EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 06 01

COM(2016) 359 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europa vėl investuoja
Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai

1.Įvadas

Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos – vienas iš pagrindinių 10 J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetų. 2014 m. lapkričio 26 d. pateiktu Investicijų planu Europai 1 inicijuoti suderinti tiksliniai veiksmai, kuriais siekiama skatinti finansuoti investicijas, remiant Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos investicijų fondui (EIF), kurie drauge sudaro EIB grupę. Tai dalis vadinamojo vertybių trikampio, kurį sudaro struktūrinės reformos, atsakinga fiskalinė politika ir investicijos. Tikslas yra trejopas: užtikrinti, kad riboti viešieji ištekliai būtų naudojami privačioms investicijoms sutelkti, kad būtų galima veiksmingai spręsti rinkos nepakankamumo problemas pritraukiant privatųjį kapitalą, užtikrinti, kad investicijos pasiektų realiąją ekonomiką, ir gerinti investavimo aplinką tiek Europos, tiek atskirų valstybių narių lygmenimis. 2014 m. gruodžio mėn. Investicijų planą su visais jo komponentais patvirtino Europos Vadovų Taryba ir paragino sparčiai jį įgyvendinti 2 . EIB grupė išgirdo Europos Vadovų Tarybos raginimą ir 2015 m. sausio mėn. pradėjo investicinę veiklą pagal planą. Tuomet Europos Parlamentas ir Taryba 2015 m. liepos išskirtinės skubos tvarka priėmė būtiną pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto 3 . Dabar atėjo laikas įvertinti padarytą pažangą ir planuoti ateitį.

Per 18 mėnesių nuo tada, kai pateiktas Investicijų planas, pagerėjo investicijų augimo sąlygos ir grįžta pasitikėjimas Europos ekonomika ir jos augimo tendencijos. Europos Sąjungos (ES) ekonomika jau ketverius metus nuosaikiai atsigauna: 2015 m. BVP augimas siekė 2 % 4 . Nors ES investicijų lygis dėl finansų krizės labai sumažėjo, matyti ankstyvų atsigavimo ženklų, nepaisant pasaulinių ir vidaus grėsmių augimui. Priėmus Investicijų planą inicijuotos visapusiškos pastangos jau duoda konkrečių rezultatų, nepaisant to, kad didesnių investicinių projektų makroekonominis poveikis negali būti matomas iš karto. Tikimasi, kad 2016 ir 2017 m. investicijos ir toliau laipsniškai didės, nors jų lygis lieka žemesnis už istoriškai tvarų lygį (žr. 1 diagramą).

Šį teigiamą pagreitį būtina išlaikyti, taip pat reikia toliau stengtis sugrąžinti ilgalaikių tvarių investicijų tendenciją. Investicijų plano mechanizmai veikia ir juos būtina sustiprinti, kad būtų toliau telkiamos privačios investicijos sektoriuose, kurie yra itin svarbūs Europos ateičiai ir kuriuose dar yra rinkos nepakankamumo problemų. Tai, be kita ko, yra investicijos energetikos, aplinkos, klimato politikos srityse 5 , investicijos į socialinį ir žmogiškąjį kapitalą 6  ir susijusią infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, tarpvalstybinį ir tvarų transportą ir skaitmeninę transformaciją. ES turi aiškių ir unikalių investicijoms ypač svarbių pranašumų: bendrąją rinką, labiausiai kvalifikuotą darbo jėgą pasaulyje, aukšto lygio socialinę ir aplinkos apsaugą, taip pat stabilias, nuspėjamas, veiksmingas ir skaidrias teisines sistemas. Nors stebuklingo sprendimo, galinčio užtikrinti, kad visas ES investicijų potencialas būtų realizuotas vos per kelis mėnesius, nėra, per trumpą laiką pasiekti vilčių teikiantys rezultatai yra tvirtas būsimų politikos iniciatyvų, susijusių su ES biudžeto naudojimu ir reguliavimo aplinka, pagrindas.

2.Ateities modelis

a.Spartus ir visapusiškas įgyvendinimas

Dėl to, kad buvo sparčiai įdiegti visi Investicijų plano komponentai, šis planas jau pradeda duoti apčiuopiamų rezultatų.

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kurį įsteigė ir bendrai finansuoja EIB grupė, sėkmingai veikia, kad būtų pasiektas tikslas iki 2018 m. vidurio sutelkti bent 315 mlrd. EUR papildomų investicijų į realiąją ekonomiką 7 . Rinkos įtrauktis pasirodė ypač greita pagal mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) liniją: šioje srityje ESIF rezultatai pranoko lūkesčius.

Komisija paskelbė gaires, kaip Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus) galima derinti su ESIF, siekiant papildomų investicijų. Vystomi pirmi projektai, kurie rodo, kaip šį derinimą vykdyti praktiškai. Tai taip pat padės siekti Investicijų plane nurodyto tikslo dažniau naudoti ESI fondų finansines priemones.

Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC) 8 , jungtinė Komisijos ir EIB iniciatyva, teikia įvairiapusę techninę pagalbą ir konsultavimo paslaugas ir jau išnagrinėjo daugiau negu 160 prašymų. Nors tai daug žadanti pradžia, imamasi veiksmų priartinti konsultavimo paslaugas prie galutinių paramos gavėjų ir plėtoti EIKC paslaugas konkrečiose srityse, kuriose esama nepatenkintų poreikių (įskaitant tarpvalstybinius projektus).

Pradėjo veiklą Europos investicinių projektų portalas (EIPP) 9 , Europos projektų rengėjus ir investuotojus iš ES ir kitų šalių jungianti interneto platforma, kuri didina visos Europos investicinių projektų matomumą ir finansavimo galimybes.

Galiausiai, Komisija jau parengė iniciatyvų, kuriomis padės remti investicijas ir finansuoti ekonomiką, pavyzdžiui, sumažino su investicijomis į infrastruktūrą susijusius kapitalo reikalavimus draudimo ir perdraudimo įmonėms ir patvirtino praktines Valstybės pagalbos taisyklių taikymo gaires viešojo infrastruktūros finansavimo ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės srityse. Be to, Energetikos sąjungos, Kapitalo rinkų sąjungos, Bendrosios rinkos ir Bendrosios skaitmeninės rinkos 10  strategijose ir Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje numatyta konkrečių priemonių, kuriomis, jas visapusiškai įgyvendinus, bus pašalintos konkrečios kliūtys ir toliau gerinama investavimo aplinka. Komisija taip pat užmezgė struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis, kad padėtų pašalinti nacionalines investicijų kliūtis įgyvendinant Europos semestrą 11 tokiose srityse, kaip nemokumo, viešojo pirkimo, teismų sistemų ir viešojo administravimo ar konkretiems sektoriams skirto reglamentavimo efektyvumo.

b.Europos strateginių investicijų fondas. Veiksmingesnis ribotų išteklių naudojimas

Konkretūs ir apčiuopiami rezultatai

ESIF 12 jau remia papildomas EIB grupės investicijas į tvariam ES ekonomikos augimui svarbias sritis. 26 ES valstybėse narėse jau patvirtinta maždaug 250 sandorių, kurie gali būti finansuojami iš ESIF lėšų 13 ir pagal kuriuos tikimasi pritraukti iš viso 100 mlrd. EUR investicijų – tai atitinka maždaug 32 % bendro 315 mlrd. EUR naujų investicijų per trejus metus tikslo. Fondui pavyko pritraukti daug papildomų lėšų (85 % visų sutelktų investicijų) iš privačiojo ir viešojo sektorių investuotojų. Visi projektų, remiamų pagal abi ESIF linijas, sąrašai yra prieinami visuomenei 14 . ESIF remia projektus, kurie padeda spręsti esamas rinkos nepakankamumo ir nepakankamai optimalių investavimo situacijų problemas, taip pat daugelį aktualiausių visuomenės uždavinių.

Papildoma nauda yra esminė ESIF garantijos savybė, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio atrenkant projektus. EIB projektai, kuriems teikiama biudžeto parama per ESIF, turi teikti papildomą naudą, t. y. jais sprendžiamos rinkos nepakankamumo ar nepakankamai optimalių investavimo situacijų problemos, taigi iš principo be ESIF paramos EIB jų nefinansuotų tuo pačiu laikotarpiu ar bent ne tokiu pačiu mastu 15 . Šiuo tikslu EIB ir Investicijų komitetas 16 , vertindami tinkamumo kriterijus, naudoja tam tikrus rodiklius ir pagrindinius principus. Rizikos lygis yra esminis elementas vertinant projektų, kuriems teikiama ESIF garantija, papildomą naudą. Visos iki šiol EIB patvirtintos operacijos kelia riziką, kuri atitinka vadinamosios EIB ypatingos veiklos 17 riziką. Todėl EIB galėjo padidinti savo didesnės rizikos (ypatingos veiklos) projektų portfelio apimtį nuo maždaug 4 mlrd. EUR iki daugiau nei 20 mlrd. EUR per metus. EIB grupė taip pat kuria naujus produktus, daug dėmesio skirdama naujiems bendradarbiavimo su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais, investavimo platformomis ir naujų rūšių paramos gavėjais būdams, kad būtų atsižvelgta į įvairių sektorių finansavimo poreikius.

Geografinė ir sektorių aprėptis turėtų būti patobulinta. Nors ESIF nesiremia kvotomis, dabartinė sektorių ir geografinė aprėptis (žr. 2 diagramą) toliau įgyvendinant ESIF turėtų būti tobulinama. ESIF naudojant kartu su kitais ES fondais, taip pat kuriant investavimo platformas turėtų būti siekiama užtikrinti tikrai subalansuotą geografinę aprėptį. Be to, EIKC gali būti veiksminga priemonė, padėsianti laipsniškai sutelkti reikiamą patirtį ir padėti parengti geresnius projektus, visų pirma regionuose ir sektoriuose, kuriuose gali reikėti papildomų informavimo ir techninių pajėgumų.

ESIF teikia paramą Europos investicijų fondui (EIF), kad itin didelis skaičius Europos MVĮ galėtų gauti finansavimą. ESIF MVĮ linija pradėta naudoti labai sparčiai, jos rezultatai pranoko lūkesčius ir patvirtino didžiulę rinkos paklausą. Per metus ESIF remtos EIF operacijos turėtų sutelkti iš viso 49 mlrd. EUR vertės investicijų – tai jau viršija 65 % 75 mlrd. EUR tikslo, kurį planuota pasiekti per trejus metus 18 . Šiandien ESIF paramą jau gauna daugiau nei 140 000 MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių 26 valstybėse narėse.

Ateities planai

ESIF gali vaidinti dar aktyvesnį vaidmenį užtikrinant tvarų finansavimą, ir tą potencialą reikia visiškai išnaudoti. Kad būtų galima padidinti produktyvumą ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausiai išteklius naudojančios ekonomikos, Europai reikia daug naujų ilgalaikių ir tvarių investicijų 19 . Be to, reikia remti žaliųjų ir (arba) tvariųjų obligacijų rinką, kurioje EIB yra didžiausias pasaulyje obligacijų emitentas. ESIF, jį naudojant vieną ar kartu su kitais ES fondais ir atsižvelgiant į kapitalo rinkų sąjungą, suteikia naują stimulą šiam perėjimui, nes padidėja tvarių projektų, finansuotinų atsižvelgiant į Paryžiaus klimato susitarimo plataus užmojo tikslus, skaičius ir apimtis 20 . Techninė pagalba taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį šiuose ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, skaitmeninės infrastruktūros.

Remiantis MVĮ linijos sėkme, rengiamos naujos finansinės priemonės, kuriomis siekiama remti daugiau įvairių novatoriškų MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, įskaitant nuosavo kapitalo produktą, kurį naudojant pagerės novatoriškų MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybės gauti nuosavo kapitalo finansavimą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija taip pat dirba su EIF, siekdama įsteigti Europos rizikos kapitalo fondų fondą, kuris derins viešuosius finansus ir didesnės apimties privatųjį kapitalą, kad padidintų paramos perspektyviausioms naujoms įmonėms mastą ir stimulą ją teikti, papildant esamus EIF veiksmus. Fondų fondas veiks komercinėmis sąlygomis ir sieks padėti įveikti fragmentaciją ir riboto masto problemas, kurios šiuo metu stabdo ES rizikos kapitalo turto klasės plėtrą. Pagal ES socialinę ir įgūdžių darbotvarkę įgyvendinamos kitos naujos priemonės bus skirtos socialinėms įmonėms ir mikrofinansavimui remti. Be to, bus sukurti produktai, kurių paskirtis – remti pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, pagal kuriuos sutelkiama papildomų lėšų MVĮ, ir suteikti daugiau galimybių novatoriškoms MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms gauti finansavimą pasitelkus garantijas neužtikrintoms paskoloms.

Reikėtų apsvarstyti galimybę ESIF modelį naudoti siekiant sutelkti investicijas besivystančiose trečiosiose valstybėse. Pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 ESIF gali remti investicijas tik ES valstybėse narėse ir tarpvalstybines investicijas kaimyninėse šalyse. Tačiau panaši, bet atskira sistema galėtų būti naudinga ir ES išorės bendradarbiavimo programoms. Komisija įvertins galimybes naudoti ESIF tipo modelį investicijoms trečiosiose valstybėse, t. y. schemą, kuri leistų tarptautinėms finansų įstaigoms (TFI) šalinti konkrečias kliūtis investicijoms ir taip pritraukti privačiojo sektoriaus investuotojus. Ji taip pat galėtų suteikti galimybę atskiroms TFI plėsti operacijas sudėtingoje investavimo aplinkoje, pavyzdžiui, pažeidžiamose šalyse ir šalyse po konfliktų, taip pat su migracija susijusiuose projektuose. Vertindama Komisija atsižvelgs į esamų ES lygmens investicinių programų (tokių kaip EIB administruojama investicinė priemonė Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims, Europos Komisijos administruojamos investicinės priemonės ir EIB paskolų garantijų programa) veikimą ir papildomumą.

c.Papildomumo užtikrinimas visais lygmenimis, siekiant atverti galimybes pritraukti papildomų investicijų

Papildomumas

ESIF ir kitų ES fondų papildomumas – esminė bendro Komisijos įsipareigojimo užtikrinti geresnį ES fondų panaudojimą visose politikos srityse dalis 21 . Derinant ESIF paramą ir kitus ES finansavimo šaltinius galima neutralizuoti konkrečiam projektui kylančią įvairių rūšių riziką ir taip pritraukti daugiau investuotojų. Bendras ESIF projektų finansavimas galimas projekto lygmeniu arba investavimo platformos lygmeniu. Šios platformos gali padėti finansuoti mažesnius projektus ir sujungti lėšas iš įvairių šaltinių, kad būtų sudarytos sąlygos diversifikuotoms tam tikros geografinės ar teminės specifikos investicijoms. Jos taip pat gali padidinti mažesnės apimties ar vietinių investavimo galimybių finansinį patrauklumą naujoms investuotojų grupėms, pavyzdžiui, pensijų fondams ar užsienio instituciniams investuotojams 22 . Tarp pirmųjų platformų pavyzdžių – 2015 m. vasario mėn. Prancūzijoje įsteigtas fondas produktyvioms investicijoms skatinti. Šio fondo tikslas – kartu su privačiojo sektoriaus partneriais ir naudojant Prancūzijos valstybės lėšas remti naujai įsteigtas įmones, kad būtų galima finansuoti jų perėjimą prie naujų technologijų ir naujų sektorių industrializacijos etapo. Taip siekiama skatinti naujas pramonės sričių galimybes, didinti konkurencingumą ir remti pramonės klasterių plėtrą, visų pirma susijusią su ekologinėmis ir energetikos srities permainomis. Kitos ESIF investavimo platformos rengiamos.

ES fondų ir ESIF paramos derinimas

Komisija imsis tolesnių veiksmų siekdama užtikrinti, kad ES fondus ir ESIF paramą būtų galima lengvai derinti. Toks derinimas, visų pirma ESI fondų atveju, gali būti ypač naudingas norint užtikrinti plačią geografinę ESIF operacijų aprėptį. Komisija jau paskelbė konkrečias gaires šiuo klausimu 23 ir toliau stengsis dar supaprastinti bendrą tokio derinimo sistemą. Pavyzdžiui, Komisija rengia pasiūlymus keisti Bendrųjų nuostatų reglamentą, kuriuo reglamentuojamas ESI fondų derinimas su ESIF, kad juos būtų lengviau naudoti ESIF investavimo platformose, taip pat derinti ESI fondus ir ESIF taikant mišrias priemones ir apskritai paskatinti naudoti finansines priemones. Šį tikslą bus dar lengviau pasiekti įsteigus pažangiosios specializacijos platformas (pavyzdžiui, pramonės modernizavimo).

Be ESI fondų, Komisija, bendradarbiaudama su EIB grupe ir EIKC, taip pat ieško būdų, kaip dar palengvinti pagal kitas ES programas turimų lėšų (pavyzdžiui, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) 24 ar programą „Horizontas 2020“ 25 ) ir ESIF finansavimo jungimą ir derinimą, siekiant atverti galimybes pritraukti papildomų investicijų. Taip jungiant ir derinant lėšas visų pirma galima paskatinti papildomas investicijas, naudojant investavimo platformas 26 , MVĮ rizikos pasidalijimo priemones, taip pat projektus, turinčius didelę ES pridėtinę vertę 27 .

Valstybių narių bendro finansavimo sutelkimas

Bendradarbiaudami su EIB grupe, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant planą, atsižvelgiant į jų papildomų produktų asortimentą, žinias apie vietos sąlygas ir geografinę aprėptį 28 . Iki šiol devynios valstybės narės 29 įsipareigojo bendrai finansuoti ESIF remiamus projektus, daugiausia per savo nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus; bendra skiriamo finansavimo suma – 42,5 mlrd. EUR.

Pagal MVĮ liniją EIF šiuo metu rengia papildomus bendradarbiavimo su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais modelius investicijų į nuosavą kapitalą ir MVĮ skirtų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių srityse, siekdamas toliau skatinti nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus aktyviau dalyvauti siekiant ESIF tikslų.

Kapitalo srautų į Europą skatinimas 

ESIF yra ES atviros ekonomikos dalis ir yra atviras bendro investavimo su trečiosiomis šalimis galimybėms (tiek projektų, tiek investavimo platformų lygmeniu) neišimtinėmis sąlygomis, jeigu visiškai laikomasi ES pagrindinių principų ir teisinės sistemos. Komisija ir EIB parengė technines galimybes vykdyti bendras investicijas su valstybiniais investiciniais fondais. Kinijos Liaudies Respublika buvo pirma ne ES šalis, paskelbusi apie pageidavimą prisidėti prie Investicijų plano 30 , ji svarsto galimybę tai daryti pasinaudodama bendro investavimo struktūra. Komisija yra pasirengusi apsvarstyti panašias galimybes kitiems valstybiniams investuotojams.

3.Sąlygų investicijoms į realiąją ekonomiką sudarymas užtikrinant stabilią tvirtesnių projektų bazę

a.Geresnė ir tikslingesnė techninė pagalba siekiant sudaryti sąlygas investicijoms

Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC, arba konsultacijų centras), jungtinė Komisijos ir EIB iniciatyva, yra vieno langelio principu veikiantis konsultacinės paramos punktas, kurio paslaugos viešosioms institucijoms yra nemokamos, padedantis identifikuoti, rengti ir plėtoti investicinius projektus visuose Europos sektoriuose ir regionuose.

Konsultacijų centrui teikiamų prašymų skaičius auga: 2016 m. gegužės mėn. pabaigos duomenimis, gauta daugiau nei 160 prašymų iš 26 valstybių narių, apie du trečdalius jų pateikė privatusis sektorius. Konsultacijų centras yra lengvai pasiekiamas internetu 31 ir aktyviai veikia prioritetinėse srityse, tokiose kaip energijos vartojimo efektyvumas, MVĮ, taip pat naujose srityse, tokiose kaip pažangieji miestai ar elektromobilumas ir plačiajuostis ryšys. Konsultacijų centras ypatingą dėmesį skiria privačiojo ir viešojo sektorių partnerystėms ir tarpvalstybiniams projektams.

Kad konsultacijų centro paslaugas būtų galima teikti nacionaliniu lygmeniu, EIB ir Komisija glaudžiai bendradarbiavo su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir kitais tarptautiniais partneriais, tokiais kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Pasaulio bankas, siekdami sustiprinti atstovavimą vietoje ir teikti papildomą konsultacinę paramą tose srityse, kurių šiuo metu EIB veikla neapima. EIB taip pat kuria vietoje veikiančių išorės biurų tinklą, kuris padės platinti informaciją ir teikti geriau konkrečioms reikmėms pritaikytą techninę pagalbą vietos lygmeniu, taip pat įgyvendinti tinkamus ESIF produktus.

EIB ir Komisija taip pat išnagrinės galimybę EIKC konsultuoti valstybes nares dėl vietos techninės pagalbos sistemų mažesniems projektams kūrimo – šią veiklą galėtų remti ESI fondai. Komisija kartu su suinteresuotomis valstybėmis narėmis apsvarstys galimybę sustiprinti EIKC tinklą įnašais iš jų ESI fondų asignavimų.

Komisija taip pat sudarys geresnes sąlygas vietos, regioninėms, nacionalinėms ir ES institucijoms keistis gerąją patirtimi ir taip padės stiprinti valstybių narių administracinius gebėjimus kuriant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Platesnio masto ir geresnė techninė pagalba. Ateityje konsultacijų centrui teks labai svarbus vaidmuo užtikrinant paprastesnę prieigą paramos gavėjams ir tuo tikslu supaprastinant ir sujungiant pagrindinius techninei pagalbai skirtus paketus ir pagalbos gavėjus nukreipiant reikiama linkme, kad jie gautų geriausiai savo poreikius atitinkančią paramą. Pagerinus dabartinių tikslinių techninės pagalbos programų sąveiką ES lygmeniu (pavyzdžiui, EITP, „Horizontas 2020“, JASPERS ir kt.) būtų galima užtikrinti geresnę prieigą paramos gavėjams ir galiausiai didesnį finansinį lankstumą, tikslingesnes konsultacijas, taigi ir veiksmingesnę pagalbą. Be to, konsultacijų centras turėtų būti toliau racionalizuotas, siekiant užtikrinti konkretesnes konsultacijas ir informavimo veiklą, padidinti paramą ir pritraukti daugiau potencialių projektų vykdytojų tose srityse, kuriose poreikiai didžiausi. Dar yra daug neišnaudotų galimybių sutelkti investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą, pvz., plačiajuosčio ryšio šviesolaidinius tinklus 32 ir didelio masto demonstracinius projektus. Sudarant geresnes sąlygas investicijoms į kitus novatoriškus ir tvarius sprendimus, kuriais prisidedama prie pažangiųjų miestų plėtros ir užtikrinama geresnė IRT infrastruktūros integracija į energijos, transporto, vandens ir atliekų tvarkymo sistemas, galima nuveikti daugiau.

b.Naujas portalas geresniam investavimo galimybių matomumui Europoje užtikrinti

Geresnis Europos investavimo galimybių matomumas. Siekdama susieti esamą likvidumą finansų rinkose ir realiosios ekonomikos investicinius projektus, Komisija sukūrė Europos investicinių projektų portalą (EIPP), kuriame ES projektų vykdytojams suteikiama galimybė imtis veiksmų, kad jų projektai būtų geriau matomi investuotojams visame pasaulyje 33 . Šia iniciatyva siekiama šalinti vieną iš aiškiai nustatytų struktūrinių kliūčių investicijoms Europos Sąjungoje.

Šia iniciatyva remiama politikos kryptis, patvirtinta tokiuose tarptautiniuose forumuose kaip TVF, G 20 ir EBPO: visuose juose pabrėžtas poreikis sukurti skaidrią, į ateitį orientuotą projektų bazę, kuri būtų naudinga potencialiems investuotojams. Ateityje projektų portale taip pat bus pateiktos nuorodos į nacionalines ir regionines mažesnių projektų bazes.

Komisija atidžiai stebės iš rinkos gaunamą grįžtamąją informaciją, siekdama laipsniškai tobulinti portalo funkcijas ir užtikrinti derėjimą su kitomis vykdomomis G 20 remiamomis iniciatyvomis.

4.Investavimo aplinkos gerinimas šalinant kliūtis investicijoms ir užtikrinant reguliavimo tikrumą

Be naujo požiūrio į finansavimą ir techninės pagalbos teikimą, imtasi konkrečių veiksmų šalinti finansines, administracines ir reguliavimo kliūtis investicijoms ir toliau stiprinti bendrąją rinką. Finansavimo šaltinių gerinimas ir diversifikavimas yra būtinas, bet nepakankamas veiksnys. Europa turi sukurti tokią reguliavimo aplinką, kuri būti nuspėjama, mažintų administracinę naštą ir skatintų investuoti. Šios pastangos ES lygmeniu atitinka valstybių narių įsipareigojimus tęsti reformas nacionaliniu lygmeniu, kad būtų pašalintos finansinės, administracinės ir reguliavimo kliūtys, per Europos semestrą ir ne tik.

a.ES lygmens pažanga. Bendrosios rinkos sukūrimas ir galiojančių sektorių taisyklių supaprastinimas

Šių tikslų padeda siekti daugelis pagrindinių Komisijos iniciatyvų. Šiandien Komisija paskelbė komunikatą, kuriame praneša apie savo veiklą, susijusią su „Bendrosios rinkos darbotvarkės, skirtos darbo vietoms kurti, ekonomikai augti ir investuoti, įgyvendinimu“ 34 . Tame komunikate paminėti veiksmai yra labai svarbūs, kad ilgainiui Investicijų plano Europai tikslai būtų sėkmingai pasiekti. Be to, Energetikos sąjungos strategija 35 siekiama užtikrinti stabilią rinkos poreikiais grindžiamą reguliavimo sistemą, padėsiančią pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kurioje skatinamos investicijos, visų pirma į lanksčią mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos gamybą, ir kurioje daugiausia dėmesio skiriama ES vartotojams. Teisinės priemonės, būtinos siekiant įgyvendinti stabilią reguliavimo sistemą ir paremti šį perėjimą, bus pasiūlytos vėliau šiais metais. Kartu Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarke siekiama supaprastinti teisinę sistemą ir sumažinti reguliavimo naštą.

Konkretūs pavyzdžiai, kaip mažinamos kliūtys investicijoms kapitalo rinkų sąjungoje, yra kapitalo reikalavimų sumažinimas draudikams, investuojantiems į reikalavimus atitinkančius infrastruktūros projektus ir nebiržinius Europos ilgalaikių investicijų fondus; naujosios taisyklės jau įsigaliojo 36 . Šiuo metu svarstomi papildomi sistemos „Mokumas II“ pakeitimai, susiję su draudikų investicijomis į infrastruktūros įmones. Atsižvelgdama į diskusijas dėl kapitalo reikalavimų bankų pozicijoms atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, Komisija įvertins, ar vertėtų sumažinti bankų kapitalo reikalavimus ir infrastruktūros pozicijoms. Siekdama palengvinti rizikos kapitalo investicijas Europoje, kartu su Europos rizikos kapitalo fondų fondo iniciatyva Komisija taip pat pasiūlys tam tikrų rizikos kapitalo reguliavimo sistemos pakeitimų. Netrukus bus pradėtas parengiamasis darbas siekiant sukurti individualių pensijų produktų Europos rinkas – jos gali būti svarbus kapitalo šaltinis ilgalaikėms investicijoms finansuoti. Siekiant paskatinti tvarias investicijas, atsižvelgiant į tvirtus ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus klimato susitarimą, reikėtų toliau svarstyti, kaip plėtoti bendrą finansinės politikos sistemą, kad būtų remiamas žaliasis finansavimas, remiantis vykdomu tarptautiniu darbu.

Įgyvendinus šias iniciatyvas investicijos taps tvaresnės, taip pat bus atsižvelgiama į poreikį nukreipti privačias investicijas taip, kad jomis būtų remiamas perėjimas prie klimatui atsparios ekonomikos, pagrįstos mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, kaip reikalaujama pagal Paryžiaus susitarimą.

Komisija taip pat imasi veiksmų keliose srityse, turinčiose tiesioginį poveikį investavimo sprendimams Europoje.

Pirma, valstybės pagalbos srityje Komisija paaiškino, kad ESIF finansavimas nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutartyje, todėl EIB grupės skiriamo finansavimo iš ESIF neturi tvirtinti Komisija pagal ES valstybės pagalbos taisykles. Tačiau ESIF remiami projektai taip pat gali gauti bendrą valstybių narių finansavimą. Toks bendras finansavimas yra valstybės pagalba ir turi būti patvirtintas Komisijos, nebent jis suteiktas rinkos sąlygomis arba jam taikoma bendroji išimtis. Kad ESIF paramą būtų galima suteikti greitai, Komisija įsipareigojo valstybių narių teikiamą bendrą finansavimą vertinti prioritetine tvarka ir savo vertinimą užbaigti per šešias savaites nuo reikiamos informacijos gavimo. Siekdama užtikrinti dar didesnį teisinį tikrumą investuotojams dėl infrastruktūros finansavimo, Komisija pranešime dėl valstybės pagalbos sąvokos pateikė praktines gaires, kas yra laikoma valstybės pagalba. Pranešime nustatyta, kada viešajam infrastruktūros finansavimui iš principo netaikomos valstybės pagalbos taisyklės 37 .

Antra, viešojo sektoriaus apskaitos srityje Eurostatas aktyviai konsultuojasi su valstybėmis narėmis siekdamas užtikrinti, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, tiek remiamos pagal ESIF, tiek apskritai, būtų klasifikuojamos pagal nacionalinius apskaitos principus, kuriais grindžiami fiskalinei priežiūrai 38 naudojami duomenys, ir kad jų struktūra būtų tinkamiausia geriausiam viešųjų išteklių panaudojimui užtikrinti. Bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, Eurostatas parengė tokių projektų klasifikavimo statistinę metodiką 39 . Be to, gavęs prašymą, Eurostatas teikia ex ante rekomendacijas statistikos tarnyboms valstybėse narėse, kad būtų galima įvertinti, ar privačiojo ir viešojo sektorių partnerystės turi būti įtraukiamos ar neįtraukiamos į valdžios sektoriaus apskaitą (yra abiejų variantų pavyzdžių), jei reikia, bendradarbiaudamas su EIB. Tokios rekomendacijos konsultavimo tikslais skelbiamos viešai 40 .

Ateityje bus dedama daugiau pastangų aktyviai bendrauti su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir viešaisiais projektų vykdytojais, kartu užtikrinant Eurostato nepriklausomumą. Visų pirma bus sustiprinti konsultavimo investicijų, kurias bendrai finansuoja ES fondai, įskaitant ESIF, klausimais gebėjimai. Eurostatas taip pat bendradarbiauja su EIB Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ekspertų centru (EPEC), siekdamas patikslinti tam tikrus nacionalinės apskaitos aspektus, susijusius su viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių registravimu apskaitoje, paaiškinti apskaitos taisykles ir dalytis patirtimi, įgyta įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, su valstybėmis narėmis. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartis rengiantiems suinteresuotiesiems subjektams specialiai skirtos gairės bus paskelbtos šią vasarą. Bendradarbiaudamas su kitomis Komisijos tarnybomis, Eurostatas atidžiai stebės viešojo sektoriaus apskaitos taisyklių poveikį viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių kūrimui įvairiuose sektoriuose. Kai reikės, jis peržiūrės savo rekomendacijas konsultuodamasis su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, kad būtų atsižvelgta į tam tikrų sutarčių, kaip antai sutarties dėl energijos vartojimo efektyvumo, pagal kurią garantuojamas taupymas, specifiką.

Trečia, kalbant apie viešuosius pirkimus, kurių rinka ES yra didelė ir kurie suteikia galimybę sutaupyti nemažai viešojo biudžeto lėšų, 2014 m. buvo priimta nauja ES sistema 41 , kurios perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2016 m. balandžio 18 d. Pakeista sistema, kurioje numatyta daugiau galimybių derėtis, aiškesnės sutarties keitimo jos vykdymo laikotarpiu taisyklės ir tarpvalstybiniams projektams taikomos taisyklės, sudarys geresnes sąlygas remti projektus, visų pirma projektus, įgyvendinamus naudojantis ES finansavimu. Taikant naująsias taisykles, ES finansavimą bus galima gauti greičiau, taip pat sumažės mokėjimų atsisakymo rizika. Komisija taip pat skatina plačiau naudoti žaliuosius viešuosius pirkimus, kad viešosios išlaidos padėtų siekti tvaraus vystymosi tikslų 42 . Ateityje, iki 2017 m. spalio mėn., Komisija ketina įdiegti savanorišką ex ante konsultacijų mechanizmą, kuris padės perkančiosioms organizacijoms kuo geriau pasinaudoti pirkimų sistema.

Ketvirta, rengiant ir tvirtinant investicinius projektus dažnai turi dalyvauti kelios Komisijos tarnybos, kurios projektą vertina skirtingais aspektais, pvz., ES finansavimo, viešojo sektoriaus apskaitos taisyklių, valstybės pagalbos kontrolės, aplinkosaugos leidimų ir viešųjų pirkimų. Ateityje Komisija sieks užtikrinti vienodesnius atskirų procedūrų terminus ir taip spręs pastebimo ES taisyklių ir procedūrų sudėtingumo problemą. Šiuo tikslu ji sukurs veiksmingą dideliems infrastruktūros projektams skirtą vieno langelio principu veikiantį centrą, kuriame iš visų atsakingų Komisijos tarnybų bus suburta viena bendra investicijų politikos grupė ir patikrinimai bus atliekami lygiagrečiai iki bendros patvirtinimo datos. Toks metodas tam tikru mastu jau taikomas bendro intereso energetikos infrastruktūros projektams ir turėtų būti pradėtas taikyti didelėms investavimo platformoms, susijusioms su nacionaliniu bendru finansavimu, taip pat dideliems infrastruktūros projektams, turintiems didelę ES pridėtinę vertę kituose ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, transporto, įskaitant ESIF remiamus projektus. Tikslo sumažinti per didelę administracinę naštą ir laiką, kurio reikia būtiniems leidimams ir įvertinimams gauti, taip pat bus siekiama tęsiant ES teisės aktų tinkamumo patikras ir taikant naujus bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis mechanizmus. Komisija taip pat nagrinės galimybę sukurti vieno ES leidimo sistemą, kuri būtų tiesiogiai taikoma dideliems tarpvalstybinio masto projektams ar didelėms investavimo platformoms, susijusioms su nacionaliniu bendru finansavimu, ir ja pakeisti įvairias leidimų suteikimo procedūras ES ir nacionaliniu lygmeniu.

b.Nacionalinio lygmens pažanga. Kliūčių investicijoms šalinimas įgyvendinant Europos semestrą

Valstybės narės taip pat galėtų labiau pasistengti pagerinti pagrindines sąlygas investicijoms nacionaliniu lygmeniu. 2016 m. gegužės 18 d. komunikate 43 pateikiama 2016 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pagrindinių tikslų apžvalga. Kai įmanoma, valstybės narės turėtų pasinaudoti fiskalinio manevravimo galimybėmis, kad daugiau viešųjų lėšų būtų investuojama į ekonomikos augimą skatinančias sritis, tokias kaip infrastruktūra, sveikatos priežiūra, švietimas ir moksliniai tyrimai. Tuo pat metu reikia imtis papildomų priemonių privačioms investicijoms skatinti, ir valstybės narės raginamos sparčiau priimti struktūrines reformas ir šalinti kliūtis investicijoms, tokias kaip reguliavimo ir administracinės kliūtys, taip pat supaprastinti painias ir ilgai trunkančias patvirtinimo procedūras. Kai kuriose šalyse neveiksmingumo problemų dar liko viešųjų pirkimų, mokesčių sistemų, teismų sistemų ir nemokumo sistemos srityse. Siekiant pažangos taip pat reikia sukurti stabilią projektų bazę ir užtikrinti koordinavimą ir planavimą visais nacionalinių administravimo institucijų lygmenimis. Laikydamasi to paties požiūrio, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, suplanuos ir tęs darbą siekdama pašalinti nepagrįstas nacionalines kliūtis laisvam kapitalo judėjimui, trukdančias kurti gerai veikiančią kapitalo rinkų sąjungą. Ataskaita bus paskelbta iki 2016 m. pabaigos 44 .

2015 m. liepos 1 d. Europos Komisija, siekdama teikti techninę paramą valstybėms narės, įskaitant pajėgumų stiprinimo paramą augimo skatinimo administracinėms ir struktūrinėms reformoms, įsteigė Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą. Ši tarnyba bendradarbiauja su keliomis valstybėmis narėmis dėl konkrečių techninės pagalbos projektų, kad nustatytų ir pašalintų kliūtis investicijoms 45 .

Tvirtesnė ES fondų ir reformų įgyvendinimo sąsaja. Siekdama sutelkti ESI fondus pagrindinėms ekonominėms ir socialinėms reformoms remti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, Komisija ketina stiprinti sąsają su pagrindiniais konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų prioritetais. Kad būtų lengviau naudotis ESI fondais ir jie būtų veiksmingesni, ESI fondų paramos patvirtinimo sąlyga yra tam tikrų reformų įgyvendinimas (ex ante sąlyga). Pagal ESI fondų teisinę sistemą reikalaujama, kad ESI fondų bendrai finansuojamos programos būtų naudojamos visoms susijusioms konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms įgyvendinti. Komisija stebės pažangą ir iki 2017 m. pateiks ataskaitą, kaip siekiama sutartų tikslų.

5.Žvilgsnis į ateitį. Sustiprintas Investicijų planas ir ESIF 2.0

ESIF visu pajėgumu veikia mažiau nei metus ir jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Projektų vykdytojai naudojosi EIKC paslaugomis, siekdami padidinti savo projektų kokybę, o EIPP investuotojams dabar siūloma įvairių investavimo galimybių. Be to, Komisija pasiūlė kelias iniciatyvas, kurios padės pagerinti investavimo aplinką, ir pradėjo dirbti su valstybėmis narėmis, kad būtų pašalintos reguliavimo ir administracinės kliūtys investicijoms.

Novatoriškas ES fondų naudojimas duoda rezultatų dėl ESIF lankstumo, biurokratinių kliūčių nebuvimo ir nepriklausomo projektų atrinkimo remiantis jų techniniu ir finansiniu perspektyvumu.

Pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 Komisija iki 2017 m. sausio mėn. peržiūrės, kaip naudojama ES garantija, ir ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos mėn. pateiks nepriklausomą ESIF, EIKC ir EIPP veikimo peržiūrą. Tačiau, kaip minėta šiame komunikate, jau galima padaryti kelias svarbias išvadas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Europos Vadovų Tarybos prašoma patvirtinti šiuos prioritetus:

Atsižvelgiant į pasiektus konkrečius rezultatus, sustiprintas ESIF veiks ilgiau nei iš pradžių numatytą trejų metų laikotarpį, kad būtų panaikintos likusios rinkos spragos ir nepakankamumas ir toliau būtų telkiamas privačiojo sektoriaus finansavimas didesnę papildomą naudą duodančioms investicijoms, kurios yra labai svarbios Europos darbo vietų kūrimui, augimui ir konkurencingumui ateityje. Siekdama šio tikslo rudenį Komisija pateiks atitinkamų teisėkūros pasiūlymų, kad pratęstų ESIF veiklos laikotarpį, atsižvelgdama į ribotus biudžeto išteklius.

Atsižvelgiant į ESIF MVĮ linijos sėkmę, netrukus taikant dabartinę sistemą bus išplėstas šios veiklos mastas ir tai bus naudinga visų valstybių narių MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Komisija, dirbdama kartu su ESIF valdančiąja taryba, sieks išnaudoti visas esamas galimybes pagal ESIF reglamentą sustiprinti MVĮ liniją 46 .

Komisija išnagrinės galimybę ESIF tipo modelį naudoti investicijoms besivystančiose trečiosiose valstybėse.

ESIF paramos ir ESI fondų derinimas bus dar labiau supaprastintas, pašalintos teisinės ir kitos šio derinimo kliūtys. Visų pirma bus nagrinėjama galimybė iš dalies keisti taikomas taisykles, atsižvelgiant į būsimą daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą 47 . Komisija ir EIB iki 2016 m. pabaigos sudarys pavyzdinių projektų, kurie būtų konkretūs tokio derinimo pavyzdžiai, sąrašą.

Konsultacijų centras bus patobulintas, kad galėtų teikti geriau pritaikytą pagalbą ir remti vietos lygmens konsultavimo veiksmų plėtrą bei bendradarbiavimą su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais. Komisija nagrinės esamų ES techninės pagalbos teikimo sričių sąveiką, kad būtų galima lanksčiau teikti techninę pagalbą ir greitai reaguoti į rinkos poreikius.

Toliau bus skatinama steigti investavimo platformas, aktyviai dalyvaujant Komisijai, EIB grupei, nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ir kitiems susijusiems veiklos vykdytojams.

ESIF toliau padės plėtoti tvariųjų ir (arba) žaliųjų projektų rinką: visų pirma bus skatinama plėtoti žaliųjų obligacijų rinką Europoje ir geriau derinamos taikomos priemonės.

Komisija toliau sieks rezultatų pagal bendrosios rinkos prioritetus. Kartu su Eurostatu Komisija toliau užtikrins aiškumą ir prireikus peržiūrės atitinkamus nurodymus dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių apskaitos aspektų.

Valstybės narės taip pat turėtų nustatyti aiškius prioritetus, padedamos konsultacijų centro parengti konkrečius investicinius projektus, visų pirma tarpvalstybinius projektus, ir užtikrinti optimalią projektų struktūrą, kad užtikrintų didesnį finansinių priemonių naudojimą. Vykstant Europos semestrui, valstybės narės turėtų įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kad panaikintų nacionalines kliūtis investicijoms.

Reguliarūs Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento, atitinkamų sudėčių Tarybos atliekami vertinimai ir bendradarbiavimas su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu užtikrins būtina politinę atsakomybę, kad šios iniciatyvos ir toliau duotų rezultatų. Komisija ir EIB ir toliau kreipsis į pagrindinius suinteresuotuosius subjektus nacionaliniu ir regionų lygmeniu, siekdami organizuoti tikslinius tolesnius veiksmus, kad aptartų ir parengtų konkrečius sprendimus, atitinkančius vietos ir regiono poreikius.

Komisija ragina Europos Vadovų Tarybą pritarti visoms tęstinėms pastangoms, kurių imamasi įgyvendinant Investicijų planą Europai, kaip išdėstyta šiame komunikate. Ji ragina Europos Parlamentą ir Tarybą, kaip ES teisėkūros institucijas, nedelsiant imtis tolesnių veiksmų dėl visų plano teisėkūros aspektų.

(1)

     COM(2014) 903 final.

(2)

     EUCO 237/14 galima rasti http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/146411.pdf

(3)

     2016 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).

(4)

     2016 m. pavasario Europos ekonominė prognozė paskelbta 2016 m. gegužės 3 d. ir pateikta http://ec.europa.eu/economy_finance/eu/forecasts/2016_spring_forecast_en.htm  

(5)

     Tai atitinka tvirtus ES įsipareigojimus, pakartotus 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus klimato konferencijoje.

(6)

     Būsimoje „Europos naujų įgūdžių darbotvarkėje“ bus sprendžiamas konkretus investavimo ir įgūdžių bei žmogiškojo kapitalo gerinimo klausimas platesniame kontekste: plačiai sutariama, kad įgūdžiai skatina mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP), inovacijas, gerina įsidarbinimo galimybes ir didina konkurencingumą, tačiau iš įrodymų matyti, kad didelės dalies Europos darbo jėgos (apie 20 %) pagrindiniai gebėjimai tėra žemo lygio. Todėl šiuos žemos kvalifikacijos darbuotojus sunku įdarbinti ir didėja struktūrinis nedarbas. Kita vertus, dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo lieka daug laisvų darbo vietų. Tai rodo struktūrinių investicijų į žmogiškąjį kapitalą trūkumą. Norint užtikrinti, kad daugiau žmonių turėtų geresnių ir aktualesnių gebėjimų, reikia ne tik struktūrinių reformų, bet ir tinkamo finansavimo švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumui padidinti.

(7)

   ESIF įgyvendinimas paspartintas pagal Reglamento (ES) 2015/1017 pereinamojo laikotarpio nuostatą.

(8)

      http://www.eib.org/eiah/  

(9)

    https://ec.europa.eu/priorities/european-investment-project-portal-eipp_en  

(10)

   Žr. taip pat šiandien priimtą Komunikatą „Bendrosios rinkos darbotvarkės, skirtos darbo vietoms kurti, ekonomikai augti ir investuoti, įgyvendinimas“.

(11)

   Valstybėms narėms pateiktų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rinkinyje, kurį Komisija priėmė gegužės mėn., ypatingas dėmesys skiriamas investicijoms, reikalaujama, kai reikia, šalinti investicijų trūkumus, visų pirma investicijų į infrastruktūrą ir nematerialųjį turtą, taip pat priimti ir įgyvendinti reikiamas struktūrines reformas, kuriomis būtų siekiama pagerinti investavimo aplinką ir kurios papildytų ES lygmens veiksmus. Žr. COM(2016) 321 galutinis.

(12)

   EIB veiklos modeliui būdinga telkti privačių šaltinių lėšas projektams finansuoti, siekiant kuo veiksmingiau panaudoti ribotus viešuosius išteklius, todėl 16 mlrd. EUR ES biudžeto garantija ir 5 mlrd. EUR EIB įnašas padės pritraukti daug privataus kapitalo.

(13)

   Apžvalga pateikta http://www.eib.org/efsi/index.htm. Šiuos projektus patvirtino EIB grupė ir patikrino ESIF investicijų komitetas (arba Komisija prieš investicijų komiteto įsteigimą). Kai kurie projektai dar nepasirašyti. Taigi galutiniai duomenys gali skirtis.

(14)

   Infrastruktūros ir inovacijų linijos patvirtintų projektų sąrašas pateiktas http://www.eib.org/efsi/efsi-projects/index.htm . MVĮ linijos su tarpininkais pasirašytų susitarimų sąrašas pateiktas http://www.eif.org/what_we_do/efsi/index.htm . Daugiau informacijos pagal sektorius ir valstybes nares galima rasti internete adresu http://ec.europa.eu/priorities/jobs-growth-and-investment/investment-plan_en  

(15)

   Žr. Reglamento (ES) 2015/1017 5 straipsnį. Daugiau pagrindinių principų išvardyta ESIF rodiklių suvestinėje: 2015 m. liepos 22 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1558, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 papildomas rezultatų suvestine ES garantijai taikyti (OL L 244, 2015 9 19, p. 20).

(16)

   ESIF investicijų komitetas yra komitetas, kurį sudaro aštuoni nepriklausomi ekspertai, atsakingi už ES garantijos naudojimo ESIF projektams patvirtinimą. Jo narių gyvenimo aprašymai pateikti http://www.eib.org/efsi/governance/efsi-investment-committee/index.htm

(17)

     Ypatinga veikla yra veikla, kurios EIB vidaus reitingas yra neinvesticinis, t. y. už įprastas EIB operacijas rizikingesnė veikla.

(18)

     Paankstinant ESIF lėšų naudojimą pagal programos „Horizontas 2020“ „InnovFin“ ir COSME MVĮ garantijų sistemas ir sustiprinant EIB rizikos kapitalo išteklių įgaliojimą.

(19)

     Tai apima paskatas, kuriomis remiama išorinių aplinkos veiksnių integracija į finansų rinkų sprendimų priėmimo procesus.

(20)

     Naujos bandomosios priemonės, tokios kaip Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (EVEPFP) ir Gamtos turtų finansavimo priemonė (GTFP), gali būti pavyzdys.

(21)

   2014 m. Komunikate „Investicijų planas Europai“ valstybėms narėms rekomenduota įsipareigoti kur kas intensyviau naudoti novatoriškas finansines priemones tokiose srityse kaip MVĮ parama, energijos vartojimo efektyvumas, informacinės ir ryšių technologijos, transportas ir parama moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai. Taip būtų pasiektas tikslas apskritai padvigubinti finansinių priemonių naudojimą teikiant ESI fondų paramą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

(22)

   ESIF valdančioji taryba priėmė taisykles, taikomas ESIF operacijoms su investavimo platformomis ir nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais, tos taisyklės pateiktos http://www.eib.org/attachments/strategies/efsi_steering_board_rules_applicable_to_operations_with_investment_platforms_and_npbs_or_institutions_en.pdf . 

(23)

    http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/thefunds/fin_inst/pdf/efsi_esif_compl_en.pdf  

(24)

     Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010. Nuo 2015 m. pradžios patvirtinti 4 projektai, finansuojami naudojant EITP skolos priemonę (arba ankstesnę finansinę priemonę – projektų obligacijų iniciatyvą). Pagal šiuos projektus iš viso pritraukta 1,8 mlrd. EUR investicijų, kurios papildo naudojant ESIF sutelktas investicijas.

(25)

     Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB.

(26)

   Pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo, pažangaus judumo mieste ir inovacinių technologijų, susijusių su alternatyviaisiais degalais, elektromobiliais, plačiajuosčiu ryšiu ir infekcinėmis ligomis, srityse.

(27)

     Pavyzdžiui, tarpvalstybiniai transeuropinio tinklo projektai.

(28)

   COM(2015) 361 final.

(29)

   2015 m. vasario mėn. Vokietija paskelbė, kad per banką „KfW“ Investicijų planui suteiks 8 mlrd. EUR įnašą. Tą patį mėnesį Ispanija nurodė, kad per „Instituto de Crédito Oficial“ skirs 1,5 mlrd. EUR. 2015 m. kovo mėn. Prancūzija paskelbė apie įsipareigojimą skirti 8 mlrd. EUR per „Caisse des Dépôts“ ir „Bpifrance“, o Italija pranešė skirsianti 8 mlrd. EUR per „Cassa Depositi e Prestiti“. 2015 m. balandžio mėn. Liuksemburgas nurodė suteiksiąs 80 mln. EUR per „Société Nationale de Crédit et d’Investissement“, o Lenkija informavo prisidėsianti 8 mlrd. EUR per „Bank Gospodarstwa Krajowego“. 2015 m. birželio mėn. apie 400 mln. EUR įnašą per savo nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus „Slovenský Investičný Holding“ ir „Slovenská Záručná a Rozvojová Banka“ paskelbė Slovakija. Bulgarija pranešė apie 100 mln. EUR įnašą per Bulgarijos plėtros banką. 2015 m. liepos 16 d. Jungtinė Karalystė nurodė ESIF remiamiems projektams skirsianti 6 mlrd. svarų sterlingų (apie 8,5 mlrd. EUR).

(30)

      http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5723_en.htm

(31)

      http://www.eib.org/eiah/  

(32)

     Šiuo tikslu būtų naudinga techninė pagalba konkrečiai plačiajuosčio ryšio srityje, taip pat EITP plačiajuosčio ryšio, programos „Horizontas 2020“ ir ESIF derinimas.

(33)

     Projektų portalas pradeda veikti birželio 1 d., jį galima rasti http://ec.europa.eu/eipp . Sukurdama bendrą susitikimo platformą, Komisija siekia patenkinti ir ES projektų vykdytojų, ir tarptautinių investuotojų poreikius. Tačiau projektų kokybę vertins tik potencialūs investuotojai. Investicinio projekto paskelbimas projektų portale nėra išankstinė sąlyga ar garantija, kad bus suteikta kokia nors ES ar EIB / ESIF finansinė parama, o ES ar EIB / ESIF finansinę paramą jau gaunantys projektų vykdytojai vis tiek gali reklamuoti savo projektus portale, jei reikia papildomo finansavimo.

(34)

   COM(2016) 361.

(35)

     COM(2015) 80.

(36)

     2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/467, kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 nuostatos dėl reguliuojamojo kapitalo reikalavimų, taikomų draudimo ar perdraudimo įmonių turimam tam tikrų kategorijų turtui, apskaičiavimo (OL L 85, 2016 4 1, p. 6).

(37)

   Komisijos pranešimas dėl valstybės pagalbos sąvokos, kaip nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, pateiktas http://ec.europa.eu/competition/state_aid/modernisation/notice_of_aid_en.pdf  

(38)

   Fiskaliniai rodikliai (deficito ir skolos), naudotini pagal perviršinio deficito procedūrą ir Stabilumo ir augimo paktą, yra įtvirtinti Sutartyje ir juos teikia Eurostatas. Naudotinos sąvokos ir apibrėžtys yra pagrįstos Europos sąskaitų sistema (2010 m. ESS), kuri atitinka tarptautinius apskaitos standartus ir buvo priimta 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje, OL L 174, 2013 6 26, p. 1. Politikos formuotojai ir visuomenė apskritai yra suinteresuoti, kad tie rodikliai būtų apskaičiuojami taikant aukščiausios kokybės standartus ir kad skirtingų valstybių narių rodiklius būtų galima palyginti.

(39)

   Valdžios sektoriaus deficito ir skolos vadovas. 2010 m. ESS įgyvendinimas, 2016 m. redakcija, pateikta http://ec.europa.eu/eurostat/web/products-manuals-and-guidelines/-/KS-GQ-16-001 . 

(40)

   Tą rekomendaciją galima rasti: http://ec.europa.eu/eurostat/web/government-finance-statistics/methodology/advice-to-member-states   

(41)

     Direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, Direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų ir Direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo.

(42)

     Daugiau informacijos apie žaliuosius viešuosius pirkimus pateikta http://ec.europa.eu/environment/gpp/index_en.htm  

(43)

   COM(2016) 321 final.

(44)

     COM(2015) 468 final.

(45)

     2015 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė Reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013, pasiūlymą (COM(2015) 701 final).

(46)

     Tam, be kita ko, iš Infrastruktūros ir inovacijų linijos į MVĮ liniją reikės perkelti iki 500 mln. EUR ES garantijos ir ESIF garantija papildyti „InnovFin“ ir COSME paskolų garantijų priemones, taip pat ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI). Dėl to padidės bendras biudžeto asignavimų šioms priemonėms dydis, o EIF turės galimybę finansuoti gerokai daugiau operacijų.

(47)

     Be kita ko, būtų galima suteikti paskatų valstybėms narėms ES lygio finansines priemones papildyti ESI fondų asignavimais, atsisakant subsidijų naudojimo, kai finansinėmis priemonėmis sukuriama didesnė pridėtinė vertė, ir suteikti galimybę jungti subsidijas ir finansines priemones, kai reikia, jas derinant su ESIF parama, susieti konkretaus projekto finansinės paramos lygį ir jų suderinamumą su ES politikos tikslais ir sugriežtinti ex ante sąlygas.