18.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 300/45

—

atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl Turkijos,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario 2014 m. gruodžio 14 d. pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 8 d. paskelbtą 2014 m. Turkijos pažangos ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos parengtą Turkijos orientacinį strategijos dokumentą (2014–2020 m.),

—

atsižvelgdamas į 1996 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 19 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi 2014 m. gruodžio 14 d. Turkijos policija suėmė žurnalistus ir žiniasklaidos įmonių vadovus, įskaitant laikraščio „Zaman“ vyriausiąjį redaktorių Ekremą Dumanlı ir transliuotojų grupės „Samanyolu“ generalinį direktorių Hidayetą Karacą; kadangi Stambulo teisėjo išduotame arešto orderyje teigiama, kad jų atžvilgiu buvo vykdomas nusikalstamos veikos tyrimas dėl to, kad jie steigė organizaciją, kuri „naudodama spaudimą, bauginimus ir grasinimus bandė užgrobti valstybės valdžią“ ir tai darė „meluodama, atimdama žmonėms laisvę ir klastodama dokumentus“;

B.

kadangi daug 2014 m. gruodžio mėn. suimtų asmenų paleista; kadangi 2014 m. gruodžio 19 d. Stambulo teismas pranešė apie Ekremo Dumanlı paleidimą, taikant probaciją ir draudimą keliauti, kol nebaigtas baudžiamasis tyrimas, tačiau Hidayet Karaca kalinamas ir toliau, kol nebaigtas tyrimas; kadangi 2014 m. gruodžio 31 d. Stambulo teismas atmetė prokuroro prieštaravimą dėl Ekremo Dumanlı ir kitų septynių asmenų paleidimo;

C.

kadangi dėl 2013 m. gruodžio mėn. vyriausybės reagavimo į įtariamus korupcijos atvejus iškilo rimtų abejonių dėl teismų nepriklausomumo ir nešališkumo, taip pat buvo pademonstruota vis didėjanti netolerancija politinei opozicijai, visuomenės protestams ir kritikai žiniasklaidoje;

D.

kadangi Turkijoje jau dabar yra labai daug įkalintų žurnalistų ir teismo proceso laukiančių žurnalistų ir pastaraisiais metais padidėjo spaudimas žiniasklaidai, įskaitant žiniasklaidos grupių savininkus ir vadovus, taip pat internetinės ir socialinės žiniasklaidos platformas; kadangi dėl bauginančių politikų pareiškimų, pradėtų teismo procesų prieš kritiškus žurnalistus ir žiniasklaidos sektoriaus nuosavybės struktūros plačiai paplito žiniasklaidos priemonių savininkų ir žurnalistų vidinė cenzūra ir žurnalistų atleidimai; kadangi Turkijos vyriausybė daugiausia kaltinimų žurnalistams pateikia pagal šalies kovos su terorizmu įstatymą ir baudžiamojo kodekso straipsnius dėl teroristinių organizacijų;

E.

kadangi 2015 m. sausio 6 d. Diyarbakire suimta, policijos apklausta ir įsikišus Nyderlandų užsienio reikalų ministrui, kuris tuo metu lankėsi Turkijoje, tą pačią dieną paleista Nyderlandų korespondentė Frederike Geerdink, o 2015 m. sausio 7 d. prieš išvykstant iš Stambulo oro uosto suimtas, policijos apklaustas ir kiek vėliau tą pačią dieną paleistas kitas Nyderlandų žurnalistas Mehmet Ülger;

F.

kadangi pagarba teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, įskaitant žodžio laisvę, yra pagrindinės ES vertybės, kurių laikytis Turkija oficialiai įsipareigojo pateikdama paraišką dėl narystės ES ir vykstant susijusioms deryboms, taip pat būdama Europos Tarybos nare;

G.

kadangi ES ir jos valstybės narės griežtai kritikavo 2014 m. gruodžio 14 d. vykusius suėmimus, sakydamos, kad jie nesuderinami su Europos vertybėmis ir su žiniasklaidos laisve; kadangi prezidentas R. T. Erdoğan griežtai atmetė ES kritiką;

1.

smerkia naujausius policijos reidus ir daugelio žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų sulaikymą 2014 m. gruodžio 14 d. Turkijoje; pabrėžia, kad dėl tokių veiksmų kyla abejonių dėl pagarbos teisinės valstybės principui ir žiniasklaidos laisvei, kurie yra pagrindiniai demokratijos principai;

2.

primena, kad laisva ir pliuralistinė spauda, tinkamas teisminis procesas, nekaltumo prezumpcija ir teisminių institucijų nepriklausomumas yra esminiai bet kokios demokratijos elementai; todėl pabrėžia, kad atsižvelgiant į šiuos naujausius sulaikymus visais atvejais reikia i) teikti išsamią ir skaidrią informaciją apie įtarimus kaltinamiesiems, ii) suteikti kaltinamiesiems visapusišką prieigą prie apkaltinamųjų įrodymų ir visas gynybos teises ir iii) užtikrinti tinkamą bylų nagrinėjimą siekiant nedelsiant ir be pagrįstų abejonių nustatyti kaltinimų teisingumą; primena Turkijos valdžios institucijoms, kad reikia itin atsargiai elgtis su žiniasklaida ir žurnalistais, nes žodžio laisvė ir žiniasklaidos laisvė išlieka itin svarbi siekiant veiksmingo demokratiškos ir atviros visuomenės veikimo;

3.

išreiškia savo susirūpinimą dėl regreso vykdant demokratines reformas ir ypač dėl mažėjančio vyriausybės viešųjų protestų ir kritiškos žiniasklaidos toleravimo; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 2014 m. gruodžio 14 d. suėmimai atitinka apgailėtiną modelį, susijusį su vis didėjančiu spaudimu ir draudimais spaudai ir žiniasklaidos priemonėms, įskaitant internetinę socialinę žiniasklaidą ir forumus; pažymi, kad interneto svetainių uždraudimo mastas Turkijoje yra neproporcingas; apgailestauja, kad dideliam skaičiui žurnalistų taikomas kardomasis kalinimas ir taip jie iš tikrųjų baudžiami, ir ragina Turkijos teismines institucijas kuo greičiau peržiūrėti ir spręsti tokias bylas;

4.

ragina Turkiją vykdyti reformas, kurios sudarytų galimybes sukurti tinkamą stabdžių ir atsvarų sistemą, visapusiškai užtikrinant laisvę, įskaitant minties, žodžio ir žiniasklaidos laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms;

5.

pabrėžia spaudos laisvės ir pagarbos demokratinėms vertybėms svarbą vykdant ES plėtros procesą; pabrėžia, kad daug Turkijos teisinės sistemos nuostatų ir tai, kaip jas aiškina teisminių institucijų nariai, toliau trukdo naudotis žodžio laisve, įskaitant žiniasklaidos laisvę; primena, kad žodžio laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra vienos iš svarbiausių Europos vertybių ir kad nepriklausoma spauda yra labai svarbi demokratinei visuomenei, nes ji suteikia piliečiams galimybę aktyviai dalyvauti kolektyviniame sprendimų, grindžiamų informacija, priėmimo procese ir taip stiprina demokratiją; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina Turkijos vyriausybę žiniasklaidos laisvės klausimo sprendimui teikti pirmenybę ir sukurti tinkamą teisinę sistemą, kuria užtikrinamas pliuralizmas, vadovaujantis tarptautiniais standartais; taip pat ragina nebedaryti spaudimo kritiškoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams ir jų daugiau nebauginti;

6.

pažymi, kad Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų prevencijos veiksmų plane nenumatytas visų atitinkamų kovos su terorizmu įstatymo ar baudžiamojo kodekso nuostatų, kuriomis buvo naudojamasi siekiant apriboti žodžio laisvę, persvarstymas; pabrėžia, kad šie įstatymai turi būti reformuoti prioritetine tvarka;

7.

pabrėžia, kad, kaip 2014 m. gruodžio 16 d. nutarė Taryba, 2014–2020 m. laikotarpio Pasirengimo narystei pagalbos priemonėje (PNPP II) numatyta užtikrinti didesnį finansinės paramos ir bendros pasirengimo narystei strategijos įgyvendinimo pažangos, įskaitant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms, atitikimą;

8.

ragina naudojant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę teikti daugiau dėmesio nepriklausomai žiniasklaidai; be to, atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog svarbu remti ir pilietinės visuomenės organizacijas, kadangi tik skaidrioje ir gerai veikiančioje pilietinėje visuomenėje gali atsirasti skirtingų aktyvios ir demokratinės visuomenės dalyvių grupių pasitikėjimas ir pasikliovimas viena kita;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Turkijos vyriausybei ir parlamentui.