EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 05 04

COM(2016) 278 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Trečioji ataskaita dėl Turkijos pažangos, padarytos įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus

{SWD(2016) 161 final}

1. ĮVADAS

2013 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjunga (toliau – ES), pasirašydama ES ir Turkijos readmisijos susitarimą 1 , kartu su Turkija pradėjo vizų liberalizavimo dialogą (toliau – VLD). VLD grindžiamas Veiksmų planu, kuriuo siekiama bevizio režimo su Turkija (toliau – veiksmų planas); šiame dokumente nustatyti reikalavimai, kuriuos Turkija turi įvykdyti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, kad ES standartus atitinkančius biometrinius pasus turintiems Turkijos piliečiams būtų suteikiama galimybė trumpam (t. y. 90 dienų per 180 dienų laikotarpį) atvykti į Šengeno erdvę, neturint vizos. Veiksmų plane nurodyti 72 reikalavimai suskirstyti į penkias temines grupes (skyrius): dokumentų saugumas; migracijos valdymas; viešoji tvarka ir visuomenės saugumas; pagrindinės teisės; neteisėtų migrantų readmisija.

2014 m. spalio 20 d. Komisija priėmė Pirmąją ataskaitą dėl Turkijos pažangos, padarytos įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus (toliau – pirmoji ataskaita) 2 . Pirmojoje ataskaitoje įvertinta, kaip įgyvendintas kiekvienas reikalavimas, ir pateikta rekomendacijų, kaip siekti tolesnės su visais jais susijusios pažangos.

2015 m. lapkričio 29 d. vykusiame ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Turkija susitarė dėl bendradarbiavimo, konkrečiai – valdant pabėgėlių iš Sirijos krizę ir sprendžiant neteisėtos migracijos klausimą, stiprinimo sąlygų. Per šį aukščiausiojo lygio susitikimą Turkija įsipareigojo sparčiau įvykdyti veiksmų planą, be kita ko, rengiantis taikyti visas ES ir Turkijos readmisijos susitarimo nuostatas, kad ne vėliau kaip 2016 m. spalio mėn. būtų galima liberalizuoti vizų režimą 3 . ES šį įsipareigojimą įvertino palankiai.

2016 m. kovo 4 d. Komisija priėmė Antrąją ataskaitą dėl Turkijos pažangos, padarytos įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus (toliau – antroji ataskaita); prie šios ataskaitos pridėtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (toliau – KTDD) 4 . KTDD aprašyta Turkijos pažanga, padaryta po pirmosios ataskaitos paskelbimo įgyvendinant kiekvieną reikalavimą, o antrojoje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos dėl tolesnės visų reikalavimų įgyvendinimo pažangos. Be to, KTDD taip pat pateiktas Turkijos vizų režimo liberalizavimo galimo poveikio ES padėčiai migracijos srityje vertinimas.

2016 m. kovo 7 ir 18 d. vyko ES valstybių ar vyriausybių vadovų ir Turkijos atstovų susitikimai. Kovo 18 d. posėdyje pasirašytas ES ir Turkijos pareiškimas 5 (toliau – pareiškimas); jame nustatyta, kad „vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įvykdymas bus paspartintas visų dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu siekiant panaikinti vizos reikalavimus Turkijos piliečiams ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos su sąlyga, kad bus įvykdyti visi kriterijai. Šiuo tikslu Turkija imsis būtinų veiksmų likusiems reikalavimams įvykdyti, kad Komisija, atlikusi reikiamą atitikties kriterijams įvertinimą, iki balandžio mėn. pabaigos galėtų pateikti atitinkamą pasiūlymą, kuriuo remdamiesi Europos Parlamentas ir Taryba galėtų priimti galutinį sprendimą“.

Trečiojoje ataskaitoje pateikiamas atitikties vertinimas, kurį pateikti reikalaujama pareiškime. Šioje ataskaitoje aprašomi svarbiausi Turkijos veiksmai, atlikti po antrosios ataskaitos paskelbimo įgyvendinant veiksmų plane nustatytus reikalavimus. Joje taip pat pateikiamos išsamios rekomendacijos dėl priemonių, kurias Turkija dar turi įgyvendinti iki 2016 m. gegužės 4 d., kad įvykdytų paskutinius kol kas neįvykdytus veiksmų plano reikalavimus ir kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų priimti Komisijos parengtą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Prie trečiosios ataskaitos pridėtame KTDD pateikiama faktinė informacija apie kiekvieno reikalavimo vykdymo padėtį. KTDD taip pat pateiktas Turkijos vizų režimo liberalizavimo galimo poveikio ES padėčiai saugumo srityje vertinimas.

Ši trečioji ataskaita atitinka veiksmų plano struktūrą, todėl joje paeiliui aptariami penki skyriai, nurodomi dar ne visiškai įgyvendinti kiekvieno iš jų reikalavimai ir priemonės, kurias Turkijos valdžios institucijos turėtų įgyvendinti, kad įvykdytų šiuos paskutinius dar neįvykdytus reikalavimus.

 2. 1 SKYRIUS. DOKUMENTŲ SAUGUMAS

Paskelbus antrąją ataskaitą, Turkija toliau darė pažangą vykdydama šio skyriaus reikalavimus.

Visų pirma Turkijos valdžios institucijos pradėjo išdavinėti (bandomajame etape) Turkijos piliečiams naujas saugesnes tapatybės korteles, į kurias įtraukti biometriniai identifikatoriai. Ankstesnėms visų Turkijos piliečių kortelėms pakeisti į naująsias prireiks maždaug trejų metų. Šiuo metu procesas jau gerokai pasistūmėjęs.

Be to, Turkijos valdžios institucijos pradėjo bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis dalijimosi informacija apie suklastotus kelionės dokumentus srityje. Šiuo metu Turkijos nacionalinė policija (toliau – TNP) į Interpolo duomenų bazę Dial-doc, kuria naudotis turi teisę visos valstybės narės, reguliariai ir laiku kelia informaciją apie suklastotus kelionės dokumentus, nustatytus Turkijoje vykdant pasienio kontrolę. Taip pat TNP pagrindiniuose Turkijos oro uostuose (Stambulo Atatiurko oro uoste ir Antalijos oro uoste) yra įsteigusi specialius biurus, kurių užduotis – keistis su valstybių narių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnais informacija apie nustatytus įtartinus į ES vykstančių asmenų kelionės dokumentus ir su jais konsultuotis. Be to, TNP savo pareigūnams, dirbantiems sienos perėjimo punktuose, suteikia vis daugiau galimybių mokytis; mokymo tikslas – stiprinti jų gebėjimą nustatyti suklastotus dokumentus, daugiausia dėmesio skiriant ES valstybių narių išduotiems dokumentams.

Pasiekus šią pažangą, liko tik vienas 1 skyriaus reikalavimas, kurį Turkija dar nevisiškai įvykdė, būtent – išduoti savo piliečiams Tarybos reglamente (EB) Nr. 2252/2004 nustatytus ES standartus atitinkančius biometrinius pasus, t. y. pasus, turinčius bekontaktį lustą, kuriame būtų ne tik paso savininko veido atvaizdas, bet ir pirštų atspaudai, taip pat apsaugotus papildomos prieigos kontrolės (angl. Supplementary Access Control, SAC) 6 šifravimo sistema.

Siekdamos įvykdyti šį reikalavimą, Turkijos valdžios institucijos keletą mėnesių dirbo spręsdamos techninius klausimus, tarp jų – susijusius su parama ES finansuojamam projektui. Tačiau jos informavo, kad dėl techninių priežasčių jos šį reikalavimą galės visiškai vykdyti tik nuo 2016 m. spalio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad ES valstybių ir vyriausybių vadovai ir Turkijos atstovai nusprendė paspartinti vizų režimo liberalizavimo procesą, objektyviai vertinant, Turkijos valdžios institucijos negali laiku įvykdyti šio reikalavimo.

Tačiau Turkijos valdžios institucijos priėmė laikinąjį sprendimą dėl laikotarpio nuo 2016 m. birželio mėn. iki metų pabaigos – jos sutiko išduoti savo piliečiams pasus, kuriuose būtų paso savininko veido atvaizdas ir pirštų atspaudai, kad jis galėtų naudotis galimu beviziu režimu, jei ir kai šis režimas bus nustatytas. Šie trumpo galiojimo laiko laikini pasai, kurie bus išduodami tik iki 2016 m. pabaigos, skirsis nuo pasų, kuriuos išduoti reikalaujama vykdant reikalavimą, tik tuo, kad jų lustas bus apsaugotas išplėstine prieigos kontrole (angl. Extended Access Control, EAC). Ši šifravimo sistema atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) nustatytus standartus ir iki 2014 m. pabaigos ji taip pat buvo laikoma ES standartu.

Turkijos valdžios institucijoms primenama, kad, prieš pradėdamos taikyti bevizį kelionės režimą, jos taip pat turėtų perduoti šiuos sertifikatus visoms valstybėms narėms, kad šios galėtų nustatyti turkų pasų lustuose laikomos informacijos tikrumą ir ją perskaityti.

3. 2 SKYRIUS. MIGRACIJOS VALDYMAS

Turkijos valdžios institucijoms laipsniškai įgyvendinus keletą iniciatyvų sienų valdymo, migracijos valdymo, tarptautinės apsaugos ir vizų politikos srityse, įvykdyti visi šio skyriaus reikalavimai.

Įgyvendinant veiksmus sienų valdymo srityje, Turkijos valdžios institucijoms pavyko iš esmės sumažinti asmenų, iš Turkijos teritorijos neteisėtai vykstančių į Graikijos salas, skaičių. Nors 2016 m. sausio ir vasario mėn. per dieną atitinkamai neteisėtai atvykdavo vidutiniškai 1 987 ir 1 942 asmenys, kovo ir balandžio mėn. jų buvo 852 ir 140. Šių rezultatų pavyko pasiekti iš dalies dėl to, kad buvo sustiprintas patruliavimas pakrančių teritorijose ir Egėjo jūros vandenyse, ir iš dalies dėl to, kad imtasi griežtesnių prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių judumo Turkijoje ribojimo priemonių. Įgyvendinamas 2016 m. kovo 18 d. pasirašytas ES ir Turkijos pareiškimas buvo taip pat svarbus atgrasant migrantus nuo neteisėto išvykimo.

Ateinančiais mėnesiais bus svarbu, kad Turkijos valdžios institucijos toliau stengtųsi užkirsti kelią neteisėtam išvykimui, įskaitant kovą su neteisėtu migrantų gabenimu užsiimančiomis organizacijomis, ir kad jos toliau akylai stebėtų, ar neatsiranda galimų naujų, alternatyvių migracijos į ES maršrutų.

Turkijos valdžios institucijos ratifikavo Susitarimą dėl trišalio pasienio tarnybų bendradarbiavimo centro įsteigimo „Kapitono Andrejevo“ sienos perėjimo punkte. Šis susitarimas turėtų būti kuo skubiau įgyvendintas. Turkijos valdžios institucijos oficialiai pranešė savo kolegoms Graikijoje apie pageidavimą sukurti abiejų šalių pakrančių apsaugos tarnybas jungiančią saugią ryšių liniją. Jau prasidėjo diskusijos techniniais klausimais. Įsteigus šią ryšių liniją turėtų būti lengviau dalytis informacija apie neteisėtą migrantų gabenimą ir koordinuoti jūroje vykdomas patruliavimo operacijas.

Turkijos valdžios institucijos taip pat priėmė sprendimą įsteigti nacionalinį rizikos analizės centrą (NACORAC), kurio kūrimas bus remiamas įgyvendinant ES finansuojamą projektą. Kiti jau numatyti ES finansuojami projektai padės stiprinti Turkijos rytinių sienų stebėjimą siekiant išvengti nenustatytų sienos kirtimo atvejų. Galiausia Turkijos valdžios institucijos taip pat priėmė sienų valdymo agentūrų samdomam personalui taikytiną bendrąjį elgesio kodeksą ir kovos su korupcija taisykles.

Turkija taip pat ėmėsi labai svarbių priemonių prieglobsčio srityje.

Visų pirma, už Turkijos prieglobsčio sistemos valdymą atsakingas Migracijos valdymo generalinis direktoratas (angl. DGMM) šiuo metu nevėluodamas nagrinėja visus naujus tarptautinės apsaugos prašymus. DGMM taip pat pradėjo mažinti visų susikaupusių ankstesnių prieglobsčio prašymų, kuriuos reikėjo įvertinti ir kurių skaičius vasario mėn. pabaigoje siekė apie 140 000, skaičių. DGMM ėmus taikyti naują veiklos metodą ir sutelkus papildomų žmogiškųjų išteklių, susikaupusių neįvertintų prieglobsčio prašymų skaičius balandžio mėn. pabaigoje jau buvo sumažėjęs iki maždaug 100 000. Nors šiuo metu DGMM prieglobsčio prašymus nagrinėja labai sparčiai, objektyviai vertinant, neįmanoma, kad visi likę prieglobsčio prašymai būtų išnagrinėti iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos, t. y. iki kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškime nustatytos tikslinės dienos, kai turi būti baigtas vizų režimo liberalizavimo procesas. Tačiau GDMM parengė ir įgyvendina veiksmų planą, kuriuo remdamasis jis planuoja savo darbą baigti iki 2016 m. pabaigos.

Turkijos valdžios institucijos taip pat toliau darė pažangą teikdamos į šalį priimtiems pabėgėliams socialinę paramą. 2015 m. balandžio 27 d. Turkijos vyriausybė priėmė teisės aktą, kuriuo, taikant sąlygas, panašias į 2015 m. sausio mėn. jau taikytas pabėgėliams iš Sirijos, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga, tarptautinės apsaugos prašantiems ir ją gavusiems asmenims suteikiama teisė gauti darbo leidimą.

Bus svarbu, kad, naudodamosi ES ir jos valstybių narių teikiama finansine parama, kuri, pradėjus įgyvendinti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, buvo padidinta, Turkijos valdžios institucijos artimojoje ateityje toliau įgyvendintų priemones, padedančias tarptautinės apsaugos prašantiems ir ją gavusiems asmenims gauti socialines paslaugas, turėti deramą būstą, dalyvauti profesinio ir kalbų mokymo kursuose, taip pat remtų visas iniciatyvas, kuriomis didinama jų socialinė įtrauktis į Turkijos visuomenę ir ekonominis savarankiškumas.

Ataskaitiniu laikotarpiu Turkijos valdžios institucijos taip pat padarė pažangą migracijos valdymo srityje.

2016 m. balandžio 26 d. nustatyta užsieniečių savanorišką grįžimą reglamentuojanti įgyvendinimo tvarka ir principai. 2016 m. balandžio 20 d. buvo ratifikuotas ir įsigaliojo readmisijos susitarimas su Pakistanu. Turkijos valdžios institucijos susitarimo išvadas taip pat persiuntė keturiolikai šalių, iš kurių neteisėtai atvyksta migrantų, t. y. Afganistanui, Alžyrui, Bangladešui, Eritrėjai, Ganai, Irakui, Iranui, Kamerūnui, Kongui, Marokui, Mianmarui, Somaliui, Sudanui ir Tunisui. Su kai kuriomis iš šių šalių jau pradėtos derybos.

Kalbant apie vizų politikos sritį, 2016 m. gegužės 2 d. Turkijos vyriausybė priėmė įstatymą, kuriame teigiama, kad visų valstybių narių piliečiai galės atvykti į Turkiją nuo Turkijos piliečiams nustatyto reikalavimo turėti vizą panaikinimo dienos. Taip užtikrinama, kad būtų panaikintas diskriminuojantis reikalavimas turėti vizą, tebetaikomas vienuolikos valstybių narių piliečiams. 

Turkijos valdžios institucijos taip pat įgyvendino keletą vizų sistemos stiprinimo priemonių dėl šalių, kurioms, kaip manoma, kyla didelės migracijos rizika.

Jos sugriežtino vizų išdavimo savo ambasadose procedūras ir reikalavimus, 2016 m. balandžio 26 d. priimdamos Direktyvą dėl prašymų išduoti vizą vertinimo principų ir procedūrų.

Turkijos valdžios institucijos taip pat nusprendė 18 šalių (Afganistano, Bangladešo, Dramblio Kaulo Kranto, Eritrėjos, Ganos, Kamerūno, Kongo, Kongo Demokratinės Respublikos, Malio, Mianmaro, Nigerijos, Pakistano, Pietų Afrikos, Somalio, Sudano, Šri Lankos ir Ugandos) piliečiams nustatyti reikalavimą turėti oro uosto tranzitinę vizą – atitinkama nuostata bus pradėta taikyti 2016 m. rugsėjo 1 d.

Be to, Turkijos e. vizų sistema tapo daug saugesnė. Galimybė naudotis šia sistema suteikiama tik šalių, kurios nelaikomos neteisėtų migrantų srautų šaltiniais, piliečiams arba šalių, kurios laikomos neteisėtų migrantų srautų šaltiniais, piliečiams, turintiems vienos iš Šengeno šalių arba Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ar Airijos išduotą vizą arba leidimą gyventi. Turkijos valdžios institucijos taip pat yra daugumoje šalies sienos perėjimo punktų sukūrusios specialias daro grupes; specialiai išmokyti policijos pareigūnai tikrina, ar e. vizas turinčių asmenų pasuose iš tikrųjų yra šios vizos arba leidimai gyventi.

Artimiausioje ateityje vienas svarbiausių dalykų bus tai, kad Turkija toliau laipsniškai pritaikytų savo vizų sistemą prie ES standartų.

Trumpesniu laikotarpiu Turkijos valdžios institucijos turės toliau stebėti, kokį tikrąjį poveikį daro tai, kad šalių, kurios pagal Turkijos sistemą yra paskelbtos kaip bevizio režimo šalys, sąrašas skiriasi nuo sąrašo, taikomo asmenims vykstant į ES, taip pat turės laiku reaguoti paaiškėjus, kad dėl šio skirtumo neteisėtiems migrantams yra lengviau per Turkiją atvykti į ES.

2016 m. sausio ir vasario mėn. Turkijos valdžios institucijos, pastebėjusios, kad būtent taip atvyko migrantų iš Sirijos ir Irako, šių dviejų pilietybių asmenims nustatė veiksmingesnius įpareigojimus turėti vizą. Tai padėjo sustabdyti didelius neteisėtų migrantų, siekiančių vykti į ES, srautus. Turkijos valdžios institucijos turėtų būti pasirengusios ateityje imtis tų pačių priemonių ir, paaiškėjus, kad daug kitų bevizio režimo šalių piliečių piktnaudžiauja galimybe be vizos vykti į Turkiją, šioms šalims nedelsiant nustatyti įpareigojimus turėti vizą. Tuo labiau jos turėtų tai padaryti kilus rizikai, kad gali kilti paskesnis neteisėtų migrantų judėjimas į ES. Ypač svarbūs trijų bevizio režimo šalių – Irano, Maroko ir Libano, iš kurių 2015 m. per Turkijos teritoriją į ES atvyko atitinkamai 23 087, 7 419 ir 2 044 neteisėti migrantai, pavyzdžiai.

4. 3 SKYRIUS. VIEŠOJI TVARKA IR SAUGUMAS

Patvirtinus antrąją ataskaitą, Turkijos valdžios institucijos įgyvendino daug 3 skyriaus priemonių – tai padėjo padaryti svarbią pažangą.

Visų pirma, Turkija priėmė naują kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją ir veiksmų planą, kurį šiuo metu ji turi visiškai įgyvendinti, visų pirma kalbant apie veiksmus, kuriais siekiama sumažinti tarpvalstybinį nusikalstamumą, pavyzdžiui, neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais. 2016 m. balandžio 18 d. Turkija taip pat priėmė naują 2016–2018 m. kovos su prekyba narkotikais strategiją ir daugiametį veiksmų planą. 2016 m. balandžio 30 d. Turkijos valdžios institucijos priėmė ir nacionalinį kovos su korupcija veiksmų planą.

Be to, Turkija ratifikavo Europos Tarybos (toliau – ET) konvenciją dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, ir priėmė teisės aktus, kuriais nacionalinė sistema suderinama su šios konvencijos nuostatomis. Labai svarbu šiuos naujus teisės aktus įgyvendinti atsižvelgiant į atnaujintą Finansinių veiksmų darbo grupės nustatytą standartą. Kartu Turkijos valdžios institucijos, naudodamosi pagal ES finansuojamą projektą skiriama parama, toliau stiprino Turkijos finansinės žvalgybos padalinio MASAK gebėjimus bendradarbiauti su Turkijos teisėsaugos institucijomis nustatant ir nagrinėjant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo atvejus, taip pat šioje srityje bendradarbiauti su valstybių narių finansinės žvalgybos padaliniais.

Turkija taip pat ratifikavo ET konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomą protokolą, visus tris ET konvencijos dėl ekstradicijos protokolus ir vieną ET konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (tuo metu ji dar nebuvo šios konvencijos šalis) protokolą.

Be to, Turkija ratifikavo ET konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir priėmė teisės aktą dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis. Dar Turkija ratifikavo ET konvenciją dėl asmens duomenų tvarkymo ir jos protokolą, taip pat priėmė įstatymą dėl asmens duomenų apsaugos, kuris, deja, kol kas nėra visiškai suderintas su ES acquis.

Turkija priėmė vieną išsamų įstatymą, kuriuo nustatomos procedūros, kurias, vykdydamos su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose susijusius tarptautinius Turkijos įsipareigojimus, turi įgyvendinti visos susijusios Turkijos valdžios institucijos. Nors šiame įstatyme nenurodyti tikslūs jame nustatytų procedūrų įgyvendinimo terminai ir nepateikti objektyvūs ir skaidrūs prašymo bendradarbiauti priėmimo arba atmetimo kriterijai, jis vis tiek yra aiškus postūmis pirmyn ir tai turėtų padėti pagerinti Turkijos ir valstybių narių teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose.

Turkija taip pat ėmėsi konkrečių veiksmų darbo santykiams su Eurojustu pagerinti ir oficialiai išreiškė tvirtą ketinimą kuo skubiau pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą. Iki pasirašant šį susitarimą bus svarbu, kad eiti agentūros ryšių palaikymo pareigūnų pareigas paskirti Turkijos pareigūnai, iš kitų susitarimo šalių gavę prašymų pateikti informaciją ir bendradarbiauti, imtųsi veiksmingų veiksmų.

Kalbant apie teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose, 2016 m. balandžio 25 d. Turkija ratifikavo 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, taip pat 2007 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo.

Turkija deponavo visų ratifikuotų konvencijų ir protokolų (išskyrus dvi pirmiau nurodytas Hagos konvencijas), taip pat ET konvencijos dėl asmens duomenų tvarkymo papildomo protokolo (atitinkamos su juo susijusios procedūros dar vyksta ir turėtų būti kuo skubiau baigtos) ratifikavimo priemones.

Galiausia Turkija ėmėsi priemonių siekdama išspręsti 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų įgyvendinimo delsimo problemą. Paaiškėjus, kad vėlavimą daugiausia lemia veiksmai skundų nagrinėjimo etape ir kad visų pirma vėluojama dėl to, jog, taikant esamą sistemą, visi skundai yra nagrinėjami Ankaros Aukščiausiajame Teisme, 2016 m. kovo 25 d. Aukštoji teismų ir prokuratūros taryba priėmė nutarimą, kuriuo Ankaroje, Antalijoje, Erzurume, Gaziantepe, Stambule, Izmire ir Samsune įsteigti regioniniai civiliniai teismai. Šiuose teismuose bus nagrinėjamos apeliacinės bylos; jie pradės veikti 2016 m. liepos 20 d.

Nors ši pažanga didelė, kol kas 3 skyriaus reikalavimai įgyvendinti prasčiau nei 1 ir 2 skyrių reikalavimai. Keletas svarbių 3 skyriaus reikalavimų vis dar neįgyvendinti. Kad įvykdytų dar neįvykdytus 3 skyriaus reikalavimus, Turkija raginama imtis šių priemonių:

iš dalies pakeisti naujai priimtus teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų ES acquis, visų pirma – užtikrinti, kad duomenų apsaugos institucija galėtų nepriklausomai vykdyti savo veiklą ir kad teisėsaugos institucijų veikla įeitų į įstatymo taikymo sritį;

taikydama naujus teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos, Turkija, savo ruožtu, galės baigti derybas su Europolu dėl operatyvinio bendradarbiavimo susitarimo;

priimti teisės aktus, kuriais remiantis būtų galima veiksmingai įgyvendinti ET Valstybių prieš korupciją grupės (angl. GRECO) kiekviename vertinimo etape pateikiamas rekomendacijas, visų pirma – teisės aktus dėl politinių partijų finansavimo, dėl imunitetų, kyšininkavimo ir teisminių institucijų nepriklausomumo;

užtikrinti teisminių institucijų bendradarbiavimą su visomis valstybėmis narėmis, įskaitant bendradarbiavimą užmezgus darbo santykius su Turkijoje dirbančiais valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnais, kad būtų galima lengviau pasiekti tarpusavio supratimą ir įgyvendinti atitinkamas procedūras, arba, jei ryšių palaikymo pareigūnų nėra, – visais abiem šalims priimtinais būdais bendraujant ir bendradarbiaujant.

5. 4 SKYRIUS. PAGRINDINĖS TEISĖS

4 skyriaus reikalavimų vykdymo padėtis įvertinta panašiai, kaip 3 skyriaus reikalavimų: padaryta pažanga vykdant keletą jų, tačiau būtina toliau siekti pažangos vykdant kai kuriuos dar neįvykdytus reikalavimus.

Ypač reikėtų paminėti tai, kad 2016 m. balandžio 6 d. parlamentas priėmė Žmogaus teisių institucijų ir lygybės įstatymą, kuriame, inter alia, aptariami diskriminacijos dėl etninės kilmės ir rasės klausimai.

2016 m. balandžio 26 d. vyriausybė priėmė nacionalinę strategiją ir veiksmų planą, skirtus svarbiausioms kliūtims, trukdančioms užtikrinti romų kilmės ir panašios į romų kilmės Turkijos gyventojų socialinę įtrauktį, pašalinti.

Turkijos valdžios institucijos ratifikavo Europos žmogaus teisių konvencijos protokolą Nr. 7 ir pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad į Turkijos nacionalinės teisės aktus jau yra įtrauktos nuostatos, atitinkančios reikalaujamas protokole Nr. 4, kurį jos pasirašė neratifikavusios.

Vis dėlto dar neįvykdytas pats svarbiausias 4 skyriaus reikalavimas, t. y. Turkijai nustatytas reikalavimas „laikantis EŽTK, Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktikos, ES acquis ir ES valstybių narių praktikos, patikslinti teisinę sistemą, susijusią su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, taip pat teismų, saugumo pajėgų ir teisėsaugos įstaigų taikomą jos aiškinimą, kad praktikoje būtų užtikrinta teisė į laisvę ir saugumą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir saviraiškos laisvę, susirinkimų ir asociacijų laisvę.“

Turkijos valdžios institucijos turės neatidėliodamos pradėti vykdyti šį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, jos raginamos geriau suderinti Turkijos kovos su terorizmu teisės aktus su ES, ET ir EŽTT standartais, taip pat priimti gaires, kuriomis būtų užtikrinta, kad teismų, saugumo pajėgų ir teisėsaugos įstaigų taikomas jų aiškinimas būtų grindžiamas šiais standartais; jos visų pirma raginamos geriau suderinti terorizmo sąvokos apibrėžtį su iš dalies pakeistame Pamatiniame sprendime 2002/475/JHA dėl kovos su terorizmu pateikta apibrėžtimi, kad būtų susiaurinta apibrėžties taikymo sritis, ir nustatyti proporcingumo kriterijų.

6. 5 SKYRIUS. NETEISĖTŲ MIGRANTŲ READMISIJA

5 skyrius apima veiksmų plano sritį, kurioje, paskelbus antrąją ataskaitą, Turkija padarė labai didelę pažangą.

Aišku tai, jog šis pasiekimas – Turkijos 2016 m. kovo 18 d. aukščiausiojo lygio susitikime prisiimto įsipareigojimo rezultatas. Dėl to Turkija šiuo metu sutinka vėl priimti visus neteisėtus migrantus, kurie po 2016 m. kovo 20 d. iš Turkijos atvyko į Graikijos salas. Reikėtų tinkamai įvertinti šio sprendimo svarbą, nes tai labai padėjo sumažinti iš Turkijos teritorijos į ES vykstančių neteisėtų migrantų srautus.

Dar vienas svarbus pasiekimas – sprendimas paankstinti ES ir Turkijos readmisijos susitarimo nuostatų, susijusių su trečiųjų šalių piliečių readmisija, įsigaliojimo datą, t. y. ją perkelti iš anksčiau numatytos 2017 m. spalio 1 d. į 2016 m. birželio 1 d.

Turkija pradėjo parengiamąjį darbą su valstybėmis narėmis siekdama sukurti readmisijos prašymų perdavimo ir tvarkymo elektroninę sistemą. Sistemos veikimas išbandytas 2016 m. gegužės 2 d.

Kaip rekomenduojama veiksmų plane, Turkijos valdžios institucijos taip pat priėmė dokumentą, kuriame nustatytos taikytinos readmisijos prašymų tvarkymo vidaus procedūros.

Vis dėlto šiuo metu, kai skelbiama ši trečioji ataskaita, vienas iš pagrindinių šio skyriaus reikalavimų, t. y. Turkijai nustatytas reikalavimas visiškai ir veiksmingai įgyvendinti visas ES ir Turkijos readmisijos susitarimo nuostatas, kad tai būtų tvirtas įrodymas, jog, visų valstybių narių požiūriu, readmisijos procedūros įgyvendinamos tinkamai, dar nėra įvykdytas. 

Šis reikalavimas neįvykdytas dėl dviejų skirtingų priežasčių.

Kalbant apie nuo 2014 m. spalio 1 d. jau galiojančias ES ir Turkijos readmisijos susitarimo nuostatas, susijusias su abiejų šio susitarimo šalių piliečiais, visos ES esančios Turkijos diplomatinės misijos jas įgyvendina nesistemingai ir nenuosekliai. 2016 m. balandžio 27 d. Turkijos valdžios institucijos, siekdamos užtikrinti, kad nuo šiol readmisijos prašymai būtų tvarkomi laikantis susitarime nustatytų terminų ir procedūrų ir kad būtų surinkta patikimų statistinių duomenų apie išnagrinėtus atvejus, paskelbė diplomatinėms misijoms skirtas gaires.

Kita vertus, kalbant apie ES ir Turkijos readmisijos susitarimo nuostatas, susijusias su trečiųjų šalių piliečių readmisija, Komisija šioje ataskaitoje negali teigti, kad šis reikalavimas įvykdytas, kadangi šios nuostatos įsigalios tik 2016 m. birželio 1 d.

7. IŠVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI

Nors 2015 m. lapkričio 29 d. vykusiame ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikime jau buvo nustatyta Turkijos valdžios institucijoms skirta ryžtinga darbotvarkė, kuria siekiama 2016 m. rudenį liberalizuoti vizų režimą, kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimo priėmimas šį procesą dar paspartino. Pareiškime teigiama, kad „vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įvykdymas bus paspartintas visų dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu siekiant panaikinti vizos reikalavimus Turkijos piliečiams ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos su sąlyga, kad bus įvykdyti visi kriterijai. Šiuo tikslu Turkija imsis būtinų veiksmų likusiems reikalavimams įvykdyti, kad Komisija, atlikusi reikiamą atitikties kriterijams įvertinimą, iki balandžio mėn. pabaigos galėtų pateikti atitinkamą pasiūlymą, kuriuo remdamiesi Europos Parlamentas ir Taryba galėtų priimti galutinį sprendimą“.

Remdamosi po 2015 m. lapkričio 29 d. vykusio ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikimo Turkijos prisiimtais naujais įsipareigojimais ir ryžtu siekiant tikslų, Turkijos valdžios institucijos pastaraisiais mėnesiais dar labiau sustiprino pastangas įvykdyti šią sąlygą. Komisija pripažįsta, kad lig šiol Turkijos valdžios institucijos padarė tinkamą pažangą ir jas ragina nedelsiant sustiprinti šias pastangas ir įvykdyti visus reikalavimus, kad iki birželio mėn. pabaigos būtų liberalizuotas vizų režimas.

Tačiau, kaip nurodyta šioje ataskaitoje, Turkijos valdžios institucijoms dar nepavyko pasiekti šio plataus užmojo tikslo – dar neįvykdyti 7 iš 72 reikalavimų. Kai kurie iš jų – ypač svarbūs.

Dėl praktinių ir su procedūromis susijusių priežasčių dviem iš šių septynių neįvykdytų reikalavimų įvykdyti reikia ilgesnio termino, todėl buvo neįmanoma jų visiškai įvykdyti iki šios ataskaitos paskelbimo. Kalbama apie šiuos du reikalavimus:

patobulinti esamus biometrinius pasus, jiems nustatant naujausius ES standartus atitinkančias apsaugos priemones;

visiškai įgyvendinti ES ir Turkijos readmisijos susitarimo nuostatas, įskaitant susijusias su trečiųjų šalių piliečių readmisija.

Komisija ir Turkijos valdžios institucijos susitarė dėl praktinių šių reikalavimų vykdymo, kol jie bus visiškai įvykdyti, būdų.

Komisija ragina Turkijos valdžios institucijas, paskelbus šią ataskaitą, nedelsiant imtis reikiamų priemonių, kad būtų įvykdyti kiti, dar neįvykdyti, veiksmų plano reikalavimai, būtent:

nustatyti veiksmų plane numatytas priemones, kuriomis užkertamas kelias korupcijai, t. y. užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos ET GRECO pateiktos rekomendacijos;

suderinti asmens duomenų apsaugos teisės aktus su ES standartais, visų pirma siekiant užtikrinti, kad duomenų apsaugos institucija galėtų nepriklausomai vykdyti savo veiklą ir kad teisėsaugos institucijų veikla įeitų į įstatymo taikymo sritį; 

susitarti su Europolu dėl operatyvinio bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo. Tai priklauso ir nuo pirmiau nurodytų asmens duomenų apsaugos teisės aktų pakeitimų;

užtikrinti veiksmingą teisminių institucijų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose su visomis ES valstybėmis narėmis;

atsižvelgiant į Europos standartus, persvarstyti kovos su terorizmu teisės aktus ir praktiką, konkrečiai – geriau suderinti terorizmo sąvokos apibrėžtį su iš dalies pakeistame Pamatiniame sprendime 2002/475/JHA dėl kovos su terorizmu pateikta apibrėžtimi, kad būtų susiaurinta apibrėžties taikymo sritis, ir nustatyti proporcingumo kriterijų.

Manydama, kad Turkijos valdžios institucijos, kaip įsipareigojo kovo 18 d., nedelsdamos įvykdys dar neįvykdytus veiksmų plano reikalavimus, Komisija kartu su šia ataskaita pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 siekiant ES standartus atitinkančius biometrinius pasus turintiems Turkijos piliečiams panaikinti reikalavimą turėti vizą.

Siekdama padėti teisėkūros institucijoms svarstyti atitinkamus klausimus, Komisija toliau stebės veiksmus, kurių, siekdamos įvykdyti dar neįvykdytus veiksmų plano reikalavimus, imasi Turkijos valdžios institucijos.

(1)

  http://europa.eu/rapid/press-release_IP-13-1259_en.htm .

(2)

COM(2014) 646 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Turkijos pažangos, padarytos įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus; http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-1173_en.htm .

(3)

Per ES valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą su Turkija priimtą pareiškimą galima rasti adresu http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/11/29-eu-turkey-meeting-statement/ .

(4)

COM(2014) 646 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Turkijos pažangos, padarytos įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus; http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-1173_en.htm .

(5)

 Visą per ES valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą su Turkija priimtą pareiškimą galima rasti adresu http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/03/18-eu-turkey-statement/ .

(6)

Kaip nurodyta veiksmų plane, teisė į bevizį režimą, kai ji bus suteikta, bus taikoma tik Turkijos piliečiams, turintiems biometrinius pasus, atitinkančius Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004 standartus.