18.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 300/10

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kirgizijos ir Vidurinės Azijos respublikų, ypač į 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos (1),

—

atsižvelgdamas į Kirgizijos konstituciją, ypač į jos 16, 31, 33 ir 34 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į tarptautinius įsipareigojimus ir priemones žmogaus teisių srityje, įskaitant įtrauktus į Jungtinių Tautų konvencijas dėl žmogaus teisių ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pagal kurias užtikrinamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės ir draudžiama diskriminacija,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), pagal kurį užtikrinamos žodžio ir susirinkimų laisvės, asmenų teisė į pagarbą asmens, privačiam ir šeimos gyvenimui ir teisė į lygybę bei draudžiama diskriminacija naudojantis šiomis teisėmis,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 17 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją A/HRC/17/19 ir į 2014 m. rugsėjo 24 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją A/HRC/27/32 dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės,

—

atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo 2014 m. spalio 24 d. pareiškimą dėl Kirgizijos,

—

atsižvelgdamas į Kirgizijos parlamentui suteiktą „partnerio siekiant demokratijos“ statusą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 8 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1984 (2014) dėl Kirgizijos Respublikos parlamento pateikto prašymo suteikti „partnerio siekiant demokratijos“ statusą Parlamentinėje Asamblėjoje, ypač į jos 15.24, 15.25 ir 15.26 dalis,

—

atsižvelgdamas į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos partnerystę, ypač į jo 2 ir 92 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. priimtas ir 2008 m. persvarstytas Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir į 2013 m. birželio 24 d. Tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. priimtą Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

—

atsižvelgdamas į Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir darbotvarkę, skirtą laikotarpiui po 2015 m.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Kirgizija, palyginti su kitomis regiono šalimis, pastaraisiais metais padarė didelę pažangą, ypač tapdama parlamentine demokratija, didindama pastangas kovojant su korupcija ir įsipareigodama taikyti universalius žmogaus teisių standartus;

B.

kadangi ES aiškiai suinteresuota, kad Kirgizijoje įsigalėtų taika, demokratija ir ekonominė gerovė; kadangi ES įsipareigojo būti regiono valstybių partnere, ypač pagal ES Vidurinės Azijos strategiją;

C.

kadangi Vidurinės Azijos šalys susiduria su daugeliu bendrų problemų, pvz., skurdu ir dideliu pavojumi žmonių saugumui, ir kadangi šiose šalyse būtina stiprinti demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, gerą valdymą ir diegti teisinės valstybės principus;

D.

kadangi visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis; kadangi visos valstybės privalo užkirsti kelią smurtui ir diskriminacijai, įskaitant dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos;

E.

kadangi lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai ir interseksualūs (LGBTI) asmenys turi naudotis tomis pačiomis žmogaus teisėmis kaip ir kiti žmonės;

F.

kadangi Kirgizijos Respublikoje vyrų homoseksualumas nebelaikomas baudžiamuoju nusikaltimu nuo 1998 m.;

G.

kadangi 2014 m. spalio 15 d. Kirgizijos parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė įstatymo 6-11804/14 projektą, kuriame yra baudžiamojo kodekso, administracinės atsakomybės kodekso, įstatymo dėl taikių susirinkimų ir įstatymo dėl visuomeninės žiniasklaidos pakeitimų, kuriais siekiama uždrausti atvirą arba netiesioginį netradicinės seksualinės orientacijos propagavimą ir numatyti įkalinimą iki vienerių metų;

H.

kadangi kai kurios šalies žiniasklaidos priemonės ir kai kurie politiniai bei religiniai vadovai vis labiau siekia įbauginti LGBTI asmenis, apriboti jų teises ir įteisinti prieš juos nukreiptą smurtą;

I.

kadangi daugelis valstybių ir vyriausybių vadovų, Jungtinių Tautų vadovų, vyriausybių ir parlamentų atstovų ir Europos Sąjunga, įskaitant Tarybą, Parlamentą, Komisiją ir buvusią vyriausiąją įgaliotinę Catherine Ashton, griežtai pasmerkė panašius įstatymus, draudžiančius propagandą;

J.

kadangi diskriminacija dėl lyties, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės yra susijusios ir kadangi įvairios NVO ir JT pabrėžė, jog lyčių nelygybė išlieka didelė ir mergaitės ir moterys Kirgizijoje ir toliau išnaudojamos, pvz., jos grobiamos ir verčiamos prievarta tuoktis, nors 1994 m. tą draudžiantis įstatymas sugriežtintas 2013 m. sausio mėn.;

1.

labai apgailestauja dėl šio įstatymo projekto pateikimo ir visų veiksmų, kurie gali paskatinti žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį, ir ragina visas šalis nedelsiant panaikinti homoseksualumo kriminalizavimą;

2.

pakartoja, kad seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė – tai asmens teisės į privatų gyvenimą, kuri užtikrinama pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę, kuria remiantis turėtų būti ginama lygybė ir kovojama su diskriminacija bei užtikrinama saviraiškos laisvė, klausimas;

3.

primena Kirgizijos parlamentui jo tarptautinius įsipareigojimus ir partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjunga, kuriame kaip esminis partnerystės elementas įtraukta nuostata dėl visapusiškos pagarbos žmogaus teisėms, ir ragina atsiimti įstatymo dėl informacijos apie netradicinius seksualinius santykius skleidimo projektą, kuris šiuo metu svarstomas parlamente;

4.

pažymi, kad baigtas pirmasis įstatymo projekto svarstymas ir dėl jo turi būti dar du kartus balsuojama prieš jį pateikiant pasirašyti prezidentui, ir pabrėžia, kad bet kokių teisės aktų dėl netradicinių santykių priėmimas neturėtų prieštarauti Kirgizijos prievolėms ir įsipareigojimams žmogaus teisių srityje;

5.

ragina Kirgizijos valdžios institucijas viešai patvirtinti, kad visi Kirgizijos žmonės turi teisę nepatirti diskriminacijos ir smurto dėl savo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės ir kad bet kokie tam prieštaraujantys veiksmai yra neteisėti ir už juos bus taikomas baudžiamasis persekiojimas;

6.

ragina Kirgizijos parlamentą laikytis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 1984 (2014) dėl prašymo suteikti „partnerio siekiant demokratijos“ statusą pateiktų rekomendacijų, ypač 15.24, 15.25 ir 15.26 rekomendacijų;

7.

ragina Kirgizijos parlamentą gerbti šalies konstituciją, taip pat jos 16 straipsnį, kuriame teigiama, kad Kirgizijos Respublikoje neturi būti priimami įstatymai, kurie prieštarauja žmogaus ir pilietinėms teisėms ir laisvėms arba jas apriboja, ir 31, 33 ir 34 straipsnius, kuriais patvirtinamos žodžio, informacijos ir susirinkimų laisvės, ir atmesti įstatymo 6-11804/14 projektą;

8.

yra labai susirūpinęs dėl neigiamų diskusijų dėl šio įstatymo ir galimo jo priėmimo pasekmių, dėl kurių dar labiau didėja LGBTI asmenų stigmatizacija, diskriminacija ir smurtas prieš šiuos asmenis; ragina politikus ir religinius vadovus susilaikyti nuo prieš LGBTI asmenis nukreiptos retorikos, taip pat neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos skatinimo;

9.

yra susirūpinęs dėl galimo tokio teisės akto poveikio tarptautiniams paramos teikėjams, nevyriausybinėms ir humanitarinėms organizacijoms, dirbančioms su LGBTI klausimais ir ŽIV prevencija susijusioje srityje;

10.

ragina JT žmogaus teisių tarybą, atliekant būsimą Kirgizijos visuotinį periodinį vertinimą, atsižvelgti į lygybės ir nediskriminavimo principų pažeidimą šiuo įstatymo projektu;

11.

ragina Kirgizijos valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai be jokių kliūčių galėtų dirbti savo darbą – skatinti ir ginti žmogaus teises;

12.

primygtinai ragina Kirgiziją laikotarpiu prieš 14-tą ES ir Kirgizijos Respublikos bendradarbiavimo tarybos posėdį tęsti reformas, kuriomis užtikrinamas skaidrumas, teisminių institucijų nepriklausomumas, įvairių etninių grupių susitaikymas ir pagarba žmogaus teisėms, nes tai yra pagrindiniai ilgalaikio šalies tvaraus vystymosi veiksniai;

13.

palankia vertina Kirgizijos valdžios institucijų padarytą pažangą žmogaus teisių srityje laikotarpiu tarp ketvirtojo ir penktojo ES ir Kirgizijos Respublikos dialogo žmogaus teisių klausimais raundų; primygtinai ragina Kirgizijos valdžios institucijas toliau daryti pažangą šioje srityje;

14.

ragina Komisiją, Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą išaiškinti Kirgizijos valdžios institucijoms, kad galimas šio įstatymo priėmimas galėtų turėti poveikį santykiams su ES pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 92 straipsnio 2 dalį; taip pat ragina Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą kelti šį klausimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, pvz., Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Jungtinėse Tautose;

15.

ragina Kirgizijos valdžios institucijas užtikrinti, kad įtarimai dėl kankinimų ir nežmoniško ir žeminančio elgesio būtų greitai ir veiksmingai ištirti ir kad nusikaltimo vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn; be to, ragina paleisti visus sąžinės kalinius, ypač atsižvelgiant į Azimjono Askarovo atvejį, kai vis dar neatliktas visapusiškas, nešališkas ir teisingas tyrimas, be kita ko, jo pateiktų įtarimų dėl kankinimų ir netinkamo elgesio;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, Kirgizijos parlamentui ir prezidentui.