EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 07 10

COM(2015) 327 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

DĖL 2014 M. EUROPOS SĄJUNGOS SKOLINIMOSI IR SKOLINIMO VEIKLOS

Turinys

1.Įžanga

2.Europos Sąjungos skolinimo veikla

2.1.Mokėjimų balanso priemonė

2.2.EFPSP

2.3.Makrofinansinės pagalbos priemonė

2.4.Euratomo priemonė

3.Europos Sąjungos skolinimosi veikla

3.1.Mokėjimų balanso priemonė

3.2.EFPSP

3.3.Makrofinansinė pagalba

3.4.Euratomo priemonė

4.Europos investicijų bankas

4,1.EIB skolinimo veikla

4.2.EIB skolinimosi veikla

5.Euro zonos finansinio stabilumo užtikrinimas

5.1.Graikijos paskolų priemonė

5.2.EFSF

5.3.ESM

1.Įžanga

Komisija turi kasmet informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie įvairių Europos Sąjungos skolinimo priemonių naudojimą.

Šioje ataskaitoje apibūdinamos skolinimo operacijos pagal kiekvieną priemonę, taip pat atitinkama skolinimosi veikla.

1 lentelė. Europos Sąjungos operacijų raida – neįvykdyti skoliniai kapitalo įsipareigojimai (mln. EUR)

2.Europos Sąjungos skolinimo veikla

Komisija teikia finansinę paramą trečiosioms šalims ir valstybėms narėms kapitalo rinkose finansuojamų dvišalių paskolų, kurioms teikiama ES biudžeto garantija, forma pagal įvairius Tarybos arba Tarybos ir Europos Parlamento teisės aktus, priklausomai nuo siekiamų tikslų 1 . Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pagalba užtikrina, kad finansinė parama trečiosioms šalims atitiktų bendruosius ES išorės veiksmų tikslus.

2.1.Mokėjimų balanso priemonė

Mokėjimų balanso (MB) pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 143 straipsnį ir 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams 2 , sukūrimo (MB reglamentas) teikiama Sąjungos vidutinės trukmės paskolų forma. Ji paprastai teikiama kartu su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir kitų daugiašalių skolintojų, kaip antai Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ar Pasaulio banko, finansavimu.

Dėl mokėjimų balanso pagalbos teikimo Taryba kiekvienu atveju priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma. Galimos pagalbos gavėjos – euro zonai nepriklausančios valstybės narės, patiriančios didelių mokėjimų balanso sunkumų. Ši pagalba skirta ją gaunančių valstybių narių išorės finansavimo suvaržymams mažinti ir mokėjimų balanso tvarumui atkurti. Ji išmokama įgyvendinus ekonominės politikos sąlygas, dėl kurių sprendžia Taryba – pasitarusi su Ekonomikos ir finansų komitetu (EFK) dėl koregavimo programos projekto – ir dėl kurių konkrečiai susitaria Komisija bei pagalbą gaunanti valstybė narė susitarimo memorandume prieš paskolos susitarimo pasirašymą. Reguliariai peržiūrima, kaip laikomasi koregavimo programos priemonių, ir tai yra tolesnių pagalbos dalių išmokėjimo sąlyga. Reikiamas lėšas Europos Sąjungos vardu Komisija skolinasi kapitalo rinkose.

Komisija reguliariai atsiskaito EFK ir Tarybai apie Mokėjimų balanso reglamento įgyvendinimą.

Mokėjimų balanso priemone vėl pasinaudota 2008 m. reaguojant į tarptautinę ekonomikos ir finansų krizę; 2009 m. gegužės mėn. 3 jos viršutinė riba padidinta nuo 12 mlrd. EUR iki galiausiai 50 mlrd. EUR, kad ES galėtų greitai reaguoti į visus tolesnius prašymus suteikti MB pagalbą. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Vengrijai 4 , Latvijai 5 ir Rumunijai 6 buvo skirta bendra 16,6 mlrd. EUR suma, iš kurios buvo išmokėta 13,4 mlrd. EUR.

2013 m. Taryba priėmė antrą prevencinės finansinės pagalbos (PFP) programą Rumunijai 7 (iki 2 mlrd. EUR). Išmokų pagal ją galima prašyti iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

2014 m. nebuvo jokių išmokų pagal mokėjimų balanso priemonę. Visi neįvykdyti skoliniai kapitalo įsipareigojimai 2014 m. pabaigoje buvo 8,4 mlrd. EUR.

2 lentelė. MB pagalba iki 2014 m. gruodžio 31 d. (kapitalo suma mlrd. EUR) 

Operacijos, įvykdytos nuo 2014 m. gruodžio 31 d.

2015 m. sausio mėn. Latvija grąžino 1 200 mln. EUR, o Rumunija – 1 500 mln. EUR, todėl visi neįvykdyti skoliniai kapitalo įsipareigojimai sumažėjo iki 5 700 mln. EUR.

Smulkesnę informaciją apie MB operacijas galima rasti http://ec.europa.eu/economy_finance/eu_borrower/balance_of_payments/index_en.htm

2.2.EFPSP

2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 407/2010 nustatyta Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFPSP) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 122 straipsnio 2 dalį 8 . EFPSP visiškai finansuojama iš ES biudžeto, o bendras skolinimo pajėgumas – iki 60 mlrd. EUR.

Potencialios EFPSP pagalbos gavėjos – valstybės narės, patiriančios sunkumų dėl reikšmingo tarptautinės ekonominės ir finansinės aplinkos pablogėjimo. EFPSP naudojimas priklauso nuo politikos sąlygų vykdant ekonominio ir finansinio koregavimo programą, kaip sutarta susitarimo memorandume, sudarytame Komisijos ir pagalbą gaunančios valstybės narės, ir jam taikomas panašus sprendimų priėmimo procesas, kaip ir MB pagalbai. Konsultuodamasi su Europos Centriniu Banku (ECB) Komisija įvertina finansinius poreikius ir reguliariai stebi programos įgyvendinimą: ne rečiau kaip kas šešis mėnesius patikrina, ar laikomasi koregavimo programos bendrųjų ekonominės politikos sąlygų, ir kas tris mėnesius patikrina, ar valstybė narė atitinka ekonominės politikos sąlygas, susijusias su pagalba. Su pagalbą gaunančia valstybe nare aptariami koregavimo programos pakeitimai, kurių gali prireikti. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma sprendžia, ar nereikėtų patikslinti pradinių bendrųjų ekonominės politikos sąlygų, ir patvirtina pagalbą gaunančios valstybės narės parengtą patikslintą koregavimo programą.

EFPSP panaudota 2011 m., suteikiant Airijai 9 ir Portugalijai 10 atitinkamai iki 22,5 mlrd. EUR ir 26 mlrd. EUR paskolas. Bendra įsipareigojimų (įskaitant Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), TVF ir kitų valstybių narių paramą) suma sudaro atitinkamai iki 85 mlrd. EUR ir 78 mlrd. EUR.

3 lentelė. Įsipareigojimų išskaidymas (mlrd. EUR)

* 4,8 mlrd. EUR iš kitų valstybių narių (Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Danijos) ir 17,5 mlrd. EUR iš Airijos valstybės (iždas ir Nacionalinis pensijų rezervo fondas).

Nuo EFPSP įgyvendinimo buvo priimti sprendimai dėl palūkanų normos mažinimo bei termino pratęsimo ir jie pritaikyti visoms paskoloms.

2014 m. kovo mėn. Portugalijai buvo išmokėta 1 800 mln. EUR, o Airijai – 800 mln. EUR (paskutinė dalis).

2014 m. lapkričio mėn. Portugalijai buvo išmokėta 400 mln. EUR (paskutinė dalis).

Visa negrąžinta pagal EFPSP gauta suma 2014 m. pabaigoje buvo 46 800 mln. EUR (Airijos – 22 500 mln. EUR, Portugalijos – 24 300 mln. EUR).

Airija užbaigė ES / TVF finansinės pagalbos programą 2014 m. vasario mėn. 11 , o Portugalija – 2014 m. birželio mėn. 12  

Smulkesnę informaciją apie EFPSP operacijas galima rasti http://ec.europa.eu/economy_finance/eu_borrower/efsm/index_en.htm

2.3.Makrofinansinės pagalbos priemonė

Makrofinansinė pagalba (MFP) teikiama siekiant padėti ES šalims kandidatėms, potencialioms šalims kandidatėms ir kaimyninėms šalims spręsti trumpalaikes mokėjimų balanso problemas, stabilizuoti viešuosius finansus ir skatinti jas įgyvendinti struktūrines reformas. MFP teikiama išimties tvarka, laikinai ir grindžiama griežtomis ekonominės politikos sąlygomis. MFP operacijos paprastai papildo TVF koregavimo programas. MFP gali būti teikiama paskolų ir (arba) negrąžintinų dotacijų forma.

Jei pagalbą gaunanti šalis nevykdytų įsipareigojimų grąžinti paskolą, Komisija galėtų pasinaudoti Išorės veiksmų garantijų fondu 13 , kad atitinkama Komisijos pasiskolinta suma būtų grąžinta iš jo lėšų 14 .

Kalbant apie 2010 m. 15 patvirtintos makrofinansinės pagalbos Ukrainai, kuri kartu su lėšomis iš ankstesnės operacijos, patvirtintos 2002 m. 16 , sudaro 610 mln. EUR paskolų (MFP I), įgyvendinimą, 2013 m. vasario mėn. per Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimą buvo pasirašytas susitarimo memorandumas. Pirmoji 100 mln. EUR dalis buvo išmokėta 2014 m. gegužės mėn., o antroji – 260 mln. EUR – 2014 m. lapkričio mėn.

2014 m. balandžio 14 d. Taryba nusprendė skirti Ukrainai 17 MFP paskolos forma, kurios maksimali suma – 1 mlrd. EUR, o maksimalus terminas – 15 metų (MFP II), skubiems TVF remiamoje vyriausybės ekonomikos programoje nustatytiems Ukrainos mokėjimų balanso poreikiams patenkinti. Pirmoji 500 mln. EUR dalis buvo išmokėta 2014 m. birželio mėn., o antroji – taip pat 500 mln. EUR – 2014 m. gruodžio mėn.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamentas ir Taryba nusprendė skirti MFP, kurios didžiausia suma – 300 mln. EUR (visa suma suteikiama paskolų forma), Tunisui ne ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui 18 .

2014 m. nebuvo jokių išmokų pagal 2013 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimtus sprendimus dėl MFP Gruzijai (46 mln. EUR, iš kurių 23 mln. EUR paskolų forma 19 ), Kirgizijos Respublikai (30 mln. EUR, iš kurių 15 mln. EUR paskolų forma 20 ) ir Jordanijai (180 mln. EUR, visa suma paskolų forma 21 ).

Operacijos, įvykdytos nuo 2014 m. gruodžio 31 d.

2015 m. vasario 10 d. Jordanijai išmokėta pirma 100 mln. EUR dalis.

2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamentas ir Taryba nusprendė suteikti makrofinansinę pagalbą Ukrainai ir skirti trečią MFP paskolą (MFP III), kurios didžiausia suma – 1 800 mln. EUR 22 .

2015 m. balandžio 21 d. Ukrainai išmokėta trečia 250 mln. EUR dalis (MFP I).

2015 m. balandžio 21 d. Gruzijai išmokėta pirma 10 mln. EUR dalis.

2015 m. gegužės 7 d. Tunisui išmokėta pirma 100 mln. EUR dalis.

Išsami informacija apie MFP operacijas pateikiama metinėje Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims įgyvendinimo 23  http://ec.europa.eu/economy_finance/eu_borrower/macro-financial_assistance/index_en.htm.

2.4.Euratomo priemonė

Euratomo paskolų priemonė gali būti naudojama projektams valstybėse narėse (Tarybos sprendimas 77/270/Euratomas) arba tam tikrose trečiosiose šalyse (Ukrainoje, Rusijoje arba Armėnijoje) (Tarybos sprendimas 94/179/Euratomas) finansuoti.

1990 m. Taryba nustatė 4 mlrd. EUR skolinimosi ribą, į kurią atsižvelgiant priimta sprendimų dėl 3,7 mlrd. EUR ir jau išmokėta 3,4 mlrd. EUR. Pagal Tarybos sprendimą dėl skolinimo ribos (77/271/Euratomas su pakeitimais) Komisija turi informuoti Tarybą, kai pasirašyta suma pasiekia 3,8 mlrd. EUR, ir prireikus pasiūlyti naują skolinimo ribą.

2013 m. Komisija priėmė Sprendimą C(2013) 3496 dėl 300 mln. EUR Euratomo paskolos suteikimo siekiant paremti Ukrainos branduolinių jėgainių saugos didinimo programą. Paskolos susitarimas įsigalios, kai bus tinkamai įvykdytos visos veiksmingumo užtikrinimo sąlygos.

3.Europos Sąjungos skolinimosi veikla

Kad galėtų finansuoti Tarybos sprendimais patvirtintą skolinimo veiklą, Komisijai suteikti įgaliojimai tiek Europos Sąjungos, tiek Euratomo vardu skolintis lėšas kapitalo rinkose. Skolinimosi ir skolinimo operacijos vykdomos vadovaujantis kompensaciniu principu, kuriuo užtikrinama, kad ES biudžetui nekiltų jokios palūkanų normos ar užsienio valiutos kurso rizikos 24 . Negrąžintos pasiskolintos sumos atitinka negrąžintas paskolintas sumas.

3.1.Mokėjimų balanso priemonė

2014 m. pagal MB priemonę rinkoje nesiskolinta.

Visa negrąžinta pagal MB priemonę gauta suma 2014 m. pabaigoje buvo 8,4 mlrd. EUR.

3.2.EFPSP

2014 m. per du sandorius buvo pasiskolinta 3 mlrd. EUR. Siekiant paremti Airiją ir Portugaliją 2014 m. kovo mėn. išleista 2,6 mlrd. EUR kontrolinė obligacija (terminas – 2024 m. balandžio 4 d., 1,875 % atkarpa) – šioms šalims skirtų finansinės pagalbos pagal EFPSP paketų dalis.

2014 m. lapkričio mėn. išleista 660 mln. EUR obligacija (terminas – 2029 m. spalio 4 d., 1,375 % atkarpa). Iš šios sumos 400 mln. EUR panaudota Portugalijai skirtai paskutinei išmokai pagal EFPSP.

Šios ES obligacijos rinkoje buvo labai paklausios, todėl paklausa gerokai viršijo pasiūlą. Šias ES obligacijas pirko visų svarbių grupių investuotojai, visų pirma ilgalaikiai investuotojai (investicijų fondai, turto valdytojai, draudimo ir pensijų fondai), taip pat valstybinės institucijos.

Šių ES obligacijų rezultatai antrinėje rinkoje buvo geri ir patvirtino, kad ES yra svarbi kontrolinių obligacijų emitentė. Remiantis atliktais skaičiavimais ir 22 bankų pateiktais duomenimis, 2014 m. ES kontrolinių obligacijų apyvarta antrinėje rinkoje buvo 26,3 mlrd. EUR (plg. su 31 mlrd. EUR 2013 m.).

Visa negrąžinta pagal EFPSP gauta suma 2014 m. pabaigoje buvo 46,8 mlrd. EUR.

4 lentelė. 2014 m. ES EFPSP skolinimosi operacijos (mln. EUR)

3.3.Makrofinansinė pagalba

2014 m. sėkmingai įvykdytos keturios Ukrainai skirtos MFP skolinimosi operacijos: 100 mln. EUR gegužės 20 d., 500 mln. EUR birželio 17 d., 260 mln. EUR lapkričio 12 d. ir 500 mln. EUR gruodžio 3 d.

Pirma 100 mln. EUR vertės MFP I dalis išmokėta 2014 m. gegužės mėn. Finansavimas atliktas pritraukiant papildomų lėšų pasinaudojant kovo mėn. išleista ES 10 metų 2,6 mlrd. EUR obligacija (žr. 3.2 dalį), kurios vertė padidinta iki 2,7 mlrd. EUR.

Pirma 500 mln. EUR vertės MFP II dalis išmokėta 2014 m. birželio mėn. Finansavimas atliktas dar kartą pritraukiant lėšų pasinaudojant ES 10 metų 2,6 mlrd. EUR obligacija (kurios vertė gegužės mėn. padidinta 100 mln. EUR) – tai papildomai padidino jos likvidumą, o bendra neįvykdytų skolinių įsipareigojimų suma sudarė 3,2 mlrd. EUR.

Antra 260 mln. EUR vertės MFP I dalis išmokėta 2014 m. lapkričio mėn. Ši suma įtraukta į 2014 m. lapkričio mėn. išleistą 660 mln. EUR obligaciją (žr. 3.2 dalį). Siekiant finansuoti antrą 500 mln. EUR vertės MFP II dalį, šia obligacija pasinaudota pritraukiant papildomų lėšų gruodžio mėn. ir taip padidinant ją iki naujos 1,16 mlrd. EUR vertės. Kalbant apie ES emisijas, tokiu būdu pasinaudojant obligacijomis pasiektas naujas mažiausias pajamingumo lygis – 1,363 %.

Visa negrąžinta pagal MFP gauta suma 2014 m. pabaigoje buvo 1 828,6 mln. EUR.

5 lentelė. 2014 m. ES MFP skolinimosi operacijos (mln. EUR)

3.4.Euratomo priemonė

2014 m. neatlikta nė vienos skolinimosi operacijos pagal Euratomo priemonę.

4.Europos investicijų bankas 

4,1.EIB skolinimo veikla

EIB tiesiogiai finansuoja atskirus investicinius projektus arba per finansų tarpininkus finansuoja MVĮ arba vietos valdžios institucijų ir savivaldybių vykdomus mažesnius projektus. Be to, EIB teikia paskolų garantijas, techninę pagalbą ir rizikos kapitalą.

2014 m. EIB pasirašė finansavimo operacijų, kurių bendra suma – 77 mlrd. EUR (plg. su 71,7 mlrd. EUR 2013 m.).

EIB finansavimo veikla daro poveikį ES biudžetui, kai tokiai veiklai teikiamos ES garantijos arba skiriamos kitos ES biudžeto lėšos. Taip yra tokiu atveju, kai:

-EIB finansavimo operacijos vykdomos pagal išorės skolinimo įgaliojimą (taikomą narystės siekiančioms šalims, kaimynystės ir partnerystės šalims, Azijai, Lotynų Amerikai ir Pietų Afrikai). Vykdant tokį finansavimą pasinaudojama ES biudžeto garantija, apimančia valstybinio ar politinio pobūdžio riziką. 2015 m. antroje pusėje Komisija pateiks atskirą 2014 m. EIB išorės skolinimo veiklos ataskaitą,

-taikomos rizikos pasidalijimo priemonės, kurioms naudojamas ES biudžetas, skirtas ES politikai remti (pvz., rizikos pasidalijimo finansinė priemonė mokslinių tyrimų ir plėtros projektams ir projektų obligacijų iniciatyva).

2014 m. EIB finansavimas ES valstybėse narėse sudarė 69 mlrd. EUR arba 90 % bendrų EIB paskolų. 2014 m. už ES ribų pasirašyta 7,8 mlrd. EUR suma, iš kurios 4,1 mlrd. EUR sumai taikoma Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (ES garantija).

ES garantija, suteikta pagal Sprendimą 1080/2011/ES laikotarpiui iki 2013 m. gruodžio 31 d., buvo automatiškai pratęsta 6 mėnesiams, nes naujas sprendimas, kuriuo suteikiama ES garantija EIB veiklai už ES ribų, dar nebuvo priimtas.

Naująjį sprendimą, kuriuo suteikiama ES garantija EIB veiklai už ES ribų 26 , Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2014 m. balandžio 16 d. Visa įgaliojimo suma siekia 27 mlrd. EUR (be papildomos neprivalomos 3 mlrd. EUR sumos). Sprendimą dėl visos arba dalies neprivalomos sumos panaudojimo priima Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ir remdamiesi laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitos rezultatais.

4.2.EIB skolinimosi veikla

Esant nestabiliai rinkai, sutarties nevykdymo rizika visus metus išliko didelė, ypač stambių kontrolinių sandorių atveju. Didelė EIB obligacijų paklausa pirmiausia palaikė mažesnės trukmės pajamingumo skirtumo sumažėjimą, visų pirma eurais. Dėl 2012 m. įgyvendinto EIB kapitalo padidinimo reitingų agentūros išlaikė EIB AAA reitingą.

2014 m. EIB skolinimosi veikla siekė 61,6 mlrd. EUR, o vidutinis grąžinimo terminas – 7,2 metų.

5.Euro zonos finansinio stabilumo užtikrinimas

Reaguodamos į pasaulinę ekonomikos ir finansų krizę, euro zonos valstybės narės nusprendė priimti priemones, skirtas finansiniam stabilumui euro zonoje ir visoje Europoje išsaugoti. Šios priemonės aprašytos toliau ir joms neteikiama ES biudžeto garantija. Papildomos informacijos apie tris taikomas priemones galima rasti http://ec.europa.eu/economy_finance/assistance_eu_ms/index_en.htm.

5.1.Graikijos paskolų priemonė

2010 m. gegužės 2 d. 27 euro zonos finansų ministrams vienbalsiai sutarus suteikti paramą Graikijai, kartu su TVF buvo pradėta trejų metų programa, apimanti iki 110 mlrd. EUR finansinį paketą padėti Graikijai, kartu nustačius griežtas politikos sąlygas 28 , dėl kurių Komisija ir TVF, bendradarbiaudami su ECB, susitarė su Graikijos valdžios institucijomis. Pagal šią pirmąją programą euro zonos valstybių narių išmokėtų paskolų suma sudarė 52,9 mlrd. EUR, o TVF – 20,1 mlrd. EUR. Priemonės finansinės sąlygos buvo iš naujo patikslintos 2012 m. gruodžio mėn. (pratęstas galutinis terminas, sumažinta palūkanų norma).

2012 m. kovo 14 d. euro zonos finansų ministrai ir TVF patvirtino antrąją ekonominio koregavimo programą ir prie neišmokėtų pirmosios programos sumų pridėjo 130 mlrd. EUR. Todėl pagal šią antrąją programą numatoma bendra finansinės pagalbos suma sudaro 164,5 mlrd. EUR, o TVF įnašas – 19,8 mlrd. EUR. Nors pirmoji programa buvo sudaryta kaip kreditorių susitarimas, kurį sudarė pagalbą teikiančių euro zonos valstybių narių dvišalės paskolos, kurias koordinavo ir valdė Komisija, antroji programa finansuojama per EFSF.

5.2.EFSF

EFSF euro zonos valstybių narių buvo įkurtas kaip joms priklausanti Liuksemburge registruota įmonė. Jis buvo sukurtas kaip laikinas gelbėjimo mechanizmas, pagal kurį leidžiant euro zonos valstybių narių garantuojamas obligacijas būtų teikiamos paskolos sunkumų patiriančioms euro zonos valstybėms narėms. 2010 m. spalio mėn. buvo nuspręsta sukurti nuolatinį gelbėjimo mechanizmą – Europos stabilumo mechanizmą (ESM), kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 27 d. Nuo 2013 m. liepos 1 d. EFSF nebedalyvauja finansuojant naujas finansavimo programas ir nebesudaro naujų susitarimų dėl paskolų teikimo. Tačiau jis ir toliau kaip skolintojas dalyvauja vykdomose Graikijai, Portugalijai ir Airijai skirtose programose (kartu su TVF ir kai kuriomis valstybėmis narėmis).

5.3.ESM

Nuolatinis krizių valdymo mechanizmas – ESM – nuo 2013 m. liepos 1 d. tapo nuolatiniu mechanizmu, taikomu naujiems euro zonos valstybių narių finansinės pagalbos prašymams tenkinti.

Jo realusis skolinimo pajėgumas – 500 mlrd. EUR. Visas pasirašytasis kapitalas sudaro 704,8 mlrd. EUR, iš kurių 80,5 mlrd. EUR – euro zonos valstybių narių įmokėtas kapitalas, o 624,3 mlrd. EUR – įsipareigotas kapitalas pagal pareikalavimą.

ESM (kartu su TVF) suteikė finansinę paramą Kipro finansų sektoriaus disbalansui mažinti. Per jį taip pat suteikta finansinė pagalba Ispanijos vyriausybei šalies bankų sektoriui rekapitalizuoti.

(1) Išsamią informaciją apie Komisijos skolinimosi ir skolinimo veiklą galima rasti http://ec.europa.eu/economy_finance/eu_borrower/index_en.htm.

(2) OL L 53, 2002 2 23, p. 1.

(3) 2009 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 431/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 128, 2009 5 27, p. 1).

(4) 2008 m. lapkričio 4 d. Tarybos sprendimas 2009/102/EB dėl Bendrijos vidutinės trukmės finansinės pagalbos skyrimo Vengrijai (OL L 37, 2009 2 6, p. 5).

(5) 2009 m. sausio 20 d. Tarybos sprendimas 2009/290/EB dėl Bendrijos vidutinės trukmės finansinės pagalbos skyrimo Latvijai (OL L 79, 2009 3 25, p. 39).

(6) 2009 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas 2009/459/EB dėl Bendrijos vidutinės trukmės finansinės pagalbos skyrimo Rumunijai (OL L 150, 2009 6 13, p. 8).

(7) 2013 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas 2013/531/ES dėl ES vidutinės trukmės prevencinės finansinės pagalbos Rumunijai skyrimo (OL L 286, 2013 10 29, p. 1).

(8) SESV 122 straipsnio 2 dalyje numatoma finansinė pagalba valstybėms narėms, patiriančioms sunkumų dėl išimtinių aplinkybių, kurių jos negali kontroliuoti.

(9) 2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas Nr. 2011/77/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Airijai (OL L 30, 2011 2 4, p. 34).

(10) 2011 m. gegužės 30 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas Nr. 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai (OL L 159, 2011 6 17, p. 88).

(11)  2013 m. spalio 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas Nr. 2013/525/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/77/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Airijai (OL L 282, 2013 10 24, p. 71).

(12)  2014 m. balandžio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas Nr. 2014/234/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai (OL L 125, 2014 4 23, p. 75).

(13) Žr. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantį Išorės veiksmų garantijų fondą (kodifikuotą redakciją) (OL L 145, 2009 6 10, p. 10). Iki šiol neužregistruotas nė vienas įsipareigojimų grąžinti MFP paskolas neįvykdymo atvejis.

(14) Nors pasiskolintos sumos grąžinimas in fine padengiamas iš ES biudžeto, Garantijų fondas veikia kaip likvidumo atsarga ES biudžetui apsaugoti nuo reikalavimų dėl neatliktų mokėjimų grąžinti pasiskolintas lėšas rizikos. Išsami Fondo veikimo ataskaita pateikta dokumente COM(2014) 214 ir prie jo pridedamame tarnybų darbiniame dokumente SEC(2014) 129.

(15) 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 388/2010/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 179, 2010 7 14, p. 1).

(16) 2002 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2002/639/EB dėl tolesnės makrofinansinės pagalbos suteikimo Ukrainai (OL L 209, 2002 8 6, p. 22).

(17) 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas Nr. 2014/215/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 111, 2014 4 15, p. 85).

(18) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 534/2014/ES, kuriuo suteikiama makrofinansinė pagalba Tuniso Respublikai (OL L 151, 2014 5 21, p. 9).

(19) 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 778/2013/ES, kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba (OL L 218, 2013 8 14, p. 15).

(20) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1025/2013/ES, kuriuo suteikiama makrofinansinė pagalba Kirgizijos Respublikai (OL L 283, 2013 10 25, p. 1).

(21) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1351/2013/ES, kuriuo suteikiama makrofinansinė pagalba Jordanijos Hašimitų Karalystei (OL L 341, 2013 12 18, p. 4).

(22) 2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/601 dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 100, 2015 4 17, p. 1).

(23) COM(2014) 372 ir SWD(2014) 193.

(24) Pagal EFPSP reglamentą numatyta išankstinio finansavimo galimybė – Komisijai suteikiami įgaliojimai „skolintis kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų pačiu tinkamiausiu laikotarpiu tarp planuojamų išmokų, kad finansavimo sąnaudos būtų optimalios ir būtų išsaugota jos, kaip Sąjungos emitento rinkose, reputacija“. Tačiau visas susijusias pozicijos išlaikymo išlaidas prisiima paskolos gavėjas.

(25) Kartu su 260 mln. EUR MFP Ukrainai, žr. 3.3.

(26) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (OL L 135, 2014 5 8, p. 1).

(27) Parama teikiama kitų euro zonos valstybių narių dvišalėmis paskolomis, kurias centralizuotai tvarko Komisija pagal jų 2010 m. balandžio 11 d. pareiškime nustatytas sąlygas.

(28) Pagrindiniai politikos sąlygų elementai įtvirtinti 2010 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimu, skirtu Graikijai, kuriuo siekiama sugriežtinti ir sustiprinti fiskalinę priežiūrą bei įspėti Graikiją imtis deficito mažinimo priemonių, kaip manoma, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti (2010/320/ES). Sąlygos išsamiau išdėstytos susitarimo memorandume, kurį sudarė Graikijos valdžios institucijos ir Komisija euro zonos valstybių narių vardu.