EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 12 07

COM(2015) 599 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos aviacijos saugos programa

1.2011 m. Komisijos komunikatas

2011 m. paskelbtame Komisijos komunikate „Europos aviacijos saugos valdymo sistemos sukūrimas“ 1 aiškinama, su kokiomis saugos srities problemomis susiduria Sąjunga ir jos valstybės narės, ir daroma išvada, kad reikia plėtoti strategiją, kuri būtų labiau pagrįsta išankstinėmis hipotezėmis ir įrodymais. Jame išsamiai aprašytos minėtoms problemoms spręsti skirtos praktinės priemonės.

Per pastaruosius kelerius metus kai kurios iš minėtųjų priemonių įgyvendintos, visų pirma priėmus Reglamentą (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos 2 . Komisijos pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 (COM (2015) 613), taip pat siekiama prisidėti prie 2011 m. Komisijos komunikate aprašytų priemonių įgyvendinimo ir taip užtikrinti bei išlaikyti vienodai aukštą civilinės aviacijos saugos ir aplinkos apsaugos lygį Europoje.

Prie Komisijos komunikato „Europos aviacijos saugos valdymo sistemos sukūrimas“ buvo pridėtas dokumentas, kuriame išdėstyta Europos aviacijos saugos programa 3 .

2.Pirmoji Europos aviacijos saugos programos dokumento redakcija

Europos aviacijos saugos programa 4 – tai Sąjungos lygiu integruotas reglamentų rinkinys kartu su veikla ir procesais, kuriais Europos lygiu bendrai valdoma civilinės aviacijos sauga. Tai nėra veiklos planas – ES lygiu ši programa funkciniu atžvilgiu atitinka Čikagos konvencijos 19 priede apibūdintą valstybinę saugos programą.

Europos aviacijos saugos programos dokumente aiškinama, kaip Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse valdoma sauga, pavyzdžiui, taikomi Sąjungos teisės aktai ir kitokia politika, metodai ir priemonės.

Nors toje saugos programoje gali būti nurodyti tam tikri į ateitį orientuoti elementai (kadangi tam tikra veikla arba taisyklės gali būti nustatytos, bet dar iki galo neįgyvendintos), pagrindinis jos tikslas nėra nustatyti ateities gairių. Europos aviacijos saugos programos dokumente pateikiamas visų taisyklių ir procesų, kurie padeda integruotai taikyti avarijų prevenciją ir užtikrinti Sąjungoje vykdomos aviacijos veiklos saugą, sąvadas.

Europos aviacijos saugos programos dokumentas nepakeičia valstybių narių saugos programų, o jas tik papildo. Daugelis su aviacijos sauga susijusių taisyklių šiandien tvirtinama ir įvairi su aviacijos sauga susijusi veikla koordinuojama ES lygmeniu, todėl, kad valstybės narės savo saugos programose galėtų išsamiai paaiškinti, kaip jų teritorijose valdoma sauga (toks reikalavimas apibūdinti aviacijos saugą joms nustatytas Čikagos konvencijoje), jos turėtų remtis Europos aviacijos saugos programa. Kadangi daugelis aviacijos saugos sričių reglamentuojama Europos Sąjungos teisės aktais, aprašyti valstybėse narėse taikomos saugos valdymo tvarkos nedarant nuorodos į ES neįmanoma.

Be to, Čikagos konvencijoje valstybėms nustatytos tam tikrų sričių pareigos perduotos Sąjungos kompetencijai. Europos aviacijos saugos programos dokumente aiškinama, kaip ES vykdo su tomis perduotomis pareigomis siejamus tarptautinius įpareigojimus.

Europos aviacijos saugos programos dokumente apibūdinami procesai, kuriais Europos lygiu bendrai valdoma sauga, visų pirma, aiškinama, kaip Europos Komisija, valstybės narės ir Europos aviacijos saugos agentūra bendradarbiaudamos nustato nesaugias sąlygas ir taiko saugos rizikos mažinimo priemones, todėl šis dokumentas padeda aiškiau suvokti įvairių su sauga susijusių pareigų pasiskirstymą Europos Sąjungoje ir jame aiškiai nustatyta, kaip visoje Europos Sąjungoje gali būti užtikrintas ir išlaikytas deramas saugos veiksmingumas. Be to, šis dokumentas suteikia skaidrumo visiems suinteresuotiesiems subjektams, kuriems saugos klausimas yra svarbus.

Europos aviacijos saugos programos dokumento formatas ir struktūra atitinka Čikagos konvencijos 19 priede pateikto valstybinės saugos programos aprašo formatą ir struktūrą.

Pirmoji dokumento dalis skirta Europos saugos politikai ir tikslams. Joje apibūdinama Europos aviacijos teisės aktų sistema ir paaiškinama, kaip kompetencija yra paskirstyta valstybėms narėms ir įvairiems ES lygiu veikiantiems subjektams. Ten pat išsamiai aprašomos ES teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonės.

Antrojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama saugos rizikos valdymui Europoje. Joje apibūdinami galiojantys saugos valdymo reikalavimai, taikomi aviacijos sektoriui ir valstybėms narėms, ir paaiškinama, kaip bendromis pastangomis ES šalyse vertinama ir mažinama saugos rizika.

Trečioji dalis skirta saugos užtikrinimui Europoje. Joje išsamiai aprašoma, kaip saugos priežiūra vykdoma Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse.

Ketvirtojoje dalyje pateikiama išsami informacija apie Europos lygiu vykdomą veiklą saugos propagavimo srityje, įskaitant mokymą ir tarptautinį bendradarbiavimą.

3.Kaiti Europos aviacijos saugos programa

Siekiant užtikrinti, kad saugos valdymo sistema ir toliau padėtų veiksmingai užtikrinti avarijų prevenciją ir mažinti riziką, ją reikia nuolatos koreguoti atsižvelgiant į pokyčius aviacijos rinkoje, technologijų pažangą ir naujus saugos pavojus. Todėl, siekiant atsižvelgti į tuos pokyčius, Europos aviacijos saugos programos dokumentą reikia periodiškai atnaujinti. Tai, kad Komisijai būtina periodiškai atnaujinti šią programą, nurodyta 2011 m. Komisijos komunikate (8 priemonė).

Nuo 2011 m., kai buvo paskelbta pirmoji Europos aviacijos saugos programos dokumento redakcija, padaryta tam tikrų Europos Sąjungos teisės aktų pakeitimų. Naujos taisyklės dėl skrydžio laiko apribojimų, trečiųjų šalių vežėjų, skrydžių vykdymo, oro eismo valdymo / oro navigacijos paslaugų, aerodromų, pranešimų apie įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos – tai tik keli nuo 2011 m. padarytų Europos teisės aktų pakeitimų pavyzdžiai.

Be to, pasikeitė ne tik teisinė bazė – kai kuriose srityse pasikeitė saugos valdymo tvarka. Vienas iš pavyzdžių – EASA vykdomos veiklos, susijusios su standartizacijos patikrinimais, pokyčiai. Be to, daugiau dėmesio skiriama saugos propagavimui Europoje, visų pirma po 2014 m. atliktos EASA pertvarkos.

Europos aviacijos saugos programą papildo Europos aviacijos saugos planas, kuriame nurodyta Europos Sąjungos aviacijos saugos sistemai šiuo metu grėsmę kelianti įvairių rūšių rizika ir siūlomos priemonės jai sumažinti. Iki šiol Europos aviacijos saugos plano rengimas buvo daugiausia Europos aviacijos saugos agentūros vidaus reikalas, tačiau dabar yra tinkamas metas į jo rengimą aktyviau įtraukti valstybes nares ir aviacijos sektoriaus atstovus, kad tam planui būtų suteiktas iš tiesų europinis aspektas ir už jį būtų prisiimama atsakomybė Europos mastu. Šiuo tikslu, atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pirmuosius to plano įgyvendinimo ciklus, Europos aviacijos saugos plano rengimo ir priėmimo procesas persvarstytas. Kadangi šis planas yra labai svarbi ES saugos valdymo sistemos sudedamoji dalis, Komisija nusprendė, kad Europos aviacijos saugos plano rengimo, priėmimo ir atnaujinimo procesas Europos aviacijos saugos programos dokumente turėtų būti aprašytas išsamiau.

Europos aviacijos saugos programoje nurodytų taisyklių, veiklos ir procesų vykdymas turėtų būti stebimas, visų pirma siekiant įvertinti jų tinkamumą ir veiksmingumą. Tokia saugos veiksmingumo stebėsena turėtų būti grindžiama tam tikrais rodikliais, pavyzdžiui, taisyklių laikymusi, tam tikros rūšies įvykių skaičiumi, avarijų arba žuvusiųjų skaičiumi ir saugos valdymo sistemų tinkamumu.

Šiuos rodiklius valstybės naudoja, kad nustatytų nacionalinį priimtiną saugos veiksmingumo lygį (tokį lygį nustatyti reikalauja ICAO), t. y. minimalų civilinės aviacijos saugos veiksmingumo lygį, kuris turi būti pasiektas nacionaliniu lygmeniu. Jis nustatomas kiekvienoje valstybinėje saugos programoje.

Sąjungos lygmeniu siektinas priimtinas saugos veiksmingumo lygis taip pat galėtų būti nurodytas Europos aviacijos saugos plane. Tai padėtų veiksmingiau tikrinti ES aviacijos sistemos saugą ir nustatyti, kokius pakeitimus įvairiais lygmenimis reikia padaryti, kad būtų užtikrinta dar didesnė sauga.

Antroji Europos aviacijos saugos programos dokumento redakcija, kurią rengiant atsižvelgta į minėtuosius pokyčius ir kurioje apibūdinama dabartinė aviacijos saugos valdymo Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse tvarka, priimama kaip šios ataskaitos priedas.

(1)

     Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos aviacijos saugos valdymo sistemos sukūrimas“ (COM/2011/0670 galutinis).

(2)

     2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007 (Tekstas svarbus EEE); OL L 122, 2014 4 24, p. 18.

(3)

     Europos aviacijos saugos programa (SEC/2011/1261 galutinis).

(4)

     Kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos 2 straipsnio 17 dalyje.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 12 07

COM(2015) 599 final

PRIEDAS

Europos aviacijos saugos programos dokumentas
2-oji redakcija

prie

ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos aviacijos saugos programa

Turinys

1.EUROPOS SAUGOS POLITIKA IR TIKSLAI

1.1.Europos aviacijos saugos politika

1.2.Europos saugos teisinė bazė

1.2.1.Europos saugos teisinės bazės struktūra

1.2.2.Reglamentas (EB) Nr. 216/2008 ir su juo susijusios taisyklės

1.2.3.Civilinės aviacijos avarijų ir incidentų prevencija ir tyrimas

1.2.4.Pranešimai apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizė ir tolesnė veikla

1.2.5.Oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Europos Sąjungoje, Europos Sąjungos sąrašas

1.3.Saugos srities pareigos ir atskaitomybė Europos Sąjungoje

1.3.1.Sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje

1.3.2.Europos saugos sistemoje numatyta aviacijos saugos kompetencija ir pareigos

1.4.Avarijų ir incidentų tyrimas

1.4.1.Galiojančios taisyklės

1.4.2.Saugos rekomendacijos

1.4.3.Bendradarbiavimas su kitais subjektais

1.5.Reikalavimų vykdymo užtikrinimas

1.5.1.Valstybėms narėms taikomos reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonės

1.5.2.Reguliuojamoms aviacijos sektoriaus organizacijoms taikomos reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonės

2.SAUGOS RIZIKOS VALDYMAS EUROPOJE

2.1.Organizacijoms ir institucijoms keliami saugos reikalavimai

2.2.Saugos rizikos valdymas ES lygmeniu. Europos aviacijos saugos plano rengimo ir atnaujinimo procesas

2.2.1Saugos problemų nustatymas

2.2.2Saugos problemų vertinimas

2.2.3Saugos priemonių rengimas ir planavimas

2.2.4Įgyvendinimas ir tolesnė veikla

2.2.5Saugos veiksmingumas

2.3.Susitarimas dėl saugos veiksmingumo

2.3.1Susitarimas dėl organizacijų saugos veiksmingumo

2.3.2ES masto susitarimas dėl saugos veiksmingumo užtikrinimo valstybėse narėse

3.SAUGOS UŽTIKRINIMAS EUROPOJE

3.1Saugos priežiūra

3.1.1Taisyklių taikymo valstybėse narėse stebėsena

3.1.2Sertifikuotų organizacijų priežiūra

3.2Saugos duomenų rinkimas, analizė ir keitimasis jais

3.3Saugos duomenimis grindžiama priežiūra, vykdoma probleminėse srityse arba srityse, kuriose tai būtina

3.3.1Saugos duomenimis grindžiama valstybių narių stebėsena

3.3.2Saugos duomenimis grindžiama aviacijos sektoriaus organizacijų priežiūra

4.SAUGOS PROPAGAVIMAS EUROPOJE

4.1ES lygmens veikla

4.1.1Su sauga susijusios informacijos sklaida

4.1.2Europos strateginė iniciatyvinė saugos grupė

4.2ES lygmens tarptautinis bendradarbiavimas

4.3ES lygmeniu organizuojamas mokymas

4.3.1Bendrų mokymo iniciatyvų grupė

4.3.2Mokymo koncepcija

Santrumpų sąrašas

Įvadas

Šiame dokumente išdėstyta Europos aviacijos saugos programa: pateikiama išsami informacija apie Sąjungos lygiu integruotą reglamentų rinkinį kartu su veikla ir procesais, kuriais Europos lygiu bendrai valdoma civilinės aviacijos sauga.

Europos aviacijos saugos programa ES lygmeniu funkciniu atžvilgiu atitinka Čikagos konvencijos 19 priede apibūdintą valstybinę saugos programą.

Europos aviacijos saugos programos dokumentas nepakeičia valstybių narių saugos programų, o jas tik papildo.

Europos aviacijos saugos programos dokumente aiškinama, kaip aviacijos sauga valdoma Europos lygiu. Daugelis su aviacijos sauga susijusių taisyklių šiandien tvirtinama ir įvairi su aviacijos sauga susijusi veikla koordinuojama ES lygmeniu, todėl, kad valstybės narės savo saugos programose galėtų išsamiai paaiškinti, kaip jų teritorijose valdoma sauga, jos turėtų remtis Europos aviacijos saugos programos dokumentu. Kadangi tam tikros aviacijos saugos sritys reglamentuojamos Europos Sąjungos teisės aktais, aprašyti valstybėse narėse taikomos saugos valdymo tvarkos nedarant nuorodos į ES neįmanoma. Be to, Čikagos konvencijoje valstybėms nustatytos tam tikrų sričių pareigos yra perduotos Sąjungos kompetencijai. Europos aviacijos saugos programos dokumente aiškinama, kaip ES vykdo su tomis perduotomis pareigomis siejamus tarptautinius įpareigojimus.

Europos aviacijos saugos programos dokumento formatas ir struktūra atitinka Čikagos konvencijos 19 priede pateikto valstybinės saugos programos aprašo formatą ir struktūrą.

Europos aviacijos saugos programos paskirtis – užtikrinti, kad taikant aviacijos saugai valdyti Europos Sąjungoje skirtą sistemą būtų pasiektas aukščiausias saugos veiksmingumo lygis, kad jis visoje Sąjungoje būtų vienodas ir ilgainiui dar labiau didėtų, o kartu būtų atsižvelgiama į kitus svarbius tikslus, pavyzdžiui, aplinkos apsaugą.

Europos aviacijos saugos programos dokumentas padeda siekti Sąjungos lygiu nustatytų plataus užmojo ES saugos tikslų, nes jame apibūdinami procesai, kuriais Europos lygiu bendrai valdoma sauga, visų pirma, aiškinama, kaip Europos Komisija, valstybės narės ir Europos aviacijos saugos agentūra bendradarbiaudamos nustato nesaugias sąlygas ir prireikus taiko saugos rizikos mažinimo priemones. Todėl juo užtikrinama, kad visi suinteresuotieji subjektai žinotų savo pareigas ir kad būtų taikomos visos taisyklės ir procedūros, kurios padėtų didinti aviacijos saugą ir taip išvengti avarijų Europoje ir už jos ribų.

1.EUROPOS SAUGOS POLITIKA IR TIKSLAI

1.1.Europos aviacijos saugos politika

Europos aviacijos saugos politika – tai aukštam saugos lygiui užtikrinti skirtas Europos Sąjungos teisinių taisyklių ir procedūrų rinkinys. Ši politika skatina taikyti suderintas taisykles, kuriomis sudaromos palankios laisvo su civiline aviacija susijusių produktų, paslaugų ir asmenų judėjimo sąlygos.

Europos aviacijos saugos politikos tikslas – užtikrinti, kad taikant aviacijos saugai valdyti Europos Sąjungoje skirtas taisykles ir procedūras būtų pasiektas aukščiausias saugos veiksmingumo lygis, kad jis visoje Sąjungoje būtų vienodas ir ilgainiui dar labiau didėtų, o kartu būtų atsižvelgiama į kitus svarbius tikslus, pavyzdžiui, aplinkos apsaugą. Siekti tokio aukšto saugos veiksmingumo lygio Europos Sąjungai padeda valstybės narės: jų nacionalinės aviacijos saugos politikos programos padeda siekti bendrojo Europos aviacijos saugos politikos tikslo.

Aviacijos saugos sistema grindžiama glaudžiu Europos Komisijos, Europos aviacijos saugos agentūros (toliau – EASA arba agentūra), valstybių narių ir Europos aviacijos rinkoje dalyvaujančių įmonių bendradarbiavimu.

Kad būtų užtikrintas aukštas ir vienodas Europos piliečių ir keleivių apsaugos lygis, svarbiausia yra priimti bendrąsias saugos taisykles ir taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad Europos Sąjungoje esantys asmenys ir organizacijos 1 tų taisyklių laikytųsi, o ES teritorijoje esantys produktai tas taisykles atitiktų.

Šią sistemą papildo patikimas avarijų ir incidentų tyrimas, kuris padeda aptikti saugos spragas ir imtis veiksmų joms pašalinti. Įgyvendinant Europos aviacijos saugos politiką taip pat taikomos išankstinėmis hipotezėmis ir įrodymais labiau grindžiamos priemonės, kuriomis siekiama nustatyti riziką, kuri kelia didžiausią grėsmę saugai, ir imtis priemonių jai sumažinti.

1.2.Europos saugos teisinė bazė

1.2.1.Europos saugos teisinės bazės struktūra

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta, kad transporto sritis priklauso pasidalijamajai Europos Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijai. Be to, pagal tos sutarties 100 straipsnio 2 dalį Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, gali priimti atitinkamas oro transporto srities nuostatas.

Todėl teisiniai aviacijos saugos reikalavimai gali būti nustatomi ES lygmeniu, t. y. priimant europinius teisės aktus.

Europos civilinės aviacijos saugos teisinę bazę sudaro Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (jie tam tikrais atvejais papildomi Komisijos reglamentais). Tų teisės aktų įgyvendinimui ir veiksmingumui vertinti taikomi atitinkamuose teisės aktuose numatyti mechanizmai (tokiais atvejais teisės aktai gali būti persvarstomi).

Toliau pateiktoje schemoje apibendrinami taikytini Europos Sąjungos lygmeniu priimti aviacijos saugos teisės aktai.

1 schema. Taikytini Europos Sąjungos aviacijos saugos teisės aktai

   Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas

   Komisijos reglamentas

Išsamią informaciją apie taikytinus Europos aviacijos saugos teisės aktus galima rasti EUR-Lex interneto svetainėje – Europos Sąjungos teisės aktų rodyklės 07.40.30 skyriuje 2 .

1.2.2.Reglamentas (EB) Nr. 216/2008 ir su juo susijusios taisyklės

1.2.2.1.Teisiniai reikalavimai

Reglamentas (EB) Nr. 216/2008 3 (toliau – Reglamentas Nr. 216/2008) yra pagrindinis ES aviacijos saugos sistemos elementas. Juo siekiama užtikrinti ir išlaikyti aukštą vienodą civilinės aviacijos saugos lygį Europoje, nustatant bendrąsias civilinės aviacijos srities taisykles. Be to, remiantis šiuo reglamentu taikomas abipusis pažymėjimų pripažinimas, atliekami standartizacijos patikrinimai, kurių paskirtis – tikrinti, kaip valstybės narės laikosi taisyklių, ir įsteigiama Europos aviacijos saugos agentūra.

Reglamente Nr. 216/2008 išdėstyti esminiai reikalavimai, kuriais institucijoms, asmenims ir organizacijoms nustatomi plataus užmojo tikslai bei įpareigojimai, būtini Reglamento Nr. 216/2008 tikslui pasiekti. Taikant esminius reikalavimus yra įgyvendinami Čikagos konvencijos prieduose nustatyti standartai ir rekomenduota praktika. Tokie esminiai reikalavimai taikomi aviacijos produktams, dalims ir prietaisams, oro susisiekimo sektoriaus subjektams, taip pat pilotams ir asmenims, produktams ir organizacijoms, susijusioms su pilotų mokymu ir medicininėmis apžiūromis, aerodromams ir oro eismo valdymo (OEV) bei oro navigacijos paslaugoms (ONP), teikiamoms teritorijos, kuriai taikoma ES sutartis, oro erdvėje.

Taikydama Reglamentą Nr. 216/2008 Europos Komisija priėmė įgyvendinimo reglamentus, įskaitant nurodytuosius 1.2.1 skirsnio schemoje.

Visos šios taisyklės yra tiesiogiai taikomos valstybėse narėse ir jų nereikia perkelti į nacionalinės teisės aktus.

Už europinės teisės taikymą atsakomybė Europos Sąjungoje pirmiausia tenka valstybėms narėms. Todėl daugumą Reglamente Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėse numatytų sertifikavimo ir priežiūros užduočių nacionaliniu lygiu atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos. Tačiau tam tikrais aiškiai nustatytais atvejais kompetencija suteikiama Europos aviacijos saugos agentūrai, kuri turi įgaliojimų išduoti pažymėjimus ir imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių.

1.2.2.2.Agentūros taikomos priemonės

Taikant Reglamentą Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo reglamentus prireikus naudojamasi sertifikavimo specifikacijomis (angl. CS, Certification Specifications), priimtinomis atitikties užtikrinimo priemonėmis (angl. AMC, Acceptable Means of Compliance) ir rekomendacine medžiaga (angl. GM, Guidance Material).

Sertifikavimo specifikacijos – tai agentūros priimti neprivalomi techniniai standartai, kuriuose nurodyta, kokiomis priemonėmis turi būti įrodoma atitiktis Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėms. Šiomis specifikacijomis organizacijos gali naudotis išduodamos pažymėjimus.

Priimtinos atitikties užtikrinimo priemonės – tai agentūros priimti neprivalomi standartai, kuriuos taikydami asmenys ir organizacijos gali užtikrinti atitiktį Reglamentui Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėms arba sertifikavimo specifikacijoms. Jei priimtinų atitikties užtikrinimo priemonių laikomasi, laikoma, kad atitiktis įgyvendinimo taisyklėse arba sertifikavimo specifikacijose nustatytiems reikalavimams yra užtikrinta.

Rekomendacinė medžiaga – agentūros parengta neprivaloma medžiaga, kurioje paaiškinamas reikalavimas arba specifikacija. Ja naudojamasi tuomet, kai Reglamentą Nr. 216/2008, jo įgyvendinimo taisykles, sertifikavimo specifikacijas ir priimtinas atitikties užtikrinimo priemones reikia įgyvendinti praktiškai.

1.2.2.3.Lankstumo tvarka

Aviacijos veikla yra sudėtinga, todėl taisyklėse negalima numatyti visų situacijų. Tad būtina užtikrinti tam tikrą lankstumą, kad būtų galima vykdyti veiklą ir kartu išlaikyti deramą saugos lygį.

Šiuo tikslu į Reglamentą Nr. 216/2008 įtrauktos lankstumo nuostatos, kurias taikydamos valstybės narės gali:

imtis skubių priemonių saugos problemai išspręsti;

taikyti išimtis tais atvejais, kai susidaro nenumatytos neatidėliotinos su veikla susijusios aplinkybės arba kai atsiranda su veikla susijęs ribotos trukmės poreikis;

leisti nukrypti nuo Reglamento Nr. 216/2008 įgyvendinimo taisyklių nuostatų tais atvejais, kai galima užtikrinti lygiavertį saugos lygį.

Apie tas priemones (priklausomai nuo taikomų priemonių rūšies) pranešama Europos aviacijos saugos agentūrai, Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Dažniausiai pranešimus apie tokias priemones vertina EASA. Ji taip pat teikia rekomendaciją Europos Komisijai, kuri priima galutinį sprendimą, kad užtikrintų aukštą vienodą saugos lygį ir tinkamą vidaus rinkos veikimą.

Lankstumo priemonės, kurias valstybės narės taiko arba siūlo taikyti pagal lankstumo nuostatas, vertinamos ne tik pagal jų užtikrinamos saugos lygiavertiškumą arba su jomis susijusių sąlygų užtikrinamos saugos lygiavertiškumą, bet ir priežastis, kuriomis grindžiamas nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas.

1.2.2.4.Reglamento Nr. 216/2008 ir su juo susijusių taisyklių pobūdis

Dauguma Reglamente Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo reglamentuose numatytų teisinių reikalavimų yra preskriptyvinės taisyklės, t. y. taisyklės, kuriose daugiausia nurodomos tam tikros priemonės konkrečiam tikslui pasiekti. Toks preskriptyvinis požiūris, kuris kol kas yra standartinė tarptautinė praktika, padėjo Europos Sąjungai saugos srityje pasiekti dabartinių gerų rezultatų. Be to, taikant preskriptyvines taisykles galima užtikrinti teisinį tikrumą ir nesunkiai patikrinti, kaip tų taisyklių laikomasi.

Tačiau patirtis rodo, kad vien tik preskriptyvinių taisyklių laikymosi ne visuomet užtenka saugai garantuoti ir rizikai pašalinti skirtingose aviacijos srityse. Be to, preskriptyvinės išsamios taisyklės gali būti nepritaikytos tam tikrų sektorių (pavyzdžiui, mažųjų ir vidutinių įmonių ar bendrosios aviacijos sektorių) poreikiams – tuose sektoriuose jos gali būti laikomos neproporcingomis ir pernelyg sudėtingomis. Tam tikrose aviacijos sektoriaus srityse preskriptyvinės taisyklės gali lėtinti saugos srities technologijų plėtojimą ir efektyvumo didinimą, nes jomis daugiausia nustatomi konkretūs metodai ir problemų sprendimo būdai, t. y. jos yra mažiau orientuotos į rezultatus ir nėra itin lanksčios.

Todėl Europos Sąjunga tam tikrais specifiniais atvejais ėmėsi tvirtinti teisinius reikalavimus, kurie yra orientuoti į reikalaujamus rezultatus ir kuriuose numatyta galimybė lanksčiai rinktis priemones tiems rezultatams pasiekti. Tokios į veiklos rezultatus orientuotos taisyklės priimtos nuovargio rizikos valdymo ir orlaivių projektavimui taikomų tinkamumo skraidyti standartų srityje.

Be to, institucijos ir organizacijos turi galimybę siūlyti alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones, t. y. Reglamente Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėse nustatytoms priemonėms alternatyvias priemones. Tokiomis priemonėmis siūloma alternatyva esamoms priimtinoms atitikties užtikrinimo priemonėms arba siūlomos naujos atitikties užtikrinimo priemonės, jei agentūra nėra priėmusi jokių susijusių priimtinų atitikties užtikrinimo priemonių. Jas taikantys reguliuojami subjektai gali lanksčiai rinktis kitokias priemones reglamento tikslui pasiekti. Tai, kad tomis priemonėmis galima pasiekti reglamento tikslą, turi būti įrodyta ir patvirtinta.

Tikėtina, kad ateityje Europos Sąjungos lygiu vis dažniau bus tvirtinami į veiklos rezultatus orientuoti teisiniai reikalavimai. Tai bus daroma priimant naujus teisės aktus arba iš dalies keičiant jau galiojančius teisės aktus.

1.2.3.Civilinės aviacijos avarijų ir incidentų prevencija ir tyrimas

Taisyklės, taikomos avarijų ir incidentų tyrimui, Europos lygiu nustatytos Reglamente (ES) Nr. 996/2010 4 (toliau – Reglamentas Nr. 996/2010). Taikant tą reglamentą užtikrinamas didelis Europos civilinės aviacijos saugos tyrimų veiksmingumas, operatyvumas ir kokybė. Vienintelis tokių tyrimų tikslas – išvengti avarijų ir incidentų ateityje, o ne nustatyti kaltę ar atsakomybę. Tame reglamente numatyta stiprinti saugos tyrimų institucijų bendradarbiavimą – įsteigiamas Europos civilinės aviacijos saugos tyrimų institucijų tinklas (ENCASIA), be to, numatoma saugoti saugos rekomendacijas ir su jomis susijusius atsakymus ES duomenų bazėje.

Daugiau informacijos apie avarijų ir incidentų tyrimą Europos Sąjungoje pateikiama 1.4 skirsnyje.

1.2.4.Pranešimai apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizė ir tolesnė veikla

Reglamente (ES) Nr. 376/2014 5 (toliau – Reglamentas Nr. 376/2014) nustatytos pranešimų apie įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos taisyklės. Tame teisės akte nustatytais reikalavimais siekiama diegti tvirtas pranešimų teikimo tradicijas. Be to, pagal tą reglamentą aviacijos sektoriaus atstovai, valstybės narės ir Europos aviacijos saugos agentūra įpareigojami rinkti bei analizuoti jų saugos valdymo procesams reikalingą informaciją apie įvykius. Pagaliau, tuo reglamentu užtikrinama, kad informacija būtų tinkamai saugoma ir kad valstybės narės ir EASA ja dalytųsi.

Daugiau informacijos apie šias taisykles pateikiama 3.2 skirsnyje.

1.2.5.Oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Europos Sąjungoje, Europos Sąjungos sąrašas

Reglamente (EB) Nr. 2111/2005 6 (toliau – Reglamentas Nr. 2111/2005) nustatomos oro vežėjų, kuriems dėl saugos priežasčių taikomas draudimas vykdyti veiklą Sąjungoje, ES sąrašo sudarymo ir skelbimo taisyklės. Oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą 7 , sąrašas pagal minėtą reglamentą tvirtinamas kaip reglamentas, todėl ES valstybėse narėse turi teisinę galią. Oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą, sąrašas yra sudarytas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 474/2006 8 . Jis reguliariai atnaujinamas.

Atnaujinti sąrašą Komisijai padeda Skrydžių saugos komitetas, kurį sudaro techniniai skrydžių saugos ekspertai iš visų ES valstybių narių (taip pat Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos), o jam pirmininkauja Komisija. Remdamasis Komisijos pasiūlymu, Skrydžių saugos komitetas patvirtina savo nuomonę kvalifikuota balsų dauguma 9 .

Sprendimas įrašyti vežėją (arba vežėjų, kuriems pažymėjimai išduoti toje pačioje valstybėje, grupę) į sąrašą arba išbraukti jį (ją) iš to sąrašo, yra priimamas atsižvelgiant į Reglamente Nr. 2111/2005 nustatytus bendruosius saugos kriterijus. Nustatant tuos kriterijus atsižvelgiama, pavyzdžiui, į oro vežėjo veiklos saugos trūkumus, oro vežėjo arba už jo priežiūrą atsakingų institucijų nepakankamą gebėjimą ar norą šalinti saugos trūkumus, trečiųjų šalių nustatytus draudimus vykdyti veiklą, trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų (ICAO) parengtas audito ataskaitas ir įrodymais pagrįstą su avarijomis susijusią informaciją. Visi kriterijai grindžiami tarptautiniais aviacijos saugos standartais.

1.3.Saugos srities pareigos ir atskaitomybė Europos Sąjungoje

1.3.1.Sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad be daugelio kitų priemonių dar gali būti priimamos oro transporto saugos didinimo priemonės. Jas pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu priima Europos Parlamentas ir Taryba.

Tokių teisės aktų pasiūlymus teikia iniciatyvos teisę turinti Europos Komisija. Ji perduoda tuos pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai (šioms institucijoms pavadinti dažnai vartojamas terminas „abi teisėkūros institucijos“). Europos piliečių išrinktas Europos Parlamentas ir iš valstybių narių atstovų sudaryta Taryba gali pagal steigimo sutarčių reikalavimus iš dalies keisti Komisijos siūlomą tekstą. Jei abi teisėkūros institucijos priima teisės aktą, tai reiškia, kad jos galutinai sutarė dėl to teisės akto teksto.

Kai Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina galutinį tekstą, jį kartu pasirašo abiejų institucijų pirmininkai ir generaliniai sekretoriai. Po pasirašymo tekstai skelbiami Oficialiajame leidinyje.

Reglamentai yra privalomi ir tiesiogiai taikomi visoje ES nuo datos, nustatytos Oficialiajame leidinyje paskelbtoje redakcijoje.

Pagal minėtą procedūrą priimtuose aktuose gali būti numatyta suteikti Komisijai deleguotuosius ir įgyvendinimo įgaliojimus. Komisija tokiais įgaliojimais naudojasi tik jei jie numatyti pagrindiniame teisės akte.

Įgyvendinimo įgaliojimai dažniausiai suteikiami su sąlyga, kad Komisija pateiks taisyklių projektą iš valstybių narių atstovų sudarytam komitetui. Komitetas dėl Komisijos siūlomų priemonių pateikia nuomonę, kurios poveikis priklauso nuo atitinkamame teisės akte nurodytos konkrečios procedūros. Komisijos naudojimąsi įgyvendinimo įgaliojimais kontroliuoja ne tik valstybės narės (tokia užduotis pavesta komitetams) – papildomą patikrinimą gali atlikti Europos Parlamentas ir Taryba.

Su civilinės aviacijos sauga susijusius klausimus gali spręsti trys komitetai:

EASA komitetas, turintis kompetenciją teikti nuomonę dėl reglamentų Nr. 216/2008 ir Nr. 376/2014 įgyvendinimo reglamentų projektų;

Skrydžių saugos komitetas, kuris dalyvauja atnaujinant oro vežėjų, kuriems pagal Reglamentą Nr. 2111/2005 taikomas draudimas vykdyti veiklą, sąrašą;

Bendro dangaus komitetas, kurio kompetencijai priskirtos OEV ir ONP srities taisyklės.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo taip pat numatyta galimybė tam tikrus įgaliojimus perduoti Komisijai (290 straipsnis). Tokie įgaliojimai Komisijai perduoti kai kuriuose neseniai priimtuose reglamentuose. Tačiau Komisija dar jais nepasinaudojo.

1.3.2.Europos saugos sistemoje numatyta aviacijos saugos kompetencija ir pareigos

1.3.2.1.Informacijos apie Europos saugos sistemoje numatytą kompetenciją ir pareigas santrauka

2 schema. ES taisyklėse numatytos kompetentingos institucijos

3 schema. Įgyvendinant Europos saugos sistemą dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų tarpusavio ryšiai

1.3.2.2.Valstybės narės

Pačios valstybės narės tiesiogiai nedalyvauja priimant ES teisės aktus. Tačiau pagal įprastą teisėkūros procedūrą Taryba, kurią sudaro valstybių narių atstovai, priima teisės aktus kartu su Europos Parlamentu (žr. 1.3.1 skirsnį). Valstybės narės (ne Taryba kaip atskira institucija) taip pat dalyvauja priimant sprendimus dėl įgyvendinimo aktų (žr. 1.3.1 skirsnį).

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais Sąjungos teisės aktais valstybių narių kompetencijai priskirtos šios reglamentavimo sritys:

a)    orlaivių, išvardytų Reglamento Nr. 216/2008 II priede (pvz., tam tikrų istorinių orlaivių, eksperimentinių orlaivių, lengvųjų orlaivių ir kt.), tinkamumas skraidyti;

b)    orlaivių naudojimas skrydžiams vykdant karinę, muitinės, policijos, paieškos ir gelbėjimo, gaisrų gesinimo, pakrančių apsaugos ar panašią veiklą ar teikiant tokias paslaugas;

c)    OEV / ONP, įskaitant sistemas ir sudedamąsias dalis, kurias tiekia kariuomenė arba kurių prieinamumą ji užtikrina;

d)    kariuomenės kontroliuojami ir naudojami aerodromai;

e)    aerodromai, neatitinkantys bent vieno iš šių kriterijų:

i)    yra atviri visuomenei;

ii)    naudojami komerciniam oro transportui;

iii)    taikomos artėjimo tūpti arba išskridimo pagal prietaisus procedūros ir

a.    yra įrengtas 800 metrų arba ilgesnis asfaltuotas kilimo ir tūpimo takas, arba

b.    aptarnaujami tik sraigtasparniai;

f)    valstybei narei priėmus sprendimą – aerodromai, kurie atitinka visus e punkte nurodytus kriterijus, bet yra mažesni už tam tikrą nustatytą dydį.

Didžioji dalis aviacijos saugos teisės aktų priimama Europos lygiu, tačiau pareiga užtikrinti aviacijos saugą nacionalinėje teritorijoje ir oro erdvėje tenka valstybėms narėms. Dauguma Reglamente Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėse numatytų sertifikavimo užduočių atliekamos nacionaliniu lygiu, pvz., nacionalinių organizacijų patvirtinimas ir licencijų išdavimas darbuotojams. Valstybės narės šiuos darbuotojus ir organizacijas prižiūri, atlieka auditus, vertinimus, patikrinimus ir imasi reikalavimų pažeidimo prevencijos priemonių.

Tačiau tam tikrose srityse pažymėjimai išduodami Europos lygiu. Tai yra sritys, kuriose valstybės narės pagal Čikagos konvenciją joms tenkančias pareigas perdavė Europos Sąjungai (išsamesnė informacija pateikta 2 schemoje).

Valstybės narės pagal ICAO standartus taip pat privalo rengti valstybines saugos programas, kurios būtų suderintos su Europos aviacijos saugos programa ir padėtų siekti Europos aviacijos saugos politikos tikslų.

1.3.2.3.Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)

Europos aviacijos saugos agentūra buvo įsteigta 2002 m., siekiant sudaryti tinkamesnes sąlygas vykdyti veiklą visose srityse, kurioms taikomas Reglamentas Nr. 216/2008. Taip buvo siekiama tam tikras ES lygiu atliekamas užduotis pavesti vienai specializuotai ekspertų įstaigai. Agentūroje dirba daugiau kaip 700 aviacijos ekspertų ir administratorių iš visų ES valstybių narių. Jos būstinė yra Kelne (Vokietija). Be to, agentūra turi biurą Briuselyje ir 3 kitus biurus – Vašingtone (JAV), Monrealyje (Kanada) ir Pekine (Kinija).

EASA savarankiškai sprendžia techninius klausimus ir yra nepriklausoma – teisiškai, administraciniu požiūriu ir finansiškai. Ji turi juridinio asmens statusą ir atlieka pagal Reglamentą Nr. 216/2008 jai tenkančias užduotis ir pareigas.

EASA valdančioji taryba, kurią sudaro valstybių narių ir Europos Komisijos atstovai, rengia EASA darbo programą, biudžetą bei atlieka agentūros veiklos stebėseną.

EASA veikia kaip kompetentinga institucija, atsakinga už 2 schemoje nurodytas aviacijos sritis. Nuo 2003 m. EASA yra atsakinga už orlaivių tipo sertifikavimą Europos Sąjungoje. EASA išduotu pažymėjimu patvirtinama, kad tam tikro tipo orlaivis atitinka Europos teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus. EASA vertina naudojamų įvairių tipų orlaivių eksploatavimo charakteristikas per visą tam tikro tipo konstrukcijos orlaivių eksploatavimo laiką. Aptikusi pavojų saugai keliančias sąlygas ji gali liepti imtis priemonių. Šiuo tikslu ji išduoda tinkamumo skraidyti nurodymus, kurie skirti tipo pažymėjimų turėtojams ir kurių orlaivių naudotojai turi laikytis atlikdami techninę savo orlaivių priežiūrą.

EASA taip pat atlieka 3 schemoje aprašytas įvairias užduotis ir pareigas. Ji, be kita ko, rengia ir tvirtina nuomones, kuriomis Komisija remiasi rengdama technines įgyvendinimo reglamentų dalis.

Rengti tokias EASA nuomones padeda konsultacinės įstaigos. Jos teikia rekomendacijas dėl EASA taisyklių kūrimo programos turinio, prioritetų ir vykdymo. Agentūra taip pat rengia ir priima toms bendroms techninėms taisyklėms įgyvendinti skirtas priemones (CS, AMC ir GM).

Be to, valstybėse narėse EASA atlieka standartizacijos patikrinimus, kuriais siekiama įvertinti, kaip valstybės narės taiko Reglamento Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių nuostatas (taip pat žr. 3.1.1 skirsnį). Ji teikia Komisijai ataskaitas.

Agentūra Komisijos vardu taip pat prižiūri Bendro Europos dangaus (BED) OEV tinklo funkcijų tinklo valdytoją. Be to, ji gali atlikti su organizacijomis susijusius tyrimus.

EASA yra taip pat įgaliota išduoti leidimus trečiųjų šalių komerciniams oro vežėjams, vykdantiems skrydžius 28 ES valstybėse narėse ir ELPA valstybėse (Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje) arba iš tų valstybių. EASA atlieka tik su sauga susijusį užsienio vežėjų vertinimą. Skrydžių vykdymo leidimus ir toliau išduoda nacionalinės valdžios institucijos. Be to, EASA koordinuoja Europos patikrinimų perone programą SAFA (angl. SAFA, Safety Assessment of Foreign Aircraft), pagal kurią tikrinama užsienio valstybių orlaivių, kurie naudojasi Sąjungos oro uostais, sauga.

EASA bendroji užduotis – prireikus teikti technines konsultacijas Europos Komisijai ir valstybėms narėms.

Ji taip pat atlieka aviacijos saugai gerinti skirtas duomenų rinkimo, analizės ir tyrimų užduotis. Šioje srityje jai padeda Aviacijos saugos analitikų tinklas (angl. NoA, Network of aviation safety analysts), Europos komercinės aviacijos saugos grupė (angl. ECAST, European Commercial Aviation Safety Team), Europos sraigtasparnių saugos grupė (angl. EHEST, European Helicopter Safety Team) ir Europos bendrosios aviacijos saugos grupė (angl. EGAST, European General Aviation Safety Team).

EASA taip pat priklauso Europos aviacijos krizių koordinavimo padaliniui, kuriam pavesta koordinuoti reagavimo į tinklo krizę aviacijos srityje valdymą.

Pagaliau, agentūrai pavesta rengti ir tvirtinti Europos aviacijos saugos planą 10 (angl. EPAS, European Plan for Aviation Safety) (daugiau informacijos apie EPAS ir jo priėmimo procesą pateikta 2.2 skirsnyje).

1.3.2.4.Europos Komisija

Europos Komisijai pavesta rengti pasiūlymus dėl įprasta teisėkūros procedūra priimamų Europos aktų (dar žr. 1.3.1 skirsnį), taip pat pagrindiniame teisės akte numatytais atvejais rengti ir priimti įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus.

Kai ES teisės aktas priimamas, pagrindinė atsakomybė už tai, kad jis būtų taikomas tinkamai ir laiku, tenka valstybėms narėms. Komisija tikrina, ar valstybės narės tinkamai taiko teisės aktus (taip pat žr. 3.1.1 skirsnį).

Jei Komisija įtaria, kad kuri nors valstybė narė pažeidė Sąjungos teisę, ji gali imtis veiksmų. Nepavykus susitarti pirminiame etape Komisija valstybės narės atžvilgiu gali pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir galiausiai perduoti bylą Europos Teisingumo Teismui.

Europos Parlamentas ir Taryba priima sprendimą dėl ES metinio biudžeto, o Komisija atsako už to biudžeto vykdymą. Vykdydama biudžetą Komisija užtikrina, kad EASA veiklai, kuriai būtinas ES finansavimas, būtų skiriama pakankamai lėšų.

Pagaliau, Europos Komisija turi rengti, atnaujinti ir tvirtinti Europos aviacijos saugos programos dokumentą. Rengti tą dokumentą Komisijai padeda darbo grupė, kurią sudaro valstybių narių ir EASA atstovai. Prireikus Komisija, padedama šios darbo grupės, parengia naują Europos aviacijos saugos programos dokumento redakciją, kurioje atsižvelgiama į Europos aviacijos saugos programos pakeitimus. Ji taip pat konsultuojasi su valstybėmis narėmis ir EASA valdančiąja taryba. Pirmoji Europos aviacijos saugos programos dokumento redakcija paskelbta 2011 m. Tad ši redakcija yra antroji. Trečiąją redakciją ketinama parengti maždaug 2019 m. Ją rengiant ketinama atsižvelgti į pamatinės valstybinės saugos programos struktūros pakeitimus, atliktus persvarsčius ICAO 19 priedą, taip pat į pakeitimus, susijusius su Reglamento Nr. 216/2008 peržiūra, kurią Komisija pasiūlė 2015 m.

1.3.2.5.Eurokontrolė

Eurokontrolė nėra ES įstaiga, tačiau ji vykdo veiklą pagal daugiašalį susitarimą, kurį yra pasirašiusios ir kai kurios trečiosios šalys. Ji teikia Europos aviacijos saugos agentūrai ir valstybėms narėms technines konsultacijas, susijusias su Europoje vykdomų skrydžių saugos užtikrinimu. Bendradarbiaudama su aviacijos srities partneriais Eurokontrolė padeda kurti Bendrą Europos dangų (BED).

Sąjunga yra pasirašiusi ir sudariusi protokolą dėl prisijungimo prie Eurokontrolės, tačiau tas protokolas dar neįsigaliojo. 2012 m. gruodžio mėn. ES ir Eurkontrolė sudarė susitarimą, kuriuo nustatomi bendrieji tvirtesnio bendradarbiavimo principai. Jos sutarė stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, kad Eurokontrolė galėtų padėti Europos Sąjungai ES šalyse ir kitose valstybėse, kurios sutinka būti saistomos susitarimo, įgyvendinti Bendro Europos dangaus iniciatyvą ir su ta iniciatyva susijusių sričių politiką.

1.4.Avarijų ir incidentų tyrimas

1.4.1.Galiojančios taisyklės

Pareiga tirti avarijas ir incidentus tenka valstybėms narėms. Tokiais tyrimais siekiama išsiaiškinti avarijų bei incidentų priežastis ir taip užtikrinti didesnę aviacijos saugą, taip pat pateikti saugos rekomendacijų, kurios padėtų išvengti tokių avarijų ir incidentų ateityje.

Reglamente Nr. 996/2010 nustatytas ES lygmens teisinis pagrindas, kuriuo remiantis tiriamos avarijos ir incidentai bei taikomos jų prevencijos priemonės. Juo užtikrinamas didelis Europos civilinės aviacijos saugos tyrimų (vienintelis jų tikslas – išvengti avarijų ir incidentų ateityje, o ne nustatyti kaltę ar atsakomybę) efektyvumas, operatyvumas ir gera kokybė. Tame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma užtikrinama, kad už avarijų ir incidentų tyrimą atsakinga institucija (STI, saugos tyrimų institucija) būtų nepriklausoma nuo kitų valstybinių aviacijos organizacijų ir nuo visų kitų subjektų, dėl kurių veiklos galėtų atsirasti kliūčių atlikti saugos tyrimų institucijai patikėtą užduotį arba būtų padarytas poveikis tos institucijos nešališkumui. Taisyklėse numatyta, kad vykdydama savo veiklą saugos tyrimų institucija gali rinkti ir analizuoti su aviacijos sauga susijusią informaciją, visų pirma, kai tai būtina avarijų prevencijai užtikrinti. Atsižvelgdama į tokios veiklos, tiriamojo darbo ar kelių tyrimų analizės rezultatus saugos tyrimų institucija taip pat gali parengti saugos rekomendacijas. Tokių rekomendacijų adresatai turi į jas atsižvelgti ir prireikus imtis tinkamai civilinės aviacijos avarijų ir incidentų prevencijai užtikrinti skirtų priemonių.

1.4.2.Saugos rekomendacijos

Reglamente Nr. 996/2010 reikalaujama, kad saugos rekomendacijos adresatas per 90 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos praneštų rekomendaciją pateikusiai saugos tyrimų institucijai apie tai, kokių veiksmų imtasi (ar ketinama imtis) ir, jei reikia, kiek laiko prireiks jiems užbaigti, o kai nesiimama veiksmų – to priežastis. Per 60 dienų nuo atsakymo gavimo dienos saugos tyrimų institucija praneša adresatui, ar atsakymas ją tenkina, ir pagrindžia savo nuomonę, jeigu ji nesutinka su sprendimu nesiimti jokių veiksmų.

Saugos tyrimų institucijos taiko su jų pateiktomis saugos rekomendacijomis susijusių atsakymų registravimo procedūras, o saugos rekomendacijas gavę subjektai taiko priemonių, kurių imtasi gavus saugos rekomendacijas, įgyvendinimo pažangos stebėsenos tvarką. EASA yra parengusi jai skirtų saugos rekomendacijų svarstymo tvarką ir teikia pažangos ataskaitas bei statistinius saugos rekomendacijų apdorojimo duomenis.

Teisės aktuose taip pat nustatytas reikalavimas registruoti saugos rekomendacijas ir su jomis susijusius atsakymus Europos duomenų bazėje (saugos rekomendacijų informacinėje sistemoje, angl. SRIS, Safety Recommendations Information System). Saugos tyrimų institucijos bendroje Europos duomenų bazėje taip pat registruoja visas iš trečiųjų šalių gautas saugos rekomendacijas.

1.4.3.Bendradarbiavimas su kitais subjektais

Reglamentu Nr. 996/2010 dar labiau sustiprintas saugos tyrimų institucijų bendradarbiavimas – juo sukurtas Europos civilinės aviacijos saugos tyrimų institucijų tinklas (angl. ENCASIA, European Network of Civil Aviation Safety Investigation Authorities), kuriame dalyvauja visų valstybių narių saugos tyrimų institucijų vadovai ir (arba) daugiarūšio transporto institucijų atveju – jų aviacijos padalinių vadovai (arba jų atstovai). Tinklo ENCASIA siekis yra gerinti saugos tyrimų institucijų atliekamų tyrimų kokybę ir stiprinti jų nepriklausomumą, skatinant taikyti aukštus tyrimo metodų ir tyrėjų mokymo standartus. Tinklas ENCASIA konsultuoja ES institucijas visais su saugos tyrimais susijusiais klausimais, skatina dalytis aviacijos saugai didinti reikalinga informacija, koordinuoja ir organizuoja tarpusavio vertinimus bei mokymo veiklą, skatina taikyti geriausią saugos tyrimų praktiką. Pagaliau, tinklas ENCASIA analizuoja ES valstybių narių pateiktas arba gautas saugos rekomendacijas ir atrenka Sąjungos mastu svarbias saugos rekomendacijas.

Reglamente Nr. 996/2010 nustatyta, kad tais atvejais, kai pagal Čikagos konvencijos 13 priedą atliekamas saugos tyrimas, ES saugos tyrimų institucijos turi kviesti jame dalyvauti Europos aviacijos saugos agentūrą ir atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) civilinės aviacijos administraciją (-as). Europos aviacijos saugos agentūra atlieka konsultantės vaidmenį: ji gali padėti tyrimo vadovui arba saugos tyrimų institucijos, atliekančios tyrimą arba dalyvaujančios jame, įgaliotajam atstovui, tačiau taip, kad nebūtų padarytas poveikis tyrimo nepriklausomumui. Saugos tyrimuose kaip konsultantės gali dalyvauti ir ES valstybių narių civilinės aviacijos administracijos. Kad padėtų atlikti saugos tyrimą, EASA ir nacionalinės civilinės aviacijos administracijos taip pat gali teikti už tyrimą atsakingai saugos tyrimų institucijai prašomą informaciją, skirti konsultantų ir įrangos.

Reglamentu taip pat siekiama geresnio tyrimų koordinavimo: tarp pačių saugos tyrimų institucijų ir tarp saugos tyrimų institucijų ir kitų su saugos tyrimu susijusioje veikloje galinčių dalyvauti institucijų (tai gali būti, pavyzdžiui, teisminės institucijos, civilinės aviacijos administracijos arba paieškos ir gelbėjimo tarnybos).

1.5.Reikalavimų vykdymo užtikrinimas

1.5.1.Valstybėms narėms taikomos reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonės

Galimi pažeidimai gali būti nustatomi įvairiais būdais, pavyzdžiui, atliekant standartizacijos patikrinimus. Tokius patikrinimus atlieka EASA, padedanti Komisijai tikrinti, kaip taikomi aviacijos saugos teisės aktai. Po kiekvieno standartizacijos patikrinimo EASA parengia patikrinimo ataskaitą, kurioje nurodo per patikrinimą aptiktus pažeidimus. Tuomet ataskaita siunčiama atitinkamai valstybei narei ir Komisijai. Jei nesiimama tinkamų priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti, apie tai pranešama Komisijai, ir ši gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Sužinojusi, kad valstybė narė galbūt pažeidė ES teisės aktus, Komisija stengiasi operatyviai išspręsti nustatytą problemą, su ta valstybe nare pradėdama struktūrinį dialogą (per „EU PILOT“ sistemą). Siekdamos rasti ES teisę atitinkantį problemos sprendimą ir taip išvengti oficialios pažeidimo nagrinėjimo procedūros valstybės narės apie galimą Sąjungos teisės pažeidimą gali pateikti papildomos faktinės arba teisinės informacijos.

Jei Komisija mano, kad su ES teisės aktų laikymusi susijusios problemos išspręsti nepavyko, ji pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį gali pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

1.5.2.Reguliuojamoms aviacijos sektoriaus organizacijoms taikomos reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonės

1.5.2.1.Sankcijos

Pagal taikomus aviacijos saugos reglamentus valstybės narės turi nustatyti už šių reglamentų ir jų įgyvendinimo taisyklių pažeidimus taikomas sankcijas. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Be to, tais atvejais, kai kompetenciją nagrinėti Reglamento Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių pažeidimus turi agentūra ir kai ji atsako už organizacijos priežiūrą, tos agentūros prašymu asmenims ir įmonėms, kuriems agentūra yra išdavusi pažymėjimus, Komisija gali skirti vienkartines arba periodines baudas. Tos vienkartinės ir periodinės baudos turi būti atgrasomos ir proporcingos pažeidimo sunkumui ir pažymėjimo turėtojo ekonominiam pajėgumui, o nustatant jų dydį ypač atsižvelgiama į saugos pažeidimo mastą.

1.5.2.2.Su pažymėjimais susiję veiksmai ir kitos priemonės

Pagal Reglamentą Nr. 216/2008 valstybės narės, Komisija ir EASA turi bendradarbiauti, kad užtikrintų atitiktį tam reglamentui ir jo įgyvendinimo taisyklėms. Valstybės narės turi ne tik vykdyti jų pačių išduotų pažymėjimų priežiūrą, bet ir atlikti tyrimus (įskaitant patikrinimus perone) bei imtis visų reikiamų priemonių, tarp kurių yra ir draudimo pakilti taikymas orlaiviui. Jei kompetentinga institucija (nacionalinė valdžios institucija arba EASA) nustato, kad pažymėjimo turėtojas nesilaiko reikalavimų, arba jei kompetentingai institucijai apie tokį reikalavimų nesilaikymą yra pranešama, tai, vadovaudamasi atitinkamomis Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ji gali (arba privalo) iš dalies pakeisti (apriboti), sustabdyti arba panaikinti pažymėjimo galiojimą.

Be to, Komisija – savo iniciatyva arba paprašius valstybei narei ar agentūrai – gali inicijuoti procedūrą, pagal kurią sprendžiama, ar pagal Reglamentą Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisykles išduotas pažymėjimas iš tikrųjų atitinka tą reglamentą ir taisykles. Reikalavimų nesilaikymo atveju Komisija liepia kompetentingai institucijai imtis reikiamų taisomųjų veiksmų, pavyzdžiui, to pažymėjimo galiojimą apriboti arba sustabdyti. Jei Komisija priima tokį sprendimą, kitos valstybės narės neprivalo laikytis abipusio pažymėjimų pripažinimo prievolės. Gavusi pakankamai įrodymų, kad imtasi tinkamų taisomųjų veiksmų, Komisija nusprendžia abipusio pažymėjimų pripažinimo tvarkos taikymą atnaujinti.

Be šių priemonių valstybės narės dar taiko nacionalinę reikalavimų vykdymo užtikrinimo politiką, kuria užtikrinama, kad teisės aktai būtų tinkamai taikomi nacionaliniu lygmeniu.

2.SAUGOS RIZIKOS VALDYMAS EUROPOJE

Europos Sąjunga pereina prie saugos sistemos, kurią taikant labiau naudojamasi išankstinėmis hipotezėmis ir duomenimis. Pats savaime ES mastu taikomas toks požiūris negali būti veiksmingas – jo turi būti laikomasi visais sistemos lygmenimis. ICAO standartų 19 priedo 4 skyriuje nustatyti paslaugų teikėjų saugos valdymo sistemoms taikomi reikalavimai ir reikalaujama, kad visos saugos valdymo sistemos būtų priimtinos už atitinkamą sertifikavimą atsakančiai valstybei. Be to, pagal ICAO 19 priedą reikalaujama, kad valstybės parengtų saugai valdyti skirtą programą, t. y. valstybinę saugos programą (VSP) su aiškiai išdėstyta politika ir tikslais, saugos rizikos valdymo ir saugos užtikrinimo būdais bei numatyta saugos propagavimo veikla.

Kol kas ES nereikalauja, kad valstybės narės turėtų tokią valstybinę saugos programą. Tačiau į bendrąsias minėtųjų ICAO standartų tendencijas ji vis dėlto atsižvelgė rengdama kelis europinius reglamentus, visų pirma Reglamento Nr. 216/2008 įgyvendinimo taisykles.

2.1.Organizacijoms ir institucijoms keliami saugos reikalavimai

Rengiant Reglamento Nr. 216/2008 įgyvendinimo taisykles patvirtinti du atskiri reikalavimų rinkiniai – institucijoms ir organizacijoms:

a.institucijoms taikytini reikalavimai, kurie grindžiami aštuoniais svarbiausiais ICAO nustatytais saugos priežiūros sistemos elementais, padeda įgyvendinti valstybines saugos programas ir kartu siekti Reglamente Nr. 216/2008 nustatyto standartizavimo tikslo. Į juos taip pat įtraukti elementai, kurie yra svarbūs ES lygmeniu kuriant kompleksinę aviacijos saugos valdymo sistemą, kurioje ES ir valstybėms narėms būtų nustatytos su saugos valdymu susijusios pareigos;

b.daugelyje aviacijos sričių organizacijoms taikytini reikalavimai – tai (saugos) valdymo sistemoms keliami konsoliduoti bendrieji reikalavimai. Taisyklių, kuriomis reikalaujama, kad pirminio ir nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti srityse būtų sukurtos valdymo sistemos, priėmimo procesas dar nebaigtas. Organizacijoms taikytinų reikalavimų paskirtis – įgyvendinti ICAO standartus taip, kad būtų užtikrintas suderinamumas su esamomis valdymo sistemomis, ir skatinti taikyti integruotą valdymą. Valdymo sistemos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į aviacijos organizacijų veiklos apimtį, pobūdį ar sudėtingumą ir tinka bet kokiam tų organizacijų veiklos modeliui. Taip užtikrinamas proporcingas tų reikalavimų taikymas.

Įvairiose techninėse srityse šie bendrieji institucijoms ir organizacijoms taikytini reikalavimai yra papildomi konkretesniais reikalavimais (tokių reikalavimų pavyzdys – oro vežėjams taikomi skrydžio duomenų stebėsenos reikalavimai).

Nustatant institucijoms ir organizacijoms taikytinus reikalavimus buvo siekiama užtikrinti, kad visose Reglamento Nr. 216/2008 taikymo srityse būtų numatytas panašus saugos lygis. Bendrieji valdymo sistemos reikalavimai – tai visoms patvirtintoms organizacijoms, kurioms taikomas Reglamentas Nr. 216/2008, skirta bendra saugos valdymo sistema.

Be minėtųjų reikalavimų Reglamentu Nr. 376/2014 dar užtikrinama, kad organizacijos ir kompetentingos institucijos nustatytų pavojus ir valdytų saugos riziką, šiuo tikslu rinkdamos ir analizuodamos informaciją apie civilinės aviacijos srities įvykius bei vykdydamos tolesnę su tais įvykiais susijusią veiklą.

2.2.Saugos rizikos valdymas ES lygmeniu. Europos aviacijos saugos plano rengimo ir atnaujinimo procesas

Europos aviacijos saugos planas – tai pagrindinis Europos lygmens saugos rizikos valdymo proceso elementas, o rengiant tą planą dalyvauja valstybės narės, aviacijos sektoriaus atstovai ir EASA.

Minėtą procesą sudaro šios schemoje aprašytos užduotys.

4 schema. ES lygmens saugos rizikos valdymo procesas

1.saugos problemų (arba pavojų), darančių poveikį Europos aviacijos sistemai, nustatymas;

2.saugos problemų (arba pavojų) vertinimas: vertinama su ankstesniame etape nustatytų saugos problemų (arba pavojų) pasekmėmis susijusi rizika;

3.saugos priemonių rengimas ir planavimas: rengiamos strategijos (arba rizikos mažinimo priemonės), skirtos problemoms (arba pavojams), su kuriomis (-iais) susijusi rizika negali būti toleruojama baigus vertinimą, spręsti (šalinti);

4.įgyvendinimas ir tolesnė veikla: vertinama patvirtintų strategijų įgyvendinimo pažanga ir teikiami su jomis susiję pranešimai; ir

5.saugos veiksmingumas: peržiūrimos nustatytos rizikos sritys, siekiant įvertinti, ar anksčiau nustatyta rizika yra sumažinta, taip pat palyginti ją su saugos veiksmingumo rodikliais.

2.2.1Saugos problemų nustatymas

Saugos problemų nustatymo etape Europos aviacijos sistema yra nuolatos prevencijos tikslais tikrinama siekiant aptikti saugos problemų. Taip siekiama nustatyti problemas, kurioms spręsti reikia imtis ES ir (arba) valstybių narių lygmens rizikos mažinimo priemonių.

Šis saugos problemų nustatymo procesas gali būti grindžiamas agentūrai prieinama informacija, tačiau informacijos apie problemas šaltinis gali būti ir valstybių narių valdžios institucijų arba aviacijos sektoriaus organizacijų taikomos valdymo sistemos. Tas procesas gali būti inicijuojamas „iš apačios į viršų“ (konkrečias saugos problemas nustato suinteresuotieji subjektai, kurie su jomis susiduria tiesiogiai) arba „iš viršaus į apačią“ (analizuojamos pagrindinės aviacijos sistemos rizikos sritys).

Vienas iš būdų nustatyti saugos problemas – sistemingai analizuoti duomenis apie įvykius, visų pirma duomenis, susijusius su įvairių kategorijų avarijomis (pvz., kontrolės praradimu skrydžio metu, susidūrimais ore ir kt.) arba su įvairiomis aviacijos sritimis (komerciniu oro transportu, verslo aviacija, bendrąja aviacija ir kt.).

Tačiau analizuojant įvykių duomenis galima nustatyti tik tas saugos problemas, kurios aptiktos tiriant įvykius. Todėl, siekiant saugos problemas nustatyti platesniu mastu, turi būti naudojamasi kitais informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, saugos rekomendacijomis, atliekamais saugos tiriamaisiais darbais, jau veikiančiuose forumuose (Aviacijos saugos analitikų tinkle, Europos strateginės iniciatyvinės saugos (angl. ESSI, European Strategic Safety Initiative) grupėse ir susijusiose bendradarbiavimo ir analizės grupėse (angl. CAG, Collaboration and Analysis Groups), Žmogaus veiksnių tinkle (angl. Human Factors Network), ENCASIA ir kitur) surinkta informacija, ekspertų rekomendacijomis, informacija, gauta vykdant priežiūros ir stebėsenos veiklą arba taikant prognozavimo metodus.

Nustatant ir vertinant saugos problemas valstybėms narėms tarpininkauja Aviacijos saugos analitikų tinklas. Aviacijos saugos analitikų tinklas yra svarbus rizikos vertinimo proceso dalyvis: jis padeda analizuoti Europos centrinėje saugykloje (ECS) saugomus įvykių duomenis (taip pat žr. 3.2 skirsnį), taip pat teikia iš valstybių narių gautus duomenis. Šio tinklo veikla padeda prireikus patvirtinti rezultatus ir išsaugoti Europos ir nacionaliniu lygmeniu vykdomos veiklos ryšį.

ESSI grupės (taip pat žr. 4.1.2 skirsnį) padeda vertinti riziką, prireikus teikdamos veiklos duomenis. CAG grupės padeda patvirtinti duomenų ir rizikos vertinimus, susijusius su jų kompetencijai priskirtomis sritimis, ir rengti galimas rizikos mažinimo priemones.

Siekiant užtikrinti, kad bet kuris asmuo, organizacija ar institucija galėtų agentūrai lengviau pranešti apie saugos problemas, galima naudotis saugos problemų nustatymo forma.

2.2.2Saugos problemų vertinimas

EASA, kuriai padeda atitinkamų suinteresuotųjų subjektų grupės, vertina rizikos, susijusios su kiekvienos praneštos saugos problemos pasekmėmis, lygį.

EASA valdo saugos rizikos portfelį (angl. SRP, Safety Risk Portfolio). Šis portfelis apima įrašus apie agentūros ir išorės suinteresuotųjų subjektų nustatytas saugos problemas, rizikos lygio vertinimą, informaciją apie taikytas priemones ir rizikos, kuri išlieka įgyvendinus priemones, lygio vertinimą.

Rizikos vertinimas – tai analizė, grindžiama numatomu saugos problemos pasekmės (-ių) dažnumu ir sunkumu, remiantis visais galimais scenarijais; be to, nustatoma, ar rizika yra priimtina, toleruotina arba nepriimtina.

Saugos rizikos portfelis – tai dokumentas, kuris reguliariai persvarstomas gavus naujos informacijos. Kad parengtų saugos rizikos portfelį, agentūra:

peržiūri naujus prieinamus saugos duomenis ar kitokią informaciją – taip siekiama išsiaiškinti, ar reikia nustatyti naujas saugos problemas ir jas įvertinti, arba tai, ar esamų saugos problemų vertinimas yra abejotinas;

peržiūri ir tvirtina saugos problemų vertinimą;

siūlo nustatyti su saugos problema susijusio rizikos lygio priimtinumą;

siūlo saugos priemones;

tikrina taikomų saugos priemonių įgyvendinimo pažangą;

siūlo saugos veiksmingumo rodiklius;

atlieka saugos veiksmingumo stebėseną ir

tvirtina saugos analizės rezultatų / EASA saugos propagavimo medžiagos turinį.

Atnaujintas saugos rizikos portfelis išplatinamas susipažinti patariamiesiems organams. Šiame proceso etape patariamieji organai teikia rekomendacijų dėl to, kuri saugos rizika gali būti toleruojama ir kurios atžvilgiu reikia imtis veiksmų.

2.2.3Saugos priemonių rengimas ir planavimas

Tos rizikos, kuri ankstesniu etapu pripažinta netoleruotina, atžvilgiu turi būti imamasi priemonių. Agentūra pateikia pirmą rekomendaciją dėl priemonių, kurių turi būti imtasi tam tikrai rizikai sumažinti. Rekomendacijoje nurodomos galimos priemonės, kurios, remiantis išankstinio poveikio vertinimo rezultatais, saugą padidintų mažiausiomis sąnaudomis.

Išankstinis poveikio vertinimas atliekamas tuo metu, kai svarstomos rizikos mažinimo strategijos. Jį atliekant galimas priemonės poveikis lyginamas su priemonės nauda, t. y. tikimybe, kad ji padės sumažinti riziką. Šiame poveikio vertinime taip pat atsižvelgiama į šias galimas saugos problemų sprendimo priemones: reguliavimą, priežiūrą ir saugos propagavimą.

Prieš įgyvendinant strategiją labai svarbu aiškiai žinoti siekiamus rezultatus ir strategijos veiksmingumo vertinimo būdus. Toks žinojimas padeda įvertinti planuojamų strategijų veiksmingumo mastą kitame etape.

Nustačiusi geriausias galimas rizikos mažinimo priemones agentūra parenka suinteresuotuosius subjektus, kurie yra tinkamiausi įgyvendinti iniciatyvas, ir pradeda konsultacijų etapą, kuriame siekiama sudaryti palankesnes sąlygas susijusiems suinteresuotiesiems subjektams prisidėti prie agentūros vykdomo darbo.

Tarp siūlomų rizikos mažinimo priemonių gali būti reguliavimo priemonės, tikslinė saugos priežiūros veikla arba saugos propagavimo projektai (pvz., lankstinukų, vaizdo įrašų, mokslinių tyrimų projektų, mokymo ar tarptautinio bendradarbiavimo kampanijų rengimas).

Taikytinas priemones nustato EASA ir atitinkami (valstybių narių ir aviacijos sektoriaus) patariamieji organai.

Konsultacijų etapas baigiasi tuomet, kai susitariama dėl nustatytos rizikos mažinimo projektų. Jie įrašomi į saugos rizikos portfelį ir oficialiai įtraukiami į Europos aviacijos saugos planą. Tuomet jie įrašomi į įvairias EASA programas (jei tuos projektus turi vykdyti EASA) arba į valstybių narių atitinkamas programas ir planus (jei jie priskirti valstybių narių kompetencijai).

Valstybės narės šias priemones turėtų įtraukti į nacionalinio lygmens dokumentus, o tų priemonių įgyvendinimas turėtų būti tikrinamas per standartizacijos patikrinimus, kuriais siekiama įvertinti tų priemonių įgyvendinimą arba išsiaiškinti, kodėl priemonė saugos atžvilgiu yra neveiksminga konkrečiomis nacionalinėmis sąlygomis.

Atsižvelgiant į Europos aviacijos saugos politikos tikslą, Europos aviacijos saugos plane gali būti nurodytas Sąjungoje siektinas priimtinas saugos veiksmingumo lygis.

Europos aviacijos saugos planas galutinai tvirtinamas EASA valdančiojoje taryboje.

2.2.4Įgyvendinimas ir tolesnė veikla

Rizikos mažinimo priemones tinkamai įregistravus, dėl jų sutarus ir įtraukus jas į atitinkamas programas ir planus pradedamas įgyvendinimo ir tolesnės veiklos etapas.

Šiame etape tikrinama, kaip įgyvendinamos Europos aviacijos saugos planu grindžiamos strategijos. Jis prasideda, kai paskiriami už kiekvieną Europos aviacijos saugos plane numatytą priemonę atsakingi projektų vadovai. Projektų vadovai – tai ne tik EASA darbuotojai, bet ir valstybių bei aviacijos sektoriaus įmonių darbuotojai, įsipareigoję imtis priemonių pagal Europos aviacijos saugos planą.

Toms priemonėms, kurios įtrauktos į agentūros programas ir planus, taikomas EASA Strategijų ir programų skyriaus parengtas bendrasis tolesnės veiklos mechanizmas.

Kai priemonių įgyvendinimui vadovauja valstybės narės, pranešimai teikiami naudojantis paskirtų ryšių centrų tinklo paslaugomis. Šiuo atveju pirmąjį tam tikrų metų ketvirtį tinklui pateikiamas specialus pranešimų teikimo šablonas. Tokie pranešimai surenkami trečiąjį ketvirtį, visi duomenys apibendrinami ir rengiama galutinė ataskaita.

Su Europos aviacijos saugos planu susiję įgyvendinimo klausimai aptariami valstybinės saugos programos forume. Jame taip pat aptariami su valstybinėmis saugos programomis susiję klausimai.

Po konsultacijų su visais suinteresuotaisiais subjektais galutinė ataskaita, kurioje apibendrinamos visos įsipareigotos priemonės, pateikiama tvirtinti EASA valdančiajai tarybai. Ataskaitoje nurodomos pagrindinės problemos, su kuriomis susidurta tam tikrais metais, taip pat tos sritys, kuriose padaryta didelė pažanga siekiant nustatytų tikslų.

2.2.5Saugos veiksmingumas

Šiame etape vertinama, ar anksčiau nustatyta ir į saugos rizikos portfelį įrašyta rizika iš tikrųjų sumažinta įgyvendinus sutartas priemones. Rizika, kuri lieka po to, kai baigtos įgyvendinti rizikos mažinimo strategijos, vertinama iš anksto nustatytais laikotarpiais peržiūrint saugos rizikos portfelį.

Rizikos portfelis – tai taip pat pagrindas, kuriuo remiantis nustatomos rizikos sritys, kurias reikia reguliariai tikrinti naudojant saugos veiksmingumo rodiklius (angl. SPI, Safety Performance Indicators). Norint atlikti SPI naudojimu grindžiamą rizikos sričių stebėseną, būtina turėti duomenų ir gauti Aviacijos saugos analitikų tinklo pagalbą.

Jei atliekant vertinimą nustatoma, kad rizika nėra tinkamai sumažinta, gali tekti persvarstyti rizikos mažinimo strategijas arba atlikti papildomą vertinimą.

2.3.Susitarimas dėl saugos veiksmingumo

2.3.1Susitarimas dėl organizacijų saugos veiksmingumo

EASA tikrina organizacijų veiklos rezultatus vadovaudamasi Europos aviacijos saugos planu. Tačiau su organizacijomis, už kurias ji atsakinga, ji dar nėra sutarusi dėl tikslinių saugos veiksmingumo rodiklių.

Valstybėse narėse pradėtos diskusijos siekiant su organizacijomis susitarti dėl saugos veiksmingumo. Tačiau šiame etape susitarimas dėl tikslinių saugos veiksmingumo rodiklių daugelyje valstybių narių pasiektas tik OEV / ONP srityje.

ES lygmeniu parengtas OEV / ONP srities veiklos rezultatų planas 11 , kuriuo siekiama prisidėti prie oro transporto sistemos darnaus vystymo, t. y. didinti bendrąjį oro navigacijos paslaugų veiksmingumą keturiose pagrindinėse veiklos srityse – saugos, aplinkos, pajėgumo (vėlavimo) ir ekonominio efektyvumo.

Veiklos rezultatų planas pirmą kartą parengtas 2009 m. ir susijęs su Bendro Europos dangaus iniciatyva. Jame numatyta nustatyti Sąjungos masto tikslinius veiklos rodiklius nustatytam 3–5 metų ataskaitiniam laikotarpiui keturiose pagrindinėse veiklos srityse. Valstybės narės funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu turi parengti veiklos rezultatų planus, kuriuose būtų nustatyti privalomieji tiksliniai rodikliai nacionaliniu ar funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu; jie turėtų derėtų su Sąjungos tiksliniais veiklos rodikliais.

Sąjungos tiksliniai rodikliai antrajam ataskaitiniam laikotarpiui (AL2, nuo 2015–2019 m.) nustatyti 2014 m. Saugos srityje Sąjungos tiksliniai rodikliai nustatyti saugos valdymo veiksmingumo ir pavojingumo klasifikacijos, grindžiamos rizikos analizės priemonės metodika, taikymo lygmeniu.

Taikyti Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų planus Komisijai padeda nepriklausoma Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga, paskirta Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/672/ES 12 .

2.3.2ES masto susitarimas dėl saugos veiksmingumo užtikrinimo valstybėse narėse

Kol kas ES valstybėms narėms nėra nustačiusi jokių konkrečių tikslinių saugos veiksmingumo rodiklių, išskyrus pirmiau aprašytus su Bendru Europos dangumi susijusius rodiklius.

Tačiau, įgyvendinant Europos aviacijos saugos planą, šiuo metu rengiami tinkami veiksmingumo parametrai. Kaip nurodyta 2.2.3 skirsnyje, tame plane gali būti nurodytas Sąjungoje siektinas priimtinas saugos veiksmingumo lygis.

Be to, kai kurios valstybės narės savo iniciatyva pasitvirtino nacionalinius tikslinius veiksmingumo rodiklius.

3.SAUGOS UŽTIKRINIMAS EUROPOJE

3.1Saugos priežiūra 13

Europos Sąjungoje vykdoma saugos priežiūra, be kita ko, apima EASA patvirtintų organizacijų, taip pat valstybių narių patvirtintų organizacijų priežiūrą ir stebėjimą. Ji taip pat apima valstybių narių stebėseną, kuria siekiama užtikrinti, kad Europos aviacijos saugos teisės aktai būtų taikomi tinkamai.

3.1.1Taisyklių taikymo valstybėse narėse stebėsena

Komisijos įgyvendinimo reglamente (EB) Nr. 628/2013 14 (toliau – Reglamentas Nr. 628/2013) nustatyti darbo metodai, taikomi atliekant standartizacijos patikrinimus ir tikrinant, kaip valstybių narių kompetentingos institucijos taiko atitinkamus saugos teisės aktus. Šiuos standartizacijos patikrinimus atlieka ir tolesnę su jais atlikusią veiklą vykdo Europos aviacijos saugos agentūra (taip pat žr. 3.3.1 ir 1.5.1 skirsnius).

3.1.2Sertifikuotų organizacijų priežiūra

Saugos priežiūra yra saugos reguliavimo proceso dalis. Tuo procesu siekiama užtikrinti, kad Europos teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų ir susijusių procedūrų būtų tikrai laikomasi.

Saugos priežiūra padeda užtikrinti, kad saugos lygis Europos aviacijos sektoriuje atitiktų Europos taisyklėse nustatytą saugos lygį. Todėl valstybėms narėms ir Europos aviacijos saugos agentūrai tenkanti pareiga vykdyti saugos priežiūrą yra pagrindas, kuriuo remiantis užtikrinamas saugus orlaivių naudojimas ir licencijų bei pažymėjimų tarpusavio pripažinimas Europos Sąjungoje.

Po to, kai nustatyti institucijoms taikytini reikalavimai, į šią priežiūrą įtraukta nuolatinė organizacijų saugos veiksmingumo stebėsena, t. y. vertinama konkreti su jų veikla susijusi rizika (taip pat žr. 3.3.2 skirsnį).

3.2Saugos duomenų rinkimas, analizė ir keitimasis jais

Su sauga susijusi informacija yra svarbus šaltinis, kurį naudojant galima nustatyti galimus saugos pavojus. ES reglamentais užtikrinama, kad prireikus būtų renkami ir analizuojami atitinkami duomenys bei informacija ir kad jais būtų keičiamasi. Tai visų pirma informacija apie civilinės aviacijos įvykius (2015 m. Europos centrinėje saugykloje buvo užregistruota daugiau kaip 1 000 000 atvejų), užsienio oro vežėjus (SAFA sistema) (2015 m. SAFA duomenų bazėje buvo daugiau kaip 130 000 pranešimų), saugos rekomendacijas, saugomas saugos rekomendacijų informacinėje sistemoje (2015 m. toje duomenų bazėje buvo daugiau kaip 1 200 saugos rekomendacijų), taip pat su TCO leidimais ir uždraustų orlaivių Europos sąrašu susijusi informacija, kuri renkama, analizuojama ir kuria keičiamasi.

Informacijos apie įvykius rinkimui, analizei ir keitimuisi ta informacija Europos Sąjungoje taikomas Reglamentas Nr. 376/2014. Tame teisės akte reikalaujama, kad kiekviena organizacija, kiekviena valstybė narė ir EASA sukurtų sistemą, kurią taikant būtų galima rinkti ir saugoti informaciją apie atitinkamus įvykius. Surinkta informacija apie įvykius analizuojama ir prireikus imamasi rizikos mažinimo priemonių. Surinkta informacija apie visus įvykius ir informacija apie jų analizę bei tolesnę su jais susijusią veiklą perkeliama į Europos centrinę saugyklą.

Europos centrinėje saugykloje saugoma informacija apie įvykius yra prieinama valstybėms narėms (nacionalinei aviacijos saugos institucijai ir saugos tyrimų institucijai), Europos aviacijos saugos agentūrai ir Komisijai. Aviacijos saugos analitikų tinklas (NOA), sukurtas pagal Reglamentą Nr. 376/2014, privalo išnagrinėti Europos centrinėje saugykloje saugomą informaciją, kuri naudojama rengiant Europos aviacijos saugos planą.

Svarbi pagal Reglamentą Nr. 376/2014 sukurtos sistemos dalis yra „teisingumo kultūros“ koncepcija. Puoselėjant tokią kultūrą siekiama užtikrinti nuolatinį su sauga susijusios informacijos prieinamumą: kuriama tokia tarpusavio pasitikėjimu grindžiama aplinka, kurioje žmonės galėtų be baimės pranešti apie įvykius. „Teisingumo kultūros“ aplinka kuriama vadovaujantis reglamente nustatytais pagrindiniais principais, t. y., be kita ko, apsauga nuo kaltinimo ir bausmių (išskyrus tyčinio nusižengimo arba nepriimtino elgesio atvejus).

3.3 Saugos duomenimis grindžiama priežiūra, vykdoma probleminėse srityse arba srityse, kuriose tai būtina

3.3.1Saugos duomenimis grindžiama valstybių narių stebėsena

Standartizacijos patikrinimus ES valstybėse narėse agentūra atlieka taikydama rizika grindžiamą metodą. Patikrinimų dažnumas, apimtis ir išsamumas, taip pat tyrėjų grupės dydis ir sudėtis nustatomi atsižvelgiant į padėtį kiekvienoje valstybėje narėje ir sektoriuje.

Tokia stebėsena, atsižvelgiant į visą EASA turimą informaciją, atliekama nuolatos, yra taikoma visai aviacijos sistemai ir grindžiama rizikos analize. Tuo tikslu EASA vertina kompetentingų institucijų gebėjimą vykdyti joms paskirtas saugos priežiūros pareigas: renkami ir analizuojami duomenys, prireikus atliekami patikrinimai ir vykdoma tolesnė su nustatytais pažeidimais susijusi veikla, siekiant užtikrinti, kad reikiami pakeitimai būtų atlikti ir kad taisomųjų veiksmų būtų imtasi laiku.

Standartizavimas yra saugos duomenų rinkimo ES lygmeniu dalis. Jis būtinas norint nustatyti pavojus ir sudaro sąlygas, atsižvelgiant į saugos duomenis, priežiūrą atlikti probleminėse srityse arba srityse kuriose tai būtina.

Standartizavimo strategijoje daugiausia dėmesio skiriama šioms pagrindinėms sritims:

Nuolatinės stebėsenos metodo taikymui. Reglamente Nr. 628/2013 numatyta sukurti sistemą, kurią taikant būtų galima tikrinti, ar Europos aviacijos saugos taisyklės visose aviacijos srityse taikomos vienodai.

Rizika grindžiamam standartizacijos patikrinimų planavimui. Taikant nuolatinės stebėsenos metodą patikrinimų dažnumas, apimtis ir išsamumas, taip pat tyrėjų grupės dydis ir sudėtis nustatomi atsižvelgiant į padėtį kiekvienoje valstybėje ir sektoriuje. Todėl lanksčiau ir veiksmingiau naudojami ištekliai, be to, mažesnė našta tenka gerų veiklos rezultatų pasiekusioms valstybėms (jas galima tikrinti rečiau). Reikalavimų laikymosi tikrinimas palaipsniui įtraukiamas į sistemų / procesų veiksmingumo stebėseną ir vertinamas sisteminis kompetentingų institucijų valdymo sistemų ir valstybinių saugos programų veiksmingumas.

EASA standartizacijos veiklos integravimui ir ICAO USOAP programai. Esama darbo tvarka skatina didesnį bendradarbiavimą ir EASA bei ICAO vykdomos veiklos integravimą. Nuolatinis dialogas, keitimasis informacija ir duomenimis, dalyvavimas viena kitos atliekamuose patikrinimuose ir audituose – tai šiuo tikslu numatytos priemonės, kuriomis siekiama, kad ES ir ICAO reikalavimai bei standartai būtų kiek įmanoma užtikrinami taikant tik vieną integruotą procesą.

Kompetentingų institucijų darbuotojų dalyvavimui standartizacijos veikloje. Siekiama užtikrinti, kad standartizacijos procesas būtų aktyvus, o darbuotojų kvalifikacija visoje Europoje būtų deramo lygio. Be to, per standartizacijos posėdžius galima susitarti dėl bendros reikalavimų sampratos, išsakyti savo nuomonę ir pasidalyti gerąja patirtimi, o tai padeda užtikrinti, kad taisyklės būtų taikomos vienodai.

Sustiprintam reguliavimo grįžtamojo ryšio mechanizmui. Esamas grįžtamojo ryšio mechanizmas yra paprastinamas ir stiprinamas, siekiant sistemingai vertinti taisyklių veiksmingumą, o standartizacijos veiklos rezultatus panaudoti vykdant saugos valdymo, reglamentavimo ir saugos propagavimo veiklą.

3.3.2Saugos duomenimis grindžiama aviacijos sektoriaus organizacijų priežiūra

Siekiant remti nuolatinę organizacijų saugos veiksmingumo stebėseną, kuri yra vienas iš institucijoms ES teisėje nustatytų reikalavimų, parengta medžiaga, kurioje, be kita ko, galima rasti apibrėžtis ir sąvokas, vartojamas atliekant rizika ir veiklos rezultatais grindžiamą priežiūrą. Joje daugiausia dėmesio skiriama aviacijos rizikos nustatymui ir tos rizikos mažinimo veiksmingumui, o ne vien taikytinų reikalavimų laikymosi tikrinimui.

Tokia duomenimis grindžiama priežiūra taip pat padeda spręsti problemas, susijusias su didėjančiu reguliuojamų subjektų skaičiumi, dydžiu ir struktūros sudėtingumu, taip pat su ribotais valstybių narių ir EASA ištekliais.

Priežiūros sistema, kurią taikant skatinamas į saugos valdymą orientuotas mąstymas ir elgesys, suteikia organizacijoms galimybių valdyti reglamentuose nenurodytą riziką ir saugos valdymo priemonių taikymo paskatų (jos atsiranda mažinant priežiūros naštą). Tokia sistema taip pat padeda veiksmingai taikyti valdymo sistemos nuostatas, įtrauktas į organizacijoms skirtas įgyvendinimo taisykles.

4.SAUGOS PROPAGAVIMAS EUROPOJE

Saugos propagavimas yra viena iš pagrindinių saugos programos ir veiksmingo saugos valdymo sudedamųjų dalių. Saugos riziką galima sumažinti geriau informuojant apie saugos srityje įgytą patirtį, dalijantis geriausia patirtimi ir aiškinant saugos procedūras ir taisykles. Europos aviacijos sistemoje tai laikoma geros saugos kultūros dalimi.

Saugos propagavimas apima bendro pobūdžio arba tikslinę veiklą, kurią vykdant aviacijos sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams perduodama ir skleidžiama saugos informacija. Tokia veikla grindžiama saugos duomenų rinkimo procedūromis, kurias taikant analizuojami duomenys ir taikomos saugos rizikos mažinimo priemonės, kaip apibūdinta 3.2 skirsnyje.

Tam tikros saugos propagavimo priemonės valstybėse narėse taikomos nacionaliniu lygmeniu ir yra išdėstytos valstybių narių valstybinėse saugos programose.

Europos lygmeniu didžiąją dalį saugos propagavimo veiklos koordinuoja EASA: šiuo metu ji rengia integruotas programas, užtikrinančias, kad vykdant saugos propagavimo ir reguliavimo veiklą būtų kuo veiksmingiau atsižvelgiama į saugos riziką, o tam tikrose srityse tos veiklos rūšys viena kitą papildytų. Taigi EASA šiuo metu kuria europinius saugos propagavimo priemonių rinkinius, kurie padės išplėsti saugos propagavimo priemonių taikymo mastą. Be to, tuo pat metu aktyviau plėtojama partnerystė saugos srityje.

4.1ES lygmens veikla

4.1.1Su sauga susijusios informacijos sklaida

Su sauga susijusios informacijos sklaida padeda kurti tvirtą saugos kultūrą. Europos Sąjungoje su sauga susijusiai informacijai skleisti naudojamos tokios priemonės: saugos analizės ataskaitos; biuleteniai, informaciniai lapeliai ir plakatai; garso ir vaizdo medžiaga; priemonių rinkiniai, instrukcijos ir vadovai; planai ir programos; seminarai ir kiti saugai skirti renginiai.

4.1.1.1Privaloma su sauga susijusios informacijos sklaida

Pagal Reglamentą Nr. 216/2008 EASA turi skelbti metinę saugos apžvalgą 15 , kurioje informuoja visuomenę apie bendrąjį civilinės aviacijos saugos lygį. Metinėje saugos apžvalgoje pateikiama informacija apie civilinės aviacijos saugą Europoje ir visame pasaulyje.

Pagal Reglamentą Nr. 996/2010 reikalaujama sukurti saugos rekomendacijų duomenų bazę. Ši duomenų bazė yra viešai prieinama internete 16 .

4.1.1.2Neprivaloma su sauga susijusios informacijos sklaida

EASA skelbia suinteresuotiesiems subjektams informuoti skirtus saugos informacijos biuletenius (SIB) 17 . Saugos informacijos biuleteniai yra viešai prieinami. Jie reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami. Agentūra taip pat skelbia saugos rekomendacijų 18 įgyvendinimo pažangos apžvalgą.

4.1.1.3Saugos srities seminarai ir konferencijos

EASA rengia saugos kampanijas, skirtas konkretiems saugos klausimams, susijusiems su aviacijos įvykiais, nustatyta saugos rizika, taip pat naujoms problemoms ar saugos auditui.

EASA taip pat reguliariai rengia seminarus ir konferencijas, kuriuose saugos informacija dalijamasi su įvairių Europos šalių suinteresuotaisiais subjektais. Be to, tokiuose seminaruose ir konferencijose galima aptarti su sauga susijusias temas, įskaitant patikrinimų rezultatus. Be to, agentūra kasmet rengia saugos konferenciją.

Europos Komisija reguliariai organizuoja su aviacijos sauga susijusiems klausimams skirtas konferencijas ir seminarus. Be to, ji rengia seminarus ir vykdo veiklą, kuria siekia tinkamai informuoti apie tam tikras saugos taisykles (pavyzdžiui, reglamentus Nr. 376/2014 ir Nr. 996/2010) ir užtikrinti, kad tos taisyklės būtų suprantamos teisingai.

4.1.1.4Informacija internete

Įvairi informacija ir dokumentai yra viešai prieinami EASA interneto svetainėje 19 ir Europos Komisijos svetainėje, kuri skirta Europos aviacijos saugos politikai 20 .

Be to, Komisija, EASA ir valstybės narės, taip pat aviacijos sektoriaus organizacijos dažnai naudojasi ribotos prieigos tinklais, kuriuose keičiasi su sauga susijusia informacija.

4.1.2Europos strateginė iniciatyvinė saugos grupė

Europos strateginė iniciatyvinė saugos grupė – tai aviacijos saugos grupė, kurią sudaro valdžios institucijų ir aviacijos sektoriaus organizacijų atstovai. Pagrindinis jo tikslas – didinti aviacijos saugą vykdant savanorišką veiklą ir kuo mažesnėmis sąnaudomis. Europos strateginę iniciatyvinę saugos grupę sudaro trys mažesnės grupės: Europos komercinės aviacijos saugos grupė (ECAST), Europos sraigtasparnių saugos grupė (EHEST) ir Europos bendrosios aviacijos saugos grupė (EGAST). Saugos grupių plenariniuose posėdžiuose nustatoma darbo kryptis, atitinkamoms grupėms paskirstomos užduotys ir peržiūrimi saugos srityje pasiekti rezultatai. Saugos grupėms bendrai pirmininkauja vienas aviacijos sektoriaus atstovas ir vienas Europos aviacijos saugos agentūros atstovas.

4.1.2.1Komercinė aviacija

Grupė ECAST sprendžia klausimus, susijusius su didelių orlaivių su fiksuotais sparnais naudojimu, ir siekia toliau didinti komercinės aviacijos saugą Europoje, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų saugiai skraidyti visame pasaulyje. Grupės ECAST veikla grindžiama EASA, kitų Europos institucijų ir aviacijos sektoriaus partnerystės ryšiais. Grupė ECAST bendradarbiauja su JAV Komercinės aviacijos saugos grupe ir kitomis pagrindinėmis pasaulyje veikiančiomis iniciatyvinėmis saugos grupėmis, visų pirma ICAO Regioninėmis aviacijos saugos grupėmis (angl. RASG, Regional Aviation Safety Groups).

4.1.2.2Sraigtasparniai

Grupę EHEST sudaro sraigtasparnių gamintojų, naudotojų, mokslinių tyrimų organizacijų, institucijų ir avarijų tyrėjų iš visos Europos atstovai. Ta grupė glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautine sraigtasparnių saugos grupe (angl. IHST, International Helicopter Safety Team).

4.1.2.3Bendroji aviacija

Grupę EGAST sudaro bendrosios aviacijos sektoriaus, asociacijų ir klubų, įmonių, EASA ir kitų institucijų iš visos Europos atstovai. Toje grupėje dalijamasi geriausia patirtimi, renkami duomenys ir skatinama sauga. Vykdydama savo veiklą ši grupė remiasi savo narių atliktu darbu ir taip suteikia tam jų darbui didesnio svarumo. Grupė EGAST bendradarbiauja su Bendrosios aviacijos jungtiniu iniciatyviniu komitetu (angl. GA JSC, General Aviation Joint Steering Committee), kuriam bendrai pirmininkauja Federalinės aviacijos administracijos atstovas ir Orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos (angl. AOPA, Aircraft Owners and Pilots Association) Skrydžių saugos fondo atstovas.

4.2ES lygmens tarptautinis bendradarbiavimas

Aviacijos sauga – tai sritis, kurioje reikia vis daugiau bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu. Todėl tarptautinis ES aviacijos saugos politikos aspektas yra itin svarbus.

Komisija, EASA ir valstybės narės glaudžiai koordinuoja tarptautinę aviacijos saugos veiklą. Tokiu koordinavimu siekiama didinti saugą visame pasaulyje ir geriau saugoti aplinką, remti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, skatinti taikyti europinius ir tarptautinius saugos standartus.

Siekdama šių tikslų ES bendradarbiauja su šalimis partnerėmis ir regioninėmis organizacijomis – ir reglamentavimo, ir veiklos srityse: įgyvendinami tarptautiniai susitarimai ir darbo tvarka, taip pat teikiama techninė pagalba ir vykdoma bendradarbiavimo veikla. Teikiant techninę pagalbą siekiama didinti aviacijos saugą besivystančiose šalyse ar regionuose. Techninis bendradarbiavimas ir partnerystė plėtojami su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis ir išsivysčiusiomis šalimis.

4.3ES lygmeniu organizuojamas mokymas

Europos Sąjungoje vykdomoje mokymo veikloje dalyvauja aviacijos organizacijos, susijusios su Europos aviacijos saugos programos įgyvendinimu: valstybių narių civilinės aviacijos administracijos (CAA), saugos tyrimų institucijos ir aviacijos sektoriaus atstovai.

Pagal Reglamentą Nr. 376/2014 Komisija ir agentūra turi valstybėms narėms padėti organizuodamos atitinkamą mokymą. Šis mokymas visų pirma susijęs su Aviacijos saugos analitikų tinklu ir ECCAIRS iniciatyviniu komitetu.

Pagal Reglamentą Nr. 216/2008 organizacijos ir kompetentingos institucijos turi užtikrinti tokį savo darbuotojų parengimo lygį, kad jie turėtų pakankamai kompetencijos tinkamai vykdyti savo užduotis. Be to, kompetentingos institucijos turi organizacijoms sudaryti palankias sąlygas vykdyti savo įsipareigojimus taikyti valdymo sistemą ir organizuoti tinkamą švietimo ar mokymo veiklą, kai tai įmanoma arba būtina.

Be to, plėtojami nauji mokymo pajėgumai, kurie užtikrins, kad visi suinteresuotieji subjektai turėtų įgūdžių, būtinų norint sėkmingai taikyti veiklos rezultatais grindžiamą metodą.

Taip pat EASA siekia išlaikyti aukštą žinių ir kompetencijos lygį bei suteikti žinių apie naujausius aviacijos srities pokyčius, susijusius su jai priskirtomis veiklos sritimis: ji rengia ir organizuoja mokymo kursus ne tik savo darbuotojams, bet ir suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant valstybių narių ir aviacijos sektoriaus suinteresuotuosius subjektus.

Agentūra taip pat yra parengusi elektroninę egzaminavimo sistemą, kuri yra atnaujinama. Ji prieinama agentūros interneto svetainėje ir yra grindžiama klausimų duomenų baze. Šia savanoriška sistema gali naudotis mokymo organizacijų studentai arba savarankiškai besimokantys studentai. Ja galima naudotis egzaminavimo centruose. Be to, suteikiama galimybė gauti pažymėjimą.

EASA taip pat padeda institucijoms partnerėms laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų (pvz., ICAO ir ES reglamentų) ir vykdo ES civilinės aviacijos srities bendradarbiavimo projektus keliuose pasaulio regionuose – kaimyninėse šalyse, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir Afrikoje.

4.3.1Bendrų mokymo iniciatyvų grupė

Bendrų mokymo iniciatyvų grupė (angl. CTIG, Common Training Initiative Group) yra iš valdžios institucijų atstovų sudaryta horizontalioji grupė, kuri dalijasi informacija apie mokymo iniciatyvas, skirtas reguliavimo personalo kvalifikacijai kelti, ir koordinuoja jas. Šios grupės rengiama medžiaga yra tik rekomendacinė medžiaga – joje teikiamos rekomendacijos dėl sutartos geriausios praktikos.

CTIG grupės veikla daugiausia susijusi su šiais klausimais:

formuoti bendrą institucijos inspektorių, inžinierių ir kitų ekspertų vaidmens bei jų kvalifikacijos ir patirties sampratą;

nustatyti bendros geriausios patirties pavyzdžius ir naujas institucijos darbuotojų mokymo, žinių vertinimo, kompetencijos vertinimo ir kvalifikacijos kėlimo tendencijas;

nustatyti, plėtoti, vykdyti ir koordinuoti bendrą mokymo veiklą, pavyzdžiui, nustatyti poreikius, parinkti mokymo kursus ir programas;

teikti informaciją apie bendro intereso kursus Europos aviacijos saugos agentūrai, nacionalinėms aviacijos institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams.

4.3.2Mokymo koncepcija

EASA sukūrė EASA virtualiąją akademiją, kurios paskirtis – užtikrinti darnaus aukštos kokybės mokymo prieinamumą, ypač nacionalinių aviacijos institucijų darbuotojams. Kad agentūra galėtų siūlyti tokį lankstų plataus masto (geografiniu ir kalbų atžvilgiu) mokymą, jai talkina kvalifikuoti išorės mokymo paslaugų teikėjai, kurie nuodugniai atrenkami taikant tinkamą patvirtinimo procedūrą. Šiuo mokymu daugiausia siekiama padėti išlaikyti valstybių narių darbuotojų, vykdančių tvirtinimo ir priežiūros veiklą, kvalifikaciją ir ją kelti.

Santrumpų sąrašas

(1)

     Šiame dokumente „organizacijos“ suprantamos kaip aviacijos sektoriaus organizacijos, tiekiančios aviacijos produktus ar teikiančios aviacijos paslaugas.

(2)

      http://eur-lex.europa.eu/browse/directories/legislation.html : transporto politika; oro transportas; skrydžių sauga.

(3)

     2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (Tekstas svarbus EEE); OL L 79, 2008 3 19, p. 1.

(4)

     2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB (Tekstas svarbus EEE), OL L 295, 2010 11 12, p. 35.

(5)

     2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007 (Tekstas svarbus EEE); OL L 122, 2014 4 24, p. 18.

(6)

     2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantis Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį (Tekstas svarbus EEE); OL L 344, 2005 12 27, p. 15.

(7)

     Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje http://ec.europa.eu/transport/modes/air/safety/air-ban/index_lt.htm  

(8)

     2006 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 474/2006, sudarantis oro vežėjų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2111/2005 II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą (Tekstas svarbus EEE); OL L 84, 2006 3 23, p. 14.

(9)

     Procedūra išsamiai išdėstyta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai; OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(10)

   Ankstesnis angliškas Europos aviacijos saugos plano pavadinimas buvo European Aviation Safety Plan. Jo pavadinimas pakeistas, kad nebūtų painiojamos angliškos Europos aviacijos saugos programos (angl. EASP, European Aviation Safety Programme) ir Europos aviacijos saugos plano (angl. EASp, European Aviation Safety Plan) santrumpos.

(11)

   2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 549/2004, nustatančio bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (Pagrindų reglamentas) ( OL L 96, 2004 3 31, p. 1) 11 straipsnis ir 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 390/2013, kuriuo nustatomas oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų vykdymo veiklos rezultatų planas (Tekstas svarbus EEE); OL L 128, 2013 5 9, p. 1.

(12)

     2014 m. rugsėjo 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/672/ES dėl Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos paskyrimo pratęsimo; OL L 281, 2014 9 25, p. 5.

(13)

     Šiame dokumente „priežiūra“ reiškia ir sertifikuotų organizacijų priežiūros veiklą, kurią vykdo kompetentingos institucijos, ir taisyklių taikymo ES valstybėse narėse stebėseną, kurią EASA atlieka per standartizacijos patikrinimus.

   Europos Sąjungoje vykdomą saugos priežiūrą reglamentuoja Reglamentas Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklės (daugiau informacijos apie taikytinus teisės aktus pateikta 1 schemoje).

(14)

     2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 628/2013 dėl Europos aviacijos saugos agentūros darbo metodų, taikomų atliekant standartizacijos patikrinimus ir vykdant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2008 nustatytų taisyklių taikymo stebėseną, kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 736/2006 (Tekstas svarbus EEE); OL L 179, 2013 6 29, p. 46.

(15)

      http://easa.europa.eu/newsroom-and-events/general-publications  

(16)

      http://eccairs-dds.jrc.ec.europa.eu/pubsris/default.asp  

(17)

      http://ad.easa.europa.eu/sib-docs/page-1  

(18)

      http://easa.europa.eu/easa-and-you/safety-management/accident-and-incident-investigation-support/safety-recommendations  

(19)

      http://easa.europa.eu/  

(20)

      http://ec.europa.eu/transport/modes/air/safety/index_en.htm