EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 05 13

COM(2015) 198 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

25 straipsnyje nustatyta ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos 10 straipsnyje nustatytų procedūrų poveikio standartizacijos prašymų pateikimo laikotarpiui

1.Įžanga

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (toliau – standartizacijos reglamentas) 25 straipsniu 1 :

Komisija įvertina pagal šio reglamento 10 straipsnį nustatytos procedūros poveikį laikotarpiui, per kurį pateikiami standartizacijos prašymai, ne vėliau kaip 2015 m. sausio 2 d. Komisija savo išvadas pateikia ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto iš dalies keisti šį reglamentą.

Šis dokumentas – pagal 25 straipsnį parengtas ataskaitos projektas.

2.Europos standartai ir Europos standartizacijos leidiniai, kuriais padedama įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir politiką

2.1.Europos standartizacijos organizacijos

Nuo XX a. devintojo dešimtmečio Europos standartizacijos organizacijos (ESO) vykdo svarbią ir plačiai pripažįstamą funkciją derinant ES ir (arba) ELPA valstybių nacionalinius standartus ir padedant kurti bendrąją rinką. Šis pripažinimas pirmą kartą patvirtintas Direktyva 83/189/EEB 2 , vėliau – bendrosiomis Komisijos ir ESO bendradarbiavimo gairėmis, pasirašytomis 1984 m. ir pataisytomis 2003 m. 3  

Standartizacijos reglamentu pripažintos Europos standartizacijos organizacijos (ESO) – tai Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI). Jos savanoriškai priima Europos standartus ir rengia Europos standartizacijos leidinius, kuriais apibrėžiamos savanoriškos techninės arba kokybės specifikacijos, kurias esami arba būsimi produktai, gamybos procesai arba paslaugos gali atitikti.

Pagrindinis Europos standartizacijos sistemos bruožas – Komisija gali prašyti ESO parengti produktų arba paslaugų Europos standartą arba Europos standartizacijos leidinį, siekiant padėti įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir politiką. Teisinis pagrindas buvo Direktyva 98/34/EB ir bendradarbiavimo susitarimas su ESO, tačiau dabar šis pagrindas yra standartizacijos reglamentas. Maždaug 20 proc. visų Europos standartų ir Europos standartizacijos leidinių parengta Komisijos prašymu, o likę 80 proc. atsirado tiesiogiai dėl pramonės ar kitų suinteresuotųjų standartizacijos srities subjektų pasiūlymų.

2.2.Standartizacijos prašymas iki standartizacijos reglamento

Direktyvos 83/189/EEB (vėliau pakeistos Direktyva 98/34/EB 4 ) 6 straipsnyje nustatyta, kad Komisijai leidžiama teikti „pasiūlymus, kaip pašalinti esamas bei numatomas prekybos kliūtis“ ir šiomis aplinkybėmis reikalauti „Europos standartizacijos institucijų per nustatytą laiką parengti Europos standartą“. Prieš pateikdama tokius standartizacijos prašymus Komisija turi konsultuotis su 5 straipsnyje nurodytu Nuolatiniu komitetu (toliau – Direktyvos 98/34/EB komitetas), kurį sudaro valstybių narių paskirti atstovai. Tai buvo vienintelis reglamentuotas reikalavimas.

Direktyva 83/189/EEB, o vėliau – Direktyva 98/34/EB nustatyta standartizacijos prašymų tvarka, taikyta tik produktų standartizacijai. Nebuvo tiksliai nustatytas nei tokio prašymo turinys, nei jo teisinė forma, taip pat nebuvo paaiškinta, kaip rengiant standartą turėtų būti konsultuojamasi su ESO ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

Standartizacijos prašymo projektas Nuolatiniam komitetui, siekiant gauti jo nuomonę, buvo teikiamas trimis kalbomis (DE, EN ir FR), paprastai prieš tai jis būdavo aptartas atitinkamo sektoriaus komitete arba darbo grupėje, sudarytoje remiantis atitinkamu sektoriaus teisės aktu, ir pasikonsultavus su ESO ir kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais.

Nuolatinis komitetas buvo tik patariamasis, Komisijai jo nuomonės nebuvo privalomos. Konsultacijos buvo rengiamos posėdyje arba taikant rašytinę procedūrą ir trukdavo 4–6 savaites, kad komiteto nariai galėtų pateikti pastabas. Tada Komisija, remdamasi gautomis pastabomis, prašymą baigdavo rengti savarankiškai ir galutinį prašymą ESO pateikdavo per 2–5 mėnesius po konsultacijų. Galutinis terminas, iki kurio ESO turėjo atsakyti į prašymą parengti standartus, nebuvo nustatytas.

Standartizacijos prašymai buvo teikiami ne tik dėl standartų rengimo, bet ir siekiant inicijuoti galimybių studijas arba kitą prieš pradedant rengti standartus atliekamą veiklą, kurios tiesioginis rezultatas nėra Europos standartų priėmimas.

2.3.Standartizacijos prašymas – įgyvendinimo aktas

Standartizacijos reglamente nustatytos persvarstytos produktų ir paslaugų Europos standartų ir Europos standartizacijos leidinių, kuriais siekiama padėti įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir politiką, prašymų taisyklės. Pagrindinis pakeitimas – remiantis 10 straipsnio 2 dalimi konsultuojamasi su 22 straipsnyje nustatytu komitetu (toliau – Standartų komitetas) taikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 5 straipsnyje nustatytą nagrinėjimo procedūrą. Todėl komiteto nuomonė yra privaloma, o standartizacijos prašymą Komisija vėliau priima kaip įgyvendinimo aktą (Komisijos įgyvendinimo sprendimas).

Pasiūlyme dėl reglamento dėl Europos standartizacijos COM(2011) 315 6 Komisija pasiūlė palikti neformalų standartizacijos prašymų statusą ir Direktyvoje 98/34/EB nustatytas konsultacijas. Tačiau viena iš teisėkūros institucijų nusprendė kitaip: teikiant standartizacijos prašymus, valstybės narės turėtų ir toliau kontroliuoti Komisijos naudojimąsi įgyvendinimo įgaliojimais taikant Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nustatytą nagrinėjimo procedūrą.

Siekiant išsklaidyti bet kokį susirūpinimą dėl naujosios nagrinėjimo procedūros poveikio laikui, per kurį turi būti pateiktas standartizacijos prašymas, 25 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija tą poveikį įvertintų iki 2015 m. sausio 2 d.

3.Analizė

3.1.Standartizacijos reglamento poveikis

Nors bendras planavimo, rengimo, konsultavimosi ir priėmimo procesas, nustatytas 8 straipsnyje, 10 straipsnio 1–2 dalyse ir 12 straipsnyje, ganėtinai skiriasi nuo Direktyvoje 98/34/EB nustatyto proceso, pakeitimai kol kas problemų nekėlė.

Iš tikrųjų, dar net nepradėjus taikyti standartizacijos reglamento, Komisija jau buvo nusprendusi dėl savo įsipareigojimų, susijusių su būsimų prašymų planavimu (naudojant veiksmų planus arba koreguojamuosius planus) ir su šios informacijos viešu skelbimu, ir apibrėžė konsultavimosi su ESO, valstybių narių sektorių ekspertais ir visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, prieš konsultuojantis su valstybėmis narėmis Direktyvos 98/34/EB komitete, principus.

Standartizacijos reglamentu daugiausia užtikrintas anksčiau nereglamentuotos tvarkos vykdymas. 12 straipsnyje nustatyta informavimo sistema yra vienintelė didesnė naujovė, kuria visuomenei suteikta galimybių susipažinti su visais prašymų projektais. Tačiau standartizavimo reglamente Komisijai nustatyti aukštesni standartai, kai Europos standartizacija naudojamasi kaip politikos priemone įgyvendinant Sąjungos politiką.

Trumpai tariant, tiesioginiai ir netiesioginiai standartizacijos reglamento padariniai:

−remiantis 8 straipsniu, Komisija savo planus, susijusius su naujais standartizacijos prašymais, privalo apibrėžti metinėje Europos standartizacijos Sąjungos darbo programoje. Tai reiškia, kad įprastas prašymų rengimo laikas paprastai būna ilgesnis negu 12 mėnesių, neatsižvelgiant į tai, kokiomis priemonėmis proceso pabaigoje konsultuojamasi su Standartų komitetu.

−Remiantis 10 straipsnio 2 dalimi, standartizacijos prašymo rengimo etape turi būti konsultuojamasi su valstybių narių sektorių ekspertais, ESO ir Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijomis, gaunančiomis Sąjungos finansavimą pagal standartizacijos reglamentą. Tai paprastai daryta ir anksčiau, bet nesistemingai ir nebuvo nustatyta teisinių prievolių.

−Remiantis 12 straipsniu, rengimo etape Komisija, naudodama internetinę informavimo sistemą, privalo leisti visiems suinteresuotiesiems (net nenurodytiems 10 straipsnio 2 dalyje) subjektams susipažinti su prašymų projektais.

−Laikantis Standartų komiteto taisyklių ir procedūrų, prieš komitetui pateikiant nuomonę komiteto pirmininkas privalo komitetą informuoti apie valstybių narių sektorių ekspertų nuomones, pateiktas rengimo etape.

−Remiantis 10 straipsnio 3 dalimi, ESO per mėnesį nuo prašymo gavimo privalo pranešti, ar sutinka su prašymu. Dėl šio reikalavimo Komisija ir ESO prašymo rengimo etape turi palaikyti veiksmingą ir nuolatinį ryšį.

−Galiausiai, kadangi po intensyvaus konsultavimosi, planavimo ir diskusijų standartizacijos prašymas išleidžiamas kaip įgyvendinimo aktas, ESO tokį prašymą turėtų priimti (arba atmesti) besąlygiškai, t. y. nebegalima pasirinkti tik kelių prašymo dalių ir priimti tik jas. Anksčiau buvo įprasta, kad ESO, atsižvelgdamos į turimus finansinius išteklius arba kitus interesus, Komisijos prašymus priimdavo sąlygiškai arba tik iš dalies, nes su ESO narėmis dažnai konsultuotasi tik oficialiai gavus galutinį prašymą.

Komunikate „Strateginė Europos standartų vizija. Tolesni tvaraus Europos ekonomikos augimo iki 2020 m. skatinimo ir spartinimo veiksmai“ 7 , kurį Komisija priėmė kartu su pasiūlymu dėl reglamento dėl Europos standartizacijos, nustatyta, kad vienas iš strateginių tikslų yra spartesnis Europos standartų rengimas. Komisijai prašant parengti standartą, skaičiuojant laikotarpį įtraukiamas ir bendras laikas, kurio pačiai Komisijai reikia rengiant standartizacijos prašymą. Todėl, taikant naujas taisykles, tampa dar svarbiau, kad ESO, Komisija, valstybių narių ekspertai ir suinteresuotieji subjektai veiksmingai bendradarbiautų ir užtikrintų, kad būtų galima laiku įvykdyti visus būtinus darbo srauto etapus.

Todėl, kalbant apie bendrą laiką, kurio prireikia standartizacijos prašymo rengimo procesui, ir remiantis lig šiol įgyta patirtimi, valstybių narių konsultacijos Standartų komitete netampa proceso kliūtimi ar vėlavimo priežastimi, palyginti su ankstesne tvarka 8 .

Tai priklauso nuo to, ar tinkamai vykdytas planavimo etapas ir konsultavimasis su ESO, valstybių narių sektorių ekspertais ir visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat nuo to, ar gaunama teigiama Standartų komiteto nuomonė. Teigiama nuomonė taip pat reiškia, kad Komisijos prašymo projektas, pateiktas nagrinėjimo procedūrai, priimtas be jokių pakeitimų arba su keliais nereikšmingais pataisymais, dėl kurių galima greičiau informuoti ESO.

Palyginti su senąja tvarka, užtrukti dar kelis mėnesius tektų tik gavus neigiamą Standartų komiteto nuomonę.

Tačiau, kalbant apie standartizacijos iniciatyvas pagal Direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos 9 (taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu), Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012 iš tikrųjų nustatytas dar vienas oficialaus Komisijos sprendimo, taikant komiteto procedūras, etapas, nes Komisijos sprendimu pagal Direktyvą 2001/95/EB patvirtinus saugos reikalavimus, kuriuos turi atitikti Europos standartai, pagal standartizacijos reglamentą atitinkamas standartizacijos prašymas turi būti vėl priimtas dar vienu Komisijos sprendimu (taikant nagrinėjimo procedūrą). Komisija jau nustatė problemą ir pateiktu pasiūlymu dėl reglamento dėl vartojimo gaminių saugos 10 siekia procedūrą supaprastinti ir suderinti su Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012.

Be to, į standartizacijos reglamento 10 straipsnį aiškiai neįtrauktas preliminarus arba papildomas darbas, susijęs su Europos standartizacija, pavyzdžiui, galimybių studijos, nes tokios veiklos tiesioginis rezultatas niekada nebūna Europos standartų priėmimas arba Europos standartizacijos leidinių parengimas pagal 10 straipsnio 1 dalį. Taikant senąją tvarką, tokią veiklą inicijuodavo Komisija, naudodama standartizacijos prašymus, bet pagal standartizacijos reglamentą tai nebeįmanoma, o šia nauja tvarka suteikiama galimybių tokią veiklą pradėti arba parengti per trumpesnį laikotarpį.

3.2.Statistinė analizė

Remiantis Komisijos 2006–2014 m. vidaus statistiniais duomenimis, 2006–2013 m. vidutinis standartizacijos prašymų (pateiktų taikant senąją tvarką) skaičius buvo 20 prašymų per metus. Apskaičiuota, kad 2014 m., pirmaisiais prašymų teikimo taikant naująją tvarką metais, prašymų bus devyni (žr. 1 lentelę).

Standartizacijos prašymų taikymo sritis tapo platesnė – apimta ne tik produktų, bet ir paslaugų standartizacija, taip pat tapo galimi prašymai, kuriais siekiama įgyvendinti Sąjungos bendrąją politiką. Tačiau manoma, kad 2014 m. standartizacijos prašymų bus 50 proc. mažiau negu vidutinis praėjusio laikotarpio, kai taikyta senoji tvarka, skaičius. Be prašymų skaičiaus mažėjimo nuo 2012 m. tendencijos (dėl naujo požiūrio sektorių brandumo), dar dvi šio sumažėjimo priežastys galėtų būti šios:

I.procesas tapo oficialesnis, privalomas tapo metinis planavimas, taikomi konkretesni standartizacijos prašymo turinio reikalavimai, ir

II.standartizacijos prašymai nebenaudojami siekiant inicijuoti tokius veiksmus kaip su standartizacija susiję tyrimai ar kitą preliminarų arba papildomą darbą, kurių tiesioginis rezultatas nebūna Europos standartų priėmimas arba Europos standartizacijos leidinių parengimas.

1 lentelė. Standartizacijos prašymų skaičius, įskaitant pakeitimus, 2006–2014 m.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Komisija rengimo proceso „pradžios datą“ pradėjo sistemingiau registruoti tik 2009 m. Tačiau pradžios data – tai pirmasis prašymą rengiančio Komisijos generalinio direktorato ir komiteto (Direktyvos 98/34/EB komiteto, vėliau – Standartų komiteto) pirmininko kontaktas tuo metu, kai tikrasis prašymo rengimas turėtų būti pradėtas arba jau buvo pradėtas. Dėl šio neapibrėžtumo registruojant ši data turėtų būti laikoma apskaičiuota.

Remiantis Komisijos 2009–2013 m. statistiniais duomenimis, vidutinis rengimo laikas – 363 kalendorinės dienos (maždaug 12 mėnesių), kai prašymai teikiami taikant senąją tvarką (imties dydis – tik 40, nes pradžios data buvo užregistruota tik 40 proc. 2009–2013 m. prašymų). Remiantis apskaičiuotais 2014 m. duomenimis, vidutinis rengimo laikas – 420 kalendorinių dienų (maždaug 13,5 mėnesių), kai prašymai, kaip apskaičiuota, turėtų būti pateikti taikant naująją tvarką (imties dydis – devyni, žr. 2 lentelę).

Kadangi duomenų turima nedaug, o jų kokybė – ne itin gera, negalima padaryti galutinių išvadų. Tačiau šis galimas užfiksuotas laikotarpio pailgėjimas, jeigu būtų patvirtintas, galbūt būtų atsiradęs dėl oficialesnės administracinės standartizacijos prašymų rengimo struktūros, kurioje reikia, kad dalyvaujantys subjektai bendradarbiautų labai veiksmingai.

2 lentelė. Vidutinis prašymų rengimo laikotarpis taikant senąją ir naująją tvarką

4.Išvados

Atsižvelgdama į:

−palyginti trumpą su standartizacijos prašymais, teikiamais pagal standartizacijos reglamento 10 straipsnį, susijusios patirties laikotarpį;

−tai, kad prieš teikiant standartizacijos prašymus labai svarbu skaidrus ir tinkamas standartizacijos prašymų ir neoficialaus konsultacijų su ESO, valstybėmis narėmis ir visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais proceso planavimas;

−tai, kad Komisija atnaujina savo vidaus rekomendacijas, kaip planuoti, rengti standartizacijos prašymus ir konsultuotis dėl jų;

−tai, kad preliminarus ir papildomas darbas, susijęs su Europos standartizacija, pavyzdžiui, galimybių studijos, kai Komisija neprašo jokių konkrečių Europos standartų ar Europos standartizacijos leidinių, gali būti inicijuojamas kartu su ESO neteikiant prašymų,

Komisija daro išvadą, kad, nors taikant naująsias taisykles pagal standartizacijos reglamento 10 straipsnį tampa dar svarbiau, kad dalyvaujantys subjektai veiksmingai bendradarbiautų, dėl trumpo laikotarpio, per kurį buvo galima pasisemti su naujaisiais procesais susijusios patirties, negalima padaryti galutinės išvados, ar dėl naujų taisyklių ilgam ir nepriimtinai nepailgės su standartizacijos prašymais susijusios procedūros. Taigi, neturima pakankamai duomenų, kad šiame etape būtų galima pagrįsti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies pakeistas standartizacijos reglamento 10 straipsnis. Komisija, rengdama Tarybai ir Europos Parlamentui teiktiną standartizacijos reglamento įgyvendinimo ataskaitą (pagal to reglamento 24 straipsnio 3 dalį), iki 2015 m. pabaigos padėtį iš naujo apžvelgs.

(1) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB, OL L 316, 2012 11 14, p. 12–33.

(2) 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva 83/189/EEB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką. Direktyva 83/189/EEB ir jos pakeitimai buvo kodifikuoti Direktyva 98/34/EB. OL L 204, 1998 7 21.

(3) OL C 91, 2003 4 16.

(4) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(5) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(6) COM(2011) 315 final, 2011 6 1.

(7) COM(2011) 311 final, 2011 6 1.

(8) Trumpiausias leidžiamas konsultavimosi su komitetu laikas – dvi savaitės. Praktiškai skiriamos 4–6 savaitės.

(9) OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

(10) COM(2013) 78 final.

(11) COM(1998) 291 final, 1998 5 13, Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos standartizacijos veiksmingumas ir atskaitomybė laikantis naujojo požiūrio“.