Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse galimos peržiūros poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama? Ne daugiau kaip 11 eilučių.

Dabartiniu Žvejybos leidimų reglamentu nėra užtikrinama veiksminga ir skaidri ES išorės laivyno veiklos stebėsena. Dėl tokios padėties kyla grėsmė tausiam žuvininkystės išteklių naudojimui ir gali nukentėti Europos Sąjungos reputacija tarptautiniu lygmeniu.

Konkrečiau kalbant, daugelis dabartinio reglamento nuostatų yra nepakankamai aiškios ir nesuderintos su kitomis taisyklėmis, visų pirma susijusiomis su kontrole ir kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba. Taip pat dubliuojasi įvairių lygmenų administracinės funkcijos, dėl to kyla prieštarų, o procedūros tampa pernelyg sudėtingos. Nėra nustatyta tiesioginių leidimų, kuriuos trečiosios šalys suteikia ES laivams ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus (apie 150–180 per metus), sistemos ir kriterijų, todėl ES išorės laivyno veiklai iš esmės trūksta skaidrumo. Galiausiai nesprendžiami piktnaudžiaujamojo perregistravimo kitoje šalyje ir frachtavimo klausimai.

Ko siekiama šia iniciatyva? Ne daugiau kaip 8 eilutės.

Pagrindinis pasiūlymo tikslas – sukurti nuoseklią reguliavimo sistemą, kad Sąjunga galėtų geriau stebėti savo išorės laivyno, kurį sudaro keli šimtai laivų, veiklą, nepriklausomai to, kur ir pagal kokią reguliavimo sistemą ji vykdoma. Šiomis aplinkybėmis tikslas yra dvejopas:

1) aiškiau išdėstyti ir supaprastinti dabartinę reguliavimo sistemą pašalinant prieštaras ir teisinį neapibrėžtumą ir aiškiau paskirstant užduotis Komisijai ir nacionalinėms institucijoms;

2) nustatyti atitikties reikalavimams kriterijus ir leidimų suteikimo procedūras, taikytinus visais atvejais, kai Sąjungos laivas žvejoja ne Sąjungos vandenyse, įskaitant taikytinus tiesioginiams leidimams (dar vadinamiems privačiomis licencijomis), ir įvesti piktnaudžiaujamojo perregistravimo kitoje šalyje veiksmų prevencijos priemones.

Kokia papildoma ES lygmens veiksmų nauda? Ne daugiau kaip 7 eilutės. 

Žuvininkystės politika yra išimtinė ES kompetencija, todėl priemonėms, kuriomis prisidedama prie biologinių jūrų išteklių išsaugojimo, subsidiarumo principas netaikomas. Be to, reglamentu būtų užtikrinamas vienodas taisyklių taikymas visoje Europos Sąjungoje. Įvedus visiems ES valstybėse narėse registruotiems laivams taikomas aiškias taisykles visam ne ES vandenyse veiklą vykdančiam ES laivynui būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos, taigi būtų sukurta pridėtinė vertė.

B. Sprendimai

Kokios su teisės aktų leidimu susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar yra tinkamiausias pasirinkimas, ar jo nėra? Kodėl? Ne daugiau kaip 14 eilučių. 

Poveikio vertinime iš viso apsvarstyti keturi variantai:

1 variantas. Šiek tiek iš dalies pakeisti dabartinį reglamentą siekiant jį suderinti su Lisabonos sutarties nuostatomis.

2 variantas. Be 1 varianto pakeitimų Komisija dar galėtų parengti gaires, kuriose būtų išaiškintos nepakankamai aiškios ar tikslios dabartinio Žvejybos leidimų reglamento nuostatos.

3 variantas. Šiek tiek iš dalies pakeisti dabartinį reglamentą siekiant panaikinti dabartinių teisės aktų trūkumus, aiškiau išdėstant neaiškias nuostatas bei užpildant spragas, ir tokiu būdu pasiekti tikslą parengti nedviprasmiškas nuostatas valstybėms narėms ir privatiems veiklos vykdytojams.

4 variantas. Priimti naują platesnės taikymo srities reglamentą. Į jį būtų įtraukti atitikties reikalavimams kriterijai, sietini su tiesioginių leidimų teikimu ir reguliuojamu frachtavimu. Į jį taip pat būtų įtrauktos nuostatos dėl piktnaudžiaujamojo perregistravimo kitoje šalyje prevencijos.

Pagal 4 variantą būtų suderintas teisinis tikrumas ir platesnė taikymo sritis, taigi būtų suformuota išsami ES išorės laivyno veiklos visame pasaulyje reguliavimo sistema. Dėl šios priežasties jis laikomas veiksmingiausiu, nes juo sudaromos sąlygos pasiekti politinius tikslus, sustiprinti tarptautinį Sąjungos įtikimumą ir užtikrinti ilgalaikę naudą ES laivynui.

Kas kuriam variantui pritaria? Ne daugiau kaip 7 eilutės. 

1 ir 2 variantui nepritaria jokia didesnė suinteresuotųjų subjektų grupė, išskyrus kelias kitų nei tunai žuvų žvejybos segmente veikiančias žvejybos asociacijas, kurios dabartinę sistemą laiko patenkinama. 3 variantas tik iš dalies pateisintų suinteresuotųjų subjektų lūkesčius, nes dauguma jų pageidauja išsamios Žvejybos leidimų reglamento peržiūros. Todėl galima teigti, kad 4 variantas sulaukė daugiausia palaikymo, taip pat ir iš didelius išorės laivynus turinčių valstybių narių – Ispanijos, Prancūzijos, Portugalijos, Lenkijos ir Nyderlandų, daugumos laivų savininkų asociacijų ir kelių nevyriausybinių organizacijų, veikiančių gamtos išteklių išsaugojimo srityje.

C. Tinkamiausio varianto poveikis

Kokie tinkamiausio varianto privalumai (jei yra, arba pagrindiniai privalumai)? Ne daugiau kaip 12 eilučių.

Įvertinta, kad pasirinkto 4 varianto ekonominis poveikis būtų teigiamas atsižvelgiant į didesnio teisinio tikrumo naudą tiek ekonominės veiklos vykdytojams, tiek viešosioms institucijoms.

Aiškiai apibrėžus kiekvienos institucijos vaidmenį ir tokiu būdu panaikinus dubliavimąsi ir pagreitinus žvejybos veiklos leidimų suteikimo procedūras, taisyklės taps aiškesnės bei suprantamesnės ir supaprastės visas procesas. Su gyvųjų jūrų išteklių apsauga susijęs teigiamas poveikis aplinkai bus optimalus, nes griežčiau stebint ES laivyno veiklą ne ES vandenyse pagerės žuvininkystės valdymas ir padidės žuvininkystės išteklių tvarumas. Pirmiau nurodyti veiklos vykdytojai gaus ekonominės naudos.

Vis dėlto neįmanoma tiksliau kiekybiškai nustatyti naudos, nes šiuo metu nepakanka duomenų apie ES išorės laivyną ir nacionalinių institucijų patiriamas žvejybos laivyno valdymo išlaidas. Galiausiai socialiniu požiūriu šis variantas poveikio neturėtų.

Kokios tinkamiausio varianto sąnaudos (jei yra, arba pagrindinės sąnaudos)? Ne daugiau kaip 12 eilučių.

Pagal pasirinktą 4 variantą visų tipų žvejybos veiklos ne ES vandenyse leidimų tvarkymas (numanant, kad leidimų padaugės) drauge su išsamesnių kriterijų taikymu gali reikšti papildomą darbo krūvį nacionalinėms ir Europos Sąjungos institucijoms. Tačiau šią sistemą jau įdiegusių valstybių narių patirtis rodo, kad su krūviu galima susidoroti išlaikant pastovų žmogiškųjų ir finansinių išteklių lygį, taigi be papildomų išlaidų. Be to, galimybė naudotis patobulintomis ir standartizuotomis IT priemonėmis turėtų palengvinti šių papildomų užduočių vykdymą ir supaprastinti procesą.

Ekonominės veiklos vykdytojai prašydami žvejybos leidimo turės pateikti išsamesnės informacijos, tačiau remdamiesi jau turima informacija ir laikydamiesi aiškesnių ir standartizuotų procedūrų, taigi galima papildoma našta bus ne tokia didelė. Galiausiai šis variantas nedarys neigiamo socialinio ar aplinkosauginio poveikio ir jokio poveikio ES veiklos vykdytojų konkurencingumui ar tarptautinei prekybai.

Koks poveikis verslui, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat labai mažoms įmonėms? Ne daugiau kaip 8 eilutės.

Didelę susijusio laivyno dalį sudaro ne ES vandenyse žvejojantys pramoniniai žvejybos laivai. Šių laivų savininkams paprastai priklauso kelių laivų laivynas ir paprastai jie neatitinka mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties kriterijų. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad privačios veiklos vykdytojai nepatirs papildomų išlaidų, šios kategorijos ekonominės veiklos vykdytojams nenumatyta jokių specialių priemonių.

Ar bus labai paveikti nacionaliniai biudžetai ir valdžios institucijos? Ne daugiau kaip 4 eilutės.

Nebus jokio didesnio poveikio nacionaliniams biudžetams ir institucijoms, tik nedidelis, daugiausia organizacinio pobūdžio poveikis už žuvininkystę atsakingoms institucijoms. Tačiau numatoma, kad nedidelių IT valdymo išlaidų patirs Komisija.

Ar bus kitokio reikšmingo poveikio? Ne daugiau kaip 6 eilutės.

Vienintelį reikšmingą kitokį poveikį patirs žvejybos leidimus ES laivams suteikiančios trečiosios šalys. Šis poveikis bus teigiamas, nes geresnė ES išorės laivyno valdymo sistema joms gali duoti papildomos naudos (susijusios su geresniu žuvininkystės išteklių valdymu, didesniu skaidrumu ir kovos su korupcija priemonėmis). Kadangi siūlomu reglamentu bus pagerinta Sąjungos laivų kontrolė, jis taip pat padės sukurti išorės laivynų valdymo ir kontrolės tarptautinio lygmens standartą ir taip prisidėti prie geresnio žuvininkystės valdymo pasaulyje.

D. Paskesnės priemonės

Kada politika bus peržiūrėta? Ne daugiau kaip 4 eilutės. 

Komisija numato įsteigti nacionalinių institucijų ekspertų grupę, kuri stebėtų šio reglamento įgyvendinimą. Be to, praėjus penkeriems metams nuo reglamento įsigaliojimo bus atliekamas jo vertinimas.