EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 09 27

COM(2016) 619 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Ataskaita dėl Reglamento (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, taikymo

1.    Įvadas

1.1.    Pagrindiniai faktai

Reglamentu (ES) Nr. 181/2011 1 (toliau – Reglamentas) nustatytos įvairios keleivių, keliaujančių Europos Sąjungoje miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais, teisės. Jis taikomas nuo 2013 m. kovo 1 d.

Komisija šią ataskaitą teikia pagal Reglamento 32 straipsnį, kuriuo reikalaujama, kad ji pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai Reglamento veikimo ir poveikio ataskaitą ir prireikus pridėtų teisėkūros pasiūlymus, kuriais dar išsamiau įgyvendinamos Reglamento nuostatos arba kuriais Reglamentas yra iš dalies keičiamas.

Ataskaita pagrįsta: Komisijos tiesiogiai surinktais Reglamento įgyvendinimo ir taikymo duomenimis; nacionalinių valdžios institucijų pranešimais apie Reglamento 2 vykdymo užtikrinimą; įstaigų, atstovaujančių keleiviams ir šiam sektoriui Europos lygmeniu, konsultacijomis 3 ; ir išsamiu keleivių vežimo tolimojo susisiekimo autobusais Europoje tyrimu, kurį 2015 m. ir 2016 m. Komisijos prašymu atliko išorės subjektai 4 .

1.2.    ES miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto sektoriaus svarba ir ypatybės

Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusai yra lanksti transporto rūšis ir, skirtingai nuo traukinių ar orlaivių, keleiviai paprastai gali būti įlaipinami ir išlaipinami bet kurioje vietoje, esant minimaliai fiksuotajai infrastruktūrai.

Pagal keleivio kilometrus miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transportas užima 9,2 % visos ES keleivių vežimo sausuma rinkos ir yra svarbiausia keleivių vežimo sausumos transportu priemonė po keleivinių automobilių (81,7 %) 5 . Daugiau kaip prieš dešimtmetį liberalizavus tarptautinę tolimojo susisiekimo autobusų rinką 6 ir neseniai liberalizavus vidaus tolimojo susisiekimo autobusų rinkas keliose valstybėse narėse (įskaitant Vokietiją ir Prancūziją 7 ) tolimojo susisiekimo autobusų sektorius ėmė stabiliai plėstis.

Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transportas pasižymi keliais išskirtiniais požymiais, darančiais poveikį operatoriams ir keleiviams.

Skirtingai nei aviacijos ir geležinkelių transporto sektoriuose, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto sektorius sudaro daugiausiai mažosios ir vidutinės įmonės, o miesto ir tolimojo susisiekimo autobusai naudojasi kelių infrastruktūra kartu su kitais eismo dalyviais. Į šiuos ypatumus atsižvelgiama tam tikrose į Reglamentą įtrauktose nuostatose 8 .

Keliose valstybėse narėse nacionaliniu lygmeniu 9 atlikti tyrimai rodo, kad šia transporto rūšimi besinaudojantys keleiviai būna pažeidžiami, nes dažnai jų pajamos yra mažos (labai didelis procentas miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų naudotojų yra studentai ar mažą pensiją gaunantys vyresnio amžiaus žmonės) arba jie gyvena geografiškai izoliuotose vietovėse, kuriose miesto ir tolimojo susisiekimo autobusai yra vienintelė viešojo transporto rūšis. Keleiviai dažnai neturi vairuotojo pažymėjimo ar automobilio, todėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų paslaugos jiems yra būtinos, kad galėtų keliauti į darbą ar mokyklą, aplankyti šeimą ir draugus, arba pramogauti ar turistauti. Bloga prieiga prie miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto gali labai apsunkinti jų integraciją į visuomenę.

2.    Reglamento taikymo sritis ir turinys

ES teisės aktų leidėjai priėmė keleivių teisių keliaujant bet kurios rūšies transportu (lėktuvais, geležinkeliu, vandens transportu ir miesto ir (arba) tolimojo susisiekimo autobusų transportu) teisės aktus, siekdami suteikti piliečiams garantuotą minimalią apsaugą, kai jie keliauja po Europą, ir taip palengvinti jų judumą ir socialinę integraciją. Tai, kad egzistuoja bendras teisės aktais garantuojamų visų keturių rūšių transporto keleivių teisių rinkinys, kurio nuostatos atspindi specifines kiekvienos rūšies transporto savybes, taip pat padeda sukurti vienodas sąlygas operatoriams apskritai ir atskirai kiekvienos rūšies transporto sektoriuje.

Taikymo sritis

Apskritai, Reglamentas taikomas vadinamosioms reguliarioms paslaugoms (nustatytais laiko tarpais ir nustatytais maršrutais teikiamoms paslaugoms, kai keleiviai yra įlaipinami ir išlaipinami iš anksto numatytose stotelėse), skirtoms nenurodytų kategorijų keleiviams, kai jų įlaipinimo arba išlaipinimo vieta yra valstybės narės 10 teritorijoje.

Turinys

Keleiviai, kurie naudojasi bet kokios rūšies reguliariomis paslaugomis, nepriklausomai nuo to, kokiu suplanuotu atstumu teikiama paslauga, turi šias pagrindines teises:

1)teisę į nediskriminacines vežimo sąlygas (visų pirma, nediskriminacinius tarifus);

2) galimybę naudotis transportu neįgaliems arba riboto judumo asmenims be papildomų išlaidų (vežėjai gali atsisakyti vežti keleivius su negalia, jei tai nėra įmanoma fiziškai dėl autobuso konstrukcijos, autobuso stotelės arba stoties infrastruktūros arba jei tai darydami jie pažeistų sveikatos ir saugos reikalavimus);

3) visiems keleiviams prieš kelionę ir jos metu taikomos būtiniausios taisyklės dėl kelionės informacijos, įskaitant informaciją apie jų teises;

4) vežėjai turi suteikti galimybę visiems keleiviams susipažinti su skundų nagrinėjimo tvarka; ir

5) kreiptis į nepriklausomas nacionalines kiekvienoje valstybėje narėje veikiančias vykdymo užtikrinimo įstaigas, kurios yra įgaliotos užtikrinti Reglamento vykdymą ir, kai būtina, taikyti sankcijas.

Keleiviai taip pat turi toliau nurodytas papildomas teises naudodamiesi reguliariomis paslaugomis, kurių suplanuotas paslaugos maršruto atstumas yra 250 km arba daugiau:

6) teisę gauti (elektroninius arba popierinius) bilietus ar bet kokius kitus dokumentus, kuriais suteikiama teisė būti vežamam;

7) teisę gauti kompensaciją ir pagalbą dėl nelaimingo atsitikimo įvykusios mirties ar sužalojimo, taip pat bagažo praradimo ar sugadinimo atveju;

8) teisę būti informuoti, kai kelionė atšaukiama arba vėluojama išvykti;

9) teisę susigrąžinti visus už bilietą sumokėtus pinigus arba vykti kitu maršrutu, jei kelionė atšaukiama arba labai vėluojama ją pradėti;

10) teisę gauti tinkamą pagalbą, jei kelionė atšaukiama arba labai vėluojama ją pradėti (taikoma tik tada, jei numatyta kelionės trukmė yra ilgesnė kaip 3 valandos);

11) teisę į kompensaciją, kurios dydis gali siekti 50 % bilieto kainos, jei vežėjas keleiviui nepasiūlė pasirinkti, ar jis nori susigrąžinti už bilietą sumokėtus pinigus, ar vykti kitu maršrutu, kai kelionė yra atšaukiama arba labai vėluojama ją pradėti; ir

12) neįgalieji ir riboto judumo asmenys turi teisę stotyse ir transporto priemonėje gauti specialią nemokamą pagalbą.

Reglamento taikymo srities išimtys 11

Valstybės narės ne ilgesnį kaip ketverių metų laikotarpį (jis turi būti baigtis ne vėliau kaip 2017 m. vasario 28 d.), kuris gali būti pratęstas vieną kartą, gali taikyti nepagrindinių teisių naudojantis reguliariomis paslaugomis, kurios yra visiškai nacionalinio pobūdžio, išimtis. Tokių išimčių taikymo pagrindas turi būti skaidrus ir nediskriminacinis. Tokias išimtis dabar taiko iš viso 12 valstybių narių (Čekija, Estija, Graikija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Latvija, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija).

Valstybės narės taip pat gali leisti reguliarioms paslaugoms netaikyti viso Reglamento, kai didelė paslaugų dalis (įskaitant bent vieną numatytą sustojimą) teikiama už Europos Sąjungos ribų. Šios išimtys, kurios taip pat turi būti taikomos remiantis skaidriu ir nediskriminaciniu pagrindu, nustos galioti nė vėliau kaip 2017 m. vasario 28 d., ir jų taikymas gali būti vieną kartą pratęstas. Tokias išimtis dabar taiko iš viso 13 valstybių narių (Austrija, Estija, Graikija, Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Kroatija, Nyderlandai, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vengrija ir Vokietija).

Kiti ES teisės aktai, taikomi miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams

Keleiviams, kurių keliavimas miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais, yra kelionės paketo dalis, taikomos papildomos Direktyvoje (ES) Nr. 2015/2302 12 numatytos teisės.

Reglamente (EB) Nr. 661/2009 13 nustatyti prieinamumo reikalavimai, kuriuos turi atitikti visi nauji miesto ir tolimojo susisiekimo autobusai, kad būtų galima išduoti leidimą juos parduoti, registruoti arba pradėti eksploatuoti Europos Sąjungoje.

Didelė dalis tolimojo susisiekimo paslaugų teikiama tarpvalstybiniu mastu: keleiviai keliauja naudodamiesi tarpvalstybinėmis paslaugomis arba vietos paslaugomis ne savo valstybėje narėje. Siekiant apsaugoti tokių keleivių interesus Reglamente (EB) Nr. 2006/2004 14 nustatoma atitinkama nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir keleivių bendro intereso gynimo tarpvalstybiniu mastu sistema.

3.    Reglamento taikymas valstybėse narėse

Reglamente reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų nacionalines vykdymo užtikrinimo institucijas (NVUI), kurios būtų atsakingos už Reglamento vykdymo užtikrinimą ir už veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų savo nacionalinėje teisėje nustatymą, kad jas būtų galima taikyti Reglamentą pažeidusiems operatoriams. Taip pat reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų, kuriose miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stotyse neįgalūs ar riboto judumo keleiviai galėtų gauti deramą pagalbą.

Nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų 15 skyrimas

Dauguma valstybių narių skyrė tas NVUI, kurios anksčiau buvo atsakingos už keleivių, keliaujančių kitų rūšių transportu, teises. NVUI yra transporto institucijos arba vartotojų apsaugos institucijos. Kai kurios valstybės narės skyrė kelias NVUI: vartotojų apsaugos institucija dažnai yra atsakinga už skundų nagrinėjimą, o transporto institucija atlieka patikrinimus, taiko sankcijas ir stebi transporto priemonių ir stočių prieinamumą neįgaliems klientams. Dauguma valstybių narių NVUI skyrė tik nacionaliniu lygmeniu, tačiau keliose valstybėse narėse regionų valdžios institucijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Reglamento vykdymą.

Skundų nagrinėjimas

Keleiviai gali pateikti skundus dėl įtariamų Reglamento pažeidimų vežėjui (Reglamentu jie yra įpareigoti nustatyti skundų nagrinėjimo tvarką) arba NVUI.

Reglamente nenustatyta, kokia turėtų būti chronologinė skundų pateikimo tvarka, tačiau juo suteikiama teisė valstybėms narėms reikalauti, jog keleiviai pateiktų savo skundus pirmiausia vežėjui, kad NVUI galėtų veikti tik kaip apeliacinė institucija tuo atveju, jei keleivis nebūtų patenkintas atsakymu. Šią galimybę pasirinko iš viso 20 valstybių narių. Tokios tvarkos privalumas yra toks, kad NVUI gali nagrinėti skundus veiksmingiau ir greičiau, nes jos nuo pat pradžių turės prieigos prie skundo pateikėjo ir vežėjo korespondencijos galimybę, taigi, – išsamesnį abiejų šalių požiūrio supratimą.

Nėra jokių viešai paskelbtų duomenų apie tai, kiek skundų keleiviai pateikė vežėjams 2013–2015 m. laikotarpiu. Nors duomenys apie skundus būtų naudingi siekiant įvertinti Reglamento veikimą, vežėjai nėra įpareigoti jų rinkti ir teikti NVUI.

Tačiau yra žinoma, kad NVUI nagrinėjo labai nedaug skundų (žr. toliau pateiktą lentelę). Tokia padėtis susidarė dėl įvairių priežasčių: i) Reglamentas yra santykinai neseniai priimtas, todėl gali būti, kad daug keleivių blogai žino savo teises; ii) daugumoje valstybių narių keleiviai turi pirmiausiai pateikti savo skundus vežėjui ir atrodo, kad šios bendrovės dažniausiai skundus išsprendžia palankiai, todėl skundai nėra perduodami NVUI; ir iii) kai kuriose valstybėse narėse tik teismai gali nustatyti operatoriams privalomą vykdyti sprendimą, o lėtas ir brangus bylinėjimosi procesas atgraso keleivius ginti savo teises.

Sankcijos

Daugumos valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose numatyta sankcijų sistema yra grindžiama tik baudomis, tačiau kai kurios NVUI taip pat gali panaikinti operatoriaus licenciją, jei jis sąmoningai ir sistemingai pažeidžia Reglamentą.

Per pirmuosius dvejus metus nuo Reglamento taikymo pradžios NVUI sankcijas taikė tik kelis kartus (žr. toliau pateiktą lentelę). Daugelis jų teigia, kad operatoriai siekia laikytis Reglamento ir patenkinti skundus dar iki tol, kol tampa būtina skirti sankciją.

Lentelė. NVUI išnagrinėtų skundų ir taikytų sankcijų skaičius 16

Kita teisės akto vykdymo užtikrinimo ir komunikacijos veikla

Skundų nagrinėjimas ir sankcijų dėl reikalavimų nesilaikymo taikymas yra tik du Reglamente pateikti priemonių, kurios gali būti naudojamos siekiant užtikrinti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teises, pavyzdžiai. Daugelis NVUI buvo labai aktyvios ir ėmėsi papildomų veiksmų 17 .

Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stočių, kuriose neįgalūs ir riboto judumo keleiviai galėtų gauti pagalbą, skyrimas

Reglamente reikalaujama, kad valstybės narės skirtų darbuotojų ir įrangos turinčias miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stotis, kuriose būtų teikiama tinkama pagalba neįgaliems arba riboto judumo keleiviams. Teikti pagalbą miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stotyse yra labai svarbu, nes neįgaliems arba riboto judumo keleiviams dažniausiai prireikia pagalbos įlipant ar išlipant iš miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų, ir šį reikalavimą daugeliu atvejų lengviausia įvykdyti didelį keleivių srautą aptarnaujančiose stotyse.

Valstybių narių požiūris skiriasi: kai kurios didesnės ir tankiau apgyvendintos valstybės narės skyrė tik vieną ar kelias stotis, tačiau jų skaičius yra neproporcingas šalies dydžiui arba miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais vežamų keleivių skaičiui 18 .

Keletas kitų valstybių narių taip pat iš pradžių skyrė autobusų stoteles, kuriose nebuvo nei darbuotojų, nei tinkamos įrangos, ir tai aiškiai neatitiko Reglamento reikalavimų 19 . Komisijai įsikišus, jos panaikino šiuos paskyrimus 20 .

4.    Reglamento veikimas ir pagerinimo veiksmai

4.1    Reglamento veikimo įvertinimas    

Konsultacijų rezultatai

2016 m. sausio mėn. Komisija pakvietė įvairias keleiviams ir sektoriui ES lygmeniu atstovaujančias įstaigas pasidalyti savo nuomone dėl Reglamento veikimo 21 .

Visi dalyviai sutarė, kad Reglamento veikimui didžiausią poveikį daro du veiksniai:

– tinkamų miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stočių keliose valstybėse narėse trūkumas yra viena didžiausių kliūčių, trukdančių plėtoti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transportą: šiuolaikiškos, lengvai prieinamos ir saugios stotys, turinčios jungtis su kitų rūšių transportu, galėtų įtikinti naujus vartotojus rinktis miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transportą. Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stotys taip pat atlieka svarbią funkciją taikant Reglamentą: aukštos kokybės paslaugas teikiančioje stotyje keleiviai gali turėti lengvesnę prieigą prie informacijos apie paslaugas ir savo teises stotyse, stoties darbuotojai gali suteikti neįgaliems keleiviams reikalingą pagalbą, o keleiviai gali gauti geresnę pagalbą esant transporto sutrikimams;

– Reglamentu nebuvo nustatyti nauji prieigos reikalavimai miesto autobusams, tolimojo susisiekimo autobusams ir stotims, todėl juo nebuvo reikšmingai prisidėta prie galimybių neįgaliems arba riboto judumo keleiviams naudotis transporto priemonėmis ir transporto infrastruktūra (autobusų stotelėmis ir stotimis) pagerinimo. Kad šie keleiviai galėtų naudotis miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transportu, jie turi turėti prieigą ir prie transporto priemonių, ir prie stočių. Todėl kelių valstybių narių įdiegtos priemonės, kurių pagrindu operatoriai ateityje privalės naudoti tik tokias transporto priemones, kurios gali vežti neįgalius ar riboto judumo keleivius 22 , duos tik ribotus rezultatus, jei infrastruktūra liks netinkama. Tačiau Komisija taip pat žino apie vietos ir regionines iniciatyvas, kurias įgyvendinant operatoriai glaudžiai bendradarbiavo su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, kad jie įgytų prieigą prie operatorių teikiamų paslaugų 23 .

Nors įvairios šalys, su kuriomis buvo konsultuojamasi, pritarė pirmiau nurodytiems punktams, organizacijų, atstovaujančių sektoriui, ir keleivių organizacijų nuomonė aiškiai skyrėsi. Vežėjams atstovaujančių organizacijų nuomone Reglamentas atspindėjo optimalią vežėjų įsipareigojimų ir keleivių teisių pusiausvyrą, atsižvelgiant į specifinius sektoriaus suvaržymus, ir suteikė reikiamą lankstumo lygį.

Keleiviams atstovaujančios organizacijos (EDF ir EPF) apgailestavo, kad dauguma Reglamento nuostatų taikomos tik reguliarioms paslaugoms, kai suplanuotas paslaugos maršruto atstumas yra 250 km arba daugiau. Praktiškai tai reiškia, kad didžiajai daugumai reguliarių miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų kelionių taikomos tik pagrindinės Reglamento 24 nuostatos. Keleivių organizacijos taip pat kritikavo valstybes nares, kad jos taiko per daug išimčių 25 . Jų nuomone, intensyviai taikant išimtis keleiviai negali visapusiškai naudotis savo teisėmis ir neturi teisinio aiškumo (visų pirma todėl, kad keleiviams yra sunku žinoti, kokia valstybė narė taiko kokias išimtis).

Šalys, su kuriomis buvo konsultuojamasi, išreiškė nuomonę, kad nereikia iš dalies keisti jokių konkrečių Reglamento nuostatų, tačiau dabartinį Reglamentą operatoriai turėtų taikyti geriau, o nacionalinės valdžios institucijos turėtų griežčiau užtikrinti jo vykdymą.

Komisijos vertinimas

Komisija nenustatė jokių tyčinių ar didelių Reglamento pažeidimų. Dauguma jai žinomų individualių skundų yra susiję su informacijos, pagalbos arba kompensacijos didelio vėlavimo ar kelionės atšaukimo atveju nesuteikimu 26 . NVUI pateiktos ataskaitos rodo, kad daug skundų nepatenka į Reglamento 27 taikymo sritį.

Nepaisant to, kad bendras vaizdas yra teigiamas, Komisija nustatė keletą veiksnių, trukdančių veiksmingiau taikyti Reglamentą:

a)    Keleiviai ir operatoriai nepakankamai žino savo teises ir pareigas

Kadangi Reglamentas buvo priimtas palyginti neseniai, piliečiai nepakankamai žino apie jį. NVUI ir suinteresuotųjų šalių atstovai nurodė, kad daugelis operatorių nežinojo apie Reglamentą, kai jis buvo priimtas, ir dėl to vis dar kyla problemų tam tikrose valstybėse narėse. Todėl NVUI, nacionalinėms ir ES lygmens suinteresuotosioms šalims atstovaujančioms įstaigoms ir Komisijai yra būtina toliau šviesti keleivius apie jų teises, o operatorius – apie jų pareigas.    

b)    Kai kuriose valstybėse narėse vėluojama užtikrinti Reglamento vykdymą    

Valstybės narės vėlavo imtis priemonių šiam Reglamentui įgyvendinti. Iki Reglamento taikymo pradžios datos – 2013 m. kovo 1 d. – nė viena valstybė narė nebuvo priėmusi visų reikalingų nacionalinių priemonių. Kai kurios valstybės narės pavėlavo priimti reikiamas priemones dvejus metus.

NVUI Reglamento vykdymui užtikrinti taiko labai skirtingus metodus. Nors kai kurios NVUI labai aktyviai informuoja keleivius apie jų teises ir vykdo Reglamento taikymo stebėseną, kai kurių beveik visa veikla yra skundų nagrinėjimas.

Faktiškas keleivių teisių užtikrinimas taip pat labai skiriasi. Kai kuriose valstybėse narėse nėra alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo 28 , todėl keleiviai turi pateikti savo reikalavimus teismine tvarka, o tai brangiai kainuoja ir atima daug laiko, taigi, ir norą ginti savo teises.

c)    Sunkumai, susiję su tam tikrų nuostatų išaiškinimu

Kai kurias Reglamento nuostatas NVUI ir operatoriai aiškino skirtingai.

Atstovaujančios įstaigos ir NVUI tvirtino, kad siekiant paaiškinti šias nuostatas Reglamentas neturi būti iš dalies keičiamas, tačiau Komisija ir NVUI turėtų susitarti, kaip nuostatos turėtų būti taikomos praktiškai.

4.2    Komisijos veiksmai siekiant pagerinti Reglamento taikymą

Komisija ėmėsi toliau nurodytų priemonių minėtoms problemoms spręsti.

a)    Veiksmai, kuriais didinamas informuotumas apie keleivių teises ir operatorių prievoles

2013 m. birželio mėn. Komisija pradėjo dvejų metų trukmės informavimo apie keleivių teises keliaujant visų rūšių transportu, įskaitant miesto ir tolimojo susisiekimo autobusus, kampaniją. Ji apėmė plakatų ir lankstinukų platinimą visoje Europoje, socialinės žiniasklaidos ir judriojo ryšio telefonų programėlių naudojimą ir dalyvavimą turizmo mugėse.

Komisija paskelbė Reglamento santrauką; ją plačiai taiko NVUI ir operatoriai, siekdami informuoti keleivius apie jų teises.

b)    Veiksmai, kuriais siekiama geresnio vykdymo užtikrinimo

Komisija pradėjo pažeidimo procedūras prieš valstybes nares, kurios nesugebėjo paskirti nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos, savo nacionalinėje teisėje nustatyti sankcijų, skirtų Reglamentą pažeidusiems operatoriams bausti, arba skirti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stočių, kuriose neįgaliems ir riboto judumo keleiviams gali būti teikiama reikiama pagalba 29 . Iki 2015 m. liepos mėn. visos valstybės narės priėmė būtinas priemones ir pažeidimo nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta.

Komisija surengė metinius ES lygmens susitikimus, kuriuose NVUI ir suinteresuotosios šalys galėjo dalytis savo patirtimi apie Reglamento taikymą ir keistis gerosios praktikos pavyzdžiais.

Be to, Komisija metiniuose susitikimuose su NVUI pateikė gaires ir pasidalijo gerosios praktikos pavyzdžiais, siekdama pagerinti NVUI tarpusavio bendradarbiavimą.

c)    Veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti vienodą Reglamento taikymą

Metiniuose susitikimuose su NVUI ir atstovaujančiomis įstaigomis, taip pat rašytinėje korespondencijoje Komisija išaiškino, kaip reikėtų praktiškai taikyti kelias Reglamento nuostatas. Tai padėjo užtikrinti vienodą nuostatų taikymą visoje ES 30 .

5.    Išvados ir tolesni veiksmai

Atsižvelgdama į ribotą šio reglamento taikymo patirtį, Komisija mano, kad jo dalinis keitimas nebūtų pagrįstas.

Suinteresuotosios šalys ir NVUI vieningai mano, kad keletas kliūčių, trukdančių keleiviams naudotis savo teisėmis arba trukdančių užtikrinti tokių teisių vykdymą, gali būti pašalintos ėmus veiksmingiau taikyti dabartinį reglamentą. Todėl Komisija imasi veiksmų ir suinteresuotosioms šalims bei NVUI pateikia toliau nurodytas rekomendacijas.

Laikotarpiu nuo 2016 m. pavasario iki 2017 m. pabaigos Komisija trečią kartą organizuoja informavimo kampaniją, skirtą keleivių žinioms apie jų teises pagerinti – tam ji dažniausiai pasitelkia socialinės žiniasklaidos priemones. Ji ragina NVUI, sektoriaus atstovus ir keleivių teises ginančias organizacijas apjungti savo pastangas ir organizuoti panašias kampanijas savo lygmeniu.

NVUI yra kviečiamos atlikti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų ir stočių patikras, inter alia, siekiant patikrinti, kaip Reglamentas yra taikomas praktikoje, ir šviesti operatorius apie jų įsipareigojimus pagal Reglamentą. NVUI yra taip pat kviečiamos tikrinti vežėjų tinklalapius, siekiant užtikrinti, kad juose būtų pateikiama informacija apie keleivių teises ir kad bendrosios sutarčių sąlygos atitiktų Reglamentą.

Tos valstybės narės, kurios dabar neturi nustačiusios alternatyvios ginčų dėl keleivių teisių sprendimo tvarkos, yra kviečiamos ją nustatyti pagal Direktyvą 2013/11/ES 31 , kad keleiviai galėtų gauti kompensaciją dėl savo teisių pažeidimo greičiau ir pigiau.

Komisija toliau reguliariai organizuos susitikimus su NVUI ir atstovaujančiomis įstaigomis, kad pasiektų bendrą supratimą apie Reglamento aiškinimą ir įgyvendinimą ir pagerintų bendradarbiavimą ir dalijimąsi sukaupta patirtimi (susijusia su iškilusiais sunkumais ir geriausia praktika).

Iškilus poreikiui Komisija skelbs kartu su Reglamentu pateikiamas bendrąsias aiškinamąsias gaires, siekdama išaiškinti tam tikrų nuostatų reikšmę (kaip ir anksčiau dėl kitų transporto rūšių) ir (arba) geros praktikos dokumentus konkrečiais klausimais (pvz., kaip geriau reaguoti į konkrečius neįgalių arba riboto judumo asmenų poreikius).

Komisija renka informaciją apie vietos ir nacionalinę gerąją praktiką siekiant pagerinti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto prieinamumą neįgaliems arba riboto judumo keleiviams. Šią informaciją ji pristatys NVUĮ ir atstovaujančioms įstaigoms savo reguliariuose susitikimuose. Ji taip pat svarsto galimybę skelbti informaciją apie gerąją patirtį, susijusią su neįgalių ar riboto judumo keleivių vežimu visų rūšių transportu.

Komisija ragina nacionalines ir vietos valdžios institucijas ir privačius investuotojus užtikrinti daugiarūšį susisiekimą tarp miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stočių ir kitų rūšių transporto stočių, atsižvelgiant į TEN-T reglamento tikslus 32 , ir atnaujinti esamas autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų stotis arba statyti naujas šiuolaikiškas stotis, prie kurių taip pat turėtų visapusę prieigą neįgalieji arba riboto judumo asmenys. Tokiems veiksmams gali būti teikiama ES parama pagal finansavimo priemonę „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“ 33 , jeigu atitinkama stotis yra TEN-T tinklo miestų transporto mazge, arba, priešingu atveju, – iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, iš kurių taip pat remiamas kolektyvinio transporto vystymas.

Komisija ragina valstybes nares, kurios šiuo metu atleidžia nuo Reglamento arba tam tikrų jo nuostatų taikymo 34 , peržiūrėti, ar, atsižvelgiant į dabartinę patirtį, būtina šias išimtis toliau taikyti.

(1)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 55, 2011 2 28, p. 1).

(2)  Buvo reikalaujama, kad iki 2015 m. birželio 1 d. valstybių narių paskirtos Reglamento vykdymą užtikrinančios nacionalinės institucijos paskelbtų ataskaitą apie Reglamento vykdymo užtikrinimą per praėjusius dvejus kalendorinius metus. Dauguma valdžios institucijų paskelbė ataskaitas savo interneto svetainėse.

(3)  Komisija pakvietė keleiviams (įskaitant neįgaliuosius) ES lygmeniu atstovaujančias organizacijas, vežėjus ir stočių operatorius siųsti pastabas raštu dėl Reglamento veikimo ir dalyvauti Briuselyje 2016 m. kovo 1 d. organizuojamame posėdyje. Į prašymą pateikti informacijos atsiliepė šios organizacijos: Europos tolimojo susisiekimo autobusų stočių asociacija (APC), Europos tolimojo susisiekimo autobusų turizmo aljansas (ECTA), Europos neįgaliųjų forumas (EDF), Europos keleivių federacija (EPF), Europos keleivinio transporto operatoriai (EPTO), Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) ir Tarptautinė viešojo transporto sąjunga (UITP). Be to, informaciją savanoriškai pateikė Vokietijos keleivių organizacija ProRail ir Prancūzijos autobusų bendrovė Ouibus.

(4) http://ec.europa.eu/transport/modes/road/studies/doc/2016-04-passenger-transport-by-coach-in-europe.pdf

(5) 2015 m. statistinių duomenų leidinys „ES transportas skaičiais“.

(6) COM(2008) 817 final.

(7)  2013 m. liberalizavus Vokietijos rinką, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. teisėtų reguliariai vykdomų tolimojo susisiekimo paslaugų tolimojo susisiekimo autobusais skaičius išaugo nuo 86 iki 277. Teikiant šias paslaugas 2014 m. pervežta 17–19 mln. keleivių. Prancūzijos vidaus rinka buvo liberalizuota 2015 m. rugpjūčio mėn. Per pirmuosius 6 mėnesius po to, kai įvyko reglamentavimo pokyčiai, tolimojo susisiekimo autobusais pervežta 1,5 mln. keleivių 168 maršrutais (per visus 2013 m. tolimojo susisiekimo autobusais šalies teritorijoje keliavo tik 110 000 keleivių, o siūlomų maršrutų buvo tik 68). Šaltinis. „Comprehensive Study on Passenger Transport by Coach in Europe (2016)“ (Išsamus keleivių vežimo tolimojo susisiekimo autobusais Europoje tyrimas, 2016 m.).

(8)  Pvz., skirtingai nuo kitų transporto rūšių, kompensacijos dėl didelio vėlavimo ar kelionės anuliavimo atvykus nėra mokamos.

(9)  2013 m. Jungtinėje Karalystėje atliktas nacionalinis kelionių tyrimas, 2012 m. Airijoje atliktas nacionalinių namų ūkių kelionių tyrimas ir 2013 m. konsultacinės bendrovės IGES atliktas tyrimas Vokietijoje.

(10) Be to, kelios nuostatos (iš kurių svarbiausios – nuostatos dėl kompensacijos ir pagalbos, kurias vežėjai privalo suteikti kelių eismo įvykių sukeltos mirties, sužalojimo, bagažo praradimo ar sugadinimo atvejais) taip pat taikomos vienkartinėms paslaugoms, kai keleivių grupė suburiama kliento arba vežėjo iniciatyva.

(11) http://ec.europa.eu/transport/themes/passengers/road/doc/exemptions-from-bus-coach-passengers-rights-and-obligations.pdf

(12) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1). Ši direktyva turi būti perkelta į valstybių narių nacionalinius teisės aktus iki 2018 m. sausio 1 d. Iki tos datos taikoma Direktyva 90/314/EEB.

(13) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 200, 2009 7 31, p. 1).

(14) 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL L 364, 2004 12 9, p. 1).

(15)  NVUI, atsakingų už Reglamento vykdymo užtikrinimą, sąrašas pateiktas
http://ec.europa.eu/transport/themes/passengers/road/doc/2011_0181_national_enforcement_bodies.pdf

(16) Skaičiai paimti iš NVUI veiklos ataskaitų ir rodo, kokia buvo padėtis 2013 m. kovo 1 d.– 2015 m. sausio 1 d. laikotarpiu. Jei duomenų nėra (lentelėje nurodyta „nėra duomenų“), tai reiškia, kad toje valstybėje narėje ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo nė vienos veikiančios NVUI arba nebuvo įdiegta sankcijų sistema, kad būtų galima nubausti Reglamentą pažeidusius operatorius, arba NVUI dar nepaskelbė savo veiklos ataskaitos.Skundų priežastys nurodytos ne visose NVUI ataskaitose, o pirmiau nurodyti skaičiai gali apimti į Reglamento taikymo sritį nepatenkančius skundus.

(17) Pavyzdžiui, Bulgarijos, Estijos, Ispanijos, Lietuvos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos NVUI patikrino vežėjus ir stotis. Be to, Vokietijos NVUI surengė susitikimų su operatoriais iki Reglamento taikymo pradžios, siekdama juos parengti Reglamento taikymui, ir išplatino informacinius lapelius apie miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teises. Suomijos NVUI informavo keleivius apie jų teises dalyvaudamos kelionių mugėse.

(18) Nors siekiant suteikti tinkamą pagalbą neįgaliems arba riboto judumo keleiviams visos didelį srautą keleivių aptarnaujančios stotys turėtų būti laikomos tinkamomis ją suteikti, valstybės narės gali įvykdyti Reglamente joms nustatytą įpareigojimą skirdamos tik vieną stotį. Be to, jos neprivalo skirti didelį atvykstančių ir išvykstančių keleivių skaičių aptarnaujančios stoties.

(19) Stoties apibrėžtis pateikta Reglamento 3 straipsnio m punkte.

(20) Valstybių narių skirtų ir Komisijai nurodytų stočių sąrašas pateiktas http://ec.europa.eu/transport/themes/passengers/road/doc/designated_bus_terminals.pdf

(21) Žr. 3 išnašą.

(22) Prancūzijoje ir Vokietijoje reikalavimas operatoriams naudoti tik tokius tolimojo susisiekimo autobusus, kuriais galima vežti keleivius su negalia, įsigalios iki 2018 m., o Ispanijoje ir JK – iki 2020 m. Šaltinis: „Comprehensive Study on Passenger Transport by Coach in Europe (2016)“ (Išsamus keleivių vežimo tolimojo susisiekimo autobusais Europoje tyrimas, 2016 m.).

(23) Be kita ko, viešojo transporto bendrovė Belgijos Valonijos regione „Société Régionale Wallonne du Transport“ kartu su neįgaliesiems atstovaujančiomis vietos organizacijomis nuo 2013 m. vykdo prieigos prie jos autobusų linijų auditą, o Rygos tarptautinės tolimojo susisiekimo autobusų stoties savininkas kartu su negalios srityje veiklą vykdančia organizacija „Apeirons“ vykdė veiklą siekdami padaryti stotį visapusiškai prieinamą neįgaliems arba riboto judumo keleiviams.

(24) Taip pat žr. šios ataskaitos 2 skirsnį.

(25) Žr. 2 skirsnį dėl išimčių taikymo valstybėse narėse.

(26) Kai kurios NVUI nurodė skundų priežastis. Be to, Informacijos centras „Europe Direct“ (EDCC), kuris yra Komisijos finansuojama tarnyba, nemokamai plačiajai visuomenei ir įmonėms teikianti informaciją apie ES teisę, nurodė, kad daugiau kaip 80 % iš 99 užklausų, kurias ji gavo nuo Reglamento taikymo dienos, yra susijusios su keleivių teisėmis vėlavimo arba kelionės atšaukimo atveju. 

(27) Pavyzdžiui, jei keleivio bagažas buvo pamestas arba pavogtas kelionės metu arba keleivis negalėjo sėdėti savo rezervuotoje vietoje.

(28) Pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo (OL L 165, 2013 06 18, p. 63), iškilus sutartiniams ginčams su ES įsisteigusiais komercinės veiklos subjektais, įskaitant subjektus, vykdančius veiklą transporto sektoriuje, Europos Sąjungoje gyvenantys vartotojai turėtų turėti galimybę pasinaudoti alternatyviomis ginčų sprendimo procedūromis.

(29) Pagrįstos nuomonės buvo nusiųstos Austrijai, Graikijai, Italijai, Liuksemburgui ir Portugalijai, o oficialaus įspėjimo raštai buvo nusiųsti kitoms septynioms valstybėms narėms.

(30) Komisija paaiškino, kad, pavyzdžiui, tais atvejais, kai suplanuotas paslaugos maršruto atstumas yra 250 km arba daugiau, viso Reglamento nuostatos turėtų būti taikomos visiems keleiviams, net jei jie naudojasi trumpesnės nei 250 km. kelionės paslauga.

(31) Žr. 28 išnašą.

(32) Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

(33) Išsamios paraiškų skirti Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų teikimo sąlygos išdėstytos 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1) ir 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

(34) Žr. 2 skirsnį.