EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 07 22

COM(2015) 355 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos 2013 m. ir 2014 m.

KOMISIJOS NARIO PRATARMĖ

Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Komisijos narė

Marianne Thyssen

TURINYS

1.Įžanga

2.2013 m. ir 2014 m. EGF veiklos apžvalga

3.Veiksmai po 2012 m. EGF metinės veiklos ataskaitos

4.2013 m. ir 2014 m. EGF veiklos analizė

4.1.Gautos paraiškos

4.1.1.Gautos paraiškos pagal sektorius

4.1.2.Gautos paraiškos pagal prašytos paramos dydį

4.1.3.Gautos paraiškos pagal darbuotojų, kuriems numatyta teikti paramą, skaičių

4.1.4.Gautos paraiškos pagal prašomos paramos dydį vienam darbuotojui

4.1.5.Gautos paraiškos pagal intervencijos kriterijų

4.2.Skirta parama

4.2.1.EGF lėšomis finansuoti veiksmai

4.2.2.Struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo (ESF), lėšomis finansuojamų veiksmų papildomumas

4.3.EGF finansinės paramos skyrimo sąlygų neatitinkančios paraiškos

4.4.EGF veiklos rezultatai

4.4.1.2013–2014 m. rezultatų ir gerosios patirties pavyzdžių santrauka

4.4.2.Kokybinis vertinimas

4.5.2014–2020 m. programavimo laikotarpis. Naujasis EGF reglamentas

4.6.Finansinė ataskaita

4.6.1.Iš EGF skirtos lėšos

4.6.2.Techninės pagalbos išlaidos

4.6.3.Nustatyti arba pašalinti trūkumai

4.6.4.EGF finansinės paramos teikimo užbaigimas

4.6.5.Kitos grąžintos sumos

4.7.Komisijos teikiama techninė pagalba

4.7.1.Informavimas ir viešinimas

4.7.2.Susitikimai su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir EGF suinteresuotaisiais subjektais

4.7.3.Žinių bazės kūrimas. EGF duomenų bazė ir standartizuotos EGF paraiškų teikimo procedūros

4.7.4.2007–2013 m. programavimo laikotarpio EGF veiklos ex post vertinimas

5.Tendencijos

6.Išvada

1.Įžanga

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) tikslas – padėti darbuotojams, praradusiems darbą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių. EGF, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 1927/2006 1 , siekia derinti atviros prekybos teikiamą bendrą ilgalaikę naudą ekonomikos augimui ir užimtumui su galimu trumpalaikiu neigiamu globalizacijos poveikiu, visų pirma pažeidžiamiausių ir mažiausiai kvalifikuotų darbuotojų užimtumui. Iš EGF bendrai finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių imasi valstybės narės, siekdamos padėti atleistiems darbuotojams sugrįžti į darbo rinką ir vėl rasti darbą. EGF papildo nacionalines darbo rinkos priemones tais atvejais, kai dėl staigaus kolektyvinio atleidimo valstybinės užimtumo tarnybos patiria neįprastai didelį spaudimą. Fondas pažeidžiamiausiems atleistiems darbuotojams gali suteikti geriau prie asmens poreikių pritaikytą ir tikslingesnę pagalbą.

Siekiant veiksmingiau reaguoti į pasaulio finansų ir ekonomikos krizę, EGF valdymą reglamentuojančios taisyklės buvo iš dalies pakeistos Reglamentu (EB) Nr. 546/2009 2 , o nuo 2014 m. sausio mėn. – Reglamentu (ES) Nr. 1309/2013. 3

Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 19 straipsnyje nustatyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kas dvejus metus turi pateikti kiekybinę ir kokybinę praėjusių dvejų metų EGF veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje didžiausias dėmesys skiriamas EGF pasiektiems rezultatams; joje visų pirma pateikiama informacija, susijusi su:

pateiktomis paraiškomis,

priimtais sprendimais,

finansuotais veiksmais, įskaitant tokių veiksmų ir kitų Sąjungos fondų, visų pirma ESF, lėšomis finansuojamų veiksmų tarpusavio papildomumą,

informacija, susijusia su baigimu naudoti skirtą finansinę paramą.

Ataskaitoje taip pat nurodomos dėl lėšų stokos ir neatitikties kriterijams atmestos paraiškos. Iš 19 straipsnio nuostatų matyti, kad ataskaitoje analizuojami per ataskaitinį laikotarpį baigti įgyvendinti veiksmai, o ne pavienės paraiškos jų įgyvendinimo laikotarpiu (kiekviename ataskaitos skirsnyje bus nagrinėjamos skirtingos paraiškos).

2.2013 m. ir 2014 m. EGF veiklos apžvalga

2013–2014 m. Komisija gavo 30 paraiškų dėl EGF paramos; bendra jų vertė – 109 mln. EUR. Išsamesnės informacijos apie paraiškas pateikta 4.1 skirsnyje ir 1 lentelėje.

2013–2014 m. biudžeto valdymo institucija priėmė 28 sprendimus pasinaudoti EGF lėšomis, kuriuos iš viso sudarė 114,4 mln. EUR iš 2013–2014 m. EGF biudžeto. Išsamesnės informacijos apie suteiktą paramą pateikta 4.2 skirsnyje ir 2 bei 3 lentelėse.

Komisija gavo 34 galutines ataskaitas dėl EGF paramos įgyvendinimo 2013–2014 m. Išsamesnės informacijos pateikta 4.4 skirsnyje ir 4 lentelėje. Ataskaitiniu laikotarpiu baigta mokėti 34 pareiškėjams ankstesniais metais skirta EGF parama (išsamesnės informacijos pateikiama 4.6.4 skirsnyje ir Priedo 3 lentelėje).

Komisijos iniciatyva suteikta techninė pagalba (Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 8 straipsnio 1 dalis ir Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 11 straipsnis) aprašyta 4.6.2 skirsnyje ir 5 lentelėje.

2007–2013 m. ex post vertinimą dviem etapais atliko ir galutines ataskaitas Komisijai perdavė išorės paslaugų teikėjas (daugiau informacijos 4.7.4 skirsnyje).

Komisija 2011 m. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė būsimo (2014–2020 m.) EGF reglamento pasiūlymą 4 . Pasiūlymą abi minėtos institucijos aptarė ir priėmė 2013 m. gruodžio mėn.; juo valstybėms narėms suteikiama galimybė nuo 2014 m. sausio mėn. kreiptis dėl bendro finansavimo pagal naująsias taisykles (daugiau informacijos 4.5 skirsnyje).

3.Veiksmai po 2012 m. EGF metinės veiklos ataskaitos

Nuo 2009 m. gegužės 1 d. pradėta taikyti laikina dėl krizės nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią valstybės narės paraišką dėl EGF paramos gali grįsti finansų ir ekonomikos krizės priežastimis. Ši nukrypti leidžianti nuostata baigė galioti 2011 m. gruodžio 31 d., nes nepavyko susitarti su Taryba dėl jos pratęsimo. Todėl likusį ankstesnio EGF reglamento taikymo laikotarpį, t. y. iki 2013 m. gruodžio 31 d., paraiškos EGF paramai gauti galėjo būti grindžiamos tik struktūriniais pasaulio prekybos sistemos pokyčiais, o ne finansų ir ekonomikos krize. Drauge bendro finansavimo norma vėl grįžo iki pradinio lygio – 50 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Pagal naująjį 2014–2020 m. reglamentą paraiškas dėl EGF paramos vėl galima grįsti finansų ir ekonomikos krize. Dar vienas svarbus naujojo reglamento nulemtas pokytis – įtraukiamos naujos paramos gavėjų kategorijos, pavyzdžiui, laikinieji darbuotojai, per agentūras įdarbinti darbuotojai ar savarankiškai dirbantys asmenys, o iki 2017 m. pabaigos – ir nesimokantis bei nedirbantis jaunimas (vadinamieji NEET).

4.2013 m. ir 2014 m. EGF veiklos analizė

4.1.Gautos paraiškos

2013–2014 m. Komisija gavo 30 paraiškų dėl EGF paramos 5 (žr. 1 lentelę). Jas pateikė 10 valstybių narių (Belgija, Vokietija, Airija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Italija, Nyderlandai, Lenkija ir Ispanija). Paraiškos, kuriomis prašyta iš EGF iš viso skirti 108 733 976 EUR, buvo pateiktos dėl 28 390 darbuotojų, kurie buvo atleisti dėl globalizacijos sukeltų pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių arba dėl finansų ir ekonomikos krizės. Visos 10 valstybių narių paraiškas dėl EGF finansavimo buvo pateikusios ir anksčiau.

2013 m. paraiškos teiktos pagal Reglamentą (EB) Nr. 546/2009, pagal kurį bendro finansavimo norma buvo 50 proc. ir nebuvo leidžiama naudotis krizės kriterijumi. 2014 m. paraiškos teiktos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013, pagal kurį kurį bendro finansavimo norma buvo 60 proc. ir buvo leidžiama taikyti pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės kriterijų.

1 lentelė. 2013–2014 m. gautos paraiškos

4.1.1.Gautos paraiškos pagal sektorius

Ataskaitiniu laikotarpiu gauta 30 paraiškų, kurias pateikė pačių įvairiausių 24 sektorių atstovai 6 . Dešimties sektorių paraiškos dėl EGF paramos buvo pateiktos pirmą kartą. Tai maisto produktų, skerdyklų, chemikalų, stiklo, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos, juvelyrinių dirbinių, transporto ir sandėliavimo, oro transporto, maisto ir gėrimų paslaugų, programų rengimo ir transliavimo, mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo bei informacijos ir ryšių sektoriai.

4.1.2.Gautos paraiškos pagal prašytos paramos dydį

Kiekviena EGF paramos prašanti valstybė narė turi parengti suderintą geriausiai prie remtinų darbuotojų poreikių pritaikytą priemonių paketą ir nuspręsti, kokio dydžio paramos prašyti iš EGF. EGF reglamente nustatyta maksimali EGF paraiškų Komisijos bendro finansavimo norma 7 . Komisijai vertinant paraišką gali kilti klausimų, dėl kurių valstybei narei gali tekti peržiūrėti siūlomą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, o dėl to gali pasikeisti prašoma suma.

2013 m. ir 2014 m. prašytos EGF paramos suma svyravo nuo 115 205 EUR iki 25 937 813 EUR (vidurkis – 3 624 466 EUR).

4.1.3.Gautos paraiškos pagal darbuotojų, kuriems numatyta teikti paramą, skaičių

Bendras atleistų darbuotojų, kuriems buvo skirtos bendrai iš EGF finansuojamos priemonės, skaičius buvo 28 390, t. y. maždaug 76 proc. visų 37 000 atleistų darbuotojų, apie kuriuos dešimt valstybių narių pranešė 30 pateiktų paraiškų.

Remtinų darbuotojų skaičius svyravo nuo 50 iki 3 886, keturiose paraiškose buvo numatyta remti daugiau nei 1 000, o 11 – mažiau nei 500 darbuotojų. Atleistų darbuotojų skaičius ir darbuotojų, kuriems numatyta skirti EGF paramą, skaičius gali skirtis, jei paraišką teikianti valstybė narė nusprendžia EGF paramą skirti tik konkrečioms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, tiems, kuriems sunkiausia rasti darbą ir (arba) kuriems labiausiai reikalinga parama. Kiti atleisti darbuotojai gali gauti paramą ne iš EGF, patys susirasti naują darbą arba nuspręsti anksčiau išeiti į pensiją, o tai reiškia, kad jiems EGF priemonės taikomos nebus.

4.1.4.Gautos paraiškos pagal prašomos paramos dydį vienam darbuotojui

Valstybės narės, laikydamosi reglamento, gali savo nuožiūra parengti atitinkamiems atleistiems darbuotojams siūlomų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą. Todėl vienam nukentėjusiam darbuotojui gali būti prašoma nevienodų sumų, atsižvelgiant į atleidimo iš darbo atvejo rimtumą, padėtį šalies darbo rinkoje, remtinų darbuotojų asmenines aplinkybes, valstybės narės jau taikomas priemones ir paslaugų teikimo atitinkamoje valstybėje narėje arba regione išlaidas. Todėl vienam darbuotojui prašomos paramos suma 2013 m. ir 2014 m. svyravo nuo maždaug 1 152 EUR iki šiek tiek daugiau nei 6 675 EUR, o vidutinė prašoma suma vienam darbuotojui buvo 3 352 EUR.

4.1.5.Gautos paraiškos pagal intervencijos kriterijų

19 ataskaitinio laikotarpio paraiškų buvo teiktos dėl darbuotojų atleidimo, susijusio su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos, o 11 – dėl finansų ir ekonomikos krizės. Keturios su prekyba susijusios paraiškos buvo pagrįstos išskirtinėmis aplinkybėmis.

4.2.Skirta parama

2013–2014 m. biudžeto valdymo institucija priėmė 28 sprendimus skirti EGF lėšų aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms pagal valstybių narių pateiktas paraiškas paremti. Daugiau informacijos apie suteiktą paramą ir ją gavusius darbuotojus pateikta 2 ir 3 lentelėse. Devynios tokios paraiškos pateiktos 2013 m., 11 – 2014 m. Likusios aštuonios paraiškos buvo pateiktos 2011 m. (keturios) ir 2012 m. (keturios). Keturioms 2011 m. pateiktoms paraiškoms dėl krizės taikyta didesnė – 65 proc. – bendro finansavimo norma. 2012 m. ir 2013 m. pateiktoms 13 paraiškų taikyta 50 proc. bendro finansavimo norma, o likusioms 11 2014 m. pateiktų paraiškų – 60 proc. bendro finansavimo norma.

Pagal 28 paraiškas parama skirta 27 610 atleistų darbuotojų 13 valstybių narių; iš EGF iš viso išmokėta 114 427 463 EUR.

2 lentelė. Informacija apie 2013–2014 m. skirtą paramą

3 lentelė. 2013–2014 m. skirta EGF parama. Darbuotojų (išskyrus nedirbantį ir nesimokantį jaunimą) duomenys 8

4.2.1.EGF lėšomis finansuoti veiksmai

Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 3 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 7 straipsnyje nustatyta, kad EGF lėšomis galima bendrai finansuoti aktyvias darbo rinkos priemones, kuriomis siekiama padėti atleistiems darbuotojams vėl įsidarbinti. Be to, reglamentuose nurodoma, kad iš EGF galima finansuoti valstybės narės įgyvendinimo, t. y. parengiamąją, valdymo, informavimo, viešinimo bei kontrolės, veiklą, susijusią su šios paramos naudojimu.

Pagal 28 patvirtintas 2013–2014 m. paraiškas iš EGF finansuojamomis priemonėmis siekta į darbo rinką grąžinti 27 610 atleistų darbuotojų. Iš esmės šias priemones sudarė:

intensyvi, prie individualių poreikių pritaikyta pagalba ieškant darbo ir bylų tvarkymas,

įvairių sričių profesinis mokymas, įgūdžių gerinimo ir perkvalifikavimo priemonės;

įvairios laikinos finansinės paskatos ir (arba) išmokos, teikiamos taikant aktyvias pagalbos priemones iki faktinio grįžimo į darbo rinką momento;

kuravimas pradiniu etapu naujoje darbo vietoje ir

kitokia veikla, pavyzdžiui, verslumo skatinimas ir verslo kūrimas, vienkartinės užimtumo bei įdarbinimo paskatos.

Rengdamos savo paramos paketus, valstybės narės atsižvelgė į atitinkamų darbuotojų veiklos sektorių, patirtį ir išsilavinimą, judumo galimybes ir esamas ar tikėtinas perspektyvas įsidarbinti atitinkamuose regionuose.

4.2.2.Struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo (ESF), lėšomis finansuojamų veiksmų papildomumas

EGF tikslas – didinti įsidarbinimo galimybes ir užtikrinti greitą atleistų darbuotojų grįžimą į darbo rinką taikant aktyvias darbo rinkos priemones. Taip papildoma ESF, kuris yra pagrindinė ES užimtumo skatinimo priemonė, veikla. Šie fondai vienas kitą papildo, nes suteikia galimybę tuos pačius klausimus spręsti dviem skirtingais laiko momentais: EGF teikia prie atleistų darbuotojų poreikių pritaikytą paramą konkretaus masinio darbuotojų atleidimo Europoje atveju, o pagal daugiametes ESF programas remiami strateginiai ir ilgalaikiai tikslai (pvz., žmogiškojo kapitalo stiprinimas, pokyčių valdymas), tačiau masinio darbuotojų atleidimo atveju pastarojo fondo lėšų paprastai negalima perskirstyti. Kartais EGF ir ESF priemonės naudojamos viena kitai papildyti, taip siekiant pasiūlyti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių sprendimų. Svarbiausias kriterijus – turimų priemonių potencialas padėti darbuotojams, o valstybės narės pačios pasirenka ir rengia priemones bei veiksmus, kurie yra tinkamiausi nustatytiems tikslams pasiekti.

Bendrai iš EGF finansuotino suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo turinys turėtų būti suderintas su kitais veiksmais ir juos papildyti. Iš EGF bendrai finansuojamos priemonės – tai ne tik standartiniai kursai ir veiksmai. Praktika rodo, kad EGF suteikia valstybėms narėms galimybę pasiūlyti darbo netekusiems darbuotojams geriau pritaikytą ir visapusiškesnę pagalbą, kuri be EGF būtų neįmanoma, įskaitant priemones, kuriomis jie paprastai negalėtų pasinaudoti (pavyzdžiui, antrosios ar trečiosios pakopos išsilavinimą). EGF suteikia galimybę valstybėms narėms itin daug dėmesio skirti pažeidžiamiausioms grupėms, pavyzdžiui, nekvalifikuotiems arba migrantų kilmės žmonėms, užtikrinti pakankamą konsultantų skaičių ir (arba) paramą teikti ilgesnį laiką, nei būtų įmanoma be EGF pagalbos. Visa tai suteikia darbuotojams didesnių galimybių pagerinti savo padėtį. Pagal naujajame EGF reglamente nustatytą ir iki 2017 m. pabaigos taikomą nukrypti leidžiančią nuostatą valstybėms narėms suteikiama galimybė remti nesimokantį ir nedirbantį jaunimą (NEET) regionuose, kur jaunimo nedarbas yra didelis. Taip siekiama prisidėti prie Jaunimo garantijų iniciatyvos, kurią Taryba patvirtino 2013 m. balandžio mėn., įgyvendinimo 9 .

Visos valstybės narės privalo nustatyti reikalingus mechanizmus, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo pagal ES finansines priemones, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 6 straipsnio 5 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 9 straipsnio 5 dalyje.

4.3.EGF finansinės paramos skyrimo sąlygų neatitinkančios paraiškos

Nei Komisija, nei biudžeto valdymo institucija nėra atmetusi nė vienos valstybių narių pateiktos paraiškos dėl finansavimo iš EGF.

4.4.EGF veiklos rezultatai

Pagrindiniai informacijos apie EGF veiklos rezultatus šaltiniai – valstybių narių galutinės ataskaitos, pateiktos pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 19 straipsnį. Jos papildomos informacija, kuria valstybės narės dalijasi palaikydamos tiesioginius ryšius su Komisija ir posėdžiuose bei konferencijose.

Iki 2014 m. pabaigos Komisija buvo gavusi 34 galutines ataskaitas dėl EGF bendrai finansuotos paramos, kurią 13 valstybių narių įgyvendino iki 2014 m. vidurio 10 .

2013 m. ir 2014 m. tų valstybių narių pateikti pagrindiniai rezultatai ir duomenys apžvelgiami šiame skirsnyje ir 4 lentelėje. 13 paraiškų iš 34 taikytas EGF ex post vertinimas. Ex post vertinimo tikslas – įvertinti EGF teikiamą naudą ir poveikį atleistiems darbuotojams bei darbo rinkoms (žr. 4.7.4 skirsnį).

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija buvo gavusi 91 EGF paraiškos (t. y. 68 proc. visų iki tos dienos gautų paraiškų (134)) įgyvendinimo galutines ataskaitas.

Remiantis valstybių narių galutinėse ataskaitose pateikta informacija galima daryti išvadą, kad EGF puikiai papildo valstybių narių veiksmus, kuriais atleistiems darbuotojams padedama rasti darbą ir sugrįžti į darbo rinką. EGF suteikia galimybę valstybėms narėms taikyti kokybiškesnes priemones didesniam atleistų darbuotojų skaičiui ilgesnį laiką, nei tai būtų įmanoma be EGF paramos.

4.4.1.2013–2014 m. rezultatų ir gerosios patirties pavyzdžių santrauka

Iš 13 valstybių narių pateiktų galutinių ataskaitų matyti, kad pasibaigus EGF paramos panaudojimo laikotarpiui 7 656 darbuotojai (44,9 proc. iš 18 848 EGF paramą gavusių darbuotojų) rado naują darbą arba pradėjo dirbti savarankiškai. Tai neprastas rezultatas, nes iš EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis daugiausia pasinaudojo darbuotojai, darbo rinkoje patiriantys daugiausia sunkumų. Maždaug 6 proc. darbuotojų vis dar mokėsi arba studijavo, o 39,1 proc. buvo bedarbiai arba neaktyvūs dėl asmeninių priežasčių. Išsamesnės informacijos pateikta 4 lentelėje.

Kaip ir 2012 m., grįžimo į darbo rinką rezultatams turėjo įtakos sumažėjusios įsidarbinimo galimybės vietos ir regiono darbo rinkose – tai tiesioginė pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pasekmė. Vis dėlto grįžimo į darbo rinką rodiklis atitinkamo paramos panaudojimo laikotarpio pabaigoje parodo darbuotojų užimtumo padėtį tik tuo momentu, kai renkami duomenys. Jis nesuteikia jokios informacijos apie rasto darbo pobūdį ir kokybę, kurie gali iš esmės pasikeisti per trumpą laiką. Remiantis kelių valstybių narių pateikta informacija, grįžimo į darbo rinką lygis turi tendenciją didėti kelis mėnesius po galutinių ataskaitų pateikimo ir toliau auga vidutinės trukmės laikotarpiu, ypač tais atvejais, kai pasibaigus EGF paramos panaudojimo laikotarpiui darbuotojai ir toliau gauna prie jų poreikių pritaikytą pagalbą, kurią valstybės narės teikia pačios arba su ESF pagalba. Tai rodo, kad EGF bendrai finansuojama parama gali daryti papildomą teigiamą poveikį per ilgesnį laikotarpį.

4.4.2.Kokybinis vertinimas

Į paramos paketus, kuriuos 13 valstybių narių pasiūlė atleistiems darbuotojams, buvo įtrauktos įvairios prie individualių poreikių pritaikytos darbo paieškos, įdarbinimo ir (per)kvalifikavimo priemonės. Didžiausios sumos buvo skirtos toliau nurodytų dviejų kategorijų priemonėms: mokymo ir perkvalifikavimo priemonėms (apie 56,5 mln. EUR arba 32 proc. visų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidų visais 34 paramos skyrimo atvejais) ir piniginėms išmokoms, kurios buvo mokamos darbuotojams, kol šie naudojosi aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis (maždaug 68,5 mln. EUR arba 38,8 proc. visų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidų visais 34 paramos skyrimo atvejais). Nuo 2013 m. EGF reglamento įsigaliojimo išmokos negali viršyti 35 proc. bendrų išlaidų. Dar dvi dažnai taikytos priemonės – asmeninis orientavimas ir verslumo skatinimas.

Kvalifikacijos ir mokymo programos buvo pritaikytos prie darbuotojų poreikių ir norų, atsižvelgiant į vietos ir regiono darbo rinkų reikalavimus ir į būsimą perspektyvių sektorių potencialą.

2014 m. gegužės mėn. paskelbtame ex post vertinime 11 nurodoma, kad EGF padėjo išspręsti dideles socialines ir darbo rinkos problemas, kilusias dėl didelio masto darbuotojų atleidimo. EGF padėjo valstybėms narėms su masiniu atleidimu susijusių veiksmų imtis ryžtingiau nei tai būtų įmanoma be EGF finansavimo ir didesniam skaičiui žmonių ilgiau teikti kokybiškesnę paramą. Iš vertinimo taip pat matyti, kad intensyvi ir prie asmens poreikių pritaikyta EGF parama duoda geresnių rezultatų grįžimo į darbo rinką srityje nei standartinė pagalba pagal nacionalines aktyvios darbo rinkos politikos priemones. EGF suteikė galimybę atleistiems darbuotojams teikti intensyvesnę pagalbą, o kai kuriose šalyse dar ir padėjo nacionalinėms valdžios institucijoms padėti darbuotojams ir remti priemones, kurios kitu atveju būtų neįmanomos, ir taip prisidėjo prie restruktūrizavimo politikos plėtotės, aktyvios darbo rinkos ir profesinio mokymo.

4 lentelė. 2013–2014 m. pateiktos galutinės ataskaitos. Rezultatų santrauka

4.5.2014–2020 m. programavimo laikotarpis. Naujasis EGF reglamentas

Vadovaujantis EGF reglamento (EB) Nr. 1927/2006 20 straipsniu, rengiantis 2014–2020 m. daugiametei finansinei programai reglamentas 2013 m. buvo peržiūrėtas. Taryba ir Europos Parlamentas, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, patvirtino, kad reikia tęsti EGF veiklą, kaip konkrečią vienkartinę paramą darbuotojams, atleistiems dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių dėl globalizacijos ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės. Naująjį EGF reglamentą – Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 – Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2014 m. gruodžio 17 d.

Pagal naująjį reglamentą vėl sugrąžinamas krizės kriterijus, todėl paraišką dėl EGF paramos bus galima grįsti dabartine ekonomikos ir finansų krize ar būsimomis krizėmis. Taip pat išplėsta EGF taikymo sritis – paramą galės gauti ir laikinieji darbuotojai bei savarankiškai dirbantys asmenys. Siekiant paremti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą, Reglamente nustatyta iki 2017 m. pabaigos galiojanti nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią leidžiama teikti paramą nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui regionuose, atitinkančiuose Jaunimo užimtumo iniciatyvos kriterijus 12 . Naujuoju reglamentu 7 straipsnio b punkte nustatytos priemonės (pvz., įvairios išmokos) negali viršyti 35 proc. visų išlaidų, o verslumo skatinimo subsidijos negali viršyti 15 000 EUR vienam darbuotojui. Reglamente taip pat nustatyti terminai, kuriais siekiama sutrumpinti laiką nuo paraiškos pateikimo iki Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo skirti paramą.

4.6.Finansinė ataskaita

4.6.1.Iš EGF skirtos lėšos

2013–2014 m. biudžeto valdymo institucija iš EGF skyrė lėšų 28 paraiškoms įgyvendinti – iš viso 114 427 463 EUR (žr. 2 lentelę). Ši suma skirta iš 2013 m. ir 2014 m. biudžeto; paskutines skirtas sumas biudžeto valdymo institucija patvirtino 2014 m. gruodžio mėn., o išmokėjo 2015 m. pradžioje.

Pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 13 , kuriuo nustatyta iki 2013 m. pabaigos galiojanti EGF biudžeto sistema, 28 straipsnį iš EGF skiriama (įsipareigojimų asignavimų) suma per metus negali viršyti 500 mln. EUR Suma gali būti skiriama naudojant bet kurias praėjusių metų neišnaudotų bendrųjų išlaidų aukščiausių ribų maržas ir (arba) panaikintų dvejų ankstesnių metų įsipareigojimų sumas, išskyrus nurodytas finansinės programos 1B išlaidų kategorijoje. 2013 m. 500 mln. EUR suma buvo perkelta į EGF rezervą. Kalbant apie 2014–2020 m., Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 14 12 straipsnyje nustatyta maksimali metinė finansinė riba ir didžiausia metinė suma, skiriama iš EGF, neturi būti didesnė kaip 150 mln. EUR (2011 m. kainomis). 2014 m. į EGF rezervą buvo perkelta 159 181 000 EUR suma įsipareigojimų asignavimams. Biudžeto valdymo institucijai patvirtinus paraiškas įsipareigojimų asignavimai išmokoms 2013 m. ir 2014 m. buvo pervesti iš EGF rezervo į EGF biudžeto išlaidų kategoriją.

50 000 000 EUR mokėjimų asignavimų buvo pervesti į EGF biudžeto išlaidų kategoriją tiek 2013 m., tiek 2014 m. pradžioje. 2013 m. šios sumos pakako visoms 35 748 557 EUR vertės išmokoms išmokėti. 2014 m. patvirtintoms EGF paraiškoms prireikė papildomų mokėjimų asignavimų – iš viso 78 678 907 EUR. Ši suma finansuota susigrąžintomis sumomis, kurių valstybės narės baigimo etapu nebuvo panaudojusios.

4.6.2.Techninės pagalbos išlaidos

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 8 straipsnio 1 dalį iki 0,35 proc. metams skirtų finansinių išteklių (1,75 mln. EUR 2013 m.) Komisijos iniciatyva gali būti naudojami kaip techninė pagalba EGF reglamentui įgyvendinti būtinai veiklai, kaip antai parengiamiesiems veiksmams, stebėsenai, informavimui, žinių bazės kūrimui, administracinei ir techninei pagalbai, auditui, kontrolei ir vertinimui. Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta Komisijos iniciatyva teikiamos techninės pagalbos viršutinė riba yra 0,5 proc. sumažintos bendros sumos (maždaug 0,75 mln. EUR 2014 m.). Biudžeto valdymo institucija patvirtino Komisijos pasiūlymus dėl 2013 m. ir 2014 m. techninės pagalbos, atitinkamai 750 000 EUR 15 ir 330 000 EUR 16 .

5 lentelė. 2013–2014 m. techninės pagalbos išlaidos

4.6.3.Nustatyti arba pašalinti trūkumai

2013–2014 m. pagal EGF reglamentus Komisijai apie trūkumus nebuvo pranešta. Taip pat neteko šalinti jokių su EGF susijusių trūkumų.

4.6.4.EGF finansinės paramos teikimo užbaigimas

2013–2014 m. EGF finansinės paramos teikimo užbaigimo procedūros nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 15 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 15 straipsnio 2 dalyje. 2013 m. ir 2014 m. baigta teikti parama pagal 34 paraiškas, kurios buvo įgyvendinamos 2009–2013 m. Šios paraiškos išvardytos Priedo 3 lentelėje.

EGF paramos teikimas baigiamas Komisijai patvirtinus galutines ataskaitas, išmokėjus visas numatytas sumas ir jei valstybės narės ar Komisija neturi imtis jokių papildomų veiksmų, išskyrus prievolę užtikrinti, kad visi patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai būtų saugomi dar trejus metus, kad Komisija ir Audito Rūmai turėtų galimybę su jais susipažinti (Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 21 straipsnio 5 dalis).

Vidutinis baigtų įgyvendinti paraiškų biudžeto vykdymo lygis buvo 49,8 proc. – nuo nulio procentų iki visiško biudžeto lėšų panaudojimo. Iš viso Komisijai grąžintos nepanaudotos pagal 34 paraiškas skirtos lėšos sudarė apie 67,1 mln. EUR (50,2 proc. visos skirtos EGF paramos).

Valstybės narės dėl įvairių priežasčių pasinaudojo ne visomis skirtomis lėšomis. Nors valstybės narės nuolat raginamos teikti realistiškas suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo biudžeto sąmatas, gali pritrūkti tikslaus ir informacija pagrįsto planavimo. Atliekant pradinius skaičiavimus atsargumo sumetimais numatoma per didelė suma, o vėliau paaiškėja, kad tai nebuvo reikalinga. Planavimo etapu taip pat gali būti nustatomas pernelyg didelis siūlomomis priemonėmis pasinaudosiančių darbuotojų skaičius. Kai kurie darbuotojai vietoj brangesnių pasirinko pigesnes priemones arba rinkosi trumpalaikes, o ne ilgalaikes priemones, arba naują darbo vietą jie susirado greičiau nei manyta iš pradžių. Ne visomis skiriamomis lėšomis gali būti pasinaudojama ir dėl kitų priežasčių: vėluojama pradėti įgyvendinti priemones, o teikiant prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas nesinaudojama lankstaus skirtingų biudžeto išlaidų kategorijų lėšų perskirstymo galimybe.

Komisija siekė padėti valstybėms narėms reguliariai teikdama informaciją ir rengdama specialius seminarus, skirtus paskatinti kuo geresnį lėšų valdymą. Vis dėlto lėšų susigrąžinimo rodiklis priemonių įgyvendinimo pabaigoje tebelieka didelis. Pirminis lėšų susigrąžinimo rodiklis (60 proc.) buvo sumažintas iki 50,2 proc., tačiau jį reikia ir toliau gerinti.

Tikimasi, kad turėdamos daugiau patirties valstybės narės geriau parengs priemonių išlaidų sąmatas ir numatys darbuotojų dalyvavimą 24 mėnesių laikotarpiu. Pastebima ir kitokia pažanga – trumpėja laikotarpis, per kurį EGF parama patenka į tikslinę vietovę, gerėja įvairių koordinavimo ir įgyvendinimo struktūrų gebėjimai ir nacionalinių bei regionų ir (arba) vietos lygmens ryšių kokybė. Valstybės narės aktyviau naudojasi galimybe persvarstyti savo biudžetus ir perskirstyti išlaidas tarp įvairių priemonių ir (arba) įgyvendinimo išlaidų. Galiausiai, ES institucijos taip pat stengiasi spartinti sprendimų priėmimo ir EGF lėšų išmokėjimo procedūras, kad būtų sutaupyta laiko ir kuo geriau būtų panaudotos lėšos. Naujajame EGF reglamente nustatyti griežti EGF paraiškų vertinimo ir tvirtinimo terminai, kad lėšos būtų prieinamos dar anksčiau. Sutarusios su Komisija valstybės narės įgyvendinimo etapu gali į biudžetą įtraukti ir nustatyti naujas reikalavimus atitinkančias priemones.

4.6.5.Kitos grąžintos sumos

2013–2014 m. kitų sumų grąžinta nebuvo.

4.7.Komisijos teikiama techninė pagalba

4.7.1.Informavimas ir viešinimas

Interneto svetainė

EGF reglamento (EB) Nr. 1927/2006 9 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija parengia ir prižiūri interneto svetainę, prieinamą visomis Bendrijos kalbomis, kurioje teikiama informacija apie EGF, paraiškų teikimo gairės, taip pat atnaujinama informacija apie priimtas ir atmestas paraiškas, pabrėžiant biudžeto valdymo institucijos vaidmenį.

Komisijos EGF interneto svetainė 17 buvo atnaujinta 2013 m. ir 2014 m. pateikiant aktualios, reikalavimus atitinkančios informacijos. 2013 m. svetainėje apsilankyta 72 418 kartų, o 2014 m. – 38 753 kartus, 2013 m. informacijos joje ieškojo 52 968 individualūs lankytojai, 2014 m. – 28 994 18 .

4.7.2.Susitikimai su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir EGF suinteresuotaisiais subjektais

2013 m. ir 2014 m. kovo ir spalio mėn. Briuselyje įvyko 11-asis, 12-asis, 13-asis ir 14-asis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo asmenų ryšiams, kurie yra EGF atstovai valstybėse narėse, ekspertų grupės posėdžiai. Kiekviename posėdyje buvo skirta laiko Komisijos siūlomam 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio EGF reglamentui, deryboms dėl jo Europos Parlamente ir Taryboje bei būsimo įgyvendinimo klausimams aptarti. Grupės nariai taip pat informuoti apie 2007–2013 m. EGF ex post vertinimą ir įvairius kitus darbotvarkės klausimus.

Dviejuose 2013 m. ir 2014 m. surengtuose tinklaveikos seminaruose itin daug dėmesio skirta naujajam EGF reglamentui ir jo poveikiui paraiškų teikėjams. Abiejuose seminaruose dalyvavo nemažai valstybių narių atstovų, dirbančių su EGF parama susijusiose srityse.

4.7.3.Žinių bazės kūrimas. EGF duomenų bazė ir standartizuotos EGF paraiškų teikimo procedūros

Siekiant statistikos tikslais užregistruoti kiekybinius EGF paramos duomenis, 2013–2014 m. Komisija patobulino EGF duomenų bazę ir atnaujino keletą formų, kad būtų lengviau įrašyti duomenis į EGF duomenų bazę. Todėl valstybėms narėms pasidarė lengviau rengti ir teikti paraiškas, o Komisijai analizuoti, kaupti ir lyginti EGF paramos faktus ir skaičius. Kaip numatyta, 2013 m. lapkričio mėn. pradėti parengiamieji elektroninės paraiškos rengimo darbai. Juos vykdant atsižvelgiama į 2011 m. išorės ekspertų atliktą parengiamąjį darbą, finansuotą iš 2011 m. techninės pagalbos biudžeto.

2014 m. Komisija toliau siekė supaprastinti procedūras ir įtraukė EGF į Komisijos ir valstybių narių IT komunikacinę sistemą – Elektroninio keitimosi duomenimis sistemą (SFC). Ateityje valstybės narės naudodamosi šia sistema galės teikti paraiškas internetu pagal specialų paraiškų teikimo procesą. Taip turėtų būti pasiekta, kad pateikiamos paraiškos būtų tiksliai ir tinkamai užpildytos ir kad Komisijai būtų lengviau parengti pasiūlymą ir ataskaitinius EGF rezultatus. Dėl šios patobulintos procedūros turėtų dar labiau sutrumpėti laikas nuo to momento, kai valstybė narė pateikia paraišką, iki tol, kol Komisijos pateiktą pasiūlymą priima Europos Parlamentas ir Taryba.

4.7.4.2007–2013 m. programavimo laikotarpio EGF veiklos ex post vertinimas

Pirmuoju ex post vertinimo etapu įvertinti 33 paramos atvejai (kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 17 straipsnio 1 dalies b punkte). Šie atvejai atrinkti pagal galutinių įgyvendinimo ataskaitų datą (jos Komisijai buvo pateiktos iki 2012 m. rugsėjo 20 d.) Galutiniu ex post vertinimo etapu išanalizuoti dar 25 EGF paramos atvejai. Šiuo atveju galutinės ataskaitos buvo gautos iki 2013 m. gruodžio mėn. pabaigos. Pirmojo ex post vertinimo etapo rezultatai pateikti 2014 m. gegužės mėn., o antrojo etapo rezultatai Komisijai pateikti 2015 m. gegužės mėn. Abiem ex post vertinimo etapais nagrinėtų pataiškų sąrašas pateikiamas Priedo 4 lentelėje.

5.Tendencijos

Daugėjant paraiškų EGF paramai gauti, surinkta daugiau duomenų, leidžiančių nustatyti paraiškų teikimo tendencijas ir susidaryti bendrą vaizdą apie Fondo veiklos kryptį. Toliau ir priede pateiktose diagramose nurodomi 2007–2014 m. pateiktų 134 paraiškų duomenys 19 . Iš viso prašyta 561,1 mln. EUR 122 121 darbuotojui paremti (darbuotojų skaičius nustatytas pagal preliminarų valstybių narių nurodytą tikslinių darbuotojų skaičių).

1 diagrama.
2007–2014 m. gautų paraiškų skaičius

2009 m. iš dalies pakeitus EGF reglamentą ir įtraukus krizės kriterijų padarytas nemažas poveikis Komisijos gautų paraiškų skaičiui: nuo 2009 m. gegužės mėn. (kada įsigaliojo minėti pakeitimai) iki 2011 m. pabaigos paraiškų skaičius gerokai išaugo. Nuo 2007 m. iki 2014 m. pateiktos 76 su krize susijusios paraiškos ir 58 su prekybos pokyčiais susijusios paraiškos. 82 proc. nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2011 m. pabaigos gautų paraiškų buvo susijusios su pasauline finansų ir ekonomikos krize.

Kaip nurodyta Priedo 2 lentelėje, daugiausia paraiškų EGF finansavimui gauti pateikusi valstybė narė yra Ispanija (20 paraiškų), taip pat Nyderlandai (16 paraiškų), Italija (12 paraiškų) ir Danija (10 paraiškų). Iki 2014 m. gruodžio 31 d. EGF paramos dar nebuvo prašiusios aštuonios valstybės narės: Estija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Slovakija, Jungtinė Karalystė ir Kroatija (kuri įstojo į ES tik 2013 m. liepos 1 d.).

2 diagrama.
Iš EGF prašomos paramos suma pagal valstybes nares (2007–2014 m.)

mln. EUR

Nuo 2007 m. iki 2014 m. 20 valstybių narių iš EGF prašė iš viso 561,1 mln. EUR (taip pat žr. Priedą). Didžiausios EGF bendro finansavimo sumos paprašė Prancūzija (84,6 mln. EUR, septynios paraiškos), Airija (67,3 mln. EUR, devynios paraiškos), Danija (63,7 mln. EUR, 10 paraiškų) ir Italija (62,5 mln. EUR, 12 paraiškų).

3 diagrama.
Darbuotojų, kuriems skirta parama, skaičius pagal valstybes nares (2007–2014 m.)

Prancūzija yra didžiausiam atleistų darbuotojų skaičiui EGF paramos prašiusi valstybė narė (15 454 darbuotojai; 7 paraiškos), po jos seka Ispanija (14 863 darbuotojai; 20 paraiškų), Italija (13 367 darbuotojai; 12 paraiškų) ir Vokietija (11 957 darbuotojai; 9 paraiškos). Kitose 13 šalių šis skaičius svyruoja nuo daugiau nei 1 800 (Lenkijoje) iki beveik 11 000 (Airijoje). Kiekvienoje iš likusių trijų paraiškas pateikusių valstybių narių paramos prašyta mažiau nei 1 000 darbuotojų.

4 diagrama.
Paraiškų skaičius pagal sektorius (NACE 2 red.) (2007–2014 m.)

2007–2014 m. EGF sulaukė paraiškų, susijusių su darbuotojų atleidimu 45 sektoriuose (taip pat žr. apžvalgą Priede). Dauguma šių sektorių yra susiję su gamyba, taip pat su statyba ir paslaugomis. Daugiausia paraiškų gauta iš šių keturių gamybos sektorių: automobilių (20 paraiškų arba 15 proc. visų paraiškų), mašinų ir įrangos (13 paraiškų arba 10 proc. visų paraiškų), tekstilės (11 paraiškų arba 8 proc. visų paraiškų) ir spausdinimo (9 paraiškos arba 7 proc. visų paraiškų).

Maždaug 6 proc. paraiškų (aštuonios paraiškos) gauta dėl darbuotojų, dirbančių statybos pramonėje, apimančioje pastatų statybą, specializuotą statybos veiklą bei architektūrinę ir inžinerijos veiklą. Jei būtų įtraukti gretutiniai sektoriai, pavyzdžiui, statybinių medžiagų, dailidžių ir stalių dirbinių ir keramikos, paraiškų skaičius siektų 13 paraiškų (arba apie 10 proc. visų paraiškų). Daugiau kaip pusė sektorių (28 iš 45 sektorių) EGF pateikė tik po vieną paraišką.

5 diagrama.
Darbuotojų, kuriems skirta parama, skaičius pagal sektorius (NACE 2 red.) (2007–2014 m.)

20 valstybių narių savo 134 paraiškose numatė skirti paramą iš viso 122 121 atleistam darbuotojui. Pirmiausiai paminėtini automobilių sektorius (beveik 29 000 remtinų darbuotojų arba 23,0 proc. visų paraiškose numatytų darbuotojų), mobiliųjų telefonų sektorius (beveik 12 000 remtinų darbuotojų arba 9,4 proc. visų paraiškose numatytų darbuotojų), tekstilės sektorius (šiek tiek daugiau nei 11 500 remtinų darbuotojų arba 9,2 proc. visų numatytų darbuotojų) bei mašinų ir įrangos sektorius (beveik 10 000 remtinų darbuotojų arba 8,0 proc. visų paraiškose nurodytų darbuotojų).

6 diagrama.
Vidutinė vienam remtinam darbuotojui prašyta EGF paramos suma pagal valstybę narę (2007–2014 m.)

EUR    

6 diagramoje pateikta vidutinė EGF paramos suma vienam remtinam darbuotojui pagal valstybę narę. Vidutinė suma 122 121 remtinam darbuotojui pagal 20 valstybių narių pateiktas paraiškas buvo 4 060 EUR. Didžiausią EGF paramos sumą vienam darbuotojui skyrė Austrija ir Danija (atitinkamai apie 14 000 ir 10 000 EUR). O Lietuvoje, Slovėnijoje ir Čekijoje prašoma paramos suma buvo mažesnė nei 1 000 EUR vienam darbuotojui.

6.Išvada

Pagal dabartines tendencijas matyti, kad EGF paraiškas teikiančių sektorių skaičius nuolat auga: šiuo ataskaitiniu laikotarpiu atsirado 10 naujų sektorių. Valstybės narės sukaupė patirties atrinkdamos tinkamiausias priemones, veiksmingai teikdamos paramą atleistiems darbuotojams ir išbandydamos naujus EGF lėšų panaudojimo metodus. Jos taip pat vis dažniau naudojasi galimybe perskirstyti skirtingų priemonių lėšas projekto įgyvendinimo metu, siekdamos geriausiai panaudoti gautą paramą.

Taryboje nesurinkus kvalifikuotos balsų daugumos nebuvo galima pratęsti laikinos dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo po 2011 m. pabaigos. Todėl 2012 m. ir 2013 m. ES pagalbos darbuotojams galimybės buvo apribotos, nors krizės poveikis daugelyje sektorių tebebuvo didelis.

Taigi, nuo 2012 m. iki 2013 m. pabaigos valstybės narės toliau rėmė dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių atleistus darbuotojus. Vis dėlto naujuoju EGF reglamentu (Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013) ekonomikos ir finansų krizės kriterijus vėl sugrąžintas. Be to, naujuoju reglamentu išplėsta EGF veikimo sritis – paramą galės gauti ir savarankiškai dirbantys asmenys bei pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai, o pagal nukrypti leidžiančią nuostatą (iki 2017 m. pabaigos) – nesimokantis ir nedirbantis jaunimas. Dėl šių pokyčių didėja EGF paramos taikymo sritis. Naujas suderintas tvarkaraštis reiškia, kad pagalbos darbuotojams priemonės bus įgyvendinamos sparčiau.

Jei būtų išnaudojamas visas EGF potencialas, o jo veikla papildytų kitas turimas priemones, ir jei būtų konsultuojamasi su svarbiausiais suinteresuotaisiais subjektais, pagalba EGF paramą gaunantiems darbuotojams galėtų būti geriau pritaikyta prie asmens poreikių. Tokiu būdu būtų padidintos jų galimybės darbo rinkoje vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu, kol rinkos pamažu išsivaduos iš krizės.

(1)  2006 m. gruodžio 20 d. Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, OL L 406, 2006 12 30, p. 1; ištaisytas visomis kalbomis OL L 48, 2008 2 22, p. 82, tik anglų kalba – OL L 202, 2008 7 31, p. 74.

(2)  2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, OL L 167, 2009 6 29.

(3)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(4)  COM(2011) 608 galutinis, 2011 10 6.

(5)  Viena paraiška – EGF/2012/009 BE/Carsid – buvo atsiimta, tačiau peržiūrėjus vėl pateikta 2013 m. balandžio 2 d.

(6)  Automobilių (3), pagrindinių metalų (3), mašinų ir įrangos (2), mažmeninės prekybos (2), mobiliųjų telefonų (1), statybinių medžiagų (1), tekstilės (1), dailidžių ir stalių dirbinių (1), oro transporto (1), maisto produktų (1), pastatų statybos (1), maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos (1), metalo pramonės (1), skerdyklų (1), juvelyrinių dirbinių (1), laivų statybos (1), buitinių prietaisų (1), informacijos ir ryšių (1), mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo (1), programų rengimo ir transliavimo (1), chemikalų (1), stiklo (1), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (1) bei transporto ir sandėliavimo (1).

(7)  Maksimali 2013 m. pateiktų paraiškų bendro finansavimo norma buvo 50 proc., o 2014 m. pateiktų paraiškų – 60 proc.

(8) Ataskaitiniu laikotarpiu buvo priimtas dar vienas pasiūlymas – EGF/2012/004 ES/Grupo Santana, tačiau vėliau ES paraišką atsiėmė, tad ši paraiška į šią ataskaitą neįtraukta

(9)  2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo. EGF lėšomis remiamų nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičius negali viršyti tikslinių paramos gavėjų skaičiaus.

(10)  Galutinės ataskaitos turi būti pateikiamos per šešis mėnesius nuo priemonių įgyvendinimo pabaigos.

(11)  Europos Komisija. Ex-post evaluation of the European Globalisation Adjustment Fund (first phase).

(12)  Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Jaunimo užimtumo iniciatyva“, COM (2013) 144 final, 2013 3 12.

(13)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(14)  2013 m gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(15)  OL L 209, 2013 8 3, p. 16.

(16)  OL L 292, 2014 10 8, p. 14.

(17)   http://ec.europa.eu/egf – visomis 23 ES kalbomis, įskaitant airių kalbą.

(18)  2014 m. dalies lankytojų suskaičiuoti nepavyko dėl vadinamųjų slapukų naudojimo. Lankytojai, neatsakantys į klausimą apie slapukų naudojimą arba nesutinkantys leisti juos naudoti yra neskaičiuojami kaip lankytojai.

(19)  Jeigu būtų atsižvelgiama į 15 paraiškų, kurias valstybės narės vėliau atsiėmė, pastarasis skaičius išaugtų iki 149 000. Atsiimtų paraiškų duomenys į statistinius duomenis neįtraukti.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 07 22

COM(2015) 355 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos 2013 m. ir 2014 m.

Priedas. 1 lentelė. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. pateiktos paraiškos dėl EGF paramos pagal ekonominės veiklos rūšis

Priedas. 3 lentelė. 2013–2014 m. užbaigtos teikti paramos atvejai

Priedas. 4 lentelė. Ex post vertinimas. Išnagrinėti atvejai

1 etapas

2 etapas