5.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/16

1.

pripažįsta, kad svarbu taikyti strateginį požiūrį į politikos formavimą, kai apibrėžiami tomis pačiomis vertybėmis grindžiami bendri tikslai ir nurodomi veiksmai, skirti kolektyviai nustatytiems siektiniems rezultatams pasiekti. Taip bus pasinaudota visomis po strategijos „Europa 2020“ ir 2014–2020 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrų atsiradusiomis galimybėmis ir bus galima iš esmės pagerinti visus valdžios lygmenis apimančią valdymo struktūrą;

2.

mano, kad faktais grindžiamas požiūris į viešąją politiką – kai iš anksto numatomas ir vertinamas politikos galimybių poveikis – turi lemiamos reikšmės nuoseklių politinių sprendimų priimtinumui visuomenei;

3.

diskusijų apie pažangos vertinimą mūsų visuomenėje klausimu akcentuoja glaudžius vertinimo, suvokimo ir veikimo ryšius; pabrėžia, kad vertinimo kriterijai turi būti pasirenkami remiantis plačiai pripažintomis visuomenės vertybėmis ir atsižvelgiant į ateities perspektyvas;

4.

nurodo, kad rodikliais išreikštais vertinimo kriterijais arba siektinais rezultatais niekada negalima pakeisti tinkamos ir aiškiai apibrėžtos politinės strategijos; todėl jie, kaip ir anksčiau, yra priemonės tikslui siekti, t. y. strateginių tikslų įgyvendinimo įrankiai;

5.

pažymi, kad dėl šios priežasties diskusijos dėl „Teritorinio vystymosi rodiklių – BVP ir kitų rodiklių“ yra politinio pobūdžio, o jas pradėjus įtraukiu ir demokratiniu būdu visų pirma reikėtų apibrėžti dabartinėms ir būsimoms kartoms skirtus ir konkrečios bendruomenės politikos priemonėmis remiamus strateginius tikslus;

6.

atsižvelgdamas į šias aplinkybes mano, kad reikia toliau gerinti esamas politikos valdymo ES lygmeniu metodines priemones siekiant gauti naujesnės, išsamesnės, tikrovę labiau atitinkančios informacijos ir apibrėžti tinkamą, vienodą metodą, kuriuo į padėties analizę būtų galima įtraukti ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus;

7.

pabrėžia, kad į šias diskusijas apie būsimus darnaus vystymosi ir sanglaudos įgyvendinimo Europos Sąjungoje lyginamuosius rodiklius, kurie apima ne vien BVP, turėtų būti įtraukti visi Europos Sąjungos valdymo lygmenys;

8.

pabrėžia, kad svarbu atidžiai įvertinti papildomų kriterijų, rodiklių ir metodų, kurie jau yra išbandyti ar naudojami teritoriniu lygmeniu, poreikį, galimybes ir pasekmes; mano, kad dar yra pakankamai laiko atlikti tokią nuodugnią analizę, kuri būtų panaudota diskusijoms dėl kito programavimo laikotarpio;

9.

pabrėžia didėjančių teritorinių skirtumų Europoje problemą, inter alia, viešųjų ir privačių investicijų, inovacijų, skaitmeninių paslaugų, našumo, užimtumo srityse ir skurdo, socialinės gerovės, demografinių pokyčių ir gyventojų pasiskirstymo teritorijoje požiūriu, ir prašo Europos Komisijos į tai atsižvelgti vertinant ES politiką ir rengiant naujas politikos priemones;

10.

šiuo klausimu pabrėžia, kad RK galėtų dalyvauti šiose diskusijose – stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų poziciją ir svariai prisidėti nustatant metodą, kuriuo būtų subalansuoti ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos duomenys ir kuris galiausiai būtų itin svarbus regionų ir vietos valdžios institucijoms kaip sprendimų dėl finansavimo priėmimo pagrindas;

11.

atsižvelgdamas į būsimą programavimo laikotarpį po 2020 m., siūlo Europos Komisijai kuo anksčiau pradėti išsamią diskusiją su vietos ir regionų valdžios institucijomis apie būsimus atitinkamų politikos sričių tikslus bei pažangai vertinti reikalingus rodiklius ir rekomenduoja Komisijai pateikti tokių veiksmų planą; remdamasis jos 2009 m. komunikatu ir atsižvelgdamas į naujausius pokyčius, prašo Komisijos pateikti veiksmų planą dėl BVP ir kitų rodiklių;

12.

pripažįsta bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip paprasto, tiesioginio ir linijinio rodiklio, grindžiamo aiškia metodika, privalumus, leidžiančius bėgant laikui pagal šalis ir regionus palyginti daug svarbių makroekonominių parametrų, – todėl šis rodiklis yra naudinga išteklių paskirstymo priemonė;

13.

vis dėlto nurodo, kad BVP nėra priemonė, pagal kurią galima tiksliai įvertinti visuomenės gebėjimą spręsti tokias problemas kaip klimato kaita, efektyvus išteklių naudojimas ir regionų konkurencingumas, gyvenimo kokybė, senėjanti visuomenė, socialinė įtrauktis, specifiniai geografiniai ypatumai, pajamų paskirstymas, geografinis išteklių paskirstymas ir ekonominio augimo veiksniai; priduria, kad, kaip nurodė regionų ir vietos atstovai, šie aspektai yra pagrindiniai piliečiams rūpimi klausimai;

14.

todėl palankiai vertina daugybę tarptautiniu, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įgyvendinamų iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti kitus nei BVP pažangos vertinimo rodiklius. Jos gali padėti sukurti visos ES rodiklius, atspindinčius padėtį valstybėse narėse, taip pat vietos ir regionų lygmenimis;

15.

primena, kad kaip alternatyvą galima naudoti žmogaus socialinės raidos indeksą, kuris, jį pritaikius, gali papildyti ES metodą vertinant ilgo ir sveiko gyvenimo, švietimo ir deramo gyvenimo lygio rodiklius, kaip JTO padarė Jungtinių Tautų vystymo programoje;

16.

pripažįsta, kad Eurostatas pasiekė labai gerų rezultatų vertindamas pažangą ne vien pagal BVP tokiose srityse kaip „gyvenimo kokybė“, „namų ūkių išlaidos“ ir „tvari aplinka“;

17.

pažymi, kad ne visuose regionuose ir miestuose esama reikiamos kompetencijos, išteklių ir administracinių gebėjimų, kad būtų galima nustatyti siektinus tiklus, ir siūlo patvirtinti atitinkamus sprendimus, įskaitant labiau kokybinį „kelio į pokyčius“ (angl. path-to-change) metodą, pagal kurį prioritetas taikomas įvertinimui, ar regionai ir miestai teigiamai prisideda prie nacionalinių ir Europos tikslų įgyvendinimo, o ne tam, ar jie pasiekė tam tikrus fiksuotus siektinus tikslus. Taip vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų sudarytos sąlygos daryti pažangą jų galimybes ir gebėjimus atitinkančiu tempu;

18.

vis dėlto nurodo, kad pasirinkti rodikliai, kuriuos vietos, regionų, nacionalinės ir Europos valdžios institucijos turi taikyti rengdamos ir įgyvendinamos ES politiką ir vertindamos pažangą siekiant bendrų tikslų, turi būti vienodi ir nuoseklūs;

19.

primena, kad ne visų rūšių metodinės priemonės, kurias mokslinių tyrimų bendruomenė paprastai skirsto į BVP pakeičiančius, BVP koreguojančius ir BVP papildančius metodus, yra vienodai tinkamos ES lygmens „BVP ir kitų rodiklių“ metodui, pagal kurį vertinama padėtis ir pažanga nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu;

20.

ES regioninės politikos klausimu pakartoja, kad teritorinė sanglauda tik papildo ekonominę ir socialinę sanglaudą, todėl negali būti vertinama vien pagal ekonominį rodiklį, tačiau sutinka su Europos Komisija, kad bet koks metodas, kuriuo siekiama pakeisti BVP ir iš tyrimo srities pašalinti ekonominis rodiklius, nėra tinkamas norint vienodai įvertinti pažangą siekiant bendrų tikslų;

21.

siūlo, kad RK glaudžiai bendradarbiautų, ypač su EBPO, įgyvendinant iniciatyvas, kaip antai iniciatyvą „Kaip sekasi gyventi jūsų regione?“, kuri yra lengvai suprantama priemonė ir kurią įgyvendinant laikomasi kompleksiškesnio požiūrio į pažangos vertinimą vietos ir regionų lygmenimis, tačiau, atsižvelgdamas į daugiametę Europos strategiją, prieštarauja pažangos vertinimo, grindžiamo rangavimu tik pagal vieną kriterijų, metodui; šiuo požiūriu primena, kad kai kurie regionai išreiškė norą be kita ko remtis EBPO priimtu Geresnio gyvenimo indeksu ir visų pirma pagal jį taikomais rodikliais, kurie nors ir neleidžia įvertinti regioninio vystymosi, juos taikant gauti rezultatai parodo gyventojų gyvenimo kokybę ir jais galima remtis apibrėžiant būsimus vietos ir regionų lygmens tikslus ir strategijas;

22.

mano, kad metodai, kuriais stengiamasi koreguoti BVP tradicinius ekonominės veiklos rezultatų rodiklius papildant piniginiais aplinkos apsaugos ir socialiniais rodikliais, galėtų būti papildomai analizuojami siekiant modeliuoti ir imituoti įvairių politinių priemonių ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat poveikį aplinkai; į tai atsižvelgdamas mano, kad socialinės pažangos rodiklis yra labai svarbi priemonė, kuri jau taikoma keturiasdešimtyje šalių;

23.

mano, kad reikia neatidėliojant pradėti rinkti lyginamuosius statistinius duomenis vietos ir žemesniu nei vietos lygmenimis ir dabartinį EBPO ir Komisijos miesto ir kaimo vietovių klasifikavimą paversti Eurostato kategorijomis, kurios – remiantis vietoje surinkta patikima informacija – gali padėti rengiant ir vertinant ES politikos priemones;

24.

pabrėžia, kad trūksta kiekybinės informacijos apie įvairius ES regionus, kuriems būdingi specifiniai ir vystymuisi įtakos turintys teritoriniai ypatumai, pavyzdžiui, geografiniai, aplinkos, ekonominiai ir socialiniai. Tai visų pirma pasakytina apie atokiausius regionus; siūlo Eurostatui vadovautis Sutartyje apibrėžtomis teritorijų kategorijomis, kaip, pavyzdžiui, atokiausių regionų atveju, ir jų pagrindu rengti statistinius duomenis, kuriais remiantis ES politika ir veiksmai būtų tinkamai priderinti teritorijoms;

25.

palankiai vertina svarbų Europos Komisijos atliekamą darbą koreguojant BVP, kai taikomas itin sėkmingai prigijęs nacionalinių sąskaitų papildymo aplinkos aspektu metodas, tačiau atkreipia dėmesį į teorinius sunkumus ir į tai, kad reikia nemažai išteklių norint socialinius aspektus išreikšti piniginiais vienetais, ypač jei tai regionų ir savivaldybių sąskaitos, taip pat abejoja, ar tokio sudėtingo metodo rezultatus galima lengvai pateikti visuomenei;

26.

todėl palankiai vertina metodus, kuriais BVP papildomas vertinant pažangą siekiant bendrų tikslų, nes tokiais metodais, apimančiais įvairius ekonomikos, socialinės ir aplinkos apsaugos sričių gerovės aspektus, remiantis nedideliu skaičiumi rodiklių, pripažįstama daugialypė tikrovė;

27.

šiuo klausimu mano, kad tinkamiausia politikos rengimo bet kuriuo valdymo lygmeniu metodika – tai tokia metodika, kuria išsamiai vertinama gerovė, įskaitant ekonominius klausimus (inter alia, našumą, inovacijas, eksportą), darbą (inter alia, užimtumo ir darbo vietų kokybės rodiklius), aplinkos apsaugos klausimus (inter alia, ekonomikos energijos intensyvumą ir jos vartojimo efektyvumą, saugomas teritorijas ir biologinę įvairovę, atsinaujinančiųjų išteklių energijos santykinę dalį, išmetamą CO2 kiekį), demografinius klausimus (inter alia, rodiklius, atspindinčius esamą padėtį ir pokyčius), socialinę įtrauktį (inter alia, asmenų, kuriems kyla skurdo arba socialinės atskirties rizika, skaičių, pajamų pasiskirstymą) ir teritorinius klausimus (inter alia, prieinamumą ir talpumą);

28.

be to, siūlo pasirenkant orientuotis visų pirma į tokius rodiklius, kuriais vertinami galimi įgyvendinamos politikos padariniai, ypač rezultatai ir poveikis, taip pat sąnaudos ir pabrėžia, kad atokiausių regionų atveju visų pirma reikia duomenų apie tam tikrus trūkumus ir nepalankias sąlygas, į kuriuos turi būti atsižvelgta prieš pradedant nustatyti ir įgyvendinti politikos priemones;

29.

todėl siūlo visose ES institucijose tęsiant vertingą darbą, nuveiktą remiantis Europos strategijos ir politikos analizės sistema (ESPAS), stebėti ES tendencijas ir tarpusavyje bendradarbiauti, taip užtikrinant visų lygmenų valdžios institucijų išankstinio įspėjimo sistemą apie visai Europai svarbias ekonomines, socialines ir aplinkos apsaugos tendencijas, kurios gali daryti poveikį strateginiams tikslams arba dėl kurių gali prireikti koreguoti strateginius prioritetus;

30.

pabrėžia, kad strategijoje „Europa 2020“ yra nustatyti tikslai ir su jais susieti pagrindiniai rodikliai bei pripažįstama, kad duomenis apie ekonomikos augimą (BVP) svarbu papildyti kitais ekonominiais, socialiniais ir aplinkos apsaugos rodikliais tvariai pažangai įvertinti; priduria, kad ši išvada taip pat galioja subnacionaliniu lygmeniu;

31.

pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ tikslų nustatymo ir pažangai vertinti skirtų rodiklių atrankos procesas iš esmės buvo grindžiamas principu „iš viršaus į apačią“, neatsižvelgiant į konkrečią padėtį vietos ir regionų lygmenimis. Priešingai, sanglaudos politikoje pripažįstami pagal teritorijas diferencijuoti poreikiai ir tikslai, nes siekiant bendrųjų ES tikslų neturėtų būti ribojamas konkretaus regiono ar savivaldybės vystymosi potencialas, grindžiamas tam tikram regionui būdingomis žiniomis ir kompetencijomis; todėl, atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, RK ragina nustatyti regionams skirtus tikslus;

32.

RK palankiai vertina dabartinę sanglaudos politiką, regionams suteikiančią didžiulę naudą ir pridėtinę vertę ir reikšmingai prisidedančią prie susijusių regionų vystymosi, ir ragina Europos Komisiją parengti strategiją dėl sanglaudos politikos veikimo programavimo laikotarpiui nuo 2021 m., išlaikant dabartinį įgyvendinimo metodą, pagal kurį BVP rodiklis, jį tinkamai papildant kitais rodikliais, išliks svarbiausiu veiksniu nustatant finansavimo paskirtį ir panaudojimą;

33.

šiomis aplinkybėmis RK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslas skiriasi nuo sanglaudos politikos tikslo. Visų pirma, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiama remti pasienio regionų integraciją visose visuomenės gyvenimo srityse, t. y. ne tik įgyvendinant strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtus tikslus. Šioje srityje būtina parengti metodus ir rodiklius, kurie padėtų geriau planuoti ir vertinti tokio pobūdžio pažangą;

34.

nurodo, kad sanglaudos politika yra glaudžiai suderinta su strategija „Europa 2020“, tačiau kritiškai vertina strategijos „Europa 2020“ ir sanglaudos politikos vertinimo ir intervencijos metodų neatitiktį;

35.

primena Europos Komisijai, kad peržiūrėtoje strategijoje „Europa 2020“ turėtų būti labiau pabrėžtas teritorinis aspektas, ypač atsižvelgiant į teritorinę sanglaudą, nes parengus svarbius ekonominius, aplinkos apsaugos ir socialinius rodiklius būtų galima pagerinti vietos ir regioninės politikos kokybę; rengiant tokią strategiją turėtų būti pasinaudota daugiaaspektiškumo principu grindžiamais metodais, kai BVP arba kiti ekonominiai rodikliai papildomi visais valdymo lygmenimis politiškai patvirtintais socialinių ir aplinkos apsaugos aspektų vertinimo rodikliais;

36.

nurodo, kad atsižvelgiant į dideles paskatas tikslingai sutelkti struktūrinių fondų finansinius išteklius į nedaug politikos sričių, kuriomis padedama įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, pagrįsta daryti prielaidą, kad sanglaudos politikos sėkmė bus vertinama pagal pažangą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

37.

primygtinai siūlo naujus pagrindinius strategijos „Europa 2020“ ir strategijos po 2020 m. tikslus rengti laikantis principo „iš apačios į viršų“, kad būsimose nacionalinėse reformų programose būtų informacijos apie regionų ir vietos valdžios institucijų indėlį į nacionalinius pagrindinius tikslus. Tai paskatintų nacionalines Vyriausybes aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į nacionalinių reformų programų rengimą, nes šiuo metu daugumoje valstybių narių taip nėra;

38.

tikisi, kad sanglaudos politikai grįš prie savo pradinio tikslo – sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir tapti pagrindine investicijų politika ES lygmeniu ir kad šiuo tikslu bus persvarstytas sanglaudos politikos susiejimas su būsima strategija „ES 2020“ laikotarpiu po 2020 m.

39.

vis dėlto pabrėžia, kad kai kurios ES priemonės vis dar grindžiamos pernelyg siauru ekonominiu vertinimu. Tai taip pat susiję su sanglaudos politika, kuria remiantis lėšos valstybėms narėms paskirstomos pagal BVP vienam gyventojui ir nedarbo lygį, o NUTS 2 lygmens regionų klasifikacija pagal vieną iš trijų vystymosi kategorijų, kuri lemia asignavimų skyrimą, grindžiama vien BVP vienam gyventojui rodikliu;

40.

nurodo, kad dėl šios priežasties priimant sprendimus dėl tinkamumo finansuoti iš esmės neatsižvelgiama į socialinius, aplinkos apsaugos ir teritorinius aspektus skirtinguose Europos regionuose, tačiau būtų protinga būsimas priemones grįsti išsamesniu, vienodu metodu, dažniau taikant socialinius, aplinkos apsaugos ir teritorinius rodiklius, kurie visų pirma leidžia atkreipti dėmesį į Sutartyje aprėžtus regionų ypatumus, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl regionų tinkamumo gauti finansavimą;

41.

abejoja, ar NUTS 2 lygis gali atspindėti realias bendruomenes ir realias geografines teritorijas, kai daugelyje valstybių narių NUTS regionai yra išimtinai statistinės geografinės teritorijos pagal gyventojų skaičių ir neatspindi realių ribų ar funkcinių geografinių vietovių. Pažymint, kad iki šiol NUTS taip pat naudojamasi skirstant ES struktūrinių fondų lėšas, jų panaudojimas daro poveikį formuluojant ir vertinant ES sanglaudos, transporto, aplinkos ir kitą politiką ir dėl šios priežasties ES politika yra neadekvati padėčiai vietoje; Šiuo požiūriu, siekiant teisingiau paskirstyti lėšas, labai svarbu, kad esminiai BVP trūkumai, pavyzdžiui, teritorinis šališkumas, kylantis dėl kasdieninių gyventojų kelionių dirbti iš vieno NUTS regiono į kitą, būtų atsverti atsižvelgiant į socialinę padėtį ir aplinkos būklę regionuose, kai priimami sprendimai dėl tinkamumo;

42.

šiuo klausimu pabrėžia, kad per ateinantį daugiametį finansinį laikotarpį skiriant lėšas iš struktūrinių fondų, įskaitant sanglaudos fondą, turėtų būti taikomos BVP papildančios priemonės, jei tik jos politiškai priimtinos visais valdymo lygmenimis;

43.

taip pat pripažįsta pagrindinių tikslų, reikalingų bendriesiems strateginiams tikslams pasiekti, teisėtumą ir nurodo, jog tam, kad būtų galima stebėti pažangą, turi būti užtikrinta galimybė laiku gauti su tikslais susijusių, suderintų ir palyginamų regioninių duomenų;

44.

šiuo klausimu pabrėžia, kad rodiklių ir dažnai atnaujinamų duomenų prieinamumas regionų lygmeniu yra labai svarbus gerinant techninio pasiūlymo atskaitomybę ir priimant tinkamus politinius sprendimus; todėl, netgi jei Eurostato duomenų apie gerovės rodiklius sistema jau yra veiksminga ir labai ištobulinta, viena pagrindinių problemų, kylančių rengiant regionų ir vietos politiką yra taip pat susijusi su daugiapakopiu strategijos „Europa 2020“ bei sanglaudos politikos įgyvendinimu; Europos Komisija bei Eurostatas turėtų nedelsdami ją spręsti siekdami patobulinti šią duomenų sistemą ir dar labiau padidinti jos veiksmingumą parengiant ir taikant politikos poveikio vertinimo metodus;

45.

šiuo klausimu palankiai vertina Komisijos pažangą įgyvendinant 2009 m. Visuomenės pažangos vertinimo gerinimo veiksmų planą, tačiau apgailestauja, kad nedaug tepasiekta gerinant regioninių ir vietos duomenų rengimą ir sklaidą;

46.

atkreipia dėmesį į tai, jog dažnai tos šalys, kurių regioniniai, o, svarbiausia, vietos duomenys, yra ne tokie išsamūs, pagal ES struktūrinių fondų reikalavimus gali didelę savo asignavimų dalį skirti vadinamajam 11 teminiam tikslui (institucinių gebėjimų stiprinimas). Atsižvelgiant į tai, kad dabar yra programavimo laikotarpio pradžia, mums suteikiama unikali galimybė visos Europos mastu parengti palyginamus duomenis vietos ir regionų lygiu, kuriuos būtų galima panaudoti formuojant ir vertinant ES politiką po 2020 m.;

47.

ragina Europos statistikos sistemos atstovus toliau gerinti administracinių duomenų kokybę, taip pat spartinti orientavimo geografinėje erdvėje statistikos įgyvendinimą, kad būtų galima didinti duomenų rinkinių vertę ir mažinti respondentams tenkančią naštą;

48.

palankiai vertina tai, kad nuo to laiko, kai RK pateikė naujausią nuomonę „BVP ir kiti rodikliai“, ES lygmeniu prieinamų duomenų, ypač susijusių su vietos ir regionų lygmenimis, nuolat daugėja, tačiau apgailestauja, kad vis dar esama didelių trūkumų; todėl siūlo, kad Europos Komisija kuo anksčiau pateiktų esamų ir būsimų trūkumų, nustatytų pateikiant išsamų Europos kitų nei BVP ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos duomenų rinkinį, analizę;

49.

šiuo klausimu ypač apgailestauja, kad esamas strategijos „Europa 2020“ rodiklių „regionavimas“ yra nepatenkinamas, nes prieinami tik kai kurie rodikliai, reikalingi strategijos „Europa 2020“ pagrindinių tikslų įgyvendinimui stebėti regionų lygmeniu (NUTS 2 ir 3 lygmenimis) – kartais po gana ilgo uždelsimo laikotarpio. Tas pats pasakytina apie alternatyvius rodiklius, kurie regionų ir miestų sprendimu jų teritorijose būtų reikalingi kaip būtina pažangos siekiant ES tikslų ir užsibrėžtų rezultatų sąlyga. Atnaujinus regionų statistiką, būtų galima parengti sintetinį regionų pažangos rodiklį, kaip siūlo Regionų komitetas;

50.

prašo Europos Komisijos/Eurostato nustatyti laikotarpį, per kurį vietos ir regionų valdžios institucijos būtų įtrauktos į (realių) tikslų nustatymo eigą ir būtų pateikta regioninė statistika, reikalinga tam, kad, nustačius pagal teritorijas diferencijuotus tikslus, būtų galima parengti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti atnaujintą strategiją „Europa 2020“;

51.

pabrėžia, kad, vietos ir regionų lygmenimis vertinant pažangą, reikia išplėsti esamą statistikos ir rodiklių sistemą (grindžiamą NUTS reglamentu), ypač atsižvelgiant į „funkcinių regionų“ sąvoką ir pasienio zonas, ir siūlo Europos Komisijai toliau plėtoti su tuo susijusias sąvokas ir rodiklius, taip pat skirti dėmesį makroregioninėse strategijose dalyvaujančioms teritorijoms;

52.

pakartoja, kad daugelyje ES politikos sričių turėtų būti labiau pabrėžti miesto ir kaimo aspektai, ypač teritorinės sanglaudos atžvilgiu, nes sukūrus svarbius ekonominius, aplinkos apsaugos ir socialinius rodiklius būtų galima pagerinti vietos ir regioninės politikos kokybę;

53.

ragina Europos Komisiją į Europos statistikos programą įtraukti priemones, kurios būtinos statistinės informacijos apie ES regionų įvairovę ir teritorinius ypatumus trūkumo problemai išspręsti, visų pirma priemones, skirtas rinkti duomenis ir nustatyti regionų atokumo ir atskirties kriterijus siekiant pagerinti ES politikos rengimo ir įgyvendinimo procesus, kad ši politika, vadovaujantis teritorinės sanglaudos principu, būtų labiau pritaikyta pirmiau nurodytus ypatumus turintiems regionams;

54.

mano, kad būtina parengti modelį, padedantį priimti sprendimą, kuris sudarytų galimybę nustatyti vietos lygmens gerovės prioritetų eiliškumą, siekiant pabrėžti specifinius teritorijų poreikius bendroje visų Sąjungos teritorijų programoje ir į šį eiliškumą atsižvelgti atliekant politikos veiksmingumo ex ante ir ex post vertinimus, visų pirma Europos Komisijos ir vietos valdžios institucijų derybose arba konsultacijose su vietos suinteresuotaisiais subjektais.