10.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 51/43

1.

remia Merų paktą nuo pat jo pasirašymo 2008 m. Merų paktas – tai Europos judėjimas, kurio tikslas – įgyvendinant jį pasirašiusių vietos valdžios institucijų nustatytus energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus pasiekti ir, jei įmanoma, viršyti Europos Sąjungos apibrėžtą tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Šiuo metu Merų paktas galioja visose valstybėse narėse – išskyrus vieną – ir jį pasirašiusios vietos ir regionų valdžios institucijos, kurių yra daugiau nei 6 000, atstovauja trečdaliui visų Europos Sąjungos gyventojų. Paktą pasirašiusios šalys įsipareigojo vidutiniškai 28 % sumažinti savo išmetamą anglies dioksido kiekį; Paktą pasirašiusios šalys įsipareigojo vidutiniškai 28 % sumažinti savo išmetamą anglies dioksido kiekį;

2.

remdamasis savo ankstesnėmis nuomonėmis (1), Komitetas pripažįsta, kad nuo pat pasirašymo Merų paktas sulaukė beprecedentės sėkmės tiek sutelkiant vietos ir regionų valdžios institucijas spręsti klimato ir energijos klausimus, tiek kuriant daugiapakopio valdymo struktūras;

3.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pradėjo įgyvendinti ir finansuoja šią iniciatyvą, kuri, taikant energijos taupymo ir skatinimo naudoti švarią energiją priemones, daugiau nei 6 400 miestų ir regionų visame pasaulyje padeda mažinti išmetamą CO2 kiekį. Remiantis savanoriškai Pakto narių prisiimtais įsipareigojimais, iki 2020 m. šis kiekis turėtų būti sumažintas 28 %;

4.

nuolat pabrėžia, kad sprendžiant klimato kaitos problemą ir prisitaikant prie neišvengiamų jos padarinių reikia taikyti visapusišką požiūrį; todėl palankiai vertina Europos Komisijos sprendimą susieti Merų paktą ir iniciatyvą „Mayors ADAPT“ ir skatina Komisiją visapusiškai ištirti tokio susiejimo sukuriamą sinergiją; rekomenduoja laikytis panašaus principo Salų pakto iniciatyvos atžvilgiu;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant nustatytus tikslus didžiausias dėmesys skiriamas viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, gatvių apšvietimui modernizuoti ir miesto transportui plėtoti. 44 % nustatyto CO2 kiekio sumažinimo tikslo siejama su pastatų energetikos įrenginiais. Be to, investicijos į pastatus ir transportą turėtų padėti iki 2020 m. suvartojamos energijos kiekį sumažinti 20 %;

6.

taikydamas specialias priemones Komitetas toliau institucijų lygmeniu rems Merų paktą ir ragina, šiuo tikslu pasitelkdamas savo narius, palaikyti Paktą ir kartu įsipareigoti siekti Europos Sąjungos energetikos tikslų ir aukštesnių rodiklių;

7.

pritaria ir reiškia paramą pasiūlymui išplėsti ir atnaujinti Merų pakto tikslus atsižvelgiant į ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją: daugiau kaip 40 % (2), palyginti su 1990 m. (3), sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; rekomenduoja greta efektyvaus energijos vartojimo naujiems tikslams priskirti tvarų išteklių naudojimą;

8.

prašo Europos Komisijos užtikrinti Merų pakto šalims galimybę tęsti savo veiklą ir po 2020 m. ir šiuo tikslu garantuoti nepriklausomą administracinį biudžetą, kuris atitiktų vis didėjančius Merų pakto projekto politinius siekius, kad būtų užtikrinta jo ilgalaikė perspektyva. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. jau netrukus, o ES klimato ir energetikos politikos strategija numatyta iki 2030 m., 2030 m. reikėtų laikyti vidutinės trukmės, o 2050 m. – ilgalaikių tikslų perspektyva, kaip nuspręsta strategijos dėl perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos iki 2050 m. atveju;

9.

siūlo vidutinės trukmės laikotarpiu iš dalies pakeisti 2030 m. nustatytą tikslą remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslinėmis ataskaitomis (4) ir Regionų komiteto rekomendacijomis dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (5), t. y. nustatyti tikslą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 50 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Vis dėlto Komitetas pažymi, kad šiuo metu rengiamoje ES reglamentavimo sistemoje nustatytas tikslas – išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Europoje sumažinti 40 %;

10.

ragina ilgalaikės trukmės laikotarpiu Paktą pasirašiusioms šalims užsibrėžti tikslą – iki 2050 m. bent 95 % sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Remdamasi patikimomis mokslinėmis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos paskelbtomis ataskaitomis, ES įsipareigojo sumažinti savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Atsižvelgiant į reguliariai skelbiamus naujus mokslinius duomenis apie intervencines priemones ir papildomas pastangas, kurios būtinos siekiant reaguoti į blogėjančią klimato padėtį, RK siūlo Merų pakte tikslu pasirinkti viršutinę šio intervalo ribą, t. y. teršalų kiekį sumažinti 95 %;

11.

vis dėlto nepritaria, kad būtų nustatytos sudėtingesnės sąlygos prisijungti prie Merų pakto. Išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslas turi būti padidintas tik šiek tiek, kadangi vienas iš šio judėjimo patrauklumo aspektų – jo paprastumas. Vis dėlto ambicingesnių tikslų siekiantiems Pakto signatarams Regionų komitetas rekomenduoja nustatyti tikslinę įvairius lygmenis apimančią vidaus sistemą ir atitinkamą pripažinimo tvarką, ypač kiek tai susiję su esminiais klausimais, pvz., pastatų projektavimu, transportu ir kt.;

12.

ragina daugiau dėmesio skirti mažiems miestams ir savivaldybėms, kadangi 56 % ES savivaldybių yra nuo 5 000 iki 100 000 gyventojų. Miestų aglomeracijų ir mažų bei vidutinio dydžio miestų taikytos priemonės, daro stiprų kumuliacinį poveikį darnaus miestų vystymosi principų įgyvendinimui. Todėl Komitetas siūlo parengti priemones, kuriomis siekiama supaprastinti ir atnaujinti tvarios energijos veiksmų planus (TEVP), įskaitant paprastą finansinį balansą, ir stebėsenos sistemą, kad būtų galima juose atsižvelgti į miestų dydį, kadangi kai kurioms mažesnio gyventojų skaičiaus vietovių valdžios institucijoms dabartinė su dalyvavimo Merų pakto iniciatyvoje susijusi administracinė našta yra pernelyg sudėtinga;

13.

palankiai vertina tai, kad Merų paktas įgyvendinamas ir už Sąjungos ribų. Šiuo metu iniciatyvoje dalyvauja daugiau nei 50 pasaulio šalių valdžios institucijų, įsipareigojusių savanoriškai mažinti savo išmetamą CO2 kiekį;

14.

pritaria Merų pakto modelio taikymui pasaulio lygmeniu, yra pasirengęs prisidėti prie jo sklaidos ir šiuo tikslu pasitelkti savo partnerystes su trečiųjų šalių miestais ir regionais, visų pirma tais, kurie yra ES kaimynai ir su kuriais jau yra vykdomas struktūruotas bendradarbiavimas ARLEM ir CORLEAP platformose arba jungtiniuose konsultaciniuose komitetuose ir darbo grupėse, ir taip padėti pasaulio miestams ir regionams spręsti klimato kaitos problemas;

15.

ragina Europos Komisiją taip pat propaguoti už ES ribų sėkmingai taikomus Merų pakto principus ir gerąją patirtį ir, siekiant klimato kaitos tikslų, skleisti daugiapakopio valdymo modelį (6) ir tokiu būdu sudaryti sąlygas naujoms decentralizuoto bendradarbiavimo galimybėms;

16.

teigiamai vertina tai, kad daugelis RK narių atstovauja Merų paktą jau pasirašiusioms savivaldybių taryboms, ir ragina Komiteto narius savo miestuose ir regionuose propaguoti Pakto iniciatyvą ir užtikrinti šiame Pakte nustatytų tikslų įgyvendinimo politinį tęstinumą;

17.

mano, kad TEVP ir ataskaitų teikimo proceso rengimo ir įgyvendinimo paprastinimas gali padėti pritraukti naujas šalis pasirašyti Paktą. Šiuo atžvilgiu labai praverstų pagerinti TEVP vertinimo procedūras ir sutrumpinti ilgiausią TEVP vertinimui skirtą laiką; reikėtų atsižvelgti į tai, kad šiuo metu miestelių ir kaimų savivaldybės neturi prieigos prie išteklių ir finansavimo tvarios energijos veiksmų planui įgyvendinti;

18.

mano, kad šioje srityje patirties jau turinčios vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų atlikti svarbų vaidmenį ir padėti įtraukti naujas valdžios institucijas tiek į šią iniciatyvą, tiek į tvarios energijos veiksmų planų rengimą ir keitimąsi geriausia patirtimi;

19.

siūlo kiekvienoje valstybėje narėje paskirti „Merų pakto ambasadorių“ siekiant atkreipti regionų ir miestų dėmesį į šią iniciatyvą, visų pirma miestų ir regionų, kurie, pasikeitus politiniams vadovams, nelabai norėjo toliau dalyvauti įgyvendinant Merų paktą. Šiais „ambasadoriais“ galėtų būti Merų pakto šalių savanoriai; juos remtų RK, kompetentingos nacionalinės ministerijos ir per nuolatines atstovybes valstybėse narėse Europos Komisija. Be to, jie būtų iš esmės atsakingi už ataskaitų dėl kiekvienos šalies tikslų teikimą;

20.

rekomenduoja pasinaudoti esamomis vietos ir regionų partnerystėmis, visų pirma poriniais projektais, siekiant toliau propaguoti Merų paktą ir jo tikslus tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų ir taip paskatinti pasaulinį judėjimą;

21.

primena, kad Merų pakto tikslas – sukurti valdymo struktūrą, kuri leistų užtikrinti subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus atitinkantį visų valdžios lygmenų koordinavimą, kad plačiausio užmojo tikslų siekiantis valdžios lygmuo galėtų imtis sąnaudų požiūriu veiksmingų priemonių. Būtina, kad šias priemones inicijuotų žemiausias lygmuo. Ypač svarbu sutelkti visuomenę ir vietos valdžios institucijas. Vietos valdžios institucijų lygmuo yra pats tinkamiausias rengti ir įgyvendinti veiksmų planus ir skatinti piliečių dalyvavimą juose. Regionai turi užtikrinti koordinavimą ir teikti reikiamą paramą miestams, kurių ištekliai tvarios energijos veiksmų planams parengti yra riboti. Nacionalinės valdžios institucijos taip pat turi užtikrinti koordinavimą ir paskirstyti nacionalinius ir ES išteklius, o Europos lygmeniu turi būti priimti sprendimai dėl reglamentavimo sistemos, finansavimo ir techninės pagalbos programų;

22.

pabrėžia, jog norint pasiekti geriausių rezultatų svarbu, kad visi valdymo lygmenys atliktų pagal Merų paktą jiems tekančią užduotį ir vaidmenį ir, be to, primygtinai ragina praėjus tam tikram Merų pakto taikymo laikotarpiui toliau laikytis minimalių galimų įsipareigojimų;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad regionai ar mikroregionai (NUTS 4 lygmuo) gali labai svariai paremti Merų paktą pasirašiusius miestus, kai kalbama apie tvarios energijos veiksmų planų rengimą, jų įgyvendinimą ir keitimąsi gerąja patirtimi, siekiant išvengti pastangų dubliavimosi ir sudaryti sąlygas daugeliui mažų ir vidutinio dydžio miestų dalyvauti šioje iniciatyvoje; šis esminis bet kurio dydžio regionų vaidmuo yra oficialiai pripažįstamas jiems prisijungiant prie Merų pakto kaip teritoriniams koordinatoriams;

24.

primena savo ankstesnes rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad svarbu pripažinti ir stiprinti regionų kaip koordinatorių vaidmenį įgyvendinant Merų paktą. Šis vaidmuo labai svarbus siekiant integruoti mažesnių vietos valdžios institucijų priemones ir projektus, turint omenyje, kad jos negauna jokios kompensacijos už patirtas išlaidas;

25.

vis dėlto pripažįsta, kad Merų paktas neturi veiksmų monopolio ir nėra vienintelis ir ypatingas „galimas“ būdas spręsti klimato kaitos problemą. Valstybės narės, taip pat ir Europos Taryba įgyvendina panašias iniciatyvas, todėl reikia stengtis siekti jų sąveikos. Nacionalinės ir regioninės iniciatyvos yra svarbios siekiant užtikrinti didesnę paramą veiklai vykdyti, ypač mažesnėms savivaldybėms. Ataskaitų teikimas ir įsipareigojimai įgyvendinant Merų paktą turėtų būti peržiūrėti siekiant palengvinti koordinavimą su kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis, skirtomis atkreipti dėmesį į vietos ir regionų lygmenis vykdant Jungtinių Tautų derybas dėl klimato kaitos, pvz. Merų susitarimu, iniciatyvas „carbonn“ („carbonn Climate Registry“) ir NAZCA;

26.

pakartoja nuomonėje dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos pateiktą rekomendaciją susieti Merų pakto ir „Mayors ADAPT“ iniciatyvas (7) ir kartu siūlo prie jų prijungti ir Salų pakto iniciatyvą;

27.

atkreipia Merų pakto biuro ir Europos Komisijos dėmesį į naudą, kurią gali sukurti politinių įsipareigojimų, kurie prisiimami dalyvaujant Merų pakto ir „Mayors ADAPT“ iniciatyvose, ir pagal Pažangiųjų miestų iniciatyvą siūlomų technologinių sprendimų („Smart Cities“), sąveika; atkreipia dėmesį į painiavą, kuri galėtų kilti dėl iniciatyvų įvairovės, visų pirma dėl skirtingų dalyvavimo jose procedūrų ir kontrolės mechanizmų, taip pat dėl iš dalies sutampančių skirtingų iniciatyvų tikslų;

28.

atkreipia dėmesį į painiavą, kuri galėtų kilti dėl iniciatyvų įvairovės, visų pirma dėl skirtingų dalyvavimo jose procedūrų ir kontrolės mechanizmų, taip pat dėl iš dalies sutampančių skirtingų iniciatyvų tikslų; todėl ragina, remiantis Merų pakto iniciatyva, geriau koordinuoti ir organizuoti iniciatyvas sudarančius elementus ir ypatingą dėmesį skirti skaidrumui, aiškiai komunikacijai ir mažesnei administracinei naštai. Siūlo išnagrinėti galimybę sukurti vieno langelio principu veikiantį centrą, kuriame vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų gauti visą reikalingą informaciją apie įvairias iniciatyvas;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamos galimybės gauti lėšų ar finansavimą tebėra viena didžiausių kliūčių, trukdančių įgyvendinti TEVP, visų pirma mažesnėse savivaldybėse ar šalyse, kuriose biudžetas buvo labai sumažintas;

30.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms reikia ne tik paramos ir tvirto institucinio pagrindo, bet ir tinklų kūrimui ir tikslų įgyvendinimui palankios teisinės, finansinės, metodologinės ir skatinimo aplinkos (8);

31.

nepritaria, kad būtų diskriminuojamos Merų pakto iniciatyvoje nedalyvaujančios savivaldybės;

32.

su nerimu pažymi, kad maži ir vidutinio dydžio miestams labai sunku pasinaudoti ES ištekliais: vieni jų neturi informacijos apie galimybes gauti finansavimą, kiti neturi gebėjimų parengti finansavimui gauti tinkamus planus. Todėl primygtinai prašo Europos Komisijos ir Merų pakto judėjimo informuoti minėtus miestus apie galimybes gauti finansavimą, kuris jiems leistų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (9). Apskritai remia specialių finansavimo programų mažoms ir vidutinėms savivaldybėms sukūrimą;

33.

nori priminti, kad, nors tvarios energijos veiksmų planuose, kuriuos patvirtino ES Jungtinis tyrimų centras (JRC), pateikta puikių pasiūlymų sumažinti miestų energijos suvartojimą, norint gauti bankų finansavimą ar pritraukti privatųjį kapitalą šie planai turi virsti projektais. Tačiau dažnai savivaldybės neturi pakankamai pajėgumų tai atlikti. Šiuo požiūriu pagalba galėtų būti teikiama pagal programą ELENA, kurią valdo Europos investicijų bankas (EIB), tačiau ji beveik išimtinai skirta didelės apimties projektams. Siekiant, kad kuo daugiau planų būtų praktiškai įgyvendinti, reikia kurti pagal programos ELENA pavyzdį parengtas nacionalines arba regionines programas, pagal kurias būtų finansuojami mažesni projektai, ypač mažose ir vidutinėse savivaldybėse;

34.

mano, kad pasirašiusioms šalims turi būti ir toliau teikiama techninė pagalba (galimybių studijos, techninė ir finansinės inžinerija, viešųjų pirkimų procedūros ir t. t.), kad jos remdamosi savo tvarios energijos veiksmų planuose numatytomis priemonėmis galėtų parengti finansuotinus projektus ir pasinaudoti ilgalaikio finansavimo mechanizmais reikiamoms investicijoms pritraukti. Nors EIB programa ELENA padėjo pakte dalyvaujančioms šalims įgyvendinti didelio masto ir ilgalaikius finansavimo modelius, šios programos reikalavimai dėl projekto apimties ir poveikio yra labai griežti, todėl natūralu, kad mažesnės ir vidutinio dydžio Paktą pasirašiusios savivaldybės negali joje dalyvauti. Europos pagalba turi būti išplėsta siekiant paremti įvairaus masto tvarios energetikos veiksmų planų kūrimą. Būtų tikslinga racionalizuoti įvairius finansavimo šaltinius, įskaitant EIB mechanizmus (pvz., ESIF, EIKC, ELENA), ESI fondus (Fi-Compass), programą „Horizontas 2020“, EEVEF, JESSICA, būsimą iniciatyvą „Pažangus išmaniųjų pastatų finansavimas“ ir kt.;

35.

prašo Europos Komisijos leisti Merų pakto biurui – galbūt pasinaudojant interneto platforma – apjungti vietos ir regionų valdžios institucijų projektus, kad jie galėtų pasinaudoti EIB valdomos programos ELENA teikiamomis galimybėmis. Taip pat prašo Komisijos išplėsti Merų pakto šalims teikiamą techninę pagalbą ir paramą jų gebėjimams stiprinti;

36.

primygtinai prašo parengti visomis oficialiomis ES kalbomis suprantamai parašytą brošiūrą, kurioje būtų pateikta visa informacija apie finansavimo galimybes, ir kiekvienais metais šį leidinį atnaujinti ir jį perduoti suinteresuotosioms šalims, visų pirma RK ir jo nariams;

37.

primena, kad Regionų komitetas, būdamas ES institucija, atstovaujanti miestams ir regionams ir palaikanti ryšį su daugeliui vietos tinklų, turi atlikti pagrindinį vaidmenį daugiapakopio valdymo sistemoje. Reikėtų toliau remti Europos vietos ir regionų energetikos agentūrų ir jų tinklų pagal Merų paktą atliekamą darbą daugiapakopio valdymo sistemose. Tai leistų užtikrinti, kad ES teisės aktuose bus labiau atsižvelgta į miestų ir savivaldybių padėtį ir poreikius;

38.

yra pasirengęs plėtoti veiksmus, kad didintų narių informuotumą apie Merų paktą, ir skatina tuos, kurie Pakto dar nepasirašė, prie jo prisijungti savo vietos ar regionų valdžios institucijos vardu; šiuo tikslu apsvarstys galimybę įsteigti ad hoc grupę „Merų pakto draugai“, kuriai priklausytų Paktą jau pasirašę nariai ir kurioje jiems būtų teikiama parama propaguojant Paktą atitinkamose struktūrose tiek pačiame RK, tiek už jo ribų;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė pabėgėlių krizė, kuri visų pirma kilo dėl karo ir ekonominių sunkumų, ateityje gali tapti dar sunkesnė, jeigu nebus sėkmingai sprendžiama klimato kaitos problema ir jos padariniai kels išlikimo grėsmę vis didesniam žmonių skaičiui;

40.

galiausiai mano, kad Merų paktas yra viena iš priemonių, galinčių padėti suartinti ES ir jos piliečius. Jau įrodyta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos prisiimdamos savanoriškus įsipareigojimus geba pasiekti aukštesnių, nei ES nustatyti, tikslų. Dar geresnių rezultatų bus galima pasiekti tik tada, jeigu namų ūkiai, visų pirma dalyvaudami savivaldybių iniciatyvose, savo pačių ir planetos interesų labui užsibrėš individualius tikslus siekti mažesnio energijos vartojimo ir vartoti daugiau švaresnės ir tvaresnės energijos.