EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 09 08
COM(2016) 558 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos įgyvendinimo
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52016DC0558
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on the implementation of Council Directive 98/58/EC concerning the protection of animals kept for farming purposes
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos įgyvendinimo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos įgyvendinimo
COM/2016/0558 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 09 08
COM(2016) 558 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos įgyvendinimo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos įgyvendinimo
1. Įžanga
Direktyvos 98/58/EB 5 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas, kad Komisija teikia Tarybai ataskaitą, paremtą įgyvendinant šią direktyvą valstybių narių įgyta patirtimi.
Komisijos sprendime 2006/778/EB 1 išdėstytos nuostatos dėl būtiniausių informacijos rinkimo atliekant ūkių, kuriuose laikomi tam tikri ūkinės paskirties gyvūnai, patikrinimus reikalavimų. Jo prieduose pateikiamos reikalavimų, kurie turi būti patikrinti dėl neatitikimų, lentelės. Remiantis šiuo sprendimu, valstybės narės yra įpareigotos nuo 2009 m. birželio mėnesio siųsti Komisijai metines ataskaitas. Be to, šio sprendimo 9 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad siekiant įvertinti Bendrijos vykdomos politikos poveikį šioje srityje turi būti renkami duomenys apie patikrinimus siekiant įvertinti gyvūnų gerovę.
ES 2012–2015 m. gyvūnų gerovės apsaugos strategijoje 2 nustatyta, kad vis dar prastokas ES teisės aktų vykdymo užtikrinimas yra viena iš pagrindinių problemų, turinčių poveikį gyvūnų gerovei. Be to, ataskaitoje Tarybai dėl 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos 3 įgyvendinimo pateikiama vertingų įžvalgų dėl teisės aktų vykdymo sričių.
2. Metodika
Ataskaitoje apžvelgiamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Rengiant šią ataskaitą naudotasi trimis informacijos šaltiniais:
Pirma, naudojamų duomenų šaltinis yra Komisijos ataskaitos, kuriose pateikiami jos atliktų auditų valstybėse narėse rezultatai. Šios ataskaitos yra daugiausia 2011–2013 m., nes tais metais atlikti auditai buvo specialiai orientuoti į padėtį ūkiuose (žr. I priedo 1 lentelę).
Antra, kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad gyvūnų gerovės patikrinimai būtų atliekami laikantis oficialios kontrolės taisyklių, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 882/2004 4 . Nacionalinės kompetentingos institucijos privalo kasmet teikti Komisijai ataskaitas apie faktus, nustatytus per šiuos patikrinimus. Komisija naudojosi valstybių narių 5 pateiktais 2013 ir 2014 metų duomenimis, nes šie duomenys turėtų atspindėti naujausią padėtį. Ūkių, kuriuos reikia patikrinti, skaičiaus ir patikrintų ūkių procento apžvalga pateikiama I priedo 2 lentelėje.
Galiausiai kartais Komisija sulaukia skundų 6 , susijusių su įtarimu, kad viena ar daugiau valstybių narių netinkamai taiko Sąjungos teisės aktus. Šie skundai taip pat suteikia vertingų įžvalgų apie sritis, kurias piliečiai mano esant netinkamai įgyvendinamas.
3. Nustatyti faktai
3.1. Priežiūros ir patikrinimų sistema
Komisijos auditai rodo, kad valstybės narės įdiegė rizika grindžiamą sistemą tikrintiniems ūkiams atrinkti. Svarbi priežastis atlikti rizika grindžiamus gyvūnų gerovės patikrinimus ūkiuose buvo Reglamentas 882/2004 dėl oficialios kontrolės ir kompleksinės paramos patikrinimų dėl vienkartinių išmokų 7 .
Keletas valstybių narių išsamiai aprašo savo gyvūnų laikymo vietų atrinkimo tikrinti sistemą, o tai irgi liudija, kad taikomas rizika grindžiamas metodas. Be to, ES teisės aktuose yra reikalavimas, kad absoliutus patikrinimų skaičius turi būti 8 proporcingas produkcijos mastui ir susijusių gyvūnų skaičiui.
Dar daugiau, valstybės narės turi atsižvelgti į visas rekomendacijas, pateiktas per auditą. Komisija, atlikdama auditus, atkreipė dėmesį, kad valstybių tarnautojai ėmėsi veiksmų visais atvejais. Vis dėlto ji taip pat nustatė, kad trijose valstybėse narėse priemonės nebuvo pakankamos atitikčiai pasiekti. Dviejose iš šių valstybių narių nebuvo imtasi pakankamai stabilių priemonių, o vienoje valstybėje narėje į reikalą nereaguota adekvačiai.
3.2. Valstybių narių ataskaitų teikimo skirtumai
Tai, kad valstybės narės teikia ataskaitas labai skirtingai, duomenų interpretavimą ir lyginimą apskritai daro daug sudėtingesnį.
2012 m. buvo parengta internetinė forma, pagrįsta Sprendimo 2006/778/EB lentelėmis, ją valstybės narės naudojo 2013 ir 2014 metais. Ši internetinė forma leido Komisijai veiksmingiau analizuoti ataskaitose pateiktus skaičius. Tačiau šiek tiek nevienodumo išlieka. Tai ypač pasakytina apie namines vištas. Remiantis termino „naminės vištos“ apibrėžtimi 9 , į šią skiltį turėtų būti įtraukiami tik broileriai. Tačiau keletas valstybių narių į naminių vištų skiltį taip pat įtraukė skaičius apie smulkius vištų dedeklių ūkius 10 . Todėl neįmanoma žinoti, ar nustatyti faktai apie broilerius ir dedekles vištas yra reprezentatyvūs.
Panaši problema kyla dėl kategorijos „galvijai“, kuri apima tiek jautienos, tiek pieno gaminių gamybos sistemas. Kadangi gyvūnų gerovės rizika šiose dviejose sistemose yra skirtinga, praverstų atskirų duomenų analizė.
3.3. Techniniai faktai
Pirma, kad nustatyti faktai būtų laikomi reprezentuojančiais gamybos sistemas, patikrintų ūkių procentinė dalis, palyginti su visu ūkių skaičiumi, turi būti pakankamai didelė (žr. I priedo 1 diagramą). Tik vienu atveju Komisijos ekspertai pabrėžė, kad patikrintų ūkių skaičius buvo gana mažas, palyginti su produkcijos mastu. Komisija nepranešė apie jokius neatitikimus, susijusius su rizika grindžiama ūkių atranka.
Derėtų atkreipti dėmesį, kad patikrintų tiek vištų dedeklių, tiek paršavedžių ūkių skaičius 2013 ir 2014 metais buvo ypač didelis. Tai galėjo lemti draudimas naudoti nepagerintus vištų dedeklių narvus (2012 m.) ir paršavedžių apgyvendinimo grupėmis įdiegimas (2013 m.) ir su tuo susijusi pareiga užtikrinti visišką atitiktį.
Antra, kalbant apie neatitikimų skaičių svarbu turėti omenyje, kad jie apima visų tipų ES teisės aktų pažeidimus, net pačius smulkiausius. A ir B kategorijos 3 lentelėje apima neatitikimo administracinius aktus, dėl kurių reikalaujama imtis priemonių dėl problemos arba per tris mėnesius, arba kartais per ilgesnį laikotarpį. C kategorija apima šiurkštesnius pažeidimus, dėl kurių būtina neatidėliotinai skirti administracines arba baudžiamąsias sankcijas. Pavyzdžiui, tik 8,1 % pažeidimų naminių vištų ūkiuose, registruoti 2014 m., buvo šiurkštūs, lemiantys neatidėliotinus veiksmus.
Galiausiai svarbu atsižvelgti į tai, kad pagal rizika grindžiamą metodą specialiai atkreipiamas dėmesys į ūkius, kuriuose labiausiai tikėtini pažeidimai. Tai reiškia, jog užregistruotų pažeidimų skaičiaus didėjimas nebūtinai rodo, kad gerovės būklė yra pablogėjusi. Be to, rizika grindžiamas metodas apskritai turėtų lemti, kad į gyvūnų gerovės problemas būtų greičiau atkreipiamas dėmesys ir gyvūnų padėtis būtų pagerinta.
Atsižvelgiant į metodikos trūkumus, nustatyti toliau nurodyti faktai.
Komisijos auditai
2011–2013 m. aštuoniolika Komisijos auditų buvo skirti vištoms dedeklėms (13) ir (arba) paršavedėms (8). Šių auditų rezultatai gerai atspindi padėtį iki uždraudžiant nepagerintus vištų dedeklių narvus ir pereinant prie paršavedžių apgyvendinimo grupėmis.
Daugelyje valstybių narių, kuriose atlikti kiaulių laikymo auditai, Komisijos ekspertai taip pat pranešė apie neatitikimus, susijusius su manipuliavimo poreikiams skirtos medžiagos neužtikrinimu ir vengimu karpyti uodegas. Šiose valstybėse narėse nustatyti faktai yra gana skirtingi. Kai kuriose jų nustatyta, kad labai mažai daroma siekiant išvengti uodegų karpymo ar užtikrinti manipuliavimo poreikiams skirtą medžiagą.
Dažnai trūkdavo kompetentingų institucijų primygtinio reikalavimo taikyti kitas priemones, tokias kaip aplinkosaugos būklės ar valdymo sistemos pakeitimas. Be to, netinkamas medžiagas, pvz., metalines grandines, daugelio valstybių narių pareigūnai laikė tinkamomis, o, pavyzdžiui, tinkamos medžiagos buvo laikomos nesuderinamomis su drenažo sistemomis.
Keturios valstybės narės išleido gaires arba įdiegė neatitikimų mažinimo priemones. Vis dėlto auditai parodė, kad valstybių narių pareigūnams dažnai trūksta ekspertinių žinių, kaip interpretuoti manipuliavimo poreikiams skirtos medžiagos užtikrinimo reikalavimus ir kaip turi būti pakeistas valdymas ir aplinkosauga prieš leidžiant įprastinį uodegų karpymą.
Komisija taip pat atliko 9 auditus 2014 m. 11 ir nustatė, kad vertinant naminių vištų ar broilerių ūkius buvo naudojami skerdyklų duomenys. Tačiau tik trys valstybės narės, kuriose buvo atlikti auditai, šiuos duomenis tikrindamos ūkius naudojo efektyviai. Kai kurių valstybių narių skerdyklose buvo nuolat randama šiurkščių pažeidimų, tačiau ūkių tikrintojai gavo labai mažai paaiškinimų.
Valstybių narių ataskaitos
Informacija apie valstybių narių praneštus pažeidimus, susijusius su ūkinėmis rūšimis, kurioms taikomos ES gyvūnų gerovės taisyklės, pateikiama I priedo 3 lentelėje.
Viena iš kategorijų, kurioje yra didelis neatitikimų skaičius, kalbant apie beveik visas ūkines rūšis, yra informacijos registravimas. Ši kategorija susijusi su nepakankamu medicininio gydymo ir ūkininkų pastebėto mirtingumo atsekamumu ir yra svarbus informacijos šaltinis.
Iš tiesiogiai gyvūnams poveikį darančių reikalavimų pats dažniausias nustatytas neigiamas faktas susijęs su kategorija pastatai ir aptvarai. Į šią eilutę patenka netinkamai suprojektuoti pastatai, grindys ir įranga. Be to, ji apima pastatų, narvų, gardų viduje esančią įrangą, taip pat netinkamą patalpų priežiūrą, pvz., prastą ventiliaciją ar apšvietimą.
Pagrindiniai kitų tipų neatitikimai skiriasi pagal ūkines gyvūnų rūšis. Veršelių laikymo neatitikimai buvo susiję su kategorija laisvas judėjimas, apimančia gyvulio galimybę judėti erdvėje ir pririšimo taisykles, o naminių vištų laikymo neatitikimai – su reguliariu automatinių ir mechaninių įrenginių veikimo tikrinimu. Problemos, susijusios su kategorija pašarai, vanduo ir kitos medžiagos, buvo gana dažnos laisvai laikomų vištų, galvijų, avių ir ožkų ūkiuose. Pastarasis punktas apima šėrimą, gyvūnų priėjimą prie pašaro ir vandens, automatinių šėryklų ir girdyklų tikrinimą.
Valstybių narių ataskaitos rodo, kad 2013 m. su kiaulėmis ir manipuliavimo poreikiams skirtos medžiagos užtikrinimu susijęs neatitikties lygis buvo 8,4 %. Valstybių narių užregistruotas žalojimo (t. y. ne tik uodegų karpymo, bet ir kastravimo ir dantų trumpinimo) neatitikties lygis buvo 2,2 %.
Skundai
2013 ir 2014 m. Komisija užregistravo aštuonis skundus dėl to, kad valstybės narės neužtikrino kiaulių manipuliavimo poreikiams skirtos medžiagos, ir dėl įprastinio uodegų karpymo. Šie skundai taip pat atspindi per Komisijos auditus nustatytus faktus. Penkių iš jų nagrinėjimas buvo nutrauktas. Šiuo metu Komisija yra išleidusi šios srities gaires 12 .
Nors būta skundų dėl kitų gyvūnų gerovės dalykų, pvz., kepenėlių pašteto foie gras gamybos, transportavimo į skerdyklas ir gyvūnų gerovės jose, kiekvienos iš šių temų skundų skaičius išlieka nedidelis. Visi skundai buvo atidžiai įvertinti ir padaryta išvada, kad nėra pakankamo pagrindo toliau nagrinėti nė vieno iš jų. Todėl daugelio jų nagrinėjimas buvo nutrauktas.
4. Išvada
Bendrieji principai ir nuostatos, pateikti Direktyvoje 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, prisidėjo prie ES bendrosios ūkinių gyvūnų gerovės programos sukūrimo. Ši direktyva taip pat yra atspirties taškas valstybėms narėms užtikrinant, kad šios taisyklės būtų tinkamai vykdomos ir įgyvendinamos. Svarbiausia, kad valstybės narės yra įpareigotos teikti metines ataskaitas apie savo atliktų patikrinimų, kaip taikomos gyvūnų gerovės taisyklės, rezultatus ir nustatyti naujus uždavinius, padėsiančius jas geriau įgyvendinti; tai lėmė, kad gerovės klausimai tapo prioritetiniai. Išties ataskaitos atskleidžia, kad valstybės narės, atrodo, sistemingai dirba šalindamos nustatytus neatitikimus ir vykdydamos ES gyvūnų gerovės taisykles. Tai patvirtina ankstesnės 2006 m. Komisijos ataskaitos 13 skaičiai ir 2013 ir 2014 metų skaičiai, kuriuos savo ataskaitose pateikė valstybės narės. Reikalavimus atitinkančių ūkių skaičius pastebimai padidėjęs.
Tiesą sakant, dėl įdiegtų pastarųjų dviejų priemonių – nepagerintų vištų dedeklių narvų (2012 m.) ir individualių paršavedžių gardų (2013 m.) uždraudimo – Komisijos taikyti veiksmai skatinant valstybes nares tinkamai vykdyti šiuos draudimus pasirodė esantys veiksmingi. Šiuo metu, remiantis Komisijos turima informacija, visos valstybės narės atitinka reikalavimus ir naudoja arba pagerintus vištų dedeklių narvus, arba alternatyvias sistemas. Dėl grupinio paršavedžių apgyvendinimo 25 valstybės narės atitinka reikalavimus, o trys iš jų deklaravo visišką atitiktį. Šiuo metu Komisija atlieka dokumentų, pateiktų šiems teiginiams patvirtinti, patikrinimus.
Daugeliu atveju duomenys rodo mažą pagerėjimą nuo 2013 iki 2014 metų. Pavyzdžiui, užregistruota atitiktis dėl naminių vištų ir reikalavimo, susijusio su automatiniais ir mechaniniais įrenginiais, padidėjo nuo 82,1 iki 86,4 %. Taip pat pastebimas bendras su daugeliu rūšių ir gamybos sistemų susijęs informacijos registravimo ir pastatų ir aptvarų pagerėjimas, nurodytas nuo 2013 iki 2014 m. Daugelis valstybių narių, kurios pateikė savo nustatytų faktų analizę, taip pat mini, kad bendra tendencija rodo pokytį į gera. Kai kurios jų taip pat pabrėžė, kad neatitikimo priežastis dažnai yra žinių trūkumas, ir todėl į savo ateinančių metų veiksmų planus įtraukė mokymo priemones.
Šį bendrą pagerėjimą, įskaitant dalyje valstybių narių, pagrindžia Komisijos auditai, atlikti tuo pačiu laikotarpiu. Juose padaryta išvada, kad valstybės narės laikėsi rekomendacijų ir kad padėtis yra pagerėjusi, palyginti su ankstesniais auditais.
Vis dėlto reikia toliau dirbti su valstybėmis narėmis siekiant gerinti ataskaitų apie atitiktį gyvūnų gerovės taisyklėms teikimo būdą. Pavyzdžiui, po to, kai buvo išleistas Sprendimas 2006/778/EB, buvo priimta kitų teisinių reikalavimų gyvūnų gerovės srityje 14 . Dabartinis įpareigojimas teikti ataskaitas neatspindi tokių vėliau įdiegtų teisės aktų pakeitimų. Reikia apsvarstyti, kaip geriausia užtikrinti darnų šių papildomų duomenų perdavimą išlaikant minimalią administracinę naštą.
Galiausiai remiantis surinkta informacija darosi aišku, kad reikia geresnio bendro supratimo apie egzistuojančias gyvūnų gerovės taisykles ir tai, kaip jos turi būti taikomos ir vykdomos. Tai ypač pasakytina apie tam tikrus teisinius reikalavimus dėl kiaulių gerovės. Valstybių narių pateikti duomenys rodo, kad 2013–2014 m. truputį padaugėjo pažeidimų, susijusių su manipuliavimo poreikiams skirtos medžiagos užtikrinimu, o su kiaulių uodegų karpymu susijusių pažeidimų skaičius sumažėjo. Tai prieštarauja Komisijos auditų ataskaitoms, kuriose nurodomas daug didesnis šių dviejų reikalavimų pažeidimų skaičius daugelyje valstybių narių, kuriose atlikti auditai. Be to, dėl šių dalykų pateiktų skundų skaičiai, atrodo, leidžia manyti, kad padidėjo ES piliečių sąmoningumas ir susidomėjimas kiaulių gerove. Mažesni skaičiai valstybių narių ataskaitose galėjo atsirasti dėl to, kad neatitikimai buvo neatpažinti. Komisijos auditai parodė, kad dėl uodegų karpymo daugelis valstybių narių manė atitinkančios Sąjungos įstatymus. Taip yra nepaisant to, kad kelerius metus šiuo klausimu buvo dirbama siekiant padidinti žinias ir pakeisti požiūrį. 2016 m. kovo 8 d. Komisijos rekomendacijoje (ES) 2016/336 pateikiamas tam tikras skaičius parametrų, skirtų uodegų karpymo praktikai mažinti, ir išvardijamos optimalių aplinkos gerinimo medžiagų charakteristikos. Darbuotojams skirtuose lydimuosiuose darbiniuose dokumentuose valstybėms narėms šiuo klausimu pateikiami išsamūs duomenys ir nurodomos priemonės ir rodikliai, kurie gali būti naudojami vertinant padėtį ūkiuose.
Bet kokiu atveju Komisija ir toliau stebės atitiktį Tarybos direktyvos 98/58/EB įgyvendinimo reikalavimams. Tačiau akivaizdu, kad valstybių narių pateiktuose veiksmų planuose ir komentaruose numatytos skirtingos priemonės šios srities nuostatų vykdymui gerinti. Kartu Komisija mano, jog būtina plėtoti tolesnį suinteresuotųjų šalių dialogą, kad šioje srityje būtų sudaromos sąlygos tam tikroms iniciatyvoms ir projektams, kurie būtų naudingi abiem šalims tiek ekonominiu, tiek gyvūnų gerovės požiūriu. Atsižvelgdama į tai, Komisija šiuo metu ieško sistemingesnio ir labiau matomo šio dialogo formato, kad visos suinteresuotosios šalys (gyvūnų gerovės organizacijos, mokslininkai, veterinarai, ūkininkai, maisto gamintojai, maisto prekybininkai ir kt.) galėtų išreikšti savo rūpestį, pasidalyti žiniomis ir ištekliais kuriant bendrą veiklą.
Be to, priėmus Komisijos pasiūlymą dėl oficialios kontrolės 15 bus sudarytos sąlygos įkurti Europos Sąjungos etaloninius centrus, kurie taip pat galėtų prisidėti prie tolesnio gerinimo plečiant technines bei mokslines žinias ir keičiantis jomis.
I priedas
1 lentelė
2010–2014 m. Komisijos auditų sąrašas
Valstybė narė |
Ataskaitos numeris |
Gyvūnų gerovės audito objektas |
Data |
Malta |
2010-8386 |
ūkiai ir transportas (vištos dedeklės, veršeliai, kiaulės, 2006/778) |
2010 m. sausio mėn. |
Liuksemburgas |
2010-8385 |
ūkiai ir transportas (98/58, 2006/778, vištos dedeklės, kiaulės) |
2010 m. sausio mėn. |
Prancūzija |
2010-8390 |
ūkiai ir transportas (vištos dedeklės, kiaulės, 2006/778) |
2010 m. vasario mėn. |
Lenkija |
2010-8387 |
ūkiai ir transportas (vištos dedeklės, kiaulės) |
2010 m. vasario–kovo mėn. |
Italija |
2010-8388 |
ūkiai ir transportas (98/58, vištos dedeklės, kiaulės) |
2010 m. kovo mėn. |
Rumunija |
2010-8389 |
ūkiai ir transportas (vištos dedeklės, kiaulės) |
2010 m. balandžio mėn. |
Bulgarija |
2010-8383 |
ūkiai ir transportas (vištos dedeklės, kiaulės) |
2010 m. balandžio mėn. |
Čekijos Respublika |
2010-8384 |
ūkiai ir transportas (vištos dedeklės, kiaulės) |
2010 m. birželio mėn. |
Švedija |
2010-8391 |
ūkiai ir transportas (2006/778, vištos dedeklės, kiaulės) |
2010 m. spalio mėn. |
Danija |
2010-8392 |
ūkiai ir transportas (vištos dedeklės, kiaulės) |
2010 m. lapkričio mėn. |
Austrija |
2011-6096 |
ūkiai ir transportas (98/58, vištos dedeklės, kiaulės, broileriai) |
2011 m. sausio mėn. |
Portugalija |
2011-6052 |
ūkiai ir transportas (broileriai, vištos dedeklės, veršeliai, kiaulės) |
2011 m. gegužės mėn. |
Lenkija |
2011-6049 |
ūkiai ir transportas (98/58, vištos dedeklės, kiaulės, broileriai) |
2011 m. gegužės–birželio mėn. |
Belgija |
2011-6039 |
ūkiai ir transportas (98/58, vištos dedeklės, kiaulės, broileriai) |
2011 m. birželio–liepos mėn. |
Vengrija |
2011-6045 |
ūkiai ir transportas (98/58, vištos dedeklės, broileriai, kiaulės, Europos Taryba (ET) – žąsys) |
2011 m. rugsėjo mėn. |
Slovakija |
2011-6053 |
ūkiai ir transportas (vištos dedeklės, broileriai, kiaulės) |
2011 m. rugsėjo mėn. |
Italija |
2011-6048 |
ūkiai ir transportas (98/58, vištos dedeklės, kiaulės, broileriai) |
2011 m. lapkričio mėn. |
Airija |
2012-6379 |
vištos dedeklės ūkiuose |
2012 m. kovo mėn. |
Slovėnija |
2012-6375 |
ūkiai ir transportas (98/58, vištos dedeklės, kiaulės, broileriai) |
2012 m. balandžio mėn. |
Nyderlandai |
2012-6376 |
ūkiai ir transportas (98/58, vištos dedeklės, kiaulės, broileriai, ET galvijai) |
2012 m. gegužės mėn. |
Bulgarija |
2012-6454 |
ūkiai ir transportas (vištos dedeklės, broileriai, kiaulės) |
2012 m. birželio mėn. |
Latvija |
2012-6525 |
ūkiai ir transportas (98/58, 2006/778, vištos dedeklės, kiaulės, broileriai, veršiukai, ET galvijai, ET kailinių žvėrelių ūkiai) |
2012 m. spalio mėn. |
Lietuva |
2012-6526 |
ūkiai ir transportas (98/58, kiaulės, broileriai, ET kailinių žvėrelių ūkiai) |
2012 m. lapkričio mėn. |
Prancūzija |
2012-6446 |
ūkiai ir transportas (vištos dedeklės, kiaulės, broileriai, ET muskusinės antys) |
2012 m. lapkričio mėn. |
Rumunija |
2012-6374 |
ūkiai ir transportas (vištos dedeklės, kiaulės, broileriai, ET kalakutai, ET muskusinės antys) |
2012 m. lapkričio mėn. |
Jungtinė Karalystė |
2013-6822 |
pagrindinės ūkinės rūšys ir broileriai (broileriai, ET kalakutai) |
2013 m. vasario–kovo mėn. |
Danija |
2013-6807 |
pagrindinės ūkinės rūšys ir broileriai (broileriai, ET kalakutai, ET kailinių žvėrelių ūkiai, ET galvijai) |
2013 m. spalio mėn. |
Austrija |
2013-6805 |
pagrindinės ūkinės rūšys – Europos Tarybos reikalavimai (2006/778, ET galvijai, ET kalakutai, ET žąsys) |
2013 m. lapkričio mėn. |
2 lentelė
Visų valstybių narių 2013–2014 m. ataskaitų apibendrinimas pagal rūšis
2013 m. |
Kategorijos aprašas |
|
Vištos dedeklės, laikomos laisvai |
|
Ant kraiko laikomos vištos dedeklės |
|
Vištos dedeklės, laikomos pagerintuose narvuose |
|
Kalakutai |
|
Naminės vištos |
|
Antys |
|
Žąsys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ūkiai, kurie turi būti patikrinti |
|
6 731 |
|
3 490 |
|
3 236 |
|
19 768 |
|
111 115 |
|
29 877 |
|
13 553 |
|
Patikrinti ūkiai |
|
20,1 % |
|
33,6 % |
|
40 % |
|
5,1 % |
|
5,3 % |
|
2,8 % |
|
5,6 % |
|
Ūkiai, kuriuose neatitikimų nenustatyta |
|
89,8 % |
|
89,4 % |
|
87,5 % |
|
90,7 % |
|
82,7 % |
|
89,9 % |
|
89 % |
|
Iš viso kategorijų, kuriose yra neatitikimų |
|
198 |
|
189 |
|
224 |
|
122 |
|
1275 |
|
132 |
|
127 |
|
Kategorijos aprašas |
|
Bėgiojantieji paukščiai |
|
Kiaulės |
|
Galvijai (išskyrus veršelius) |
|
Veršeliai |
|
Avys |
|
Ožkos |
|
Kailiniai žvėreliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ūkiai, kurie turi būti patikrinti |
788 |
685 660 |
1 503 586 |
942 407 |
549 713 |
186 632 |
3 956 |
||||||||
Patikrinti ūkiai |
13,5 % |
4,3 % |
4,5 % |
4,1 % |
3 % |
2,5 % |
28,8 % |
||||||||
Ūkiai, kuriuose neatitikimų nenustatyta |
90,6 % |
80,8 % |
86,2 % |
87,2 % |
86,4 % |
80,7 % |
85,1 % |
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2014 m. |
Kategorijos aprašas |
|
Vištos dedeklės, laikomos laisvai |
|
Ant kraiko laikomos vištos dedeklės |
|
Vištos dedeklės, laikomos pagerintuose narvuose |
|
Kalakutai |
|
Naminės vištos |
|
Antys |
|
Žąsys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ūkiai, kurie turi būti patikrinti |
|
12 099 |
|
12 772 |
|
3 565 |
|
26 395 |
|
183 920 |
|
75 420 |
|
37 241 |
|
Patikrinti ūkiai |
|
17,3 % |
|
16 % |
|
40,5 % |
|
5,6 % |
|
4,1 % |
|
1,9 % |
|
3,3 % |
|
Ūkiai, kuriuose neatitikimų nenustatyta |
|
91,8 % |
|
92,3 % |
|
86,4 % |
|
88,4 % |
|
83,5 % |
|
91,5 % |
|
90,7 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kategorijos aprašas |
|
Bėgiojantieji paukščiai |
|
Kiaulės |
|
Galvijai (išskyrus veršelius) |
|
Veršeliai |
|
Avys |
|
Ožkos |
|
Kailiniai žvėreliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ūkiai, kurie turi būti patikrinti |
1 716 |
|
767 042 |
|
1 626 413 |
|
978 358 |
|
653 721 |
|
235 205 |
4 317 |
|||
Patikrinti ūkiai |
11,2 % |
|
4,7 % |
|
4,6 % |
|
4,5 % |
|
3,4 % |
|
2,9 % |
28,7 % |
|||
Ūkiai, kuriuose neatitikimų nenustatyta |
92,2 % |
|
82,2 % |
|
86,6 % |
|
84,7 % |
|
89,5 % |
|
81,4 % |
85,6 % |
1 diagrama
2013 ir 2014 m. patikrintų ūkių procentinė dalis
3 lentelė
Valstybėse narėse esančių ūkių, kurie turi būti patikrinti, skaičius ir neatitikimų procentinė dalis 2013 ir 2014 m.
Pagrindinės ūkinės rūšys
2013 m. |
2014 m. |
2013 m. |
2014 m. |
2013 m. |
2014 m. |
2013 m. |
2014 m. |
|||||||||
Kategorijos aprašas |
|
Vištos dedeklės, laikomos laisvai |
|
Vištos dedeklės, laikomos laisvai |
|
Kiaulės |
|
Kiaulės |
|
Veršeliai |
|
Veršeliai |
|
Naminės vištos |
|
Naminės vištos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ūkiai, kurie turi būti patikrinti |
|
6 731 |
12 099 |
685 660 |
767 042 |
942 407 |
978 358 |
111 115 |
183 920 |
|||||||
Patikrinti ūkiai |
|
20,1 % |
|
17,3 % |
|
4,3 % |
|
4,7 % |
|
4,1 % |
|
4,5 % |
|
5,3 % |
|
4,1 % |
Ūkiai, kuriuose neatitikimų nenustatyta |
|
89,8 % |
|
91,8 % |
|
80,8 % |
|
82,2 % |
|
87,2 % |
|
84,7 % |
|
82,7 % |
|
83,5 % |
Neatitikimų skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||
Personalas |
|
5,6 % |
|
5,6 % |
|
2,9 % |
|
3,1 % |
|
2,4 % |
|
2,3 % |
|
14 % |
|
10,5 % |
Tikrinimas |
|
6,1 % |
|
8,9 % |
|
7,8 % |
|
9,2 % |
|
7,8 % |
|
8,8 % |
|
8,2 % |
|
7,4 % |
Informacijos registravimas |
|
22,7 % |
|
27,1 % |
|
15,5 % |
|
13,5 % |
|
17,4 % |
|
12,8 % |
|
44,5 % |
|
30,5 % |
Laisvas judėjimas |
|
0,5 % |
|
2,8 % |
|
3 % |
|
4,1 % |
|
14,2 % |
|
14,3 % |
|
3,4 % |
|
4,4 % |
Reikalavimai dėl erdvės |
|
5,6 % |
|
5,1 % |
|
13 % |
|
6,3 % |
|
6,9 % |
|
7 % |
|
4 % |
|
5,1 % |
Pastatai ir aptvarai |
|
78,3 % |
|
84,6 % |
|
27,5 % |
|
28,5 % |
|
40,9 % |
|
39,3 % |
|
36,4 % |
|
37,3 % |
Minimalus apšvietimas |
|
2,5 % |
|
3,3 % |
|
5,5 % |
|
8,8 % |
|
1,9 % |
|
2,8 % |
|
0,8 % |
|
2,7 % |
Grindų paviršius (kiaulės) |
|
0 % |
|
0 % |
|
8,8 % |
|
9,3 % |
|
0 % |
|
0 % |
|
0 % |
|
0 % |
Manipuliavimo poreikiams skirtos medžiagos (kiaulės) |
|
0 % |
|
0 % |
|
8,4 % |
|
10 % |
|
0 % |
|
0 % |
|
0 % |
|
0 % |
Automatiniai ir mechaniniai įrenginiai |
|
6,6 % |
|
5,6 % |
|
4,7 % |
|
4,2 % |
|
3 % |
|
3,3 % |
|
17,9 % |
|
14,6 % |
Pašarai, vanduo ir kitos medžiagos |
|
28,3 % |
|
35 % |
|
11,8 % |
|
11,5 % |
|
13,3 % |
|
16,4 % |
|
7,2 % |
|
8,3 % |
Hemoglobinas (veršeliai) |
|
0 % |
|
0 % |
|
0 % |
|
0 % |
|
0,4 % |
|
0,5 % |
|
0 % |
|
0 % |
Pluoštinis pašaras (veršeliai ir paršavedės) |
|
0 % |
|
0 % |
|
0,2 % |
|
0,2 % |
|
0,2 % |
|
1 % |
|
0 % |
|
0 % |
Žalojimas |
|
0,5 % |
|
1,9 % |
|
2,2 % |
|
1,8 % |
|
0,3 % |
|
0,3 % |
|
0,8 % |
|
0,4 % |
Veisimo procedūros (išskyrus vištas dedekles) |
|
0 % |
|
0 % |
|
2 % |
|
1,3 % |
|
1,1 % |
|
1 % |
|
11 % |
|
7,1 % |
Kategorijų, kuriose yra neatitikimų, skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||
A kategorija |
|
56,1 % |
|
64 % |
|
64,2 % |
|
66,1 % |
|
73,3 % |
|
76,6 % |
|
69,8 % |
|
73,2 % |
B kategorija |
|
37,9 % |
|
25,7 % |
|
20,3 % |
|
22,1 % |
|
15,1 % |
|
12,9 % |
|
23,4 % |
|
18,5 % |
C kategorija |
|
6,1 % |
|
10,3 % |
|
15,6 % |
|
11,8 % |
|
11,5 % |
|
10,5 % |
|
6,8 % |
|
8,3 % |
II priedas
Gyvūnų gerovės teisės aktų, susijusių su padėtimi ūkiuose, apžvalga
1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos; OL L 221, 1998 8 8, p. 23
1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 1999/74/EB, nustatanti būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus; OL L 203, 1999 8 3, p. 53
2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2007/43/EB, nustatanti būtiniausias broilerių apsaugos taisykles; OL L 182, 2007 7 12, p. 19
2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus; kodifikuota redakcija; OL L 10, 2009 1 15, p. 7
2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/120/EB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos standartus; kodifikuota redakcija; OL L 47, 2009 2 18, p. 5
2002 m. sausio 30 d. Tarybos direktyva 2002/4/EB dėl vištas dedekles laikančių įmonių, kurioms taikoma Tarybos direktyva 1999/74/EB, registravimo; OL L 30, 2002 1 31, p. 44
2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos sprendimas 2006/778/EB dėl būtiniausių informacijos rinkimo atliekant ūkių, kuriuose laikomi tam tikri ūkinės paskirties gyvūnai, patikrinimus reikalavimų; OL L 314, 2006 11 15, p. 39
2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos sprendimas 2006/778/EB dėl būtiniausių informacijos rinkimo atliekant ūkių, kuriuose laikomi tam tikri ūkinės paskirties gyvūnai, patikrinimus reikalavimų; OL L 314, 2006 11 15, p. 39.
COM(2012) 6 final/2.
OL L 221, 1998 8 8, p. 23.
2004 m. balandžio 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių; OL L 165, 2004 4 30, p. 1.
Tam tikri šių ataskaitų duomenys buvo ekstrapoliuoti ir pateikiami I priede.
Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“, COM(2012) 154 final.
Ūkininkai gali gauti tiesiogines išmokas, jeigu ūkyje išlaiko gerą agrarinę būklę ir laikosi visuomenės sveikatos, gyvūnų ir augalų sveikatos, aplinkos ir gyvūnų gerovės standartų (kompleksinės išmokos), nurodytų reglamente.
Direktyvose 2008/120/EB ir 2008/119/EB pateikiamas reikalavimas, kad būtų kasmet tikrinama tam tikra statistiškai reprezentatyvi skirtingų veislininkystės sistemų, naudojamų valstybėse narėse, imtis.
Komisijos sprendimas 2006/778/EB, IV priedas, 2 lentelė: naminės vištos – tai Gallus gallus veislės naminiai paukščiai, išskyrus vištas dedekles.
Mažiau nei 350 vištų.
Audito ataskaitų numeriai: Ispanija – 7079, Jungtinė Karalystė – 7080, Danija – 7061, Vokietija – 7073, Čekijos Respublika – 7060, Vengrija – 7072, Belgija – 7059, Nyderlandai – 7078, Italija – 7075.
2016 m. kovo 8 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2016/336 dėl priemonių, kuriomis siekiama sumažinti būtinybę karpyti uodegas, taikymo pagal Tarybos direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus; OL L 62, 2016 3 9, p. 20;
SWD(2016) 49final
http://ec.europa.eu/food/animals/welfare/practice/farm/pigs/index_en.htm
KOM(2006) 838 galutinis.
Direktyva 2007/43/EB.
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekiama užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 999/2001, 1829/2003, 1831/2003, 1/2005, 396/2005, 834/2007, 1099/2009, 1069/2009, 1107/2009, reglamentai (ES) Nr. 1151/2012, 652//2014 ir direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB, 2008/120/EB ir 2009/128/EB (Oficialios kontrolės reglamentas). tarpinstitucinis dokumentas: 2013/0140(COD).