EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 08

COM(2015) 503 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

ES BIUDŽETO APSAUGA IKI 2014 M. PABAIGOS

Turinys

1.SANTRAUKA IR IŠVADOS

2.PROCESAI

2.1.Prevenciniai veiksmai

2.2.Taisomieji veiksmai

2.3.Žemės ūkis

2.4.Sanglauda

2.5.Tiesioginis valdymas

2.6.Valdymo ir kontrolės sistemų ekonominis efektyvumas

3.2014 m. FINANSINĖS PATAISOS IR SUSIGRĄŽINTOS LĖŠOS

3.1.Apžvalga

3.2.Iki 2014 m. gruodžio 31 d. svarstytos finansinės pataisos

3.3.2014 m. patvirtintos finansinės pataisos

3.4.2014 m. atliktos finansinės pataisos

3.5.Lėšų susigrąžinimas

3.6.2014 m. nustatyti valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai ir priemonės, kurių imtasi

4.BENDRA IKI 2014 M. PABAIGOS ATLIKTŲ FINANSINIŲ PATAISŲ IR SUSIGRĄŽINTŲ LĖŠŲ SUMA

4.1.Apžvalga

4.2.Finansinės pataisos

4.3.Lėšų susigrąžinimas

5.GRYNOSIOS PATAISOS

5.1.2014 m. grynosios finansinės pataisos

5.2.Poveikis ES biudžetui

5.3.Poveikis nacionaliniams biudžetams

6.PREVENCINĖS PRIEMONĖS

6.1.Žemės ūkis

6.2.Sanglauda

7.VALSTYBIŲ NARIŲ INICIATYVA ATLIKTI TAISOMIEJI VEIKSMAI

7.1.Žemės ūkis

7.2.Sanglauda

8.IŠANKSTINIO FINANSAVIMO SUMŲ SUSIGRĄŽINIMAS

1. SANTRAUKA IR IŠVADOS

Pirmininkas J.-C. Junckeris pabrėžė, kad būtina užtikrinti patikimą finansinį Europos Sąjungos (ES) programų valdymą, ir primygtinai reikalavo, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių ES biudžetui apsaugoti. Šiame komunikate aprašytas teisės aktuose numatytų prevencinių ir taisomųjų mechanizmų veikimas ir veiksmai, kurių Komisijos tarnybos ėmėsi, kad apsaugotų ES biudžetą nuo neteisėtų ar netvarkingų išlaidų. Jame taip pat pateiktas tiksliausias duomenų, gautų taikant šiuos mechanizmus, įvertis ir nurodyta, kaip valstybės narės dalyvauja šioje veikloje ir koks joms daromas poveikis.

Komunikatas rengiamas kasmet, atsižvelgiant į specialų prašymą, kurį Europos Parlamentas pateikė vykdydamas 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, todėl jis skirtas šiai institucijai, taip pat Tarybai ir Europos Audito Rūmams (toliau – Audito Rūmai). Komunikatu papildoma 2014 m. ES metinėse finansinėse ataskaitose, 2014 m. Komisijos apibendrinamojoje ataskaitoje ir susijusiose atitinkamų generalinių direktoratų metinių veiklos ataskaitų dalyse pateikta informacija.

Audito Rūmai metinėje ataskaitoje pateikia ES metinėse finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, pastabas dėl ataskaitose atspindimų mokėjimų reikšmingo klaidų lygio ir susijusius statistinius duomenis. Finansinių pataisų ir lėšų susigrąžinimo svarba ypač pabrėžiama atsižvelgiant į daugiametį jų pobūdį. Į tai tinkamai atsižvelgiama metinėse veiklos ataskaitose, kuriose pateikiama išsami informacija apie klaidų lygius ir apie finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą. Atlikus papildomą minėtų duomenų vertinimą, galima spręsti apie galutinį neteisėtų mokėjimų paramos gavėjams poveikį ES finansiniams interesams, be to, tai yra vienas pagrindinių rodiklių, kuriuo remiantis vertinama, kaip, taikant priežiūros ir kontrolės sistemas, valdoma su operacijų, finansuojamų iš ES biudžeto, teisėtumu ir tvarkingumu susijusi rizika (žr. 2014 m. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą).

Komisija ir valstybės narės, siekdamos valdyti riziką, susijusią su operacijų, finansuojamų iš ES biudžeto, teisėtumu ir tvarkingumu, dirba šį svarbų darbą pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 1 , Finansinį reglamentą 2 , jo taikymo taisykles 3 ir įvairius su konkrečiais sektoriais susijusius teisinius tekstus. Komisija saugo ES biudžetą, t. y. ES lėšas, nuo nepagrįstų arba netvarkingų išlaidų dviem pagrindiniais būdais:

(1)vykdydama prevencinę veiklą;

(2)taikydama taisomuosius mechanizmus (visų pirma valstybėms narėms taikydama finansines pataisas ir susigrąžindama lėšas iš ES išmokų gavėjų).

Pagrindinis finansinių pataisų ir lėšų susigrąžinimo tikslas – užtikrinti, kad ES lėšos būtų naudojamos pagal teisinės sistemos nuostatas, t. y. Sąjungos lėšomis nefinansuoti išlaidų, patiriamų pažeidžiant taikytinus teisės aktus. Pagal pasidalijamojo valdymo principą, nustatyti ir iš paramos gavėjų susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas pirmiausia privalo valstybės narės (o ne Komisija). Atsižvelgiant į kontrolės sistemą ir taisomųjų mechanizmų bei procedūrų sudėtingumą, taip pat į daugiametį programų pobūdį, rezultatai (t. y. finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas) paprastai pasiekiami nustačius susijusius trūkumus ar pažeidimus ir atlikus mokėjimus.

Siekiant užtikrinti kontrolės sistemų ekonominį efektyvumą, viena pagrindinių būsimų Komisijos tarnybų darbo krypčių per kolegijos kadenciją – racionalizuoti ir supaprastinti kontrolę ir perskirstyti išteklius kontrolės priemonėms, kurios vertinamos kaip tinkamiausios su teisėtumu ir tvarkingumu susijusiai rizikai valdyti pagal reglamentavimo sistemą. Taikant pasidalijamojo valdymo principą, pagrindinis tikslas – gerinti valstybių narių kontrolės sistemų veiksmingumą.

Šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama Komisijos atliekamos priežiūros funkcijos vykdymo rezultatams, tačiau taip pat pateikiama informacijos apie valstybių narių kontrolės priemones.

Finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas. 2014 m. rezultatai

Pagrindinė 2014 finansinių metų statistika, susijusi su Komisijos taikytų taisomųjų priemonių poveikiu, yra tokia:

Patvirtintos ir atliktos finansinės pataisos 2014 m. sudaro 3,3 proc. (patvirtintos) ir 2,3 proc. (atliktos) biudžeto išmokų.

Finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas. Bendri rezultatai

Bendri duomenys naudingi tuo, kad iš jų galima spręsti apie Komisijos taikytų taisomųjų mechanizmų svarbą, nes jais atsižvelgiama į daugiametį daugumos ES išlaidų pobūdį ir neutralizuojamas vienkartinių įvykių poveikis.

2009–2014 m. patvirtintos finansinių pataisų ir susigrąžintinų lėšų sumos (mln. EUR)

2009–2014 m. patvirtintos sumos turėjo tendenciją didėti. Patvirtintos sumos vidurkis buvo 3,2 mlrd. EUR, arba 2,4 proc. išmokų iš ES biudžeto vidurkio, o susigrąžintos sumos vidurkis tuo laikotarpiu buvo 2,8 mlrd. EUR, arba 2,1 proc. išmokų, – žr. 4.1 diagramą.

Nuo 1999 iki 2014 m. pabaigos su EŽŪGF susijusių Komisijos finansinių pataisų vidutinis koregavimo koeficientas buvo 1,7 proc. išlaidų (visos jos yra grynosios finansinės pataisos) – žr. 4.2.2 skirsnį.

2000–2006 m. ERPF ir ESF išlaidų atvejais (kai laikotarpis jau beveik užbaigtas) 2014 m. pabaigoje bendras finansinio koregavimo, vykdyto tik dėl Komisijos priežiūros veiklos, koeficientas buvo 4,1 proc. skirtų asignavimų – žr. 4.2.3 skirsnį.

2009–2014 m. patvirtintos sumos, vykdant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, vidurkis buvo 366 mln. EUR, arba 1,2 proc. išmokų sumos vidurkio.

2015 m. Teisingumo Teismas priėmė Komisijai nepalankius sprendimus dėl tam tikrų finansinių pataisų, susijusių su 1994–1999 m. regioninės politikos išlaidomis, kurių suma sudarė beveik 500 mln. EUR. Tai buvo susiję su procedūriniais klausimais, ir šiuo metu Komisija analizuoja padarytą poveikį – žr. 4.1.2 skirsnį.

ES biudžeto apsauga. Pagrindinės išvados

•    Iš skaičių matyti, kad daugiamečiai prevenciniai ir taisomieji veiksmai, kurių ėmėsi ir Komisija, ir valstybės narės, davė teigiamų rezultatų.

•    Nurodomų sumų dydį reikėtų vertinti kaip patvirtinimą, kad Komisija ir valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami pagal teisinius reikalavimus.

Komisija siekia toliau tobulinti valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemas, siūlydama atitinkamoms valstybėms narėms pritaikytus veiksmų planus, organizuodama seminarus apie klaidų lygius, dalydamasi gerąja patirtimi ir teikdama rekomendacijas, organizuodama mokymo kursus valdymo institucijoms ir rengdama metinius bei ad hoc susitikimus.

Taisomosios priemonės skirtos ankstesnėms klaidoms ištaisyti, o prevencinės priemonės – tam, kad tokie pažeidimai nesikartotų ateityje.

Finansinės pataisos gali būti grynosios (pvz., žemės ūkio politikos srityje), o tai reiškia, kad susijusios sumos faktiškai grąžinamos į ES biudžetą arba gali būti kompensuojamos pakeičiant jas naujomis papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis (sanglaudos politikos srityje). Abiem atvejais daromas realus poveikis, nes, net jei sumos kompensuojamos, valstybė narė savo ištekliais (iš nacionalinio biudžeto) atsako už finansinius netinkamų finansuoti išlaidų padarinius.

Tais atvejais, kai neįmanoma ar ekonomiškai neefektyvu nustatyti pažeidimų sumą arba jie yra susiję su dideliais valdymo ir kontrolės trūkumais, Komisija taiko fiksuoto dydžio pataisas, pvz., visai veiksmų programai, kaip nustatyta atitinkamose taisyklėse. Ir projektui, ir programai taikomos finansinės pataisos turi atgrasomąjį poveikį ateityje.

ES biudžeto apsauga. 2014–2020 m. įgyvendinami patobulinimai

Žemės ūkio srityje tai apima didesnį dėmesį su didesne rizika susijusioms išlaidoms, trumpesnę atitikties procedūrą, geresnį kriterijų apibrėžimą ir grynųjų finansinių pataisų taikymo metodiką, supaprastintas išmokų schemas, naują sertifikavimo įstaigų nuomonę dėl deklaruojamų išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo ir aktyvesnį mokėjimų nutraukimo ir sustabdymo politikos taikymą remiantis sėkminga praktika sanglaudos srityje.

Sanglaudos srityje tai apima grynųjų finansinių pataisų taikymą, o tai valstybes nares papildomai motyvuoja tobulinti rizika grindžiamus auditus atsižvelgiant į papildytus kokybės užtikrinimo teisės aktų rinkinius, apimančius audito nuomones dėl sistemų veikimo ir teisėtumo bei tvarkingumo, ir metines kontrolės ataskaitas, kuriose nurodomi likutiniai klaidų lygiai, patobulintą fiksuoto dydžio pataisų teisinį pagrindą ir didesnę pataisos normą, taikomą, kai trūkumai kartojasi.

2.PROCESAI 

2.1.Prevenciniai veiksmai

ES biudžetui apsaugoti Komisija naudoja keletą prevencinių mechanizmų.

Pagal pasidalijamąjį išlaidų (t. y. žemės ūkio ir sanglaudos politikos išlaidų) valdymą valstybės narės per visą išlaidų ciklą pirmiausia privalo užtikrinti, kad iš ES biudžeto apmokėtos išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos. Komisija laiku ir atidžiai vykdo priežiūrą, remdamasi ES audito rezultatais, per daugelį metų gautais nacionalinių auditų rezultatais, OLAF tyrimų rezultatais ir bet kokia kita tarnybų žinion patenkančia informacija, iš kurios matyti, kad sistemoje atsirado trūkumas ar yra didelių neištaisytų pažeidimų. Pagrindiniai veiksniai, iš kurių galima spręsti apie veiksmingą stebėsenos ir kontrolės sistemos veikimą, nuolat peržiūrimi, kad, programai ar jos daliai taikant neveiksmingas sistemas, išmokos nebūtų mokamos.

Žemės ūkis. Pagal naująjį bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) horizontalųjį reglamentą 2014 m. įsigaliojo nauja BŽŪP lėšų mokėjimų nutraukimo ir sustabdymo teisinė sistema, sustiprinsianti Komisijos įgaliojimus sustabdyti ES finansavimą tais atvejais, kai nustatoma neteisėtų mokėjimų rizika. Komisija gali sumažinti arba sustabdyti mėnesinius mokėjimus (iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF)) arba tarpinius mokėjimus (iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)), kai „nėra vieno ar kelių pagrindinių atitinkamos nacionalinės kontrolės sistemos elementų arba jie yra neveiksmingi dėl nustatytų trūkumų rimtumo ar jų tęstinio pobūdžio“ (arba yra neteisėtų mokėjimų susigrąžinimo sistemos panašių didelių trūkumų) ir:

-trūkumai yra tęstinio pobūdžio ir jau buvo priežasčių priimti bent du sprendimus dėl finansinių pataisų

arba

-Komisija padaro išvadą, kad susijusi valstybė narė artimiausiu metu negali imtis būtinų taisomųjų priemonių pagal veiksmų planą, kuriame, pasikonsultavus su Komisija, nustatyti aiškūs pažangos rodikliai.

Be to, naujajame Bendrųjų nuostatų reglamente (BNR) numatyta, kad įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas (t. y. generalinis direktorius) gali taikyti papildomą greito reagavimo priemonę – nutraukti tarpinius mokėjimus iš EŽŪFKP tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo. Nutraukti mokėjimus iš EŽŪGF nėra galimybių, nes jie atliekami kas mėnesį.

Sanglauda. Komisija, kaip priežiūros įstaiga, taiko prevencinius mechanizmus, pagal kuriuos gali:

– nutraukti mokėjimo terminą ne ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui, jeigu:

a) yra įrodymų, patvirtinančių, kad esama didelių atitinkamos valstybės narės valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų, arba

b) Komisijos tarnybos turi atlikti papildomus patikrinimus, kai gauna informacijos, kad patvirtintoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra susijusios su dideliu pažeidimu, kuris nebuvo ištaisytas.

Užbaigus bylos tyrimą (išsiuntus mokėjimų sustabdymo nutraukimo raštą), užlaikyta suma gali būti tvarkoma ir išmokama valstybių narių valdžios institucijoms, jeigu turima pakankamai lėšų ir nėra jokių kitų su programa susijusių problemų.

– sustabdyti visą arba dalį tarpinio mokėjimo valstybei narei šiais atvejais:

a) jeigu yra įrodymų, patvirtinančių, kad esama didelių programos valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų ir valstybė narė nesiėmė reikiamų taisomųjų priemonių;

b) jeigu patvirtintoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra susijusios su dideliu pažeidimu, kuris nebuvo ištaisytas, arba

c) valstybė narė smarkiai pažeidė savo valdymo ir kontrolės įsipareigojimus.

Jeigu valstybė narė reikiamų priemonių nesiima, Komisija gali taikyti finansinę pataisą.

Abi procedūros – tai mechanizmas, kurį taikant galima greitai susitarti su valstybe nare, kad ši atliktų papildomus patikrinimus ir, jeigu reikia, imtųsi atitinkamų taisomųjų veiksmų. Prireikus tais atvejais, kai nustatoma didelių trūkumų ir kai Komisijos tarnybos mano, kad teisės aktais nustatytu mokėjimų nutraukimo laikotarpiu (ne ilgesniu kaip 6 mėnesiai) atitinkamos institucijos nesiėmė veiksmų arba ėmėsi nepakankamų veiksmų, Komisija taip pat pradeda oficialią mokėjimų sustabdymo procedūrą, prieš tai valstybei narei išsiųsdama raštą, kuriuo įspėja apie galimą mokėjimų sustabdymą.

Vykdant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, prevenciniai veiksmai apima atsakingų tarnybų atliekamus patikrinimus, skirtus nustatyti, ar išlaidos, kurias paramos gavėjai prašo kompensuoti, yra tinkamos finansuoti. Šie ex ante patikrinimai yra įtraukiami į programų valdymo procesus ir yra skirti padengiamų išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti. Komisijos tarnybos taip pat gali teikti rekomendacijų, visų pirma sutartiniais klausimais, siekdamos užtikrinti patikimą ir veiksmingą finansavimo valdymą, taigi ir mažesnę pažeidimų riziką.

2.2.Taisomieji veiksmai

Svarbu pabrėžti, kad su didele dalimi ES išlaidų, pvz., sanglaudos, mokslinių tyrimų ir kaimo plėtros politikos srities išlaidų, susijusios programos yra daugiametės. Pagal Finansinio reglamento 32 straipsnio 2 dalies e punktą į tai atsižvelgiama rengiant ir įgyvendinant taisomąsias priemones, taip pat vertinant šių veiksmų rezultatus. Finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas vykdomi visais programos įgyvendinimo etapais, po to, kai išlaidos patirtos ir (arba) mokėjimai atlikti.

2.2.1. Finansinės pataisos

Svarstomos finansinės pataisos yra pasiūlytos pataisos, kurių dar nepatvirtino valstybės narės arba dar netaikė Komisija.

Finansinė pataisa nurodoma kaip patvirtinta, kai tik ją patvirtina valstybė narė arba ji taikoma Komisijos sprendimu.

Finansinė pataisa laikoma atlikta ją pritaikius ir įtraukus į Komisijos ataskaitas – tai reiškia, kad finansinę operaciją patvirtino leidimus suteikiantis pareigūnas šiais atvejais: pataisos suma išskaitoma iš tarpinio ar galutinio mokėjimo prašymo sumos, išduodamas vykdomasis raštas sumoms išieškoti ir (arba) įvykdoma įsipareigojimų panaikinimo operacija.

Komisija taiko tokių rūšių finansines pataisas valstybių narių deklaruojamoms išlaidoms (ex post pataisos):

–    finansines pataisas atskirais atvejais, grindžiamais tiksliu netinkamai išleistų sumų nustatymu ir finansiniu poveikiu biudžetui;

–    ekstrapoliuotas finansines pataisas, jeigu susijusi suma gali būti nustatyta remiantis reprezentatyvia statistine imtimi, kurios patikimumo lygis yra pakankamas;

–    fiksuoto dydžio pataisas, jeigu susijusi suma negali būti nustatyta remiantis reprezentatyvia statistine imtimi arba jeigu atskirų klaidų poveikis išlaidoms negali būti nustatytas tiksliai (pvz., atskiroms viešosioms sutartims taikomos sutarto fiksuoto dydžio finansinės pataisos) – žr. 3.3.2 ir 3.4.2 lenteles.

Pagal pasidalijamojo valdymo principą visos finansinės pataisos, neatsižvelgiant į jų rūšį, turi poveikį nacionaliniams biudžetams – net jeigu lėšos į ES biudžetą negrąžinamos, finansinių pataisų poveikis valstybėms narėms visada yra neigiamas.

Finansinės pataisos prie šaltinio taikomos, kai finansinės pataisos atliekamos prieš grąžinant lėšas į ES biudžetą. Tokios pataisos atliekamos, kai valstybė narė pataisą taiko tvirtindama naujas išlaidas Komisijai, po to, kai buvo įpareigota įgyvendinti ir įgyvendino taisomųjų veiksmų planą, dėl kurio susitarta su Komisija. Pabrėžtina, kad skirtumas tarp ex post finansinių pataisų ir finansinių pataisų prie šaltinio yra susijęs su tuo, kada jos atliekamos.

2.2.2.    Lėšų susigrąžinimas

Iš EŽŪGF paramos gavėjų susigrąžintos sumos į ES biudžetą įskaitomos kaip asignuotosios įplaukos, atėmus 20 proc., kuriuos valstybės narės pasilieka administracinėms išlaidoms padengti. Siekiant išspręsti problemą, susijusią su kai kurių valstybių narių vėlavimu susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas, pagal teisinį tarpuskaitos mechanizmą numatoma, kad 50 proc. neteisėtų išmokų, kurių valstybės narės nesusigrąžino iš paramos gavėjų per ketverius metus arba, jei vyko teismo procesai, per aštuonerius metus, sumos bus išskaityta iš jų nacionalinio biudžeto (50 / 50 taisyklė). Netgi tokiu atveju valstybės narės privalo tęsti lėšų susigrąžinimo procedūras ir, jeigu jos tai daro nepakankamai stropiai, Komisija gali, atlikus atitikties patvirtinimo procedūrą, nuspręsti nurodyti atitinkamai valstybei narei sumokėti visas likusias neišieškotas sumas. Be to, valstybės narės privalo visas dar negrąžintas skolas išskaičiuoti iš išmokų, kurias mokės skolininkui ateityje (privaloma kompensacija). Šia sistema valstybės narės skatinamos stengtis be reikalo negaišdamos iš tiesų atgauti neteisėtai išmokėtas sumas.

Į susigrąžintas EŽŪFKP sumas atsižvelgiama vėliau Komisijai teikiamuose prašymuose kompensuoti išlaidas, todėl jas galima dar kartą naudoti programos veiklai vykdyti programavimo laikotarpiu – tinkamumo finansuoti laikotarpiui pasibaigus, šios sumos į ES biudžetą įskaitomos kaip asignuotosios įplaukos.

Sanglaudos politikos srities sumos paprastai susigrąžinamos užbaigiant arba užbaigus programas ir tampa ES biudžeto įplaukomis. Dabartiniu programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.), tvirtinant sąskaitas, susigrąžintos sumos gali būti išskaičiuotos iš būsimų prašymų kompensuoti išlaidas sumos (ir dar kartą panaudotos programos veiklai vykdyti).

Vykdant tiesioginį ir netiesioginį valdymą ir pagal Finansinį reglamentą leidimus suteikiantis pareigūnas parengia vykdomuosius raštus nepagrįstai išmokėtoms sumoms išieškoti. Lėšos susigrąžinamos skolininkui atliekant tiesioginį banko pervedimą (ir laikomos ES biudžeto įplaukomis, kurias galima dar kartą panaudoti tai pačiai programai finansuoti) arba Komisijai išskaitant atitinkamą sumą iš kitų sumų, kuria ji turi sumokėti skolininkui. Komisijos tarnybos taip pat susigrąžina sumas prie šaltinio, išskaitydamos netinkamų finansuoti išlaidų (nustatytų ankstesniuose ar dabartiniuose prašymuose kompensuoti sąnaudas) sumą iš atliekamų mokėjimų.

2.3.Žemės ūkis

2.3.1.    Kaip Komisija apsaugo BŽŪP išlaidas?

Pagal BŽŪP teisinę sistemą Komisija valstybėms narėms visada taiko grynąsias finansines pataisas 4 . Šias sumas faktiškai kompensuoja valstybės narės ir jos laikomos asignuotosiomis ES biudžeto įplaukomis. Jos naudojamos visoms BŽŪP išlaidoms finansuoti, nepriskiriant jų jokiai konkrečiai valstybei narei.

Kiekvienais metais Komisija priima 2–4 sprendimus dėl atitikties patvirtinimo, skirtus pavienių finansinių pataisų paketui. Faktinis lėšų grąžinimas į ES biudžetą gali vėluoti priėmus sprendimus dėl mokėjimo dalimis arba atidėjimo. Kol kas patvirtinta, kad grąžinti lėšas dalimis gali Bulgarija, Graikija, Ispanija, Lietuva, Portugalija, Prancūzija ir Rumunija. Be to, 2012 m. Komisija priėmė naują nuostatą 5 , kuria valstybėms narėms, kurioms teikiama ES finansinė pagalba, leidžiama atidėti finansinių pataisų sumos grąžinimą, jeigu ištaisomi trūkumai, dėl kurių taikyta finansinė pataisa. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, pataisos vykdomos atliekant metines įmokas. Iki šiol atidėti mokėjimus buvo leista Portugalijai ir Graikijai. Iki 2014 m. pabaigos priimti sprendimai dėl 1,1 mlrd. EUR sumos mokėjimo dalimis, o 2015 m. sausio mėn. – dėl papildomos 1,3 mlrd. EUR (iš viso 2,4 mlrd. EUR) sumos.

2.3.2.    2014–2020 m. įgyvendinami patobulinimai

A) Dėmesio sutelkimas į rizikingesnes išlaidas

Dėl padidėjusio klaidų lygio, apie kurį Audito Rūmai pranešė neseniai atlikto audito ataskaitoje, 2013 m. ir 2014 m. atlikta gerokai daugiau EŽŪFKP auditų (atitinkamai 35 ir 45), t. y. palyginti su 2012 m. (23), jų skaičius padvigubėjo. Kitas padarinys – kai kurios valstybės narės audituojamos kiekvienais metais tol, kol ištaisomi visi dideli trūkumai. Šio laikotarpio audito strategija grindžiama nuodugnesne rizikos analize ir tęstine trejų metų programa, kuriomis bus užtikrinta geresnė visų išlaidų aprėptis, visų pirma siekiant geresnės audito aprėpties, ir kuri bus labiausiai orientuota į didelius ir (arba) sisteminius valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus. Rizikingiausiose srityse audito veikla bus vykdoma aktyviau, vadovaujantis sisteminiu požiūriu.

B) Įgaliojimų veikti savo nuožiūra nesuteikimas ir finansinių pataisų klasifikavimas pagal svarbą

Kiekvieną kartą, nustačius riziką ES biudžetui, bus sistemingai taikoma grynoji finansinė pataisa, nes Komisija yra teisiškai įpareigota ES lėšomis nefinansuoti jokių nustatytų neteisėtų išlaidų. Tiek EŽŪGF, tiek EŽŪFKP grynosios finansinės pataisos reglamentuojamos naujuoju BŽŪP horizontaliuoju reglamentu, kuriuo procedūra dar labiau sugriežtinta – finansinių pataisų sumos nustatymo metodas ir kriterijai dabar yra išdėstyti deleguotajame akte. Ir Finansiniame reglamente, ir naujajame BŽŪP horizontaliajame reglamente numatomas grynųjų finansinių pataisų rūšių klasifikavimas pagal svarbą, kuriuo remiantis fiksuoto dydžio pataisas galima taikyti tik tuo atveju, kai, dedant proporcingas pastangas, negali būti apskaičiuotos arba ekstrapoliuotos pataisos.

C) Atitikties procedūros sutrumpinimas

Komisija tęs veiksmus, kuriais siekiama racionalizuoti visą procedūrą. Pirma, naujajame BŽŪP horizontaliajame reglamente tiksliai apibūdinamas paeiliui vykstančių etapų pobūdis, apimtis ir seka, taip pat įvairios finansinių pataisų rūšys. Antra, deleguotojo akto nuostatomis (dėl finansinių pataisų apskaičiavimo metodo ir kriterijų) ir įgyvendinimo aktų nuostatomis (dėl atitikties procedūros ir privalomų terminų) siekiama dar labiau supaprastinti teisinę sistemą ir sumažinti nereikalingo vėlavimo riziką. Trečia, Komisija atidžiau stebės atitikties procedūrų atlikimo pažangą, kad būtų griežtai laikomasi terminų.

D) Komisijos priežiūros funkcijos sustiprinimas

Patobulintos BŽŪP reguliavimo 2014–2020 m. priemonės, tarp jų: numatyta abiem ramsčiams bendra stebėjimo ir vertinimo sistema, supaprastinta ir (arba) paspartinta atitikties patvirtinimo procedūra, aiškiau apibrėžti grynųjų finansinių pataisų taikymo kriterijai ir metodika ir parengtas naujas modelis, pagal kurį, remdamasi reprezentatyviąja imtimi, sertifikavimo įstaiga užtikrina deklaruojamų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą.

E) Supaprastinimas

Komisija (ad hoc darbo grupė) toliau sieks nustatyti pagrindines klaidų, visų pirma susijusių su EŽŪFKP, priežastis ir siūlys bei skatins kuo dažniau naudoti supaprastintas mokėjimo schemas, kurias taikant klaidų padaroma mažiau. Kalbant bendriau, Komisija kartu su suinteresuotosiomis šalimis dalyvauja supaprastinimo procese, per kurį visi teisės aktai ir gairės įvertinami siekiant nustatyti viską, ką būtų galima supaprastinti, ir kuo greičiau atlikti būtinus pakeitimus: deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų – artimiausiu metu, o pagrindinių teisės aktų – vidutinės trukmės laikotarpiu.

F) BŽŪP srities mokėjimų nutraukimas ir sustabdymas kaip skubios ir veiksmingos priemonės, kurių Komisija gali imtis ES biudžetui apsaugoti

Imdamasi šių prevencinių veiksmų (nutraukti mokėjimus iš EŽŪFKP arba nutraukti ar sustabdyti mokėjimus iš EŽŪGF ir EŽŪFKP) Komisijai galės veikti nedelsdama ir veiksmingai ir apsaugoti ES biudžetą: sustabdžius mokėjimus, nauji mokėjimai nebus atliekami arba bus sumažinti pagal apskaičiuotą riziką. Be to, kaip visada buvo daroma ankstesniais programavimo laikotarpiais, visos nustatytai neteisėtos sumos bus susigrąžintos taikant grynąsias finansines pataisas. Išsamesnė informacija pateikta 2.1 skirsnyje.

2.4.Sanglauda

2.4.1.    Padėtis iki 2007–2013 m. programavimo laikotarpio

Visą programos įgyvendinimo laikotarpį sanglaudos srities lėšos, atgautos taikius finansines pataisas, galėjo būti panaudotos dar kartą ir pakeistos teisėtomis išlaidomis. Programos įgyvendinimo laikotarpiu dėl teisinės sistemos grynosios finansinės pataisos, dėl kurių į ES biudžetą grąžinamos anksčiau išmokėtos sumos, būdavo atliekamos išimtiniais atvejais.

2.4.2.    2014–2020 m. laikotarpiu planuojami patobulinimai

A) Grynosios finansinės pataisos

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu numatytas svarbus pakeitimas: tam tikromis sąlygomis, nustatytomis Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 145 straipsnio 7 dalyje, Komisija yra įpareigota taikyti grynąją finansinę pataisą. Tokiais atvejais valstybė narė netenka šiuo metu turimos galimybės sutikti su finansine pataisa ir dar kartą panaudoti susijusias ES lėšas.

Taigi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, taikant grynąsias finansines pataisas, valstybės narės bus papildomai motyvuojamos labiau tobulinti savo valdymo ir kontrolės sistemas, nes tais atvejais, kai per ES auditus bus nustatyti valstybės narės anksčiau neaptikti, nepranešti ir neištaisyti dideli trūkumai, šiomis pataisomis bus mažinamos konkrečiai valstybei narei skirtos lėšos.

B) Paskatos valstybėms narėms tobulinti kontrolės procedūras

Taikydamos kontrolės procedūras, t. y. rengdamos sąskaitas, valdymo pareiškimus ir audito nuomones, programų valdymo institucijos turėtų gauti pagrįstą patikinimą, kad ištaisyti visi reikšmingi pažeidimai ir kad pašalinti arba šalinami visi galimi dideli trūkumai visuose valdymo ir kontrolės sistemos lygmenyse. Kasmet dėl kiekvienos programos teikdamos audito nuomones audito institucijos atliks svarbesnį vaidmenį nei anksčiau – jų parengtos audito nuomonės bus grindžiamos metine likutine klaidų rizika. Valstybių narių nurodytą likutinį klaidų lygį vertins ir tvirtins Komisijos generaliniai direktoratai rengdami savo metines veiklos ataskaitas (MVA).

Pagal naująjį finansinio valdymo ciklą galutinis terminas yra vasario 15 d. po kiekvienų finansinių metų 6 . Iki tos datos valstybės narės turi pateikti Komisijai programos sąskaitas, valdymo pareiškimą, audito nuomonę ir atitinkamas ataskaitas. Valstybės narės tvirtina į metines ataskaitas įtrauktų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą.

C) Iki kiekvienų metų vasario 15 d. nustatytų pažeidimų ir (arba) trūkumų finansinės pataisos

2014–2020 m. programavimo laikotarpio taisyklės, susijusios su iki kiekvienų metų vasario 15 d. nustatytų pažeidimų finansinėmis pataisomis, yra panašios į 2007–2013 m. programavimo laikotarpio taisykles. Jų tikslas – toliau skatinti valstybes nares, kad jos pačios nustatytų ir ištaisytų pažeidimus. Neteisėtos išlaidos, nustatytos per nacionalinius patikrinimus arba auditus, turi būti išskaičiuotos iš sąskaitų, kurios turi būti pateiktos Komisijai iki kiekvienų metų vasario 15 d. Tai atlikusi valstybė narė, kaip ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, galės pakartotinai panaudoti tokiu būdu ištaisytas sumas naujoms tinkamoms finansuoti operacijoms pagal programą vykdyti.

Kiek tai susiję su ES auditais, kurie atliekami tikrinant išlaidas prieš pateikiant Komisijai patvirtintas sąskaitas ir per kuriuos nustatomi pažeidimai, dėl kurių reikia atlikti finansines pataisas, kaip ir 2007–2013 m. laikotarpiu galimi du scenarijai:

1) jeigu valstybė narė su finansine pataisa sutinka ir imasi veiksmų, ji galės pakartotinai panaudoti ištaisytas sumas naujoms tinkamoms finansuoti operacijoms vykdyti (BNR 145 straipsnio 5 dalis);

2) jeigu valstybė narė su finansine pataisa nesutinka, Komisija priims sprendimą dėl finansinės pataisos remdamasi BNR 145 straipsnyje numatyta prieštaravimų procedūra. Finansinė pataisa visada bus grynoji ir programai bei valstybei narei skiriamos sumos bus proporcingai sumažintos.

D) Komisijos atliekamas teisėtumo ir tvarkingumo vertinimas remiantis sąskaitomis, audito nuomone ir pridėtais dokumentais, pateiktais iki kiekvienų metų vasario 15 d.

Komisija įvertins ir peržiūrės audito nuomones (su sistemų veikimu, taip pat su teisėtumu ir tvarkingumu susijusius aspektus), metines kontrolės ataskaitas (įskaitant nurodytus likutinius klaidų lygius), valdymo pareiškimus ir metines suvestines per tris mėnesius nuo šių dokumentų, pateiktų iki vasario 15 d., gavimo. Remdamasi šia informacija Komisija atliks rizikos vertinimą ir parengs audito planą, kurie nustatys, kokius reikia atlikti rizika grindžiamus vertinimus, susijusius su atrinktomis didelę riziką keliančiomis programomis.

Komisija rizika grindžiamus auditus atliks iki kito patikinimo paketo pateikimo. Atlikdama dokumentų auditą, auditą vietoje ir pakartotinį nacionalinių auditų (įskaitant operacijų auditus) imčių patikrinimą ji išnagrinės, ar pateikta informacija yra patikima ir ar todėl ji gali būti tinkamas patikinimo dėl teisėtumo ir tvarkingumo pagrindas. Pirmenybė bus teikiama audito programoms, turinčioms reikšmingos įtakos Komisijos mokėjimams, skirtiems atitinkamam fondui finansiniais metais. Nustatant rizika grindžiamus kriterijus, naudojamus audito prioritetams apibrėžti, taip pat bus atsižvelgiama į valstybių narių institucijų ankstesnės veiklos rezultatus.

E) Per ES auditus, atliekamus po kiekvienų metų vasario 15 d., nustatyti pažeidimai, rodantys, kad yra didelių trūkumų

Jeigu per ES (Komisijos, įskaitant OLAF ir Audito Rūmus) auditus, atliktus po kiekvienų metų vasario 15 d., nustatoma pažeidimų, rodančių, kad yra didelių trūkumų, turinčių įtakos atitinkamiems finansiniams metams, Komisija privalo taikyti grynąją finansinę pataisą, jeigu atliktos reglamente nustatytos sąlygos. Tokiais atvejais taikoma finansinė pataisa visada bus grynoji, nes programai skirtos lėšos ir visos atitinkamai valstybei narei skirtos lėšos bus automatiškai sumažintos pataisos suma, net jei valstybė narė sutinka su finansine pataisa.

F) Patobulintas teisinis pagrindas

Pagal BNR Komisija yra įgaliota deleguotajame akte nustatyti išsamias taisykles, susijusias su valdymo ir kontrolės sistemų veikimo vertinimo kriterijais, pagrindines didelių trūkumų rūšis, taikytinos finansinės pataisos lygio nustatymo kriterijus ir nustatyto dydžio arba ekstrapoliuotų finansinių pataisų taikymo kriterijus. Deleguotasis aktas priimtas 2014 m. kovo 3 d. (Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 480/2014) 7 . Todėl dabar, palyginti su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, kuriuo panašios nuostatos buvo pateiktos teisiškai neprivalomoje rekomendacijoje, Komisija turi tvirtesnį teisinį pagrindą. Be to, vertinimo kriterijai ir fiksuoto dydžio pataisų lygiai bus iš anksto gerai žinomi visoms programa suinteresuotoms šalims.

G) Išlaikytos fiksuoto dydžio pataisų normos

Ankstesniais programavimo laikotarpiais taikytos fiksuoto dydžio pataisos procentiniai dydžiai nepakeisti ir yra 5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc. Šis metodas patvirtintas Teisingumo Teismo praktikoje. Vis dėlto priimant sprendimą taikyti kokio nors dydžio finansinę pataisą, būtina atsižvelgti į proporcingumo principą ir likutinę riziką ES biudžetui, kaip reikalaujama BNR. Todėl tais atvejais, kai pagal deleguotąjį aktą taikytina fiksuoto dydžio pataisa yra neproporcinga, Komisija taiko sumažintą fiksuoto dydžio pataisą.

H) Didesnė pataisos norma, taikoma, kai trūkumai kartojasi

Kai, nepaisant ankstesnės finansinės pataisos, per ES auditus nustatomi tie patys trūkumai, pagal Komisijos į deleguotąjį aktą įtrauktą nuostatą leidžiama taikyti didesnę pataisos normą nei nustatytą taikant pirmąją pataisą. Taip valstybėms narėms aiškiai parodoma, kad, kai nustatomas didelis trūkumas, jos turi greitai ir tvariai pakoreguoti savo valdymo ir kontrolės sistemas.

I) Tolesnis jau galiojančių kitų priemonių taikymas

Dvi naujos galimybės, t. y. galimybė taikyti grynąsias finansines pataisas ir metinio patikinimo paketo įsigaliojimas, bus taikomos kartu toliau vykdant dabartinę griežtą mokėjimų nutraukimo bei sustabdymo politiką ir aktyviai raginant pasinaudoti visomis supaprastinimo galimybėmis. Taip turėtų būti dar labiau pagerintas sanglaudos politikos įgyvendinimas naujuoju programavimo laikotarpiu.

2.5.Tiesioginis valdymas

Tiesioginio valdymo išlaidų kontrolei užtikrinti Komisija yra įdiegusi kontrolės sistemas, kuriomis siekiama įvairiais dotacijų valdymo proceso etapais išvengti pažeidimų, juos nustatyti ir nuo jų atgrasyti, kad būtų pasiekti veiklos ir finansiniai tikslai. Toliau pateikiama dviejose tiesioginio valdymo išlaidų srityse – išlaidų moksliniams tyrimams ir tarptautinei pagalbai – atliktų patikrų apžvalga.

Išlaidų moksliniams tyrimams kontrolė sistema yra tokia: pirmiausia rengiama darbo programa – vykdomos plataus masto konsultacijos siekiant užtikrinti, kad ji kuo geriau atitiktų visų suinteresuotųjų šalių lūkesčius ir būtų pasiekta kuo geresnių mokslinių tyrimų rezultatų. Įvertinus pasiūlymus vykdoma tolesnė kontrolė, kai su atrinktų pasiūlymų teikėjais sudaromos teisiškai privalomos sutartys.

Projekto įgyvendinimas stebimas visą jo įgyvendinimo laikotarpį. Pagal standartines procedūras visi mokėjimai pagal prašymus kompensuoti sąnaudas tikrinami ex ante, o, kai mokėjimai yra didesni nei 375 000 EUR, kvalifikuotas auditorius taip pat išduoda audito sertifikatą. Kaip ir standartinė kontrolė, gavus informacijos ir atsižvelgus į operacijos riziką gali būti vykdoma papildoma tikslinė kontrolė.

Pagrindinis patikinimo šaltinis – nuodugnios patikros, atliekamos pasirinktoje paramos gavėjų patalpų dalyje po to, kai išlaidos buvo patirtos ir deklaruotos. Didelė šių nuodugnių patikrų dalis atliekama visą programos įgyvendinimo laikotarpį. Visos išmokėtos sumos, viršijančios gavėjui priklausančią sumą, yra susigrąžinamos, o sisteminės klaidos ekstrapoliuojamos visiems projektams, kuriuose tebedalyvauja paramos gavėjas.

Tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros srityje Komisija yra įdiegusi kontrolės sistemą, kuria siekiama išvengti pažeidimų, juos nustatyti ir nuo jų atgrasyti įvairiais finansavimo įgyvendinimo etapais ir kuri taikytina visiems valdymo būdams (tiesioginiam ir netiesioginiam), naudojamiems įgyvendinant šį finansavimą. Ši strategija prasideda nuo tinkamiausios kontrolės priemonės pasirinkimo rengiant planavimo dokumentų ir finansinių sprendimų projektus ir įgyvendinama atliekant faktines patikras visais įgyvendinimo etapais.

Finansinės kontrolės požiūriu sistemą sudaro įvairios priemonės, kurios sistemingai taikomos, kai naudojami visi sutarčių įgyvendinimo ir dotacijų panaudojimo valdymo būdai: mokėjimų ex ante patikros, Komisijos atliekami ir audito plane numatyti auditai, išlaidų patikrinimai, atliekami prieš išmokant dotacijas paramos gavėjams, tikrinimo vizitai į tarptautines organizacijas ir bendra ex post kontrolė, vykdoma remiantis kasmet atliekamu likutinių klaidų lygio tyrimu.

Taigi, be visų kitų galimų Finansiniame reglamente numatytų priemonių taikymo, ES finansiniai interesai apsaugomi Komisijai vykdant atskirų operacijų ex ante kontrolę, taip pat paskesnę kontrolę arba auditus ir vėliau susigrąžinant neteisėtai išmokėtas lėšas, kurias išmokant nesilaikyta nustatytos tvarkos arba vykdyta veikla nebuvo tinkama finansuoti ES lėšomis.

2.6.Valdymo ir kontrolės sistemų ekonominis efektyvumas

Atsižvelgiant į Finansiniame reglamente nustatytą reikalavimą, svarbus Komisijos į rezultatus nukreipto biudžeto strategijos tikslas yra užtikrinti ekonominį efektyvumą kuriant ir diegiant valdymo ir kontrolės sistemas, skirtas klaidų prevencijai arba joms nustatyti ir ištaisyti. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę kontrolės strategijose numatyti atidesnį tikrinimą ir dažnesnes patikras rizikingesnėse srityse ir užtikrinti, kad kontrolė duotų papildomos naudos. Tai svarbu, nes kontrolės vykdymas paramos gavėjams užkrauna sunkią administracinę naštą ir gali juos net atgrasyti nuo dalyvavimo programose. Be to, neveiksmingai ir neefektyviai kontrolei vykdyti naudojami ištekliai, kurie priešingu atveju galėtų padėti siekti rezultatų.

2014 metinėse veiklos ataskaitose informavimas apie ekonominį efektyvumą pagerėjo. Visos Komisijos tarnybos, padariusios išvadą dėl savo valdymo ir kontrolės sistemų ekonominio efektyvumo, nurodė, kad kiekybiškai įvertinama ir (arba) neįvertinama nauda viršija sąnaudas ir (arba) išryškėja stabili ar teigiama atitinkamų rodiklių kitimo tendencija.

Komisija savo tarnyboms nurodė parengti bendrą jų vykdomos kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimo metodiką, kad pagerėtų nuoseklumas ir būtų gaunami patikimi rezultatai, kuriais būtų galima pasinaudoti nustatant santykinį įdiegtų kontrolės sistemų ekonominį efektyvumą (žr. 2014 m. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą). Kai išlaidos administruojamos pagal pasidalijamojo valdymo principą, apskaičiuojant kontrolės sąnaudas ir ekonominį efektyvumą reikia atsižvelgti į valstybių narių valdymo ir kontrolės veiklą.

3.2014 m. FINANSINĖS PATAISOS IR SUSIGRĄŽINTOS LĖŠOS 

3.1.Apžvalga

3.1 lentelė. 2014 m. finansinių pataisų ir susigrąžintų lėšų apžvalga

   *    Į šią sumą neįtraukta 29 mln. EUR suma, išmokėta Kroatijai pagal išlaidų kategoriją „Kompensacijos“, ir 465 mln. EUR suma, išmokėta pagal išlaidų kategoriją „Specialios priemonės“.

       Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti duomenys skiriasi nuo pateiktųjų OLAF finansinių interesų apsaugos ataskaitoje, nes OLAF ataskaita paskelbta anksčiau, kai turėti tik negalutiniai duomenys.

Žemės ūkis

2014 m. Komisija priėmė tris sprendimus dėl atitikties patvirtinimo 9 , apimančius 56 pavienes grynąsias finansines pataisas, kurių bendra suma siekė 443 mln. EUR (0,8 proc. BŽŪP išlaidų, numatytų 2014 m. biudžete). Dar vienas finansiškai svarbus sprendimas dėl atitikties patvirtinimo parengtas 2014 m. pabaigoje, o su valstybėmis narėmis iki metų pabaigos oficialiai konsultuotasi Žemės ūkio fondų komitete. Tą sprendimą dėl 1,4 mlrd. EUR sumos (apimantį 56 pavienes pataisas) Komisija priėmė 2015 m. sausio mėn. 10 Remiantis viešajam sektoriui taikomais tarptautiniu mastu pripažintais apskaitos standartais, ši suma 2014 finansiniais metais buvo įtraukta kaip patvirtinta suma.

Sanglauda

2000−2006 m. programavimo laikotarpis

Vėlyvajame ERPF programų ir Sanglaudos fondo projektų užbaigimo proceso etape 2014 m. valstybėms narėms taikyta ir jų patvirtinta bendra papildomų finansinių pataisų suma siekė 543 mln. EUR:

–    451 mln. EUR finansinių pataisų, taikytų užbaigiant ERPF programas devyniose valstybėse narėse, suma – iš jų didžiausios nustatytos Italijai (231 mln. EUR) ir Ispanijai (119 mln. EUR);

–    92 mln. EUR finansinių pataisų, taikytų Sanglaudos fondo projektams, suma, kurią patvirtino 11 valstybių narių, – iš jų didžiausia nustatyta Slovakijai (70 mln. EUR).

Vykstant ESF užbaigimo procesui, užbaigtos visos 239 programos (209 užbaigtos visiškai, o 30 – iš dalies). 2014 m. patvirtintų ir atliktų finansinių pataisų suma siekė 133 mln. EUR. Valstybės narės, patvirtinusios ir atlikusios daugiausia finansinių pataisų, buvo atitinkamai Ispanija (99 mln. EUR) ir Italija (20 mln. EUR). Kitos šalys, kuriose programų užbaigimo procesas baigtas, buvo Belgija, Vokietija, Graikija, Prancūzija, Austrija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė. Italija ir Ispanija dar nepatvirtino kai kurių užbaigimo pasiūlymų, todėl pradėta išankstinio pataisų taikymo procedūra – išsamesnė informacija pateikta 4.2.3 skirsnyje.

2014 m. padaryta didelė pažanga, susijusi su žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės (ŽOFP) programų užbaigimu. Iki 2014 m. pabaigos užbaigtos 53 iš 60 programų. Dauguma atitinkamų finansinių pataisų atliktos išdavus vykdomuosius raštus sumoms išieškoti.

2007−2013 m. programavimo laikotarpis

2014 m. patvirtintų ERPF ir Sanglaudos fondo finansinių pataisų suma siekė 294 mln. EUR 11 . Taip yra dėl Komisijos vykdytos griežtos priežiūros ir mokėjimų nutraukimo politikos bei didėjančio veiksmų planų skaičiaus, taip pat dėl finansinių pataisų, kurias, gavusios Komisijos įgaliotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų išsiųstus raštus, kuriais buvo pranešta apie mokėjimų nutraukimą arba įspėta apie galimą mokėjimų sustabdymą, nusprendė patvirtinti ir atliko valstybės narės.

Kalbant apie ESF, patvirtinta pataisų suma – 209 mln. EUR, o atlikta – 156 mln. EUR, iš jų 2014 m. patvirtinta 95 mln. EUR, o ankstesniais metais – 61 mln. EUR. 2014 m. patvirtinta ir ankstesniais metais atlikta 89 proc. finansinių pataisų, dar liko neatlikta pataisų, kurių suma – 118 mln. EUR. Valstybės narės, kurioms taikyta daugiausia pataisų, yra Ispanija (56 mln. EUR), Rumunija (43 mln. EUR), Lenkija (32 mln. EUR) ir Prancūzija (20 mln. EUR). Iš 2014 m. atliktų finansinių pataisų 64 mln. EUR yra finansinės pataisos prie šaltinio, o tai reiškia, kad šias finansines pataisas valstybių narių valdžios institucijos taiko tuo pačiu metu, kai išlaidos deklaruojamos Komisijai, po Komisijos atliktų auditų taikydamos fiksuoto dydžio pataisas.

Nuo 2013 m. patvirtintų Europos žuvininkystės fondo (EŽF) finansinių pataisų suma padidėjo daugiau kaip 80 proc. – daugiausia dėl Komisijos atliktų auditų ir dokumentų patikrų. Tokias finansines pataisas galima greitai atlikti išskaičiuojant netinkamų finansuoti išlaidų sumą iš vėlesnių mokėjimo prašymų sumos.

2014−2020 m. programavimo laikotarpis

2014 m. pirmasis ataskaitinis laikotarpis dar nebuvo pasibaigęs ir beveik visoms veiksmų programoms dar nebuvo paskirtos valdymo institucijos, todėl dar nebuvo įvertinta su išlaidų deklaravimu susijusi audito veikla.

3.2.Iki 2014 m. gruodžio 31 d. svarstytos finansinės pataisos

Finansinių pataisų svarstymas yra preliminarus etapas, kuriame finansinių klaidų ištaisymo procedūros jau pradėtos, tačiau prieštaravimų procedūra su atitinkama valstybe nare tebevyksta. Nurodytos sumos yra tik Komisijos tarnybų apskaičiuoti pradiniai įverčiai, kurie iki galutinio Komisijos sprendimo priėmimo gali keistis.

3.3.2014 m. patvirtintos finansinės pataisos

Šiame skirsnyje pateikiami įvairūs 2014 m. patvirtintų finansinių pataisų sumų vertinimai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad toliau pateikiami duomenys ir žemėlapiai yra susiję tik su vienais – 2014-aisiais – metais. Bendra pataisų suma ir pasiskirstymas pagal valstybes nares skirtingais metais gali labai skirtis. Todėl, atsižvelgiant į šių išlaidų pobūdį, priežiūros ir kontrolės sistemų taisomąjį pajėgumą prasminga vertinti iš daugiametės perspektyvos (žr. 4 skirsnį).

3.3.1. Pasiskirstymas pagal valstybes nares

3.3.1 žemėlapis ir lentelė. 2014 m. patvirtintos finansinės pataisos, palyginti su gautomis ES išmokomis (pasiskirstymas pagal valstybes nares)

Pateiktame žemėlapyje atsižvelgta į kiekvienos valstybės narės patvirtintų finansinių pataisų santykinį dydį, palyginti su 2014 m. iš ES biudžeto gautomis išmokomis.

Šviesiai pilka spalva pažymėtos valstybės narės, kurios nesiekia 3,5 proc. vidurkio.

Raudona spalva pažymėtos valstybės narės, kurios viršija 3,5 proc. vidurkį.

* Neigiamą Nyderlandų sumą lėmė Teisingumo Teismo sprendimas, pagal kurį Komisija turi išmokėti Nyderlandams kompensaciją.

3.3.2.    2014 m. patvirtintų fiksuoto dydžio pataisų pasiskirstymas

3.3.2 lentelė. 2014 m. patvirtintų fiksuoto dydžio pataisų pasiskirstymas

*    Įtrauktos ekstrapoliuotos pataisos.

**    Tai yra tiksliausias įvertis. Dauguma finansinių pataisų apima sumas, grindžiamas tiksliais skaičiavimais ir fiksuotais dydžiais.

Fiksuoto dydžio pataisos yra vertinga priemonė, naudojama, kai susijusios sumos neįmanoma apskaičiuoti remiantis reprezentatyvia statistine imtimi arba kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti pavienių klaidų poveikio išlaidoms. Tačiau tai reiškia, kad valstybė narė, kuriai taikyta fiksuoto dydžio pataisa, atsako už finansinius padarinius, nes pataisos nėra tiesiogiai susijusios su atskirais projekto lygmeniu padarytais pažeidimais, t. y. nėra atskiro galutinio paramos gavėjo, iš kurio būtų galima susigrąžinti lėšas.

3.3.3. Prie šaltinio atliktų finansinių pataisų pasiskirstymas

3.3.3 lentelė. 2014 m. patvirtintų finansinių pataisų prie šaltinio pasiskirstymas

2014 m. į ataskaitas pirmą kartą įtrauktos 2007–2013 m. ERPF ir Sanglaudos fondo programoms taikytos pataisos prie šaltinio. Jos yra susijusios su sumomis 12 , kurias valstybės narės 2014 m. nurodė atsižvelgdamos į specialius Komisijos tarnybų prašymus (prašymus pagrindiniais atvejais, kai fiksuoto dydžio pataisos taikomos dėl problemų, susijusių su viešojo pirkimo procedūromis, arba dėl valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų). Taikant šią procedūrą, nuo 2012 iki 2014 m. pabaigos šešiose valstybėse narėse nustatyta bendra finansinių pataisų prie šaltinio suma siekė 782 mln. EUR. Kadangi tai yra pirmieji metai, kai pateikiama tokia informacija, visa pataisų prie šaltinio suma priskirta 2014 metams, nors kai kurios sumos buvo įtrauktos į 2012 ir 2013 m. Komisijai išsiųstus mokėjimo prašymus.

Pagrindinės ERPF ir Sanglaudos fondo finansinės pataisos prie šaltinio taikytos Čekijai (398 mln. EUR), Vengrijai (136 mln. EUR), Rumunijai (92 mln. EUR), Graikijai (72 mln. EUR) ir Slovakijai (56 mln. EUR).

Pagrindinės valstybės narės, kurioms fiksuoto dydžio pataisos taikytos tuo pačiu metu, kai buvo deklaruojamos ESF išlaidos Komisijai, todėl dabar koreguojančios naujas išlaidas, yra šios: Rumunija (41 mln. EUR), Prancūzija (20 mln. EUR), Vengrija (16 mln. EUR) ir Lenkija (14 mln. EUR) – 2014 m. šiose šalyse patvirtintų finansinių pataisų prie šaltinio bendra suma siekė 100 mln. EUR.

Kalbant apie Rumuniją, siekdama šalinti pagrindines ESF srityje nuolat pasikartojančių problemų priežastis Komisija bendradarbiauja su šios šalies institucijomis, kad sustiprintų jų valdymo ir kontrolės sistemas, ir atidžiai stebi, kaip įgyvendinamas sutartas veiksmų planas. Be to, nacionalinė audito institucija patikrino su keliais labai rizikingais projektais susijusias viešojo pirkimo problemas, ir nustatytos klaidos šiuo metu taisomos susijusiems projektams taikant finansines pataisas (kuriomis pakeičiama 25 proc. fiksuoto dydžio pataisa). Komisija taip pat padeda Rumunijos valdžios institucijoms gerinti paprastinimą ir naudoti sukčiavimo prevencijos ir nustatymo priemonę „Arachne“.

3.4.2014 m. atliktos finansinės pataisos

Šiame skirsnyje pateikiami įvairūs 2014 m. atliktų finansinių pataisų sumų vertinimai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad toliau pateikiami duomenys ir žemėlapiai yra susiję tik su vienais – 2014-aisiais – metais. Bendra pataisų suma ir pasiskirstymas pagal valstybes nares skirtingais metais gali labai skirtis – daugiametis vaizdas pateiktas 4 skirsnyje.

3.4.1. Pasiskirstymas pagal valstybes nares

3.4.1 žemėlapis ir lentelė. 2014 m. atliktos finansinės pataisos, palyginti su gautomis ES išmokomis (pasiskirstymas pagal valstybes nares)

Pateiktame žemėlapyje atsižvelgta į kiekvienos valstybės narės patvirtintų finansinių pataisų santykinį dydį, palyginti su 2014 m. iš ES biudžeto gautomis išmokomis.

Šviesiai pilka spalva pažymėtos valstybės narės, kurios nesiekia 2,3 proc. vidurkio.

Raudona spalva pažymėtos valstybės narės, kurios viršija 2,3 proc. vidurkį.

3.4.2. 2014 m. atliktų fiksuoto dydžio pataisų pasiskirstymas

3.4.2 lentelė. 2014 m. atliktų fiksuoto dydžio pataisų pasiskirstymas

       * Įtrauktos ekstrapoliuotos pataisos.

Duomenų apie žemės ūkį nėra.

3.4.3. Prie šaltinio atliktų finansinių pataisų pasiskirstymas

3.4.3 lentelė. 2014 m. atliktų finansinių pataisų prie šaltinio pasiskirstymas

Iš 2014 m. nurodytų 782 mln. EUR finansinių pataisų prie šaltinio, susijusių su ERPF ir Sanglaudos fondu, 430 mln. EUR (55 proc.) pataisų galima laikyti jau atliktomis. Pagrindinės susijusios valstybės narės yra Čekija (271 mln. EUR), Graikija (60 mln. EUR) ir Slovakija (56 mln. EUR). Kalbant apie pataisas prie šaltinio, susijusias su ESF, valstybės narės, kurioms fiksuoto dydžio pataisos taikytos tuo pačiu metu, kai buvo deklaruojamos išlaidos Komisijai, todėl dabar koreguojančios naujas išlaidas, yra šios: Prancūzija (20 mln. EUR), Vengrija (16 mln. EUR), Lenkija (13 mln. EUR) ir Rumunija (11 mln. EUR).

3.5.Lėšų susigrąžinimas

3.5 lentelė. 2014 m. patvirtintos ir susigrąžintos lėšų sumos

Žemės ūkis

2008–2014 m. Komisija surengė 32 audito vizitus į 19 valstybių narių (įskaitant visas 15 ES valstybių narių, kurioms nuo 2007 m. nustatytais neteisėtų išmokų atvejais būdingi maži lėšų susigrąžinimo rodikliai), per kuriuos tikrino, ar teisingai taikomos lėšų susigrąžinimo taisyklės. Su trūkumais, nustatytais per šiuos auditus, susiję tolesni veiksmai vykdomi taikant atitikties patvirtinimo procedūras. Visų valstybių narių, išskyrus dvi (Italiją ir Airiją), valdžios institucijos yra įdiegusios tinkamas procedūras ES finansiniams interesams apsaugoti.

Valstybių narių valdžios institucijų stropumas susigrąžinant lėšas didžiausių pavienių pažeidimų atvejais vertinamas taikant papildomas 25 šiuo metu tebevykstančias atitikties patvirtinimo procedūras (dokumentų auditus).

2012 m. OLAF atlikus tyrimą, Italijos mokėjimo agentūroje nustatyta didelių problemų, susijusių su skolininkų sąskaitų knygoje pateiktų duomenų išsamumu, tam tikrų skolų išieškojimo senatimi ir keliomis nacionalinėmis programomis, kurios, kaip įtariama, buvo finansuojamos iš ES biudžeto. Be to, atlikdami 2013 m. auditą, Audito Rūmai taip pat išreiškė didelį susirūpinimą dėl Italijoje (AGEA) ir Airijoje (DAFF) įdiegtų skolų valdymo sistemų. Komisija į tai atsižvelgė savo rizikos analizėje ir 2014 m. rugsėjo mėn. surengė audito vizitą į Italiją, o auditas Airijoje bus atliktas 2015–2016 audito metais.

3.6.2014 m. nustatyti valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai ir priemonės, kurių imtasi 

3.6.1.     Žemės ūkis ir kaimo plėtra

Komisija atidžiai stebi, kaip ištaisomi valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemose jų pačių, Komisijos, Audito Rūmų ir (arba) OLAF (atliekant sukčiavimo tyrimus) nustatyti reikšmingi trūkumai, tol, kol gauna patikimų įrodymų, kad valstybės narės, įgyvendinusios atitinkamus veiksmus, tuos trūkumus pašalino, anksčiau deklaruotas neteisėtas išlaidas ištaisė, o pradėta realiai taikyti naujoji sistema yra patikima.

Kalbant apie tiesiogines išmokas, Žemės ūkio GD savo 2013 metinėje veiklos ataskaitoje pateikė išlygas dėl 15 Ispanijos mokėjimo agentūrų, taip pat dėl Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (Anglijos), Vengrijos, Graikijos ir Portugalijos. Komisija toliau stebi, kaip įgyvendinami Prancūzijos, Ispanijos ir Anglijos nacionalinių institucijų parengti taisomųjų veiksmų planai. Portugalijos veiksmų planas jau įgyvendintas. Nors Graikijoje padėtis labai pagerėjo, nustatyta, kad veiksmų planas nebuvo visiškai įgyvendintas laikantis nustatytų gairių ir terminų, todėl Komisija priėmė įgyvendinimo sprendimą sumažinti 2014 m. paraiškų teikimo metų mėnesinius mokėjimus už išlaidas, kurios buvo susijusios su trūkumais. Kalbant apie Vengriją, buvo manoma, kad dėl konkrečių 2013 ir 2014 m. iškilusių problemų nebūtina parengti oficialaus veiksmų plano. Šios problemos yra susijusios su kontrolės sistema, kuri bus pertvarkyta, nuo 2015 m. paraiškų teikimo metų pradėjus taikyti naują tiesioginių išmokų mokėjimo tvarką. Prancūzijoje 2013 m. lapkričio 15 d. baigto rengti veiksmų plano įgyvendinimas stebimas nustačius prievolę teikti ketvirčio ataskaitas ir prireikus rengiant audito vizitus.

2013 metinėje veiklos ataskaitoje Žemės ūkio GD pakoregavo valstybių narių kontrolės statistiką, kad joje atsispindėtų neaptiktos ir todėl nenurodytos klaidos, ir apskaičiavo, kad klaidų lygį siekia 5,2 proc. Kadangi šis darbas buvo atliekamas mokėjimo agentūrų lygmeniu, buvo įmanoma tikslingai taikyti išlygas, todėl generalinis direktorius galėjo nustatyti išlygas dėl 31 mokėjimo agentūros, o ne dėl viso veikla grindžiamo biudžeto sudarymo.

2014 m. Komisija dar patobulino jau parengtus veiksmų planus, kad galėtų spręsti su pirmiau minėtomis išlygomis susijusias problemas, remdamasi glaudesniu Komisijos tarnybų bendradarbiavimu, tikslesne jų atliekama analize ir intensyvesniu dialogu su valstybėmis narėmis. Taikydama šį metodą, 2012 m. sukurta Žemės ūkio GD ad hoc darbo grupė toliau posėdžiavo Komisijoje ir rengė analizę bei strategiją, o kartu buvo įdiegta patobulinta valstybių narių atskaitomybės apie nacionalinių veiksmų planų, skirtų klaidų lygiui mažinti, įgyvendinimą sistema. Be to, daugiau dėmesio pradėta skirti reguliariam tikrinimui, kaip atsižvelgiama į audito metu nustatytus faktus, taip pat stebėjimo tikslais patobulinti rodikliai ir gairės. 2014 m. Komisija taip pat sukūrė naują IT priemonę, kuria suteikiama galimybė veiksmingiau ir nuosekliau rinkti ir tvarkyti iš nacionalinių veiksmų planų gaunamą informaciją.

Nuo 2013 m. organizuoti keturi seminarai apie klaidų lygius, iš jų du įvyko 2014 m. – juose pristatyta su veiksmų planų įgyvendinimu susijusi padėtis, buvo dalijamasi gerąja patirtimi ir teikiamos rekomendacijos. Šiuos du kartus per metus rengiamus seminarus kartu organizuoja Kaimo plėtros komitetas ir Žemės ūkio fondų komitetas, kad užtikrintų ir valdymo institucijų, ir mokėjimo agentūrų dalyvavimą. Todėl kas pusmetį atliekamas atidžiai stebimo rekomendacijų įgyvendinimo vertinimas. Tuo tarpu geografiniai padaliniai užtikrino, kad su šios problemos sprendimu susiję tolesni veiksmai su valstybėmis narėmis būtų aptariami per metinius ir ad hoc susitikimus, stebėsenos komitetų posėdžius ir, jeigu taikytina, įgyvendinant programų pakeitimus.

Kartu Komisijoje sustiprinti atitinkami audito pajėgumai. Padaugėjo audito vizitų, auditai nukreipiami į konkrečias su klaidų lygiu susijusias problemas.

Be to, pagal teisinę sistemą, esant dideliems 2007–2013 m. arba 2014–2020 m. iš EŽŪFKP biudžeto padengtų išlaidų valdymo ir kontrolės sistemų trūkumams, galima nutraukti ir stabdyti mokėjimus. Kalbant apie naująją teisinę sistemą (Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013), 62 straipsniu užtikrinama, kad ir valdymo institucijos, ir mokėjimo agentūra atliktų kiekvieno programos pasiūlymo ex ante vertinimą, kuriame būtų nurodyta, kad numatytas priemones galima tikrinti ir kontroliuoti. Prieš patvirtindamos programas, Komisijos tarnybos nuodugniai išanalizuoja šį vertinimą.

Galiausiai Europos kaimo plėtros tinklas atliks svarbesnį vaidmenį skleisdamas su klaidų lygio mažinimu susijusią gerąją patirtį. Pirmąjį 2015 m. pusmetį valdymo institucijoms skirti mokymai buvo rengiami šiomis temomis: supaprastintas išlaidų apmokėjimas, išlaidų pagrįstumas, viešieji pirkimai ir į rezultatus nukreiptos agrarinės aplinkosaugos išmokos – kolektyvinis metodas.

3.6.2.     Sanglauda

Kalbant apie 2007–2013 m. ERPF ir Sanglaudos fondo išlaidų auditą, 2014 m. Komisija daugiausia dėmesio skyrė penkiems audito tyrimams, taip pat konkrečioms faktų nustatymo misijoms, skirtoms atrinktų metinių kontrolės ataskaitų klaidų lygiams patvirtinti. Kad būtų galima patvirtinti audito institucijų atlikto audito rezultatus, auditas vietoje buvo atliekamas programų valdymo institucijų ir (arba) tarpinių institucijų lygmeniu ir paprastai apimdavo audito įrodymų tikrinimą iki pat jų šaltinio, patikras vietoje ir patikras paramos gavėjų ir (arba) projektų lygmeniu. Atlikusi šį audito darbą Komisija nustatė, kad iš esmės gali pasikliauti 42 iš 47 tikrintų audito institucijų, kurios atsako už 91 proc. ERPF ir Sanglaudos fondo asignavimų 2007–2013 m. auditą, darbu.

Remiantis nuo 2010 iki 2014 m. atliktu audito darbu, patvirtinta, kad viena svarbiausių problemų tebėra valstybių narių atliekamos valdymo patikros (pirmojo lygmens kontrolė). Iš tiesų, 2014 m. Komisijai atlikus valdymo patikrų auditus, pasitvirtino, kad šios kontrolės vykdymo trūkumų nustatyta per 66 proc. surengtų misijų, visų pirma viešųjų pirkimų srityje (šios problemos nustatytos per 58 proc. misijų).

Kitos problemos nustatytos tokiose srityse kaip operacijų tinkamumas finansuoti (pasirinktų operacijų auditai atlikti Vengrijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Italijoje ir Slovėnijoje) ir valstybės pagalba (tikrinta atliekant konkurencingumo programų auditus Slovėnijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Italijoje ir per misiją Ispanijoje, kur buvo atliekamas dviejų tarpinių institucijų lygmens auditas). Apie problemas šiose trijose srityse (viešasis pirkimas, tinkamumas finansuoti ir valstybės pagalba) taip pat pranešama Audito Rūmų ataskaitose.

Išsami generalinio direktoriaus pareikštų išlygų ir susijusių programų lygmeniu įgyvendinamų veiksmų planų analizė pateikta Regioninės ir miestų politikos GD 2014 metinėje veiklos ataskaitoje.

Pagrindiniai faktai, nustatyti atlikus ESF sistemų auditą, yra susiję su operacijų atranka, netinkamomis valdymo patikromis, nepakankama audito seka, nepatikimomis IT sistemomis, sertifikavimo proceso trūkumais, nepakankamu nacionalinių sistemų audito ataskaitų patikimumu, pažeidimais viešojo pirkimo srityje ir išlaidų netinkamumu finansuoti.

Viena svarbiausių problemų tebėra valstybių narių atliekamos valdymo patikros. 2014 m. Komisijai atlikus valdymo patikrų auditus, pasitvirtino šie pagrindiniai jau 2013 m. nustatyti minėtos kontrolės vykdymo trūkumai: formalios valdymo patikros, nepakankamos viešųjų pirkimų procedūrų patikros, netinkama valdymo arba tarpinės institucijos struktūra ir (arba organizacija), mokymo ir priežiūros stoka perdavus pareigas, valdymo patikrų atlikimas po išlaidų patvirtinimo ir nepakankamas paramos gavėjų konsultavimas bei mokymas.

2014 metinėje veiklos ataskaitoje išlygos buvo nustatytos dėl Vokietijos (Meklenburgo-Pomeranijos), Italijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Rumunijos EŽF veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų. Kaip nurodyta metinėse kontrolės ataskaitose, visose penkiose veiksmų programose nustatytas reikšmingas klaidų lygis. Visoms susijusioms valstybėms narėms išsiųsti raštai su aiškiais veiksmų planais ir juose nurodyti būtini taisomieji veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų vėl pradėtos mokėti išmokos.

4.BENDRA IKI 2014 M. PABAIGOS ATLIKTŲ FINANSINIŲ PATAISŲ IR SUSIGRĄŽINTŲ LĖŠŲ SUMA

4.1.Apžvalga

Bendri duomenys suteikia naudingos informacijos apie Komisijos taikytų taisomųjų mechanizmų svarbą, visų pirma todėl, kad jais atsižvelgiama į daugiametį programų ir projektų pobūdį ir neutralizuojamas vienkartinių įvykių poveikis.

4.1.1.    2009–2014 m. laikotarpis

Iš toliau pateiktų diagramų matyti, kaip per pastaruosius 6 metus kito patvirtintų ir atliktų finansinių pataisų ir susigrąžintų lėšų sumos.

4.1 diagramos. 2009–2014 m. finansinės pataisos ir susigrąžintinos lėšos (mlrd. EUR)

2009–2014 m. patvirtintų finansinių pataisų ir susigrąžintinų lėšų sumos (mlrd. EUR)

2009–2014 m. atliktų finansinių pataisų ir susigrąžintų lėšų sumos (mlrd. EUR)

2009–2014 m. laikotarpiu per metus patvirtintų finansinių pataisų ir susigrąžintinų lėšų vidutinė suma buvo 3,2 mlrd. EUR, arba 2,4 proc. vidutinės išmokų iš ES biudžeto sumos, kuri buvo lygi 133 mlrd. EUR (pasidalijamojo valdymo srityje – 2,8 mlrd. EUR, arba 2,8 proc. vidutinės išmokų sumos (102 mlrd. EUR); visais kitais lėšų valdymo būdais – 366 mln. EUR, arba 1,2 proc. vidutinės išmokų sumos (30,5 mlrd. EUR). Tai, kad patvirtintos sumos šiek tiek didėja, rodo, kad daugiamete kontrolės sistema ilgainiui sėkmingai apsaugomas ES biudžetas.

2009–2014 m. atliktų finansinių pataisų ir susigrąžintų lėšų vidutinė suma buvo 2,8 mlrd. EUR, arba 2,1 proc. vidutinės išmokų iš ES biudžeto sumos per tą laikotarpį (pasidalijamojo valdymo srityje – 2,5 mlrd. EUR, arba 2,4 proc. vidutinės išmokų sumos; visais kitais lėšų valdymo būdais – 356 mln. EUR, arba 1,2 proc. vidutinės išmokų sumos). Minėtą augimo tendenciją galima paaiškinti 2000–2006 m. programavimo laikotarpio užbaigimu, nes būtent tuo etapu atlikta daug finansinių pataisų ir susigrąžinta daug lėšų (žr. toliau). Žemės ūkio srityje kai kurių grynųjų finansinių pataisų atlikimo trimis metinėmis įmokomis poveikis matyti iš to, kad, palyginti su Komisijos sprendimais nustatytomis sumomis, lėčiau didėja faktiškai susigrąžintų sumų skaičius.

4.1.2.    Teisingumo Teismo sprendimai dėl regioninės politikos srities finansinių pataisų susiję

2015 m. Teisingumo Teismas priėmė kelis sprendimus, kuriais panaikinti 2008–2010 m. priimti sprendimai dėl regioninės politikos srities finansinių pataisų. Bendra šių pataisų suma siekė beveik 0,5 mlrd. EUR ir buvo susijusi su 1994–1999 m. programavimo laikotarpiu. Sprendimuose atsižvelgiama į procedūrinius klausimus, susijusius su Reglamentu (EB) Nr. 1083/2006. Komisija šiuo metu nagrinėja jų poveikį.

4.2.Finansinės pataisos

4.2.1.    Apžvalga

4.2.1 lentelė. Bendra iki 2014 m. pabaigos patvirtintų finansinių pataisų suma ir atliktų finansinių pataisų procentinė dalis

* 2015 m. Teisingumo Teismas priėmė valstybėms narėms palankius sprendimus (0,5 mlrd. EUR) kai kuriose bylose, susijusiose su 2008–2010 m. atliktomis ERPF finansinėmis pataisomis (žr. 4.1.2 skirsnį).

Skirtingi sanglaudos politikos programavimo laikotarpiai aiškiai rodo daugiametį ES biudžeto ciklo pobūdį. Kadangi 2000–2006 m. programos šiuo metu yra beveik užbaigtos, su šiuo laikotarpiu susijusių finansinių pataisų suma yra daug didesnė, ypač už 2007–2013 m. laikotarpio sumą. Šio naujesnio laikotarpio finansinių pataisų artimiausiais metais, tikėtina, toliau daugės pradėjus šio laikotarpio programų užbaigimą (kai kurios jau siekia 95 proc. mokėjimo ribą), tačiau, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, dėl sėkmingai įgyvendinamų prevencinių priemonių šis augimas turėtų būti mažesnis.

4.2.2.    Žemės ūkis – EŽŪGF. Finansinės pataisos taikant atitikties patvirtinimo procedūrą

Nuo 1999 m. Komisijos nustatytų finansinių pataisų, susijusių su EŽŪGF, suma iš viso siekia 10 808 mln. EUR (pagal 47 priimtus sprendimus). 1999–2014 m. laikotarpiu vidutinis kiekvienų finansinių metų koregavimo koeficientas buvo 1,7 proc. išlaidų. Komisijai priėmus sprendimą, pataisos atliekamos automatiškai, jeigu valstybei narei nesuteikta galimybė sumokėti pataisų sumą trimis metinėmis įmokomis.

4.2.2 lentelė. EŽŪGF. Bendra nuo 1999 iki 2014 m. pabaigos tvirtinant sąskaitų atitiktį nustatytų finansinių pataisų suma (pasiskirstymas pagal valstybes nares)

4.2.2 diagrama. EŽŪGF. Bendra tvirtinant sąskaitų atitiktį atliktų finansinių pataisų, taikytų kiekvienai valstybei narei nuo 1999 iki 2014 m. pabaigos, suma, palyginti su tos valstybės narės iš ES biudžeto gautų išmokų suma

4.2.3.    Sanglaudos politika. 2000–2006 m. ERPF ir ESF

Užbaigiant 2000–2006 m. laikotarpio programas, naudinga palyginti bendrus taisomųjų veiksmų rezultatus su bendromis išlaidų sumomis ir tuo remiantis susidaryti išsamesnį taisomųjų mechanizmų poveikio vaizdą 13 . Dėl ERPF ir ESF lėšų pasakytina, kad bendra iki 2014 m. pabaigos atliktų finansinių pataisų, grindžiamų vien Komisijos priežiūros veikla, suma buvo 8,2 mlrd. EUR. Tai atitinka maždaug 4,1 proc. visų asignavimų (t. y. 196,9 mlrd. EUR) iki 2014 m. pabaigos. Atsižvelgiant į papildomas finansines pataisas, apie kurias pranešė valstybės narės ir kurios buvo susijusios su jų pačių kontrolės veikla, koregavimo koeficientas padidėja iki daugiau kaip 4,6 proc.

Iki 2014 m. pabaigos Komisija užbaigė 338 iš 379 ERPF programų (palyginti su 316 programų iki 2013 m. pabaigos). Likusi 41 programa yra susijusi su atvejais, kai valstybės narės užginčijo Komisijos pasiūlytas finansines pataisas, pateikė apsvarstyti papildomos informacijos arba paprašė kompensuoti nesusigrąžinamas sumas. Šiais atvejais taikomos finansinių klaidų ištaisymo procedūros (rengiami posėdžiai) ir priimami sprendimai dėl nesusigrąžinamų sumų.

Kalbant apie ERPF, Komisija visoms valstybėms narėms iki 2014 m. pabaigos taikė bendrą finansinių pataisų sumą – 5,8 mlrd. EUR, t. y. apie 4,5 proc. bendros asignavimų visoms 2000–2006 m. programoms sumos. Šį procesą galima suskirstyti į dvi dalis: 4,1 mlrd. EUR finansinių pataisų, atliktų programų įgyvendinimo laikotarpiu, ir dar 1,6 mlrd. EUR finansinių pataisų, taikytų užbaigiant programas. Pagrindinės susijusios valstybės narės yra Ispanija (2,6 mlrd. EUR), Italija (1,2 mlrd. EUR) ir Graikija (1,2 mlrd. EUR).

Kalbant apie ESF, programų užbaigimo procesas baigtas 2014 m. pabaigoje. Remiantis 2015 m. birželio 30 d. Komisijos tarnybos apskaičiavimais, bendra 2000–2006 m. programavimo laikotarpio ESF programų finansinių pataisų suma, atsižvelgiant į svarstomas finansines pataisas, sieks 2,4 mlrd. EUR, t. y. 3,6 proc. visos ESF asignavimų sumos. Šį procesą galima suskirstyti į dvi dalis: 1,2 mln. EUR finansinių pataisų, atliktų programų įgyvendinimo laikotarpiu, ir dar 1,2 mln. EUR finansinių pataisų, taikytų užbaigiant programas.

Užbaigiant Ispanijos ESF programas, Ispanijos valdžios institucijos, net ir atlikusios baigiamąją visų Komisijos pateiktų argumentų ir informacijos analizę, atmetė 3 iš 38 programų užbaigimo pasiūlymus. Iki 2014 m. pabaigos svarstytų Ispanijai taikyti finansinių pataisų suma siekė 59 mln. EUR ir į ją buvo įtraukta 34 mln. EUR užblokuotų neatliktų įsipareigojimų suma. 2015 m. vietos valdžios institucijos sutiko su vienu užbaigimo pasiūlymu. Dėl kitų programų pradėta išankstinio pataisų taikymo procedūra.

4.2.3 diagrama. Bendra iki 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtintų ir svarstytų 2000–2006 m. programavimo laikotarpio valstybių narių ERPF ir ESF programų finansinių pataisų suma, palyginti su gautų išmokų suma

4.2.4.    Sanglaudos politika. 2007–2013 m. ERPF, Sanglaudos fondas ir ESF

Šiame programavimo laikotarpio etape iki šiol ištaisytos bendros sumos sudaro 0,9 proc. biudžeto asignavimų. 2007–2013 m. laikotarpio finansinių pataisų artimiausiais metais, tikėtina, toliau daugės prasidėjus šio laikotarpio programų užbaigimui, tačiau kol kas duomenys rodo, kad, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, finansinių pataisų apskritai yra mažiau. Taip yra dėl geresnio valdymo ir kontrolės sistemų gebėjimo aptikti problemas ir ištaisyti klaidas prieš deklaruojant išlaidas Komisijai, kaip galima spręsti iš mažesnio sanglaudos politikos srities klaidų lygio 2007–2013 m. laikotarpiu, palyginti su 2000–2006 m. laikotarpiu. Be to, daroma nuoroda į per šį laikotarpį valstybių narių taikytas finansines pataisas – žr. 7 skirsnį.

Kadangi 2007–2013 m. programos yra finansuojamos iš kelių fondų, šioje lentelėje ERPF ir Sanglaudos fondo sumos neišskiriamos.

4.2.4 diagrama. Bendra iki 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtintų ir svarstytų 2007–2013 m. programavimo laikotarpio valstybių narių ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF programų finansinių pataisų suma, kaip gautų išmokų procentinė dalis

Nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pradžios Komisija ERPF ir Sanglaudos fondo programoms taikė finansinių pataisų, kurių bendra suma – apie 2 mlrd. EUR (tai apima ir 782 mln. EUR finansinių pataisų, kurias valstybės narės, gavusios prašymus imtis taisomųjų veiksmų, taikė prieš deklaruodamos arba jau deklaruodamos išlaidas Komisijai; žr. taip pat minėtas pataisas prieš šaltinio), o dar 237 mln. EUR finansinių pataisų yra svarstoma. Pagrindinės susijusios valstybės narės yra Čekija (719 mln. EUR), Vengrija (298 mln. EUR), Graikija (257 mln. EUR), Ispanija (237 mln. EUR), Slovakija (152 mln. EUR), Rumunija (146 mln. EUR) ir Italija (105 mln. EUR).

2014 m. Komisija toliau vykdė griežtą ERPF ir Sanglaudos fondo lėšų naudojimo priežiūrą, nutraukdama ir (arba) sustabdydama mokėjimus vos nustačiusi trūkumų ir užtikrindama, kad valstybės narės ištaisytų nustatytus trūkumus savo valdymo ir kontrolės sistemose. Komisija siekė nustatyti ir pašalinti visą likusią reikšmingą riziką, kad ES biudžetas būtų tinkamai apsaugotas, o užbaigiant programas likutinė rizika būtų priimtina. Dėl to 2007–2013 m. laikotarpiu padėtis apskritai pagerėjo, palyginti su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, o dėl toliau aprašomų Komisijos veiksmų, vykdytų bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, sanglaudos politikos srities išlaidose šiais metais pasitaikė mažiau klaidų.

Kalbant apie ESF, valstybės narės, kurioms nustatyta didžiausia bendra pataisų suma, yra Rumunija (355 mln. EUR), Ispanija (213 mln. EUR) ir Lenkija (152 mln. EUR).

Toliau apibūdinami 2007–2013 m. laikotarpiu atlikti ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF programų kontrolės patobulinimai.

A) Nacionalinės kontrolės stiprinimas

Sustiprinta nacionalinių valdymo ir kontrolės sistemų gebėjimas vykdyti klaidų prevenciją, jas aptikti ir ištaisyti iki išlaidų deklaravimo Komisijai. Komisijos tarnybos dėjo dideles pastangas valdymo ir audito srityje, kad pagerintų valstybių narių pirmojo lygmens patikrų kokybę. Be to, 2007–2013 m. taisyklėse nustatyta audito institucijų prievolė operacijų auditui dažniausiai naudoti statistines imtis. Tai kartu su Komisijos vykdoma išsamia audito priežiūra ir rekomendacijomis, kuriomis iš esmės prisidėta prie gebėjimų stiprinimo, labai padėjo padidinti klaidų lygio, apie kurį Komisijai kasmet pranešama valstybių narių metinėse kontrolės ataskaitose ir kuris Komisijos patikinimo procese naudojamas kaip valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumo rodiklis, patikimumą. Todėl Komisija audito pastangas galėjo nukreipti į audito institucijų darbo kokybės užtikrinimą ir sutelkti dėmesį į silpniausias arba už didžiausią ES fondų lėšų dalį atsakingas institucijas. Be to, tais atvejais, kai programai taikomas bendro audito modelis, Komisija nuolatos imasi tolesnių veiksmų dėl nustatytų trūkumų ir stebi, ar audito institucijos darbo kokybė neprastėja. Glaudžiai bendradarbiaujant su audito institucijomis užtikrinama, kad problemos būtų nustatytos laiku ir išspręstos dar nacionaliniu lygmeniu. Tuo prisidedama ir prie patikinimo proceso gerinimo Komisijos lygmeniu.

B) Komisijos atliekami auditai vietoje

Komisija taip pat vykdo rizika grindžiamus auditus vietoje, įskaitant paramos gavėjų auditus, jeigu, jos nuomone, tam tikri trūkumai (visų pirma susiję su tokiais sudėtingais klausimais kaip viešasis pirkimas arba valstybės pagalbos problemos ERPF ir Sanglaudos fondo atvejais) gali likti arba nepastebėti, arba neaptikti laiku. Tai apima taisomųjų veiksmų planų įgyvendinimo tikrinimą, kai mokėjimai nutraukiami arba atliekamos finansinės pataisos. Tokie auditai padeda tobulinti valdymo ir kontrolės sistemas, susijusias su programomis, kurioms taikoma išlyga, siekiant užtikrinti, kad ateityje Komisijai deklaruojamos išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos. Be to, Komisijai šie auditai yra papildomas, tiesesnis patikinimo šaltinis.

C) Geresnis problemų aptikimas

Pagerinti gebėjimai aptikti problemas buvo aktyviai pasitelkti siekiant tobulinti valstybių narių valdymo sistemų veikimą, kartu atliekant reikiamas finansines pataisas. Dėl to, kad nuo 2008 m. Komisija sistemingai ir nuosekliai naudojasi galimybe nutraukti ir (arba) sustabdyti mokėjimus pagal programas, kuriose nustatyta didelių valdymo trūkumų, o generaliniai direktoriai priima sprendimus siųsti įspėjamuosius raštus, kai jokių mokėjimų nenumatoma, išvengta ES lėšomis kompensuoti išlaidas, kurioms būdinga didelė klaidų rizika, o valstybės narės labai motyvuotos sparčiai tobulinti savo administravimo ir kontrolės sistemas. Kartu bendru ES ir valstybių narių kontrolės institucijų darbu sudarytos sąlygos geriau susitarti dėl reikiamų finansinių pataisų ir jų atlikimo, kad ES biudžetas būtų deramai apsaugotas nuo neteisėtų išlaidų, taip pat taikant fiksuoto dydžio pataisas. Savo ruožtu valstybės narės galėjo ES išteklius, kuriems šios pataisos padarė poveikį, pakartotinai panaudoti kitiems projektams. Tačiau tokios pataisos vis dar turi didelį finansinį ir politinį poveikį tose valstybėse narėse, nes jei neteisėtos išlaidos iš paramos gavėjų nesusigrąžinamos, jos turi būti finansuojamos nacionaliniais ištekliais.

D) Gebėjimų stiprinimo veiksmai

Siekdama sumažinti valstybėse narėse bei programose nustatytą likusią riziką ir trūkumus valdymo institucijų lygmeniu, Komisija taip pat ėmėsi iniciatyvų įgyvendinti papildomus 2007–2013 m. programoms skirtus gebėjimų stiprinimo veiksmus. 2013 m. pradžioje, siekiant palaikyti ERPF ir Sanglaudos fondo lėšas tvarkančias viešojo administravimo institucijas, buvo įsteigtas naujas administracinių gebėjimų stiprinimo kompetencijos centras. Kompetencijos centras parengė viešojo pirkimo veiksmų planą. Be to, imamasi veiksmų valstybės pagalbos taisyklių laikymuisi gerinti, kartu kuriant lėšas tvarkančių administravimo institucijų mainų platformą, kad jos galėtų gauti naudos, dalydamosi sukaupta gerąja patirtimi.

E) Supaprastintas išlaidų apmokėjimas

2014 m. Komisija toliau aktyviai skatins taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Italijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir Maltoje vyko seminarai, kuriuose, visų pirma atsižvelgiant į būsimą 2014–2020 m. programavimo laikotarpį, buvo skatinama taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą siekiant dar labiau sumažinti su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu susijusių klaidų riziką. Be to, 2014 m. rugsėjo mėn. baigta rengti valstybėms narėms skirta atnaujinta rekomendacija dėl supaprastinto išlaidų apmokėjimo; 2014 m. paskelbtas Italijos atliktas supaprastinto išlaidų apmokėjimo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu atvejo tyrimas.

4.3.Lėšų susigrąžinimas

Toliau lentelėse pateikiamos 2009–2014 m. patvirtintos ir susigrąžintos lėšų sumos. Dėl poveikio ES biudžetui taip pat žr. 5.2 lentelę.

4.3.1 lentelė. 2009–2014 m. patvirtintos susigrąžintinos lėšų sumos

4.3.2 lentelė. 2009–2014 m. susigrąžintos lėšos

5.GRYNOSIOS PATAISOS

Tai, kaip įvairūs taisomieji mechanizmai daro poveikį ES biudžetui, priklauso nuo biudžeto vykdymo būdo, sektorinio valdymo ir politikos srities finansinių taisyklių. Visais atvejais taisomaisiais mechanizmais ES biudžetas apsaugomas nuo išlaidų, patirtų pažeidus teisės aktus.

5.1.2014 m. grynosios finansinės pataisos 

Grynoji finansinė pataisa – tai pataisa, turinti poveikį ES biudžetui (t. y. ištaisytos ir išieškotos sumos sugrąžinamos į ES biudžetą). Todėl susijusiai valstybei narei sumažinamas ES finansavimas.

Kaip jau paaiškinta, 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais grynosios pataisos visų pirma buvo atliekamos žemės ūkio politikos srityje.

Pataisos, kurių bendra suma – 113 mln. EUR, dar nepriskirtos nė vienai kategorijai ir šioje lentelėje laikomos negrynosiomis pataisomis.

Kaip matyti iš lentelės, žemės ūkio srities (EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽŪOGF) pataisos visada yra grynosios pataisos, o sanglaudos politikos srityje dėl teisinės sistemos grynosios finansinės pataisos, kurias atlikus anksčiau išmokėtos sumos grąžinamos į ES biudžetą, paprastai būna išimtis – apie sumas plačiau aiškinama 3.1 skirsnyje.

Pagal sanglaudos politikai iki 2007–2013 m. programavimo laikotarpio taikytiną teisinę sistemą grynieji pinigai į ES biudžetą iš tikrųjų grąžinami tik šiais atvejais:

-jeigu valstybės narės negali nurodyti pakankamai tinkamų finansuoti išlaidų;

-užbaigus programas, tuo atveju, kai netinkamų finansuoti išlaidų nebeįmanoma pakeisti tinkamomis;

-kai nesutinkama su Komisijos nuomone (žr. 2.4.1 skirsnį).

Tačiau 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu numatytas svarbus pakeitimas: Komisija įpareigojama taikyti grynąją finansinę pataisą, kai per ES auditus nustatoma valstybės narės lygmeniu neaptiktų, nepraneštų ir neištaisytų didelių trūkumų. Tokiais atvejais valstybė narė netenka šiuo metu turimos galimybės sutikti su finansine pataisa ir pakartotinai panaudoti susijusias ES lėšas (žr. 2.4.2 skirsnį).

Iš to, kad sumos vis dažniau grąžinamos dalimis arba jų mokėjimas atidedamas, paaiškėja, kodėl per pastaruosius trejus metus (2012–2014 m.) žemės ūkio srityje susigrąžintos sumos buvo mažesnės nei sprendimais nustatytos sumos. Programavimo laikotarpiui įsibėgėjus, skirtumas turėtų išnykti.

5.2.Poveikis ES biudžetui

5.2 lentelė. Poveikis ES biudžetui

                            mln. EUR

*    Pagrindiniai susiję išlaidų skyriai yra 0502, 0503, 0504, 1303, 1304, 0402, 1106 ir 1803.

**    Pagrindiniai susiję išlaidų skyriai yra 0502, 0503, 1303, 1304, 0402 ir 1106. Daugiau informacijos apie lėšų susigrąžinimą rasite 4.3 skirsnyje.

Kaip jau paaiškinta, iš grynųjų finansinių pataisų (žr. 5.1 skirsnį) ir susigrąžintų lėšų (žr. 2.2.2 ir 4.3 skirsnius) gaunamos įplaukos laikomos asignuotosiomis įplaukomis 14 , ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad Komisija taip pat susigrąžina sumas prie šaltinio, išskaitydama netinkamų finansuoti išlaidų (nustatytų ankstesniuose ar dabartiniuose prašymuose kompensuoti sąnaudas) sumą iš atliekamų mokėjimų. Išskyrus dvi išimtis, Finansiniame reglamente 15 nėra konkrečių nuostatų dėl to, kaip galima panaudoti asignuotąsias įplaukas, atsiradusias dėl grynosios finansinės pataisos ar lėšų susigrąžinimo. Tačiau Taikymo taisyklių 7 straipsnyje nustatyta, kad biudžeto pastabose turi būti nurodoma, į kurias biudžeto eilutes galima įrašyti asignuotąsias įplaukas atitinkančius asignavimus. Paprastai asignuotosios įplaukos grąžinamos į tą biudžeto eilutę arba fondą, iš kurio(s) išlaidos buvo pradžioje apmokėtos, ir gali būti vėl išmokamos, tačiau jos nebepriskiriamos konkrečioms valstybėms narėms.

5.3.Poveikis nacionaliniams biudžetams 

Visos finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas pagal pasidalijamojo valdymo principą turi poveikį nacionaliniams biudžetams, nesvarbu, koks jų įgyvendinimo metodas. Reikia pabrėžti, kad net jeigu lėšos į ES biudžetą negrąžinamos, finansinių pataisų poveikis valstybėms narėms visada yra neigiamas. Taip yra todėl, kad, norėdama neprarasti ES lėšų, valstybė narė turi pakeisti netinkamas finansuoti išlaidas tinkamomis finansuoti operacijomis. Vadinasi, valstybė narė turi nuosavais ištekliais (iš nacionalinio biudžeto) dengti finansinį nuostolį, susidariusį praradus ES bendro finansavimo lėšas, numatytas išlaidoms, kurios, kaip paaiškėjo, yra netinkamos finansuoti pagal ES programų taisykles (alternatyviosios sąnaudos), nebent ji susigrąžintų atitinkamas sumas iš atskirų paramos gavėjų. Kai kuriais atvejais tai nėra įmanoma, pavyzdžiui, kai fiksuoto dydžio finansinės pataisos taikomos visai programai (dėl trūkumų programą valdančioje nacionalinėje administracijoje) ir nėra tiesiogiai susijusios su atskirais projekto lygmens pažeidimais.

6.PREVENCINĖS Priemonės

6.1.Žemės ūkis

6.1.1.    Mokėjimų nutraukimas, sustabdymas ir sumažinimas

2014 m., remiantis ankstesniu teisiniu pagrindu 16 , mokėjimai sustabdyti 17 kartų. Be to, remiantis 41 straipsnio 1 dalimi, 2015 m. pradžioje priimtas sprendimas du metų ketvirčius sumažinti išmokas Graikijai. Minėti mokėjimų nutraukimo ir išmokų sumažinimo atvejai buvo susiję su keliomis investicinėmis priemonėmis, kurios nėra valdomos pagal integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS) šešiose iš 92 kaimo plėtros programų.

Dėl EŽŪGF Komisija priėmė sprendimą nuo 2014 m. paraiškų teikimo metų sumažinti tiesiogines išmokas Graikijai. Šis sprendimas grindžiamas Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnio 1 dalimi ir juo ES finansiniai interesai apsaugomi nuo likusių nedidelių ir tiksliai apibrėžtų problemų, susijusių su netinkamos finansuoti daugiamečių ganyklų žemės įtraukimu į Žemės sklypų identifikavimo sistemą (LPIS).

6.1.2.     Kitos prevencinės priemonės

Valstybių narių lygmeniu nustatyta privaloma administracinė struktūra (žr. 7.1 skirsnį).

Išlaidų valdymas ir kontrolė pavedami specialioms mokėjimo agentūroms, kurios, prieš pradėdamos dirbti, turi būti valstybės narės akredituotos pagal ES teisėje įtvirtintus išsamius akreditavimo kriterijus. Mokėjimo agentūrų atitiktį šiems kriterijams nuodugniai tikrina išorės audito institucija ir nuolatos prižiūri kompetentinga nacionalinė valdžios institucija, be to, yra nustatytos aiškios procedūros, kaip spręsti bet kokią kilusią problemą ir kokių taisomųjų veiksmų imtis.

Taip pat mokėjimo agentūrų vadovai yra įpareigoti teikti metinius patikinimo pareiškimus, kuriais patvirtinamas mokėjimo agentūros sąskaitų išsamumas, tikslumas ir teisingumas, ir pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo deklaraciją. Šiuos patikinimo pareiškimus tikrina nepriklausomos tvirtinimo institucijos, kurios privalo pateikti savo nuomones. Kai valstybėse narėse yra tik viena mokėjimo agentūra, iš tos mokėjimo agentūros direktoriaus gautas šis patikinimo pareiškimas kartu su tvirtinimo institucijos pažyma ir nuomone sudaro „metinį atlikto audito ir deklaracijų apibendrinimą“.

6.2.Sanglauda

6.2.1. Nutraukti ir sustabdyti mokėjimai

6.2.1 lentelė. Nutraukti mokėjimai

Šioje lentelėje pateikiama ERPF, Sanglaudos fondo, ESF ir EŽF mokėjimų nutraukimo atvejų raidos apžvalga pagal atvejų skaičių ir sumą. Pradinis likutis apima visus iki 2013 m. pabaigos dar neišspręstus atvejus, neatsižvelgiant į metus, kuriais valstybei narei pranešta apie mokėjimų nutraukimą. Nauji atvejai susiję tik su mokėjimu nutraukimu, apie kurį pranešta 2014 m. Išspręsti atvejai – tai atvejai, kai mokėjimai pagal mokėjimų prašymus atnaujinti 2014 m., neatsižvelgiant į metus, kuriais mokėjimai buvo nutraukti. Iki 2014 m. pabaigos vis dar neišspręsti atvejai – tai mokėjimų nutraukimas, tebegaliojantis 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. mokėjimai pagal prašymus kompensuoti sąnaudas nevykdomi tol, kol atitinkama valstybė narė imasi taisomųjų priemonių.

2014 m. tebebuvo labai daug atvejų, kai reikėjo išsiųsti su ERPF ir Sanglaudos fondo programomis susijusius įspėjamuosius raštus ir nutraukti arba iš anksto sustabdyti mokėjimus iš šių fondų. Tais metais valstybėms narėms išsiųsta 16 naujų raštų, taip pat priimti 36 nauji sprendimai nutraukti išmokų mokėjimą ir apie juos pranešta valstybėms narėms. Komisija pradėjo 28 išankstinio mokėjimų sustabdymo procedūras. Dėl 121 programos buvo pateikti įspėjimai arba nutrauktas išmokų mokėjimas. Maždaug du trečdaliai šių mokėjimų nutraukimo ir išankstinio mokėjimų sustabdymo atvejų pagrįsti audito rezultatais, apie kuriuos per metus arba metų pabaigoje Komisijai pranešė audito institucijos.

Iki 2013 m. pabaigos liko neišspręsta 20 su ESF susijusių mokėjimų nutraukimo atvejų. 2014 m. priimtas 31 sprendimas nutraukti išmokų mokėjimą ir 19 tokių sprendimų panaikinta. Tai reiškia, kad iki 2014 m. pabaigos vis dar nebuvo vykdomi 32 mokėjimai (Čekija (1), Ispanija (18), Prancūzija (3), Italija (8) ir Jungtinė Karalystė (2)), iš jų 13 jau buvo nutraukti iki 2013 m. pabaigos.

Kalbant apie EŽF, dauguma mokėjimų nutraukimo atvejų yra susiję su problemomis, nustatytomis atlikus valstybių narių kiekvienų metų pradžioje pateikiamų metinių kontrolės ataskaitų analizę (ataskaitos nepateiktos, yra nepatikimos arba jose yra daug klaidų). Per šiuos dvejus metus gerokai sumažėjus užlaikytų sumų, mokėjimai Ispanijai buvo atnaujinti.

Sustabdyti mokėjimai

Kalbant apie ERPF ir Sanglaudos fondą, 2013 m. pabaigoje tebegaliojo penki 17 sprendimai sustabdyti išmokų mokėjimą. 2014 m. priimti sprendimai atnaujinti mokėjimus šioms tarpinėms institucijoms: Ispanijos AENA ir Estijos socialinių reikalų ministerijai. 2014 m. pabaigoje tebegaliojo kiti trys sprendimai sustabdyti išmokų mokėjimą Ispanijai ir Italijai. 2014 m. priimti keturi nauji sprendimai sustabdyti išmokų mokėjimą: trys buvo susiję su Ispanija, o vienas – su PNPP tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa (Adrijos jūros programa – techninės pagalbos prioritetas). Iki metų pabaigos tebegaliojo du su Ispanija susiję sprendimai sustabdyti išmokų mokėjimą, o vienas buvo panaikintas.

Kalbant apie ESF, 2014 m. gruodžio 31 d. tebegaliojo vienas 2011 m. priimtas sprendimas sustabdyti išmokų mokėjimą Prancūzijai. 2014 m. gruodžio 31 d. tebegaliojo septyni 2013 m. priimti sprendimai sustabdyti išmokų mokėjimą šioms valstybėms narėms: Belgijai, Čekijai, Ispanijai (3), Italijai ir Slovakijai. 2014 m. priimta vienuolika sprendimų sustabdyti išmokų mokėjimą (Čekijai, Ispanijai (9) ir Italijai) ir 2014 m. gruodžio 31 d. jie visi tebegaliojo.

2014 m. gegužės mėn. sustabdyti tarpiniai mokėjimai Estijai pagal EŽF veiksmų programą. Priėmus sprendimą sustabdyti išmokų mokėjimą, Estija ir Komisijos tarnybos bendradarbiavo, kad išanalizuotų ir patobulintų priemones, kurių ėmėsi Estija, ir tai lėmė, kad 2015 m. balandžio mėn. mokėjimai buvo atnaujinti.    

6.2.2.    Kovos su sukčiavimu priemonės

Sukčiavimo atvejai sulaukia daug dėmesio ir kenkia ES reputacijai. Šiuo atžvilgiu Komisija ėmėsi svarbios iniciatyvos – pirma, 2013 m. gruodžio mėn. visoms valstybėms narėms surengė konferenciją apie kovą su sukčiavimu priemonėmis. Antra, po šios konferencijos 2014–2015 m. surengtos dar kelios konferencijos Graikijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Italijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje, Lenkijoje ir Latvijoje (į pastarąją pakviesti visų trijų Baltijos šalių atstovai). Be to, Komisija parengė specialias rekomendacijas, kuriomis valstybėms narėms padedama vertinti sukčiavimo riziką, ir sukūrė pritaikytas IT priemones, kuriomis joms padedama sutelkti savo kovos su sukčiavimu pastangas į labai rizikingus projektus. Šie veiksmai dera su padidinta valstybių narių atsakomybe pagal naują Sanglaudos politikos reglamentą (125 straipsnio 4 dalies c punktas), kuriuo reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė „atsižvelgdama į nustatytą riziką nustat[ytų] veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones“.

Minėtų informuotumo didinimo renginių rezultatai buvo teigiami; pavyzdžiui, Andalūzijos regionas (Ispanija) nusprendė jau 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui pradėti taikyti sukčiavimo rizikos vertinimo priemonę „Arachne“. Komisija teikia reikalingą paramą sistemai įdiegti ir padeda regioninėms valdžios institucijoms sukurti reikalingas susijusių duomenų rinkmenas. Andalūzijos valdžios institucijos taip pat įsipareigojo (2014 m. gruodžio mėn. pranešime raštu) įsteigti specialią kovos su sukčiavimu agentūrą, kuri vykdytų sukčiavimo atvejų aptikimo ir prevencijos veiklą.

„Arachne“ pristatyta 22 valstybėms narėms. Kol kas šešiolika iš jų pateikė programos duomenis, o sistema toliau diegiama. Priemonę „Arachne“ jau naudoja aštuonios valstybės narės, o Komisija toliau stebi jos naudojimą. Kitos aštuonios valstybės narės turi prieigą prie šios priemonės nuo pirmojo 2015 m. ketvirčio. 2015 m. ji bus pristatyta likusioms šešioms valstybėms narėms. Priemonės „Arachne“ tikslas – sukurti išsamią projektų ir paramos gavėjų finansinių ir veiklos duomenų bazę, kad būtų galima, remiantis objektyviais kriterijais, atlikti rizikos vertinimą ir taip nustatyti rizikingiausius projektus ir rizikingiausias veiksmų programas.

7.VALSTYBIŲ NARIŲ INICIATYVA ATLIKTI TAISOMIEJI VEIKSMAI

Už pažeidimų prevenciją ir jų aptikimą pagal pasidalijamojo valdymo principą visų pirma atsako valstybės narės, todėl jos deda dideles pastangas ir skiria išteklius finansinėms pataisoms atlikti ir neteisėtai išmokėtoms sumoms susigrąžinti iš paramos gavėjų. Be to, valdymo tikrinimą, kontrolę ir auditą pirmiausia vykdo jos pačios, o aprašytais Komisijos veiksmais ši veikla tik papildoma. Toliau pateiktais duomenimis papildomos Komisijos pirmiau nurodytos finansinės pataisos.

7.1.Žemės ūkis

Valstybės narės yra įpareigotos nustatyti ex ante kontrolės ir atgrasančių sankcijų sistemas:

Vykdomos kiekvienos paramos sistemos, kurią finansuoja EŽŪGF arba EŽŪFKP, ex ante administracinės patikros ir patikros vietoje, o nustačius paramos gavėjo padarytų pažeidimų taikomos atgrasančios sankcijos. Šias kontrolės sistemas, kurios apima bendrąsias funkcijas ir specialias prie kiekvieno pagalbos režimo ypatumų pritaikytas taisykles, turi taikyti mokėjimo agentūros. Šių sistemų paskirtis – sudaryti sąlygas atlikti išsamias visų paramos paraiškų ex ante administracines patikras, prireikus kryžmines patikras su kitomis duomenų bazėmis ir išankstinių mokėjimų patikras vietoje, kai tikrinamų operacijų imtis, priklausomai nuo atitinkamam režimui priskiriamos rizikos, yra nuo 1 iki 100 proc. Jeigu atliekant šias patikras vietoje nustatoma daug pažeidimų, turi būti vykdomos papildomos patikros.

Šiomis aplinkybėmis svarbiausia sistema yra IAKS – ją pasitelkus patikrinta 94 proc. 2014 finansinių metų EŽŪGF išlaidų (92 proc. 2013 m.). Kiek tai yra įmanoma, IAKS taip pat taikoma su sklypais arba gyvuliais susijusioms kaimo plėtros priemonėms, pagal kurias 2014 m. išmokėta 40 proc. visų EŽŪFKP išmokų, administruoti ir kontroliuoti. Pasitelkus IAKS, 2014 m. patikrinta 83 proc. visų abiejų fondų išlaidų.

Teisės aktuose numatytas valstybių narių atliktų patikrų ir taikytų sankcijų išsamių ataskaitų teikimas Komisijai. Ataskaitų apie pagrindines pagalbos schemas teikimo sistema sudaro sąlygas apskaičiuoti valstybių narių aptiktų klaidų lygį galutinių paramos gavėjų lygmeniu. Pateiktos statistinės informacijos tikslumą ir susijusių patikrų vietoje kokybę taip pat tikrina ir tvirtina tiesioginės pagalbos ir kaimo plėtros priemonių sertifikavimo įstaigos.

Iš minėtų valstybių narių ataskaitų matyti atliktų ex ante administracinių patikrų ir patikrų vietoje prevencinis poveikis.

7.1 lentelė. 2014 m. iki išmokų paramos gavėjams sumokėjimo valstybių narių taikytos pataisos (papildant Komisijos ataskaitas)

7.2.Sanglauda

Pagal 2007–2013 m. programavimo laikotarpio reglamentus valstybės narės turi Komisijai teikti kasmetines pataisų, atliktų po visų šių patikrinimų, ataskaitas. Šių duomenų patikimumui patikrinti Komisija, vykdydama patikinimo procesą, atlieka rizika grindžiamą auditą.

Pabrėžiama, kad Komisija ėmėsi apdairumo priemonių, siekdama užtikrinti, kad dėl tam tikrų valstybių narių duomenų trūkumų nurodytosios sumos nebūtų perdėtos, todėl kai kurios sumos realiai gali būti didesnės. Tačiau tai pačios Komisijos duomenų patikimumui įtakos nedaro. Nurodytos sumos yra labai reikšmingos ir kartu su Komisijos darbo rezultatais labai aiškiai rodo, kad abiejų šalių vykdoma kontrolė yra sėkminga.

7.2 lentelė. Bendra su sanglaudos politika 2007–2013 m. laikotarpiu susijusių iki 2014 m. pabaigos atliktų finansinių pataisų, apie kurias pranešė valstybės narės, suma