52016IP0406

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52016IP0406 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52016IP0406

2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos (2016/2059(INI))

OL C 215, 2018 6 19, p. 133–142 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

19.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/133

P8_TA(2016)0406

ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategija

2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos (2016/2059(INI))

(2018/C 215/22)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos (COM(2016)0049),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080) ir jo priedus,

—	atsižvelgdamas į 2030 m. energetikos strategiją, apibrėžtą 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikate „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2014)0015),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „Energijos vartojimo efektyvumas ir jo vaidmuo siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją“ (COM(2014)0520),

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos I darbo grupės penktąją vertinimo ataskaitą „Klimato kaita 2013 m. Pagrindimas fizikos argumentais“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (1),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje (COP 21) sudarytą Paryžiaus susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

—	atsižvelgdamas į trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM(2016)0051),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2015 „Energijos tiekimo saugumo didinimas sukuriant energijos vidaus rinką. Reikia sutelkti daugiau pastangų“,

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0278/2016),

kadangi dujos ateinančius dešimtmečius ES energetikos sistemoje gali atlikti svarbų vaidmenį pramonės gamyboje kaip šilumos pastatuose šaltinis ir kaip pagalbinis šaltinis naudojant atsinaujinančiąją energiją, o ES pasieks tikslus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių srityse ir pereis prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; kadangi dujų svarba laipsniškai mažės ir jos bus keičiamos švaria energija;

kadangi gamtinės dujos yra iškastinis kuras, dėl kurio per visą jo gyvavimo ciklą (gaminant, vežant, naudojant) jo tinkamai nevaldant išmetama daug metano; kadangi, vertinant per 20 metų laikotarpį, metano poveikio visuotiniam atšilimui potencialas yra didesnis už CO2 ir todėl jo poveikis klimato kaitai yra didelis;

C.	kadangi Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m.;

D.	kadangi numatoma, kad Europos priklausomybė nuo dujų importo ateityje tik didės, o kai kurios valstybės narės jau dabar pasiekė 100 % priklausomybę tokiais atvejais, kai nėra arba yra labai ribotas tiekėjų ar tiekimo maršrutų alternatyvų skaičius;

E.	kadangi suskystintos gamtinės dujos (SGD) suteikia Europai galimybę mažinant gamtinių dujų kainą didinti konkurencingumą ir tiekimo saugumą; kadangi gamtinės dujos taip pat yra atsinaujinančiųjų energijos išteklių lanksčios atsargos elektros gamyboje;

F.	kadangi gamtines dujas (suslėgtąsias gamtines dujas ir suskystintąsias gamtines dujas) naudojant transportui, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, būtų daromas didelis teigiamas poveikis gamtai;

G.	kadangi ES turėtų aktyviai siekti plėtoti savo vidaus tradicinės gavybos dujų išteklius, pavyzdžiui, tokius, kokie rasti Kipre;

H.	kadangi ES, kaip antroji pagal dydį SGD importuotoja pasaulyje, turėtų imtis aktyvesnio vaidmens tarptautinėje energetikos diplomatijos arenoje;

I.	kadangi svarbu skatinti integruotą pasiūlymą dėl vidaus energijos šaltinių, tokių kaip gamtinių dujų telkiniai Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje, ir remti SGD skystinimo terminalo steigimą Kipre, kad būtų galima naudoti ir kaimyninių teritorijų telkinius;

J.	kadangi ES vis dar negali visapusiškai išnaudoti integruotos energijos vidaus rinkos teikiamų galimybių dėl to, kad nėra pakankamų tinklų jungčių ir jų sąsajų, ir dėl nevisiškai įgyvendinto trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio;

kadangi Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje nustatyti vienas kitą stiprinantys ir glaudžiai susiję aspektai, būtent: energetinis saugumas, visiškai integruota Europos energijos rinka, energijos vartojimo efektyvumas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas; kadangi įgyvendinant šią strategiją taip pat turėtų būti skatinamos visiems prieinamesnės energijos kainos;

Įžanga

palankiai vertina Komisijos komunikatą „ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategija“; mano, kad visiškai SGD naudojimą ir dujų laikymą integruojanti energijos vidaus rinka atliks svarbų vaidmenį siekiant galutinio tikslo – atsparios energetikos sąjungos;

primena, kad ES SGD naudojimo ir dujų laikymo strategija yra vienas iš energetikos sąjungos, kurios tikslas yra įgyvendinti ES užmojį greitai pereiti prie tvarios, saugios ir konkurencingos energetikos sistemos, elementų, ir kad vienas iš jos tikslų – nebebūti priklausomiems nuo išorės dujų tiekėjų; pabrėžia, jog vienas iš energetikos sąjungos tikslų yra pasiekti, kad ES taptų pasaulio lydere atsinaujinančiosios energijos srityje;

kadangi, remiantis 21-osios JTBKKK Šalių konferencijos Paryžiaus susitarimu, ES dujų politika turi būti patikslinta taip, kad atitiktų suformuluotą tikslą pasaulio temperatūros kilimą išlaikyti ne didesnį kaip 1,5 oC virš ikipramoninio lygio; kadangi numatoma, kad dujos bus svarbios ES energetikos sistemoje iki 2050 m., kai pagal Paryžiaus susitarimą ir ES Energetikos veiksmų planą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas bus sumažintas 80–95 proc., palyginti su 1990 m., ypač pramoninėje gamyboje ir kaip pastatų šildymo šaltinis; kadangi dujų svarba mažės ir ilguoju laikotarpiu jų turi būti laipsniškai atsisakoma, nes ES pasieks plačių užmojų tikslus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių srityse ir pereis prie tvarios ekonomikos;

laikosi nuomonės, kad efektyviausiai energetinis saugumas gali būti užtikrintas geriau koordinuojant nacionalinę energetikos politiką, sukuriant tikrą energetikos sąjungą su bendra energijos rinka ir bendra energetikos politika bei valstybėms narėms tarpusavyje bendradarbiaujant šioje srityje laikantis solidarumo ir pasitikėjimo principų; taip pat mano, kad tolesnė energetikos politikos integracija turėtų būti naudinga valstybėms narėms, atitikti ES tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus bei paskelbtus tikslus ir neturėtų prieštarauti valstybių narių ir jų piliečių interesams; remia pastangas nustatyti bendrą ES poziciją daugiašalėse energetikos institucijose ir sistemose;

mano, kad ES piliečiai turi turėti prieigą prie saugaus įperkamos energijos tiekimo; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pasaulinės SGD rinkos pokyčius, kai dėl per didelės pasiūlos sumažėjo kainos ir dėl to atsirado galimybė sumažinti energijos kainas ES vartotojams tiekiant santykinai pigesnes dujas; pabrėžia, kad saugi, įperkama ir tvari energija yra pagrindinė Europos ekonomikos varomoji jėga, ypač svarbi pramonės konkurencingumui; ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinant ES energetikos strategiją teikti pirmenybę energijos nepritekliaus naikinimui ir padidinti energijos tiekimą, ES lygmeniu dalijantis geriausia patirtimi;

pabrėžia, kad ES SGD strategija turi nuosekliai atitikti Atsparios energetikos sąjungos pagrindų strategiją, kad būtų galima padėti didinti energijos tiekimo saugumą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinti ilgalaikį ekonomikos tvarumą ir užtikrinti prieinamas ir konkurencingas energijos kainas;

sutinka su Komisijos įvertinimu, kad – nepaisant didelių infrastruktūros tam tikrose valstybėse narėse vystymo pastangų – Baltijos jūros, Vidurio ir Pietryčių Europos regionų valstybės narės bei Airija vis dar yra labai priklausomos nuo vieno energijos tiekėjo ir gali patirti tiekimo svyravimus ir sutrikimus;

pripažįsta, kad galimybė gauti SGD, įskaitant pagalbinės dujotiekio infrastruktūros nutiesimą, tose valstybėse narėse galėtų reikšmingai pagerinti dabartinę energijos tiekimo saugumo padėtį ne tik fizine, bet ir ekonomine prasme, ir taip prisidėti prie konkurencingesnių energijos kainų nustatymo;

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir raginti efektyvesnį ir geresnį dabartinės infrastruktūros naudojimą, įskaitant dujų laikymą;

10.

atkreipia dėmesį į dujų gamybos naudojant elektros energiją technologijos potencialą atsinaujinančiosios energijos kaupimui ir jos kaip anglies dioksido požiūriu neutralių dujų naudojimui transporto, šilumos ir energijos gamybos srityse;

11.

pabrėžia, kad reikia įvairinti ES dujų sistemą, padaryti ją lankstesnę ir taip padėti siekti pagrindinio energetikos sąjungos tikslo užtikrinti dujų tiekimo saugumą, konkurencingumą ir tiekimo sistemos atsparumą; ragina Komisiją parengti strategiją, kuria būtų siekiama ilguoju laikotarpiu sumažinti ES dujų priklausomybę, ir atsižvelgti į savo įsipareigojimą iki 2050 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, todėl pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumui skiriant didžiausią pirmenybę ir palaipsniui panaikinus subsidijas iškastiniam kurui sumažėtų ES priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro;

12.

primena, kad Parlamentas ne kartą ragino nustatyti privalomus kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus – iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, naudoti ne mažiau kaip 30 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir 40 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kurie turi būti įgyvendinami nustatant kiekvienos valstybės nacionalinius tikslus;

13.

pabrėžia, kad prieš remiant naujus pakartotinio dujinimo terminalus reikia skatinti veiksmingiausiai naudoti esamus SGD terminalus, naudojamus keliose valstybėse, kad būtų išvengta priklausomybės nuo konkrečių technologijų pavojaus ir iškastinio kuro infrastruktūros turto nuvertėjimo rizikos ir užtikrinta, kad vartotojams netektų padengti jokių naujų projektų sąnaudų; mano, kad Komisija turi nuodugniai peržiūrėti tai, kaip ji atlieka savo dujų paklausos analizę bei rizikos ir poreikių vertinimus;

Trūkstamos infrastruktūros sukūrimas

SGD infrastruktūra

14.

primena, kad visa ES yra pakankamai aprūpinta pakartotinio dujinimo SGD terminalais, ir pripažįsta, kad dėl ankstesnius kelerius metus buvusios mažos dujų vidaus paklausos ir gana didelių pasaulinių SGD kainų kelių ES SGD terminalų panaudojimo lygis yra žemas; pabrėžia, kad visos valstybės narės, ypač tos, kurios yra priklausomos nuo vieno tiekėjo, turėtų turėti galimybę tiesiogiai arba netiesiogiai per kitas valstybes nares gauti SGD;

15.

pabrėžia, kad beveik visais atvejais pirmenybė turėtų būti teikiama rinka pagrįstiems sprendimams ir esamos SGD infrastruktūros naudojimui regioniniu lygmeniu; tačiau atkreipia dėmesį, kad sprendimai gali būti skirtingi, atsižvelgiant į šaliai ir rinkai būdingas ypatybes, pavyzdžiui, jungiamųjų linijų, laikymo galimybių ir rinkos struktūros lygmeniu;

16.

pabrėžia, kad, norint išvengti turto nuvertėjimo, prieš priimant sprendimą dėl naujos infrastruktūros siekiant padidinti energetinį saugumą ir užtikrinti efektyviausią dabartinės infrastruktūros panaudojimą būtina nuodugniai išanalizuoti SGD tiekimo alternatyvas ir pasirinkimus regioniniu ir ekologiškai tvariu požiūriu, atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir energetikos tikslus ir geografinės pusiausvyros principą;

17.

pabrėžia regioninio bendradarbiavimo svarbą statant naujus SGD terminalus bei tinklų jungtis ir tai, kad prie jūros prieigą turinčios valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti su žemyninėmis šalimis, siekiant išvengti pernelyg didelio investavimo į nebūtinus ir neekonomiškus projektus; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu optimaliai naudojant vakarų-rytų ir pietų-šiaurės koridorius, padidinus srautų priešinga kryptimi pajėgumą, būtų padidintos SGD tiekimo galimybės; mano, kad galima būtų kartu kaupti žinias ir informaciją tokiais klausimais kaip energijos kaupimo įrenginiai ir rengti SGD bei jungiamųjų linijų konkursus; yra tvirtai įsitikinęs, jog ES strategija turi būti užtikrinta, kad regioniniu lygmeniu visoje Europoje būtų galimybė naudoti SGD;

18.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti įrenginių, kuriuos ateityje būtų galima panaudoti valdant atsinaujinančiųjų gamtinių dujų perdavimą ir laikymą, rėmimo strategijas.

19.

pabrėžia, kad į strategiją kaip dujų platinimo ir perdavimo infrastruktūros alternatyvą taip pat reikėtų įtraukti SGD naudojimą tose teritorijose, kur tai nėra ekonomiškai efektyvu; pabrėžia, kad ir nedideli SGD įrenginiai gali būti optimali infrastruktūra didinant gamtinių dujų naudojimą vietovėse, kuriose investicijos į dujų infrastruktūrą neneša pelno, įskaitant dujų naudojimo šilumos gamybai didinimą kartu apribojant nedidelį kiekį išmetamųjų teršalų;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares iki galo įgyvendinti pagrindinius bendro intereso projektus (BIP) ir didžiausią prioritetą skirti pirmiausiai ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu efektyviausiems trijų regioninių aukšto lygio darbo grupių nurodytiems projektams; pabrėžia, kad tik SGD terminalų, būtinų ir atitinkančių dujų paklausą, statybų nepakaks ir kad būtina remti dujotiekio infrastruktūrą taikant tinkamus tarifus, kad nauda būtų pasiekta ir už priimančių šalių ribų;

21.

teigiamai vertina tai, kad svarbūs SGD projektai (pvz., Šiaurės–pietų dujų koridorius) apibrėžiami kaip bendro intereso projektai; ragina Komisiją, planuojant tolesnę dujotiekio ir TEN-E tinklo rekonstrukciją, užtikrinti visapusišką Balkanų šalių dalyvavimą siekiant užtikrinti, kad ES energetikos sektoriui tektų pagrindinis vaidmuo šiame regione;

22.

pritaria Komisijos siūlymui vykstant Tiekimo saugumo reglamento persvarstymui peržiūrėti esamas srautų priešinga kryptimi išimtis jungiamiesiems dujotiekiams ir palaiko proceso metu padidėjusį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) vaidmenį; atkreipia dėmesį į tai, jog ACER trūksta darbuotojų ir išteklių; pabrėžia, kad ACER reikia aprūpinti reikiamais ištekliais, visų pirma, užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai darbuotojų ir galėtų vykdyti pagal teisės aktus jai patikėtas užduotis;

Saugyklų infrastruktūra

23.

primena, kad geologinės sąlygos yra pagrindinis veiksnys įrengiant naujas dujų saugyklas, ir atkreipia dėmesį į dabartinius perteklinius pajėgumus Europos dujų saugyklose; pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas ir tinkamo lygio jungiamieji dujotiekiai, taip pat vidaus kliūčių pašalinimas, galėtų smarkiai padidinti esamų dujų saugyklų naudojimą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad planuojant, statant ir naudojant SGD saugyklų infrastruktūrą būtų laikomasi aukščiausių aplinkos apsaugos standartų;

24.

Primena, kad galimybė dujų saugyklomis naudotis ne vienai valstybei yra viena iš pagrindinių priemonių energetinio solidarumo principui įgyvendinti, kai pritrūksta dujų arba kyla nenumatyta krizė;

25.

pabrėžia, kad platesnis Ukrainos dujų saugyklų pajėgumo panaudojimas bus įmanomas, tik jei Ukrainoje bus užtikrinta tinkama ir stabili komercinė ir teisinė sistema ir tiekimo infrastruktūros vientisumas, taip pat jei bus reikiamo lygio jungiamieji dujotiekiai, kad energija galėtų laisvai tekėti iš vienos šalies į kitą ir tam nebūtų jokių fizinių kliūčių; be to, pabrėžia, kad nuo dujų priklausomam Ukrainos pramonės sektoriui trumpuoju laikotarpiu atsigaunant, reikės importuoti papildomai dujų; mano, kad ES turėtų padėti Ukrainai mažinti priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų ir pereiti prie SGD;

SGD terminalų ir saugyklų sujungimas su rinkomis

26.

pabrėžia regioninių aukšto lygio darbo grupių, pvz., Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo aukšto lygio grupės, Baltijos energijos rinkos jungčių plano ir Pietų ir Vakarų Europos grupės, veiklos svarbą; mano, kad tokio tipo savanorišku pagrindu vykdomas regioninis koordinavimas yra labai efektyvus, ir pritaria Komisijos kaip pagalbininkės vaidmeniui šiuose susitarimuose; pabrėžia, jog reikia praktiškai ir laiku vykdyti patvirtintus veiksmų planus, ir ragina atidžiai stebėti jų įgyvendinimą;

27.

pabrėžia, jog svarbu rasti ekonomiškai efektyvius ir aplinkosaugos požiūriu tvarius energijos tiekimo būdus, kad būtų padidintas energijos tiekimo saugumas Pirėnų pusiasalyje, Vidurio ir Pietryčių Europoje, Baltijos šalyse ir Airijoje, kurios yra nepakankamai gerai susietos su energijos vidaus rinka ir (arba) integruotos į ją ir, laikantis solidarumo principo, turėtų gauti visapusišką Sąjungos paramą; taip pat pabrėžia būtinybę paremti pažeidžiamiausias šalis, tebesančias energetinėmis salomis, pavyzdžiui, Kiprą ir Maltą, kad būtų paįvairinti jų energijos šaltiniai ir tiekimo maršrutai; taigi pabrėžia, kad SGD ir dujų saugyklos turi padėti nutraukti ES valstybių narių ir regionų bet kokio pobūdžio energetinę izoliaciją;

28.

ragina gaminti dujas Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūrų regionuose, taip pat, atsiradus šiems naujiems pajėgumams, kurti tarpusavio jungtis Centrinės ir Pietryčių Europos žemyninėse šalyse, siekiant įvairinti energijos tiekimo šaltinius šiuose regionuose; pažymi, kad tai sudarys sąlygas dujų iš įvairių šaltinių tiekimo konkurencijai ir pakeis gamtinių dujų kiekio importą, vykdomą pagal sutartis, kuriose numatytas indeksavimas pagal naftos kainą, tokiu būdu sustiprės valstybių narių derybinė pozicija; pabrėžia, kad joks vienas energijos šaltinis niekada nepatenkins ES energijos poreikių ir kad įvairovė yra labai svarbi ir vidaus, ir užsienio rinkose; todėl mano, kad reikėtų aktyviai siekti plėtoti vidaus tradicinės gavybos dujų išteklius, pavyzdžiui, tokius, kokie rasti Kipre;

29.

palaiko Komisijos užmojus teikti daugiau informacijos ir pagalbos projekto rengėjams dėl įvairių projekto finansavimo galimybių, pvz., Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF), ir įvairių technologinių sprendimų;

30.

pažymi, kad ekonomiškai efektyvių ir ekologiškai tvarių sprendimų suradimas turėtų būti pagrindinis principas siekiant ES ir regioninio optimalumo, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas paskirti turimus ribotus išteklius itin svarbios infrastruktūros vystymui, kad būtų pritraukta privačių investicijų į SGD infrastruktūrą ir jungiamuosius dujotiekius;

31.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2015 m. dujų importas iš Rusijos buvo 7 proc. didesnis nei 2014 m., ir dėl to, kad 2015 m. 41 proc. dujų importo iš ES nepriklausančių šalių sudarė importas iš Rusijos; pabrėžia, kad SGD ir dujų laikymo vaidmuo kartu su didesniu vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu yra itin svarbus mažinant priklausomybę nuo Rusijos dujų;

32.

reiškia susirūpinimą dėl siūlomo dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumo padvigubinimo ir galimų jo neigiamų padarinių energetiniam saugumui, energijos išteklių tiekimo įvairinimui ir valstybių narių solidarumo principui; atkreipia dėmesį į šio projekto geopolitinius padarinius ir į visiškai integruotos, saugios, konkurencingos ir tvarios energetikos sąjungos principus ir pabrėžia, kad jam neturėtų būti teikiama ES finansinės parama ar taikomos ES teisės išimtys; pabrėžia, kad padvigubinus dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumą viena bendrovė įgytų dominuojančią padėtį Europos dujų rinkoje ir tam reikia užkirsti kelią;

33.

mano, kad, jei prieštaraujant Europos interesams turėtų būti nutiestas dujotiekis „Nord Stream 2“, būtinai reikėtų deramai įvertinti SGD terminalų prieinamumą ir išsamiai įvertinti Šiaurės-pietų dujų koridoriaus padėtį;

Dujų vidaus rinkos sukūrimas: komercinis, teisinis ir reguliavimo aspektai

Užtikrinimas, kad ES taps SGD prekybai patrauklia rinka

34.

ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį ir priimti dujų tinklo kodeksus;

35.

pabrėžia svarbų tinkamai sujungtų suskystintų dujų centrų – taip būtų užtikrinta bendroji integruota rinka, kurioje dujos pagal rinkos kainų signalus galėtų laisvai tekėti tarp valstybių – vaidmenį dujų rinkose;

36.

pabrėžia, kad didelės dujų atsargos Šiaurės Afrikos šalyse ir neseniai Rytų Viduržemio jūros regione atrastos atsargos regionui suteikia galimybę tapti aktyviu dujų gabenimo į Europą centru; mano, kad Viduržemio jūros regione plėtojant naują SGD pajėgumą, tai galėtų būti pagrindas infrastruktūros centrui steigti;

37.

primygtinai tvirtina, kad sukūrus vidaus dujų rinką ir pašalinus reglamentavimo kliūtis itin pagerėtų dujų rinkų likvidumas; ragina suinteresuotuosius subjektus kuo greičiau užbaigti tinklo kodeksą, nustatantį suderintų perdavimo tarifų struktūrų dujoms taisykles;

38.

primena, kad būtinas nuolatinis aktyvus vyriausybių, nacionalinių reguliavimo institucijų ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas tarpvalstybinio investavimo srityje, nuolat atsižvelgiant ne tik į nacionalinius interesus, bet ir į Europos perspektyvą;

Dujų laikymas vidaus rinkoje

39.

pabrėžia, kad būtina visoje ES plėtoti suderintas perdavimo tarifų struktūras ir didinti skaidrumą apibrėžiant tarifus, kad būtų užtikrintas didesnio masto esamų dujų saugyklų naudojimas, ir mano, kad tinklo kodekse, nustatančiame suderintų perdavimo tarifų struktūrų dujoms taisykles, turėtų būti atsižvelgta į suderinamumo būtinybę;

40.

pritaria Komisijos pasiūlymui sudaryti galimybę panaudoti biometaną ir kitas dujas iš atsinaujinančiųjų išteklių, kurios atitinka susijusius ES dujų perdavimo, paskirstymo ir laikymo kokybės standartus; todėl rekomenduoja atsižvelgti į techninius parametrus, dujų kokybę, išlaidų veiksmingumą, masto ekonomiją ir galimus vietinių ir regioninių tinklų sprendimus;

41.

ragina valstybes nares iki galo įgyvendinti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, visų pirma tai, kas susiję su nuostatomis dėl galimybių biometaną naudoti energetikos tinkle ir laikyti saugyklose; todėl pabrėžia, kad pagal Direktyvą 2009/73/EB valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, atsižvelgiant į būtinuosius kokybės reikalavimus, būtų sudarytos nediskriminacinės galimybės biodujas ir iš biomasės gaunamas dujas ar kitų tipų dujas naudoti dujų sistemoje, jeigu tik tai nuolat suderinama su atitinkamomis techninėmis taisyklėmis ir saugos standartais;

42.

ragina SGD ir saugyklų operatorius, bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, kurti naujus lanksčius produktus ir paslaugas, atitinkančias dabartinius ES teisės aktus, kad pakartotinis dujinimas SGD ir dujų laikymas taptų patrauklesnis ir kad būtų maksimaliai išnaudojamos esamos SGD saugyklos;

Dujų laikymo vaidmens užtikrinant dujų tiekimo saugumą optimizavimas

43.

pabrėžia greitų ir ypač lanksčių dujų laikymo paslaugų tam tikrose valstybėse narėse svarbą ir atkreipia dėmesį į kitokį tokio laikymo galimą vaidmenį atsiradus tiekimo sutrikimams, lyginant su SGD laikymu, kai tiekimo grandinės logistika gali nebūti tiek pat lanksti;

44.

pabrėžia, kad svarbu pašalinti reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduriama plėtojant regioninio dujų laikymo koncepcijas; mano, kad tam tikros saugyklos galėtų siūlyti konkretiems poreikiams pritaikytas tarptautines paslaugas, t. y. su tarpvalstybiniu transportavimu susietas laikymo paslaugas; siūlo regioninėms aukšto lygio darbo grupėms aktyviau bendradarbiauti ieškant novatoriškų sprendimų, kaip panaudoti strategiškai vertingą turtą regionų ir Europos lygmenimis;

ES kaip tarptautinių SGD rinkų dalyvė

45.

atkreipia dėmesį į pasaulyje atsirandančią tendenciją didinti dujų skystinimo pajėgumus ir galimą to poveikį Europos dujų rinkoms;

46.

mano, jog dėl to, kad dujų rinka susiformavo kaip svarbi rinka, ES gali prisidėti prie prekybos dujomis taisyklių plėtojimo, kad būtų padidintas lankstumas ir pasaulio dujų rinkų konvergencija;

47.

remia Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares joms aktyviai vykdant diplomatiją energetikos srityje, kad būtų skatinama taisyklėmis grindžiama, skaidri ir sklandžiai veikianti pasaulinė dujų rinka;

48.

pabrėžia, kad svarbu, laikantis pamatinių ES vertybių ir užtikrinant ES išorės veiksmų veiksmingumą, sumažinti ar panaikinti ES priklausomybę nuo dujų ir naftos importo iš šalių, kuriose veikia autoritariniai režimai, pažeidžiantys žmogaus teises;

49.

ragina didinti institucinę konvergenciją ir sinergiją, ypač siekiant labiau integruoti išorinio energetinio saugumo prioritetus į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vykdomos politikos sritis bei geriau koordinuoti jos ir atsakingų Komisijos narių veiklą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę kartu su valstybėmis narėmis stiprinti esamas ir plėtoti naujas bendradarbiavimo energetikos srityje su dabartiniais ir potencialiais tiekėjais bei su tranzito valstybėmis ir kitais pagrindiniais veikėjais priemones; šiuo klausimu ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę reguliariai informuoti Parlamentą apie ES diplomatijos energetikos srityje veiksmų plano įgyvendinimą;

50.

pabrėžia būtinybę pašalinti visas kliūtis laisvai pasaulinei prekybai SGD, kurių gamyba turi būti tvari; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina JAV politikos formuotojus didinti investicijų užtikrintumą nustatant aiškius leidimų dujų eksportui į ne laisvosios prekybos šalis suteikimo kriterijus ir terminus;

51.

pabrėžia būtinybę pasauliniuose laisvosios prekybos forumuose geriau informuoti apie importuojamų SGD poveikį aplinkai, klimatui ir visuomenei; ypač pabrėžia, kad reikia užtikrinti kiek galima mažesnį nevaldomųjų metano išmetamųjų teršalų kiekį;

52.

pabrėžia, kad naudojant SGD taip pat galima prisidėti prie jūrų ir kelių transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo su sąlyga, kad būtų imamasi visų veiksmingų priemonių siekiant per visą kuro gyvavimo ciklą, įskaitant gamybos, platinimo ir deginimo etapus, kuo labiau sumažinti metano nuostolius; todėl ragina imtis tinkamų priemonių, kad būtų kuo labiau sumažinti metano nuostoliai visoje SGD grandinėje naudojant geriausias turimas technologijas, ir tuo tikslu užtikrinti tinkamą MTTP finansavimą;

53.

pabrėžia, kad prekyba atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant energetinį saugumą ir kad tvirtos energetikos partnerystės, sustiprintos ES prekybos susitarimuose įtrauktais energetikai skirtais skyriais, yra svarbiausios priemonės; mano, jog labai svarbu, kad įgyvendinant ES prekybos politiką būtų didinamas ES ir valstybių narių energijos tiekimo įvairovė ir mažinama jų priklausomybė nuo energijos, importuojamos iš vos kelių tiekėjų; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų ieškoti naujų partnerystės galimybių, peržiūrėti esamas ir plėtoti konkrečias diskusijas dėl energijos su kitais partneriais tokiose vietovėse, kaip Centrinė Azija, Šiaurės Afrika Šiaurės ir Pietų Amerika, bet jomis neapsiribojant; pažymi, kad ES turėtų imtis aktyvesnio vaidmens tarptautinėje energetikos diplomatijos arenoje; ragina geriau suderinti ES prekybos ir energetikos politiką; pabrėžia, kad tarptautinėse derybose dėl SGD reikia padidinti skaidrumą; mano, kad dabartinėse ir būsimose derybose su tokiais partneriais, kaip JAV ir Australija, energetikos klausimams turėtų būti skiriama daug dėmesio; pabrėžia, kad ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, siekdama sukurti konkurencingą ir skaidrią pasaulinę SGD rinką;

54.

primena, kad, siekdamos susidoroti su dabartiniais sunkumais ir įgyvendinti savo energetikos ir klimato kaitos tikslus pasaulinio masto suvaržymų šiose politikos srityse aplinkybėmis, ES ir jos valstybės narės, remdamosi galiojančiomis teisinėmis sistemomis ir daugiašalėmis konvencijomis, taip pat privalo imtis bendrų veiksmų tarptautiniu mastu keldamos energijos tiekimo patikimumo ir tvarumo klausimus tarptautiniuose prekybos forumuose ir bendradarbiaudamos su valstybėmis partnerėmis, priklausomomis nuo dujų importo; be to, pabrėžia, kad ES turėtų remti ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą;

55.

mano, kad ypač svarbi yra prekybos politika, suteikianti didelių galimybių ES valstybių narių privačioms ir valstybinėms įmonėms, dirbančioms švarių, saugių ir efektyvaus energijos vartojimo technologijų srityje, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį pasaulinį energijos poreikį; ragina įgyvendinant aplinkosaugos prekių iniciatyvą ir ES laisvosios prekybos susitarimus gerokai sumažinti švarių technologijų tarifus, nes susiduriama su prekybos energijos šaltiniais netarifinėmis kliūtimis;

56.

pabrėžia Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo energijos ir žaliavų skyriaus svarbą ES energetiniam saugumui; palankiai vertina Komisijos darbą siekiant panaikinti JAV dujų eksporto į ES apribojimus;

57.

mano, kad 12,2 mlrd. kubinių metrų per metus dujų, kurios 2016 m. pateks į rinką per JAV rytinėje pakrantėje esantį „Sabine Pass LNG“, kartu su potencialiu 74 mlrd. kubinių metrų pajėgumu, kuris iki 2020 m. atsivers vykdant įvairius projektus, sudaro reikšmingą galimybę Europai išplėtoti prekybos energija ryšius su JAV; tikisi, kad darbo dėl TPIP susitarimo energijos ir žaliavų skyriaus užbaigimas gerokai padidins ES dujų pasiūlos galimybes;

58.

mano, kad Europos įmonėms neturėtų būti draudžiama vykdyti veiklos trečiųjų šalių energijos rinkose tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos vietos bendrovėms; pažymi, kad Europos energijos rinkoje veikiančios trečiųjų šalių įmonės privalo laikytis ES teisės aktų; pabrėžia, kad tokios įmonės turi turėti skaidrią struktūrą, suteikiančią galimybę atsekti jų akcininkus;

59.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukščiausio lygio aplinkos apsaugą planavimo, statybos ir SGD naudojimo bei vietos rezervų ir išteklių eksploatavimo etapais ir laikytis tarptautinių darbo standartų darbuotojų sveikatos ir saugumo srityse; Pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie importuojamų SGD poveikį aplinkai ir klimatui ir socialinį poveikį; primena, kad reikia užtikrinti vietos bendruomenių dalyvavimą ir vadovautis realistiškais vartojimo vertinimais, o statybos atvejais tinkamai planuoti naują infrastruktūrą; atkreipia dėmesį į perėjimo prie SGD teikiamą galimybę nutraukti jūrų transporto priklausomybę nuo anglių; ragina ES teikti finansinę paramą šiuo tikslu vykdomiems Europos projektams;

60.

pažymi, kad, atsižvelgiant į SGD tiekimo augimo artimiausiais metais perspektyvas, ši strategija galėtų būti papildyta įvertinus poreikius, susijusius su SGD gabenančiais laivais ir priemonėmis, kurias taikant būtų sudarytos sąlygos ES laivų statybos pramonei pasinaudoti šia galimybe, tokiu būdu padedant įgyvendinti tikslą padidinti pramonės BVP dalį iki 20 proc. 2020 m.; ragina nustatyti saugos standartus, kuriais remiantis būtų galima stebėti SGD gabenimą ir kuriuos, prireikus, būtų galima sugriežtinti vykdant terorizmo prevencijos priemones;

Tvarumas ir SGD, kaip alternatyviųjų degalų, naudojimas transporto, šilumos ir elektros energijos srityse

61.

pripažįsta SGD kaip alternatyvių degalų galimybes tiek kelių, tiek jūrų transporto srityse; pabrėžia, kad platesnis SGD naudojimas krovinių vežimui galėtų prisidėti prie pasaulinio išmetamo CO2, SOx ir NOx kiekio sumažinimo, visų pirma didinant SGD variklių skaičių jūrų transporto priemonėse;

62.

pabrėžia, kad degalų papildymo infrastruktūra yra būtina sąlyga siekiant transporto sektoriuje kaip alternatyvius degalus tvariai naudoti SGD; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinta Direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų, be kita ko, kad TEN-T koridoriuose ir jūrų bei vidaus vandenų uostuose būtų įrengti SGD degalų papildymo punktai ir kad šie degalai pakeistų įprastus taršesnius degalus; vis dėlto šiuo klausimu pabrėžia, kad, laikantis tvarumo tikslų, SGD neturėtų pakeisti atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

63.

ragina plėtoti jūrų kelius, visų pirma Azorų archipelage, nes jis, turint omenyje geografinę padėtį, galėtų būti naudojamas kaip pagrindinis degalų sandėlis, skirtas transatlantiniams SGD gabenimo keliams; ragina Komisiją skirti lėšų su šiuo tikslu susijusiems europiniams projektams remti;

64.

prašo Komisijos kartu su valstybėmis narėmis ir jų regionais sukurti bendrą vadinamųjų SGD mėlynųjų koridorių saloms projektą jūrų sektoriuje, įskaitant TEN-T visuotinio tinklo uostus, siekiant sukurti reikalingą SGD infrastruktūrą ir susieti šį tinklą su TEN-T pagrindiniu tinklu;

65.

ragina valstybes nares taip pat užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos Direktyvos 2014/94/ES nuostatos dėl suslėgtųjų gamtinių dujų papildymo punktų sukūrimo, siekiant užtikrinti, kad šiais degalais varomos motorinės transporto priemonės galėtų judėti miestų ir priemiesčių aglomeracijose bei kitose tankiai gyvenamose vietovėse ir bent esamame TEN-T pagrindiniame tinkle ir taip būtų užtikrinta, jog šios transporto priemonės galėtų judėti visoje Sąjungoje;

66.

pabrėžia, kad reikia nustatyti bendrąsias technines specifikacijas, taikomas jūrų laivų, vidaus vandenų laivų ir motorinių transporto priemonių SGD papildymo punktams, kaip numatyta Direktyvoje 2014/94/ES; ragina parengti griežtas suderintas SGD saugojimo, bunkeriavimo ir naudojimo laivuose saugos taisykles ir mokymus visoje Sąjungoje, kartu numatant galimybę vienu metu vykdyti bunkeriavimą ir krovos darbus; pažymi, kad tokie darbai turėtų būti atliekami glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautine jūrų organizacija (TJO) ir Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA);

67.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimą, siekiant kurti geresnes vidaus vandenų laivų, jūrų laivų ir motorinių transporto priemonių technologijas, kad būtų skubiai pereita prie mažai anglies dioksido išmetančio laivyno, taip pat siekiant plėtoti automatiškai valdomas SGD papildymo punktų įrengimo sistemas; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti SGD varomus laivus ir motorines transporto priemones arba modifikuoti įprastiniais degalais varomas priemones, kad joms būtų galima naudoti SGD;

68.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti SGD pervežimą geležinkeliais, nes, viena vertus, taip būtų sumažinta kelių eismo apkrova ir, kita vertus, tai padėtų užtikrinti aplinkai nekenksmingą ir saugų netaršaus kuro pervežimą;

69.

ragina Komisiją, pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, įvertinti galimybę pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas, nustatyti CO2 ekvivalentą išmetamam angliavandenilio kiekiui, pirmiausia siekiant informuoti vartotojus;

70.

pažymi, kad nedidelio masto SGD technologijų naudojimas tam tikrose srityse, pvz., ilgo nuotolio transporte arba itin našiuose pramoniniuose įrenginiuose, gali ne tik prisidėti prie klimato politikos tikslų įgyvendinimo, bet ir suteikti didelį pranašumą verslui;

71.

pažymi, kad SGD ir visų pirma suslėgtosios gamtinės dujos taip pat yra perspektyvus sprendimas viešajam transportui, kurį jau galima pritaikyti ir kuris gali padėti sumažinti oro ir triukšmo taršą ir tokiu būdu užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, ypač miestų aglomeracijose;

72.

pažymi, kad, nors SGD ir suslėgtųjų gamtinių dujų naudojimas gali būti perspektyvus pereinamojo laikotarpio sprendimai transporto poveikio aplinkai sumažinimo sprendimas, šios dujos teiks ilgalaikės naudos tik tuo atveju, jei būtų sklandžiai pereinama prie suskystintų biodujų (SBD) naudojimo ir tuo pat metu būtų skatinama naudoti kitų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energiją, be kita ko, užtikrinant SGD ir SBD sistemų sąveikumą; pabrėžia, kad ES SGD strategija turi derėti su platesnio masto Europos klimato ir energetikos politikos tikslais ir prioritetais ir atitikti COP 21 susitarimą, dėmesį sutelkiant į paklausos mažinimą, efektyvaus energijos vartojimo didinimą ir laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą;

73.

pabrėžia, kad efektyvus degalų papildymo infrastruktūros tinklas yra būtina plataus masto SGD kaip alternatyvių degalų naudojimo transporto sektoriuje sąlyga; ragina Komisiją ir valstybes nares kurti paskatas tokiai infrastruktūrai plėtoti, siekiant panaikinti esamas tiekimo spragas ir sukurti visą tiekimo tinklą;

74.

pabrėžia SGD infrastruktūros svarbą jūrų ir vidaus vandenų uostuose skatinant daugiarūšį transportą, nes tokia infrastruktūra gali naudotis jūrų ir vidaus vandenų laivai ir sunkvežimiai, vežantys degalus toliau sausumos keliais; primygtinai ragina nacionalinius ir regioninius veiklos vykdytojus glaudžiai bendradarbiauti, siekiant didinti šios infrastruktūros daugiafunkciškumą ir eksploatavimo galimybes;

75.

mano, kad svarbus visuotinis uždavinys – skatinti transporto priemonėms kaip alternatyvius degalus naudoti gamtines dujas, ir teigia, kad per Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) ir Tarptautinė jūrų organizaciją (TJO) turėtų būti reikalaujama įsipareigoti siekti mažinti išmetamų teršalų kiekį;

o o

76.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Energijos bendrijos sekretoriatui ir Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims.

(1) OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0444.

Top

Choose the experimental features you want to try