EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 12 10

COM(2015) 636 final

2015/0289(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008

{SWD(2015) 276 final}
{SWD(2015) 279 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Bendra žuvininkystės politika (BŽP) aprėpia jūrų biologinių išteklių išsaugojimą, taip pat tų išteklių žvejybos ir ją vykdančių laivynų valdymą. Ji taikoma Sąjungos vandenyse vykdomai žvejybos veiklai ir ne Sąjungos vandenyse Sąjungos žvejybos laivų vykdomai žvejybos veiklai.

Reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 1 (toliau – Žvejybos leidimų reglamentas) reglamentuojami Sąjungos laivų žvejybos ne Sąjungos vandenyse leidimai ir trečiųjų šalių žvejybos laivams suteikiami veiklos Sąjungos vandenyse leidimai. Drauge su Kontrolės reglamentu 2 ir NNN žvejybos reglamentu 3 jis sudaro vieną iš trijų BŽP įgyvendinimo ramsčių.

BŽP reforma nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 4 (toliau – Pagrindinis reglamentas). Ja visų pirma skatinama valdant žvejybą laikytis tausumo, ekosistemos apsaugos ir atsargumo pozicijos, siekiant derinti vidinį ir išorinį valdymo aspektus. Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse turėtų būti grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal Sąjungos BŽP teisę. Sąjunga turėtų pajėgti stebėti savo laivyno veiklą, nepriklausomai nuo to, kur ir pagal kokią reguliavimo sistemą jis ją vykdo. Dabartinis Žvejybos leidimų reglamentas turi būti peržiūrėtas, kad atitiktų naujos BŽP tikslus ir derėtų su Kontrolės reglamentu.

2011 m. Komunikate dėl BŽP išorės aspekto 5 Komisija kaip neatsiejamą BŽP reformos dalį pasiūlė Žvejybos leidimų reglamento peržiūrą. 2012 m. priimta rezoliucija 6 šį pasiūlymą parėmė Europos Parlamentas.

Žvejybos leidimų reglamento peržiūra yra programos REFIT iniciatyva, kuria siekiama aiškiau išdėstyti ir supaprastinti dabartines nuostatas, visų pirma susijusias su Sąjungos, valstybių narių ir veiklos vykdytojų atsakomybe, ir Žvejybos leidimų reglamentą suderinti su Kontrolės reglamentu.

Šios peržiūros reikia ir dėl tam tikrų tarptautinio lygmens pokyčių. Sąjunga yra patvirtinusi 2001 m. priimtą FAO Tarptautinį veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (toliau – angl. santrumpa IPOA-IUU) 7 . IPOA-IUU ir 2014 m. patvirtintos FAO neprivalomos vėliavos valstybių veiksmų gairės 8 yra pagrindas apibrėžiant vėliavos narės atsakomybę užtikrinti ilgalaikį gyvųjų jūrų išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą ir tausų naudojimą. Neprivalomosiose gairėse vėliavos valstybėms siūloma nusistatyti leidimų išdavimo sistemą, kuria jos užtikrintų, kad leidimo neturintys laivai negalėtų vykdyti veiklos. Jose taip pat vėliavos valstybėms ir pakrantės valstybėms rekomenduojama suteikti leidimus pagal žvejybos teisių susitarimus arba net ir be jų vykdomai žvejybos veiklai 9 . Galiausiai, 2015 m. balandžio mėn. Tarptautinis jūrų teisės tribunolas (ITLOS) pateikė patariamąją nuomonę apie neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą Subregioninės žuvininkystės komisijos narių išskirtinėse ekonominėse zonose. ITLOS manymu, vėliavos valstybėms tenkanti atsakomybė užkirsti kelią NNN žvejybai pakrantės valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose ir (arba) ją sustabdyti turėtų būti laikoma deramo rūpestingumo pareiga. ITLOS pabrėžia, kad žvejybos teisių susitarimų su pakrantės valstybėmis pažeidimo atvejais atsakomybė tenka Sąjungai, o ne jos valstybėms narėms.

•Derėjimas su galiojančiomis šios politikos srities nuostatomis

•Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumas

•Proporcingumas

Pasiūlymu siekiama sustiprinti ES pajėgumus stebėti savo laivyno veiklą, nepriklausomai nuo reguliavimo sistemos, pagal kurią jis tą veiklą vykdo. Pasiūlyme atsižvelgiama į poreikį suderinti didesnę Sąjungos laivyno kontrolę ir mažesnį nacionalinių ir ES institucijų darbo krūvį. Poveikio vertinimas parodė, kad pasiūlymas padės supaprastinti dabartinę sistemą. Bet kuriuo atveju visas pastangas akivaizdžiai nusvers numatyta nauda, visų pirma teigiamas poveikis žvejybos išteklių valdymui. Šiuo atžvilgiu siūlomomis nuostatomis neviršijama to, kas būtina jų tikslams pasiekti, ir dėl jų nebus patirta neproporcinga našta•Pasirinkta priemonė

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Ex post vertinimas ir (arba) galiojančių teisės aktų tinkamumo patikros

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

5 variantas. Būtų suderintas teisinis tikrumas ir platesnė taikymo sritis, taigi būtų suformuota išsami ES išorės laivyno veiklos užsienyje reguliavimo sistema. Todėl šis variantas laikomas veiksmingiausiu siekiant politikos tikslų, užtikrinant teisinį tikrumą ir didinant tarptautinį Sąjungos įtikimumą. Jis padėtų optimizuoti su gyvųjų jūrų išteklių apsauga susijusį teigiamą poveikį aplinkai, jo nauda kompensuotų galimas trumpalaikes veiklos vykdytojų ir administravimo institucijų prisitaikymo išlaidas. Galiausiai socialiniu požiūriu nė vienas variantas poveikio neturėtų.

•Reglamentavimo kokybė ir paprastinimas

Žvejybos leidimų reglamento peržiūra yra programos REFIT dalis, nes ja siekiama paprastinti dabartinę sistemą, suderinti įvairių valstybių narių taikomus duomenų reikalavimus, aiškiau apibrėžti Sąjungos, valstybių narių ir veiklos vykdytojų atsakomybę ir suderinti Žvejybos leidimų, Kontrolės bei NNN žvejybos reglamentus.

Aiškiau apibrėžus ir supaprastinus taisykles turėtų paspartėti ir patobulėti leidimų paraiškų tvarkymas, būtų užtikrintas didesnis tikrumas veiklos vykdytojams ir išvengta įvairių grandžių funkcijų dubliavimosi. Tai turėtų padėti patobulinti išorės laivyno veiklai taikomą reguliavimo sistemą ir pagerinti valstybės institucijų kontrolę.

Didelę to laivyno dalį sudaro ne ES vandenyse žvejojantys pramoniniai žvejybos laivai. Šių laivų savininkams paprastai priklauso kelių laivų laivynas ir tik keliais atvejais jie atitinka mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties taikymo kriterijus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad privatūs veiklos vykdytojai nepatirs papildomų išlaidų, į pasiūlymą neįtrauktos nuostatos dėl specialių priemonių labai mažoms arba mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be to, pasiūlymas nedarys neigiamo poveikio nei ES veiklos vykdytojų konkurencingumui, nei tarptautinei prekybai.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėjimo, vertinimo bei ataskaitų teikimo taisyklės

Komisija yra numačiusi sukurti nacionalinių institucijų ekspertų grupę, kuri stebėtų reglamento įgyvendinimą, taip pat praėjus penkeriems metams nuo reglamento įsigaliojimo atlikti sistemos vertinimą.•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių šio pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2015/0289 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 12 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 13 ,

atsižvelgdami į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę 14 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 15 (toliau – Žvejybos leidimų reglamentas) nustatyta Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Sąjungos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos Sąjungos vandenyse teisių sistema;

(2)Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) 16 susitariančioji šalis ir 1995 m. ratifikavo 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų Susitarimą dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių) 17 . Šiose tarptautinėse nuostatose išdėstytas principas, kad visos valstybės privalo priimti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas tausus jūrų išteklių valdymas, ir bendradarbiauti tarpusavyje siekdamos šio tikslo;

(3)Sąjunga yra patvirtinusi 1993 m. lapkričio 24 d. Maisto ir žemės ūkio organizacijos susitarimą dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių (FAO atitikties susitarimas) 18 . Šiame susitarime nustatyta, kad susitariančioji šalis negali suteikti leidimo naudoti laivą žvejybai atviroje jūroje, jei neįvykdytos tam tikros sąlygos, ir taikyti sankcijas, jei nesilaikoma tam tikrų ataskaitų teikimo įpareigojimų;

(4)Sąjunga yra patvirtinusi 2001 m. priimtą FAO Tarptautinį veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (toliau – angl. santrumpa IPOA-IUU). IPOA-IUU ir 2014 m. patvirtintos FAO neprivalomos vėliavos valstybės veiksmų gairės yra pagrindas apibrėžiant vėliavos narės atsakomybę užtikrinti ilgalaikį gyvųjų jūrų išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą ir tausų naudojimą. IPOA-IUU numatyta, kad vėliavos valstybė su jos vėliava plaukiojantiems laivams turėtų išduoti leidimus žvejoti vandenyse, kurie nepriklauso jos jurisdikcijai ir į kuriuos ji neturi suverenių teisių. Neprivalomose gairėse vėliavos valstybėms ir pakrantės valstybėms taip pat rekomenduojama išduoti leidimus pagal žvejybos teisių susitarimus arba net ir be jų vykdomai žvejybos veiklai. Abi valstybės turėtų būti įsitikinusios, kad ši veikla nepakenks išteklių tvarumui pakrantės valstybės vandenyse (gairių 40 ir 41 punktai);

(5)su gyvųjų išteklių išsaugojimu ir valdymu atviroje jūroje pagal UNCLOS susijusių vėliavos valstybės (arba, tam tikrais atvejais, vėliavos valstybės įpareigojimus perėmusios tarptautinės organizacijos) įpareigojimų ir atitinkamos atsakomybės klausimas vis dažniau keliamas tarptautiniu lygmeniu. Tas pats pasakytina ir apie konkuruojančią pakrantės valstybės ir vėliavos valstybės (arba, tam tikrais atvejais, vėliavos valstybės įpareigojimus perėmusios tarptautinės organizacijos) jurisdikciją užtikrinti patikimą biologinių jūrų išteklių išsaugojimą nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose jūros rajonuose, kuri grindžiama UNCLOS numatyta deramo rūpestingumo pareiga. Deramo rūpestingumo pareiga – valstybės pareiga dėti visas įmanomas pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių siekiant užkirsti kelią neteisėtai žvejybai, įskaitant įpareigojimą priimti būtinas administracines ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis valstybė užtikrintų, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai, jos piliečiai arba jos vandenyse veiklą vykdantys žvejybos laivai nedalyvautų vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiamos galiojančios išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės. Dėl šių priežasčių svarbu, kad tiek Sąjungos žvejybos laivų veikla ne Sąjungos vandenyse, tiek su ja susijusi valdymo sistema būtų organizuojamos taip, kad Sąjungos tarptautiniai įpareigojimai būtų veiksmingai įvykdyti ir būtų išvengta aplinkybių, kuriomis Sąjungai būtų galima prikišti neteisėtus tarptautinio lygmens veiksmus;

(6)2012 m. Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais „Rio+20“ 19 rezultatai ir tarptautiniai pasiekimai kovojant su neteisėta prekyba laukine gyvūnija turėtų atsispindėti Sąjungos žuvininkystės politikos išorės aspekte;

(7)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (Pagrindiniame reglamente) 20 nustatytas bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas yra užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų tvari aplinkos, ekonomikos ir socialiniu atžvilgiais ir valdoma atsižvelgiant į tikslą atnešti naudos ekonomikos, socialinėje ir užimtumo srityse ir siekiant, kad žvejybos veikla padėtų užtikrinti aprūpinimą maistu;

(8)Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžiama, kad BŽP tikslus reikėtų propaguoti tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal Sąjungos teisę, ir skatinant Sąjungos veiklos vykdytojams ir trečiųjų šalių veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas;

(9)Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 ketinta nustatyti bendrą pagrindą, kuriuo remiantis būtų suteikiami leidimai Sąjungos laivams vykdyti žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse, siekiant prisidėti prie kovos su NNN žvejyba ir geriau kontroliuoti ir stebėti ES laivyno veiklą visame pasaulyje;

(10)drauge su Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 21 dėl NNN žvejybos, o metais vėliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 (Kontrolės reglamentas) 22 . Šie reglamentai – tai trys BŽP nuostatų dėl kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įgyvendinimo ramsčiai;

(11)tačiau šių trijų reglamentų įgyvendinimas nebuvo suderintas, ypač daug neatitikimų tarp Žvejybos leidimų reglamento ir po jo priimto Kontrolės reglamento. Įgyvendinant Žvejybos leidimų reglamentą išryškėjo tam tikros spragos, nes liko neįtraukti kai kurie kontrolės aspektai, kaip antai frachtavimas, perregistravimas kitoje šalyje ir žvejybos leidimai, kuriuos trečiųjų valstybių kompetentingos institucijos Sąjungos žvejybos laivams išduoda ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus (tiesioginiai leidimai). Be to, paaiškėjo, kad sudėtinga vykdyti kai kuriuos ataskaitų teikimo įpareigojimus ir padalyti administracines funkcijas tarp valstybių narių ir Komisijos;

(12)pagrindinis dabartinio reglamento principas: bet kuris ne Sąjungos vandenyse žvejojantis Sąjungos laivas turėtų turėti savo vėliavos valstybės leidimą ir jo veikla turėtų būti atitinkamai stebima, nepriklausomai nuo jos vykdymo vietos ir reguliavimo sistemos. Leidimas išduodamas, jei atitinkami pagrindiniai bendrieji jo išdavimo kriterijai. Komisija, remdamasi valstybių narių surinkta ir jai pateikta informacija, turėtų galėti bet kuriuo metu įsikišti į bet kurio Sąjungos žvejybos laivo žvejybos veiklos bet kuriame ne Sąjungos vandenyse esančiame rajone stebėseną;

(13)pagalbiniai laivai gali daryti didelį poveikį žvejybos laivų pajėgumui vykdyti žvejybos veiklą ir sužvejojamų žuvų kiekiui, todėl šiame reglamente nustatant leidimų suteikimo ir ataskaitų teikimo procedūras būtina į juos atsižvelgti;

(14)jei perregistravimo kitoje šalyje veiksmai atliekami siekiant apeiti BŽP taisykles arba galiojančias išsaugojimo ir valdymo priemones, jie tampa problema. Todėl Sąjunga turėtų gebėti apibrėžti tokius veiksmus, juos aptikti ir neleisti jų vykdyti. Turėtų būti užtikrintas reikalavimų laikymosi per visą laivo eksploatavimo laiką atsekamumas ir tinkamas stebėjimas. Šiuo tikslu galėtų pasitarnauti reikalavimas laivams turėti unikalų Tarptautinės jūrų organizacijos suteiktą numerį;

(15)trečiųjų šalių vandenyse Sąjungos laivai veiklą vykdyti gali pagal Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytus tausios žuvininkystės partnerystės susitarimus arba, jei tokio galiojančio susitarimo nėra, gavusios tiesioginį trečiosios šalies žvejybos leidimą. Abiem atvejais ši veikla turėtų būti vykdoma skaidriai ir tausiai. Štai kodėl vėliavos valstybės narės turėtų būti įgaliotos pagal nustatytus kriterijus ir užtikrindamos stebėseną leisti su savo vėliava plaukiojantiems laivams prašyti tiesioginių trečiųjų šalių leidimų ir juos gauti. Kai tik vėliavos valstybė narė įsitikina, kad žvejybos veikla nepakenks tvarumui, turėtų būti leista ją vykdyti. Jei Komisija neturi jokių kitų prieštaravimų, tiek vėliavos valstybės narės, tiek pakrantės valstybės leidimą turinčiam veiklos vykdytojui turėtų būti leista pradėti žvejybos operacijas;

(16)specifinis su tausios žvejybos partnerystės susitarimais susijęs klausimas yra nepanaudotų žvejybos galimybių perskyrimas tais atvejais, kai valstybės narės ne iki galo išnaudoja pagal atitinkamus Tarybos reglamentus joms paskirtas žvejybos galimybes. Kadangi didžioji tausios žvejybos partnerystės susitarimuose nustatyto mokesčio už žvejybos teises dalis padengiama Sąjungos biudžeto lėšomis, perskyrimo sistema yra svarbi ginant Sąjungos finansinius interesus ir užtikrinant, kad apmokėtos žvejybos galimybės nebūtų švaistomos. Todėl perskyrimo sistemą, kuri turėtų būti naudojama kaip paskutinė priemonė, būtina aiškiau išdėstyti ir patobulinti. Ją taikyti reikėtų laikinai ir ji neturėtų daryti poveikio pradiniam žvejybos galimybių paskirstymui valstybėms narėms. Žvejybos galimybės gali būti perskiriamos tik tuomet, kai valstybės narės atsisako savo teisių pasikeisti žvejybos galimybėmis tarpusavyje;

(17)regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų rajonuose pagal jų nuostatas ir atviroje jūroje vykdomai žvejybos veiklai taip pat turėtų būti gautas vėliavos valstybės narės leidimas ir ji turėtų atitikti specialias regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų taisykles arba žvejybą atviroje jūroje reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus;

(18)frachtavimo susitarimai gali sumažinti išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą ir daryti neigiamą poveikį tausiam gyvųjų jūrų išteklių naudojimui. Todėl būtina nustatyti teisinę sistemą, kuri padėtų Sąjungai geriau stebėti frachtuojamų Sąjungos žvejybos laivų veiklą, remiantis atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos priimtomis nuostatomis;

(19)procedūros turėtų būti skaidrios ir nuspėjamos Sąjungos bei trečiųjų šalių veiklos vykdytojams ir jų atitinkamoms kompetentingoms institucijoms;

(20)turėtų būti užtikrintas keitimasis elektroniniais duomenimis tarp valstybių narių ir Komisijos, kaip numatyta Kontrolės reglamente. Valstybės narės turėtų surinkti visus reikalaujamus duomenis apie savo laivynus ir jų žvejybos veiklą, tvarkyti juos ir užtikrinti, kad jie būtų prieinami Komisijai. Be to, kai reikia, siekdamos koordinuoti šių duomenų rinkimo veiklą jos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, su Komisija ir trečiosiomis šalimis;

(21)siekdama pagerinti informacijos apie Sąjungos žvejybos leidimus skaidrumą ir prieinamumą Komisija turėtų sukurti elektroninį žvejybos leidimų registrą, kuris turėtų tiek viešąją, tiek saugiąją dalis. Sąjungos žvejybos leidimų registre būtų laikomi ir asmens duomenys. Pagal šį reglamentą tvarkant asmens duomenis turėtų būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 23 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB 24 ir taikomos nacionalinės teisės; 

(22)siekiant tinkamai reguliuoti su trečiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos Sąjungos vandenyse teises atitinkamos taisyklės turėtų būti suderintos su Sąjungos žvejybos laivams pagal Kontrolės reglamentą taikomomis taisyklėmis. Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų šalių laivams visų pirma turėtų būti taikomas Kontrolės reglamento 33 straipsnis dėl sužvejotų žuvų kiekių duomenų ir su tais kiekiais susijusių duomenų teikimo;

(23)pagal šį reglamentą suteikto leidimo neturintys trečiųjų šalių žvejybos laivai, plaukdami per Sąjungos vandenis, privalo užtikrinti, kad jų žvejybos įrankiai būtų sudėti taip, kad jų nebūtų galima lengvai panaudoti žvejybos operacijoms;

(24)valstybės narės turėtų būti atsakingos už trečiųjų šalių laivų žvejybos veiklos Sąjungos vandenyse kontrolę, o nustačius pažeidimą – už jo įtraukimą į Kontrolės reglamento 93 straipsnyje numatytą nacionalinį registrą;

(25)siekdamos supaprastinti leidimų procedūras valstybės narės ir Komisija turėtų naudoti bendrą keitimosi duomenimis ir jų saugojimo sistemą, per kurią būtų teikiama būtina informacija ir atnaujinti duomenys ir kuri padėtų sumažinti administracinę naštą. Šiuo tikslu turėtų būti visapusiškai naudojama Sąjungos laivyno registre esanti informacija;

(26)siekiant atsižvelgti į technologinę pažangą ir dėl jos galbūt nustatysimus naujus tarptautinės teisės reikalavimus Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedų, kuriuose nustatomas informacijos, kurią veiklos vykdytojas turi pateikti žvejybos leidimui gauti, sąrašas, pakeitimų priėmimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(27)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti šio reglamento nuostatas, reglamentuojančias kaip ir kokiu formatu valstybės narės turi registruoti su žvejybos leidimais susijusius duomenis, perduoti juos Komisijai ir įtraukti į Sąjungos žvejybos leidimų registrą, taip pat siekiant nustatyti nepanaudotų žvejybos galimybių perskyrimo metodiką, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 25 ;

(28)Komisija turėtų priimti iš karto taikomus įgyvendinimo aktus, kai deramai pagrįstais atvejais dėl neišvengiamų skubos priežasčių reikia perskirti žvejybos galimybes;

(29)dėl pakeitimų, kuriuos reikia atlikti, skaičiaus ir svarbos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės, pagal kurias išduodami ir administruojami žvejybos leidimai, skirti:

(a)Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems veiklą vandenyse, kurie priklauso trečiosios šalies jurisdikcijai arba į kurią trečioji šalis turi suverenias teises, regioninės žvejybos valdymo organizacijos rajone pagal jos nuostatas, Sąjungos arba ne Sąjungos vandenyse arba atviroje jūroje, ir

(b)trečiųjų šalių žvejybos laivams, vykdantiems veiklą Sąjungos vandenyse.

2 straipsnis
Sąsajos su tarptautine ir Sąjungos teise

Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant šių nuostatų:

(a)nustatytų tausios žvejybos partnerystės susitarimuose ir panašiuose žvejybos susitarimuose, sudarytuose Sąjungos ir trečiųjų šalių;

(b)priimtų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų arba panašių žuvininkystės organizacijų, kuriose Sąjunga yra susitariančioji šalis arba nesusitariančioji bendradarbiaujančioji šalis;

(c)nustatytų Sąjungos teisės aktuose, kuriais įgyvendinamos arba perkeliamos a ir b punktuose nurodytos nuostatos.

3 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Reglamento (EB) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)pagalbinis laivas – laivas, kuriame nėra naudoti paruoštų žvejybos įrankių, kurie palengvina žvejybos veiklą, padeda ją vykdyti arba jai pasirengti;

(b)žvejybos leidimas – Sąjungos žvejybos laivui arba trečiosios šalies žvejybos laivui išduodamas žvejybos leidimas, kuriuo laivui suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

(c)žvejybos leidimų registras – žvejybos leidimų administravimo sistema ir su ja susijusi duomenų bazė;

(d)tiesioginis leidimas – žvejybos leidimas, kurį Sąjungos žvejybos laivui išduoda trečiosios šalies kompetentinga institucija ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą;

(e)trečiosios šalies vandenys – vandenys, kurie priklauso trečiosios šalies jurisdikcijai arba į kuriuos trečioji šalis turi suverenias teises;

(f)stebėtojų programa – regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos rajone pagal jos nuostatas taikoma sistema, pagal kurią tam tikromis sąlygomis į žvejybos laivus priimami stebėtojai, turintys tikrinti laivo atitiktį tos organizacijos priimtoms taisyklėms.

II ANTRAŠTINĖ DALIS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLA NE SĄJUNGOS VANDENYSE

I skyrius
Bendrosios nuostatos

4 straipsnis
Bendrasis principas

Nepažeidžiant reikalavimo turėti kompetentingos organizacijos arba trečiosios šalies išduotą leidimą, Sąjungos žvejybos laivui negalima vykdyti žvejybos veiklos ne Sąjungos vandenyse, jei jis neturi savo vėliavos valstybės narės išduoto žvejybos leidimo.

5 straipsnis
Atitikties reikalavimams kriterijai

1.Vėliavos valstybė narė leidimą vykdyti žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse gali išduoti tik jei:

(a)yra gavusi išsamią ir teisingą 1 ir 2 prieduose nurodytą informaciją apie žvejybos laivą ir su juo veiklą vykdantį (-čius) pagalbinį (-ius) laivą (-us), įskaitant ne Sąjungai priklausančius pagalbinius laivus;

(b)žvejybos laivas turi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 6 straipsnyje nurodytą galiojančią žvejybos licenciją;

(c)žvejybos laivas ir visi su juo veiklą vykdantys pagalbiniai laivai turi IMO numerį;

(d)veiklos vykdytojui ir žvejybos laivui 12 mėnesių iki žvejybos leidimo paraiškos pateikimo dienos pagal valstybės narės teisę nebuvo taikytos sankcijos už Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje nurodytus sunkius pažeidimus;

(e)žvejybos laivas nėra įtrauktas į NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą, priimtą regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos ir (arba) Sąjungos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008;

(f)jei taikoma, vėliavos valstybei narei pagal atitinkamą žvejybos susitarimą arba atitinkamas regioninės žvejybos valdymo organizacijos nuostatas yra skirtos žvejybos galimybės ir,

(g)jei taikoma, žvejybos laivas atitinka 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 43 straipsnį priimti deleguotuosius aktus 1 ir 2 priedams koreguoti.

6 straipsnis
Perregistravimo kitoje šalyje operacijos

1.Šis straipsnis taikomas laivams, kurie per penkerius metus iki žvejybos leidimo paraiškos pateikimo dienos:

(a)buvo išregistruoti iš Sąjungos žvejybos laivyno registro ir perregistruoti trečiojoje šalyje ir

(b)per 24 mėnesius nuo išregistravimo iš Sąjungos žvejybos laivyno registro buvo vėl jame įregistruoti.

2.Vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą 1 dalyje nurodytam laivui gali išduoti tik įsitikinusi, kad jis tuo laikotarpiu, kuriuo plaukiojo su trečiosios šalies vėliava:

(a)nevykdė NNN žvejybos veiklos ir

(b)nevykdė veiklos trečiosios šalies, kuri pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 ir 33 straipsnius pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, vandenyse.

3.Šiuo tikslu veiklos vykdytojas pateikia visą vėliavos valstybės narės prašomą su atitinkamu laikotarpiu susijusią informaciją ir bent visus šiuos dokumentus:

(a)atitinkamu laikotarpiu sužvejotų žuvų kiekių ir žvejybos pastangų deklaraciją;

(b)atitinkamam laikotarpiui vėliavos valstybės išduoto žvejybos leidimo kopiją;

(c)bet kokio leidimo atlikti žvejybos operacijas trečiosios šalies vandenyse atitinkamu laikotarpiu kopiją;

(d)oficialų trečiosios šalies, kurioje laivas buvo perregistruotas, pareiškimą, kuriame išvardytos sankcijos, atitinkamu laikotarpiu taikytos laivui arba veiklos vykdytojui.

4.Vėliavos valstybė narė neišduoda žvejybos leidimo laivams, kurie buvo perregistruoti:

(a)trečiojoje šalyje, kuri pripažinta trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba, arba įtraukta į tokių šalių sąrašą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 ir 33 straipsnius, arba

(b)trečiojoje šalyje, kuri pripažinta šalimi, leidžiančia vykdyti netausią žvejybą pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1026/2012 26 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

5.4 dalis netaikoma, jei vėliavos valstybė narė įsitikina, kad, kai tik buvo nustatyta, kad šalis nebendradarbiauja kovojant su NNN žvejyba arba leidžia vykdyti netausią žvejybą, veiklos vykdytojas:

(a)nutraukė žvejybos operacijas ir

(b)pradėjo atitinkamas administracines procedūras laivui išregistruoti iš trečiosios šalies žvejybos laivyno registro.

7 straipsnis    
Žvejybos leidimų stebėsena

1.Teikdamas žvejybos leidimo paraišką veiklos vykdytojas vėliavos valstybei narei pateikia išsamius ir teisingus duomenis.

2.Duomenims pasikeitus veiklos vykdytojas nedelsdamas apie tai informuoja vėliavos valstybę narę.

3.Vėliavos valstybė narė stebi, ar sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, ir toliau tenkinamos leidimo galiojimo laikotarpiu.

4.Jei sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, nebetenkinamos, vėliavos valstybė narė pakoreguoja arba panaikina leidimą ir apie tai praneša veiklos vykdytojui ir Komisijai.

5.Komisijai paprašius vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą atsisako išduoti, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina tais atvejais, kai minėti veiksmai yra grindžiami viršesnėmis politinėmis priežastimis, susijusiomis su tvariu jūrų biologinių išteklių naudojimu, valdymu ir išsaugojimu arba neteisėtos, nedeklaruojamos ar nereglamentuojamos žvejybos prevencija ar sustabdymu, arba kai Sąjunga nusprendžia sustabdyti arba apriboti santykius su atitinkama trečiąja šalimi.

6.Jei vėliavos valstybė narė neatsisako išduoti leidimo, jo nepakoreguoja, nesustabdo jo galiojimo arba jo nepanaikina pagal 4 ir 5 dalis, Komisija gali nuspręsti jį panaikinti ir apie tai praneša vėliavos valstybei narei ir veiklos vykdytojui.

II skyrius
Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veikla trečiųjų šalių vandenyse

1 skirsnis
Žvejybos veikla pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus

8 straipsnis
Narystė regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose

Sąjungos žvejybos laivai regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos valdomų išteklių žvejybos veiklą trečiosios šalies vandenyse gali vykdyti tik jei ta šalis yra tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos susitariančioji šalis arba nesusitariančioji bendradarbiaujančioji šalis.

9 straipsnis
Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas žvejybos veiklai, kurią Sąjungos žvejybos laivai vykdo trečiosios šalies vandenyse pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą.

10 straipsnis
Žvejybos leidimai

Sąjungos žvejybos laivas negali trečiosios šalies vandenyse vykdyti žvejybos veiklos pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą, jei jis neturi žvejybos leidimo, išduoto:

(a)    jo vėliavos valstybės narės ir

(b)    trečiosios šalies, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdoma veikla, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises.

11 straipsnis
Vėliavos valstybės narės žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė leidimą vykdyti žvejybos veiklą trečiosios šalies vandenyse pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą gali išduoti tik jei:

(a)atitinkami 5 straipsnyje išdėstyti atitikties kriterijai;

(b)įvykdytos atitinkamame tausios žvejybos partnerystės susitarime išdėstytos sąlygos;

(c)veiklos vykdytojas sumokėjo visus per paskutinius 12 mėnesių trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam skirtus sumokėti mokesčius ir finansines nuobaudas.

12 straipsnis
Žvejybos leidimų administravimas

1.Išdavusi žvejybos leidimą vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia atitinkamą trečiosios šalies leidimo paraišką.

2.1 dalyje nurodytoje paraiškoje pateikiama 1 ir 2 prieduose išvardyta informacija ir visi kiti pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą pateiktini duomenys.

3.Vėliavos valstybė narė paraišką Komisijai išsiunčia ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki paraiškų pateikimo termino, nustatyto tausios žvejybos partnerystės susitarime. Komisija vėliavos valstybės narės gali paprašyti pateikti, jos nuomone, būtinos papildomos informacijos.

4.Įsitikinusi, kad 11 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, Komisija paraišką išsiunčia trečiajai šaliai.

5.Jei trečioji šalis praneša Komisijai, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti žvejybos leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, Komisija apie tai informuoja vėliavos valstybę narę.

13 straipsnis
Pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą nepanaudotų žvejybos galimybių perskyrimas

1.Tam tikrais tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolo įgyvendinimo metais arba kitu atitinkamu jo įgyvendinimo laikotarpiu Komisija gali nustatyti, ar yra nepanaudotų žvejybos galimybių, ir apie tai informuoti atitinkamą paskirtų žvejybos galimybių dalį naudojančias valstybes nares.

2.Gavusios šią Komisijos informaciją 1 dalyje nurodytos valstybės narės per 10 dienų gali:

(a)informuoti Komisiją, kad savo žvejybos galimybes panaudos vėliau tais metais arba atitinkamu įgyvendinimo laikotarpiu, pateikdamos žvejybos planą su išsamia informacija apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos zoną ir žvejybos laikotarpį, arba

(b)pranešti Komisijai apie apsikeitimą žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį.

3.Jei tam tikros valstybės narės neinformavo Komisijos apie vieną iš 2 dalyje nurodytų veiksmų ir dėl to žvejybos galimybės liko nepanaudotos, Komisija gali kitoms valstybėms narėms, kurios naudoja paskirtų žvejybos galimybių dalį, išsiųsti kvietimą pareikšti susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis.

4.Per 10 dienų nuo kvietimo pareikšti susidomėjimą gavimo valstybės narės gali pranešti Komisijai apie susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis. Prie šio pranešimo jos prideda žvejybos planą su išsamia informacija apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos zoną ir žvejybos laikotarpį.

5.Komisija gali paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti papildomos informacijos, jei jos reikia prašymui įvertinti.

6.Jei nė viena valstybė narė, naudojanti tų pačių išteklių dalį, nepareiškia susidomėjimo nepanaudotomis žvejybos galimybėmis, Komisija gali išsiųsti kvietimą pareikšti susidomėjimą visoms valstybėms narėms. Valstybės narės susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis gali pareikšti 4 dalyje nurodytomis sąlygomis.

7.Remdamasi pagal 4 arba 5 dalį valstybių narių pateikta informacija, Komisija pagal 14 straipsnyje nurodytą metodiką ribotam laikotarpiui perskiria nepanaudotas žvejybos galimybes.

14 straipsnis
Perskyrimo metodika

1.Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti nepanaudotų žvejybos galimybių perskyrimo metodiką. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.Dėl tinkamai pagrįstų privalomos skubos priežasčių, susijusių su tuo, kad pasinaudoti nepanaudotomis žvejybos galimybėmis liko mažiau laiko, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. Šie aktai galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

3.Nustatydama perskirstymo metodiką Komisija atsižvelgia į:

(a)žvejybos galimybes, kurias galima perskirti;

(b)prašymus pateikusių valstybių narių skaičių;

(c)per pradinį žvejybos galimybių paskirstymą kiekvienai prašymą pateikusiai valstybei narei skirtą dalį;

(d)kiekvienos prašymą pateikusios valstybės narės praeityje sužvejotus kiekius ir panaudotas pastangas;

(e)naudojamų laivų ir įrankių skaičių, tipą ir charakteristikas;

(f)prašymus pateikusių valstybių narių žvejybos planų derėjimą su a–e punktuose pateiktais elementais.

15 straipsnis
Metinės kvotos, kuriai taikomi kelis paskesni sužvejotų žuvų kiekių apribojimai, paskirstymas

1.Jei tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokole nustatyti mėnesiniai arba ketvirtiniai sužvejotų žuvų kiekių apribojimai arba kitoks metinės kvotos suskirstymas, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo būtų nustatyta atitinkamų žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms mėnesio, ketvirčio ar kito laikotarpio pagrindu metodika. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.1 dalyje nurodytas žvejybos galimybių paskirstymas dera su metiniu žvejybos galimybių paskirstymu valstybėms narės pagal atitinkamą Tarybos reglamentą.

2 skirsnis    
Žvejybos veikla pagal tiesioginius leidimus

16 straipsnis
Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas žvejybos veiklai, kurią Sąjungos žvejybos laivai trečiosios šalies vandenyse vykdo ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus.

17 straipsnis
Žvejybos leidimai

Sąjungos žvejybos laivas negali trečiosios šalies vandenyse vykdyti žvejybos veiklos ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą, jei jis neturi žvejybos leidimo, išduoto:

(a)jo vėliavos valstybės narės ir

(b)    trečiosios šalies, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdoma veikla, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises.

18 straipsnis
Vėliavos valstybės narės žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė leidimą trečiosios šalies vandenyse vykdyti žvejybos veiklą ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą gali išduoti tik jei:

(a)nėra galiojančio tausios žvejybos partnerystės susitarimo su ta trečiąja šalimi arba galiojančiame tausios žvejybos partnerystės susitarime aiškiai numatyta galimybė gauti tiesioginius leidimus;

(b)atitinkami 5 straipsnyje išdėstyti atitikties kriterijai;

(c)veiklos vykdytojas yra pateikęs:

–po jo diskusijų su trečiąja šalimi tos šalies išduotą rašytinį numatomo tiesioginio leidimo sąlygų, kuriomis veiklos vykdytojui suteikiamos jos išteklių žvejybos teisės (įskaitant žvejybos trukmę, jos vykdymo sąlygas ir žvejybos galimybes, išreikštas pastangomis arba sužvejotų žuvų kiekio apribojimu), patvirtinimą;

–įrodymus, kad planuojama žvejybos veikla yra tausi, kurie grindžiami:

trečiosios šalies ir (arba) regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atliktu moksliniu vertinimu ir

to vertinimo analize, kurią atliko vėliavos valstybė narė remdamasi savo nacionalinio mokslinio instituto vertinimu;

–trečiosios šalies žuvininkystės teisės aktų kopijas;

–oficialų paskirtos banko sąskaitos, į kurią mokami visi mokesčiai, numerį ir

(d)trečioji šalis yra regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos susitariančioji šalis arba nesusitariančioji bendradarbiaujančioji šalis, jei žvejybos veikla susijusi su tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos valdomomis žuvų rūšimis.

19 straipsnis
Tiesioginių žvejybos leidimų administravimas

1.Išdavusi žvejybos leidimą vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia atitinkamą 1 bei 2 prieduose ir 18 straipsnyje išvardytą informaciją.

2.Jei Komisija per 15 kalendorinių dienų nuo 1 dalyje nurodytos informacijos perdavimo nepaprašo papildomos informacijos ar pagrindimo, vėliavos valstybė narė informuoja veiklos vykdytoją, kad jis gali pradėti atitinkamą žvejybos veiklą su sąlyga, kad jis turi ir trečiosios šalies tiesioginį leidimą.

3.Jei, paprašiusi 2 dalyje nurodytos papildomos informacijos arba pagrindimo, Komisija nustato, kad neįvykdytos 18 straipsnio sąlygos, ji per du mėnesius nuo visos prašytos informacijos ar pagrindimo gavimo gali pateikti prieštaravimą leidimo suteikimui.

4.Jei trečioji šalis praneša Komisijai, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti tiesioginį leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, Komisija apie tai informuoja vėliavos valstybę narę.

5.Jei trečioji šalis praneša vėliavos valstybei narei, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti tiesioginį leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, vėliavos valstybė narė apie tai informuoja Komisiją.

6.Veiklos vykdytojas vėliavos valstybei narei pateikia su trečiąja šalimi sutartų galutinių sąlygų kopiją ir tiesioginio leidimo kopiją.

III skyrius
Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veikla, vykdoma regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų rajonuose pagal jų nuostatas

20 straipsnis
Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas išteklių, kuriuos valdo regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, žvejybos veiklai, kurią vykdo Sąjungos žvejybos laivai Sąjungos vandenyse, atviroje jūroje ir trečiosios šalies vandenyse.

21 straipsnis
Žvejybos leidimai

Sąjungos žvejybos laivai negali vykdyti išteklių, kuriuos valdo regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos, žvejybos veiklos, nebent:

(a)jų vėliavos valstybės narės jiems išdavė žvejybos leidimus;

(b)jie įtraukti į atitinkamą regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos registrą arba sąrašą ir,

(c)jei žvejybos veikla vykdoma trečiosios šalies vandenyse, ta trečioji šalis jiems išdavė žvejybos leidimus pagal II skyrių.

22 straipsnis
Vėliavos valstybės narės žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą išduoti gali tik jei:

(a) atitinkami 5 straipsnyje išdėstyti atitikties kriterijai;

(b) laikomasi regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos nustatytų taisyklių arba jas perkeliančių Sąjungos teisės aktų ir

(c)atitinkami 11 arba 18 straipsnyje nustatyti kriterijai, jei žvejybos veikla vykdoma trečiosios šalies vandenyse.

23 straipsnis
Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atliekama registracija

1.Vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia laivų, kuriems ji suteikė leidimus vykdyti žvejybos veiklą regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos rajone pagal jos nuostatas, sąrašą (-us).

2.1 dalyje nurodytas (-i) sąrašas (-ai) sudaromas (-i) pagal regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos reikalavimus, prie jo pridedama 1 ir 2 prieduose nurodyta informacija.

3.Komisija vėliavos valstybės narės gali paprašyti, jos nuomone, būtinos papildomos informacijos.

4.Įsitikinusi, kad 22 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, Komisija leidimus turinčių laivų sąrašą (-us) išsiunčia regioninei žuvininkystės valdymo organizacijai.

5.Jei regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos registras arba sąrašas nėra vieši, Komisija vėliavos valstybėms narėms praneša, kurie laivai į juos įtraukti.

IV skyrius
Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veikla atviroje jūroje

24 straipsnis
Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas žvejybos veiklai, kurią atviroje jūroje vykdo Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendras ilgis viršija 24 metrus.

25 straipsnis
Žvejybos leidimai

Sąjungos žvejybos laivai negali vykdyti žvejybos veiklos atviroje jūroje, nebent:

(a)jų vėliavos valstybės narės jiems išdavė žvejybos leidimus ir

(b)apie žvejybos leidimus pranešta Komisijai pagal 27 straipsnį.

26 straipsnis
Vėliavos valstybės narės žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė leidimą žvejybos veiklą vykdyti atviroje jūroje gali išduoti tik jei atitinkami 5 straipsnyje nustatyti atitikties kriterijai.

27 straipsnis
Pranešimas Komisijai

Vėliavos valstybė narė ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki planuojamos žvejybos veiklos atviroje jūroje pradžios apie išduotą žvejybos leidimą praneša Komisijai, pateikdama 1 ir 2 prieduose nurodytą informaciją.

V skyrius
Sąjungos žvejybos laivų frachtavimas

28 straipsnis
Principai

1.Sąjungos žvejybos laivai negali vykdyti žvejybos veiklos pagal frachtavimo susitarimus, jei galioja tausios žvejybos partnerystės susitarimas, nebent tame susitarime nurodyta kitaip.

2.Sąjungos laivas negali vykdyti žvejybos veiklos pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą tuo pat metu arba užsiimti subfrachtavimu.

3.Frachtuojamas Sąjungos laivas negali naudoti savo vėliavos valstybės narės žvejybos galimybių. Frachtuojamo laivo sužvejotos žuvys įskaičiuojamos į laivą frachtuojančios valstybės žvejybos galimybes.

29 straipsnis
Žvejybos leidimų administravimas pagal frachtavimo susitarimus

Kai atitinkama žvejybos veikla vykdoma pagal frachtavimo susitarimą, išduodama laivui žvejybos leidimą pagal 11, 18, 22 arba 26 straipsnį vėliavos valstybė narė patikrina:

(a)ar frachtuojančios valstybės kompetentinga institucija oficialiai patvirtino, kad susitarimas atitinka nacionalinius teisės aktus, ir

(b)ar frachtavimo susitarimas nurodytas žvejybos leidime.

IV skyrius
Kontrolės ir ataskaitų teikimo įpareigojimai

30 straipsnis
Stebėtojų programos duomenys

Jei Sąjungos žvejybos laive pagal stebėtojų programą renkami duomenys, to laivo veiklos vykdytojas juos nusiunčia savo vėliavos valstybei narei.

31 straipsnis
Informacijos teikimas trečiosioms šalims

1.Vykdydamas žvejybos veiklą pagal šią antraštinę dalį Sąjungos žvejybos laivo veiklos vykdytojas atitinkamas sužvejotų žuvų kiekių deklaracijas ir iškrovimo deklaracijas nusiunčia trečiajai šaliai, o kopiją – savo vėliavos valstybei narei, jei tai numatyta su trečiąja šalimi sudarytame tausios žvejybos partnerystės susitarime.

2.Vėliavos valstybė narė įvertina, ar trečiajai šaliai pagal 1 dalį nusiųsti duomenys atitinka duomenis, kuriuos ji gavo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009.

3.Jei sužvejotų žuvų kiekių deklaracijos ir iškrovimo deklaracijos pagal 1 dalį nenusiunčiamos trečiajai šaliai, tai laikoma sunkiu pažeidimu ir taikomos pagal bendrą žuvininkystės politiką numatytos atitinkamos sankcijos ir kitos priemonės. Pažeidimo sunkumą nustato valstybės narės kompetentinga institucija atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus – žalos pobūdį, jos vertę, pažeidėjo ekonominę padėtį ir pažeidimo apimtį arba dažnumą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS
TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLA SĄJUNGOS VANDENYSE

32 straipsnis
Bendrieji principai

1.Trečiųjų šalių žvejybos laivai negali vykdyti žvejybos veiklos Sąjungos vandenyse, jei neturi Komisijos išduoto žvejybos leidimo.

2.Leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintys trečiųjų šalių žvejybos laivai laikosi taisyklių, kuriomis reglamentuojama Sąjungos laivų veikla toje žvejybos zonoje, kurioje trečiosios šalies laivas vykdo veiklą, ir atitinkamo žvejybos susitarimo nuostatų.

3.Jei trečiųjų šalių žvejybos laivai plaukia per Sąjungos vandenis neturėdami pagal šį reglamentą išduoto leidimo, jų žvejybos įrankiai yra surišti ir sudėti taip, kad jų nebūtų galima lengvai panaudoti žvejybos operacijoms.

33 straipsnis
Žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Komisija leidimą vykdyti žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse trečiųjų šalių žvejybos laivams gali išduoti tik jei:

(a)1 ir 2 prieduose nurodyta informacija apie žvejybos laivą ir su juo veiklą vykdantį (-čius) pagalbinį (-ius) laivą (-us) yra išsami ir teisinga; laivas ir visi su juo veiklą vykdantys pagalbiniai laivai turi IMO numerį;

(b)veiklos vykdytojui ir žvejybos laivui 12 mėnesių iki žvejybos leidimo paraiškos pateikimo dienos nebuvo pagal valstybės narės teisę taikytos jokios sankcijos už Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje nurodytus sunkius pažeidimus;

(c)žvejybos laivas nėra įtrauktas į jokį NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą ir (arba) trečioji šalis nėra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 pripažinta trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba, arba pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1026/2012 pripažinta šalimi, leidžiančia vykdyti netausią žvejybą, arba pagal šiuos reglamentus įtraukta į tokių šalių sąrašus;

(d)žvejybos laivas atitinka su atitinkama trečiąją šalimi sudaryto žvejybos susitarimo reikalavimus ir, atitinkamais atvejais, yra įtrauktas į pagal tą susitarimą veiklą vykdančių laivų sąrašą.

34 straipsnis
Žvejybos leidimų išdavimo procedūra

1.Trečioji šalis iki atitinkamame susitarime numatyto arba Komisijos nustatyto termino Komisijai išsiunčia paraiškas dėl savo žvejybos laivų.

2.Komisija trečiosios šalies gali paprašyti pateikti, jos nuomone, būtinos papildomos informacijos.

3.Įsitikinusi, kad 33 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, Komisija išduoda žvejybos leidimą ir apie tai informuoja trečiąją šalį ir atitinkamas valstybes nares.

35 straipsnis    
Žvejybos leidimų stebėsena

1.Jei 33 straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, Komisija pakoreguoja arba panaikina leidimą ir apie tai informuoja trečiąją šalį ir atitinkamas valstybes nares.

2.Komisija gali atsisakyti išduoti žvejybos leidimą, gali sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti tais atvejais, kai iš esmės pasikeitė aplinkybės, kai minėti veiksmai yra grindžiami viršesnėmis politinėmis priežastimis, inter alia, susijusiomis su tarptautiniais žmogaus teisių arba kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba reikalavimais, arba kai dėl minėtų arba kitų viršesnių politinių priežasčių Sąjunga nusprendžia sustabdyti arba apriboti santykius su atitinkama trečiąja šalimi.

36 straipsnis
Žvejybos veiklos uždraudimas

1.Kai atitinkamai trečiajai šaliai suteiktos žvejybos galimybės laikomos išnaudotomis, Komisija nedelsdama apie tai informuoja valstybių narių kompetentingas tikrinimo institucijas. Siekdama užtikrinti, kad galėtų būti tęsiama žvejybos veikla pagal neišnaudotas žvejybos galimybes, kuri gali daryti poveikį ir išnaudotoms žvejybos galimybėms, trečioji šalis Komisijai pateikia technines priemones, kuriomis siekiama išvengti bet kokio neigiamo poveikio išnaudotoms žvejybos galimybėms. Nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo dienos laikoma, kad su tos trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems laivams išduotų žvejybos leidimų galiojimas atitinkamai žvejybos veiklai yra sustabdytas ir tie laivai nebegali vykdyti tos žvejybos veiklos.

2.Jei žvejybos leidimo galiojimas pagal 2 dalį sustabdomas visai žvejybos veiklai, kuriai jis buvo išduotas, žvejybos leidimas laikomas panaikintu.

3.Trečioji šalis užtikrina, kad apie šio straipsnio pritaikymą būtų nedelsiant pranešta atitinkamiems žvejybos laivams ir kad jie nutrauktų visą atitinkamą žvejybos veiklą.

37 straipsnis
Kvotų viršijimas Sąjungos vandenyse

1.Jei Komisija nustato, kad trečioji šalis viršijo jai skirtas išteklių ar išteklių grupės kvotas, ji atitinkamą kiekį išskaito iš tai šaliai kitiems metams skirtos tų išteklių ar išteklių grupės kvotos.

2.Jeigu pagal 1 dalį neįmanoma atitinkamo kiekio išskaityti iš peržvejotų išteklių ar išteklių grupės kvotos, nes ta atitinkamai trečiajai šaliai skirta kvota yra nepakankamo dydžio, Komisija gali pasikonsultavusi su ta trečiąja šalimi atitinkamą kiekį išskaityti iš kitiems metams tai trečiajai šaliai skirtų kitų išteklių ar išteklių grupių, kurie žvejojami tame pačiame geografiniame rajone arba yra tokios pačios komercinės vertės, kvotų.

38 straipsnis
Kontrolė ir reikalavimų vykdymo užtikrinimas

1.Trečiosios šalies laivai, kuriems leidžiama žvejoti Sąjungos vandenyse, laikosi kontrolės taisyklių, kurios toje pačioje žvejybos zonoje taikomos Sąjungos laivų žvejybos veiklai.

2.Žvejybos Sąjungos vandenyse leidimą turintys trečiosios šalies laivai Komisijai ar jos paskirtai įstaigai ir atitinkamais atvejais pakrantės valstybei narei pateikia duomenis, kuriuos Sąjungos laivai turi siųsti vėliavos valstybei narei pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009.

3.Komisija arba jos pakirta įstaiga 2 dalyje nurodytus duomenis siunčia pakrantės valstybei narei.

4.Žvejybos Sąjungos vandenyse leidimą turintys trečiosios šalies laivai Komisijai arba jos paskirtai įstaigai paprašius pateikia pagal taikomas stebėtojų programas parengtas stebėtojų ataskaitas.

5.Pakrantės valstybė narė visus trečiųjų šalių žvejybos laivų padarytus pažeidimus ir pritaikytas sankcijas registruoja Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 93 straipsnyje numatytame nacionaliniame registre.

6.5 dalyje nurodytą informaciją Komisija išsiunčia trečiajai šaliai siekdama, kad ši imtųsi reikiamų priemonių.

1 dalis taikoma nedarant poveikio Sąjungos ir trečiųjų šalių konsultacijoms. Šiuo atžvilgiu Komisija įgaliojama pagal 44 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais į Sąjungos teisę perkeliami konsultacijų su trečiosiomis šalimis dėl žvejybos teisių susitarimų rezultatai.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS    
Duomenys ir informacija

39 straipsnis
Sąjungos žvejybos leidimų registras

1.Komisija sukuria ir tvarko elektroninį Sąjungos žvejybos leidimų registrą, kuris turi viešąją ir saugiąją dalis. Registras:

(a) skirtas visai 1 ir 2 priede nurodytai informacijai registruoti, jame rodomas kiekvieno leidimo statusas realiuoju laiku;

(b)naudojamas Komisijai ir valstybėms narėms keičiantis duomenimis ir informacija ir

(c)skirtas tik tvaraus žvejybos laivynų valdymo tikslams.

2.Į registrą įtrauktų žvejybos leidimų sąrašas yra viešai prieinamas, jame pateikiama visa ši informacija:

(a)laivo pavadinimas ir vėliavos valstybė;

(b)leidimo rūšis ir

(c)žvejybos, kuriai suteiktas leidimas, vykdymo laikotarpis ir zona (pradžios ir pabaigos datos, žvejybos zona).

3.Valstybės narės registrą naudoja pateikdamos informaciją apie žvejybos leidimus Komisijai ir atnaujindamos jį, kaip nustatyta 12, 19, 23 ir 27 straipsniuose. 

40 straipsnis
Techniniai reikalavimai

II, III ir IV antraštinėse dalyse nurodyta informacija keičiamasi elektroninėmis priemonėmis. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais, nepažeidžiant Direktyvos 2007/2/EB 27 nuostatų, nustatomi techniniai operaciniai reikalavimai, taikomi registruojant, formatuojant ir persiunčiant tose antraštinėse dalyse nurodytą informaciją. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

41 straipsnis
Prieiga prie duomenų

Nepažeisdamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 110 straipsnio, valstybės narės arba Komisija atitinkamoms kompetentingoms administracinėms tarnyboms, dalyvaujančioms valdant žvejybos laivynus, suteikia prieigą prie 39 straipsnyje nurodyto Sąjungos žvejybos leidimų registro saugiosios dalies.

42 straipsnis
Duomenų tvarkymas, asmens duomenų apsauga ir konfidencialumas

Pagal šį reglamentą gauti duomenys tvarkomi laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109, 110, 111 ir 113 straipsnių, Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir Direktyvos 95/46/EB bei nacionalinių jų įgyvendinimo taisyklių.

43 straipsnis
Ryšiai su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis

1.Jei valstybė narė iš trečiosios šalies arba regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos gauna informacijos, kuri yra svarbi šiam reglamentui veiksmingai įgyvendinti, ji tą informaciją perduoda kitoms atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai su sąlyga, kad tai leidžiama pagal su ta trečiąja šalimi sudarytus dvišalius susitarimus arba tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos taisykles.

2.Komisija arba jos paskirta įstaiga pagal Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytus žvejybos susitarimus, kuriuos remia regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos arba panašios žuvininkystės organizacijos, kurių susitariančiąja šalimi arba nesusitariančiąja bendradarbiaujančiąja šalimi yra Sąjunga, kitoms tų susitarimų šalims arba organizacijų narėms persiunčia atitinkamą informaciją apie šio reglamento taisyklių nesilaikymą arba sunkius pažeidimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies a punkte ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad tam pritaria informaciją pateikusi valstybė narė ir laikomasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

V ANTRAŠTINĖ DALIS
Procedūros, delegavimas ir įgyvendinimo priemonės

44 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.Komisijai suteikiami 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.Pagal 5 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

45 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsniu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46 straipsnis
Panaikinimas

1.Reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 panaikinamas.

2.Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1006/2008 laikomos nuorodomis į šio reglamento nuostatas.

47 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja […] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(2) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (OL L 343, 2009 12 22, p. 1–50).

(3) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (OL L 286, 2008 10 29, p. 1–32).

(4) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(5) COM(2011) 424, 2011 7 13.

(6) 2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (2011/2318(INI)).

(7) http://www.fao.org/fishery/ipoa-iuu/en

(8) COFI/2014/4.2 (§29).

(9) Idem (§§40 ir 41).

(10) 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1–153).

(11) 28 straipsnis.

(12) OL C , , p. .

(13) OL C , , p. .

(14) OL C , , p. .

(15) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(16) 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(17) 1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

(18) 1996 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas 96/428/EB dėl Bendrijos Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių patvirtinimo (OJ L 177, 1996 7 16, p. 24).

(19) 2012 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/Res/66/288 dėl konferencijos „Rio +20“ rezultatų „Ateitis, kurios norime“.

(20) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(21) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(22) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(23) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(24) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(25) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(26) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1026/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą (OL L 316, 2012 11 14, p. 34).

(27) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 12 10

COM(2015) 636 final

PRIEDAI

prie

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymo

dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008

{SWD(2015) 276 final}
{SWD(2015) 279 final}

1 priedas
Informacijos, pateiktinos siekiant gauti žvejybos leidimą, sąrašas

* privalomi laukai (22–25 ir 28–48 laukų galima nepildyti, jei tą informaciją galima automatiškai gauti iš Sąjungos laivyno registro įvedus CFR arba IMO numerį).

Priedai (dokumentų sąrašas):

2 priedas    
Pateiktinos informacijos apie pagalbinį laivą, padedantį 1 priede apibūdintam žvejybos laivui, sąrašas

* privalomi laukai (su Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo atveju 22–25 ir 28–33 laukų galima nepildyti, jei tą informaciją galima automatiškai gauti iš Sąjungos laivyno registro įvedus CFR numerį).

Priedai (dokumentų sąrašas):