EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52015DC0100
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Results of the public consultation on the Europe 2020 strategy for smart, sustainable and inclusive growth
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Viešų konsultacijų dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatai
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Viešų konsultacijų dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatai
/* COM/2015/0100 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Viešų konsultacijų dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatai /* COM/2015/0100 final */
Įvadas 2010 m. buvo
pradėta įgyvendinti strategija „Europa 2020“ – integruota
ilgalaikė ES darbo vietų kūrimo ir augimo strategija. Kad
būtų užtikrintas pažangus, tvarus ir integracinis augimas,
strategijoje iškelti penki pagrindiniai tikslai užimtumo, mokslinių
tyrimų ir technologinės plėtros, klimato ir energetikos,
švietimo, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi srityse. Tuos tikslus
kiekviena valstybė narė sukonkretina kaip savo nacionalinius tikslus.
Strategija yra įgyvendinama ir stebima, kaip Europos semestro dalis. Be
to, įvairiose ES ir nacionalinio lygmens politikos srityse ja naudotasi
kaip visaapimančiais metmenimis. Visų pirma į strategiją
atsižvelgta rengiant ir programuojant 2014–2020 m. Europos struktūrinius
ir investicijų fondus. Praėjus
keleriems strategijos įgyvendinimo metams ir pasiekus pusiaukelę link
2020 m. termino, Komisija, norėdama apibendrinti, kaip iki šiol
sekėsi įgyvendinti strategijos tikslus, paskelbė viešas
konsultacijas. Tai, kad pirmieji strategijos „Europa 2020“ metai sutapo su
sunkia finansų ir ekonomikos krize, gerokai paveikė strategijos
tikslų įgyvendinimo pažangą. Dėl tos pačios
priežasties trumpalaikiai politikos sumetimai dažnai neišvengiamai imdavo
viršų prieš ilgalaikes priemones. Naujausios „Eurobarometro“ apklausos
apie strategiją „Europa 2020“[1]
rezultatai rodo, kad ES piliečiai pritaria bendrai krypčiai,
kurią ES pasirinko reaguodama į krizę: respondentų, kurie
mano, kad ES tinkamais būdais ieško išeities iš krizės ir kovoja su
jos padariniais, yra beveik dvigubai daugiau nei tų, kurie tam nepritaria.
Šiame komunikate pateikiamos pagrindinės išvados,
padarytos 2014 m. gegužės–spalio mėn. surengus viešas
konsultacijas, per kurias gautos suinteresuotųjų šalių
nuomonės apie strategijos „Europa 2020“ modelį ir rezultatus.
Kartu pateikiama naujausia ataskaita apie tai, kas pasiekta įgyvendinant
„Europos 2020“ tikslus[2].
Santrauka
Viešos
konsultacijos dėl strategijos „Europa 2020“ vyko nuo 2014 m.
gegužės 5 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Jų tikslas –
sužinoti suinteresuotųjų šalių nuomones, kad būtų
galima padaryti praktines išvadas apie pirmuosius strategijos įgyvendinimo
metus ir jomis pasinaudoti strategiją persvarstant. Iš viso gauti
755 laiškai iš 29 šalių. Labiausiai atstovauta respondentų kategorija
– socialiniai partneriai, interesų grupės ir nevyriausybinės
organizacijos. Toliau rikiuojasi valstybių narių vyriausybės ir
valdžios institucijos, pavieniai piliečiai, idėjų kalvės,
akademinė bendruomenė, fondai ir įmonės. Pagrindinės viešų konsultacijų
išvados: - strategija „Europa 2020“ laikoma tinkamais
bendraisiais darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo ES ir
nacionaliniu lygmeniu metmenimis. Jos tikslai ir prioritetai yra prasmingi,
turint omenyje esamus ir būsimus uždavinius; - penki pagrindiniai strategijos tikslai yra
svarbiausi darbo vietų kūrimo ir augimo katalizatoriai, kurie padeda
išlaikyti strategijos kryptį; - dauguma pavyzdinių iniciatyvų buvo
įgyvendinamos taip, kaip numatyta, tačiau jų matomumas liko
menkas; - strategijos įgyvendinimą įmanoma ir
reikia patobulinti padidinant atsakomybę ir įsitraukimą vietoje.
1. Viešų konsultacijų apie
strategiją „Europa 2020“ kontekstas 2014 m. kovo mėn. Europos
Komisija paskelbė komunikatą „Europos pažangaus, tvaraus ir
integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų įvertinimas“[3], kuriame siekta įvertinti, kiek ES ir jos valstybės
narės nuveikė įgyvendindamos strategiją per ketverius metus
nuo jos paskelbimo, ir pasirengti strategiją persvarstyti. Praėjus pusei laikotarpio iki
2020 m. termino, darbo vietų ir augimo tikslų įgyvendinimo
rezultatai varijuoja, visų pirma dėl krizės poveikio. Krizės padariniai iki šiol skaudžiai juntami, ypač darbo
rinkose (ES lygmeniu nedarbo lygis lieka labai aukštas), o situacija
įvairiose valstybės narėse labai skiriasi. Tarp labiausiai
nerimą keliančių reiškinių yra tai, kad jaunimo nedarbas
keliose valstybėse lieka aukštas, o ilgalaikis nedarbas didėja.
Socialinėje srityje dėl krizės vis daugiau žmonių susiduria
su skurdu, socialine atskirtimi ir didėjančia nelygybe. Padėtis
ypač sunki tam tikrose valstybėse narėse, kuriose išaugo itin
didelis materialinis nepriteklius ir namų ūkių, kuriuose nė
vienas narys neturi darbo, dalis. Krizės įkarštyje dėl
būtinybės suvaldyti viešąsias išlaidas keliose valstybėse
narėse buvo sumažintas mokslinių tyrimų ir technologinės
plėtros finansavimas. Dabar, kai dėmesys pamažu krypsta nuo
krizės aktualijų į pastangas kurti tvirtą darbo vietų
ir augimo pamatą, svarbu, kad valstybės narės nustatytų
augimą skatinančių išlaidų prioritetus, tokius kaip
investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Augimą taip
pat nesiliauja veikę nemažai ilgalaikių tendencijų, pavyzdžiui,
demografinės permainos, globalizacija ir konkurencija su tarptautiniais
partneriais, našumo didinimo ir skaitmeninimo uždavinys, auganti išteklių
paklausa ir susirūpinimas aplinka. Krizė taip pat paveikė
pažangą siekiant „Europos 2020“ pagrindinių tikslų. Krizė turėjo akivaizdžios neigiamos įtakos užimtumui
ir skurdo lygiui ir pristabdė kelių kitų tikslų
įgyvendinimo pažangą, išskyrus šiltnamio efektą
sukeliančių dujų išmetimo mažinimą. Nepaisant krizės,
atsirado teigiamesnių struktūrinių tendencijų, pavyzdžiui,
kito švietimo lygiai, formuotas tvaresnis energijos rūšių derinys ir
mažintas taršos anglies dioksidu intensyvumas ekonomikoje. Todėl ES
apskritai turėtų pasiekti švietimo, klimato ir energetikos tikslus ar
labai prie jų priartėti. To negalima pasakyti apie užimtumą,
mokslinius tyrimus ir plėtrą, skurdo mažinimą – sritis, kuriose krizės
poveikis juntamas skaudžiausiai. Visose srityse pastangas reikia dėti
toliau, kad pažanga sutvirtėtų ir vyktų toliau. „Europos 2020“ tikslai yra politiniai
įsipareigojimai[4]. Tikslų politinis pobūdis yra neatsiejamas nuo strategijos
ir reiškia, kad svarbiausias vaidmuo įgyvendinant strategiją turėtų
pagal subsidiarumo principą tekti nacionalinėms vyriausybėms.
Tačiau daugelyje sričių nacionalinių tikslų užmojis
nėra pakankamas, kad juos susumavus būtų pasiektas ES lygmens
užmojis. Pavyzdžiui, jei visos valstybės narės pasiektų savo
individualius nacionalinius tikslus, susumuotos investicijos į mokslinius
tyrimus ir plėtrą ES lygmeniu 2020 m. siektų 2,6 %
BVP, o tai mažiau nei ES išsikeltas tikslas – 3 %. Kokie skirtingi yra
prisiimti įsipareigojimai, taip pat rodo nevienodo masto politikos atsakas
ir užmojai Europos Sąjungoje. Tai, kad „Europos 2020“ tikslų
siekimo pažanga tokia nevienoda, iš dalies galima sieti su laiko tarpsniu,
kuris turi praeiti, kol mūsų ekonomikose išryškės visas
struktūrinių reformų poveikis. Nors
struktūrinių reformų tempas ir kokybė valstybėse
narėse nevienodi, dauguma valstybių narių ėmėsi
svarbių struktūrinių reformų darbo rinkose, kad ateityje
įgytų atsparumo; prekių ir paslaugų rinkose – kad jos
veiktų sklandžiau ir padėtų veiksmingai paskirstyti išteklius;
viešojo administravimo reformų – kad padidėtų jo efektyvumas.
Tačiau reikia laiko, kol tos reformos subrandins vaisius ir taps regimos,
todėl būtina jas kuo sparčiau ir nuosekliau įgyvendinti. Pažangą siekiant „Europos 2020“
tikslų stabdė vis didėjantys skirtumai tarp valstybių
narių ir dažnai – pačiose valstybėse.
Užuot sulaukus norėtos mūsų šalių ekonomikos
konvergencijos, krizė dar labiau padidino atotrūkį tarp
geriausių ir prasčiausių rezultatų pasiekiančių
valstybių narių. Didėjo ir atotrūkis tarp regionų
valstybių narių viduje ir skirtingose valstybėse narėse.
Pavyzdžiui, 2013 m. geriausius ir kukliausius 20–64 metų
gyventojų užimtumo lygio rezultatus skyrė 26,9 procentinio punkto:
užimtumo lygis svyravo nuo 52,9 % Graikijoje iki 79,8 % Švedijoje.
Tai galima lyginti su padėtimi 2000 m., kai mažiausią ir
didžiausią rezultatą skyrė 22,7 procentinio punkto: Bulgarijoje
užimtumo lygis siekė 55,3 %, o Danijoje – 78,0 %. ES LYGMENS „EUROPOS 2020“ TIKSLAI || NAUJAUSI DUOMENYS 20–64 m. gyventojų užimtumo lygio padidinimas mažiausiai iki 75 % || 68,4 % (2013 m.) Investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą padidinimas iki 3 % BVP || 2,02 % (2013 m.) Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas bent 20 %, palyginti su 1990 m. || Sumažinimas 17,9 % (2012 m.) Atsinaujinančiosios energijos dalies padidinimas iki 20 % visos suvartojamos energijos || 14,1 % (2012 m.) Pastangos padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 % (matuojant pagal pirminės energijos suvartojimą ir galutinės energijos suvartojimą). || Pirminės energijos suvartojimas: energijos vartojimo efektyvumas padidėjo 11,9 % (2013 m.) Galutinės energijos suvartojimas: energijos vartojimo efektyvumas padidėjo 12,8 % (2013 m.) Mokyklos ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų skaičiaus sumažinimas iki mažiau nei 10 % || 12,0 % (2013 m.) 30–34 m. amžiaus gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalies padidinimas mažiausiai iki 40 % || 36,9 % (2013 m.) Skurdo ir socialinės atskirties rizikos panaikinimas bent 20 mln. žmonių (tolygu 96,6 mln. tikslui) || 121,6 mln. žmonių kyla skurdo ir socialinės atskirties rizika (2013 m.)[5] Šaltinis: Europos Komisija Tokiomis aplinkybėmis vienas iš
viešų konsultacijų dėl strategijos „Europa 2020“
tikslų buvo geriau susipažinti, kaip strategija vykdoma vietoje. Kadangi strategija yra ES ir jos valstybių narių
partnerystė, jos sėkmė iš esmės priklauso nuo
nacionalinių vyriausybių, parlamentų, vietos ir regionų
valdžios institucijų, socialinių partnerių, kitų suinteresuotųjų
šalių ir pilietinės visuomenės ryžto ir įsitraukimo.
Todėl buvo svarbu sužinoti visų strategijos įgyvendinimo
dalyvių nuomones ir pasimokyti iš jų patirties bei gerosios
praktikos. 2. Pagrindiniai viešų
konsultacijų apie strategiją „Europa 2020“ skaičiai Nuomonę per viešas konsultacijas
dėl strategijos „Europa 2020“ buvo galima pareikšti nuo 2014 m.
gegužės 5 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Siekiant pagerinti
konsultacijų matomumą ir pritraukti daugiau dalyvių, pasinaudota
įvairiomis priemonėmis. Apie viešas
konsultacijas paskelbta svetainėje „Tavo balsas Europoje“; be to,
galimybė užpildyti klausimyną arba pateikti pozicijos dokumentą
buvo suteikta tam skirtoje svetainėje[6],
kurioje buvo pateiktos nuorodos į pagrindinius su strategija
„Europa 2020“ susijusius dokumentus. Komisija parengė šį
klausimyną, siekdama sužinoti nuomones apie pirmuosius strategijos
įgyvendinimo metus ir idėjas apie galimą jos plėtotę.
Svetainėje taip pat yra skyrius, kuriame skelbiamos gautos nuomonės[7]. Viešose konsultacijos dalyvavo 755
respondentai. Jų pasiskirstymas pagal šalis rodo,
kad vyravo respondentai iš Belgijoje, kurioje įsisteigusios Europos
lygmens interesų grupės. Dalyvavimo nuošimtis labai mažas
Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Trečiųjų šalių
dalyviai rašė iš Norvegijos, Šveicarijos, Kanados ir JAV. Dalyviai
atstovauja plačiam strategija „Europa 2020“ suinteresuotų
šalių spektrui. Labiausiai atstovauta respondentų kategorija –
socialiniai partneriai, interesų grupės ir nevyriausybinės
organizacijos (41 %). Toliau rikiuojasi valstybių narių
vyriausybės ir valdžios institucijos, įskaitant vietos ir
regioninės valdžios įstaigas (20 %), pavieniai piliečiai
(19 %), idėjų kalvės, akademinė bendruomenė ir
fondai (14 %). Įmonės sudaro maždaug 6 % respondentų,
o tai gana mažas rodiklis. Šiokią tokią atsvarą sudaro didesnis
joms atstovaujančių interesų grupių skaičius. Respondentų pasiskirstymas pagal suinteresuotųjų
šalių kategoriją Šaltinis:
Europos Komisija Aptartų sričių
pasiskirstymas atspindi integracinį strategijos „Europa 2020“
pobūdį. Dauguma dalyvių atsakymuose
aptarė visas strategijos sritis, įskaitant ekonomikos ir finansų
reikalus, konkurencingumą, pramonę, bendrąją rinką,
užimtumą, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir
inovacijas, skaitmeninę ekonomiką, klimato klausimus, energetiką
ir išteklių vartojimo efektyvumą, švietimą ir mokymą,
skurdą ir socialinę atskirtį. Vienai konkrečiai
sričiai skirtų nuomonių pasiskirstymas iš esmės
subalansuotas. ES ir nacionalinės institucijos ne tik
pateikė oficialius atsakymus į viešų konsultacijų
klausimus, bet ir dalyvavo diskusijoje dėl strategijos persvarstymo. Tarybai pirmininkaujančios Italijos iniciatyva strategijos
persvarstymą aptarė daugumos sektorinių sudėčių
Taryba. Remdamasi tų diskusijų rezultatais, 2014 m. gruodžio
mėn. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pateikė
apžvalgą Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje[8]. Nuo strategijos
paskelbimo reikšmingas vaidmuo teko Europos Parlamentui, įskaitant tai,
kad jis davė postūmį nacionaliniams parlamentams imtis savo
vaidmens. Pastaraisiais mėnesiais su nacionaliniais parlamentais
keletą kartų keistasi nuomonėmis apie strategiją
„Europa 2020“ ir jos tolesnę plėtrą. Strategijos „Europa 2020“ persvarstymo
aptarimas sulaukė didelio dėmesio ir pritraukė
suinteresuotąsias šalis, kurios dalyvauja įgyvendinant
strategiją. Regionų komitetas (per
savąją stebėjimo platformą) ir Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetas buvo ypač aktyvūs ir
surengė keitimosi nuomonėmis renginių bei diskusijų
strategijos „Europa 2020“ temomis. Panašiai nemažai renginių visos
strategijos ar kurios nors jos dalies klausimais suorganizuota valstybėse
narėse, padedant Europos Komisijos Europos semestro pareigūnams. Tie
renginiai praturtino dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais, padėjo
megzti skirtingų suinteresuotųjų šalių tinklų
tarpusavio ryšius ir panaudoti vietoje sukauptą patirtį ir
gerąją praktiką rengiant strategijos persvarstymą. 3.
Pagrindinės viešų konsultacijų apie strategiją
„Europa 2020“ išvados 3.1
Strategijos „Europa 2020“ aprėptis ir tikslai nenustojo aktualumo ES darbo vietų kūrimo ir augimo
strategijai masiškai pritariama. Didžioji
respondentų dauguma (86 %) mano, kad artimiausiais metais Europai
reikės visapusiškos ir kompleksinės vidutinės trukmės darbo
vietų kūrimo ir augimo strategijos; tuo abejoja ar su tuo nesutinka
tik 14 % respondentų. Pastarieji, dažniausiai pavieniai
piliečiai, mano, kad ES turėtų sutelkti jėgas
įgyvendindama esamas priemones arba kad vystymasis socialiniu, ekonominiu
ir aplinkos aspektais savaime svarbesnis už augimą, arba kad
įstatymų leidėjai turėtų atsisakyti begalinio augimo
idėjos. Didžioji dauguma dalyvių strategiją susiejo su savo
veiklos baru ir vertina tai, kad ji yra visaapimančio pobūdžio.
Vyrauja nuomonė, kad tikslinga vartoti trilypį apibūdinimą
– „pažangus, tvarus ir integracinis augimas“. Strategija „Europa 2020“ sprendžiami
šiandienos ir rytdienos uždaviniai. Atsakymai į
viešų konsultacijų klausimus rodo glaudžias sąsajas tarp
sričių, kurias kaip prioritetines nurodė dalyviai, ir tų,
kurias aprėpia strategija „Europa 2020“. 3.2 Dabartiniai penki pagrindiniai
tikslai yra aktualūs ir vienas kitą papildo Respondentai labai plačiai
pritarė teiginiui, kad tikslai yra naudinga strategijos įgyvendinimo
priemonė. Dauguma respondentų (87 %)
tikslus laiko naudinga strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo ir jo
stebėjimo priemone, nes tikslai naudojami kaip orientaciniai rodikliai,
kurie padeda sutelkti dėmesį į kelias pagrindines sritis. Kai
kurie (10 %) nurodė, kaip juos galima patobulinti, sykiu
pripažindami, kad tikslai yra vertinga priemonė. Kai kuriose
nuomonėse pabrėžiama, kad svarbu neišsikelti pernelyg daug
tikslų ir taip koncentruoti pastangas. Tik nedaugelis
atsiliepusiųjų (3 %) manė, kad tikslai nereikalingi. Be to,
kai kurie respondentai pabrėžia, kad bet kokį kiekybinį
tikslų siekimo pažangos vertinimą svarbu papildyti kokybine analize.
Komisija taip pat mano, kad svarbu atlikti kokybinę analizę ir
vertinimą – tai atliekama Europos semestro kontekste. Tvirtai pritarta nuostatai išsaugoti esamus
penkis pagrindinius tikslus be pakeitimų.
Didžioji dauguma respondentų (78 %) mano, kad esamų tikslų
pakanka. Kai kurie atsiliepusieji siūlo pridurti naujų tikslų,
kiti abejoja su tretiniu išsilavinimu susijusio tikslo aktualumu ir
pabrėžia, kad svarbu pritaikyti įgūdžius prie darbo rinkos
poreikių, kad būtų išvengta neatitikimo. Svarbu prisiminti, kad
tikslai neturi atspindėti visų ES politikos sričių ar
užmojų – jie yra pavyzdiniai rodikliai, kuriais nurodoma, kokio tipo
pokyčių siekti raginama strategijoje „Europa 2020“. Kai kurie
atsakiusiųjų nurodyti tikslai, tokie kaip išteklių naudojimo
efektyvumo ir pramonės dalies BVP tikslai, jau integruoti į kitas ES
politikos kryptis. Galiausiai pasakytina, kad per viešas konsultacijas aiški
tikslų hierarchija neišsikristalizavo. Maždaug pusė respondentų
laikosi nuomonės, kad tikslai yra vienodai svarbūs, vienas nuo kito
priklausomi, vienas kitą stiprinantys ir apskritai prisideda prie darbo
vietų kūrimo ir augimo. 3.3 Pavyzdinės iniciatyvos
įgyvendinamos taip, kaip numatyta Pavyzdinės iniciatyvos apskritai
įgyvendinamos taip, kaip numatyta, ir veikla kiekvienos iš jų srityje
turi būti tęsiama kitomis formomis.
Apskritai dalyviai suvokia, kad pavyzdinėmis iniciatyvomis gerinami ES
rezultatai siekiant „Europos 2020“ tikslų. Tačiau nemažai
konsultacijų dalyvių (32 %), įskaitant vyriausybes ir
atstovaujamąsias organizacijas, pateikė nevienareikšmį
vertinimą: laikyta, kad pavyzdinės iniciatyvos įgyvendinamos
taip, kaip numatyta, nes davė postūmį įvairiems
prioritetiniams veiksmams, tačiau jų pridėtinę vertę
nustelbė informuotumo stygius ir besidubliuojantys politikos veiksmai,
kurie dėl to tapo nereikalingi. Kai kurie respondentai nurodo, kad
pagrindinės iniciatyvos yra atsietos nuo su jomis susijusių
platesnių politikos sričių, o kiti įžiūri, kad ribos
tarp jų tirpsta, nes kai kurie aspektai dubliuojasi ir nepakankamai gerai
nustatomi pavyzdinių iniciatyvų prioritetai. Todėl jie teigia,
kad pavyzdinės iniciatyvos turėtų būti pakeistos nuosekliau
sumodeliuotomis ir visa apimančiomis politikos programomis. 3.4 Tobulinti
strategijos vykdymą ir įgyvendinimą svarbu ir pageidautina Strategiją „Europa 2020“
įmanoma vykdyti geriau. Paklausti, ar
„Europa 2020“ turėjo realios įtakos, dauguma respondentų
(60 %) atsakė teigiamai; vis dėlto nemažai (40 %)
atsakė neigiamai ir pabrėžė kai kurias įgyvendinimo spragas
ir jų šalinimo būdus. Strategijos įgyvendinimo sėkmei
neigiamą poveikį padarė informuotumo, įsitraukimo ir
vykdymo užtikrinimo spragos. Pirma, atsakymuose į
viešų konsultacijų klausimus tiesiogiai (kai respondentai nurodė
negalį atsakyti į kai kuriuos klausimus) arba netiesiogiai (kai
atsakymuose neteisingai suprastas strategijos turinys arba tikslas)
atsiskleidė informuotumo apie strategiją spraga. Antra, mažiau nei
pusė respondentų (46 %) teigia, kad jie prisideda prie
strategijos, o trys ketvirtadaliai (77 %) pareiškė norą prie jos
prisidėti labiau. Tam tikros naudingos gerosios praktikos sužinota iš
nuomonių, kurias pateikė, pavyzdžiui, Danijos vyriausybės
įsteigtas Suinteresuotųjų šalių komitetas, kuris vienija
maždaug 30 organizacijų: nuo verslo asociacijų ir profesinių
sąjungų iki savivaldybių ir nevyriausybinių
organizacijų. Respondentai pritaria tvirtesnei vykdymo užtikrinimo
sistemai, kurios reikėtų, kad strategija atneštų rezultatų:
tam tikslui reikėtų tinkamo užmojo ir vykdymo užtikrinimo
priemonių. Daugiau nei pusė respondentų (58 %) mano, kad
svarbu ir tikslinga turėti nacionalinius tikslus, o beveik trečdalis
(28 %) jų pabrėžia, kad tie tikslai turėtų būti
pakankamai didelio užmojo ir kad ES turėtų padidinti valstybių
narių įsipareigojimus, sustiprindama stebėjimo procesą. Respondentai pabrėžia būdus,
kuriais būtų galima patobulinti strategijos „Europa 2020“
vykdymą. Konsultacijų dalyviai labiausiai
pritarė tokiems variantams: imtis tinkamiau orientuotos komunikacijos ir
informavimo, intensyviau keistis patirtimi ir gerąja praktika tarp
valstybių narių, įtraukti visų svarbių lygmenų
suinteresuotąsias šalis, atidžiai stebėti pažangą ir sukurti
paskatas, kurios palaikytų ryžtą siekti strategijos tikslų. 3.5 Sukauptos svarbiausios patirties
apibendrinimas Remdamasi gautomis nuomonėmis, Komisija
išskiria tokias strategijos „Europa 2020“ stipriąsias ir
silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes. STIPRIOSIOS PUSĖS • Masinis pritarimas ES masto darbo vietų kūrimo ir augimo strategijai • „Europos 2020“ aprėpiamų sričių derėjimas su uždaviniais, kuriuos reikia spręsti • Aktualūs ir vienas kitą stiprinantys tikslai • Tam tikra jau apčiuopiama pažanga: ES yra bepasiekianti švietimo, klimato ir energetikos tikslus arba prie jų labai artėja || SILPNOSIOS PUSĖS • Pavyzdinių iniciatyvų matomumo stoka • Poreikis pagerinti strategijos vykdymą ir įgyvendinimą • Nepakankamas svarbių suinteresuotųjų šalių įsitraukimas • Labai atsiliekama nuo užimtumo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, skurdo mažinimo tikslų GALIMYBĖS • Proceso dalyviai nori aktyviai prisidėti prie strategijos • Atidus strategijos stebėjimas Europos semestro procese • „Europos 2020“ suderinimas su Komisijos prioritetais (darbo vietų kūrimo, augimo ir investicijų) || GRĖSMĖS • Krizė padidino atotrūkį tarp valstybių narių ir jų viduje • Politinis tikslų pobūdis ir valstybių narių užmojų kuklumas Išvada Komisija atsižvelgs į viešų
konsultacijų rezultatus, toliau svarstydama, kaip reikėtų toliau
įgyvendinti strategiją „Europa 2020“. Komisija pasinaudos ne tik
viešų konsultacijų rezultatais, bet ir nuomonėmis, gautomis iš
Europos Parlamento, Tarybos, nacionalinių parlamentų, Europos
ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto.
Ji taip pat užtikrins, kad visi pasiūlymai visapusiškai derėtų
su vykdomu darbu, kuriuo stiprinama ekonominė ir pinigų sąjunga.
Kaip numatyta 2015 m. Komisijos darbo programoje, Komisija iki
metų pabaigos pateiks strategijos „Europa 2020“ persvarstymo
pasiūlymus. [1] 2014 m. pavasario standartinė „Eurobarometro“ apklausa
Nr. 81 („Europos 2020“ ataskaita). [2] „Pažangesnė, ekologiškesnė, labiau integracinė?
Strategijos „Europos 2020“ remiamieji rodikliai“, 2015 m. leidinys,
Eurostatas. [3] COM(2014) 130 final. [4] Ryški išimtis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų
išmetimo mažinimo ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo tikslai. Jie
pagrįsti ES lygmeniu teisiškai privaloma sistema, kurioje taip pat
nurodytos nacionaliniu lygmeniu būtinos pasiekti vertės. [5] Matuojama, kaip tikslo siekia ES-27, nes nėra Kroatijos
duomenų apie 2008 m. – bazinius tikslo apskaičiavimo metus. [6] http://ec.europa.eu/europe2020/public-consultation/index_en.htm. Nuomonės
skelbiamos bendrojoje strategijos „Europa 2020“ interneto svetainėje. [7] http://ec.europa.eu/europe2020/public-consultation/contributions/index_lt.htm [8] http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-16559-2014-INIT/lt/pdf