31.1.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 35/35

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2005), „Pekinas + 10“ (2005), „Pekinas + 15“ (2010) ir „Pekinas + 20“ (2015),

—

atsižvelgdamas į 1996 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatą „Moterų ir vyrų lygių galimybių nuostatų įtraukimas į visas Bendrijos politikos kryptis ir veiklą“ (COM(1996)0067), kuriame ji įsipareigojo „skatinti moterų ir vyrų lygybę visose savo veiklos srityse ir visų lygių politikos srityse“ tuo efektyviai nustatydama lyčių aspekto integravimo principą,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos tyrimo ataskaitą „ES moterų ir vyrų lygybės strategijos 2010–2015 m. stipriųjų ir silpnųjų pusių įvertinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010)0078),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m. (1),

—

atsižvelgdamas į viešųjų konsultacijų dėl ES moterų ir vyrų lygybės, paskelbtų 2015 m. spalio mėn., analizę,

—

atsižvelgdamas į naująjį Veiksmų planą „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“ – pasiūlymų dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūromis priimamų aktų rinkinį, kurį Komisija paskelbė 2015 m. rugpjūčio mėn.,

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto 2015 m. lapkričio 26 d. posėdžio rezultatus,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos posėdžio išvadas, ypač 35 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. trijų (ES pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės deklaraciją dėl lyčių lygybės, kurią pateikė Nyderlandai, Slovakija ir Malta,

—

atsižvelgdamas į Komisijai skirtą klausimą dėl naujosios moterų teisių ir lyčių lygybės strategijos Europoje po 2015 m. (O-000006/2016 – B8-0103/2016),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi lyčių lygybė yra pagrindinė ES vertybė – kaip pripažįstama Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – kurią ES įsipareigojo integruoti į visas veiklos sritis, ir kadangi lyčių lygybė yra būtina, kaip strateginis tikslas, siekiant bendrų strategijos „Europa 2020“ augimo, užimtumo ir socialinės įtraukties tikslų;

B.

kadangi teisė į lygias galimybes yra pagrindinė teisė, pripažįstama Europos Sąjungos Sutartyse, taip pat Europos visuomenėje giliai įsišaknijusi ir viena iš esminių teisių, ir kadangi ji yra būtina tolesniam visuomenės vystymuisi ir turi būti vienodai taikoma teisės aktuose, praktikoje, teismo praktikoje ir kasdieniame gyvenime;

C.

kadangi ES istoriškai ėmėsi kai kurių svarbių veiksmų moterų teisėms ir lyčių lygybei stiprinti, tačiau pastarąjį dešimtmetį ES lygmeniu buvo imamasi mažiau politinių lyčių lygybės įgyvendinimo veiksmų ir reformų; kadangi ankstesnė Komisijos moterų ir vyrų lygybės strategija 2010–2015 m. nebuvo pakankamai išsami, kad prisidėtų prie lyčių lygybės Europos ir tarptautiniu lygmeniu, ir kadangi nebuvo veiksmingai įgyvendinti jos suplanuoti tikslai; kadangi naująja strategija po 2015 m. reikia suteikti naują postūmį ir atlikti konkrečius veiksmus, kad būtų stiprinamos moterų teisės ir remiama lyčių lygybė;

D.

kadangi 2010–2015 m. strategijos ir suinteresuotųjų subjektų pozicijos įvertinime, pateiktame Komisijos tyrimo ataskaitoje „ES moterų ir vyrų lygybės strategijos 2010–2015 m. stipriųjų ir silpnųjų pusių įvertinimas“, pabrėžiama būtinybė toliau stiprinti strateginį požiūrį, pradėtą taikyti 2010 m.;

E.

kadangi savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliucijoje Parlamentas aiškiai paragino priimti naują, atskirą lyčių lygybės ir moterų teisių strategiją po 2015 m.; kadangi viešųjų konsultacijų rezultatų parodė, jog 90 % apklausos dalyvių naująją strategiją vertino palankiai;

F.

kadangi 2015 m. gruodžio 7 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadose (35 dalis) Komisija raginama „kaip komunikatą priimti naują lyčių lygybės strategiją po 2015 m.“; kadangi savo 2015 m. gruodžio 7 d. pareiškime trijų (ES pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupė įsipareigojo Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybai pateikti Tarybos išvadų projektą dėl ES lyčių lygybės strategijos po 2015 m.;

1.

primena, kad Komisija privalo laikytis ES sutarties 2 straipsnio ir Pagrindinių teisių chartijos ir imtis veiksmų, kuriais būtų skatinama lyčių lygybė;

2.

pažymi, kad praeityje Komisija aiškiai patvirtino aiškų, skaidrų, teisėtą ir viešą komunikatą dėl moterų ir vyrų lygybės strategijos, kurį aukščiausiu politiniu lygiu patvirtino visos ES institucijos;

3.

apgailestauja, kad 2016 m. Komisijos darbo programoje, paskelbtoje 2015 m. lapkričio mėn., nebuvo konkrečiai minima į ES lyčių lygybės strategija po 2015 m.; apgailestauja dėl to, kad 2015 m. gruodžio 3 d. Komisija paskelbė tik tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, taigi ne tik pateikė supaprastintą vidinį dokumentą, bet ir apribojo jo galiojimo laikotarpį;

4.

palankiai vertina tai, kad Komisija 2015 m. rugpjūčio mėn. paskelbė savo Veiksmų planą „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“, pasiūlymų dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūromis priimamų aktų rinkinį;

5.

ragina valstybes nares prisiimti visišką atsakomybę gerinant vienodo požiūrio į vyrus ir moteris ir lygių galimybių principų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu;

6.

apgailestauja dėl to, kad 2015 m. gruodžio 7 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybai nepavyko susitarti dėl oficialios pozicijos dėl keleto lyčių lygybei palankių klausimų, įskaitant direktyvą dėl moterų valdybose, kurios Parlamentas ilgai laukė;

7.

palankiai vertina Komisijos požiūrį, nustatytą minėtame tarnybų darbiniame dokumente dėl strateginės veiklos siekiant lyčių lygybės, bet apgailestauja dėl to, kad nėra konkrečių rodiklių ir specialaus biudžeto, be kurių pažanga siekiant tikslų ir rodiklių negali būti išmatuojama ar pasiekiama;

8.

ragina Komisiją persvarstyti savo poziciją ir priimti komunikatą dėl naujos lyčių lygybės ir moterų teisių strategijos 2016–2020 m., kurioje būtų aptariami lyčių lygybės klausimai ir kuri atitiktų tarptautinę darbotvarkę, ypač posėdžio „Pekinas + 20“ 2015 m. rezultatų dokumentą, ir naują sistemą, skirtą strategijai „Lyčių lygybė ir galių suteikimas moterims: keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“;

9.

ragina Komisiją bendradarbiauti su Parlamentu ir Taryba ir surengti ES aukščiausiojo lygio susitikimą dėl lyčių lygybės ir moterų teisių, kuriame būtų siekiama nustatyti padarytą pažangą ir atnaujinti įsipareigojimus, atsižvelgiant į 2016 m. kovo mėn. vyksiantį Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdį;

10.

primena, kad įgyvendinant ES teisę ir politikos priemones turi būti laikomasi subsidiarumo ir papildomos naudos principų, kad vienodos taisyklės ne visuomet reikalingos siekiant praktinio ir konkurencingo vidaus rinkos veikimo ir kad Komisija turi atsižvelgti į administracinę naštą, kuri kyla dėl jos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, ir skirtingas kultūrines aplinkybes ir praktiką skirtingose valstybėse narėse;

11.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.