EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52015DC0345
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL Review of Directive 2010/30/EU of the European Parliament and of the Council of 19 May 2010 on the indication of labelling and standard product information of the consumption of energy and other resources by energy-related products
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją peržiūra
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją peržiūra
COM/2015/0345 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2015 07 15
COM(2015) 345 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją peržiūra
{SWD(2015) 143 final}
1.Ataskaitos tikslas
Energijos suvartojimo ženklinimo direktyvoje (2010/30/ES) 1 reikalaujama, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertintų direktyvos veiksmingumą ir pateiktų ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Direktyvoje taip pat reikalaujama iki 2015 m. birželio 19 d. parengti įgaliojimų delegavimo ataskaitą ir nacionalinių rinkų priežiūros ataskaitų, kurias valstybės narės turi teikti kas ketverius metus, santrauką.
2012 m. Ekologinio projektavimo direktyvos (2009/125/EB) 2 peržiūros ataskaitoje 3 padaryta išvada, kad skubiai persvarstyti tos direktyvos nereikia, tačiau peržiūrint Energijos suvartojimo ženklinimo direktyvą 2014 m. reikėtų iš naujo apsvarstyti konkrečius aspektus, apie kuriuos peržiūros metu neturėta pakankamai informacijos, kaip antai įgyvendinimo priemonių ir darniųjų standartų veiksmingumą, taip pat glaudesnio abiejų direktyvų įgyvendinimo koordinavimą.
Šia ataskaita įvykdomi šie reikalavimai.
2.Veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo, ES pridėtinės vertės ir svarbos įvertinimas
Energijos suvartojimo ženklinimo direktyvos ir Ekologinio projektavimo direktyvos tikslai:
didinti gaminių energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti aukštesnį aplinkos apsaugos lygį;
užtikrinti laisvą su energija susijusių gaminių judėjimą Europos Sąjungoje;
suteikti vartotojams informaciją, kuria remdamiesi jie galėtų rinktis efektyvesnius gaminius.
Iš politikos priemonių vertinimo 4 aiškėja, kad:
1.nustatytos ekologinio projektavimo ir energijos suvartojimo ženklinimo priemonės yra veiksmingos, nes jas pritaikius sutaupoma daug energijos ir lėšų. Iš ex post vertinimo, atliekamo peržiūrint konkrečias energijos suvartojimo ženklinimo priemones nuo 1990 m., matyti, kad daugumoje ženklinamų gaminių grupių rinka greitai pereina prie efektyvesnių gaminių. Apskaičiuota, kad šių dviejų direktyvų įgyvendinimas iki 2020 m. turėtų padėti sutaupyti 175 Mt naftos ekvivalentu pirminės energijos per metus (maždaug 15 proc. būtų sutaupoma dėl energijos suvartojimo ženklinimo priemonių, atsižvelgiant į tai, kad ekologinio projektavimo reikalavimai taikomi tik maždaug pusei gaminių grupių). Tai atitinka 19 proc. energijos ekonomiją, palyginti su tų gaminių energijos suvartojimu pagal įprastinės veiklos scenarijų. Taikant šias politikos priemones bus pasiekta beveik pusė 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslo iki 2020 m. Priklausomybė nuo energijos išteklių – gamtinių dujų ir anglių – importo būtų sumažinta atitinkamai 23 ir 37 proc. Numatoma, kad iš viso iki 2020 m. ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo ženklinimo priemonės gaminių galutiniams naudotojams sutaupys 100 mlrd. EUR per metus dėl mažesnių sąskaitų už komunalines paslaugas (t. y. kiekviename namų ūkyje bus sutaupoma 400–500 EUR per metus);
2.kliūčių laisvam su energija susijusių gaminių judėjimui Europos Sąjungos vidaus rinkoje nėra;
3.nauda nusveria išlaidas, tiek verslui, tiek visai visuomenei. Nors reikalavimų laikymosi ir ženklinimo išlaidos visų pirma tenka gamintojams, jos toliau perkeliamos galutiniams naudotojams (namų ūkiams ir kitoms įmonėms), kurie gauna naudos dėl mažesnio energijos suvartojimo ir taip sutaupomų lėšų, kurios gerokai nusveria išankstines pirkimo išlaidas. Išsamių duomenų visos ES mastu nėra. Apskaičiuota, kad Jungtinėje Karalystėje 2012 m. taikomų taisyklių naudos ir išlaidų santykis yra 3,8 5 ;
4.Didžioji vartotojų dauguma (apie 85 proc.) atpažįsta ir supranta energijos vartojimo efektyvumo etiketę ir naudojasi ja priimdami pirkimo sprendimus.
5.Pagal 2010 m. Energijos suvartojimo ženklinimo direktyvą įvedus A+ ir aukštesnes klases, energijos vartojimo efektyvumo etiketės veiksmingumas skatinti vartotojus pirkti efektyvesnius gaminius sumažėjo. Dizaino pakeitimas, kuriuo aukštesnės nei A efektyvumo klasės žymimos papildomais pliusais, yra mažiau veiksmingas skatinant pirkti didesnio efektyvumo gaminius nei pradinė A–G skalė. Nors vartotojų tyrimai rodo, kad naujos etiketės skalė vartotojams suprantama, ji sumažino jų norą mokėti daugiau už energiją efektyviau vartojančius gaminius, nes jiems atrodo, kad A+ ir A+++ klasės skiriasi mažiau, nei A ir C 6 . Kai kurias kitus parametrus žyminčias etiketės piktogramas sunku suprasti, pvz., jungiklio ženklą televizoriaus etiketėje ir džiovinimo efektyvumo ženklą indaplovės etiketėje; 7
6.pastebima tendencija pirkti didesnius gaminius, kurie energiją vartoja efektyviau, nors jų absoliučiosios energijos sąnaudos yra didesnės nei mažesnių to paties tipo prietaisų;
7.nacionalinės rinkos priežiūros institucijos nepakankamai užtikrina reikalavimų laikymąsi; apskaičiuota, kad dėl reikalavimų nesilaikymo energijos sutaupoma 10 proc. mažiau nei numatyta. Žr. taip pat 3 skirsnį;
8.paaiškėjo, kad tam tikriems gaminiams priemonių užmojis yra pernelyg mažas, palyginti su tuo, ką techniškai ir ekonomiškai įmanoma pasiekti;
9.nors kito nei energijos suvartojimas gaminio naudojimo etapu poveikio aplinkai klausimai buvo sprendžiami kai kuriomis priemonėmis, yra galimybių tą poveikį dar labiau sumažinti, pvz., sprendžiant patvarumo, tinkamumo remontuoti, pakartotinio panaudojimo, tinkamumo perdirbti, medžiagų atgavimo, perdirbto turinio, prioritetinių medžiagų ir pavojingųjų medžiagų naudojimo klausimus;
10.efektyvumo atžvilgiu teisėkūros procesas yra per ilgas (vidutiniškai 49 mėnesiai), todėl kartais priimant sprendimus dėl politikos priemonių techninio ir parengiamojo darbo rezultatai būna pasenę, ypač kai jie susiję su sparčiai tobulinamais elektroniniais gaminiais;
11.abi direktyvos viena kitą papildo ir įgyvendinamos iš esmės nuosekliai;
12.kai kurių gaminių energijos suvartojimo ženklinimo etiketėje žemesnės efektyvumo klasės lieka tuščios, nes ekologinio projektavimo priemonėmis prastesnių veikimo rodiklių modeliai uždrausti, o dėl technologijų pažangos gamintojai gamina vis efektyvesnius gaminius. Tam tikrose gaminių kategorijose problema yra susijusi ir su aukštesnėmis klasėmis. Kraštutiniais atvejais – skalbyklių, šaldytuvų ir indaplovių – energijos vartojimo efektyvumo etiketėse rodomos A+++ – D klasės, tačiau rinkai vis dar galima pateikti tik A+++, A++ ir A+ klasių prietaisus. Kai negalima palyginti visos A–G skalės, etiketė vartotojams tampa mažiau svarbi;
13.ES pridėtinę vertę lemia suderinta reguliavimo sistema, padedanti mažinti gamintojų išlaidas ir siekti, kad ES pavyzdžiu būtų sekama nustatant tarptautines taisykles ir standartus;
14.ši politika išlieka svarbi siekiant ES energijos vartojimo efektyvumo tikslo po 2020 m. Ji taip pat gali prisidėti prie efektyvaus išteklių naudojimo ir uždarojo ciklo ekonomikos;
15.skaitmeniniame amžiuje vartotojų informavimas išlieka itin svarbus. Neseniai energijos suvartojimo ženklinimo reglamentai pritaikyti taip, kad energijos vartojimo efektyvumo etiketė būtų rodoma ir internete 8 ;
16.reikalavimo reklamoje pateikti nuorodą į energijos suvartojimo efektyvumo klasę (4 straipsnio c punktas) poveikio negalima išmatuoti, tačiau vertinant nustatyta, kad jis padėjo išspręsti informacijos trūkumo rinkoje klausimą;
17.reikalavimai, nustatyti viešajam pirkimui (9 straipsnio 1 dalis), buvo įvertinti 2011 m.; remiantis tuo vertinimu, jie iš dalies pakeisti ir iš Energijos suvartojimo ženklinimo direktyvos perkelti į Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą 9 ;
18.iš pranešimų žiniasklaidoje pastaraisiais metais akivaizdu, kad apie politikos naudą visuomenė nebuvo pakankamai informuota.
3.Rinkos priežiūros ataskaitų santrauka
2014 m. valstybės narės pateikė Komisijai 2009–2013 m. rinkos priežiūros veiklos ataskaitas pagal Komisijos pateiktą šabloną.
Iš pateiktos informacijos matyti, kad 2009 ir 2010 m. maždaug trečdalyje valstybių narių rinkos priežiūros veikla, susijusi su energijos suvartojimo ženklinimu ir ekologinio projektavimu, buvo labai menka arba jos visai nevykdyta. Komisija bendravo su valstybėmis narėmis šiuo klausimu, todėl valstybių narių, kuriose veikla vis dar menka, lieka vis mažiau.
2009–2013 m. labai išaugo atliekamų patikrinimų skaičius ir tikrinamų gaminių modelių skaičius, nes per šį laikotarpį ekologinio projektavimo ir energijos suvartojimo ženklinimo priemonės apėmė vis daugiau gaminių grupių. Gaminių bandymai laboratorijose anksčiau buvo atliekami vos keliose valstybėse narėse, dabar –beveik pusėje valstybių narių. Nors gaminių bandymai – tik vienas iš atitikties patikrinimo būdų, jie yra labai svarbi priemonė, nes tai vienintelis būdas nustatyti, ar gaminys atitinka minimalius ekologinio projektavimo reikalavimus ir (arba) ar etiketėje teisingai nurodyta jo energijos vartojimo efektyvumo klasė. Viena iš priežasčių, kodėl ne visos valstybės narės gaminius bando laboratorijose, yra tai, kad toks būdas yra brangus. Ko gero dėl šios priežasties didelė bandymų dalis yra susijusi su mažesniais prietaisais, kaip antai išoriniais maitinimo šaltiniais ir lempomis, ir atitiktimi budėjimo veiksenos ir išjungties būsenos reikalavimams.
Rinkos priežiūros institucijų bandymais nustatytas atitikties lygis skiriasi įvairiose valstybėse narėse, pagal gaminius ir pagal metus. Nustatyta, kad 5–40 proc. gaminių parduodami be energijos vartojimo efektyvumo etiketės arba jų etiketė pateikiama netinkamai (pvz., ji nėra aiškiai matoma, neatitinka nustatyto pavyzdžio, joje nurodyta informacija neatitinka laboratorinių bandymų rezultatų). Nustatyta, kad ekologinio projektavimo reikalavimų paprastai neatitinka 10–50 proc. patikrintų ir (arba) išbandytų gaminių. Tačiau valdžios institucijų nustatytas neatitikties lygis paprastai yra didesnis nei bendras neatitikties lygis rinkoje, nes vykdant rinkos priežiūrą daugiausia dėmesio skiriama prekės ženklams ir parduotuvėms, kurios, kaip žinoma, reikalavimus yra labai pažeidusios anksčiau arba, kaip įtariama, juos labai pažeidžia. Manoma, kad bendras reikalavimų nesilaikymo lygis rinkoje gali būti 20 proc., todėl prarandama 10 proc. numatytos energijos ekonomijos (16 Mt naftos ekvivalentu pirminės energijos per metus).
4.Deleguotieji įgaliojimai
Ekologinio projektavimo direktyva ir Energijos suvartojimo ženklinimo direktyva yra pagrindų direktyvos – jomis nustatomos bendrosios taisyklės ir principai, o Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti išsamesnius teisės aktus, derinant juos su valstybėmis narėmis. Abiejose direktyvose nustatytos sąlygos, kuriomis Komisija naudojasi šia teise. Pagal Energijos suvartojimo ženklinimo direktyvą šie teisės aktai priimami kaip deleguotieji aktai 10 , aptariami valstybių narių ekspertų grupėje, o ekologinio projektavimo įgyvendinimo priemonės priimamos pagal komiteto procedūrą valstybių narių balsų dauguma Ekologinio projektavimo komitete. Kartu su tam tikro gaminio energijos suvartojimo ženklinimo deleguotuoju aktu paprastai priimama ekologinio projektavimo įgyvendinimo priemonė, kurioje nustatomi tos pačios gaminių grupės minimalūs energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, kad būtų užtikrintas abiejų priemonių poveikio nuoseklumas.
2012 m. gruodžio mėn. Komisija įsteigė Energijos suvartojimo ženklinimo ekspertų grupę 11 , pakeitusią Energiją vartojančių gaminių energijos suvartojimo ženklinimo reguliavimo komitetą, kuris buvo įkurtas pagal pradinę energijos suvartojimo ženklinimo direktyvą (Direktyva 92/75/EEB). Ekspertų grupėje aptartos visos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo priemonės, priimtos pagal Direktyvą 2010/30/ES; taip užtikrintas tinkamas konsultavimasis su valstybėmis narėmis. Iki šiol priimta 12 energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo deleguotųjų aktų 12 . Komisijai priėmus energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo deleguotuosius aktus, iki šiol nei Europos Parlamentas, nei Taryba per keturių mėnesių laikotarpį jokių prieštaravimų dėl deleguotųjų aktų nepareiškė. Tuomet deleguotieji aktai buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir netrukus įsigaliojo.
Komisija mano, kad įgaliojimų dėl energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo delegavimas veiksmingai padeda nustatyti būtinas išsamias gaminių ir prietaisų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo taisykles. Be to, Komisija mano, kad savo deleguotaisiais įgaliojimais pagal Energijos suvartojimo ženklinimo direktyvą ji naudojosi tinkamai.
5.Išvados
Remdamasi vertinimo rezultatais, Komisija mano, kad persvarstyti Energijos suvartojimo ženklinimo direktyvą yra tinkama. Teisės akto pasiūlymas dėl Energijos suvartojimo ženklinimo direktyvos persvarstymo, visų pirma siekiant spręsti sumažėjusio etiketės efektyvumo (2 skirsnio 5 ir 12 punktai) ir netinamai užtikrinamo reikalavimų laikymosi (2 skirsnio 5 ir 7 punktai ir 3 skirsnis) klausimus, pridedamas prie šios ataskaitos.
Siekiant spręsti per vertinimą nustatytus su Ekologinio projektavimo direktyva susijusius klausimus jokių teisės aktų pakeitimų nereikia. Visų pirma, kito nei energijos suvartojimas gaminio naudojimo etapu poveikio aplinkai klausimus (pvz., patvarumo, tinkamumo perdirbti, tinkamumo remontuoti) galima spręsti sistemiškiau ekologinio projektavimo priemonėmis, be poreikio keisti pagrindinius teisės aktus.
Siekdama užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo etiketė būtų suprantamesnė (2 skirsnio 5 punktas), Komisija, rengdama konkrečių gaminių energijos vartojimo efektyvumo etiketes, ketina atlikti vartotojų tyrimą, ypač siekdama užtikrinti, kad visos piktogramos ir pati etiketė būtų suprantamos.
Kad pagerintų reikalavimų laikymosi užtikrinimą (2 skirsnio 7 punktas), Komisija taip pat ketina sudaryti tolesnio nacionalinių rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimo sąlygas ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo administracinio bendradarbiavimo (angl. ADCO) grupėse ir per bendrus projektus, pavyzdžiui, ES finansuojamą projektą „EEpliant“ 13 .
Siekdama spręsti 2 skirsnyje (10 punkte) įvardytą ilgo teisėkūros proceso klausimą, Komisija ankstyvuoju proceso etapu ketina pranešti deleguotųjų reglamentų projektus Pasaulio prekybos organizacijos narėms pagal Sutartį dėl techninių prekybos kliūčių, kartu konsultuodamasi su Konsultacijų forumu 14 .
Siekiant spręsti su sparčia elektroninių gaminių rinkos plėtra susijusius uždavinius (2 skirsnio 10 punktas), taip pat dėl to, kad nėra aiškios pirkimo kainos ir energijos vartojimo efektyvumo sąsajos, reikia nuodugniai atlikti specialią peržiūrą. Per būsimą ES „Energy Star“ programos vertinimą 2016 m. šią peržiūrą Komisija planuoja atlikti spręsdama ir elektroninės įrangos, kuriai minėta programa netaikoma, klausimą.
Be to, Komisija aktyviau informuos apie ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo priemones, siekdama, kad visuomenė jas geriau suprastų ir pripažintų.
