19.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/122

Pranešėjas:

Vladimír NOVOTNÝ

1.1

Komitetas be išlygų rekomenduoja priimti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008, kuris būtų pirmas žingsnis Minamatos konvencijos ratifikavimo link visos Europos Sąjungos ir jos valstybių narių lygmeniu.

1.2

Išmetamas gyvsidabris yra viso pasaulio problema ir jai reikia pasaulinio lygmens sprendimo, kuriuo turi tapti Minamatos konvencija. ES kartu su Japonija yra vienos pagrindinių gyvsidabrio grėsmės aplinkai (ir gyventojams) mažinimo iniciatorių. Reikia nepamiršti, kad gyvsidabris ir jo junginiai yra visam laikui aplinkoje liekantys elementai.

1.3

Komitetas pažymi, kad ES tęstinė veikla nagrinėjant su gyvsidabriu susijusias problemas pasaulio ir ypač ES lygmeniu padėjo 75 % Sąjungoje sumažinti gyvsidabrio išmetimą dėl žmogaus veiklos palyginti su 1990 m. ir kad priimtomis teisinėmis priemonėmis užtikrinamas tolesnis laipsniškas išmetamo gyvsidabrio kiekio mažinimas.

1.4

Komitetas rekomenduoja, kad papildomos priemonės, kurių ES imsis po to, kai Minamatos konvencija bus ratifikuota ir įsigalios, atitiktų jos įgyvendinimo reikalavimus. Komitetas yra įsitikinęs, kad teisės aktų sistema, kuria visų pirma reglamentuojamas gyvsidabrio išmetimas, taip pat gamybos procesai ir produktai, yra pakankami siekiant įvykdyti konvencijoje nustatytus įsipareigojimus ir nesumažinti visos ES konkurencingumo.

1.5

Komitetas mano, kad svarbiausia skirti tinkamą ES mokslinių tyrimų pajėgumų dalį spręsti gyvsidabrio ir jo pakaitalų problemoms, susijusioms su gamybos procesais ir produktais.

1.6

Be to, Komitetas rekomenduoja, kad ES kompetentingos institucijos bei Minamatos konvenciją pasirašiusios ES valstybės narės po jos ratifikavimo dalyvautų pirmajame Konvencijos dėl gyvsidabrio šalių konferencijos (COP 1) posėdyje, kuriam šiuo metu rengiamasi, ir praturtintų ją naujomis žiniomis, kuriomis remiantis būtų galima sumažinti gyvsidabrio išmetimą dėl žmogaus veiklos bei jo panaudojimą produktuose ir gamybos procesuose.

2.1

Gyvsidabris yra viena sudėtinių Žemės plutos dalių, jo Žemės paviršiuje vidutiniškai aptinkama apie 0,05 mg/kg, šis skaičius priklausomai nuo vietos gali labai svyruoti. Šiek tiek gyvsidabrio taip pat yra žemiausiuose biosferos sluoksniuose. Gyvsidabris kaupiasi augaluose, tai paaiškina jo buvimą iškastiniame kure, pavyzdžiui, anglyje, naftoje ir gamtinėse dujose, o taip pat ir biodegaluose. Kalbant apie gyvsidabrio išmetimą deginant biomasę, jo kiekis yra beveik toks pat kaip ir deginant anglis. Gyvsidabrio ir jo išmetimo problemos išsamiai aprašytos Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) dokumentuose (1).

2.2

Gyvsidabris, patekęs į aplinką, joje išlieka, cirkuliuodamas tarp oro, vandens, nuosėdų, dirvožemio ir įvairių biotos formų. Jis gali pavirsti (dažniausiai vykstant mikrobų metabolizmui) metilo gyvsidabriu, turinčiu savybę kauptis organizmuose, visų pirma vandens gyvūnų maisto grandinėje (žuvys ir jūrų žinduoliai). Priežastis, dėl kurios gyvsidabris ir kiti sunkieji metalai laikomi grėsme aplinkai visame pasaulyje, yra biologinis kaupimasis aplinkoje ir galimas pasklidimas atmosferoje dideliu atstumu.

2.3

Kai kuriuose pasaulio kraštuose, ypač už ES ribų, nemaža gyventojų dalis patiria sąlytį su gyvsidabriu, kurio kiekiai gerokai viršija saugias normas. Remiantis tiksliausiais skaičiavimais, dėl žmogaus veiklos visoje planetoje per metus į atmosferą išmetama apie 1 960 tonų gyvsidabrio, iš jų 87,5 tonos per metus (4,5 % viso kiekio) – ES. Tiesiogiai į vandenį išmetamo gyvsidabrio kiekis visame pasaulyje šiuo metu sudaro apie 900 tonų per metus, panašus kiekis gyvsidabrio patenka į aplinką natūraliai (dėl uolų erozijos ir ugnikalnių veiklos). Dėl žmogaus veiklos į aplinką išmetamo gyvsidabrio apžvalga pateikiama 1 priede.

2.4

Nors gyvsidabrio vartojimas pasaulyje sumažėjo (pasaulinė paklausa krito daugiau kaip 50 %, palyginti su 1980 m.) ir jis atpigo, daugelyje pasaulio šalių toliau vyksta gyvsidabrio gavyba. Daugiausiai gyvsidabrio išgaunama Kinijoje ir Kazachstane. Europoje pirminė gyvsidabrio gamyba nutraukta jau 2003 m., tačiau jis, kaip šalutinis produktas, išsiskiria vykdant kitų žaliavų gavybos ir apdorojimo procesus. Šis gyvsidabris laikomas atliekomis ir tvarkomas laikantis teisės aktų dėl atliekų.

2.5

Dideli gyvsidabrio kiekiai taip pat patenka į pasaulinę rinką pertvarkant arba nutraukiant chloro ir šarmų įrenginių eksploatavimą šalyse, kuriose, priešingai nei ES, gyvsidabrio prekyba dar neuždrausta.

2.6

Išmetalai, susidarantys deginant anglį ir per kitus deginimo procesus, įskaitant plieno ir spalvotųjų metalų gamybą, sudaro didžiąją dalį dėl žmogaus veiklos į aplinką išmetamo gyvsidabrio kiekio, o ypač – gyvsidabrio junginių, patenkančių į aplinką iš konkrečių taršos šaltinių ES. Įvertinus įvairias galimybes visgi nustatyta, kad gyvsidabrio ir kitų elementų junginiai surenkami per dujų nuotekų valymo procesus bei specialius gyvsidabrio surinkimo procesus, kai tokius selektyvinius procesus atlikti tikslinga.

2.7

Kitas svarbus dėl žmogaus veiklos išmetamo gyvsidabrio, daugiausia elementinio, šaltinis – amalgamos naudojimas dantims plombuoti. Atrodo, kad šioje srityje gyvsidabrio išmetimas (pirmiausia į vandenį) geriau kontroliuojamas ir esamos tam reikalingos technologijos plačiai naudojamos išsivysčiusiose šalyse.

2.8

Ankstesnėse savo nuomonėse Komitetas jau išreiškė pilietinės visuomenės požiūrį į kenksmingų gyvsidabrio ir jo junginių išmetimą, ir šia nuomone natūraliai pratęsiamas ankstesnis darbas (2).

3.1

Naująją tarptautinę konvenciją dėl gyvsidabrio pasirašė Sąjunga ir 26 valstybės narės. Minamatos konvencijoje aptariamas visas pasaulinis gyvsidabrio gyvavimo ciklas, nuo pirminės gyvsidabrio gavybos iki gyvsidabrio atliekų tvarkymo. Konvencijos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio ir jo junginių, dėl žmogaus veiklos išmetamų į orą, vandenį ir žemę. ES ir dauguma jos valstybių narių pasirašė šią naują tarptautinę konvenciją dėl gyvsidabrio. Iki šios dienos iš viso ją pasirašė 128, o ratifikavo – 25 šalys (3).

3.2

Išsamiai vertinant Sąjungos acquis buvo nustatyta keletas reglamentavimo spragų, kurias reikia pašalinti, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos teisė visiškai derėtų su Konvencija (4). Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti spragas, susijusias su:

3.3

Siekiant teisinio aiškumo, pagal Konvenciją atsirandantys įpareigojimai, kurie dar nėra perkelti į ES teisę, turėtų būti integruoti į vieną teisės aktą.

3.4

Kadangi būtina didinti teisės aktų nuoseklumą ir aiškumą, reikėtų, kad nagrinėjamu pasiūlymu būtų panaikintas ir pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 ir perimti jame nustatyti esminiai įsipareigojimai.

3.5

Šios iniciatyvos tikslai taip pat dera su Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslais. Šis pasiūlymas padės visame pasaulyje nustatyti vienodas sąlygas pramoniniams procesams, kuriuose naudojamas ar netyčia išmetamas gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai, taip pat produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamybai ir prekybai jais, taip skatinant Sąjungos pramonės konkurencingumą.

3.6

Be to, nagrinėjamu pasiūlymu kiek įmanoma supaprastinamas ir išaiškinamas acqui siekiant geriau ir veiksmingiau jį įgyvendinti.

3.7

Poveikio vertinime buvo padaryta išvada, kad Minamatos konvencijos ratifikavimas ir įgyvendinimas bus labai naudingas ES aplinkai ir žmonių sveikatai, daugiausia dėl numatomo gyvsidabrio išmetimo kitose pasaulio dalyse sumažėjimo.

4.1

Komitetas pritaria pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento priėmimui, nes šiuo dokumentu apvainikuojamos ilgalaikės pastangos sukurti atsakingą teisinę aplinką, kurioje būtų galima pasauliniu mastu ilgam ir tvariai sumažint neigiamą gyvsidabrio ir jo junginių poveikį. Komitetas pažymi, kad pasiūlymas dėl reglamento visiškai atitinka pagrindinį tikslą – apsaugoti sveikatą ir aplinką nuo kenksmingo gyvsidabrio poveikio.

4.2

Komitetas labai palankiai vertina ne tik ES institucijų, bet ir įvairių valstybių narių indėlį rengiant Minamatos konvenciją, dėl jos derantis ir ją ratifikuojant.

4.3

Komitetas taip pat labai džiaugiasi dėl to, kad tiek praeityje, tiek šiuo metu visam procesui nuolat taikomi esminiai subsidiarumo ir proporcingumo principai ir kad dėl to visoje ES ir pasaulio mastu priimti teisės aktai netapo mažiau veiksmingi.

4.4

Komitetas yra įsitikinęs, kad Europos pastangos padės greitai ratifikuoti Minamatos konvenciją iki 2016 m. pabaigos ir kad bus deramai apribotas dėl žmogaus veiklos į aplinką patenkančio ir visame pasaulyje naudojamo gyvsidabrio keliamas pavojus sveikatai bei aplinkai. Be to, Komitetas reiškia įsitikinimą, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas neturėtų viršyti ir neviršys Minamatos konvencijoje nustatytų reikalavimų aprėpties.

5.1

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad reglamente atsispindi konsultacijų su ES suinteresuotaisiais subjektais bei Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ekspertų diskusijų dėl Minamatos konvencijos rezultatai. Jis palankiai vertina tai, kad Komisija tinkamai atliko labai reiklią ir plačią analizę, kurią vainikavo nagrinėjamas reglamento projektas.

5.2

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad nebūtų pagrįsta nustatyti griežtesnius, nei reikalauja Konvencija, prekybos apribojimus, t. y. besąlygišką gyvsidabrio importo draudimą, nes tai daugiau kainuotų Sąjungos pramonei ir neturėtų didelio teigiamo poveikio aplinkai.

5.3

Be to, Komitetas pritaria Komisijos pasiūlyme dėl reglamento išreikštai nuomonei, kad tam tikrų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, eksporto suvaržymai irgi nebūtų pagrįsti, nes naudojamo ir į aplinką išmetamo gyvsidabrio kiekiai iš esmės liktų nepakitę, bet dėl šio draudimo galėtų išaugti gyvsidabrio patekimas į aplinką trečiosiose šalyse.

5.4

Komitetas taip pat be išlygų (vadovaudamasis konsultacijų išvadomis ir analizės rezultatais) pritaria teiginiui, kad gyvsidabrio naudojimo suvaržymai taikant tam tikrus gamybos būdus ir naujus gamybos būdus turi būti proporcingi su tuo susijusiai rizikai ir taikomi atsižvelgiant į ilgalaikį technologijų pažangos procesą.

5.5

Komitetas visgi pritaria Minamatos konvencijos nuostatoms, kad šalys turi imtis priemonių, kuriomis būtų neskatinama kurti naujus gamybos procesus, kuriuose naudojamas gyvsidabris, ir gaminti bei pateikti į rinką naujus produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio.

5.6

Komitetas pažymi, kad taikant Direktyvą 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, buvo gerokai sumažintas gyvsidabrio išmetimas į aplinką energetikos sektoriuje – ekonominės veiklos srityje, kurioje dėl žmogaus veiklos susidaro daugiausia gyvsidabrio išmetalų, atmosferinių iškritų pavidalu patenkančių į aplinką ir prasiskverbiančių į dirvožemį bei vandenį – ir kad ši tendencija tęsiasi. Nuo 1990 m. ES pavyko dėl žmogaus veiklos susidarančių gyvsidabrio išmetalų kiekį sumažinti daugiau nei 75 % (5). Iki galo įgyvendinant Direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pavyks dar reikšmingiau sumažinti išmetamo gyvsidabrio kiekį. EESRK, pritardamas Komisijos nuomonei, reiškia įsitikinimą, kad šiuo metu nebūtina nei pakeisti, nei papildyti direktyvoje dėl pramoninių išmetamų teršalų išdėstytų reikalavimų, susijusių būtent su gyvsidabrio išmetalais.

5.7

EESRK pritaria siūlomoms nuostatoms, kuriomis siekiama apriboti pramoninių procesų metu išmetamo gyvsidabrio kiekį, vadovaujantis geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) koncepcija ir jų informaciniais dokumentais.

5.8

EESRK nurodo, kad būtina priimti teisės aktų nuostatas dėl nuolatinio ir saugaus pramoninėje gamyboje nebenaudojamo gyvsidabrio sandėliavimo tinkamoje geologinėje aplinkoje, pavyzdžiui, nebeeksploatuojamose druskos kasyklose. EESRK ragina Komisiją skubiai apibrėžti sandėliavimo įrenginiams taikytinus kriterijus ir gyvsidabriu užkrėstų atliekų saugojimo reikalavimus.

5.9

Komitetas palankiai vertina naujausiomis mokslo žiniomis grindžiamą subalansuotą Europos Komisijos požiūrį į stomatologijos srityje naudojamas amalgamas. EESRK mano, kad dantų priežiūros įstaigų įrangai taikomi reikalavimai, pavyzdžiui, įpareigojimas įsigyti gyvsidabrio separatorius, taip pat dantų amalgamos kapsulėse naudojimo apribojimai, yra pakankami siekiant veiksmingai apriboti gyvsidabrio patekimą į aplinką ir apsaugoti žmonių sveikatą (6). Kartu jis atkreipia dėmesį į galimą dar nežinomą bei tiksliai neapibrėžtą riziką, kurią gali kelti amalgamą pakeisiančios naujos dantims taisyti naudosimos medžiagos.

5.10

Kartu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad auga sveikatos apsaugos biudžeto kompensuojamų paslaugų savikaina ir kad tuo atveju, jeigu šios išlaidos būtų perkeltos tam tikrų kategorijų pacientams, jie gali pajusti šio proceso poveikį sveikatai ir socialinei padėčiai.