Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016DC0116

    KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI PRIDEDAMAS PRIE TARYBOS REGLAMENTO DĖL SKUBIOS PARAMOS TEIKIMO SĄJUNGOJE PASIŪLYMO

    COM/2016/0116 final

    Briuselis, 2016 03 02

    COM(2016) 116 final

    KOMISIJOS KOMUNIKATAS

    PRIDEDAMAS PRIE TARYBOS REGLAMENTO DĖL SKUBIOS PARAMOS TEIKIMO SĄJUNGOJE PASIŪLYMO


    1.Aplinkybės

    Šiandien daugiau kaip 60 mln. žmonių yra persikėlę dėl karo, užsitęsusio konflikto ar didelių gaivalinių nelaimių. Nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. daugiau nei 1,1 mln. žmonių – pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų – atvyko į Europos Sąjungą, bėgdami nuo konfliktų savo kilmės šalyse arba ieškodami geresnio ir saugesnio gyvenimo. Nepaisant žiemos, ES krantus pasiekiančių pabėgėlių ir migrantų skaičius 2016 m. buvo dešimt kartų didesnis nei per tą patį laikotarpį 2015 m. 1

    Europos Komisija siekia užtikrinti tvirtą ir suderintą Europos atsaką 2 . Pateikta daug pasiūlymų, siekiant suteikti valstybėms narėms priemonių, būtinų dideliam atvykstančių žmonių skaičiui sumažinti ir valdyti. Be to, dedama daug pastangų siekiant kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis ir teikti humanitarinę pagalbą konfliktų apimtose vietovėse, taip pat pabėgėliams juos priimančiose kaimyninėse šalyse.

    Deja, tebelaukiant, kol šios priemonės taps visiškai veiksmingos, Europos Sąjunga pirmą kartą savo istorijoje gali susidurti su plataus masto humanitariniais padariniais savo pačios teritorijoje. Siekiant papildyti bei paremti valstybių narių reagavimo veiksmus ir užtikrinti, kad ES galėtų išvengti tikros humanitarinės tragedijos savo teritorijoje, būtina imtis skubių ir išskirtinių papildomų suderintų veiksmų.

    Šiomis aplinkybėmis 2016 m. vasario 19 d. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją imtis skubių veiksmų ir pateikti konkrečių pasiūlymų „įdiegti pajėgumus, kad ES galėtų teikti humanitarinę pagalbą viduje, bendradarbiaudama su tokiomis organizacijomis kaip Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, siekiant remti su dideliu pabėgėlių ir migrantų skaičiumi susiduriančias šalis, remiantis ES Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos direktorato patirtimi. 3 .

    Šiai ES priemonių rinkinio spragai pašalinti būtina nauja priemonė ir taisomasis biudžetas. Sutarties dėl ES veikimo 214 straipsnis leidžia vadinamąją humanitarinę pagalbą naudoti tik poreikiams, kylantiems už ES ribų, tenkinti. Esamas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas nėra tinkamai pritaikytas tenkinti plataus masto struktūrinius humanitarinius poreikius, atsiradusius dėl pabėgėlių ir migracijos krizės. Sąjungos civilinės saugos mechanizmo aktyvavimas 4 pabėgėlių ir migracijos krizei parodė, kad nors savanoriška savitarpio pagalba yra veiksminga tais atvejais, kai nelaimė ištinka vieną valstybę, jis nėra pritaikytas situacijoms, kai gali nukentėti kelios valstybės narės. Dideli finansiniai ištekliai valstybėms narėms remti teikiami pagal kitas priemones, kaip antai Europos Sąjungos solidarumo fondą (ESSF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF) ir Vidaus saugumo fondą (VSF), tačiau jos nėra skirtos išimtinai humanitariniams didelių pabėgėlių ir migrantų grupių poreikiams tenkinti.

    Todėl būtina parengti priemonę su jai skirtu biudžetu, pagal kurią ES galėtų teikti finansinę paramą humanitariniams partneriams, galintiems nedelsiant imtis skubių veiksmų nukentėjusioms valstybėms narėms remti.

    Reikia pabrėžti, kad, atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos suteiktus įgaliojimus, siūlomame reglamente numatytomis priemonėmis bus visų pirma siekiama spręsti išskirtines humanitarines problemas, kurios atsirado dėl dabartinės migracijos padėties ir kurios greičiausiai dar kurį laiką tęsis.

    Be to, tikslinga užtikrinti, kad šia nauja iniciatyva būtų galima pasinaudoti ateityje susidarius didelio masto ekstremaliosioms situacijoms, kurios gali turėti plataus masto humanitarinių padarinių. Tiek gaivalinių, tiek žmogaus sukeltų nelaimių tikimybė Sąjungoje yra vis didesnė ir jos gali būti tokio masto, kad galėtų sukelti didelių ekonominių sunkumų vienoje ar keliose valstybėse narėse. Jos taip pat gali kilti vienoje ar keliose valstybėse narėse, kurios jau patiria didelių ekonominių sunkumų dėl kitų priežasčių, ir tokiu būdu dar labiau paaštrinti ir pabloginti bendrą susijusių valstybių narių ekonominę padėtį. Bet kuriuo atveju susijusios valstybės narės reagavimo pajėgumams būtų padarytas neigiamas poveikis, ir todėl savo ruožtu nukentėtų pagalba, teikiama žmonėms, kuriems jos reikia.

    Todėl pasiūlyme nustatyta bendresnė sistema skubiai paramai teikti įvykus visų rūšių gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms ES, dėl kurių kyla plataus masto humanitarinių padarinių. Remiantis patirtimi, kuri bus įgyta pagal siūlomą reglamentą, ir atsižvelgiant į Sąjungos civilinės saugos mechanizmo laikotarpio vidurio vertinimą, kuris bus atliktas 2017 m., bus siekiama šių abiejų priemonių sąveikos.

    2.Tikslas ir taikymo sritis

    Konkretus siūlomo reglamento tikslas – nustatyti priemones, pagal kurias Sąjunga galėtų teikti skubią finansinę paramą, skirtą skubiai reikalingoms gyvybės gelbėjimo ir humanitarinės pagalbos operacijoms Europos Sąjungoje finansuoti. Be to, tai leis Sąjungai teikti finansinę paramą, skirtą padengti skubaus reagavimo operacijų, tiesiogiai susijusių su dabartine migrantų ir pabėgėlių krize, išlaidoms. Tai apima įvairias paramos, pagalbos ir apsaugos operacijas, kurių tikslas – išsaugoti gyvybę, palengvinti kančias ir išsaugoti žmonių orumą. Tokios operacijos, pavyzdžiui, apimtų pagrindinių pagalbos reikmenų teikimą, sveikatos priežiūros, švietimo ir apsaugos paslaugas, pastogės įrangą ir susijusias paslaugas, vandenį ir sanitarijos priemones ar kitų rūšių skubiai būtiną pagalbą.

    Siekiant kuo didesnio efektyvumo, siūlomame reglamente numatyta, kad skubias reagavimo operacijas vykdo organizacijos partnerės 5 . Tokiu būdu Komisija galės nedelsdama pasitelkti nustatytus ir atrinktus partnerius ar specializuotas valstybių narių tarnybas, turinčias reikiamos patirties 6 .

    Apskritai, ir kaip to prašė Europos Vadovų Taryba, siūlomas reglamentas grindžiamas didele patirtimi, kurią Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas įgijo savo kompetencijos srityse ir kuri jam leidžia Sąjungoje atkartoti veiksmus, kuriuos jis paprastai vykdo trečiosiose šalyse. Visų pirma, atsižvelgiant į skubios paramos teikimo, siekiant patenkinti pagrindinius humanitarinius poreikius Sąjungoje, ir humanitarinės pagalbos teikimo asmenims, nukentėjusiems nuo nelaimių ar konfliktų trečiosiose šalyse, panašumus, reglamente nustatyta, kad visos pagal jį finansuojamos operacijos turėtų atitikti tarptautiniu mastu pripažintus humanitarinius principus.

    Išmokėjimo procedūros taip pat pritaikytos prie skubios paramos pobūdžio, siekiant užtikrinti, kad jos būtų vykdomos pakankamai greitai ir lanksčiai. Be to, siūlomu reglamentu bus sudarytos sąlygos dotacijas skirti ir viešųjų pirkimų sutartis sudaryti tiesiogiai ir padengti iki 100 proc. finansuoti tinkančių išlaidų. Taip pat numatytas tam tikro masto taikymas atgaline data.

    3. Biudžetas ir tvarkaraštis

    Remiantis turimais duomenimis 7 , ir kadangi galima pagrįstai daryti prielaidą, kad kai kuriuos iš šių poreikių patenkins kiti subjektai, Komisija daro išvadą, kad per ateinančius trejus metus reikės skirti 700 mln. EUR, siekiant patenkinti didėjančius humanitarinius poreikius Europoje per šią migracijos ir pabėgėlių krizę, ypač ES šalyse, per kurias driekiasi Vakarų Balkanų maršrutas. 2016 m. reikės skirti 300 mln. EUR sumą, siekiant paremti ir papildyti valstybių narių veiksmus ir patenkinti pagrindinius pabėgėlių ir migrantų humanitarinius poreikius ir imtis veiksmų dėl nenumatytų nelaimių padarinių. Dar 200 mln. EUR turėtų būti skirti naudoti atitinkamai 2017 m. ir 2018 m., nes gali kilti naujų humanitarinių poreikių, ypač jei pabėgėlių srautai ir toliau nemažės.

    Kol įsigalios siūlomas reglamentas, Komisija ir toliau dės visas įmanomas pastangas, kad patenkintų galimus humanitarinius poreikius valstybėse narėse, atsiradusius dėl didelio pabėgėlių ir migrantų antplūdžio, remdamasi PMIF ir VSF. Nors pagrindinis PMIF ir VSF tikslas yra remti ilgalaikes ir struktūrines priemones, kuriomis siekiama stiprinti ES valstybių narių nuolatinius pajėgumus migracijos ir saugumo srityje, susidarius ekstremaliajai situacijai šių fondų lėšos taip pat gali būti naudojamos siekiant patenkinti įvairius trumpalaikius poreikius (įskaitant humanitarinio pobūdžio).

    4. Išvada

    Komisija žino, kad PMIF ir VSF lėšų naudojimas gali būti tik laikinas sprendimas, kol bus priimtas siūlomas reglamentas. Todėl Komisija pabrėžia, kaip svarbu greitai priimti šį pasiūlymą, ypač atsižvelgiant į tai, kad prasideda pavasaris ir humanitariniai poreikiai gali padidėti, ir ragina Tarybą imtis veiksmų per kuo trumpesnį laikotarpį. Veiksmų reikia imtis dabar, siekiant spręsti kylančios humanitarinės krizės problemą Sąjungoje.

    (1) JTVPK
    (2) Vasario 10 d. Komisijos komunikatas „Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis“, COM(2016) 85 final.
    (3) Žr. 2016 m. vasario 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, EUCO 1/16.
    (4) Pagalbos paprašė Vengrija, Slovėnija, Kroatija, Graikija ir Serbija.
    (5) Tai apima JT agentūras, tarptautines organizacijas, pavyzdžiui, Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federaciją, ne pelno nevyriausybines organizacijas ir specializuotas valstybių narių tarnybas.
    (6) Su daugeliu tokių organizacijų Komisija yra sudariusi partnerystės pagrindų susitarimus, kuriuos taip pat galima panaudoti pagal siūlomą reglamentą.
    (7) Šiuos duomenis Komisija surinko per pabėgėlių krizę ir juos pateikė patyrę humanitariniai partneriai, vykdantys veiklą vietoje (pvz., 2016 m. TMO ir UNHCR ataskaita dėl regioninio pabėgėlių ir migrantų Europoje veiksmų plano (Regional refugee and migrant response plan for Europe), kurioje teigiama, kad remiantis tranzito scenarijumi reikia 550 mln. JAV dolerių).
    Top