Šiuo pasiūlymu siūloma pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 5 dalį priimti Tarybos sprendimą dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Paryžiaus susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu.

2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-oje JTBKKK šalių konferencijoje (vadinamojoje COP 21) buvo priimtas Susitarimas dėl visuotinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Susitarimas įsigalios 30-ą dieną nuo dienos, kai bent 55 Konvencijos šalys, kuriose išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudaro bent apie 55 % viso išmetamo kiekio, bus deponavusios savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus.

Susitarimą JTBKKK šalys galės pasirašyti nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. JTBKKK šalys, be kita ko, yra Europos Sąjunga ir jos valstybės narės. Aukšto lygio pasirašymo ceremonija įvyks 2016 m. balandžio 22 d. Niujorke.

Paryžiaus susitarimas – labai svarbus pasaulio šalių žingsnis stiprinant visuotinius kolektyvinius veiksmus ir spartinant visuotinį perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atsparios visuomenės. Šis susitarimas suteiks postūmį, palyginti su 1997 m. Kioto protokolu, kuris iki Paryžiaus susitarimo buvo vienintelė pasaulyje teisiškai privaloma sutartis, kuri skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui mažinti ir kurioje nustatyti įsipareigojimai iki 2020 m. pabaigos. Paryžiaus susitarime nustatytas kokybinis ilgalaikis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūra padidėtų gerokai mažiau nei 2 °C, ir toliau siekti, kad ji nebūtų didesnė kaip 1,5 °C. Siekdamos šio tikslo šalys nustatys arba atnaujins išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslus. Nuo 2023 m. šalys kas 5 metus įvertins visuotinę padėtį, remdamosi naujausiais moksliniais tyrimais ir ligtoliniais įgyvendinimo duomenimis, stebės pažangą ir svarstys išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir paramos teikimo klausimus.

Prieš COP 21 JTBKKK šalys pateikė į susitarimą įtrauktinus numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės buvo pirmosios iš stipriausios ekonomikos šalių, 2015 m. kovo 6 d. pranešusių apie savo numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus, kuriuose nustatytas įsipareigojimas siekti tikslo – iki 2030 m. bent 40 % sumažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., kaip nurodyta 2014 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos.

ES jau pradėjo įgyvendinti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo 40 % tikslą. Kiek tai susiję su sektoriais, kuriems taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), 2015 m. liepos 15 d. Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, pasiūlymą ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Pasiūlymu siekiama įgyvendinti minėtą tikslą tuose sektoriuose, kuriems taikoma ES ATLPS. Be to, 2016 m. Komisija ketina pateikti pasiūlymų, kuriuose būtų nustatyti valstybių narių tikslai, susiję su tais sektoriais, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, ir pasiūlymų, kaip įtraukti teršalus, išmetamus arba pašalinamus dirbant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą.

2014 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose taip pat numatytas tikslas – užtikrinti, kad 2030 m. bent 27 % ES suvartojamos energijos būtų atsinaujinančioji. Taip pat ES lygmeniu nustatytas orientacinis tikslas – iki 2030 m. bent 27 % pagerinti energijos vartojimo efektyvumą. Taigi, 2016 m. Komisija užbaigs peržiūrą ir pateiks priemonių, susijusių su atsinaujinančiąja energija ir energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą pastatuose.

Pasiūlymas teikiamas pagal SESV 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi. SESV 218 straipsnyje nustatyta derybų dėl Europos Sąjungos susitarimų su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis ir šių susitarimų sudarymo tvarka. Visų pirma jo 5 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos, kaip derybininkės, pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo įgaliojama Europos Sąjungos vardu pasirašyti susitarimą.

Pagal SESV 192 straipsnio 1 dalį ir 191 straipsnį, Europos Sąjunga padeda siekti, be kita ko, šių tikslų: išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę; remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita.

Sąjungoje yra priimta nemažai teisės aktų, kuriais įgyvendinami šie tikslai ir kurie turės būti persvarstyti siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, ir tai galima pasiekti tik Sąjungos teisės aktais.