18.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 300/42

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos papildomus protokolus,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 9, 10 ir 14 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Italijos jūrų pėstininkų (it. marò) Massimiliano Latorre ir Salvatore Girone atvejo,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl piratavimo jūroje (1),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono atstovo spaudai 2015 m. sausio 6 d. pareiškimą, kuriuo abi šalys – Italija ir Indija – raginamos pamėginti pasiekti protingą, abiem pusėms priimtiną sprendimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi 2012 m. vasario 15 d. naktį Italijos prekybos laivas „Enrica Lexie“ pakeliui iš Singapūro į Džibutį prie Keralos valstijos pakrantės (Indija) sutiko žvejybos tralerį „St Anthony“;

B.

kadangi laivo „Enrica Lexie“ denyje buvo šeši Italijos jūrų pėstininkai, kad apgintų laivą nuo galimų piratų išpuolių; kadangi, baiminantis piratų išpuolio, į besiartinantį laivą buvo paleisti šūviai ir tragiškai žuvo du Indijos žvejai Valentine alias Jelastine ir Ajeesh Pink;

C.

kadangi 2012 m. vasario 19 d. į laivą įlipo Indijos policininkai, konfiskavo jūrų pėstininkų ginklus ir suėmė du jūrų pėstininkus, kurie, kaip buvo nustatyta, buvo atsakingi už šaudymą į žvejybos laivą;

D.

kadangi dėl šių įvykių kilo diplomatinė įtampa, nes šiam dviejų Italijos jūrų pėstininkų atvejui būdingas teisinis netikrumas; kadangi net po trejų metų Indijos valdžios institucijos vis dar nepateikė kaltinimų;

E.

kadangi vienas iš jūrų pėstininkų, Massimiliano Latorre, patyręs smegenų išemiją keturiems mėnesiams išvyko iš Indijos namo ir jam vis dar reikalinga medicininė priežiūra, ir kadangi M. Girone vis dar yra Italijos ambasadoje Indijoje;

F.

kadangi, nors abi valstybės remiasi tarptautine teise, Italija teigia, kad incidentas įvyko tarptautiniuose vandenyse ir kad jūrų pėstininkai turėtų būti teisiami Italijoje arba tarptautiniame teisme; tačiau kadangi Indija tvirtina, kad jūrų pėstininkus gali teisti ji, nes incidentas įvyko Indijos jurisdikcijai priklausančiuose pakrantės vandenyse;

G.

kadangi 2014 m. spalio 15 d. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton padarė pareiškimą dėl Indijos valdžios institucijų veiksmų ir paragino vyriausybę rasti greitą ir patenkinamą sprendimą, kuris atitiktų Tarptautinę jūros teisės konvenciją ir tarptautinę teisę;

H.

kadangi 2014 m. gruodžio 16 d. naujoji ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini išreiškė nusivylimą dėl švelnesnio požiūrio trūkumo atsakant į Massimiliano Latorre prašymą pratęsti jo buvimo Italijoje laiką dėl gydymo;

I.

kadangi 2015 m. sausio 14d. Indijos Aukščiausiasis teismas pratęsė seržantui Latorre suteiktą laiką būti Italijoje dėl medicininių priežasčių, suteikdamas papildomo laiko;

J.

kadangi du jūrų pėstininkai yra Europos Sąjungos piliečiai ir kadangi 2012 m. vasario 15 d. jie buvo Italijos prekybos laive atviroje jūroje prie Keralos valstijos pakrantės bei vykdė savo funkcijas pagal tarptautinę kovos su piratavimu kampaniją, kuriai ES ryžtingai pritaria;

1.

didžiai liūdi dėl tragiškos dviejų Indijos žvejų mirties ir reiškia savo užuojautą;

2.

pabrėžia, kad nepaisant to 2012 m. vasario 15 d. įvykio pasekmės turėtų būti traktuojamos griežtai laikantis teisinės valstybės principų, visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir teisėtas asmenų, kurie, kaip manoma, dalyvavo šiame įvykyje, teises;

3.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Italijos jūrų pėstininkai yra sulaikyti nepateikus jiems kaltinimų; pabrėžia, kad jūrų pėstininkams turėtų būti leista repatrijuoti; pabrėžia, kad ilgas vilkinimas ir jūrų pėstininkų judėjimo laisvės apribojimas yra nepriimtini ir tuo rimtai pažeidžiamos jų žmogaus teisės;

4.

apgailestauja dėl to, kaip sprendžiamas šis klausimas, ir remia visų šalių, kurios skubiai stengiasi rasti pagrįstą ir abiem pusėms, (Indijos ir Italijos valstybių ir šeimų interesus atitinkantį), priimtiną sprendimą, pastangas;

5.

tikisi, atsižvelgdamas į valstybės narės Italijos poziciją, kad įvykiams, susijusiems su šiuo incidentu, bus taikoma Italijos institucijų ir (arba) tarptautinio arbitražo jurisdikcija;

6.

ragina ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų apsaugoti du Italijos jūrų pėstininkai siekiant rasti greitą ir patenkinamą šios bylos sprendimą;

7.

primena Komisijai, kad svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį plėtojant ryšius su Indija ir apsvarstyti tolesnes priemones, kaip sudaryti sąlygas teigiamam šios bylos išsprendimui;

8.

primena, kad ES piliečių teises ir saugumą turi užtikrinti ES diplomatinės atstovybės, kurios turėtų aktyviai ginti pagrindines trečiose šalyse sulaikytų ES piliečių žmogaus teises;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybėms narėms, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Indijos Prezidentui bei vyriausybei.