų, leidžiama žvejoti šiais žvejybos įrankiais:

–europinių jūrinių lydekų specializuotajai žvejybai skirtais dugniniais statomaisiais žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis 120 mm, plotis ne didesnis kaip 100 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 25 km vienam laivui, o panardinimo trukmė ne ilgesnė kaip 24 valandos;

–europinių jūrų velnių specializuotajai žvejybai skirtais pinkliaisiais tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis ne mažesnis kaip 250 mm, plotis ne didesnis kaip 15 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 100 km, o panardinimo trukmė ne ilgesnė kaip 72 valandos.

9.2.    Į Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I priedą įtrauktų giliavandenių ryklių specializuotąją žvejybą draudžiama vykdyti jūrlapyje pažymėtame mažesniame kaip 600 metrų gylyje. Jeigu giliavandeniai rykliai sužvejojami atsitiktinai, jie turi būti laikomi laive. Sužvejotas kiekis turi būti iškraunamas į krantą ir išskaitomas iš kvotų. Jeigu bet kurios valstybės narės laivų atsitiktinai sužvejotų giliavandenių ryklių kiekis viršija 10 tonų, šie laivai nebegali naudotis 9.1 dalyje nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis.

D dalis

Pažeidžiamoms rūšims taikomos priegaudos mažinimo priemonės

1.    Banginių būrio gyvūnų priegaudos ICES VIa ir VII d, e, f, g, h ir j kvadratuose mažinimo priemonės

1.1.    12 metrų arba didesnio bendrojo ilgio laivams ICES VIa ir VII d, e, f, g, h ir j kvadratuose draudžiama žvejoti pasyviaisiais tinklais, jeigu kartu su jais nenaudojami veikiantys akustiniai atgrasomieji prietaisai.

1.2.    1.1 dalies nuostata netaikoma žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami leidžiant bei prižiūrint valstybėms narėms arba atitinkamoms valstybėms narėms, tikslais ir kuriais siekiama sukurti naujų techninių priemonių banginių būrio gyvūnų priegaudos ar nužudymo atvejams mažinti.

1.3.    Valstybės narės, atlikdamos mokslinius tyrimus arba įgyvendindamos bandomuosius projektus, stebi ir vertina priegaudos mažinimo priemonių veiksmingumą atitinkamuose rajonuose vykdant atitinkamų rūšių žvejybos veiklą.

2.    Jūrų paukščių priegaudos ICES VI ir VII parajoniuose mažinimo priemonės

ICES VI ir VII parajoniuose ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai turi naudoti paukščių baidymo lynus ir (arba) lynus su svarmenimis ir, jeigu praktiškai tikslinga, ilgąsias ūdas statyti tamsiuoju paros metu, taip pat naudoti kuo silpnesnį saugai užtikrinti būtiną denio apšvietimą.

VII PRIEDAS

Pietvakarių vandenys

A dalis

Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

1 Portugalijai priklausančiuose ar jos jurisdikcijoje esančiuose su Azorų salomis besiribojančiuose vandenyse sužvejotoms Atlantinėms stauridėms (Trachurus picturatus) mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis netaikomas.

2 ICES IX ir CECAF 34.1.2 rajonuose taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis yra 9 cm.

3 Visuose vandenyse toje rytų vidurio Atlanto dalyje, į kurią įtraukti CECAF regiono 34 zonos 34.1.1, 34.1.2 ir 34.1.3 kvadratai bei 34.2.0 parajonis, taikoma 450 gramų išdorotos žuvies svorio vertė.

4 Sąjungos vandenų ICES VIII ir IX parajoniuose taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis yra 130 mm. 

5 Nutrauktos žnyplės gali sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. bendro krabų ir omarų gaudyklėmis arba dugninėmis gaudyklėmis sugautų paprastųjų uolinių krabų kiekio. Jei paprastieji uoliniai krabai sugaunami kitu žvejybos įrankiu, į krantą leidžiama iškrauti ne daugiau kaip 75 kg nutrauktų krabų žnyplių.

B dalis

Tinklo akių dydžiai

1.    Pagrindiniai velkamųjų žvejybos įrankių tinklo akių dydžiai

Pietvakarių vandenyse leidžiami toliau nurodyti tralo maišo tinklinio audeklo akių dydžiai.

2.    Pagrindiniai pasyviųjų žvejybos tinklų akių dydžiai

Pietvakarių vandenyse leidžiami toliau nurodyti pasyviųjų tinklų akių dydžiai.

C dalis

Rajonai, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama

1.    Žvejybos draudimas ICES IXa kvadrate siekiant išsaugoti europines jūrines lydekas

Žvejyba tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais arba panašiais velkamaisiais tinklais draudžiama geografiniuose rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, nustatytas pagal koordinačių sistemą WGS84:

(a)nuo kitų metų spalio 1 d. iki sausio 31 d. geografiniame rajone, kurio ribos apibrėžiamos tiesiomis linijomis nuosekliai sujungiant šias koordinates:

–43°46,5' šiaurės platumos, 07°54,4' vakarų ilgumos

–44°01,5' šiaurės platumos, 07°54,4' vakarų ilgumos

–43°25,0' šiaurės platumos, 09°12,0' vakarų ilgumos

–43°10,0' šiaurės platumos, 09°12,0' vakarų ilgumos

(b)nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų paskutinės vasario mėnesio dienos geografiniame rajone, kurio ribos apibrėžjamos tiesiomis linijomis sujungiant šias koordinates:

–37°50' šiaurės platumos taškas Portugalijos vakarinėje pakrantėje

–37°50' šiaurės platumos, 09°08' vakarų ilgumos

–37°00' šiaurės platumos, 9°07' vakarų ilgumos

–37°00' šiaurės platumos taškas Portugalijos vakarinėje pakrantėje

2.    Žvejybos draudimas ICES IXa kvadrate siekiant išsaugoti norveginius omarus

2.1.    Specializuotoji norveginių omarų (Nephrops norevgicus) žvejyba dugniniais tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais ar panašiais velkamaisiais tinklais arba krabų bei omarų gaudyklėmis draudžiama geografiniuose rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, nustatytas pagal koordinačių sistemą WGS84:

(a)nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.:

–42°23' šiaurės platumos, 08°57' vakarų ilgumos

–42°00' šiaurės platumos, 08°57' vakarų ilgumos

–42°00' šiaurės platumos, 09°14' vakarų ilgumos

–42 04' šiaurės platumos, 09 14' vakarų ilgumos

–42°09' šiaurės platumos, 09°09' vakarų ilgumos

–42°12' šiaurės platumos, 09°09' vakarų ilgumos

–42 23' šiaurės platumos, 09 15' vakarų ilgumos

–42°23' šiaurės platumos, 08°57' vakarų ilgumos

(b)nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.:

–37°45' šiaurės platumos, 09°00' vakarų ilgumos

–38°10' šiaurės platumos, 09°00' vakarų ilgumos

–38 10' šiaurės platumos, 09 15' vakarų ilgumos

–37°45' šiaurės platumos, 09°20' vakarų ilgumos

2.2.    2.1 dalies b papunktyje apibrėžtuose geografiniuose rajonuose ir jame nustatytais laikotarpiais leidžiama žvejoti dugniniais tralais ar panašiais velkamaisiais tinklais arba krabų bei omarų gaudyklėmis, jeigu visa norveginių omarų (Nephrops norvegicus) priegauda iškraunama į krantą ir išskaitoma iš kvotų.

2.3.    Specializuotoji norveginių omarų (Nephrops norvegicus) žvejyba 2.1 dalyje apibrėžtuose geografiniuose rajonuose ir joje nenustatytais laikotarpiais yra draudžiama. Norveginių omarų (Nephrops norvegicus) priegauda iškraunama į krantą ir išskaitoma iš kvotų.

3.    Specializuotosios ančiuvių žvejybos apribojimai ICES VIIIc kvadrate

3.1.    Specializuotoji ančiuvių žvejyba pelaginiais tralais ICES VIIIc kvadrate yra draudžiama.

3.2.    Laive, jeigu jis yra ICES VIIIc kvadrate, draudžiama vienu metu turėti pelaginius tralus ir gaubiamuosius tinklus.

4.    Pasyviųjų tinklų naudojimas ICES VIII, IX, X ir XII parajoniuose į rytus nuo 27° vakarų ilgumos

4.1.    Vandenyse, kurių gylis, pažymėtas jūrlapyje, yra mažesnis kaip 600 metrų, leidžiama žvejoti šiais žvejybos įrankiais:

–Europinių jūrinių lydekų specializuotajai žvejybai skirtais dugniniais statomaisiais žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis ne mažesnis kaip 100 mm, plotis ne didesnis kaip 100 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 25 km vienam laivui, o panardinimo trukmė ne ilgesnė kaip 24 valandos;

–europinių jūrų velnių specializuotajai žvejybai skirtais pinkliaisiais tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis ne mažesnis kaip 250 mm, plotis ne didesnis kaip 15 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 100 km, o panardinimo trukmė ne ilgesnė kaip 72 valandos.

–ICES IX parajonyje europinių jūrų velnių specializuotosios žvejybos pinkliaisiais tinklais, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 220 mm ir tinklinio audeklo plotis ne didesnis kaip 30 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 20 km, o žvejybos operacijos trukmė ne ilgesnė kaip 72 valandos.

4.2.    Į Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I priedą įtrauktų giliavandenių ryklių specializuotąją žvejybą draudžiama vykdyti vandenyse, kurių gylis, pažymėtas jūrlapyje, yra mažesnis kaip 600 metrų. Jeigu giliavandeniai rykliai sugaunami atsitiktinai, jie turi būti laikomi laive. Sužvejotas kiekis turi būti iškraunamas į krantą ir išskaitomas iš kvotų. Jeigu bet kurios valstybės narės laivų atsitiktinai sužvejotų giliavandenių ryklių kiekis viršija 10 tonų, šie laivai nebegali naudotis 1 dalyje nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis.

D dalis

Pažeidžiamoms rūšims taikomos priegaudos mažinimo priemonės

1. Banginių būrio gyvūnų priegaudos ICES VIII ir IXa parajoniuose mažinimo priemonės

1.1.    12 metrų arba didesnio bendrojo ilgio laivams ICES VIII parajonyje ir IXa kvadrate draudžiama žvejoti pasyviaisiais tinklais, jeigu kartu su jais nenaudojami veikiantys akustiniai atgrasomieji prietaisai.

1.2.    1 dalies nuostata netaikoma žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami leidžiant bei prižiūrint valstybėms narėms arba atitinkamoms valstybėms narėms, tikslais ir kuriais siekiama sukurti naujų techninių priemonių banginių būrio gyvūnų priegaudos ar nužudymo atvejams mažinti.

1.3.    Valstybės narės, atlikdamos mokslinius tyrimus arba įgyvendindamos bandomuosius projektus, stebi ir vertina 1.1 dalyje aprašytų priegaudos mažinimo priemonių veiksmingumą atitinkamuose rajonuose vykdant atitinkamų rūšių žvejybos veiklą.

2. Jūrų paukščių priegaudos ICES VIIIa ir b parajoniuose mažinimo priemonės

ICES VIIIa ir b parajoniuose ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai turi naudoti bent dvi iš šių priegaudos mažinimo priemonių: paukščių baidymo lynus, lynus su svarmenimis, ilgąsias ūdas statyti tamsiuoju paros metu ir naudoti kuo silpnesnį saugai užtikrinti būtiną denio apšvietimą.

VIII PRIEDAS

Baltijos jūra

A dalis

Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

B dalis

Tinklo akių dydžiai

1.    Pagrindiniai velkamųjų žvejybos įrankių tinklo akių dydžiai

Baltijos jūroje leidžiami toliau nurodyti tralo maišo tinklinio audeklo akių dydžiai.

2.    Pagrindiniai pasyviųjų žvejybos tinklų akių dydžiai

Baltijos jūroje leidžiami toliau nurodyti pasyviųjų tinklų akių dydžiai.

1 Laivams, kurių bendras ilgis mažesnis kaip 12 metrų, neleidžiama žvejoti žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, jeigu jų ilgis viršija 9 km, o didesnio kaip 12 metrų ilgio laivams minėtais tinklais neleidžiama žvejoti, jeigu šių tinklų ilgis yra 21 km.

2 Žvejojant 1 dalyje nurodytais visų rūšių pasyviaisiais tinklais panardinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 48 valandos, išskyrus tuo atveju, jeigu žvejojama po ledu.

C dalis

Rajonai, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama

1.    Žvejybos velkamaisiais įrankiais apribojimai

Visus metus draudžiama žvejoti bet kokiais velkamaisiais žvejybos įrankiais geografiniame rajone, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai jungiant toliau nurodytas koordinates, nustatytas pagal koordinačių sistemą WGS84:

–54°23' šiaurės platumos, 14°35' rytų ilgumos

–54°21' šiaurės platumos, 14°40' rytų ilgumos

–54°17' šiaurės platumos, 14°33' rytų ilgumos

–54°07' šiaurės platumos, 14°25' rytų ilgumos

–54°10' šiaurės platumos, 14°21' rytų ilgumos

–54°14' šiaurės platumos, 14°25' rytų ilgumos

–54°17' šiaurės platumos, 14°17' rytų ilgumos

–54°24' šiaurės platumos, 14°11' rytų ilgumos

–54°27' šiaurės platumos, 14°25' rytų ilgumos

–54°23' šiaurės platumos, 14°35' rytų ilgumos

2.    Atlantinių lašišų ir šlakių žvejybos apribojimai

2.1.    Specializuotoji atlantinių lašišų (Salmo salar) arba šlakių (Salmo trutta) žvejyba yra draudžiama:

(a)nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. – 22–31 pakvadračių vandenyse;

(b)nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 30 d. – 32 pakvadračio vandenyse.

2.2.    Per nustatytą žvejybos draudimo laikotarpį rajonas, kuriame draudžiama žvejoti, turi būti toliau kaip keturios jūrmylės, matuojant nuo bazinių linijų.

2.3.    Laive leidžiama laikyti atlantines lašišas (Salmo salar) arba šlakius (Salmo trutta), jeigu jie sužvejoti tinklinėmis gaudyklėmis.

3.    Rygos įlankai taikomos specialiosios priemonės

3.1.    Laivai, pageidaujantys žvejoti 28–1 pakvadratyje, turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduotus žvejybos leidimus.

3.2.    Valstybės narės užtikrina, kad 3.1 dalyje nurodytą specialų žvejybos leidimą turintys laivai būtų įtraukti į sąrašą, kuriame nurodomas jų pavadinimas ir vidaus registravimo numeris, ir tas sąrašas turi būti viešai skelbiamas interneto svetainėje, kurios adresą kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

3.3.    Į sąrašą įtraukti laivai turi atitikti šias sąlygas:

(a)į sąrašus įtraukto laivo bendroji variklio galia (kW) neturi būti didesnė nei kiekvienai valstybei narei nustatyta 2000–2001 metais 28–1 pakvadratyje ir

(b)laivo variklio galia jokiu momentu neturi viršyti 221 kilovato (kW).

3.4. Kiekvieną konkretų laivą, įtrauktą į 3.2 dalyje nurodytą sąrašą, galima pakeisti kitu laivu arba laivais, jeigu:

(a)pakeitus nepadidėja atitinkamai valstybei narei nustatyta 3.3 dalies a punkte nurodyta bendroji variklio galia ir

(b)laivo, kuriuo pakeičiamas pirmiau minėto sąrašo laivas, variklio galia jokiu momentu neviršija 221 kW.

3.5. Kiekvieno laivo, įtraukto į 3.2 dalyje nurodytą sąrašą, variklį galima pakeisti, jeigu:

(a)pakeitus variklį laivo variklio galia bet kuriuo momentu neviršija 221 kW ir

(b)variklio, kuriuo pakeičiamas į pirmiau minėtą sąrašą įtraukto laivo variklis, galia yra tokia, kad pakeitus nepadidėja atitinkamai valstybei narei skirta 3.3 dalies a punkte nurodyta bendroji variklio galia.

3.6.    Draudžiama žvejoti tralais 28–1 pakvadračio vandenyse, kurie yra seklesni negu 20 metrų.

4.    Laikotarpiai, kuriais draudžiama žvejoti tam tikrų rūšių žvejybos įrankiais

4.1.    Žvejyba bet kokiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tralo maišo tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar jį viršija, arba pasyviaisiais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar jį viršija, arba dugninėmis ūdomis, ilgosiomis ūdomis, išskyrus dreifuojančiąsias ilgąsias ūdas, rankines ūdas ir traukiamąsias ūdas, draudžiama šiuose rajonuose:

(a)22−24 pakvadračiuose – nuo vasario 15 d. iki kovo 30 d. ir

(b)ICES 25–28 pakvadračiuose – nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

4.2.     Specializuotoji atlantinių menkių žvejyba dreifuojančiosiomis ilgosiomis ūdomis yra draudžiama 4.1 dalyje nurodytuose rajonuose ir joje nustatytais laikotarpiais.

4.3.    Nukrypstant nuo 4.1 dalies, mažesnio kaip 12 metrų bendrojo ilgio laivams 1 dalyje nurodytais draudimo žvejoti laikotarpiais leidžiama žvejoti ne daugiau kaip penkias dienas per mėnesį, kurios suskirstomos į bent dviejų iš eilės einančių dienų laikotarpius, iš didžiausio dienų, kuriomis laivas nebūna uoste, skaičiaus. Tomis dienomis žvejybos laivai gali jūroje statyti tinklus ir iškrauti į krantą žuvis tik nuo tos pačios savaitės pirmadienio 6 val. iki penktadienio 18 val.

5.    Rajonai, kuriuose žvejyba ribojama

5.1. Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama bet kokia žvejybos veikla rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai jungiant toliau nurodytus taškus, nustatytus pagal koordinačių sistemą WGS84:

a) 1 rajonas

–55°45' šiaurės platumos, 15°30' rytų ilgumos

–55°45' šiaurės platumos, 16°30' rytų ilgumos

–55°00' šiaurės platumos, 16°30' rytų ilgumos

–55°00' šiaurės platumos, 16°00' rytų ilgumos

–55°15' šiaurės platumos, 16°00' rytų ilgumos

–55°15' šiaurės platumos, 15°30' rytų ilgumos

–55°45' šiaurės platumos, 15°30' rytų ilgumos

b) 2 rajonas

–55°00' šiaurės platumos, 19°14' rytų ilgumos

–54°48' šiaurės platumos, 19°20' rytų ilgumos

–54°45' šiaurės platumos, 19°19' rytų ilgumos

–54°45' šiaurės platumos, 18°55' rytų ilgumos

–55°00' šiaurės platumos, 19°14' rytų ilgumos

c) 3 rajonas

–56°13' šiaurės platumos, 18°27' rytų ilgumos

–56°13' šiaurės platumos, 19°31' rytų ilgumos

–55°59' šiaurės platumos, 19°13' rytų ilgumos

–56°03' šiaurės platumos, 19°06' rytų ilgumos

–56°00' šiaurės platumos, 18°51' rytų ilgumos

–55°47' šiaurės platumos, 18°57' rytų ilgumos

–55°30' šiaurės platumo, 18°34' rytų ilgumos

–56°13' šiaurės platumos, 18°27' rytų ilgumos

5.2.    Atlantinių lašišų specializuotąją žvejybą leidžiama vykdyti žiauniniais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akių dydis yra 157 mm ar jį viršija, arba dreifuojančiomis ūdomis. Laive neleidžiama laikyti jokių kitų žvejybos įrankių.

5.3.    5.2 dalyje nurodytais žvejybos įrankiais atlantinių menkių specializuotąją žvejybą vykdyti draudžiama.

6.    Europinių upinių plekšnių ir paprastųjų otų žvejybos apribojimai

6.1.    Draudžiama laivuose laikyti šių toliau nurodytuose geografiniuose rajonuose ir toliau nurodytais laikotarpiais sužvejotų rūšių žuvis:

6.2.    Specializuotoji žvejyba yra draudžiama tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais, kurių tralo maišo tinklinio audeklo akių dydis 105 mm ar jį viršija, arba žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais ar sieniniais tinklais, kurių akių dydis 100 mm ar jį viršija. Europinių upinių plekšnių ir paprastųjų otų priegaudą leidžiama laikyti laive ir iškrauti į krantą, jeigu ji sudaro ne daugiau kaip 10 proc. viso laive laikomo sužvejotų žuvų gyvojo svorio.

D dalis

Pažeidžiamų rūšių priegaudos mažinimo priemonės

1.    Banginių būrio gyvūnų priegaudos mažinimo priemonės

1.1.    12 metrų arba didesnio bendrojo ilgio laivams Baltijos jūroje draudžiama žvejoti pasyviaisiais tinklais, jeigu kartu su jais nenaudojami veikiantys akustiniai atgrasomieji prietaisai.

1.2.    1.1 dalies nuostata netaikoma žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami leidžiant bei prižiūrint valstybėms narėms arba atitinkamoms valstybėms narėms, tikslais ir kuriais siekiama sukurti naujų techninių priemonių banginių būrio gyvūnų priegaudos ar nužudymo atvejams mažinti.

1.3.    Valstybės narės, atlikdamos mokslinius tyrimus arba įgyvendindamos bandomuosius projektus, stebi ir vertina 1 dalyje aprašytų priegaudos mažinimo priemonių veiksmingumą atitinkamuose rajonuose vykdant atitinkamų rūšių žvejybos veiklą.

2.    Specialios ungurių apsaugos priemonės

Laive draudžiama laikyti aktyviaisiais žvejybos įrankiais sužvejotus ungurius. Jeigu unguriai sužvejojami atsitiktinai, jų negalima sužaloti ir jie nedelsiant paleidžiami.

IX PRIEDAS

Viduržemio jūra

A dalis

Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

1 Valstybės narės mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį gali konvertuoti į 110 gyvūnų viename kg.

2 Valstybės narės mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį gali konvertuoti į 55 gyvūnų viename kg.

3 KI – kiaukuto ilgis; VI – visas ilgis. 

B dalis

Tinklo akių dydžiai

1.    Pagrindiniai velkamųjų žvejybos įrankių tinklo akių dydžiai

Viduržemio jūroje leidžiami toliau nurodyti tralo maišo tinklinio audeklo akių dydžiai.

1 Draudžiama naudoti tinklinį audeklą, kurio gijos storis didesnis kaip 3 mm, arba daugiagijį tinklinį audeklą ir bet kurioje dugninio tralo dalyje draudžiama naudoti tinklinį audeklą, kurio gijos storis didesnis kaip 6 mm.

2 Laive leidžiama turėti ir naudoti tik vienos rūšies tinklą (iš tinklinio audeklo 40 mm dydžio kvadratinėmis akimis arba 50 mm dydžio rombinėmis akimis).

2.    Pagrindiniai pasyviųjų žvejybos tinklų akių dydžiai

Viduržemio jūroje leidžiami toliau nurodyti pasyviųjų tinklų tinklinio audeklo akių dydžiai.

C dalis

Žvejybos įrankių naudojimo apribojimai

1.    Dragų naudojimo apribojimai

Dragos plotis turi būti ne didesnis kaip 3 metrai, išskyrus specializuotajai pinčių žvejybai skirtas dragas.

2.    Gaubiamųjų tinklų naudojimo apribojimai

Gaubiamųjų tinklų ir velkamųjų tinklų be lyno gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti ilgis neturi būti didesnis kaip 800 metrų, o plotis – 120 metrų, išskyrus tuo atveju, jeigu gaubiamaisiais tinklais vykdoma specializuotajai tunų žvejyba.

3.    Pasyviųjų tinklų naudojimo apribojimai

3.1.    Draudžiama naudoti šiuos pasyviuosius tinklus:

(a)sieninius tinklus, kurių plotis vandenyje didesnis nei 4 metrai;

(b)dugninius statomuosius žiauninius tinklus arba kombinuotuosius sieninius ir žiauninius tinklus, kurių plotis vandenyje didesnis nei 10 metrų, išskyrus tuo atveju, jeigu šie tinklai yra trumpesni kaip 500 metrų ir jeigu leidžiama naudoti tinklus, kurių plotis vandenyje yra ne didesnis nei 30 metrų.

3.2.    Draudžiama naudoti žiauninius tinklus, pinkliuosius tinklus arba sieninius tinklus, kurių gijos storis didesnis kaip 0,5 mm.

3.3.    Draudžiama laikyti laive ar užmesti daugiau kaip 2 500 metrų kombinuotuosius žiauninius ir sieninius tinklus ir 6 000 metrų žiauninius tinklus, pinkliuosius tinklus arba sieninius tinklus.

4.    Ilgųjų ūdų naudojimo apribojimai

4.1.    Dugninėmis ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams draudžiama turėti arba užmesti daugiau kaip 5 000 kabliukų, išskyrus į ilgesnės kaip 3 dienų trukmės žvejybos reisus išplaukiančius laivus, kuriems leidžiama turėti arba užmesti ne daugiau kaip 7 000 kabliukų.

4.2.    Paviršinėmis ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams draudžiama turėti arba užmesti didesnį vienam laivui skirtą kabliukų skaičių, nei nustatyta toliau:

(a)2 000 kabliukų, jeigu vykdoma specializuotoji melsvųjų tunų žvejyba;

(b)3 500 kabliukų, jeigu vykdoma specializuotoji durklažuvių žvejyba, ir

(c)5 000 kabliukų, jeigu vykdoma specializuotoji ilgapelekių tunų žvejyba.

4.3.    Kiekviename laive, išplaukiančiame į ilgesnės kaip 2 dienų trukmės žvejybos reisus, galima turėti tokį patį atsarginių kabliukų skaičių.

5.    Dugninių gaudyklių ir krabų bei omarų gaudyklių naudojimo apribojimai

Viename laive draudžiama turėti ar naudoti daugiau kaip 250 dugninių gaudyklių ir krabų bei omarų gaudyklių gaudant giliavandenius vėžiagyvius (įskaitant Plesionika spp., Pasiphaea spp. arba panašias rūšis).

6.    Specializuotosios raudonpelekių pagelų žvejybos apribojimai

Specializuotąją raudonpelekių pagelų (Pagellus bogaraveo) žvejybą draudžiama vykdyti šiais žvejybos įrankiais:

–žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, kurių tinklo akių dydis mažesnis kaip 100 mm;

–ilgosiomis ūdomis su kabliukais, kurių visas ilgis mažesnis kaip 3,95 cm, o plotis – mažesnis kaip 1,65 cm.

D dalis

Pažeidžiamų rūšių priegaudos mažinimo priemonės

1.    Banginių būrio gyvūnų priegaudos mažinimo priemonės

1.1.    12 metrų arba didesnio bendrojo ilgio laivams Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti pasyviaisiais tinklais, jeigu kartu su jais nenaudojami veikiantys akustiniai atgrasomieji prietaisai.

1.2.    1.1 dalies nuostata netaikoma žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami leidžiant bei prižiūrint valstybėms narėms arba atitinkamoms valstybėms narėms, tikslais ir kuriais siekiama sukurti naujų techninių priemonių banginių būrio gyvūnų priegaudos ar nužudymo atvejams mažinti.

1.3.    Valstybės narės, atlikdamos mokslinius tyrimus arba įgyvendindamos bandomuosius projektus, stebi ir vertina, kiek 1.1 dalyje aprašytos priegaudos mažinimo priemonės yra veiksmingos atitinkamuose rajonuose vykdant atitinkamų rūšių žvejybos veiklą.

2.    Jūrų paukščių priegaudos mažinimo priemonės

Viduržemio jūroje ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai turi naudoti bent dvi iš šių priegaudos mažinimo priemonių: paukščių baidymo lynus, lynus su svarmenimis, ilgąsias ūdas statyti tamsiuoju paros metu ir naudoti kuo silpnesnį saugai užtikrinti būtiną denio apšvietimą.

X PRIEDAS

Juodoji jūra

A dalis

Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

B dalis

Tinklo akių dydžiai

1.    Pagrindiniai velkamųjų žvejybos įrankių tinklo akių dydžiai

Juodojoje jūroje leidžiami toliau nurodyti tralo maišo tinklinio audeklo akių dydžiai.

2.    Pagrindiniai pasyviųjų žvejybos tinklų akių dydžiai

Juodojoje jūroje leidžiami toliau nurodyti pasyviųjų tinklų tinklinio audeklo akių dydžiai.

C dalis

Rajonai, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama

Žvejybos operacijų nutraukimas tam tikru sezonu, siekiant apsaugoti paprastuosius otus

Sąjungai priklausančiuose Juodosios jūros vandenyse kiekvienais metais nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d. paprastuosius otus leidžiama žvejoti, perkrauti iš laivo į laivą, iškrauti į krantą ir pirmą kartą parduoti.

D dalis

Pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms taikomos priegaudos mažinimo priemonės

1.    Banginių būrio gyvūnų priegaudos mažinimo priemonės

1.1.    12 metrų arba didesnio bendrojo ilgio laivams ICES VIII ir IX parajoniuose draudžiama žvejoti pasyviaisiais tinklais, jeigu kartu su jais nenaudojami veikiantys akustiniai atgrasomieji prietaisai.

1.2.    1.1 dalies nuostata netaikoma žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami leidžiant bei prižiūrint valstybėms narėms arba atitinkamoms valstybėms narėms, tikslais ir kuriais siekiama sukurti naujų techninių priemonių banginių būrio gyvūnų priegaudos ar nužudymo atvejams mažinti.

1.3.    Valstybės narės, atlikdamos mokslinius tyrimus arba įgyvendindamos bandomuosius projektus, stebi ir vertina 1.1 dalyje aprašytų priegaudos mažinimo priemonių veiksmingumą atitinkamuose rajonuose vykdant atitinkamų rūšių žvejybos veiklą.

2.    Tralų ir dragų naudojimo apribojimai

Tralus ir dragas draudžiama naudoti didesniame kaip 1 000 metrų gylyje.

XI PRIEDAS

Atokiausi regionai

A dalis

Pagrindiniai velkamųjų žvejybos įrankių tinklo akių dydžiai

Atokiausiuose regionuose leidžiami toliau nurodyti tralo maišo tinklinio audeklo akių dydžiai.

B dalis

Rajonai, kuriuose žvejyba draudžiama arba ribojama

Žvejybos apribojimai 24 mylių zonoje aplink Majotą

Laivams draudžiama gaubiamaisiais tinklais žvejoti tunų ir tunams giminingų žuvų būrius 24 mylių zonoje prie Majoto pakrantės, skaičiuojant nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojami teritoriniai vandenys.

(1)    2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6).