18.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/57

Pranešėjas

Jan SIMONS

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą (EMSA), nes jis atitinka platesnio užmojo pastangas gerokai veiksmingiau nei anksčiau stebėti ES išorės jūrų sienas.

1.2.

Vis dėlto, atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo ir gruodžio mėn. priimtas rezoliucijas dėl pabėgėlių antplūdžio, jis dar kartą pabrėžia, kad būtina nedelsiant įgyvendinti siūlomas priemones. Negali ir neturi būti leidžiama, kad tęstųsi tokia padėtis, kai plūstant pabėgėliams jūroje žūsta žmonės, toliau tęsiasi neteisėta migracija, o valstybės narės imasi vienašalių priemonių nustatydamos nuolatinę sienų kontrolę.

1.3.

Komitetas primygtinai ragina iš pasiūlymo dėl reglamentų pavadinimo ir teksto išbraukti žodžius „ir pakrančių“ ir palikti tik žodžius „Europos sienų apsaugos agentūra“. Sienų apsaugos agentūrai tenka tik viena iš su pakrančių apsauga susijusių užduočių, tuo tarpu EMSA vykdo daug užduočių šioje srityje. Žodžiai „ir pakrančių“ sienų apsaugos agentūros pavadinime beveik neabejotinai įneš nereikalingos painiavos ir ilgainiui gali lemti veiklos dubliavimąsi.

1.4.

Komitetas palankiai vertina pasiūlymą plėsti EMSA – agentūros, kuri pastaraisiais metais labai prisidėjo gerinant jūrų saugumą ir vykdant taršos iš laivų prevenciją bei kovą su ja, – užduotis. Tačiau rimtai abejoja, ar EMSA, kurios žmogiškieji ir finansiniai ištekliai yra riboti, gebės tinkamai vykdyti šias papildomas užduotis.

1.5.

Nerimą kelia ir tai, kad mažų guminių ar medinių laivų neįmanoma arba labai sunku aptikti radarinių palydovų vaizduose. Komisija mano, kad šį trūkumą galima pašalinti naudojant nuotoliniu būdu pilotuojamus orlaivius (RPAS arba kitaip vadinamus bepiločius orlaivius). Komitetas pritaria šiam požiūriui, kadangi juos naudojant bus galima vykdyti išsamų stebėjimą, kuris leis visų pirma išvengti tolesnių žmonių žūčių.

1.6.

Komitetui ne mažesnį nerimą kelia tai, kad valstybėse narėse nustatoma nuolatinė sienų kontrolė, dėl kurios, atitinkamų tyrimų duomenimis, susidaro didelių išlaidų. Jo nuomone, jei būtų įdiegta ekonomiškai veiksminga ir efektyvi pakrančių apsaugos sistema, valstybėse narėse būtų galima atsisakyti nuolatinės kontrolės ir sudaryti galimybę visiškai atkurti ankstesnę Šengeno sistemą.

1.7.

Komiteto nuomone, trijų susijusių Europos agentūrų aktyvesnis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tiek tarpusavyje, tiek su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, turėtų padėti sukurti veiksmingą ir efektyvią pakrančių apsaugos sistemą. Tačiau EESRK primygtinai ragina greičiau priimti sprendimą. Dėl neatidėliotino problemų pobūdžio delsti negalima.

2.1.

2015 m. gruodžio 15 d. Komisijai paskelbus savo pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (COM(2015) 667 final), Europos Parlamentas ir Taryba paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio 2 dalis, pateikti nuomonę dėl šio dokumento.

2.2.

Komitetas džiaugiasi šiuo prašymu, nes mano, kad šis pasiūlymas iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 1406/2002 yra svarbus žingsnis stiprinant Europos bendradarbiavimą pakrančių apsaugos paslaugų srityje ir gerinant atitinkamų ES agentūrų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, kad būtų pasiekta sinergija ir šių agentūrų veikla taptų veiksmingesnė bei ekonomiškai efektyvesnė. Tokiu būdu ES agentūros galės sienų ir pakrančių apsaugos funkcijas vykdančioms nacionalinėms institucijoms suteikti aukštos kokybės, ekonomiškai efektyvios informacijos.

2.3.

Būtina neatidėliotinai imtis šių veiksmų, nes, kaip teigia Komisija, šiuo metu valstybėse narėse yra daugiau kaip 300 civilinių ir karinių institucijų, atsakingų už pakrančių apsaugos funkcijų vykdymą tokiose srityse kaip jūrų saugumas, sienų kontrolė, žuvininkystės kontrolė, muitinės kontrolė, aplinkos apsauga ir t. t.

2.4.

Nacionalinėms institucijoms vykdyti savo funkcijas padeda kelios ES agentūros, įskaitant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (Frontex), Europos jūrų saugumo agentūrą (EMSA) ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūrą (EŽKA).

2.5.

Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra dalis Komisijos pasiūlyto priemonių rinkinio, kuriuo siekiama stiprinti Europos išorės sienų apsaugą ir Europos bendradarbiavimą pakrančių apsaugos srityje. Kiti pasiūlymai dėl reglamento, kuriuo įsteigiama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, ir dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą, yra panašūs į šioje nuomonėje svarstomą pasiūlymą.

2.6.

Kartu su pasiūlymu skelbiamame Komisijos komunikate „Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos ir veiksmingas Europos išorės sienų valdymas“ (COM(2015) 673 final) nurodyta, kad Komisijos pasiūlymai buvo pateikti atsižvelgiant į labai didelį neteisėto ES išorės sienų kirtimo atvejų skaičių.

2.7.

Komisijos komunikate (COM(2015) 673 final, 1 punkto1 išnaša) nurodoma, kad 2015 m. sausio–lapkričio mėn. nustatyta daugiau kaip 1,5 mln. neteisėto ES sienos kirtimo atvejų, todėl daugybė pabėgėlių ir migrantų tęsė kelionę per ES nenustačius jų tapatybės ir jų neužregistravus.

2.8.

Dėl šios priežasties kilo sunkumų įgyvendinant Šengeno susitarimą. Kai kuriose valstybėse narėse nuspręsta vėl įvesti laikiną vidaus sienų kontrolę, tačiau ši padėtis negali tęstis ilgą laiką.

2.9.

Prancūzijos Vyriausybės ekspertų grupės „France Stratégie“ neseniai atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad panaikinus Šengeno sistemą, ekonominis nuostolis gali siekti 100 mlrd. EUR. Ilguoju laikotarpiu 26 valstybių Šengeno erdvei priklausančių valstybių prekyba sumažėtų 10–20 %, o šių valstybių bendrasis nacionalinis produktas – 0,8 %.

2.10.

Savo 2015 m. gegužės mėn. komunikate dėl migracijos (COM(2015) 240 final) Komisija pažymėjo, kad, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsniu, reikia nustatyti pasidalijamąjį išorės sienų valdymą.

2.11.

Be to, Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris 2015 m. rugsėjo mėn. savo pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė, kad iki 2015 m. pabaigos pateiks pasiūlymus dėl Europos visapusiškai veikiančios sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos. Minėti pasiūlymai iš tiesų buvo paskelbti 2015 m. gruodžio 15 d., o šioje nuomonėje nagrinėjamas pasiūlymas yra šio dokumentų rinkinio dalis.

3.1.

Savo 2015 m. rugsėjo 16 d. priimtoje rezoliucijoje dėl dabartinės pabėgėlių krizės Komitetas paragino imtis neatidėliotinų atsakingų ir kolektyvinių Europos veiksmų masinio pabėgėlių atvykimo problemai spręsti.

3.2.

Toje pačioje rezoliucijoje Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl Šengeno susitarimo ir laisvo prekių bei asmenų judėjimo pažeidimo. Jis dar kartą pakartoja savo susirūpinimą šiuo klausimu 2015 m. gruodžio 10 d. priimtoje rezoliucijoje dėl pabėgėlių, kurioje pabrėžiama: „Svarbu tinkamai apsaugoti Šengeno šalių išorės sienas. Tačiau vidaus kliūčių atkūrimas ir sienų statymas nepadės Europos piliečiams siekti vienybės ar puoselėti ES pilietiškumą.“

3.3.

Komiteto nuomone, labai svarbu imtis veiksmų trumpuoju laikotarpiu siekiant gerinti bendradarbiavimą sienų, įskaitant pakrančių, apsaugos srityje. Todėl jis pritaria Komisijos pasiūlymui iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą, ir visų pirma pritaria pačiai idėjai, bet ne dabartiniam pasiūlymui, Frontex pagrindu įsteigti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, kuri glaudžiai bendradarbiautų su Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA).

3.4.

Iš tiesų Komitetas nesupranta, kodėl Komisijos pasiūlyme dėl „naujos“ agentūros Frontex kalbama apie pakrančių apsaugą, jei EMSA jau yra sukūrusi įvairias bendras informacijos apie padėtį jūrose sistemas, sukaupė atitinkamos patirties ir ateityje, atsižvelgiant į tuos pačius Komisijos pasiūlymus, šiai agentūrai bus pavestos papildomos užduotys šioje srityje.

3.5.

Šios srities ekspertų nuomone, tokią išvadą leidžia daryti pasiūlymai dėl biudžeto. Pagal finansinius duomenis galima spręsti, kad EMSA naudosis RPAS (bepiločių orlaivių) paslaugomis, kurios jai suteiks galimybę papildyti savo sistemas platesniais duomenimis, apimančiais ne tik sienų stebėjimą.

3.6.

Todėl Komitetas rekomenduoja vengti vartoti terminą „pakrančių apsauga“, siekiant išvengti nesusipratimų. Be to, trijų agentūrų bendradarbiavimo patirtis rodo, kad užduočių pasidalijimas yra veiksmingas ir efektyvus.

3.7.

Komitetas pabrėžia, kad už pakrančių apsaugos funkcijų vykdymą atsakingos nacionalinės institucijos turėtų sugebėti trumpuoju laikotarpiu pasinaudoti šio sustiprinto bendradarbiavimo privalumais, t. y. geresniu dalijimusi duomenimis ir geresniu operatyviniu stebėjimu prie ES išorės sienų.

3.8.

Komitetas palankiai vertina tai, kad EMSA naudodamasi RPAS (bepiločių orlaivių) paslaugomis gali atlikti lyderės vaidmenį stiprinant stebėjimo pajėgumus prie Europos Sąjungos išorės jūrų sienų. Bepiločių orlaivių sistemos ne tik leis vykdyti veiksmingesnę ir efektyvesnę sienų kontrolę, bet taip pat bus naudingos kitiems tikslams.

3.9.

Savo nuomonės dėl pasiūlymo iš dalies keisti reglamentą, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą, išvadose (1) Komitetas pažymėjo, kad palankiai vertina EMSA atliekamą vaidmenį didinant jūrų saugumą valstybėse narėse. Jis taip pat pabrėžė, kad labai svarbu apgalvotai plėsti EMSA užduotis ir kompetencijos sritis.

3.10.

Kad EMSA galėtų gerai atlikti šias papildomas užduotis, labai svarbu užtikrinti tinkamus žmogiškuosius ir finansinius agentūros išteklius. ES biudžete numatyta iki 2020 m. kasmet didinti EMSA biudžetą 22 mln EUR ir įdarbinti 17 laikinųjų darbuotojų. Komitetas abejoja, kad tokių išteklių pakaks. Nors tiesiogiai suinteresuoti subjektai, tokie kaip EMSA, mano, kad pakaks, Komitetas laikosi nuomonės, kad agentūra neturės reikiamų pajėgumų reaguoti ekstremalių situacijų, kurių neišvengiamai bus, atvejais. Jis mano, kad būtų naudinga sukurti finansinį rezervą.

3.11.

Komitetas yra labai susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu naudojamomis technologijomis sunku aptikti pabėgėlius keliaujančius mažais mediniais arba guminiais laivais. Palydovų informacija prieinama tik tam tikru metu, priklausomai nuo palydovo skrydžio orbitos. Komisija mano, kad, naudojant RPAS (bepiločius orlaivius), šiuos trūkumus galima pašalinti.

3.12.

Komisija, atsižvelgdama į pabėgėlių srauto mastą, mano, kad žmogiškumo požiūriu ir siekiant užtikrinti iš tiesų veiksmingą bei efektyvią pakrančių apsaugą, labai svarbu turėti galimybes stebėti visų laivų judėjimą jūroje, kad prireikus būtų galima nedelsiant siųsti gelbėjimo tarnybas.

3.13.

Komitetas mano, kad iš trijų Europos agentūrų EMSA pagrįstai paskirta atlikti pagrindinį vaidmenį organizuojant RPAS (bepiločių orlaivių) paslaugas.

4.1.

Komitetas pritaria tam, kad būtų stiprinamas ES pakrančių apsaugos agentūrų ir nacionalinių pakrančių apsaugos institucijų bendradarbiavimas. Šio bendradarbiavimo rezultatas turėtų būti ekonomiškai veiksmingesnis ir efektyvesnis ES išorės sienų stebėjimas.

4.2.

Atsižvelgiant į migrantų srautų mastą, labai svarbu kuo greičiau sustiprinti šį bendradarbiavimą. Komiteto nuomone, bet koks veiksmų įgyvendinimo vilkinimas – nesvarbu dėl kokių priežasčių – būtų nepriimtinas. Reikia įgyvendinti ne tik šioje nuomonėje aptariamą pasiūlymą dėl EMSA, bet ir nedelsiant priimti ir įgyvendinti visus Komisijos pateiktus pasiūlymus tinkamai atsižvelgiant į Komiteto pastabas.

4.3.

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui išplėsti EMSA užduotis, nes pastaraisiais metais ši agentūra įrodė, kad geba užtikrinti aukštą saugios laivybos ir jūrų saugumo lygį ir atliko svarbų vaidmenį sprendžiant taršos iš laivų problemą.

4.4.

Išplėtus EMSA veiklą, turėtų pagerėti realiojo laiko jūrų stebėjimo duomenų sklaida tarp trijų ES agentūrų ir atitinkamų nacionalinių pakrančių apsaugos institucijų, RPAS (bepiločių orlaivių) paslaugų naudojimas ES išorės jūrų sienų stebėjimui, palydovų renkamų duomenų prieinamumas, ryšių paslaugų vykdant jungtines operacijas kokybė, būtų skiriama gerokai daugiau dėmesio ir investicijų švietimui ir mokymui.

4.5.

Komitetas nesupranta, kodėl Komisija skiria vieną dokumento dalį palydovinių automatinio identifikavimo sistemų (SAT-AIS) paslaugų, kurias be užmokesčio teikia Europos kosmoso agentūra (EKA), nutraukimui ir nepateikia nuorodų į finansiniams klausimams skirtus pasiūlymo punktus, kuriuose numatoma nuo 2017 m. šiam tikslui skirti lėšų, ir nenurodo, kad 2016 m. šis klausimas galėtų būti sprendžiamas pasitelkiant Copernicus programą. Komitetas įsitikinęs, kad šie sprendimai bus įgyvendinti.