31.1.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 35/125

—

atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2014 m. veiklą,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 228 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11, 19, 41, 42 ir 43 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (1),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 220 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią sakinius,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0020/2016),

A.

kadangi 2015 m. gegužės 26 d. Parlamento Pirmininkui oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2014 m. veiklą, o 2015 m. birželio 23 d. ombudsmenė Emily O’Reilly Briuselyje pristatė pranešimą Peticijų komitetui;

B.

kadangi Parlamentas per plenarinę sesiją Strasbūre 2014 m. gruodžio 16 d. Emily O’Reilly dar kartą išrinko Europos ombudsmene;

C.

kadangi pagrindinis Europos ombudsmeno prioritetas – užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos piliečių teisės ir kad teisė į gerą administravimą atitiktų aukščiausius standartus, kurių tikimasi iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų; kadangi ombudsmenas atlieka lemiamą vaidmenį padėdamas ES institucijoms tapti atviresnėmis, veiksmingesnėmis ir draugiškesnėmis piliečiams, taip siekdamas sustiprinti piliečių pasitikėjimą Sąjunga;

D.

kadangi, remiantis „Eurobarometro“ 2015 m. gegužės mėn. apklausa, 40 proc. piliečių pasitiki Europos Sąjungos, o 46 proc. – ne; kadangi institucijų sugebėjimas stebėti viena kitą yra itin svarbus didinant pasitekinimą tarp Europos Sąjungos piliečių;

E.

kadangi SESV 24 straipsnyje nurodoma, jog „kiekvienas Sąjungos pilietis gali kreiptis į ombudsmeną, kurio pareigybė įsteigta pagal 228 straipsnį“;

F.

kadangi SESV 228 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliotas atlikti tyrimus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas; kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teigiama, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką;

G.

kadangi Chartijos 43 straipsnyje nurodyta: „Kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“;

H.

kadangi, pasak pirmojo Europos ombudsmeno, su netinkamo administravimo atveju susiduriama tada, kai viešoji įstaiga nesilaiko jai privalomų taisyklės ar principo (2); kadangi dėl to Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turi ne tik laikytis teisinių įsipareigojimų, bet ir skirti dėmesio aptarnavimo aspektui bei užtikrinti, kad su visuomenės nariais būtų elgiamasi tinkamai ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis; kadangi gero administravimo samprata turėtų būti suvokiama kaip nenutrūkstamas nuolatinis tobulėjimo procesas;

I.

kadangi 2014 m. pagalbos į ombudsmenę kreipėsi 23 072 piliečiai; kadangi 19 170 piliečių buvo suteiktos konsultacijos naudojantis ombudsmenės svetainėje esančiu interaktyviu vadovu; kadangi 2014 m. ombudsmeno įstaiga užregistravo 2 079 skundus ir gavo 1 823 prašymus suteikti informaciją;

J.

kadangi ombudsmenė išnagrinėjo iš viso 2 163 skundus – 736 pateko į jos kompetencijos sritį ir 1 427 – nepateko;

K.

kadangi, išnagrinėjusi 2 163 skundus, ombudsmenė 1 217 atvejų skundų pateikėjams suteikė konsultacijas arba perdavė jų užklausas, 621 atveju skundų pateikėjai buvo informuoti, kad tolesnių konsultacijų nebus suteikta, o 325 atvejais pradėtas tyrimas;

L.

kadangi ombudsmenė pradėjo 342 tyrimus, iš kurių 325 buvo pagrįsti skundais, o 17 – pradėti savo iniciatyva; kadangi ji baigė nagrinėti 400 tyrimų, iš kurių 13 – pradėti savo iniciatyva; kadangi iš baigtų nagrinėti tyrimų 335 skundai buvo pateikti atskirų piliečių, o 52 – bendrovių, asociacijų ir kitų juridinių asmenų;

M.

kadangi ombudsmenė 772 skundus perdavė Europos ombudsmenų tinklo nariams, įskaitant 86 skundus, kurie buvo perduoti Peticijų komitetui, 144 – Komisijai ir 524 – kitoms institucijoms ir įstaigoms; kadangi daugiausiai tyrimų buvo susiję su Komisija (59,6 proc.), po to sekė ES agentūros (13,7 proc.), EPSO (9,4 proc.), kitos institucijos (8,5 proc.), EIVT (3,8 proc.), Parlamentas (3,5 proc.) ir OLAF (3,2 proc.);

N.

kadangi 21,5 proc. ombudsmenės išnagrinėtų tyrimų buvo susiję su prašymais suteikti informaciją ir leisti susipažinti su dokumentais, 19,3 proc. – su Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmeniu, 19,3 proc. – su konkursais ir atrankos procedūromis, 16 proc. – su instituciniais bei politiniais klausimais, 11,3 proc. – administravimu ir Tarnybos nuostatais, 8,3 proc. – sutarčių arba subsidijų skyrimu ir 6 proc. – sutarčių vykdymu;

O.

kadangi iš visų baigtų tyrimų 133 bylas išsprendė atitinkama institucija arba jose buvo rastas draugiškas sprendimas, o 163 bylose ombudsmenės nuomone tolesnį tyrimą vykdyti buvo nepagrįsta;

P.

kadangi 76 bylose nebuvo nustatyta netinkamo administravimo; kadangi 39 bylose nustatytas netinkamas administravimas, o 13 bylų tyrimas baigtas kitokia išvada; kadangi iš tų bylų, kai nustatytas netinkamas administravimas, ombudsmenė 27 bylose pateikė kritinių pastabų ir 12 bylų – rekomendacijų projektus;

Q.

kadangi 2014 m. daugumos baigtų nagrinėti bylų nagrinėjimo trukmė siekė 3–18 mėn.; kadangi vidutinė tyrimo nagrinėjimo trukmė buvo 11 mėn.;

R.

kadangi 80 proc. atvejų institucijos laikėsi ombudsmenės pasiūlymų; kadangi dar liko 20 proc. pateiktų pasiūlymų, kurių reikia laikytis;

S.

kadangi Peticijų komitetas vien per 2014 m. gavo 2 714 peticijų ir yra svarbus sraigtelis Europos Sąjungos instituciniuose darbo metoduose, nes Parlamentą priartina prie piliečių; kadangi glaudus ombudsmeno ir Peticijų komiteto ryšys padidintų Europos Sąjungos institucijų veiklos demokratinės priežiūros mastą;

1.

patvirtina Europos ombudsmenės pristatytą metinį pranešimą apie 2014 m. veiklą;

2.

sveikina Emily O’Reilly, kad ji buvo dar kartą išrinkta Europos ombudsmene ir kad jos darbas įvertintas puikiai; remia jos tikslą padėti ES institucijoms siekti teikti kuo geresnes paslaugas ES piliečiams ir Europos gyventojams; mano, kad itin svarbu tai, kad ombudsmenė atkreiptų dėmesį į skaidrumą, kuris užtikrina gerą administravimą;

3.

džiaugiasi tuo ir visapusiškai pritaria tam, kad ombudsmenė dažniau naudojasi įgaliojimu savo pačios iniciatyva pradėti strateginius tyrimus; džiaugiasi tuo, kad ombudsmenės biure buvo paskirtas tyrimų savo iniciatyva koordinatorius ir nustatytos naujos vidaus taisyklės dėl informatorių; giria ombudsmenę už pastangas reorganizuojant savo biurą, kurios jau dabar atnešė labai daug naudos; džiaugiasi ombudsmenės toliaregišku požiūriu ir jį remia, taip pat džiaugiasi tuo, kad buvo priimta nauja penkerių metų strategija „2019 m. link“, kuria įtvirtinamas strategiškesnis požiūris į sisteminių klausimų sprendimą ir gero administravimo skatinimą;

4.

palankiai vertina ombudsmenės iniciatyva 2014 m. pradėtus tyrimus, susijusius su šiomis pagrindinėmis temomis: ES institucijų skaidrumas, skaidrumas vykdant lobistinę veiklą ir klinikinius tyrimus, pagrindinės teisės, etiniai klausimai, piliečių dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese, ES finansuojami projektai ir programos ir ES konkurencijos politika;

5.

primena, kad jau daugelį metų 20–30 proc. skundų buvo susiję su skaidrumu ir kad daugelis skaidrumo problemų kilo dėl to, kad institucijos atsisakė suteikti prieigą prie dokumentų ir (arba) informacijos; mano, kad atvirumas ir teisė susipažinti su dokumentais, laikantis SESV 15 straipsnio ir Chartijos 42 straipsnio, yra esminė institucinės stabdžių ir atsvarų sistemos dalis; pritaria bet kokiai Komisijos ir kitų ES institucijų iniciatyvai siekiant užtikrinti teisingą, greitą ir paprastą visų asmenų susipažinimą su ES dokumentais; pažymi, jog vertina tai, kad internetinis viešas dokumentų registras padidino skaidrumo mastą; ragina ombudsmenę tirti skaidrumo klausimus dėl Parlamento teisės laiku susipažinti su svarbiais Komisijos dokumentais dėl pažeidimų ir ES bandomųjų procedūrų , ypač kai jie susiję su esamomis peticijomis ; mano, kad reikia nustatyti ir įdiegti deramas priemones, siekiant užtikrinti tikrą tarpinstitucinį dialogą;

6.

įspėja, kad dar nevisiškai laikomasi visų su Orhuso konvencija ir atitinkamais reglamentais (Reglamentu (EB) Nr. 1367/2006 ir Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001) susijusių nuostatų; mano, kad Komisija dar gali didinti skaidrumą, ypač kalbant apie informacijos, teikiamoms piliečiams ir pilietinės visuomenės organizacijoms gavus jų prašymą leisti susipažinti su dokumentais, prieinamumą, kokybės ir kiekybės atžvilgiu; ragina ombudsmenę atlikti tyrimą pagal išsamią peticiją Nr. 0134/2012 šiais klausimais, siekiant nustatyti ir imtis veiksmų dėl galimų netinkamo administravimo atvejų, susijusių su atitinkamų ES institucijų vykdomu šių reglamentų įgyvendinimu;

7.

palankiai vertina ombudsmenės tyrimus dėl „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų, susijusių su aukštas pareigas užimančiais ES pareigūnais; pažymi, kad ombudsmenė tyrė penkių NVO skundus ir nagrinėjo 54 Komisijos bylas; ragina ombudsmenę padėti kurti ir diegti aiškius, išsamius kriterijus ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, siekiant nustatyti, tirti ir, jei įmanoma, užkirsti kelią interesų konfliktams bet kokio lygmens ES institucijose, įstaigose ir agentūrose;

8.

mano, kad interesų konflikto sąvoka apima daugiau, nei vien tik skaidrumą, ir kad užtikrinti, kad Europos viešasis administravimas nebūtų apimtas tokių konfliktų, yra pagrindinė užduotis bandant sukurti tikrą demokratiją Europoje ir užtikrinti ES piliečių pasitikėjimą valstybės tarnautojais ir institucijomis; rekomenduoja ombudsmenei atliekant tyrimus atsižvelgti į Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją (UNCAC), EBPO interesų konfliktų valdymo viešojoje tarnyboje gairių nuostatas ir tam tikras organizacijos „Transparency International“ rekomendacijas;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl ombudsmenės vykdytų tyrimų Komisija paskelbė dokumentus apie Graikijos įstojimą į euro zoną, Europos Centrinis Bankas paviešino laišką Airijos vyriausybei apie finansų krizę ir Komisija įvykdė ombudsmeno rekomendaciją paskelbti dokumentus apie bendros žuvininkystės politikos reformą, nors ir po to, kai buvo pasiektas susitarimas dėl reformos;

10.

džiaugiasi pažanga, pasiekta užtikrinant atvirumą derybose dėl TPIP po to, kai ombudsmenė pradėjo tyrimus dėl skaidrumo šiose derybose; atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba nuo tada paskelbė gaires, kurias ES naudoja kaip derybinius nurodymus derybose dėl TPIP, ir kad Komisija paskelbė planus padidinti skaidrumą vykdant lobistinę veiklą ir suteikti didesnę prieigą prie TPIP dokumentų; atkreipia dėmesį į piliečių susirūpinimą dėl skaidrumo derybose dėl TPIP;

11.

primena, kad Peticijų komitetas gauna daug anoniminių skundų iš grupių ir piliečių dėl skaidrumo trūkumo derybose dėl TPIP, o tai parodo didelį visuomenės susirūpinimą šiuo klausimu Europos Sąjungos lygmeniu;

12.

klausia, ar ilgas delsimas priimti sprendimą kai kuriose teisėkūros iniciatyvose Taryboje, pvz., dėl horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos (ši iniciatyva įšaldyta daugiau kaip šešerius metus) arba dėl Marakešo sutarties dėl geresnės paskelbtų kūrinių prieigos akliesiems, silpnaregiams ar turintiems kitą skaitymo negalią ratifikavimo, nepatenka į netinkamo administravimo atvejų kategoriją, nes tokia padėtis sukelia didelį atitinkamų piliečių nusivylimą ES institucijomis; primygtinai ragina Tarybą ir ypač sprendimus blokuojančią mažumą imtis reikalingų veiksmų siekiant išeiti iš tokios nepakenčiamos padėties; siūlo ombudsmenei aiškintis klausimą savo kompetencijos ribose;

13.

palankiai vertina tai, kad ombudsmenė daugiau reikalingo dėmesio skiria skaidrumui vykdant lobistinę veiklą, ir jos pastangas siekiant sukurti privalomą Skaidrumo registrą, kad piliečiai galėtų žinoti, kas bando daryti poveikį ES sprendimus priimantiems subjektams; palankiai vertina jos tyrimą dėl Komisijos ekspertų grupių, ypač teikiančių konsultacijas dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuriai ES išleidžia daugiau nei trečdalį biudžeto, sudėties ir skaidrumo; remia jos pažiūrį į šias grupes ir ragina ją toliau stebėti skaidrumą sudarant šias grupes, taip siekiant užtikrinti proporcingą atstovavimą ir lyčių pusiausvyrą įvairiausiose visų politikos sričių ekonominių ir neekonominių interesų grupėse;

14.

pažymi, kad daugiau kaip 7 000 institucijų savanoriškai užsiregistravo Skaidrumo registre, o tai atspindi viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, su kuriais dirba Europos Sąjungos institucijos, įvairovę; pritaria tam, kad ombudsmenė remia pirmojo Komisijos pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso planą paversti šį registrą privalomu registru; džiaugiasi Komisijos 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu, kuriuo visi Komisijos nariai ir aukštesnio rango darbuotojai įpareigojami skelbti apie visus bendravimo atvejus ir susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais ir lobistais; palankiai vertina tai, kad į šį registrą turėtų būti įtraukta informacija apie žmogiškuosius ir finansinius išteklius, prieinama lobistų organizacijoms, taip labiau laikantis dabartinių taisyklių ir nuostatų dėl atvirumo ir gero valdymo ES institucijose;

15.

ragina ombudsmenę išlikti akyliai ir neprarasti ryžto ir toliau primygtinai raginti Komisiją užtikrinti visapusišką skaidrumą, susijusį su visų ekspertų grupių nariais ir susitikimais, technologijų platformomis ir agentūromis; primena 2012 m. nustatytas sąlygas panaikinant ekspertų grupių biudžetų įšaldymą;

16.

pažymi, kad ombudsmenė 2014 m. atliko svarbų vaidmenį klinikinių tyrimų duomenų skaidrumo srityje, padėdama formuoti aktyvią Europos vaistų agentūros (EMA) skaidrumo politiką; atkreipia dėmesį į tai, kad EMA 2014 m. spalio mėn. pati nusprendė paskelbti savo klinikinių tyrimų ataskaitas; ragina ombudsmenę toliau stebėti, kaip EMA skelbia klinikinių tyrimų duomenis, ir užtikrinti, kad ji laikytųsi aukščiausių skaidrumo standartų;

17.

ragina valstybes nares stropiau bendradarbiauti su ombudsmene, ką daryti yra privaloma;

18.

ragina ombudsmenę toliau remti didesnį skaidrumą klinikinių tyrimų srityje, visų pirma vertinti EMA veiklos rezultatų kokybę; primena, kad šis vertinimas turėtų būti pagrįstas pridėtine inovacinių vaistų verte ir tikrąja mokslinių tyrimų verte, taip padedant valstybėms narėms nustatyti kainų ir finansavimo modelius;

19.

ragina ombudsmenę, laikantis savo įgaliojimų ribos, toliau remti didesnio skaidrumo moksliniuose tyrimuose ir technologinėje plėtroje paskatą, siekiant užtikrinti prieigą prie sveikatos priežiūros;

20.

palankiai vertina ES Klinikinių tyrimų reglamentą, pagal kurį reikalaujama, kad būtų skelbiama informacija apie klinikinius tyrimus; atkreipia dėmesį į tai, kad ombudsmenės 2014 m. surengta Tarptautinė teisės žinoti diena buvo skirta klinikinių tyrimų duomenų skaidrumui;

21.

džiaugiasi ombudsmenės tyrimu dėl pagrindinių teisių apsaugos visais ES sanglaudos politikos įgyvendinimo atvejais, kuris buvo pradėtas siekiant paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kovoti su klimato kaita ir energetine priklausomybe, taip pat mažinti skurdą ir socialinę atskirtį;

22.

pabrėžia, kad programa „Horizontas 2020“ yra trečias pagal svarbą biudžeto investicijų paketas po BŽŪP ir struktūrinių fondų, jos biudžetas siekia beveik 80 000 mln. EUR ir ji itin svarbi ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ateityje; ragina ombudsmenę toliau stengtis užtikrinti viso analizės ir lėšų projektams skyrimo pagal programą „Horizontas 2020“ proceso skaidrumą;

23.

ragina FRONTEX užtikrinti gražinamų asmenų gerovę vykdant skrydžius, kuriais jie grąžinami, ir tinkamą Bendrų grąžinimo operacijų elgesio kodekso įgyvendinimą; teigiamai vertina ombudsmenės raginimą FRONTEX nustatyti individualių skundų dėl galimų pagrindinių teisių pažeidimų nagrinėjimo mechanizmą; kviečia ją toliau nagrinėti šį klausimą atsižvelgiant į dabartinę padėti, kai prie ES sienų vis daugėja pabėgėlių;

24.

palankiai vertina ombudsmenės tyrimą siekiant nustatyti, ar ES institucijos laikosi savo prievolės sukurti vidaus taisykles dėl informatorių; primena devynioms ES institucijoms, į kurias kreipėsi ombudsmenė, įskaitant Komisiją, Parlamentą ir Tarybą, pranešti jai apie taisykles, kurias šios institucijos turi nusistačiusios ar kurias ketina nustatyti;

25.

sveikina ombudsmenę dėl jos tyrimo apie piliečių teisę dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, visų pirma Europos piliečių iniciatyvos veikimo srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. ji paragino Europos piliečių iniciatyvos organizatorius, pilietinės visuomenės organizacijas ir kitas suinteresuotąsias šalis teikti pastabas apie Europos piliečių iniciatyvą siekiant ją patobulinti; susirūpinęs pažymi, kad peticijų teikimo organizacijų atstovai prašo geriau suderinti ir geriau administruoti parašų rinkimo ir užregistravimo metodus; tikisi, kad bus pateikta pasiūlymų dėl patobulinimo, ypač kalbant apie dabartines technines ir su duomenų apsauga susijusias kliūtis parašų rinkimo procese; ragina ombudsmenę dalytis savo patirtimi ir prisidėti peržiūrint Europos piliečių iniciatyvos reglamentą;

26.

palankiai vertina tai, kad ES institucijos įgyvendino 80 proc. ombudsmenės pasiūlymų; yra susirūpinęs, kad jų nebuvo laikomasi 20 proc. atvejų; suvokia, kad ombudsmenės pasiūlymai nėra teisiškai privalomi; primygtinai ragina institucijas, įstaigas ir agentūras skubiai imtis veiksmų ir veiksmingai ir atsakingai reaguoti į ombudsmenės kritiką ir rekomendacijų projektus; remia ombudsmenę jai ateityje atliekant tyrimus jos kompetencijos srityje siekiant nustatyti galimas skaidrumo spragas įgyvendinant ES biudžetą, jei reikia, bendradarbiaujant su Audito Rūmais, OLAF ir Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetu;

27.

primena, kad ombudsmenė taip pat turi pajėgumų, taigi ir pareigą, tikrinti Parlamentą siekiant užtikrinti ES piliečiams gerą administravimą;

28.

sveikina ombudsmenės iniciatyvą rengiantis rinkimams į Europos Parlamentą suorganizuoti sąveikų renginį „Jūsų pageidaujamas sąrašas Europai“ (angl. Your wish list for Europe), taip siekiant piliečius įtraukti į sprendimų priėmimo centrą;

29.

ragina ombudsmenę toliau remti Europos ombudsmenų tinklą siekiant geriau informuoti ES piliečius apie Europos ombudsmenės, nacionalinių ir regionų ombudsmenų bei Parlamento Peticijų komiteto kompetencijos pasidalijimą; pripažįsta, kad šis tinklas svariai prisideda gerinant keitimąsi geriausia patirtimi ir informacija jo narių atsakomybės ir kompetencijos srityje; pažymi, kad 2014 m. 59,3 proc. nagrinėtų skundų pateko į šio tinklo kompetenciją; ragina Peticijų komitetą aktyviau dalyvauti šio tinklo veikloje ir gerinti bendradarbiavimą su tinklu bendros politikos klausimais, kurie patenka į Europos Sąjungos veiklos sritis; pažymi, kad 2014 m. ombudsmenė perdavė šiam komitetui 86 skundus;

30.

ragina ombudsmenę tirti Europos Sąjungos finansuotas programas ir projektus, šį tyrimą koordinuojant Europos Audito Rūmams, ypatingą dėmesį skiriant projektų, kuriais buvo siekiama sumažinti vystymosi skirtumus, finansavimui;

31.

pritaria ombudsmenei, kad ES institucijos turėtų užtikrinti prieigą prie savo paslaugų neįgaliesiems ir kad šie asmenys galėtų gauti informaciją ir naudotis ryšių priemonėmis; ragina institucijas užtikrinti, kad darbo aplinka būtų atvira, įtrauki ir prieinama neįgaliesiems, jog jie galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame bei viešajame gyvenime;

32.

ragina padidinti metinį ombudsmeno tarnybai skirtą biudžetą;

33.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenei, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.