EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 06 02

COM(2015) 232 final

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo
(Suomijos paraiška „EGF/2015/001 FI/Broadcom“)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) finansinės paramos taisyklės nustatytos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 1 (toliau – EGF reglamentas).

2.2015 m. sausio 30 d. Suomija pateikė paraišką „EGF/2015/001 FI/Broadcom“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš „Broadcom Communications Finland“ ir dviejų tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonių Suomijoje buvo atleista darbuotojų 2 .

3.Išnagrinėjusi šią paraišką Komisija, laikydamasi visų taikytinų EGF reglamento nuostatų, padarė išvadą, kad sąlygos finansinei paramai iš EGF suteikti yra įvykdytos.

PARAIŠKOS SANTRAUKA

PARAIŠKOS VERTINIMAS

Procedūra

4.Suomija paraišką „EGF/2015/001 FI/Broadcom“ pateikė 2015 m. sausio 30 d., t. y. per 12 savaičių nuo dienos, kurią buvo įgyvendinti EGF reglamento 4 straipsnyje išdėstyti intervencijos kriterijai. Komisija patvirtino gavusi paraišką 2015 m. vasario 13 d. – per dvi savaites nuo paraiškos pateikimo, ir tą pačią dieną paprašė Suomijos pateikti papildomos informacijos. Tokia papildoma informacija buvo pateikta per šešias savaites nuo prašymo pateikimo dienos. 12 savaičių terminas, iki kurio gavusi tinkamai užpildytą paraišką Komisija turėtų baigti pareiškėjo atitikties EGF finansinės paramos suteikimo sąlygoms vertinimą, baigiasi 2015 m. birželio 19 d.

Paraiškos tinkamumas

Susijusios įmonės ir paramos gavėjai

5.Paraiška susijusi su 568 darbuotojais, atleistais iš „Broadcom Communications Finland“ ir dviejų tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonių. Pagrindinė įmonė vykdė veiklą ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas prie NACE 2 red. 46 skyriaus (Didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais). Darbuotojai atleisti iš įmonių visuose NUTS 5 2 lygio Suomijos regionuose (išskyrus Alandų salas), daugiausia Šiaurės Pohjanmoje (FI1A).

Intervencijos kriterijai

6.Šią paraišką Suomija pateikė laikydamasi EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį valstybės narės įmonėje turėtų būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant atleistus darbuotojus jos tiekimo ir galutinės gamybos grandies įmonėse ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko.

7.Keturių mėnesių ataskaitinis laikotarpis – nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d.

8.Atleistų darbuotojų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu:

–563 darbuotojai atleisti iš „Broadcom Communications Finland“,

–5 darbuotojai atleisti iš dviejų „Broadcom“ tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonių.

Atleistų darbuotojų ir darbo veiklą nutraukusių asmenų skaičiaus apskaičiavimas

9.Apskaičiuotas atleistų darbuotojų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu:

–563 – nuo darbdavio individualaus įspėjimo apie darbuotojo atleidimą arba apie darbo sutarties nutraukimą dienos;

–5 – nuo darbo sutarties nutraukimo de facto dienos ar nuo jos galiojimo pabaigos.

Reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai

10.Taigi, bendras reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų skaičius yra 568.

Darbuotojų atleidimo sąsaja su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos

11.Siekdama įrodyti darbuotojų atleidimo sąsają su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos, Suomija teigia, kad apskaičiuota, jog 2005 m. lustų rinkinių kūrimo pramonės sektoriuje (kuriame veikė „Broadcom Communications Finland“) Europoje dirbo apie 5 000 darbuotojų. Nors pasauliniu mastu šios pramonės produkto kūrimo srityje dirbančių darbuotojų skaičius padidėjo (ypač Azijoje ir JAV), Europoje jis labai sumažėjo ir 2014 m. dirbo vos keli šimtai darbuotojų.

12.Mobiliojo ryšio telefonų lustų rinkinius kuria ir parduoda nedaug bendrovių, iš kurių didžiausia – „Qualcomm“ (JAV); remiantis „Strategy Analytics“ duomenimis 6 , 2014 m. pirmąjį ketvirtį šiai bendrovei tenkantis rinkos dalis sudarė apie 66 proc. Kitos didžiausios bendrovės – Taivano „MediaTek“, Kinijos „Spreadtrum“, JAV „Marvell“ ir „Intel“.

13.Darbuotojų atleidimas iš „Broadcom“ yra susijęs su pokyčiais, kurie daro įtaką visai Suomijos elektronikos pramonei; šių pokyčių kulminacija – 2011 m. paskelbtas didelio masto darbuotojų atleidimas iš bendrovės „Nokia“. 2012 m. „Nokia“ atleido 1 000 darbuotojų iš Sale esančios gamyklos („EGF/2012/006 FI/Nokia Salo“), o 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pavasarį atleisti dar 3 700 darbuotojų („EGF/2013/001 FI/Nokia“). Buvo nutraukta plataus masto produktų kūrimo programa ir sumažintas darbo vietų skaičius.

14.Šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje Suomijos elektronikos ir elektros prietaisų pramonės bendrovių ir užsienyje įsteigtų patronuojamųjų įmonių darbuotojų skaičius nuolat didėjo, tačiau nuo 2007 m. rinka pasikeitė – darbuotojų skaičius užsienyje didėjo, o Suomijoje pradėjo mažėti.

15.Šio amžiaus pirmąjį dešimtmetį užsienyje įsteigtų patronuojamųjų Suomijos įmonių darbuotojų skaičius visuose žemynuose padidėjo, o nuo 2004 m. Azija tapo aiški elektronikos ir elektros prietaisų pramonės lyderė pagal darbuotojų skaičių. Darbuotojų skaičius Europoje iki 2008 m. toliau didėjo, o po to ėmė mažėti.

16.Iki šiol pagal NACE 2 red. 46 skyrių (Didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais) buvo pateiktos dvi EGF paraiškos (kita paraiška – „EGF/2010/012 NL/Noord Holland ICT“); abi šios paraiškos susijusios su IRT ir grindžiamos su prekyba susijusia globalizacija.

Darbuotojų atleidimą ir veiklos nutraukimą lemiantys įvykiai

17.Įvykis, nulėmęs „Broadcom“ darbuotojų atleidimą – priimtas sprendimas likviduoti bendrovės nemoduliuoto korinio ryšio (angl. cellular baseband) verslą; dėl šio sprendimo iš viso nukentėjo net 3 000 žmonių, 600 iš jų – Suomijoje. „Broadcom“ nutraukia visą savo veiklą Suomijoje; mobiliojo ryšio telefonų lustų rinkinių kūrimas Suomijoje nebevykdomas ir tęsiamas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Azijoje.

18.2005 m. Europoje veikė keturi didžiausi mobiliojo ryšio telefonų lustų rinkinių gamintojai. „Nokia“ ir „Philips“ kūrė savo lustų rinkinius, „Ericsson Mobile Platforms“ (EMP) juos daugiausia kūrė bendrovei „Sony-Ericsson“, o „Infineon“ juos gamino telefonų gamintojams. „Nokia“ lustų rinkinius savo telefonams kūrė nuo devintojo dešimtmečio. Bendrovė kūrė daugumą savo produkcijos, o faktiškai lustų rinkinius gamino „Texas Instruments“ (TI) ir „STMicroelectronics“ (STM). 2007 m. „Nokia“ nusprendė pati nebegaminti lustų rinkinių ir savo gamybos padalinius pardavė „STMicroelectronics“.

19.Tuo metu „Nokia“ pati tebekūrė belaidžio ryšio modemus ir suteikė gaminių licencijas lustų rinkinių gamintojams, įskaitant STM. 2010 m. „Nokia“ nusprendė nebekurti modemų ir tais metais pardavė šią veiklą Japonijos „Renesas Mobile Corporation“ (RMC), bendrovės „Renesas Electronics“ (REC) patronuojamajai bendrovei. Pagal šią sutartį maždaug 1 100 bendrovės „Nokia“ produktų kūrėjų pradėjo dirbti naujam darbdaviui.

20.Dėl REC patirtų ilgalaikių nuostolių 2013 m. nuspręsta laipsniškai sustabdyti RMC veiklą. 2013 m. rudenį REC pardavė modemų verslo LTE 7 dalį „Broadcom“ (BCM) ir maždaug 800 žmonių, anksčiau dirbusių „Renesas“, pradėjo dirbti „Broadcom“. Jau po kelių mėnesių „Broadcom“ pranešė, kad visas jos nemoduliuoto korinio ryšio (angl. cellular baseband) verslas palaipsniui likviduojamas. Šiame etape naujų pirkėjų nebebuvo.

Tikėtinas darbuotojų atleidimo poveikis vietos, regioninei ar nacionalinei ekonomikai ir užimtumui

21.Darbuotojų atleidimas daro didelį neigiamą poveikį regiono ekonomikai, ypač Šiaurės Pohjanmoje (NUTS 2 lygmens regiono dalis, FI1A), kur atleisti 424 iš 568 darbuotojų. Šiame regione nedarbo lygis yra nuolatos keliais procentiniais punktais didesnis nei nacionalinis vidurkis. 2014 m. rugpjūčio mėn. nedarbo lygis buvo 12,2 proc., Šiaurės Pohjanmoje – 14,1 proc., o Oulu mieste, kuriame poveikis buvo didžiausias – 16,1 proc.

22.Šiuo metu Šiaurės Pohjanmos IRT sektoriuje veiklą vykdo apie 1 250 vienetų; dauguma jų veikia Oulu. Šis sektorius jau keletą metų susiduria su pasaulio ekonomikos nuosmukio poveikiu ir ypač jis susidūrė su dideliais vidiniais struktūriniais pokyčiais, nes svarbiausios didelės bendrovės persvarstė veiklos strategijas, perkėlė savo veiklą į kitas rinkos sritis ir, reaguodamos į didėjančią konkurenciją, racionalizavo gamybą. Daugelį metų IRT buvo pagrindinis Oulu paregionio ekonomikos ramstis. Informacinėms technologijoms tenka maždaug 12 proc. santykinė visos paregionio darbo rinkos dalis; Suomijoje panaši padėtis yra tik Helsinkio municipalinėje srityje.

23.Dėl sunkumų, kuriuos patiria šis sektorius, ir naujų bendrovių vykdomos politikos privačiajame sektoriuje atleista daug darbuotojų. 2008 m. regiono IRT sektoriaus bendrovėse dirbo beveik 13 000 darbuotojų, o 2012 m. šis skaičius sumažėjo iki maždaug 10 500. Nuo to laiko atleista daugiau darbuotojų ir esamais skaičiavimais šiuo metu darbuotojų skaičius yra mažesnis nei 10 000. Bendrovės keičia veiklos pobūdį ir nuo gamybos pereina prie turinio kūrimo bei nuo globalios didelės apimties pramonės prie smulkesnių vienetų. Be to, nemažai IRT ekspertų dirba ne tik bendrovėse, bet ir viešajame sektoriuje. Dėl viešojo sektoriaus taupymo sumetimų šiame sektoriuje siūloma mažiau darbo vietų nei anksčiau ir tokia tendencija išliks ir ateityje.

24.Oulu paregionio išskirtinis bruožas – maždaug du iš trijų bedarbių yra aukštą išsilavinimą turintys profesionalai, įgiję tinkamos darbo patirties. Ilgą laiką Oulu paregionis buvo svarbus IRT sektoriaus tyrimų ir produktų vystymo centras, kuriame dirbo įvairių inžinerijos ir duomenų tvarkymo sričių specialistai.

25.IRT sektoriuje dirba jauni darbuotojai. Pusė šiuo metu darbo ieškančių asmenų yra jaunesni nei 40 m. amžiaus. Vyresnio amžiaus darbuotojams ypač sunku susirasti naują darbą, o ilgalaikis nedarbas didėja. Maždaug pusė Šiaurės Pohjanmos bedarbių, dirbusių IRT srityje (450 asmenų) nedirba ilgiau nei metus; beveik 300 šių darbo ieškančių asmenų įgiję aukšto lygio išsilavinimą.

26.Dėl darbuotojų atleidimo iš „Broadcom“ bedarbių skaičius Oulu gerokai padidės. Dėl darbuotojų atleidimo visų pirma padidės bedarbių vyresniųjų specialistų skaičius. Oulu paregionyje aktyviai vystomi nauji augimo sektoriai ir turi būti užtikrinta, kad taip pat bus įtraukti ir bedarbiai IRT ekspertai. Daugelis jų turi didelės kūrimo ir produktų vystymo patirties, kuria būtų galima pasinaudoti ateityje, tiek IRT sektoriuje, tiek ir sektoriuose, kuriuose taikomos IRT.

Tiksliniai paramos gavėjai ir siūlomi veiksmai

Tiksliniai paramos gavėjai

27.Apskaičiuota, kad priemonėmis pasinaudos 500 atleistų darbuotojų. Šių darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį, pilietybę ir amžių:

28.Todėl numatytas bendras priemonėmis pasinaudosiančių tikslinių paramos gavėjų skaičius yra 500.

Siūlomų veiksmų tinkamumas

29.Atleistiems darbuotojams, kuriems taikoma ši paraiška, Suomija planuoja taikyti trejopas priemones: i) padėti jiems rasti naują darbą, ii) padėti jiems sukurti savo nuosavą verslą ir iii) suteikti jiems mokymosi ir studijų galimybes. Visos toliau išvardytos priemonės kartu sudaro suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kuriuo siekiama atleistus darbuotojus sugrąžinti į darbo rinką.

30.Konsultuojamasis ugdymas ir kitos parengiamosios priemonės. Darbo netekusiems asmenims gali būti teikiama pagalba, susijusi su darbo paieškos metodais, teikiamos konsultavimo ir profesinio orientavimo paslaugos, rengiamos išvykos į darbo muges, padedama rengti prašymus dėl darbo ir gyvenimo aprašymus. Ši paslauga bus teikiama įvairių dydžių grupėms. Priklausomai nuo grupės dydžio, mokymas gali trukti nuo 5 iki 20 dienų. Išsamaus profesinio orientavimo užsiėmimai irgi vyksta grupėse, daug dėmesio skiriant sąveikai ir darbo praktikai. Toks konsultuojamasis ugdymas gali trukti iki 40 dienų. Darbo konsultantai gali būti paskirti atskiriems asmenims arba grupėms, į juos bus galima kreiptis ieškant darbo ir jie atliks darbuotojų ir darbdavių kuratorių vaidmenį ankstyvuoju laikotarpiu po įsidarbinimo. Vienam darbo ieškančiam asmeniui gali būti skirta iki 50 val. konsultuojamojo ugdymo per metus.

31.Darbuotojams taip pat gali būti suteikta dar viena paslauga – tam tikrų aspektų ekspertinis vertinimas. Taip gali būti įvertinti asmenų darbo gebėjimai, įskaitant su sveikata susijusius aspektus, kompetencija ir profesiniai įgūdžiai arba verslumo įgūdžiai ir jų kaip darbuotojų turimas potencialas.

32.Paslaugų centre teikiamos užimtumo ir verslo paslaugos. Atleistiems darbuotojams įkurti atskiri paslaugų centrai, kurie jais rūpinasi priemonių įgyvendinimo laikotarpiu. Paslaugų centrai skirti padėti nukentėjusiems darbuotojams nuo pat pradžių; palyginti su valstybinės užimtumo įstaigos įprastai teikiamomis paslaugomis, paslaugų centrai teikia labiau prie asmeninių poreikių pritaikytas ir išsamesnes paslaugas. Jei tikslinė grupė negali susirasti naujo darbo per pagrįstą laikotarpį, bus paskirtas kuratorius, turintis žinių IRT sektoriuje. Kuratorius galės padėti darbuotojams taikyti konkrečius darbo paieškos metodus arba steigti savo įmones.

33.Mokymas ir perkvalifikavimas. Mokymo priemonės skirtos įgyti pagrindinę arba profesinę kvalifikaciją, aktualią toje pramonės srityje, kurioje užimtumo lygis yra aukštas; tęsti mokymą arba aukštąjį mokslą stiprinant turimą kompetenciją; profesinės karjeros plano neturintiems asmenims siūlomas orientacinis mokymas arba parengimas darbo rinkai. Mokymas rengiamas atsižvelgiant į tikslinę grupę ir kursuose gali būti įtraukta, pvz., IRT sektoriaus kompetencijos stiprinimas; projektų, kokybės ir finansų valdymas bei verslo įgūdžių ugdymas. Didelės apimties bendrovių vystymo mokymai (taip vadinamas KEKO mokymas) gali parengti asmenis vykdyti konkretų bendrovės vystymo projektą.

34.Paslaugų teikėjai nustatytiems darbuotojams už kiekvienus darbo santykius kaip dalį atlyginimo gali teikti finansines paskatas (darbo užmokesčio subsidijas). Nuo 2015 m. darbo užmokesčio subsidija bus 30–50 proc. atitinkamų darbo užmokesčio išlaidų, priklausomai nuo to, kiek laiko toks asmuo, kurį pasamdžius mokama subsidija, buvo bedarbiu. Subsidijų mokėjimo trukmė turi būti nustatoma remiantis konkretaus asmens poreikiais (pvz., kompetencija naujoje darbo vietoje).

35.Verslumo konsultacijos ir paslaugos naujiems verslininkams. Su verslumo skatinimu susiję veiksmai įgyvendinami kaip verslo inkubatoriaus tipo mokymas ir su darbo rinkos politika susijęs verslumo mokymas. Be to, naujiems verslininkams siūlomi patarimai, konsultacijos ir parama. Naujų įmonių steigimas bus remiamas per paregionio verslo paslaugų tinklus ir MEE įmonių verslo planavimą, pritaikytą klientų poreikiams. Verslo inkubatorių koncepcija bus naudojama įvairiems darbo rinkos mokymams įgyvendinti; komandinis darbas vyks vadovaujant mokymo organizacijai.

36.Veiklos pradžios dotacijos. Veiklos pradžios dotacijomis užtikrinamos pradedančiųjų verslininkų pajamos per numatytą laikotarpį, kurio reikia pradėti ir sukurti visą darbo etatą atitinkantį verslą, bet ne ilgiau kaip 18 mėnesių. Veiklos pradžios dotaciją sudaro dvi dalys – pagrindinė išmoka ir priedas. 2014 m. pagrindinė išmoka sudarė 32,66 EUR per dieną. Didžiausias priedas – 60 proc. pagrindinės išmokos. Apskaičiuota vidutinė veiklos pradžios dotacija – 6 000 EUR, tačiau kiekvienam gavėjui suma bus nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju.

37.Kelionės, nakvynės ir perkraustymo išlaidas padengiančios išmokos. Darbo ieškančiam asmeniui gali būti skiriamos išmokos, padengiančios ieškant darbo arba dalyvaujant mokymuose, skirtuose užimtumui skatinti, patirtas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, ir gali būti padengiamos perkraustymo išlaidos, patiriamos gavus darbą nutolusioje vietovėje. Šiomis išmokomis paramos gavėjai bus skatinami ieškoti darbo platesnėje geografinėje vietovėje.

38.Įmonių apklausos ir vizitai: Projekto tikslas – remiantis informacija, gauta surengus bendrovių apklausas ir vizitus, parengti regiono IRT sektoriaus prognozes ir sukaupti daugiau žinių apie IRT sektorių. Ši informacija bus taikoma rengiant prie susijusios tikslinės grupės poreikių pritaikytas paslaugas ir siekiant pagerinti paslaugų, kuriomis skatinamas tikslinės grupės užimtumas, įsigijimo įgūdžius. IRT sektoriaus prognozės taip pat bus naudingos darbo ieškantiems asmenims, ketinantiems pradėti verslą. Toliau tęsiamas tvarkant ankstesnę EGF paraišką („EGF/2013/001 FI/Nokia“) pradėtas darbas – parengtos ataskaitos ir įmonių apklausomis telefonu pagrįsti statistiniai duomenys.

39.Čia aprašyti siūlomi veiksmai yra aktyvios darbo rinkos priemonės, priskiriamos prie tinkamų finansuoti veiksmų, apibrėžtų EGF reglamento 7 straipsnyje. Šie veiksmai nepakeičia pasyvių socialinės apsaugos priemonių.

40.Suomija pateikė prašomą informaciją apie veiksmus, kurių susijusi įmonė privalo imtis pagal nacionalinės teisės aktus arba kolektyvines sutartis. Ji patvirtino, kad finansinė parama iš EGF nepakeis tokių veiksmų.

Biudžeto sąmata

41.Numatomos bendros išlaidos sudaro 2 275 000 EUR, iš kurių prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms skiriama 2 172 000 EUR, o išlaidų parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai – 103 000 EUR.

42.Bendra iš EGF prašomos finansinės paramos suma yra 1 365 000 EUR (60 proc. visų išlaidų).

43.Lentelėje nurodytiems veiksmams pagal EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą skirtos išlaidos neviršija 35 proc. bendrų išlaidų, skirtų suderintam prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketui. Suomija taip pat patvirtino, jog šie veiksmai taikomi su sąlyga, kad tiksliniai paramos gavėjai patys aktyviai dalyvautų ieškant darbo ar mokymuose.

44.Suomija patvirtino, kad investicijų, skirtų pradedantiems savarankišką veiklą ar verslą asmenims ir darbuotojams, perimantiems įmonę, sąnaudos neviršys 15 000 EUR vienam paramos gavėjui.

Išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis

45.2014 m. rugpjūčio 11 d. Suomija tiksliniams paramos gavėjams pradėjo teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas. Todėl 29–39 punktuose nurodytų veiksmų išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EGF finansinės paramos lėšomis nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. sausio 30 d., išskyrus aukštąjį mokslą (jei teikiamas), kuriam taikomas 2014 m. rugpjūčio 11 d.–2017 m. liepos 30 d. laikotarpis.

46.2014 m. rugpjūčio 11 d. Suomija pradėjo patirti administracines išlaidas, susijusias su EGF įgyvendinimu. Todėl parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinės paramos nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. liepos 30 d.

Iš nacionalinių ar Sąjungos fondų finansuojamų veiksmų papildomumas

47.Nacionalinio išankstinio finansavimo ar bendro finansavimo dalis daugiausia bus skiriama pagal Užimtumo ir ekonomikos ministerijos administracinio padalinio valstybinių užimtumo tarnybų eilutę. Kai kurios paslaugos taip pat bus finansuojamos kaip ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrų bei užimtumo ir ekonominės plėtros tarnybų veiklos išlaidos. Techninės paramos užduotys bus finansuojamos kaip Užimtumo ir ekonomikos ministerijos bei ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrų (ELY centrų) veiklos išlaidos. Suomijos valdžios institucijos stengsis visiems veiksmams ir užduotims skirti nacionalinį išankstinį finansavimą, kad būtų galima kuo greičiau ir veiksmingiau pradėti veiklą, kuriai skiriama EGF parama.

48.Suomija šiuo metu rengia EGF paraišką dėl tolesnio darbuotojų atleidimo iš bendrovės „Microsoft“. Panašiai kaip ir asmenys, atleisti iš „Broadcom“, iš „Microsoft“ atleidžiami asmenys seniau dirbo bendrovėje „Nokia“ tose pačiose vietovėse – Oulu, Tamperėje, Sale ir Helsinkio municipalinėje srityje. Bus siekiama pasinaudoti šių dviejų projektų sąveika.

49.„Broadcom“ EGF projektas taip pat bus įgyvendinamas kartu su 2014–2020 m. Europos darbo jėgos judumo projektu (EURES paslaugų vystymo projektu). Šis projektas bus pradėtas 2015 m. pradžioje; jam skiriamas ESF finansavimas ir jį koordinuos Šiaurės Karelijos ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centras (ELY centras).

50.Naujam ESF programavimo laikotarpiui rengiamas nacionalinių priemonių paketas „Įdarbinančios bendrovės ir darbuotojus atleidžiančios bendrovės sąsajų modeliai“. Šio priemonių rinkinio tikslas – papildyti ir vystyti veiklą, susijusią su nacionaliniais struktūriniais pokyčiais, ir užtikrinti saugumą vykstant pokyčiams. Siekiama bendrai kurti produktus, nustatyti gerąją ir blogąją patirtis, pagerinti bendradarbiavimą ir įtvirtinti teigiamus projektų rezultatus.

51.Suomija patvirtino, kad pirmiau aprašytoms priemonėms, kurioms skiriama finansinė parama iš EGF, nebus skiriama finansinė parama pagal kitas Sąjungos finansines priemones.

Tvarka, pagal kurią buvo konsultuotasi su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba socialiniais partneriais, vietos ar regiono valdžios institucijomis

52.Suomija nurodė, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas parengtas konsultuojantis su tikslinių paramos gavėjų atstovais ir socialiniais bei regionų partneriais. Diskusijos vyko 2014 m. spalio 1 d.; jų tikslas – planuoti priemones, kurias reikia įtraukti į regionų EGF projektus. Kartu su kitomis suinteresuotosiomis šalimis dalyvavo tikslinių paramos gavėjų ir darbuotojus atleidžiančios bendrovės atstovai. Buvo parengti pasiūlymai dėl EGF projektų Oulu regione; šie pasiūlymai įtraukti į paraišką.

53.Užimtumo ir ekonomikos ministerija subūrė plačią suinteresuotųjų šalių grupę, kuri nagrinėjo atleidimo iš „Broadcom“ klausimą ir dalyvavo rengiant EGF paraišką. Šią darbo grupę sudaro susijusių ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrų (ELY centrų), kurie yra atsakingi už centrinės valdžios sektoriaus užduočių įgyvendinimą regionuose ir plėtrą, atstovai, socialiniai partneriai, „Broadcom“ atstovai ir kitos suinteresuotosios šalys.

54.Užimtumo ir ekonominės plėtros administracijos klientų aptarnavimo centras ir ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrai bendradarbiauja su kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Šio bendradarbiavimo tikslas – padėti įgyvendinti, planuoti ir vystyti viešojo sektoriaus užimtumo ir verslo paslaugas. Šiuo tikslu užimtumo ir verslo paslaugų (suom. santrumpa TY) patariamoji taryba bendradarbiauja su užimtumo ir ekonominės plėtros tarnyba.

Valdymo ir kontrolės sistemos

55.Paraiškoje pateiktas valdymo ir kontrolės sistemos aprašas, kuriame nurodyta susijusių įstaigų atsakomybė. Suomija pranešė Komisijai, kad finansinę paramą administruos Užimtumo ir ekonomikos ministerija, kuri taip pat administruoja Europos socialinio fondo (ESF) teikiamas lėšas. Ši ministerija taip pat veikia kaip tvirtinančioji institucija. Už šias dvi funkcijas atsakingų departamentų pareigos ir atskaitingumo santykiai griežtai atskirti. EGF valdymo funkcija buvo paskirta Užimtumo ir verslumo departamentui, o ESF atveju šią funkciją atlieka Regioninis departamentas. Abiejų fondų tvirtinimo funkcija priskirta Žmogiškųjų išteklių ir administracijos padaliniui. Ministerija parengė instrukciją, kurioje išsamiai išdėstytos procedūros, kurių reikia laikytis.

56.Nepriklausomas vidaus audito padalinys yra atsakingas už auditą, jis veikia tiesiogiai prie šios ministerijos Nuolatinio sekretoriato. Vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų funkcijos taip pat apima su stebėsena ir auditu susijusias funkcijas.

Susijusios valstybės narės įsipareigojimai

57.Suomija suteikė visas reikiamas garantijas, kad:

–bus laikomasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo suteikiant galimybę naudotis siūlomais veiksmais ir juos įgyvendinant;

–buvo laikytasi nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytų su kolektyviniu atleidimu susijusių reikalavimų;

–„Broadcom Communications Finland“ tęsė savo veiklą po darbuotojų atleidimo, įvykdė teisinius reikalavimus, reglamentuojančius darbuotojų atleidimą, ir atitinkamai pasirūpino savo darbuotojais;

–siūlomi veiksmai nebus finansiškai remiami iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones ir bus išvengta bet kokio dvigubo finansavimo;

–siūlomi veiksmai papildys struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus;

–finansinė parama iš EGF atitiks procedūrines ir materialines Sąjungos taikomas valstybės pagalbos taisykles.

POVEIKIS BIUDŽETUI

Biudžeto pasiūlymas

58.EGF didžiausia metinė suma neviršija 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa 9 , 12 straipsnyje.

59.Išnagrinėjusi paraišką pagal taikytinas EGF reglamento 13 straipsnio 1 dalies sąlygas ir atsižvelgusi į tikslinių paramos gavėjų skaičių, siūlomus veiksmus ir numatytas išlaidas, Komisija siūlo mobilizuoti iš EGF 1 365 000 EUR sumą, atitinkančią 60 proc. siūlomų veiksmų bendrų išlaidų, kad būtų suteikta finansinė parama pagal pateiktą paraišką.

60.Siūlomą sprendimą mobilizuoti EGF lėšas bendrai priims Europos Parlamentas ir Taryba, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 10 13 punkte.

Susiję teisės aktai

61.Komisija, pateikdama šį pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas, Europos Parlamentui ir Tarybai taip pat pateikia pasiūlymą pervesti 1 365 000 EUR sumą į atitinkamą biudžeto eilutę.

62.Kartu su šiuo pasiūlymu dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas Komisija priima sprendimą dėl finansinės paramos kaip įgyvendinimo aktą, kuris įsigalioja tą dieną, kai Europos Parlamentas ir Taryba priima siūlomą sprendimą mobilizuoti EGF lėšas.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo
(Suomijos paraiška „EGF/2015/001 FI/Broadcom“)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 11 , ypač į jo 15 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 12 , ypač į jo 13 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) įsteigtas teikti paramą atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, nutraukusiems darbo veiklą dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, atsiradusių dėl tebesitęsiančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės arba dėl naujos pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)EGF didžiausia metinė suma neviršija 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 13 12 straipsnyje;

(3)2015 m. sausio 30 d. Suomija pateikė paraišką „EGF/2015/001 FI/Broadcom“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš „Broadcom Communications Finland“ ir dviejų jos tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonių Suomijoje buvo atleista darbuotojų. Paraiška buvo papildyta papildoma informacija pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 8 straipsnio 3 dalį. Ši paraiška atitinka EGF finansinės paramos sumai nustatyti taikomus reikalavimus, kaip nustatyta to reglamento 13 straipsnyje;

(4)todėl iš EGF turėtų būti mobilizuota 1 365 000 EUR suma finansinei paramai pagal Suomijos pateiktą paraišką suteikti;

(5)siekiant kuo greičiau mobilizuoti EGF lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2015 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos mobilizuojamos siekiant skirti 1 365 000 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. Jis taikomas nuo [the date of its adoption]*. 

14Priimta Briuselyje

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(2) Pagal EGF reglamento 3 straipsnį.

(3) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(4) Pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 7 straipsnio ketvirtą pastraipą.

(5) 2012 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1046/2012, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo nuostatos dėl naujojo regionų suskirstymo laiko eilučių perdavimo (OL L 310, 2012 11 9, p. 34).

(6) https://www.strategyanalytics.com/default.aspx?mod=pressreleaseviewer&a0=5482.

(7) LTE (ilgalaikio vystymo, angl. long-term evolution, santrumpa) – belaidžio ryšio didelės spartos duomenų standartas mobiliojo ryšio telefonams ir duomenų terminalams.

(8) Suapvalintas skaičius.

(9) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(10) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(11) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(12) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(13) Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(14)  Date to be inserted by the Parliament before the publication in OJ.