I.

Mes auditavome:

II.

Pagal SESV 317–318 straipsnius ir Finansinį reglamentą Komisija yra atsakinga už Europos Sąjungos konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą, laikantis tarptautiniu mastu pripažintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų, bei už jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Ši atsakomybė apima vidaus kontrolės nustatymą, vykdymą ir palaikymą, siekiant parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės ataskaitas, kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių iškraipymų. Galutinė atsakomybė už Europos Sąjungos finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą tenka Komisijai (SESV 317 straipsnis).

III.

Atsižvelgdami į savo audito rezultatus, mes Europos Parlamentui ir Tarybai turime pateikti finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą. Mes auditą atlikome remdamiesi IFAC tarptautiniais audito standartais ir etikos kodeksais ir INTOSAI tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais. Pagal šiuos standartus mes privalome laikytis etikos reikalavimų ir planuoti bei atlikti auditą taip, kad galėtume gauti pakankamą patikinimą dėl to, ar Europos Sąjungos konsoliduotose finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos.

IV.

Auditas turi būti atliekamas taikant procedūras, skirtas gauti audito įrodymus apie sumas ir kitą informaciją konsoliduotose finansinėse ataskaitose bei apie jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Procedūros pasirenkamos auditoriaus nuožiūra, taip pat remiantis dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių konsoliduotų finansinių ataskaitų reikšmingų iškraipymų ar susijusių operacijų reikšmingos neatitikties Europos Sąjungos teisiniam pagrindui rizikos vertinimu. Atliekant šiuos rizikos vertinimus, nagrinėjama konsoliduotų ataskaitų rengimui ir jų teisingam pateikimui bei atspindimų operacijų teisėtumui ir tvarkingumui svarbi vidaus kontrolės sistema, siekiant pagal esamas aplinkybes nustatyti tinkamas audito procedūras, bet ne siekiant pareikšti nuomonę dėl vidaus kontrolės veiksmingumo. Atliekant auditą taip pat įvertinamas naudojamų apskaitos metodų tinkamumas ir atliktų apskaitinių vertinimų pagrįstumas bei bendras konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimas.

V.

Pajamų srityje mes pridėtinės vertės mokesčiu ir bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstą nuosavų išteklių auditą pradedame nuo to momento, kai Komisija gauna valstybių narių parengtus makroekonominius suvestinius duomenis, pagal kuriuos šios pajamos yra skaičiuojamos, ir įvertiname Komisijos sistemas, skirtas šiems duomenims apdoroti, prieš tai, kai yra gaunami ir į konsoliduotas finansines ataskaitas įtraukiami valstybių narių įnašai. Tradicinių nuosavų išteklių srityje mes nagrinėjame muitinės įstaigų finansines ataskaitas bei analizuojame muito mokesčių srautą prieš tai, kai sumas gauna Komisija ir jos įtraukiamos į finansines ataskaitas.

VI.

Išlaidų srityje mes nagrinėjame mokėjimų operacijas, kai išlaidos buvo padarytos, užregistruotos ir patvirtintos. Šis nagrinėjimas apima visas mokėjimų kategorijas (įskaitant mokėjimus įsigyjant turtą), išskyrus avansus jų išmokėjimo momentu. Išankstiniai mokėjimai nagrinėjami tuo metu, kai iš lėšų gavėjo pareikalaujama pateikti jų tinkamo panaudojimo įrodymą ir kai išankstinis mokėjimas patvirtinamas ar tampa susigrąžinamas.

VII.

Mes manome, kad gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonėms pagrįsti.

VIII.

Mūsų nuomone, 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų ES konsoliduotose finansinėse ataskaitose 2014 m. gruodžio 31 d. finansinė būklė bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, laikantis Finansinio reglamento ir tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais pagrįstomis apskaitos taisyklėmis.

IX.

Mūsų nuomone, 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

X.

Veiklos išlaidos, registruojamos pagal Daugiametės finansinės programos 1–4 išlaidų kategorijas (3), yra paveiktos reikšmingo klaidų lygio. Mūsų įvertintas finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų klaidų lygis yra 4,4 %. Mūsų išvadą patvirtina Komisijos atlikta ir apibendrinamojoje ataskaitoje pateikta rizikos sumų analizė.

XI.

Mūsų nuomone, dėl klausimų, aptartų neigiamos nuomonės dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo pagrinde, reikšmingumo 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose atspindimi mokėjimai yra reikšmingai paveikti klaidų.

XII.

Finansinės būklės ataskaitos aptarimas ir analizė nėra finansinės būklės ataskaitų dalis. Informacija pateikta Finansinės būklės ataskaitos aptarime ir analizėje atitinka finansinės būklės ataskaitas.

1.1.

ES išlaidos – tai svarbi priemonė siekiant politikos tikslų. Kitos svarbios priemonės – teisės aktų taikymas ir laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo visoje Sąjungoje užtikrinimas. ES išlaidos vidutiniškai sudaro 1,9 % ES valstybių narių visų valdžios sektoriaus išlaidų (žr.  1.1 diagramą ).

1.2.

Mūsų vaidmuo, kaip nustatyta Sutartyje, yra:

Darbu, kurį atliekame siekdami pagrįsti patikinimo pareiškimą, įgyvendiname pirmąjį ir antrąjį tikslus. Jis padeda mums nustatyti rizikas, turinčias įtakos ekonomiškumui, efektyvumui ir veiksmingumui. Jis suteikia svarų indėlį mums rengiant nuomones dėl siūlomų finansinių teisės aktų.

1.3.

Šiame metinės ataskaitos skyriuje:

1.4.

Mūsų pastabos teikiamos dėl 2014 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (5) („ataskaitų“). Šias finansines ataskaitas kartu su apskaitos pareigūno vadovybės pareiškimu gavome 2015 m. liepos 23 d. (6) Šios ataskaitos teikiamos kartu su „Svarstymais dėl finansinės būklės ataskaitų ir jų analize“ (7). Ši analizė mūsų audito nuomonėje nėra nagrinėjama. Tačiau laikydamiesi audito standartų mes įvertinome, ar ji atitinka finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją.

1.5.

Finansinėse ataskaitose (apibendrintose 1.3 priede ) matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. visi įsipareigojimai sudarė 220,7 milijardo eurų palyginti su visu turtu, siekiančiu 162,7 milijardo eurų. 2014 m. ekonominis rezultatas sudaro 11,3 milijardo eurų deficitą (taip pat žr. 2.12 ir 2.13 dalis).

1.6.

Savo audito metu nustatėme, kad finansinės ataskaitos nebuvo paveiktos reikšmingų iškraipymų (taip pat žr.  1.2 priedą ). Mūsų pastabos dėl su ES lėšomis susijusio finansų ir biudžeto valdymo pateiktos 2 skyriuje.

1.7.

2014 m. Komisija atliko kelis finansinių ataskaitų pateikimo pakeitimus. Šie pakeitimai atlikti atsižvelgiant į naująją DFP; jais buvo užtikrintas dar didesnis tarptautinių standartų laikymasis. Atlikta svarbių tam tikrų finansinių ataskaitų aiškinamųjų pastabų pateikimo patobulinimų (8).

1.7.

1.8.

Finansinėms ataskaitoms įtakos turi šie klausimai:

a)

Komisija padarė pažangą teikdama finansinių ataskaitų 6 aiškinamąją pastabą (dėl „ES biudžeto apsaugos“), kaip aptarta mūsų 2013 m. metinės ataskaitos 1.13 dalyje ir šių metų tolesnių veiksmų lentelės 2 dalyje (1.2 priedas ). Dabar aiškinamojoje pastaboje teikiama dalykiškesnė informacija. Sanglaudos srityje atskleidžiama, kiek pataisymų yra atliekama prieš užregistruojant išlaidas, jas darant ir baigus jas daryti. Aiškinamojoje pastaboje dabar aprašytas (bet ne visuomet kiekybiškai įvertinamas) taisomųjų priemonių poveikis ES biudžetui (pavyzdžiui, asignuotųjų pajamų susidarymas, panaikinimai ir valstybių narių atliekami pakeitimai ir t. t.) (9).

a)

6 aiškinamojoje pastaboje pateiktas Komisijos taisomųjų veiksmų (dėl kurių priimtas sprendimas ir kurie įgyvendinti), taip pat jos prevencinių veiksmų 2014 m. rezultatų apibendrinimas. Išsamesnės informacijos šiuo klausimu pateikta Komisijos metiniame komunikate dėl ES biudžeto apsaugos.

b)

2.5.2 pastaboje dėl išankstinio finansavimo (avansų valstybėms narėms) nurodyta, kad Komisijos turima informacija apie iš anksto finansinėms priemonėms teikiamų lėšų panaudojimą esant pasidalijamajam valdymui (FISM) (3,8 milijardo eurų) arba taikant kitas pagalbos schemas (3,6 milijardo eurų) yra ribota. Tai gali turėti įtakos jų vertinimui metų pabaigoje. Baigiantis 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui Komisijai gali tekti atlikti reikšmingus patikslinimus.

1.9.

Mes tikriname ES pajamas ir išlaidas siekdami įvertinti, ar jos atitinka taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. 4 skyriuje mes pateikiame savo audito rezultatus, susijusius su pajamomis, o 5–9 skyriuose – su išlaidomis (žr.  1.1 lentelę ).

1.10.

Pajamose reikšmingų klaidų nebuvo (žr. 4.26 dalį). Išlaidose ir vėl nustatėme reikšmingą klaidų lygį. Įvertintas klaidų lygis išlaidose (atsižvelgus į atitinkamus taisomuosius veiksmus, žr. 1.32 dalį (10)) siekė 4,4 %; jis buvo panašus į 2013 m. lygį (4,5 % (11)) (žr.  1.1 lentelę ). Su DFP 5 išlaidų kategorija susijusiose išlaidose (administravimas) reikšmingų klaidų nebuvo (žr. 9.15 dalį). Su visomis likusiomis veiklos išlaidas apimančiomis išlaidų kategorijomis susijusios išlaidos buvo paveiktos reikšmingo klaidų lygio (žr. 5.32–5.33, 6.76–6.77, 7.72–7.73 ir 8.26–8.27 dalis).

1.10.

1.11.

Pastarųjų trejų metų bendri audito rezultatai buvo santykinai stabilūs; jie žymiai viršijo mūsų orientacinę reikšmingumo ribą (žr.  1.2 diagramą ).

1.11.

Komisija pabrėžia, kad jai privalu laikytis Finansinio reglamento, kurio 32 straipsnio 2 dalies e punkte nustatyta, kad jos vidaus kontrolės sistema, be kita ko, turėtų užtikrinti „tinkamą rizikos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, valdymą atsižvelgiant į daugiametį programų ir atitinkamų mokėjimų pobūdį“.

2014 m. apibendrinamojoje ataskaitoje (COM(2015) 279 final) Komisija įvertino, kad būsimas taisomųjų mechanizmų poveikis turėtų būti 2,7 mlrd. EUR, o tai sudaro 1,9 proc. mokėjimų iš ES biudžeto.

Komisija toliau vykdys priežiūrą atlikdama finansinius pataisymus ir susigrąžindama lėšas tokiu mastu, kuris atitinka per visą laikotarpį ir netgi po programų užbaigimo nustatytų pažeidimų ir trūkumų lygį.

1.12.

ES išlaidas daugiausia sudaro dviejų tipų išlaidų programos, susijusios su skirtingais rizikos modeliais (13):

—

Teisių į išmokas programos, kai mokėjimams taikomos tam tikros sąlygos. Šios programos apima stipendijas studentams ir tyrėjams (5 skyrius), tiesioginę paramą ūkininkams (7 skyrius), tiesioginę paramą biudžetui (14) (8 skyrius), atlyginimus ir pensijas (9 skyrius).

—

Išlaidų kompensavimo schemos, kai ES kompensuoja tinkamos finansuoti veiklos tinkamas finansuoti išlaidas. Tokios schemos apima mokslinių tyrimų projektus (5 skyrius), investicijų į regioninę ir kaimo plėtrą schemas (6 ir 7 skyriai), mokymų schemas (6 skyrius) ir plėtros projektus (8 skyrius).

1.13.

2014 m. mes atnaujinome savo didelių viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų kiekybinio įvertinimo metodą. Jame pateiktas paaiškinimas, kokiu būdu mes įvertiname šių pažeidimų poveikį. Visų pirma mes pradėjome taikyti proporcingą požiūrį į klaidų, susijusių su sutarčių keitimu, apskaičiavimą.

1.13.

1.14.

Siekdami užtikrinti šioje ataskaitoje pateiktų rezultatų palyginamumą ir vadovaudamiesi atnaujintu metodu mes patikslinome 2013 m. ir 2012 m. duomenis 1.1 lentelėje , 1.2 , 1.3 , 1.4 , 1.5 ir 1.6 diagramose . Nepatikslinta istorinė informacija apie 2009–2013 m. laikotarpiu praneštą įvertintą klaidų lygį pateikta 1.4 priede. Patikslinimo poveikis – bendro įvertinto klaidų lygio sumažėjimas 0,2 % 2013 m. ir 0,3 % 2012 m. Šis patikslinimas neturi poveikio išvadoms, kurias padarėme abejais metais. Akivaizdu, kad klaidų lygis išlieka reikšmingas.

1.15.

2015 m., atsižvelgdami į pasikeitusią bendros žemės ūkio politikos teisinį pagrindą, mes patikslinsime savo metodą, taikomą kompleksinei paramai. Mes pranešime apie Komisijos teikiamą su kompleksine parama susijusią informaciją, tačiau į savo audito testus šio elemento nebeįtrauksime. Šiais metais aptikome daug su kompleksine parama susijusių klaidų, paveikusių vieną iš keturių aplankytų ūkių. Jų indėlis į mūsų bendrą įvertintą klaidų lygį yra 0,2 procentinio punkto (2013 m.: 0,2) (15), o su Gamtos ištekliais susijusio skyriaus atveju jis siekia 0,6 procentinio punkto (2013 m.: 0,5).

1.15.

1.16.

Kaip apibūdinta Bendrajame įvade (0.5–0.7 dalys), mes atnaujinome metinės ataskaitos skyrių struktūrą. Siekdami užtikrinti palyginamumą ir atsižvelgdami į atnaujintą viešųjų pirkimų klaidų kiekybinio įvertinimo metodą, toliau parodome ( 1.3 diagrama ), kaip praeitų metų audito rezultatai būtų buvę pateikti pagal naująją struktūrą (žr. 1.13 ir 1.14 dalis). Šiuos skaičius panaudojome 1.1 lentelėje.

1.17.

Kaip parodyta 1.4 diagramoje , Sanglauda buvo daugiausia prie mūsų 2014 m. įvertinto klaidų lygio prisidėjusi sritis, po jos sekė Gamtos ištekliai, Konkurencingumas ir strategija „Europos vaidmuo pasaulyje“. Šis pasiskirstymas atitinka 2013 m. mūsų nustatytus faktus.

1.18.

Su išlaidų kompensavimo schemomis susijusios tinkamumo klaidos sudaro didžiąją 2014 m. nustatytų klaidų dalį (taip pat žr. 1.20–1.22 dalis, 1.5 diagramą ir 1.6 diagramą ).

a)

Išlaidų kompensavimo srityje įvertintas klaidų lygis yra 5,5 % (2013 m.: 5,6 %). Tipinės šios srities klaidos apima:

a)

Savo auditų metu Komisija taip pat nustatė panašių problemų. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Komisija dėjo daug pastangų, kad nustatytų pagrindinę šių problemų priežastį ir, jei būtina, įgyvendintų taisomuosius veiksmus.

b)

Teisių į išmokas programų atveju įvertintas klaidų lygis yra 2,7 % (2013 m.: 3,0 %). Tipinės šios srities klaidos apima:

1.19.

1.5 diagramoje pateikti 2013 m. skaičiai apskaičiuoti remiantis tuo pačiu pagrindu kaip ir 2014 m., t. y. vadovaujantis 1.13 dalyje aprašytu metodu.

1.20.

Mes išanalizavome ryšį tarp išlaidų tipo ir klaidų rizikos. ES išlaidų ypatumą nulemia tai, kiek teisingas finansavimo gavėjams skirtų mokėjimų apskaičiavimas priklauso nuo pačių gavėjų pateiktos informacijos. Tai taikytina didžiausiai teisių į išmokas išlaidų kategorijai – plotais pagrįstoms ūkininkams mokamoms subsidijoms. Tai ypač svarbu kompensuojamų veiklų srityje: lėšų gavėjai privalo pateikti jų paraišką pagrindžiančią informaciją, kad galėtų užsiimti paramos teikimo reikalavimus atitinkančia veikla, ir būti patyrę išlaidų, už kurias jie turi teisę gauti kompensaciją. Tai turi įtakos visiems valdymo būdams (16).

1.20.

ŽSIS įdiegė ir prižiūri nacionalinės valdžios institucijos. Mokėjimus galutiniams gavėjams galima atlikti tik po to, kai jų paraiškos sutikrinamos su ŽSIS turima informacija.

Naudojant ŽSIS klaidų lygis, susijęs su plotu grindžiamomis subsidijomis, yra žemesnis nei visų kitų rūšių subsidijų, skiriamų pagal pasidalijamąjį valdymą.

Komisija mano, kad 1.2 ir 1.3 langeliuose pateikta informacija patvirtina šį požiūrį.

1.21.

1.6 diagrama yra pagrįsta visais per dvejus metus (17) patirtų ES išlaidų audito testais, kurie pasitarnauja rengiant metines ataskaitas dėl bendrojo biudžeto ir Europos plėtros fondų. Mokėjimų srautai yra sugrupuoti pagal jų pobūdį. Apskritimų dydis šioje diagramoje atspindi jų svorį visose išlaidose, jų išsidėstymas palei 45-ą liniją rodo santykinius įvertintų klaidų lygius, o jų spalva rodo, ar išlaidos yra pagrįstos teisėmis į išmokas ar išlaidų kompensavimu.

1.22.

Į šią diagramą įtraukti ir profesinės nuovokos (sistemų ir rizikos, susijusios su operacijos tipu, poveikio įvertinimas – žr.  1.1 priedo 1 dalį), ir empiriniai elementai (įvertintų klaidų lygių matavimas dvejų metų laikotarpiu). Ja siekiama patenkinti suinteresuotųjų šalių prašymus suteikti daugiau informacijos apie skirtingus rizikos profilius ir padėti Komisijai imtis veiksmų norint išspręsti sričių, kuriose nuolat nustatomi dideli klaidų lygiai, problemą.

1

Strategijos „Europos vaidmuo pasaulyje“ išlaidų kompensavimas apima daugelio donorų projektus, kurie faktiškai turi nemažai teisių į išmokas išlaidų požymių ir kurie yra veikiami mažesnių klaidų lygių.

1.23.

Konkurencingumas (5 skyrius): įvertintas klaidų lygis yra 5,6 %, didesnis nei lygiaverčiai 2013 m. rezultatai (4,0 % (18)). Daug išlaidų daromos vėlesnio jų kompensavimo pagrindu, o klaidos čia iš esmės atspindi skirtingas netinkamų finansuoti išlaidų kategorijas (visų pirma personalo išlaidas, kitas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas).

1.23.

1.24.

Sanglauda (6 skyrius): įvertintas klaidų lygis yra 5,7 %, didesnis nei lygiaverčiai 2013 m. rezultatai (5,3 % (18)). Beveik visoms šios srities išlaidoms taikomos išlaidų kompensavimo procedūros. Tarp pagrindinių klaidų priežasčių – rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai (jos nulemia maždaug daugiau nei pusę įvertinto klaidų lygio) ir netinkamos finansuoti išlaidos išlaidų deklaracijose (jos nulemia daugiau nei ketvirtadalį įvertinto klaidų lygio). Likusias klaidas sudaro valstybės pagalbos taisyklių nesilaikymas ir netinkami finansuoti projektai.

1.24.

1.25.

Gamtos ištekliai (7 skyrius): įvertintas klaidų lygis yra 3,6 %, mažesnis nei lygiaverčiai 2013 m. rezultatai (4,4 % (18)). Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF) tenka daugiau kaip trys ketvirtadaliai šios srities išlaidų; jis yra mažiau veikiamas klaidų nei kaimo plėtra – šioje srityje jau seniai nustatome aukštus klaidų lygius, visų pirma tais atvejais, kai lėšų panaudojimas grindžiamas išlaidų kompensavimu. Apskritai didesnio nei faktinis ūkininkų žemės ūkio paskirties ploto ar gyvulių skaičiaus deklaravimas prisidėjo prie maždaug trečdalio įvertinto klaidų lygio. Su reikalavimų neatitinkančiais naudos gavėjais, veikla ar išlaidomis susijusios klaidos – tai antrasis pagal dydį klaidų šaltinis (sudarantis apie ketvirtadalį įvertinto klaidų lygio). Kompleksinio paramos susiejimo pažeidimai (sudarantys šeštadalį visų klaidų) ir administracinės klaidos (sudarančios šeštadalį visų klaidų) sudarė likusią reikšmingą dalį.

1.25.

Taip pat žr. 1.15 ir 1.20, 7.15–7.19 ir 7.25–7.29 dalyse pateiktus atsakymus.

1.26.

Strategija „Europos vaidmuo pasaulyje“ (8 skyrius): įvertintas klaidų lygis yra 2,7 %, t. y. didesnis nei lygiaverčiai 2013 m. rezultatai (2,1 % (18)) (19). Komisijos padengtos netinkamos finansuoti išlaidos sudarė daugiau nei pusę visų klaidų. Išmokos už neatliktus darbus, nesuteiktas paslaugas ar nepristatytas prekes sudarė ketvirtadalį visų klaidų. Likusias klaidas nulėmė patvirtinamųjų dokumentų stygius (jis sudarė apie dešimtadalį įvertinto klaidų lygio), neteisingas išlaidų apskaičiavimas ir viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas.

1.26.

1.27.

Administravimas (9 skyrius): įvertintas klaidų lygis yra 0,5 %, t. y. jis yra mažesnis už lygiaverčius 2013 m. rezultatus (1,1 % (18)). Didžiausia išlaidų dalis šioje srityje buvo skirta ES institucijų ir įstaigų mokamiems atlyginimams, pensijoms ir išmokoms. Nedidelis su išmokomis susijusių klaidų skaičius sudarė didžiausią dalį šios srities klaidų lygio, kuris, apskritai paėmus, nėra reikšmingas.

1.27.

1.28.

Kaip paaiškinta Bendrajame įvade, į ataskaitą neįtraukėme atskiro skyriaus, kuriame būtų nagrinėjamos išlaidos, nesusijusios su DFP 1–2 ir 4–5 išlaidų kategorijomis. Todėl šiame skyriuje (20) duomenys teikiami apie likusias išlaidas, sudarančias 2,1 milijardo eurų (1,5 % mūsų audito metu tikrintų išlaidų). Iš visos 2,1 milijardo eurų sumos 0,5 milijardo eurų sudarė mūsų specialiosiose metinėse ataskaitose nagrinėtų dešimties agentūrų darytos išlaidos (21). Pagrindinės šioje srityje nustatytos klaidos buvo susijusios su netinkamų finansuoti išlaidų kompensavimu (žr. 1.1 langelį).

1.29.

Įvertintas bendras pasidalijamojo valdymo išlaidų klaidų lygis sudaro 4,6 % (2013 m.: 4,9 % (22)), o visų kitų rūšių veiklos išlaidų (23) – 4,6 % (2013 m.: 3,7 % (22)). Įvertintas administracinių išlaidų klaidų lygis yra 0,5 % (2013 m.: 1,0 % (22)).

1.30.

Nagrinėdami „klaidas ir pataisymus“, mes siekiame padėti suprasti sudėtingus taisomųjų veiksmų vykdymo ir registravimo mechanizmus ir paaiškinti, kaip skirtingai šie mechanizmai gali paveikti mūsų audito darbą. Kai kuriose išlaidų srityse darant su naujuoju programavimo laikotarpiu susijusias išlaidas Komisija savo dispozicijoje turės naujas priemones.

1.30.

1.31.

Mes stengiamės atsižvelgti į valstybių narių ir Komisijos taikomas taisomąsias priemones, kai jos yra taikomos prieš atliekant mokėjimus arba prieš mums atliekant patikrinimą. Mes taip pat atsižvelgiame į pataisymus, atliktus po to, kai buvo pranešta apie mūsų auditą, tačiau mes negalime sumažinti klaidų įverčio tais atvejais, kai pats auditas skatina imtis taisomųjų veiksmų (24). Mes tikriname, kaip šie pataisymai yra taikomi (jie apima lėšų susigrąžinimus iš naudos gavėjų ir pataisymus projektų lygmeniu) ir prireikus tiksliname klaidų kiekybinį įvertinimą. Tačiau taisomųjų priemonių poveikis skirtingose išlaidų srityse ir taikant skirtingas taisomąsias priemones yra labai nevienodas.

1.31.

2014 m. apibendrinamojoje ataskaitoje (COM(2015) 279 final) Komisija įvertino, kad būsimas taisomųjų mechanizmų poveikis turėtų būti 2,7 mlrd. EUR, o tai sudaro 1,9 proc. mokėjimų iš ES biudžeto.

Apibendrinamosios ataskaitos 1 lentelėje pateikti duomenys pagal politikos sritis.

Komisija pabrėžia, kad visų rūšių finansiniais pataisymais ir susigrąžinimais užkertamas kelias tam, kad išlaidos, susijusios su teisės pažeidimu, būtų atlyginamos iš ES biudžeto (žr. ataskaitų 6 aiškinamąją pastabą).

1.32.

2014 m. į imtį įtrauktų 24 operacijų atveju Komisija ir valstybių narių institucijos pritaikė taisomąsias priemones, kurios tiesiogiai paveikė atitinkamą operaciją ir buvo svarbios mūsų skaičiavimams. Šios taisomosios priemonės sumažino mūsų įvertintą klaidų lygį 1,1 procentinio punkto (2013 m.: 1,6 procentinio punkto), o tai prilygsta maždaug 1,6 milijardo eurų sumai. Su paveiktų operacijų skaičiumi ir poveikiu mūsų įvertintam klaidų lygiui susiję pokyčiai nereiškia, kad taisomieji veiksmai tapo veiksmingesni ar ne tokie veiksmingi, kadangi šios priemonės taikomos santykinai mažai mūsų imties daliai, todėl manoma, kad kiekvienais metais bus tam tikrų svyravimų.

1.33.

Komisija naudoja terminus „finansiniai pataisymai“ ir „susigrąžinimai“ siekdama aprėpti platų taisomųjų priemonių, kurios yra taikomos prieš jai darant išlaidas ir po to (arba jas kompensuojant), spektrą.

1.33.

1.34.

Finansinių ataskaitų 6.2.2 aiškinamojoje pastaboje pateiktas bendras 2014 m. įgyvendintų taisomųjų veiksmų skaičius – 3  285 milijonai eurų. 1.7 diagramoje mes pateikėme savo taisomųjų priemonių, pritaikytų skirtinguose išlaidų ciklo etapuose, sumų klasifikaciją. Visų taisomųjų veiksmų, įgyvendintų 2014 m., ketvirtadalį sudaro pataisymai ir susigrąžinimai, atlikti pirminiame etape (prieš Komisijai atliekant susijusį mokėjimą) (25). Kitą ketvirtadalį sudaro panaikinimai ir sanglaudos projektų pakeitimai (atlikti veiklos programų įgyvendinimo metu arba jas užbaigiant).

(*)

Komisijos sprendimai (daugiausia sprendimai dėl atitikties žemės ūkio srityje) , pataisymai užbaigiant projektą, panaikinant asignavimus ar susigrąžinant lėšas iš gavėjų.

(**)

Kompensuojamų išlaidų sumažinimas ir naujų projektų / išlaidų įtraukimas įgyvendinant programas ir jas užbaigiant.

(***)

Pataisymai prieš atliekant mokėjimą, kai taikomas pasidalijamasis valdymas, netinkamos finansuoti sumos ir kredito avizos, kai taikomas tiesiognis ir netiesioginis valdymas (6 aiškinamojoje pastaboje registruojamos kaip „susigrąžinimai“).

1.35.

Šiame metinės ataskaitos skirsnyje aptarti taisomieji veiksmai apima ir valstybių narių valdžios institucijų darbą, ir nacionalinių valdžios institucijų bei Komisijos atliktus susigrąžinimus.

1.36.

Visuose atitinkamuose pasidalijamojo valdymo srities sektorių teisės aktuose nustatomos taisyklės dėl pirmojo lygmens patikrų ar galutinių naudos gavėjų deklaruotų sumų sumažinimų, kuriuos prieš patvirtinant bet kokias išlaidas atlieka nacionalinės institucijos. Nacionalinės institucijos taip pat dėl ilgalaikį poveikį turinčių klaidų kartais susitaria sumažinti ar iš deklaracijų išbraukti tam tikras ir toliau dengiamas išlaidas (antai ir toliau pagal sutartį, kuri yra paveikta viešųjų pirkimų klaidos, mokamus mokėjimus). Tokie patikslinimai gali turėti akivaizdų poveikį kompensacijų, kurių yra prašoma atskiriems projektams, lygiui arba atskiriems ūkininkams sumokėtai subsidijai, tokiu būdu sudarant galimybę atliekant pataisymą sumažinti mūsų įvertintą klaidų lygį.

1.37.

Esant tiesioginiam ir netiesioginiam valdymui Komisijos užregistruoti susigrąžinimai apima netinkamų finansuoti sumų atskaitymą iš išlaidų deklaracijų prieš jas patvirtinant ir atliekant mokėjimus. Sumų tinkamumas finansuoti nustatomas atlikus turimų dokumentų peržiūras arba remiantis atliktų patikrų rezultatais (taip pat žr.  1.7 diagramą ). Jos taip pat leidžia mums sumažinti mūsų įvertintą klaidų lygį.

1.37.

1.38.

Sprendimai dėl atitikties („finansiniai pataisymai“ žemės ūkio srityje) dažnai yra fiksuoto dydžio. Iš esmės jie yra susiję su sistemų trūkumais galutinių naudos gavėjų lygmeniu, o ne klaidomis. Juos pritaikius iš susijusių ūkininkų lėšos yra susigrąžinamos retai. Šios taisomosios priemonės – tai paskata valstybėms narėms pagerinti savo valdymo ir kontrolės sistemas. Jos prisideda prie operacijų teisėtumo ir tvarkingumo galutinių naudos gavėjų lygmeniu, jei pritaikius šiuos mechanizmus yra užtikrinamas nuolatinis mokėjimo agentūrų tvirtinamų paraiškų tobulinimas (žr. 1.2 ir 1.3 langelius).

1.38.

Dėl tokių pataisymų lėšos iš ūkininkų nėra tiesiogiai susigrąžinamos, nes Komisija neatlieka tiesioginio mokėjimo galutiniams gavėjams, o kompensuoja mokėjimus, kuriuos valstybės narės išmokėjo ūkininkams. Tačiau kai tokius neteisėtus mokėjimus galima nustatyti atlikus atitikties patvirtinimo procedūrą, Komisija norėtų tikėtis, kad valstybės narės vykdys atitinkamus tolesnius veiksmus iki tol, kol susigrąžins lėšas iš tokių gavėjų. Žr. atsakymą į 1.3 langelyje pateiktą pastabą.

1.39.

Mokėjimo agentūros įgyvendina sprendimus dėl atitikties sumažindamos būsimų paraiškų dėl ūkininkams skirtų išmokų kompensavimo, kurį atlieka Komisija, skaičių. Komisija visą ūkininkams išmokėtą sumą registruoja kaip išlaidas. (t. y. pataisymas nesumažina užregistruotų mokėjimų sumos). Priešingai, finansinėse ataskaitose ūkininkams išmokėtų ir mokėjimo agentūroms kompensuotų sumų skirtumas apskaitomas kaip asignuotosios pajamos, kuriomis finansuojamos žemės ūkio išlaidos (26).

1.40.

Sanglaudos srityje atliekami „finansiniai pataisymai“ daugiau kaip dviem trečdaliais visų užregistruotų atvejų – tai atvejai, kuomet valstybių narių institucijos atšaukia deklaruotas išlaidas ir pakeičia jas naujomis išlaidomis. Kai kuriais atvejais atšaukus konkrečius projektus jie nėra įvardijami kaip atšaukti. Užuot tai dariusios valstybės narės deklaruoja papildomus projektus ir tokiu būdu iš esmės gauna mažesnę bendro finansavimo normą. Panaikinimai yra veiksminga taisomoji priemonė tik tuomet, jei pakeitimo išlaidose nėra reikšmingų klaidų.

1.40.

1.41.

Jei išlaidų pakeitimas yra neįmanomas, pritaikius pataisymus atitinkama valstybė narė (27) praranda ES lėšų. Taip gali atsitikti tuomet, kai valstybės narės negali pateikti pakankamai tinkamų finansuoti išlaidų ir kai išlaidų pakeitimas yra nebeįmanomas (28) arba neleidžiamas (29) ir yra santykinai neįprastas. Komisija tikisi, kad dėl teisės aktų pakeitimų grynieji pataisymai ateityje bus dažniau taikomi.

1.41.

Be to, Komisija mano, kad pasidalijamojo valdymo atveju visi finansiniai pataisymai ir susigrąžinimai daro neigiamą poveikį nacionaliniams biudžetams nepriklausomai nuo to, kokiu būdu tie pataisymai ir susigrąžinimai atliekami. Siekdama neprarasti ES finansavimo, valstybė narė turi pakeisti reikalavimų neatitinkančias išlaidas papildomomis reikalavimus atitinkančiomis operacijomis.

Tai reiškia, kad valstybė narė turi iš nacionalinio biudžeto dengti finansinį nuostolį, susidariusį praradus ES bendro finansavimo lėšas, susijusias su reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis, nebent ji susigrąžintų atitinkamas sumas iš atskirų lėšų gavėjų.

1.42.

1.2–1.4 langeliuose iliustruojami skirtingi taisomųjų priemonių tipai ir poveikiai:

1.43.

Finansinių ataskaitų 6 aiškinamojoje pastaboje iš esmės savanoriškai atskleista informacija, kuri nėra privaloma pagal apskaitos standartus. Nemaža šios informacijos dalis nėra paimta iš apskaitos sistemų. Aiškinamojoje pastaboje apibūdinamas, bet ne visada kiekybiškai įvertinamas skirtingas įvairių korekcinių pataisymų poveikis ES biudžetui.

1.43.

1.44.

Komisijos gebėjimai pagerinti išlaidų kokybę priklauso ne tik nuo susijusių sumų, o nuo jų poveikio. Tam, kad būtų galima atlikti tikslų taisomųjų priemonių poveikio įvertinimą, būtina geresnė informacija apie tai, koks klaidų tipas buvo taisomas ir kaip buvo atliekami pataisymai (34). Kai atitinkami Komisijos generaliniai direktoratai vertina savo taisomųjų priemonių poveikį, jie atlieka būtinus 6 aiškinamojoje pastaboje pateiktų skaičių patikslinimus (žr. 1.55 dalį).

1.44.

1.45.

Kiekvienas Komisijos generalinis direktoratas teikia metinę veiklos ataskaitą. Ši ataskaita apima:

1.46.

Apibendrinamojoje ataskaitoje ši informacija yra apibendrinama ir pareiškiama, kad ją tvirtindama Komisija prisiima visą politinę atsakomybę už savo vykdomą ES biudžeto valdymą.

1.47.

Šiame skirsnyje pateikiami generalinių direktoratų metinių veiklos ataskaitų ir Komisijos apibendrinamosios ataskaitos analizės rezultatai (35). Jame daugiausia dėmesio skiriama šių Komisijos atliktų įverčių nuoseklumui ir tinkamumui:

1.48.

Kai generaliniai direktoriai negali suteikti patikinimo apie reikšmingą išlaidų dalį, jie pateikia išlygą (žr. 1.5 langelį). Generaliniai direktoriai turėtų pateikti išlygą, jeigu:

—

trys naujos Ryšių, tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato (DG CONNECT) (37), Europos kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinio direktorato (DG NEAR) (38)  (39)generalinių direktorių ir Užsienio politikos priemonių tarnybos (FPI) vadovo pateiktos išlygos (40);

—

viena vėl pateikta išlyga buvo padalyta į dvi dalis (41); ir

—

viena išlyga buvo panaikinta (42).

1.49.

Europos Parlamento 2013 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo (44) Komisija buvo paraginta „toliau tikslinti rizikos sumų skaičiavimą“„paaiškinant įvertintą taisomųjų mechanizmų poveikį šioms sumoms“.

1.50.

2014 m. Komisija, reaguodama į biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos prašymą, toliau tobulino savo vidaus gaires (45) dėl informacijos pateikimo metinėse veiklos ataskaitose. Ji paprašė generalinių direktorių pateikti „vidutinį nustatytą klaidų lygį“ (46). Šį klaidų lygį pritaikius visai finansinių metų mokėjimų sumai apskaičiuojama „rizikos suma“ (47). Apibendrinamojoje ataskaitoje šie duomenys pateikiami kartu su Komisijos ex post patikrų būsimo pajėgumo ištaisyti klaidas įverčiu.

1.50.

1.51.

2014 m. apibendrinamojoje ataskaitoje Komisija nurodo, kad „rizikos suma“ siekia nuo 3,7 iki 5 milijardų eurų. Tai sudaro 2,6–3,5 % apibendrinamojoje ataskaitoje nagrinėtų 2014 m. mokėjimų (48). Šie duomenys rodo, kad bendrą išlaidų sumą paveikė reikšmingas klaidų lygis.

1.51.

1.52.

2014 m. apibendrinamojoje ataskaitoje pateikiama prognozuojama bendra įvertintų būsimų pataisymų (arba pajėgumo ištaisyti klaidas) suma. Komisija remdamasi per pastaruosius šešerius metus (49) užregistruotais pataisymais, vertina, kad ji ateityje „nustatys ir ištaisys klaidų“, kurių vertė iš viso sieks 2,7 milijardo eurų (50).

1.52.

1.53.

Daugiau nei trijų ketvirtadalių 2014 m. išlaidų atveju (DFP 1b ir 2 išlaidų kategorijos) generaliniai direktoratai grindžia savo rizikos sumų įverčius nacionalinių institucijų pateiktais duomenimis. Tačiau apibendrinamojoje ataskaitoje Komisija teigia, kad „valstybių narių kontrolės ataskaitų patikimumas išlieka problemiškas“ (51). Todėl generaliniai direktoratai atlieka reikšmingus praneštų klaidų lygų (52) patikslinimus. Tokie patikslinimai yra būtini, tačiau Komisija nepateikia savo pačios darbo suvestinės (kuria ji grindžia savo patikslinimus).

1.53.

Kiekvienoje atitinkamoje metinėje veiklos ataskaitoje pateikiamas a) valstybių narių pranešamos informacijos tikrinimo, tvirtinimo ar patikslinimo proceso apibūdinimas, b) apibendrinamoji lentelė, kurioje apibūdinti patikslinimo rezultatai pagal valstybę narę, c) nuo šių metų – išsamūs duomenys apie kiekvieną visų susijusių GD veiklos programą ar mokėjimo agentūrą.

1.54.

Tiesioginio ir netiesioginio valdymo atveju naująją metodiką taikė dauguma generalinių direktorių. Tačiau apibendrinamojoje ataskaitoje Komisija maždaug 60 milijonų eurų padidino su DG DEVCO susijusią įvertintą rizikos sumą (53).

1.54.

1.55.

DG BUDG, remdamasis finansinių ataskaitų 6 aiškinamojoje pastaboje užregistruota informacija, pateikė generaliniams direktoriams su jų tarnybų nuo 2009 m. atliktu darbu susijusią vidutinę susigrąžinimų ir finansinių pataisymų sumą (žr. 1.8 ir 1.44 dalis). Keli generaliniai direktoriai, siekdami atsižvelgti į nuoseklumo problemas, turinčias įtakos neapdorotiems duomenims, pakoregavo šiuos skaičius. Pagrindiniai patikslinimai buvo šie:

1.55.

1.56.

Kelių generalinių direktoratų nustatytas būsimų pataisymų įvertis viršija įvertintą rizikos sumą (55). Sanglaudos politikos srityje Komisija teigia, kad iš esmės taip yra dėl to, jog pajėgumas taisyti klaidas yra pagrįstas šešerių metų vidurkiu, o rizikos suma yra susijusi su klaidų lygiu, kuris buvo įvertintas 2014 m. ir kuris yra žemesnis nei ankstesniais metais.

1.57.

Svarbi paskutinės esminės 2012 m. spalio mėn. priimto Finansinio reglamento peržiūros naujovė buvo reikalavimo Komisijai nustatymas, kad ši įvertintų tas sritis, kuriose nuolat nustatomi dideli klaidų lygiai. Nors pagal vidaus instrukcijas (56) tai turėtų būti daroma praėjus trejiems metams, Komisija apibendrinamojoje ataskaitoje pranešė, kad ji neketina vykdyti tokių peržiūrų, kol nesugebės nustatyti 2014–2020 m. programavimo laikotarpio naujųjų valdymo ir kontrolės sistemų poveikio klaidų lygiui (57).

1.58.

Savo audito metu nustatytus įtariamo sukčiavimo atvejus mes perduodame Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) išnagrinėti ir prireikus pradėti tyrimą. Mes negalime komentuoti atskirų atvejų arba dėl jų pateiktų OLAF atsakymų. Tačiau 2014 m. vykdyto audito metu:

—

įvertinome maždaug 1  200 operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

—

nustatėme [22] įtariamo sukčiavimo atvejus (2013 m.: 14), kuriuos perdavėme OLAF (58);

—

dažniausi įtariamo sukčiavimo atvejai buvo susiję su tinkamumo finansuoti kriterijų neatitinkančių išlaidų deklaravimu, interesų konfliktais ir kitais viešųjų pirkimų pažeidimais bei dirbtiniu sąlygų siekiant gauti subsidiją sukūrimu.

1.59.

Pagrindinė šio skyriaus funkcija – paremti patikinimo pareiškime pateiktas audito nuomones.

1.60.

Mūsų audito rezultatai iš esmės atitinka praėjusių metų rezultatus.

1.61.

Mūsų rezultatai, kaip parodyta 1.6 diagramoje , rodo glaudų ryšį tarp išlaidų tipų ir klaidų lygių. Šia analize siekiama patenkinti suinteresuotųjų šalių prašymus suteikti daugiau informacijos apie skirtingus rizikos profilius ir padėti Komisijai imtis veiksmų norint išspręsti sričių, kuriose nuolat nustatomi dideli klaidų lygiai, problemą.

1.62.

Finansinių ataskaitų 6 aiškinamojoje pastaboje užregistruotos taisomosios priemonės apima kai kurias svarbias netvarkingų išlaidų neįtraukimo ir paskatų pagerinti kontrolės sistemas priemones. Kai tik įmanoma, atlikdami atskirų operacijų vertinimą atsižvelgėme į atitinkamus taisomuosius veiksmus: tai padėjo sumažinti 2014 m. mūsų įvertintą klaidų lygį.

1.63.

Apibendrinamojoje ataskaitoje Komisija pripažino, kad bendros išlaidos yra paveiktos reikšmingo klaidų lygio.

1.64.

Komisija ėmėsi priemonių, siekdama pradėti gerinti savo atliekamą taisomųjų veiksmų poveikio analizę. Tokiu būdu ji sumažino, tačiau nepanaikino rizikos, kad taisomųjų veiksmų poveikis bus nepagrįstai padidintas arba nelabai svarbus. Komisija gali dar labiau pagerinti savo atliekamą taisomųjų veiksmų poveikio vertinimą.

1.64.

1.65.

Rizikos sumų ir pajėgumo ištaisyti klaidas pateikimo nuoseklumo užtikrinimas yra labai svarbus uždavinys. Komisijoje ir valstybėse narėse yra labai daug įvairių informacijos apie rizikos sumas ir pajėgumą taisyti klaidas teikimo sistemų. Užtikrinti šių sistemų taikymo nuoseklumą yra nelengva. Komisijai paskelbus naujas gaires (žr. 1.50 dalį) buvo iš dalies pagerintas tikėtino klaidų lygio įverčio pateikimas, tačiau tai nepanaikino rizikos, kad klaidų įverčiai nepagrįstai bus reikšmingai sumažinti arba (šiek tiek mažesniu mastu) pajėgumas taisyti klaidas bus nepagrįstai padidintas. Kelių generalinių direktoratų atlikti patikslinimai (žr. apibendrinamosios ataskaitos p. 12) turėtų sudaryti Komisijai pagrindą dar labiau pagerinti informacines sistemas.

1.65.

Be to, patikslinimai atliekami ir vadovaujantis Komisijos kokybės patikrinimų rezultatais. Kaip nurodyta apibendrinamojoje ataskaitoje, Komisija manė, kad tai geriausias turimas būsimo taisomojo pajėgumo rodiklis.

(Žr. atsakymą į 1.53 dalies pastabas.)

1.66.

Komisija dar neatliko sričių, kuriose nuolat nustatomi dideli klaidų lygiai, analizės. Mes manome, jog yra svarbu, kad tokia analizė būtų atlikta iki DFP 2014–2020 m. laikotarpio vidurio peržiūros arba jai prasidėjus.

1.66.