EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA

2015 m. balandžio 29 d.

dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2014) 510 – C8-0140/2014) (2),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2013 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą dėl 2013 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija (5), ir į savo rezoliuciją su pastabomis, kuri yra neatskiriama to sprendimo dalis,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2013 finansinių metų biudžetą (05303/2015 – C8-0053/2015),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (7), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0067/2015),

A.

kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

B.	kadangi Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, kuri todėl yra svarbi Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos vaidmenį;

C.	kadangi Parlamento pastabos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą minėto jo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, dalį;

I dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2013 „Kaip gauti tikslius bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) duomenis: perėjus prie labiau struktūrizuoto ir tikslingesnio metodo padidėtų Komisijos tikrinimo veiksmingumas“

1.

ragina Komisiją atlikti struktūrizuotą ir formalizuotą analizę, kurioje būtų atsižvelgiama į sąnaudų ir naudos principą, kad ji galėtų planuoti savo vykdomą konkrečių sričių arba duomenų rengimo procesų (ar jų dalių) tikrinimo veiklą ir nustatyti jos prioritetus; laikosi nuomonės, kad atliekant šią analizę reikėtų atsižvelgti į riziką, susijusią su valstybių narių nacionalinių sąskaitų rengimu, ir į santykinį BNP komponentų dydį visoje ekonomikoje; mano, kad šis rizikos vertinimas turėtų būti pagrįstas visa visuose Eurostato padaliniuose turima kokybine bei kiekybine informacija ir daugiausia dėmesio reikėtų skirti BNP inventoriuose ir naujausiose valstybių narių BNP kokybės ataskaitose aprašytoms duomenų rengimo procedūroms;

2.

ragina Komisiją sutrumpinti savo tikrinimo ciklo trukmę, siekiant apriboti naudojimąsi bendrosiomis išlygomis; mano, kad šias išlygas reikėtų taikyti tik išimtiniais atvejais esant didelei rizikai, kad nėra apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, pavyzdžiui, kai valstybė narė svarbią peržiūrą vykdo tikrinimo ciklo metu arba nereguliariai;

3.

ragina Eurostatą aiškiai ir laiku BNP komitetui pranešti apie atvejus, kuomet ketinama taikyti sąnaudų ir naudos principą;

4.

tikisi, kad Komisijos tikrinimo procesas apima struktūrizuotą ir formalizuotą BNP inventoriuose aprašytų duomenų rengimo procedūrų kokybinį rizikos vertinimą ir išsamų reikšmingų ir rizikingų BNP komponentų tikrinimą; mano, kad BNP komponentai, kuriuos reikia tikrinti išsamiai, turėtų būti atrinkti remiantis sąnaudų ir naudos analize, kaip aprašyta 1 rekomendacijoje; laikosi nuomonės, kad išsamaus tikrinimo mastas ir tikslai turėtų būti platesni nei Eurostato atlikto tiesioginio tikrinimo per pastarąjį tikrinimo ciklą;

5.

ragina Komisiją atliekant tikrinimus ypatingą dėmesį skirti valstybių narių BNP duomenų išsamumui ir palyginamųjų vertinimo procedūrų taikymui siekiant nacionalinėse sąskaitose apimti šešėlinę ekonomiką; ragina Eurostatą tikrinti, ar visos valstybės narės laikosi Komisijos gairių, ir reikiamomis priemonėmis užtikrinti, kad šis klausimas būtų panašiai vertinamas visose valstybėse narėse;

6.

ragina Komisiją atliktą darbą patvirtinti dokumentais, kuriuose taip pat būtų pateikiama išsami informacija apie Eurostato tikrinimą, atliktą remiantis dokumentų patikromis ir (arba) vizitais į nacionalines statistikos institucijas (NSI); mano, kad Eurostato kontrolės bylų dokumentai vadovybei turėtų suteikti galimybę aiškiai nustatyti pasirinktų BNP komponentų patikrų, atliktų pagal vidaus kontrolės standartus (VKS), rezultatus;

7.

ragina Eurostatą, kai įmanoma, įvertinti galimą rekomenduojamų veiksmų poveikį (kai pastabos išreikštos kiekybiškai) ir (arba) su rizika susijusią sumą (kai pastabos kiekybiškai neišreikštos) ir nustatyti aiškius reikšmingumo kriterijus tam, jog būtų galima nustatyti specialiąsias išlygas; mano, kad šie kriterijai turėtų būti kokybiniai arba kiekybiniai; laikosi nuomonės, kad apskritai išlygos turėtų būti siejamos su konkrečiais BNP komponentais, dėl kurių NSI nesiėmė rekomenduojamų veiksmų per nustatytus terminus ir kurių poveikis gali būti reikšmingas;

8.

ragina Eurostatą gerinti savo padalinio, įgalioto tikrinti BNP nuosavų išteklių tikslu, ir kitų savo padalinių, visų pirma dirbančių su nacionalinėmis sąskaitomis, koordinavimą; mano, kad tais atvejais, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) ir (arba) BNP nustatymas gali priklausyti nuo kitų Eurostato padalinių veiksmų, reikėtų pasitarti su BNP komitetu ir galutinį sprendimą dėl šių priemonių priimti atitinkamu Eurostato valdymo lygmeniu;

9.

ragina Eurostatą gerinti savo vertinimo ataskaitas tam, kad būtų pateikiami išsamūs, skaidrūs ir nuoseklūs valstybių narių BNP duomenų vertinimai; mano, kad BNP komiteto kasmet teikiamose nuomonėse reikėtų aiškiai įvertinti, ar valstybių narių BNP duomenys yra tinkami (ar ne) nuosavų išteklių nustatymo tikslu, ar šių nuomonių turinys atitinka Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 (8) (BNP reglamento) reikalavimus ir ar jos biudžeto procedūros metu yra tinkamai naudojamos, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 (9) (Nuosavų išteklių reglamente);

10.

laikosi nuomonės, kad Biudžeto GD ir Eurostato metinėse veiklos ataskaitose turėtų būti teisingai ir nešališkai apžvelgiamas valstybių narių BNP duomenų tikrinimas ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių valdymas; todėl ragina Komisiją nustatyti reikalavimus Eurostatui reguliariai pranešti savo BNP duomenų tikrinimo rezultatus tam, kad Biudžeto GD gautų reikiamą patikinimą, kuriuo galėtų naudotis rengdamas savo metines veiklos ataskaitas;

II dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2013 „Vidurinei Azijai teikiama ES pagalba vystymuisi“

11.

palankiai vertina specialiąją ataskaitą, kurioje įvertinama Vidurinei Azijai teikiama ES parama vystymuisi; atkreipia dėmesį į nustatytus faktus, išvadas ir rekomendacijas ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

Bendrosios pastabos

12.

palankiai vertina ataskaitoje pateiktas pastabas, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) dėjo daug pastangų gana sudėtingomis geografinėmis ir politinėmis aplinkybėmis;

13.

vis dėlto pažymi, kad dar daug ką galima patobulinti siekiant parengti tikslingesnes ir labiau pritaikytas Sąjungos vystymosi strategijas naudojant atitinkamus pagalbos modelius, skirtus Sąjungos politinių tikslų regionų lygmeniu matomumui ir poveikiui padidinti;

14.

pabrėžia, kad Sąjungos veiklos pobūdį ir lygį būtina diferencijuoti ir nustatyti sąlygas, atsižvelgiant į išmatuojamą pažangą demokratizacijos, žmogaus teisių, gero valdymo, tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi, teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse, jei reikia, teikiant paramą šiai pažangai stiprinti, laikantis į Sąjungos kaimynystės politikos principus panašių nuostatų;

15.

mano, kad tolesnis Sąjungos programų, skirtų Vidurinės Azijos šalims, skatinimas yra svarbi tarpvalstybinė regiono šalių tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo stiprinimo priemonė;

16.

pažymi, kad vystomasis bendradarbiavimas su Vidurinės Azijos šalimis gali duoti rezultatų tik tuo atveju, jei šios šalys laikysis tarptautinių demokratijos, valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių standartų; taip pat pabrėžia, kad Sąjungos vystomasis bendradarbiavimas neturi būti pagrįstas ekonominiais, energetikos ar saugumo interesais;

Tolesni veiksmai, susiję su būsimos paramos vystymuisi planavimu ir įgyvendinimu

17.

mano, kad Komisija turėtų taip kurti būsimas regionines programas, kad būtų galima tikėtis, jog jomis bus užtikrinta tikroji regioninė dimensija;

18.

prašo visą Komisijos teikiamą paramą sutelkti į nedaug sektorių;

19.

nurodo, kad būsimą paramą vystymuisi reikėtų didinti užtikrinant intensyvesnį Sąjungos vidaus koordinavimą ir aktyvesnę veiklą su kitais tarptautiniais paramos teikėjais ir regionų suinteresuotaisiais subjektais;

20.

palaiko visaverčių Sąjungos delegacijų visose Vidurinės Azijos šalyse atidarymą kaip priemonę sustiprinti Sąjungos buvimą vietoje ir regimumą regione, ilgalaikį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su visais visuomenės sektoriais ir skatinti geresnio teisinės valstybės principų supratimo ir jų atsiradimo bei pagarbos žmogaus teisėms pažangą; mano, kad tokių delegacijų buvimas labai prisidės prie paramos vystymuisi tikslų įgyvendinimo;

21.

ragina Komisiją įdiegti visų administracinių išlaidų, patiriamų teikiant paramą vystymuisi, apskaičiavimo ir ataskaitų teikimo sistemą;

22.

prašo Komisijos visoms tebevykdomoms paramos biudžetui programoms nustatyti ir taikyti griežtas ir objektyviai patikrinamas sąlygas, visų pirma pakankamai dėmesio skiriant kovos su korupcija mechanizmams remti;

23.

primena, kad korupcija yra rimta problema Vidurinės Azijos šalyse; pažymi, kad pagal organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą 2011 m. visoms Vidurinės Azijos šalims skirta žemesnė nei 28 vieta iš 100. Iš tirtų 182 šalių Kirgizija, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas pateko tarp 10 % paskutines vietas užėmusių šalių;

24.

mano, kad tokia išplitusi korupcija gali pakenkti Komisijos reputacijai ir sumažinti paramos programų veiksmingumą;

25.

laikosi nuomonės, kad sprendimai dėl lėšų išmokėjimo turėtų būti grindžiami šalių partnerių pasiekta pažanga, o ne jų įsipareigojimais vykdyti reformą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti atitinkamą dialogą politikos klausimais, kuris remtųsi paskatomis grindžiamu požiūriu, taip pat nuolatinę sektorių reformų ir rezultatams bei jų tvarumui vertinti skirtų programų stebėseną;

26.

ragina Sąjungą ir valstybių narių ambasadas skaidriau skirstyti lėšas, skirtas iš tiesų nepriklausomiems nevyriausybiniams partneriams remti, siekiant jiems padėti atlikti veiksmingą vaidmenį pilietinės visuomenės vystymo ir konsolidavimo srityje;

27.

prašo Komisijos, atsižvelgiant į įgytą patirtį ir besikeičiančias aplinkybes, pagerinti programos modelį ir įgyvendinimą;

28.

prašo Komisijos teikti ataskaitas apie rezultatus ir poveikį tokiu būdu, kad juos būtų galima palyginti su planais ir tikslais;

III dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2013 „Ar LIFE programos aplinkos komponentas buvo veiksmingas?“

29.

pabrėžia būtinybę programai LIFE atlikti katalizatoriaus vaidmenį siekiant pokyčių politikos plėtojimo ir įgyvendinimo srityje; pabrėžia, jog reikia, kad Komisija nustatytų aiškius, konkrečius, išmatuojamus ir pasiekiamus finansuotinų projektų tikslus;

30.

pabrėžia, jog reikia, kad įgyvendinant programos LIFE lėšomis finansuojamus projektus būtų padedama siekti konkrečių tikslų, susijusių su daugiau negu viena prioritetine programos sritimi; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad įgyvendinant finansuojamus projektus būtų išvengta izoliacijos, priešingai – šie projektai turėtų būti tarpvalstybinio pobūdžio ir juos įgyvendinant turėtų būti padedama užtikrinti (išmatuojamu būdu) jų rezultatų sklaidą, tvarumą ir pritaikymą kitose valstybėse narėse;

31.

pažymi, kad geriausių projektų atranka kartais gali būti iškraipyta dėl nacionalinių asignavimų; skatina valstybes nares pasiūlyti daugiau integruotų projektų ir taip išlaikyti geografinę pusiausvyrą, tačiau dar kartą pakartoja, kad lėšos visų pirma turėtų būti paskirstomos remiantis projektų pasiekimais, o ne tokiu būdu, dėl kurio nukentėtų projektų kokybė;

32.

pažymi, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas projektų sklaidos, tvarumo ir pritaikymo potencialui; ragina Komisiją nustatyti aiškius rodiklius, pagal kuriuos būtų įvertinamas vertinamų projektų sklaidos, tvarumo ir pritaikymo potencialas tam, kad būtų pasiekti programos tikslai; skatina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su šiais tikslais;

33.

ragina Komisiją tobulinti savo programos valdymo priemones, kad būtų išvengta neskaidrių atrankos procedūrų; mano, kad tai apimtų projektų atrankos vertinimo formų tobulinimą, išsamių nurodytų išlaidų vertinimo modelių nustatymą, tinkamą projektų stebėseną, tinkamų bendrų išdirbio ir rezultatų rodiklių nustatymą, taip pat išsamią tolesnę projekto stebėseną;

IV dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 16/2013 „Dėl“ vieno bendro audito „ir Komisijos sanglaudos politikoje naudojamo nacionalinių audito institucijų darbo“

34.

atkreipia dėmesį į galimą didesnį veiksmingumą, kurį padėtų užtikrinti vieno bendro audito, pagrįsto bendrais principais ir standartais, grandinė; ragina valstybes nares, Komisiją ir Audito Rūmus toliau dėti pastangas šioje srityje; mano, kad taikant minėtą bendrą audito sistemą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į daugiamečius programų ciklus;

35.

primena Komisijai apie Parlamento pastabas (10), susijusias su Audito Rūmų 2012 m. metinėje ataskaitoje pateiktais nustatytais faktais: „pažymi, kad Audito Rūmų audito metu nustatyti faktai atskleidė trūkumus, susijusius su“ pirmojo lygmens „išlaidų patikromis [valstybėse narėse]; nurodo, kad Audito Rūmai mano, jog 56 % (kiekybiškai įvertinamų ir (arba) neįvertinamų) klaidų paveiktų regioninės politikos operacijų atveju valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad prieš patvirtindamos išlaidas Komisijai galėtų nustatyti ir ištaisyti vieną arba daugiau klaidų“; pažymi, kad dėl šios priežasties Parlamentas pritarė REGIO GD generalinio direktoriaus pateiktai išlygai dėl 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu 17 valstybių narių (72 programos) taikytų ERPF, Sanglaudos fondo ir PNPP valdymo ir kontrolės sistemų ir prašė skubiai imtis veiksmų;

36.

ir toliau mano, kad valdydamos struktūrinius fondus valstybės narės privalo būti dar atidesnės;

37.

todėl pabrėžia, kad labai svarbu numatyti galimybę teikti tinkamu, pagal galimybes politiniu lygiu pasirašytus nacionalinius pareiškimus, pagrįstus metiniais valdymo patikinimo pareiškimais (Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalis);

38.

džiaugiasi tuo, kad nuo 2009 m. Komisija vykdė išsamius auditus vietoje, kad patikrintų audito institucijų darbą; pažymi, kad ji surengė iš viso 269 audito vizitus ir patikrino 47 ir 84 atitinkamai už ERPF ir ESF atsakingas audito institucijas; pažymi, kad minėtų vizitų metu patikrinta atitinkamai maždaug 96 % ir 99 % visų skirtų lėšų; mano, kad finansavimo laikotarpiu Komisija turėtų bent po kartą atlikti visų veiksmų programų auditą;

39.

džiaugiasi, kad tais atvejais, kai klaidos viršijo reikšmingumo ribą daugiau nei 2 %, Komisija taikė mokėjimų nutraukimo ir atidėjimo priemones; mano, kad jos yra naudingos Sąjungos finansinių interesų apsaugos priemonės ir yra įsitikinęs, kad Komisija, pati atlikdama auditą, turėtų daugiausia dėmesio skirti blogiausių rezultatų pasiekusioms šalims;

40.

mano, kad valstybės narės turėtų pateikti Komisijai pakankamai išsamią informaciją apie savo atliktą auditą,

41.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, jog Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad audito institucijos galėtų remtis pastovia ir privaloma metodine medžiaga, kuria būtų užtikrinama, kad Sąjungos lėšų panaudojimas visose valstybėse narėse būtų tikrinamas pagal tuos pačius standartus ir apie tikrinimų rezultatus būtų kruopščiai pranešama;

42.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2013 m. gruodžio 13 d. Komisija pateikė komunikatą dėl grynųjų finansinių pataisų taikymo valstybėms narėms pagal žemės ūkio ir sanglaudos politiką (COM(2013) 934); vis dėlto pabrėžia, kad aplinkybė, ar įgyvendinant naują priemonę bus taikoma daugiau grynųjų finansinių pataisų ir todėl sumažės klaidų lygis sanglaudos politikos srityje, priklauso nuo daugybės veiksnių;

43.

ragina Audito Rūmus ir Komisiją parengti audito priemonę, kurią taikant, viena vertus, kasmet būtų registruojami pažeidimai ir klaidos ir, kita vertus, taip pat būtų atsižvelgiama į programavimo laikotarpiu atliktas finansines pataisas;

44.

džiaugiasi tuo, kad 2013 m. rugsėjo mėn. Komisija atnaujino veiksmų planą, kaip įgyvendinti ir stebėti tinkamą vieno bendro audito principo taikymą, o nacionalinės institucijos, kurios laikosi šio principo, turėtų galėti gauti „vieno bendro audito“ institucijos statusą; prašo pateikti šio dokumento kopiją;

45.

supranta, kad išlaidų kontrolė galėtų būti administracinė našta; mano, kad atskaitomybės prievolė neturėtų trukdyti galimiems paramos gavėjams kreiptis dėl finansinės paramos;

V dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2013 „ES kovos su klimato kaita finansavimas išorės pagalbos teikimo kontekste“

46.

palankiai vertina specialiąją ataskaitą, kurioje nagrinėjamas Sąjungos kovos su klimato kaita finansavimas išorės pagalbos teikimo kontekste, nes tai reikšmingas indėlis į bendras politines ir finansinio pobūdžio diskusijas dėl Sąjungos klimato politikos ir diplomatijos; atkreipia dėmesį į nustatytus faktus, išvadas ir rekomendacijas ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

Bendrosios pastabos

47.

palankiai vertina ataskaitos išvadą, kuri rodo, kad Komisija tinkamai valdė su klimatu susijusias Sąjungos lėšas, skiriamas iš Sąjungos biudžeto ir Europos plėtros fondų (EPF);

48.

taip pat palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių pradėtą darbą, susijusį su bendru Sąjungos kovos su klimato kaita viešojo finansavimo stebėjimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo standartu;

49.

pakartoja Parlamento poziciją, į kurią Audito Rūmai atsižvelgė savo specialiojoje ataskaitoje ir kurioje tvirtinama, kad kovos su klimato kaita finansavimas turėtų papildyti siekiamą 0,7 % finansavimą; apgailestauja, kad derybose dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės Parlamento papildomumo koncepcija nebuvo patvirtinta;

50.

vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turi imtis pakankamo vadovavimo siekdama kuo labiau padidinti savo tarptautinę įtaką ir sutelkti priemones, kuriomis sudaromos sąlygos Sąjungos diplomatijai klimato kaitos srityje (žaliajai diplomatijai) ateinančiais metais, visų pirma turi būti įgyvendinti 2013 m. gruodžio mėn. patvirtinti su klimatu susiję į vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę įtraukti kriterijai, kuriuos taikant Komisija turėtų prisidėti prie bendro tikslo bent 20 % Sąjungos biudžeto skirti perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atsparios visuomenės nustatant, kad bent 25 % Visuotinių viešųjų gėrybių ir uždavinių (VVGU) programos lėšų būtų naudojama su klimato kaita ir aplinka susijusioms sritims (Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės 20 konstatuojamoji dalis); pažymi, kad Vystomojo bendradarbiavimo priemonės reglamento IV priede taip pat nurodoma, kad pagal VVGU programą 27 % lėšų skiriama aplinkai ir klimato kaitai ir kad bent 50 % VVGU programos lėšų bus skiriama su klimatu susijusiems veiksmams ir su aplinka susijusiems tikslams;

51.

palankiai vertina tai, kad nuo 2011 m. maždaug 40 šalių buvo įsipareigota gerinti ES bendrą programavimą; tačiau pabrėžia, kad Komisijos ir valstybių narių veiklos koordinavimas kovos su klimato kaita finansavimo besivystančiose šalyse srityje vis dar turėtų būti iš esmės pagerintas siekiant ne tik įgyvendinti įsipareigojimą dėl 2020 m., bet ir sudaryti sąlygas Sąjungai išlikti pirmaujančia klimato politikos srityje ir kovoti su korupcija besivystančiose šalyse;

52.

pakartoja, kad Parlamentas remia bendrą programavimą ir pripažįsta šioje srityje padarytą nemenką pažangą; tikisi, kad su juo bus pakartotinai konsultuojamasi, jei dėl tokio programavimo keisis vystomojo bendradarbiavimo priemonės programavimo dokumentai, kaip buvo pažadėjusi Komisija;

53.

atkreipia dėmesį į paaiškinimus apie sunkumus stebėjimo ir ataskaitų teikimo srityje, kurie kyla dėl skirtingos ataskaitų teikimo praktikos valstybėse narėse, pateiktus 2014 m. liepos 3 d. kaip Komisijos tarnybų darbinis dokumentas paskelbtoje Komisijos atskaitomybės už vystymosi finansavimą ataskaitoje, į kurios I dalį įtrauktas skyrius dėl kovos su klimato kaita finansavimo, kuriame pateikiama informacija apie Sąjungos kovos su klimato kaita finansavimą; pažymi, kad ataskaitoje pakartotinai nurodoma ES ir valstybių narių suteikto 7,3 mlrd. EUR „skubios pradžios“ finansavimo suma ir primygtinai raginama toliau gerinti ataskaitų dėl paramos vystymuisi poveikio ir rezultatų teikimą;

Tolesnė raida

54.

ragina numatyti daugiau lėšų specialiems sektoriams, įskaitant kovos su klimato kaita finansavimą, teikiant paramą biudžetui ir apskritai užtikrinti didesnį lėšų panaudojimo skaidrumą;

55.

mano, kad Komisija ir EIVT turėtų gerinti savo komunikacijos politiką visuotinės paramos teikimo arba paramos pavienėms šalims teikimo srityje ir skatinant Sąjungos vertybes;

56.

pripažįsta, kad korupcija tebėra didelė kliūtis efektyviam kovos su klimato kaita finansavimui ir primygtinai ragina Komisiją didinti pastangas bendradarbiauti su vystymosi partneriais sprendžiant kovos su korupcija klausimus;

57.

prašo Komisijos pasiūlyti Tarybai veiksmų planą dėl kovos su klimato kaita finansavimo laipsniško didinimo siekiant įgyvendinti Kopenhagos susitarime nustatytą 2020 m. tikslą, įskaitant privataus finansavimo apibrėžtį;

58.

ragina Komisiją atlikti nepriklausomą Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso įvertinimą, įskaitant tyrimą, kodėl dauguma valstybių narių nusprendė jo bendrai nefinansuoti;

59.

prašo Komisijos ir EIVT teikti ataskaitas apie tai, kokiu mastu yra įgyvendintas ES tikslas pagalbos vystymuisi teikimo srityje 2014–2020 m. skirti 20 % Sąjungos biudžeto ir EPF lėšų su klimatu susijusiems veiksmams vykdyti, konkrečiai nurodant, kiek lėšų yra įsipareigota skirti ir kiek jų yra išleista;

60.

ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 (11) (Stebėsenos mechanizmo reglamentą), susitarti dėl bendrų stebėjimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo standartų, visų pirma taikomų „naujų ir papildomų išteklių“ apibrėžimui, Rio rodiklių taikymui ir atsiskaitymui už kovos su klimato kaita lėšų išmokėjimą;

61.

ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau bendradarbiauti siekiant įgyvendinti ES elgesio kodeksą dėl darbo pasidalijimo kovos su klimato kaita finansavimo srityje, kuris visų pirma būtų taikomas informacijos apie asignavimus pagal šalis mainams, bendram programavimui ir korupcijos kovos su klimato kaita finansavimo srityje prevencijai ir kovai su ja;

VI dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 18/2013 „Valstybių narių atliekamų žemės ūkio išlaidų patikrų rezultatų patikimumas“

62.

pripažįsta, kad Specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2013 aptartos sistemos pakeistos pagal naujus bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentus, todėl padidėjo valstybių narių sertifikavimo įstaigoms suteikta atsakomybė, susijusi su išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo patikrinimu ir Komisijai pateikiamų kontrolės rezultatų patikrinimu;

63.

teigiamai vertina Komisijos nuolat dedamas pastangas supaprastinti BŽŪP; tikisi, kad supaprastinus tinkamumo kriterijus bus sudarytos sąlygos kontrolės taisyklių supaprastinimui ir tai galbūt padės užtikrinti mažesnį klaidų lygį;

64.

primena Komisijai užtikrinti, kad patirtos problemos nepasikartotų; primena, kad Audito Rūmų 2012 m. metinėje ataskaitoje pateikti nustatyti faktai buvo šie: a) valstybių narių priežiūros ir kontrolės sistemos, susijusios su išlaidoms priskirtais mokėjimais ir kaimo plėtra, buvo iš dalies veiksmingos ir kad didelės klaidų paveiktų operacijų dalies atveju nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad nustatytų ir ištaisytų atitinkamas klaidas; b) integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) veiksmingumas visų pirma nukenčia dėl netikslių duomenų bazių, naudojamų kryžminėse patikrose;

65.

pažymi, kad 2014 m. balandžio 3 d. Parlamentas pritarė AGRI GD generalinio direktoriaus metinėje 2012 m. veiklos ataskaitoje pateiktai išlygai dėl Komisijos ir Audito Rūmų nustatytų trūkumų, susijusių su žemės tinkamumu; pakartoja, jog Parlamentas prašė, kad visų pirma daugiamečių ganyklų tinkamumas būtų tinkamai registruojamas žemės sklypų identifikavimo sistemoje (ŽSIS), ir ragino Komisiją kas šešis mėnesius informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą;

66.

ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų, kai yra nustatoma, kad administracinės ir kontrolės sistemos ir (arba) integruotų administravimo ir kontrolės sistemų duomenų bazės turi trūkumų arba yra pasenusios;

67.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad mokėjimai būtų pagrįsti patikrų rezultatais ir kad patikros būtų pakankamos kokybės siekiant patikimai ir nuosekliai nustatyti finansuoti tinkamus plotus;

68.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad mokėjimo agentūrų ir sertifikavimo įstaigų atlikto darbo koncepcija ir kokybė suteiktų patikimą pagrindą įvertinti atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą; nurodo, kad siekiant šio tikslo Komisija turėtų stengtis parengti vieną bendrą audito strategiją, taikomą BŽŪP kontrolės sistemai;

69.

palankiai vertina AGRI GD taikomo 2012 m. atsietosios pagalbos už plotą likutinio klaidų lygio apskaičiavimo metodo keitimą, nes pagal jį atsižvelgiama į tai, kad patikrų statistikoje, mokėjimo agentūrų direktorių pareiškimuose ir sertifikavimo įstaigų atliktame darbe gali būti trūkumų, kurie mažina jų patikimumą; ragina, kad nauju finansavimo laikotarpiu rengiant AGRI GD metines veiklos ataskaitas šis metodas būtų taikomas apimant visas BŽŪP išlaidas;

70.

primena Komisijai, kad pritarė į AGRI GD metinę veiklos ataskaitą įtrauktai išlygai dėl visų EŽŪFKP išlaidų 2012 m., ir kad ši išlyga buvo nustatyta dėl abejonių, susijusių su kontrolės kokybe kai kuriose valstybėse narėse ir Audito Rūmų nurodytu klaidų lygiu;

71.

ragina, kad valstybės narės veiksmingai atliktų taikomas administracines patikras pasinaudodamos visa svarbia mokėjimo agentūrų informacija, kadangi tai galėtų padėti aptikti ir ištaisyti didžiąją klaidų dalį;

72.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėmesį sutelkti į kontrolės išlaidų veiksmingumą, nes tai svarbi sritis, ypač toliau plėtojant rizika pagrįstos kontrolės priemonių taikymą;

73.

ragina Komisiją užtikrinti, kad kaimo plėtros srityje būtų vienodai taikomi tie patys standartai ir procedūros ir kad jų laikytųsi ir Komisijos tvirtinimo, ir audito įstaigos;

VII dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2014 „ES remiamų viešojo miesto transporto projektų veiksmingumas“

74.

pabrėžia, kad Europos struktūriniai ir investicijų (ESI) fondai – vienintelis svarbiausias Sąjungos finansavimo, skiriamo judumo mieste projektams, šaltinis ir kad tokie projektai ne tik nepaprastai svarbūs siekiant Sąjungos mažiau išsivysčiusių regionų miesto teritorijų prieinamumo, bet ir apima socialinius ir aplinkosaugos aspektus, kurie svarbūs norint užtikrinti Sąjungos piliečių gyvenimo kokybę;

75.

pabrėžia, kad nuolatinė Sąjungos finansinė parama yra vis svarbesnė, ypač atsižvelgiant į neigiamą didėjančios miesto drėkos poveikį ir į perspektyvas, kad miesto gyventojų ir toliau nuolat daugės;

76.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog tiek Komisija, tiek valstybės narės judumo mieste projektus įgyvendintų atsakingai, veiksmingai ir efektyviai, siekdamos konkrečių rezultatų, o ne vien tik turimų lėšų panaudojimo;

77.

atsižvelgdamas į subsidiarumo principą, pakartoja 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikate „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ (COM(2013) 913) išdėstytą raginimą valstybėms narėms: a) užtikrinti išsamius dabartinio ir būsimo veiksmingumo vertinimus, tvaraus judumo mieste planų (TJMP) koordinavimą ir integravimą į platesnes miestų arba teritorijų plėtros strategijas, prireikus keisti technines ir kitas planavimo institucijų turimas priemones; b) dėmesį sutelkti ne tik į infrastruktūrą, bet ir į tinkamas transporto priemones, kurios padėtų užtikrinti tvarų judumą miesto logistikos srityje;

78.

ragina Komisiją ir valstybių narių institucijas, atsižvelgiant į neigiamą finansų krizės poveikį transporto sistemų naudojimui, daugiau dėmesio skirti tikslams, uždaviniams ir rodikliams, ypač projektų paraiškų formose, kad būtų nustatyta galima rizika ir apsisaugota nuo nepagrįsto optimizmo, susijusio su būsimais projektais, ir taip išvengta vėlavimo ir didesnių nei numatyta sąnaudų, nurodytų Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje;

79.

primygtinai ragina Komisiją atlikti išsamesnes sąnaudų ir naudos analizes, susijusias su numatomais miesto transporto projektų biudžetais, ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais su valstybėmis narėmis, taip pat skatinti tokius jų tarpusavio mainus ir taip remti institucijas joms siekiant sėkmingai įgyvendinti projektus, kuriems nereikia Komisijos patvirtinimo;

80.

primygtinai ragina Komisiją skatinti valstybes nares naudoti JASPERS (Bendra parama Europos regionų projektams) ir visapusiškai pasinaudoti savo galimybėmis padėti vystant miesto transporto projektus, finansuojamus ESI fondų lėšomis, ir vertinant jų kokybę;

81.

tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad viešasis miesto transportas – tai ne tik pajamas generuojanti veikla, bet ir labai svarbus, o kartais nepakeičiamas, daugelio didelių miestų judumo sistemų elementas net ir labiau išsivysčiusiuose regionuose, nes juose taip pat pastebimas vadinamasis miesto paradoksas dėl socialiniu požiūriu pažeidžiamų grupių egzistavimo;

82.

todėl prašo, kad atitinkamos institucijos visapusiškai atsižvelgtų į socialinį viešųjų miesto transporto projektų aspektą, remdamosi į paraiškų formą įtrauktu tinkamu pagrindimu;

83.

prašo Komisijos nedelsiant priimti atitinkamus įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, kad būtų užkirstas kelias galimam vėlavimui, pripažįstant, jog transporto projektams parengti ir įgyvendinti paprastai reikia nemažai laiko;

84.

primygtinai ragina įgyvendinti šiuos pirmiau minėto 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikato priede išdėstytus elementus, įskaitant: a) atlikus „judumo mieste veiksmingumo auditą“, pateikti išsamią padėties analizę ir nustatyti pagrindinį scenarijų, pagal kurį būtų galima vertinti būsimą pažangą; b) nustatyti miesto teritorijų vadinamuosius karštuosius taškus, kuriuose dabartinės transporto sistemos veiksmingumas yra itin mažas; c) nustatyti tinkamus veiksmingumo rodiklius, kurie galėtų būti tinkamai stebimi; d) nustatyti konkrečius veiksmingumo tikslus, kurie būtų realiai plataus užmojo, atsižvelgiant į tvaraus judumo mieste plano uždavinius; e) nustatyti išmatuojamus tikslus, pagrįstus realiu pagrindinio scenarijaus ir turimų išteklių vertinimu, kurie atspindėtų konkrečius tvaraus judumo mieste plano tikslus;

85.

atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta tinkamų miesto transporto projektų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1301/2013 (12) (ERPF reglamente), veiksmingumo vertinimo rodiklių, ir primygtinai ragina Komisiją į įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, susijusius su tokio pobūdžio projektais, įtraukti tinkamesnius rodiklius, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomenduojamus rodiklius;

VIII dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2014 „Ar tinkamai valdomi preferenciniai prekybos susitarimai?“

86.

pritaria specialiajai ataskaitai, kurioje įvertinamas preferencinių prekybos susitarimų valdymas atsižvelgiant į išimtinę Sąjungos, kaip įdedančios svarbų indėlį į bendrą politinę diskusiją dėl Sąjungos išorės prekybos ir vystymosi politikos, kompetenciją; atkreipia dėmesį į nustatytus faktus ir rekomendacijas ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

Bendrosios pastabos

87.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Komisija nėra tinkamai įvertinusi visų ekonominių preferencinių prekybos susitarimų (PPS) padarinių, ir dėl to, kad neužtikrinamas pajamų surinkimo išsamumas;

88.

primena, kad itin svarbu tinkamai informuoti politikos formuotojus, įvairias suinteresuotąsias šalis ir Sąjungos mokesčių mokėtojus apie skirtingų prekybos politikos pasirinkčių ir scenarijų pagrindinę pridedamąją vertę ir trūkumus;

89.

mano, jog nepriimtina, kad poveikio tvarumui vertinimai kai kuriais atvejais neatlikti, neišsamūs, pagrįsti sena ar pasenusia informacija, o kitais atvejais (Čilės) juos buvo galima atlikti tik pasirašius susitarimą;

90.

primygtinai reikalauja, kad prieš pasirašant bet kokį naują susitarimą būtų iki galo atliktas ir viešai paskelbtas jį pagrindžiantis poveikio tvarumui vertinimo tyrimas;

91.

apgailestauja, kad ne visais atvejais partneriai pagal bendrąją lengvatų sistemą (BLS sistemą) pasirašė tarptautines konvencijas dėl žmogaus ir darbo teisių; ragina Komisiją preferenciniuose prekybos susitarimuose labiau pabrėžti nuostatas dėl aplinkos ir gero valdymo;

92.

iki 2015 m. spalio mėn. norėtų gauti informacijos apie priemones, kurių ėmėsi Komisija remdamasi Parlamento ir Audito Rūmų rekomendacijomis ir pastabomis;

Tolesnė raida

93.

laikosi nuomonės, kad tam, jog pagerintų PPS ekonominio poveikio vertinimą, Komisija turėtų: a) atlikti kiekvieno preferencinio prekybos susitarimo poveikio vertinimą ir poveikio tvarumui vertinimą ir pateikti išsamią, visapusę ir skaičiais išreikštą tikėtino ekonominio poveikio analizę, įskaitant tikslų negautų pajamų vertinimą; b) į poveikio tvarumui vertinimuose naudojamų statistinių duomenų šaltinių kokybės vertinimą sistemingai įtraukti Eurostatą ir užtikrinti derybininkams atliekamos analizės savalaikiškumą; c) atlikti visų PPS tarpinius ir ex post vertinimus, siekiant nustatyti, kaip reikšmingą poveikį turintys PPS atitinka politikos tikslus ir kaip galėtų būti padidintas jų veiksmingumas pagrindiniuose sektoriuose, taip pat negautų pajamų vertinimą;

94.

ragina Komisiją imtis šių veiksmų tam, kad būtų pagerinta Sąjungos finansinių interesų apsauga: a) sukurti su PPS susijusius Sąjungos rizikos profilius, kad valstybės narės turėtų bendrą rizikos analizės metodą, siekiant sumažinti Sąjungos biudžeto nuostolius; b) tikrinti, ar valstybės narės gerina savo rizikos valdymo sistemų ir kontrolės strategijos veiksmingumą, siekiant sumažinti Sąjungos biudžeto nuostolius; c) paskatinti valstybes nares gavus tarpusavio pagalbos pranešimą priimti tinkamas prevencines priemones; d) įvertinti ir atlikti rizika pagrįstus stebėjimo vizitus lengvatiniu režimu besinaudojančiose šalyse, visų pirma kilmės taisyklių ir kumuliacijos atveju; e) įpareigoti valstybes nares pagerinti jų teikiamos informacijos apie administracinį bendradarbiavimą kokybę; f) pagerinti tolesnių finansinių veiksmų po Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimų vykdymą, siekiant išvengti Sąjungos biudžeto nuostolių dėl senaties; g) sustiprinti Sąjungos poziciją abipusių PPS atveju ir dažniau naudoti atsargumo ir apsaugos priemones, jas įtraukiant į visus būsimus prekybos susitarimus; h) nedelsiant pateikti 2010–2014 m. laikotarpiu susigražintų sumų bendrą apžvalgą; i) informuoti Parlamentą apie susitarimo iniciatyvos Bangladeše rezultatus;

IX dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2014 „Europos Komisijos vykdyto antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) kūrimo pamokos“

95.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 3/2014 išvadas ir rekomendacijas;

96.

kritikuoja Komisiją už tai, kad ji projekto pradžioje nesuteikė pakankamai patyrusių darbuotojų nei techniniam įgyvendinimui vykdyti, nei kokybės vertinimui, susijusiam su SIS II projektu, atlikti;

97.

rekomenduoja įtraukti kiekvieną didesnį IT projektą į IT valdymo procedūrą ir įtraukti ne tik Komisijos Informatikos generalinio direktorato, bet ir kitų generalinių direktoratų ekspertus bei išorės ekspertus, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti vidaus ekspertų žiniomis;

98.

rekomenduoja Komisijai nuo pat kiekvieno projekto pradžios naudotis valstybių narių ekspertų žiniomis ir sukurti ekspertų grupę iš valstybių narių atstovų, kurie būtų atsakingi už projektą; mano, kad reikėtų aiškiai apibrėžti šios grupės misiją ir jos narių kompetenciją;

99.

kritikuoja tai, kad ir Komisija, kuri, be kita ko, turėjo atstovauti SIS II galutinių naudotojų interesams, ir pagrindinės suinteresuotosios šalys projekto pradžioje net nežinojo apie techninius ir galutinių naudotojų reikalavimus;

100.

tikisi, kad naujų projektų atvejais Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nuo pat projekto pradžios pateiks tikslų vykdytinų techninių ir galutinių naudotojų reikalavimų aprašymą;

101.

mano, kad tai, jog Komisija paskelbė bendrą projekto paraiškų teikimo konkursą neturėdama aiškiai apibrėžtų projekto reikalavimų, yra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas;

102.

rekomenduoja, kad būsimiems IT projektams Komisija nustatytų realistinį verslo planą ir tvarkaraštį, kurie būtų pagrįsti aiškiai apibrėžtais reikalavimais pagal formą ir pagal turinį, ir aiškia sąnaudų analize bei laiko planavimu atsižvelgiant į riziką ir projekto sudėtingumą;

103.

kritiškai vertina tai, kad Komisija keletą kartų mėgino nuslėpti vėlavimus ir išlaidų viršijimą;

104.

reikalauja kuo didžiausio skaidrumo ateities IT projektams, pasiekiamo nuolat teikiant informaciją atitinkamam kompetentingam Parlamento komitetui, ypač kai tai susiję su svarbiausiais sprendimais, dėl kurių pradedami vykdyti tolesni projekto etapai arba atsiranda nenumatytų išlaidų ar laiko planavimo pokyčių arba alternatyvių sprendimų;

105.

mano, kad sutartyje su pagrindiniu sutarties vykdytoju sąlygos, pagal kurias kompensuojama žala, neturėtų būti ribotos; mano, kad būsimose sutartyse turėtų būti veiksmingas baudų mechanizmas siekiant užtikrinti, kad darbas būtų atliktas laiku ir atitiktų reikalaujamus standartus;

106.

kritikuoja tai, kad Komisija nenutraukė sutarties su pagrindiniu sutarties vykdytoju, nepaisant blogų rezultatų pirmuoju projekto etapu;

107.

kritiškai vertina tai, kad Komisija nereikalavo, kad įdiegiant SIS II būtų taikoma komponentais pagrįsta kūrimo strategija; mano, kad, jei šiuo atveju būtų taikyta jungiamų komponentų strategija, užbaigtus elementus būtų buvę galima perduoti kitam sutarties vykdytojui, kad būtų išvengta priklausomybės nuo vieno konkretaus vykdytojo;

108.

kritikuoja Komisiją dėl to, kad persvarsčius sutartį pradinė jos vertė viršyta aštuonis kartus, nepaisant Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 (13) 126 straipsnio 1 dalies e punkto, pagal kurį numatyta, jog sutarties vertė negali viršyti pradinės vertės daugiau kaip 50 %;

109.

šiuo požiūriu pažymi, kad Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (14) 134 straipsnio 1 dalies b punktą gali tekti patikslinti, nes dėl techninių ar meninių priežasčių, įpareigojančių perkančiąsias organizacijas užsakymą teikti tik vienam konkrečiam rangovui ar sutarties vykdytojui neturėtų būti naudojama kaip apsauginės nuostatos, įrašytos tos pačios dalies e punkte, apėjimo būdas ir kaip galimybė neproporcingu mastu padidinti pradinę pagrindinės sutarties kainą;

110.

pažymi, kad tais atvejais, kai ženkliai padidinama pradinė projekto kaina arba daromi esminiai pakeitimai, susiję su tikėtina nauda, rizika arba alternatyviais sprendimais, biudžeto valdymo institucija turi duoti išankstinį sutikimą;

111.

apgailestauja dėl to, kad kelis kartus biudžeto lėšos buvo perskirtos be biudžeto valdymo institucijos sutikimo;

112.

palankiai vertina projektų valdymo gaires, kurias Komisijos Informatikos generalinis direktoratas rekomenduoja nuo 2011 m.; mano, kad pagal šias gaires projekto vykdymo procedūroje taikomi vadinamieji patvirtinimo vartai, t. y. vadovaujantis projekto komitetas turi patvirtinti kitų projekto etapų vykdymo pradžią;

113.

pabrėžia, kad reikia žiūrėti į ateitį, nes iki šio dešimtmečio pabaigos SIS II apkrova gali viršyti jos pajėgumus ir reikės SIS III; todėl tikisi, kad SIS III rengimas bus vykdomas daug geriau;

X dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2014„ES vandens politikos tikslų integravimas į BŽŪP: iš dalies pasiteisino“

114.

ragina Komisiją pasiūlyti Sąjungos teisės aktų leidėjui būtinus dabartinių priemonių (kompleksinės paramos ir kaimo plėtros) pakeitimus siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (15) (Vandens pagrindų direktyvos (VPD)) laikymąsi, arba, jei tikslinga, naujas priemones, kurios galėtų padėti pasiekti ambicingesnius tikslus integruojant vandens politikos tikslus į BŽŪP;

115.

ragina valstybes nares, kad šios, laikydamosi VPD: a) spręstų audito metu nustatytų trūkumų, susijusių su jų kompleksinės paramos patikrų atlikimu, problemas, b) nustačius pažeidimų, sistemingai taikytų tinkamas nuobaudas; c) vykdydamos savo kaimo plėtros programas daugiau dėmesio skirtų su vandeniu susijusių problemų nustatymui ir sprendimui, taip pat užtikrinimui, kad šios programos derėtų su upių baseinų valdymo planais (UBVP), d) parengtų ir griežtai taikytų apsaugos mechanizmus, siekiant išvengti pagal kaimo plėtros politiką finansuojamos veiklos neigiamo poveikio vandeniui; e) aktyviai išnagrinėtų, kaip su vandeniu susijusiems klausimams spręsti skirtas lėšas galima panaudoti vadovaujantis patikimu finansų valdymu, ir tai skatinti;

116.

tikisi, kad Komisija pasiūlys tinkamus mechanizmus, kurie galėtų iš tikrųjų daryti didelį teigiamą poveikį valstybių narių VPD programavimo dokumentų kokybei, ir stengsis nenukrypti nuo VPD nustatyto tvarkaraščio; mano, kad šiuo tikslu prieš skiriant kaimo plėtros lėšas turėtų būti užtikrintas minimalių sąlygų dėl VPD įgyvendinimo laikymasis;

117.

ragina valstybes nares nedelsiant paspartinti VPD įgyvendinimo procesą ir per kitą valdymo ciklą (2015 m.) pagerinti savo UBVP kokybę aprašant atskiras priemones (pavyzdžiui, apimties, tvarkaraščio, tikslų ir išlaidų atžvilgiu) ir jas pakankamai aiškiai apibrėžiant ir konkretizuojant darbiniu lygmeniu ir toliau – vietos ir (arba) ūkių lygmenimis;

118.

ragina Komisiją pagilinti savo žinias apie vandens kokybės ir (arba) kiekio ir žemės ūkio praktikos sąsają pagerinant savo esamas stebėjimo sistemas ir užtikrinant, kad jos leistų išmatuoti bent žemės ūkio praktikos daromo neigiamo poveikio vandeniui pokytį; mano, kad tai padėtų nustatyti sritis, kuriose BŽŪP lėšos yra labiausiai reikalingos;

119.

primygtinai ragina valstybes nares pagerinti Komisijai teikiamų duomenų savalaikiškumą, patikimumą ir nuoseklumą, kadangi informacijos apie vandenį visoje Sąjungoje kokybė priklauso nuo valstybių narių teikiamos informacijos kokybės;

XI dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2014 „Europos bankininkystės priežiūros formavimasis – EBI ir jos kintantis kontekstas“

120.

pabrėžia, kad būtina atlikti įvairius sektorius apimančią poveikio analizę, taip pat, kad svarbu atsižvelgti į techniniams standartams parengti reikalingą laiką; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą numatyti įgaliojimų techniniams standartams rengti terminus ir pažymi, kad atliekama įvairius sektorius apimanti analizė, kurioje nagrinėjami ankstesniais metais priimti Sąjungos finansų srities teisės aktai, susiję su reguliavimo dokumentų rinkinio priemonėmis;

121.

pabrėžia, kad Europos bankininkystės institucijos (Institucijos) veiksmai turėtų ir toliau būti nepolitiški; tačiau mano, jog itin svarbu kuo greičiau padidinti priežiūros konvergenciją siekiant, kad institucija galėtų vykdyti savo užduotis ir atlikti jai skirtą vaidmenį;

122.

mano, kad nepriklausoma kontrolės sistema yra tinkamo finansų rinkos veikimo pagrindas; todėl išreiškia susirūpinimą dėl politinio sprendimo laikotarpiu, kai reikia imtis ryžtingų veiksmų siekiant didinti pasitikėjimą finansų institucijomis, Instituciją laikyti tik koordinavimo, o ne mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucija;

123.

atkreipia dėmesį į Institucijos suvaržymus, susijusius su priežiūros institucijų kolegijomis, taip pat į jos poveikį priežiūros konvergencijai; palankiai vertina laikantis šių apribojimų padarytą Institucijos pažangą kolegijų veikimo gerinimo srityje, ypač vykdant bendrus rizikos vertinimus ir priimant bendrus sprendimus;

124.

susirūpinęs pažymi, kad nors Institucijos vaidmuo inicijuojant ir koordinuojant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis buvo sustiprintas priimant Bendro priežiūros mechanizmo dokumentų rinkinį, teisiškai už testavimo nepalankiausiomis sąlygomis vykdymą vis dar atsakingos kompetentingos institucijos, taigi Institucija negali kontroliuoti testavimo rezultatų;

125.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Institucijos nesugebėjimą visapusiškai vykdyti savo su vartotojų apsauga susijusius įgaliojimus, ypač dėl teisinių priemonių, kurias taikant galima spręsti šiuos klausimus, stokos ir ribotų galimybių priimti teisiškai privalomus sprendimus dėl tam tikrų produktų ar veiklos uždraudimo; vis dėlto pabrėžia, kad jungtinis komitetas turi sudaryti sąlygas keistis nuomonėmis įvairiuose sektoriuose ir gerinti šį procesą, ir pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Sąjungos finansų sektoriuje reikalingos papildomos priemonės, skirtos vartotojų apsaugai;

126.

mano, kad užtikrinus geresnį veiksmų koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už vartotojų apsaugą, Institucijos įtaka šioje srityje galėtų būti padidinta;

127.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad rezultatyvumo vertinimo sistemos nustatymas yra itin svarbus veiksmingai stebėsenai, ir pripažįsta, kad Institucija šiuo metu diegia veiklos rezultatų valdymo sistemą;

128.

pažymi, kad norint užtikrinti Sąjungos masto bankų priežiūrą reikia aiškiai atskirti Institucijos, Europos Centrinio Banko ir Bendram priežiūros mechanizmui priklausančių ir jam nepriklausančių nacionalinių priežiūros institucijų vaidmenis ir atskaitomybę; todėl ragina dar aiškiau apibrėžti šių institucijų vaidmenis ir pareigas siekiant išvengti užduočių dubliavimosi, galimų spragų ir neaiškumų dėl atsakomybės sričių rizikos;

129.

mano, kad būtina gerinti galiojančias priežiūros taisykles siekiant įtraukti nuostatą dėl atidesnės nacionalinių bankų priežiūros tose trečiosiose šalyse, kuriose įvestas euras, bet kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, pvz., Vatikano Miesto Valstybėje, Andoroje, Monake ir San Marine;

130.

mano, kad būtina persvarstyti pagal riziką įvertinto turto parametrus siekiant, kad bankams, kuriems su paskolomis susiję banko produktai turi didžiausią poveikį, nebūtų sudarytos nepalankios sąlygos ir prioritetas nebūtų teikiamas bankams, turintiems menkos kokybės arba abejotinų finansinių produktų, pvz., išvestinių finansinių priemonių;

XII dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2014 „Sanglaudos politikos fondų parama atsinaujinančiosios energijos gamybai – ar pasiekta gerų rezultatų?“

131.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 6/2014 ir pritaria jos rekomendacijoms;

132.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog atrinkti atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) projektai įgyvendinti be problemų, ir mano, jog tai patvirtina visišką pagrindinių technologijų atsinaujinančiosios energijos gamybos srityje veiksmingumą;

133.

laikosi nuomonės, kad AEI projektų, kuriuos paprastai visu pajėgumu galima vykdyti tik po kelerių metų, atveju sudėtinga tiksliai įvertinti veiklą šiam laikotarpiui nepasibaigus;

134.

mano, kad išlaidų efektyvumo principas turėtų būti visapusiškai įtvirtintas sanglaudos politikos bei kitose priemonėse, pvz., Europos energetikos programoje ekonomikai gaivinti, o ne tik AEI projektuose, net jei jais siekiama platesnio masto tikslų; pabrėžia, kad išlaidų efektyvumo sąvoka gali būti apibrėžta įvairiai; todėl siūlo, kad Komisija ir valstybės narės aptartų, kaip galima aiškiau apibrėžti šią idėją, siekdamos pateikti veiksmingesnes AEI projektų įgyvendinimo gaires;

135.

yra susirūpinęs dėl to, kad Sąjungos AEI reglamentavimo sistema nevisiškai atitinka Sąjungos finansinėse priemonėse, kurios yra svarbiausi atsinaujinančiosios energijos finansavimo šaltiniai, t. y. Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo nuostatose, pateiktus reikalavimus; ragina Komisiją atlikti išsamią teisės aktų patikrą ir ištaisyti esamus neatitikimus;

136.

mano, kad viešasis finansavimas šioje srityje turėtų papildyti privatųjį finansavimą ir būti pagrindiniu jo skatinimo veiksniu; vis dėlto laikosi nuomonės, kad kai kuriems projektams, ypač didelio masto, reikalingas didesnis viešasis finansavimas;

137.

mano, kad nestabilios ir neprognozuojamos paskatos ir paramos sistemos trukdo investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją; tvirtina, kad dėl egzistuojančio netikrumo taip pat iškreipiamas gamybos technologijų atrankos procesas ir taip dar labiau pažeidžiamas išlaidų efektyvumo principas;

138.

pabrėžia, kad netikrumas dėl AEI tinklo integracijos ir su tuo susiję sunkumai ne tik trukdo privataus sektoriaus investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymą, bet taip pat gali pakenkti ekonominiam ir finansiniam vykdomų projektų tvarumui bei būsimų Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo programų įgyvendinimui; ragina Komisiją atlikti naujausią reglamentavimo ir techninių kliūčių valstybių narių lygmeniu patikrą, kad būtų sudarytos sąlygos geresnei prieigai prie elektros tinklo vykdant nedidelius ir plataus masto AEI projektus;

139.

pažymi, kad Komisija turi griežčiau prižiūrėti naują 2014–2020 m. reglamentavimo sistemą, įskaitant jos pradinius tikslus ir veiklos rezultatų rodiklius, kurie leistų vykdyti veiksmingą stebėseną ir atlikti vertinimą;

140.

ragina valstybes nares labiau stengtis keistis geriausia patirtimi ir nustatyti bendras procedūras siekiant suderinti savo nacionalines administracines sistemas;

141.

pažymi, kad labai detalūs AEI atrankos kriterijai gali tapti konkurentų nušalinimo būdu; prašo Komisijos stiprinti vadovavimą šioje srityje ir atidžiai stebėti tokius atvejus;

142.

atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymus, kuriuose teigiama, kad kai kurios Audito Rūmų rekomendacijos jau buvo įgyvendintos priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB (16) (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą);

XIII dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 7/2014 „Ar ERPF lėšomis buvo sėkmingai remiamas verslo inkubatorių vystymas?“

143.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2014 ir pritaria jos rekomendacijoms;

144.

pažymi, kad verslo inkubatoriai remia naujų įmonių steigimą ir tolesnį vystymąsi, kurio dėka galima užtikrinti, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) taptų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindu Sąjungoje;

145.

mano, kad audituotiems inkubatoriams taikomose sanglaudos politikos finansavimo programose turėtų būti numatytas struktūrinis planavimas, aiškūs tikslai ir veiksmingas vertinimas; mano, kad audituoti inkubatoriai turi su visais minėtaisiais reikalavimais susijusių trūkumų;

146.

primena, kad Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) labai prisidėjo finansiškai kuriant verslo inkubatorių infrastruktūrą ir kad audituoti inkubatoriai yra tinkamai įsteigti, tačiau jų veiklos rezultatai buvo riboti;

147.

pažymi, kad padedant inkubatoriams sukurtų verslo planų, įsteigtų naujų įmonių ir sukurtų darbo vietų skaičius vidutiniškai buvo daug mažesnis už lyginamųjų inkubatorių duomenis, kuriuos Audito Rūmai naudojo palyginimui;

148.

pažymi, kad audituotų ERPF inkubatorių siūlomų paslaugų spektras buvo mažesnis už lyginamųjų inkubatorių paslaugų spektrą ir kad ERPF inkubatorių personalo kompetencija ir sugebėjimai buvo siauresni;

149.

pažymi, kad siekiant užtikrinti verslo inkubatorių veiksmingumą, labai svarbi visu pajėgumu verslo paramos srityje veikianti vertės grandinė, įskaitant kvalifikuotą personalą, gerą praktiką ir reguliarią stebėseną;

150.

atkreipia dėmesį į Komisijos paaiškinimą, kad 2004 m. į Sąjungą įstojusiose valstybėse narėse po stojimo verslo infrastruktūra nebuvo pakankama, trūko žinių ir patirties, taigi dėl šių priežasčių jos negalėjo pasiekti geresnių rezultatų; visgi primena, kad auditas buvo atliekamas 4 + 2 valstybėse narėse įsteigtuose inkubatoriuose ir kad iš jų tik dvi valstybės narės į Sąjungą įstojo 2004 m.;

151.

mano, jog Komisija tiek 2000–2006 m., tiek 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu dėjo per mažai pastangų remdama šias įmones; pažymi, kad tai patvirtina tais programiniais laikotarpiais, visų pirma nuo 2006 m. iki 2010 m., Komisijos teiktų gairių trūkumas;

152.

primena, kad geros praktikos pavyzdžių nustatymas ir dalijimasis jais, visų pirma naujai sukurtose įmonėse, yra svarbi efektyvumo didinimo priemonė; apgailestauja dėl audituotų inkubatorių pasiektų nuviliančių rezultatų; ragina Komisiją gerinti gairių šiuo klausimu teikimą valstybių narių valdymo institucijoms, o valdymo institucijas ragina efektyviai įgyvendinti tas gaires;

153.

pabrėžia, kad investicijos į personalo mokymą siekiant užtikrinti veiksmingą paramą inkubatorių remiamoms įmonėms ir potencialiems klientams yra svarbios verslo efektyvumui; apgailestauja, kad apskritai audituotuose inkubatoriuose nebuvo atsižvelgta ir į šį aspektą;

154.

pažymi, kad verslo inkubatorių parama galėtų būti pagrįsta išsamia ir nuodugnia analize ir atskirais, specifiniais ir pritaikytais ypatingai remtų projektų patikrinimais (galimybių studija, verslo planas ir pan.); mano, kad šie patikrinimai galėtų būti aiškus tokios paramos pagrindimas;

155.

mano, kad nėra iš anksto aišku, kad kiekvienoje vietovėje pasitelkus verslo inkubatorius, kurių paskirtis – užtikrinti papildomą naudą vykstant regioniniam ir ekonominiam vystymuisi, bus pasiekta gerų rezultatų; mano, kad reikėtų remti tik atitinkamas išankstines sąlygas tenkinančius inkubatorius;

156.

pabrėžia, kad paramą verslo inkubatoriams būtų galima teikti naudojantis viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės metodu, kai su viešąja paslauga susijusia rizika dalijamasi su privačia įmone, kuriai numatoma parama;

157.

pažymi, kad verslo inkubatorius reikėtų kurti glaudžiai bendradarbiaujant su mokyklomis ir mokslinių tyrimų įstaigomis;

158.

pažymi, kad teikiant verslo inkubatorių paramą naudojantis ERPF, programos „Horizontas 2020“ ir Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos (COSME) lėšomis 2014–2020 m. laikotarpiu svarbu nustatyti papildomumą ir sąveiką;

XIV dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2014 „Ar Komisija veiksmingai valdė susietosios paramos integravimą į bendrosios išmokos schemą?“

159.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms ir džiaugiasi dėl konstruktyvios Komisijos pozicijos;

160.

apgailestauja, kad, anot Audito Rūmų, nustatydamos teisių į išmokas apskaičiavimo kriterijus valstybės narės ne visada laikosi patikimo finansų valdymo principo;

161.

pažymi, kad dėl to kai kuriuose sektoriuose ūkininkai gavo neplanuotos naudos (nors savaime tai nėra galiojančių teisės aktų pažeidimas): a) Ispanijoje pagal nacionalines taisykles teisių į išmokas vertė buvo didesnė nei sumos, kurias ūkininkai gaudavo anksčiau, kai buvo teikiama susietoji parama; b) Italijoje ūkininkai gavo teises į išmokas, atitinkančias įprastą paramos lygį, net jeigu jie tuo tarpu ženkliai sumažino dirbamos žemės plotus; c) Prancūzijos institucijos, pažeisdamos Sajungos teisės aktus, nesumažino visų teisių į išmokas vertės, kad finansuotų specialią paramą ūkininkams (Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 (17) 68 straipsnis); todėl visų teisių į išmokas vertė Prancūzijoje buvo padidinta 4,61 %, o tai atitinka 357,3 mln. EUR eurų sumą; pažymi, kad iš šios sumos 74 mln. EUR buvo susiję su 2010 m. į bendrosios išmokos schemą integruota parama ir kad Komisija teigia, jog taisomosios priemonės įtrauktos į veiksmų planą, skirtą Prancūzijai;

162.

todėl ragina Komisiją tinkamai prižiūrėti, kaip valstybės narės apskaičiuoja ūkininkų teises į išmokas, taip pat kaip jos laikosi tokių teisių skyrimui nustatytų viršutinių ribų;

163.

susirūpinęs pažymi, kad net tais atvejais, kai Komisija nustatė klaidas, teisės į išmokas nebuvo ištaisytos, nes administracinės procedūros yra pernelyg lėtos;

164.

ragina Komisiją patobulinti priežiūros vykdymą laiku ir skirti daugiau dėmesio rizikai, susijusiai su teisėmis į išmokas;

165.

primena, kad nuo 2015 m. bendrosios išmokos schemą pakeis bazinės išmokos sistema;

166.

mano, kad naująja sistema turėtų būti siekiama sumažinti administracinę naštą ūkininkams;

167.

yra įsitikinęs, kad Komisijos vykdoma kontrolė ir auditai iš esmės turėtų būti pagrįsti rizika;

168.

pakartoja, kad pagal naująją sistemą turi būti vengiama nepagrįstų teisių į išmokas apskaičiavimo nesutapimų skirtingose valstybėse narėse ir taip pat nevienodo požiūrio į ūkininkus, nesvarbu, kokio lygio laisvė spręsti savo nuožiūra gali būti suteikta pagal reglamentą; prašo Komisijos dar kartą patikinti Parlamentą ir jo Biudžeto kontrolės komitetą, kad yra nustatytos atitinkamos priemonės šiam tikslui pasiekti;

169.

yra susirūpinęs tuo, kad dėl neteisingai apskaičiuotų teisų į išmokas gali būti mokamos neteisingai apskaičiuotos išmokos net ir po 2014 m., nes valstybės narės gali iki 2021 m. išmokėti tam tikrą būsimos paramos dalį remdamosi dabartiniu BIS paramos lygiu; mano, kad nors tokias išmokas galima koreguoti ir susigrąžinti, visų pirma reikėtų jų vengti;

170.

primena Komisijai kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje nustatyta, jog „biudžetą vykdo Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis <...>, savo pačios atsakomybe ir neperžengdama nustatytų asignavimo ribų, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus“; todėl tikisi, kad Komisija pateiks valstybėms narėms pakankamas gaires, kad valstybės narės įgyvendintų bazinės išmokos schemą laikydamosi patikimo finansų valdymo principo, taip pat sukurs tinkamas stebėsenos struktūras tam, kad galėtų prisiimti visišką atsakomybę už biudžeto vykdymą;

XV dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2014 „Ar ES investicinė ir skatinamoji parama vyno sektoriui yra tinkamai valdoma ir ar įrodyta, kad ji davė rezultatų siekiant didinti ES vynų konkurencingumą?“

171.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 9/2014 išvadas ir rekomendacijas;

172.

pažymi, kad Taryba ir Parlamentas priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 (18) dėl naujo bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo 2014–2020 m. laikotarpiu;

173.

primena apie Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2012 (2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas) „Vyno rinkos bendro organizavimo reforma: pasiekta pažanga“ ir po jos pateiktą Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą;

174.

visiškai pritaria nuomonei, kad paramos schema turėtų būti racionalizuota ir kad Komisija turėtų periodiškai stebėti, kaip panaudojamos lėšos; primygtinai pabrėžia, jog būtinai reikia, kad investicinė priemonė būtų orientuota į verslą ir rezultatus ir kad būtų skatinama remtis geriausios praktikos modeliais ir iš jų mokytis;

175.

išreiškia susirūpinimą dėl nesėkmingų pastangų pritraukti daugiau mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvauti naudojantis Sąjungos skatinamąja parama vyno sektoriui; todėl mano, kad būtina peržiūrėti bendro finansavimo normas MVĮ naudai siekiant taip sudaryti lengvesnio dalyvavimo galimybę potencialioms paramos gavėjoms MVĮ, visų pirma toms, kurių administraciniai ir finansiniai pajėgumai yra riboti;

176.

mano, kad todėl būtina įdiegti bendrą skatinimo priemonės vertinimo sistemą siekiant Komisijai ir valstybėms užtikrinti galimybę ištirti, kokia daroma pažanga, kaip siekiama nustatytų tikslų ir kokį tai daro poveikį vyno sektoriaus konkurencingumui valstybių narių lygmeniu; pažymi, kad tam tikros vyno įmonės dalies padidėjimo pasaulio rinkoje aspektas galėtų būti įtrauktas į minėtą bendrą vertinimo sistemą;

177.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad papildomos išlaidos, pavyzdžiui, vykdomųjų įstaigų išlaidos ir pridėtinės išlaidos, būtų tinkamai pagrįstos ir neviršytų didžiausio leistino visų išlaidų procentinio dydžio;

178.

pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti tinkamą investavimo ir skatinimo politikos priemonių derinį; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų veiksmingiau taikyti priemones; mano, kad, visų pirma, skatinimo priemonės taikymo atveju paramos gavėjai turėtų įrodyti, kad Sąjungos parama jiems yra būtina, o įprastos veiklos išlaidos neturėtų būti finansuojamos ir parama, skiriama paramos gavėjams, kurie kiekvienu programiniu laikotarpiu teikia skatinimo programas tose pačiose tikslinėse šalyse, turėtų būti ribojama; taip pat nurodo, kad skatinimo veiksmų rezultatus reikėtų vertinti ne tiek viso Sąjungos vyno sektoriaus mastu, kiek visų pirma paramos gavėjų lygmeniu;

179.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Komisija turėtų išnagrinėti, kaip 2014–2018 m. laikotarpiu nacionalinėms paramos programoms skirtas biudžetas atitinka Sąjungos vyno sektoriaus poreikius ir išanalizuoti valstybių narių gebėjimus panaudoti gautas lėšas, ir, prireikus, pakoreguoti biudžetą; kviečia Komisiją apsvarstyti, ar yra poreikis taikyti papildomą finansinę priemonę, skirtą vyno sektoriui, palyginti su kitais žemės ūkio sektoriais;

180.

džiaugiasi teigiama Sąjungos rūšinio vyno eksporto raida; nurodo, kad Sąjunga turėtų nustatyti savo konkurencinius pranašumus ir jais naudotis daugiašalėje ir itin konkurencingoje pasaulinėje vyno rinkoje, taip pat skatinti Sąjungos vyno gamintojus gaminti pasaulinio lygmens rūšinius vynus, nes tai padeda užtikrinti Sąjungos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą;

181.

ragina Komisiją prisidėti siekiant didesnio vyno reklamos trečiosiose šalyse skaidrumo taikant geresnę finansuojamų projektų kontrolės ir stebėsenos sistemą; atkreipia dėmesį į tai, kad ši priemonė taip pat turėtų padėti išvengti dvigubo finansavimo;

XVI dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2014 „Europos žuvininkystės fondo paramos akvakultūrai veiksmingumas“

182.

pritaria pagrindinėms Audito Rūmų rekomendacijoms, tačiau pažymi, kad Komisija rengia su Vandens pagrindų direktyva ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB (19) (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) susijusias gaires, kurių buvo prašyta; palankiai vertina tai, kad Komisija atsižvelgė į rekomendacijas dėl teritorijų planavimo ir būtinybės supaprastinti administravimą;

183.

palankiai vertina tai, kad į patirtį, įgytą 2007–2013 m. laikotarpiu, bus atsižvelgta 2014–2020 m. naujo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo veiklos laikotarpiu; tačiau pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti, kad visos rekomendacijos būtų ir bus įgyvendinamos praktiškai;

184.

supranta, kad finansinės krizės padariniai labai paveikė augimo ir užimtumo tikslų siekį akvakultūros sektoriuje; visgi pabrėžia, kad vienas pagrindinių Europos žuvininkystės fondo (EŽF) tikslų – augimas ir tvarumas akvakultūros sektoriuje – nebuvo pasiektas ir dėl kitų veiksnių; pabrėžia, kad, skirtingai nei kitur pasaulyje, daugelį metų akvakultūros sektoriuje buvo matomas ne augimas, o stagnacija;

185.

yra nusivylęs dėl to, kad nebuvo pakankamai gerai nustatyti prioritetai projektų lygmeniu ir kad nebuvo vykdomas pakankamas strateginis planavimas nacionaliniu lygmeniu; todėl primygtinai ragina Komisiją pagerinti programų kūrimą siekiant sustiprinti paramos akvakultūrai priemones ir skatina Komisiją užtikrinti geresnį įgyvendinimą;

186.

pažymi, kad, viena vertus, vienas iš Komisijos pagrindinių uždavinių yra – stipresnė ir tvari akvakultūra, tačiau, kita vertus, labai mažai padaryta, kad šis tikslas būtų sėkmingai pasiektas naudojantis EŽF; pažymi, kad visgi tai sisteminė klaida, aptinkama vykdant ir kitas programas, taigi mano, kad Komisijai nuolat nepavyksta pasiekti savo tikslų;

187.

ragina Komisiją pertvarkyti savo finansinį administravimą ir pakeisti požiūrį, t. y. ne išleisti visas turimas lėšas, o dėmesį skirti tam, ar lėšos naudojamos pagal taisykles, ar jos panaudojamos ekonomiškai geriausiu būdu ir ar jomis suteikiama veiksminga parama siekiant pagrindinių tikslų;

188.

pažymi, kad valstybės narės turi spręsti prastos projektų atrankos klausimą, o ne skirti lėšų visiems projektams, taip pat jos turi užtikrinti, kad vykdant atrankos procedūrą būtų taikomos išsamios vertinimo taisyklės, kuriomis remiantis būtų įvertinta, ar vykdant projektus būtų galima pasiekti rezultatų ir lėšos būtų naudojamos ekonomiškai geriausiu būdu ir ar taip būtų bendrai prisidedama prie Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) tikslų, pvz., augimo ir užimtumo, siekio; pažymi, kad Komisija turėtų remti minėtus veiksmus vykdančias valstybes nares ir kad ji turėtų skatinti tolesnę projektų veiklos rezultatų stebėseną ir numatyti išsamesnį vertinimą kai projektai jau įvykdyti, nes tai pasitarnautų kaip įgyta patirtis;

189.

yra įsitikinęs, kad valstybės narės turėtų pagerinti ataskaitų teikimo priemones ir kanalus, nes Komisijai teikiami duomenys dažnai yra netikslūs; rekomenduoja Komisijai: a) numatyti aktyvesnes priemones, kaip daryti spaudimą valstybėms narėms, kad jos teiktų patikimus duomenis, visų pirma atvejais, kai esama akivaizdžių neatitikimų, ir b) apsvarstyti galimybę bausti tas valstybes nares, kurios, kaip įtariama, apgalvotai pateikia neteisingus duomenis;

190.

nurodo, kad Komisija turi sukurti stipresnę visų jos finansinių programų sistemą, įskaitant naujojo EJRŽF priemones, skirtas akvakultūrai; mano, kad Komisija turėtų nuosekliau laikytis savo požiūrio ir užtikrinti didesnį vientisumą;

191.

ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės patikslintų ir įgyvendintų savo strategijas taip, kad jos papildytų EJRŽF tikslus; ragina Komisiją stebėti, kad valstybės narės dėtų papildomas pastangas vertindamos projektus ir turėtų pakankamą strateginę sampratą apie projektus; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog vertintojai vertintų projektus kritiškai ir remdamiesi aiškiais lūkesčiais;

192.

rekomenduoja persvarstyti jau pradėtų projektų finansavimą, nes jis neturi papildomo poveikio; ragina Komisiją ir valstybes nares vengti tiesiog pažymėti, kad kas nors atlikta, nes taip nesukuriama papildomos naudos;

193.

ragina supaprastinti administracines procedūras siekiant užtikrinti aukštą projektų, kuriems prašoma skirti finansavimą, kokybę;

194.

palankiai vertina pasiūlymą dėl naujos EJRŽF stebėsenos sistemos, į kurią bus įtraukta duomenų bazė, kurioje valstybių narių lygmeniu bus saugoma informaciją apie kiekvieną operaciją ir kuria naudojantis bus rengiamas bendras pagrindinę informaciją apimantis pareiškimas, ir primygtinai ragina įgyvendinti šį pasiūlymą laikantis aukštų standartų;

XVII dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2014 „Europos išorės veiksmų tarnybos įsteigimas“

195.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2014 ir pritaria jos rekomendacijoms;

196.

mano, kad dėl išteklių suvaržymų Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) dar nėra pilnavertė Sąjungos diplomatinė tarnyba; mano, kad Komisija ir valstybės narės yra tinkami veikėjai EIVT konsolidavimui skatinti;

197.

atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto neutralumo principas yra labai pageidautinas; tačiau jo nereikėtų vertinti atsiejus nuo naudos, kurią valstybės narės gavo dėl to, jog įsteigta EIVT;

198.

mano, kad EIVT administracijoje ir toliau vyrauja vadovaujančios pareigos ir kad šią padėtį reikia ištaisyti; mano, kad priemonės, kurios jau įgyvendintos siekiant ištaisyti minėtą padėtį, nukreiptos tinkama linkme, ir prašo Komisijos aktyviau dalyvauti gerinant tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą;

199.

mano, kad Sąjungos specialiųjų įgaliotinių užduotys yra labai neaiškios, nėra tinkamai stebimos ir nevykdoma veiklos rezultatų analizė; siūlo siekiant ištaisyti šiuos trūkumus integruoti minėtas pareigybes į EIVT;

200.

palankiai vertina pokyčius, įgyvendintus žmogiškųjų išteklių srityje, tačiau pritaria Audito Rūmų pastaboms, kad delegacijoms labiausiai reikia kompetencijos konkrečiomis temomis; ragina Komisiją kartu su EIVT parengti suderintą delegacijos darbuotojų profilio tobulinimo metodą;

201.

ragina EIVT geriau apžvelgti įdarbinimo procedūrų sąnaudas; ragina EIVT pokalbiams dėl darbo taikyti pažangius sprendimus, pvz., vaizdo konferencijas, ir pagal galimybes teikti panašius pasiūlymus dėl darbuotojų mokymo;

202.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas geresnis valstybių narių išorės santykių tarnybų ir EIVT koordinavimas ir bendradarbiavimas, neignoruojant horizontaliųjų teminių klausimų;

203.

pabrėžia, kad dėl pavojų, atsiradusių dėl konfliktų šalyse, esančiose ES pasienyje, taip pat dėl išaugusios teroristinės veiklos, susijusios su Islamo valstybe, rizikos reikia užtikrinti didesnį Sąjungos vidaus ir išorės saugumą, todėl reikia užtikrinti didesnį Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų finansavimo lankstumą;

204.

primygtinai ragina EIVT siekti kuo didesnės naudos iš masto ekonomijos kuriant naujas sąveikas EIVT pagrindinėje būstinėje ir delegacijose, taip pat bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir nacionalinėmis diplomatinėmis tarnybomis, laikantis tikros Sąjungos išorės politikos ir tarnybos principų; su pasitenkinimu pažymi, kad vis dažniau Sąjungos delegacijos ir valstybių narių diplomatinės atstovybės dirba bendrose patalpose, nors ir toliau tokių atvejų nėra daug, ir džiaugiasi, kad EIVT mano, jog šis klausimas yra gyvybiškai svarbus jos veiksmams;

205.

sutinka, kad vis dar reikia imtis veiksmų, susijusių su konsulinėmis paslaugomis;

XVIII dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 12/2014 „Ar įgyvendinant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. ERPF veiksmingai finansuoja projektus, tiesiogiai skatinančius bioįvairovę?“

206.

primena, kad Biologinės įvairovės konvencija (BĮK) bioįvairovę apibrėžia kaip įvairios kilmės, be kita ko, sausumos, jūrų ir kitų vandens ekosistemų, gyvų organizmų įvairovę ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad BĮK pripažįsta keletą rimtų grėsmių bioįvairovei, kaip antai buveinių nykimą ir fragmentaciją, per didelį miškų, vandenynų, upių, ežerų ir dirvožemio eksploatavimą, taršą, klimato kaitą ir su vietine flora ir fauna konkuruojančias invazines rūšis;

207.

pabrėžia, kad biologinė įvairovė būtina žmogaus gyvybei palaikyti ir visuomenės gerovei; taip pat pabrėžia, kad klimato kaita, bioįvairovės nykimas, invazinių rūšių keliamos grėsmės, gamtos išteklių pereikvojimas yra svarbios problemos, darančios poveikį kiekvienam Sąjungos piliečiui;

208.

apgailestauja, kad Sąjungai nepavyko pasiekti savo pagrindinio tikslo – sustabdyti bioįvairovės nykimą Sąjungoje iki 2010 m.;

209.

konstatuoja, kad biologinės įvairovės nykimas lemia itin dideles ekonomines visuomenės išlaidas, į kurias iki šiol nebuvo pakankamai atsižvelgta bendrose politikos srityse; tačiau pažymi, kad ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrimo duomenimis neveikimo ir ekosistemos funkcijų niokojimo kaina gali siekti iki 7 % pasaulio BVP per metus 2050 m. (20);

210.

yra įsitikinęs, kad todėl reikia kuo skubiau veikti ir skirti didesnį politinį dėmesį bioįvairovei, kad būtų laikomasi šios srities 2020 m. įsipareigojimų.;

211.

konstatuoja, kad projektų rezultatai dažnai matomi tik praėjus netrumpam laiko tarpui ir dėl to sunku juos įvertinti;

212.

mano, kad nepaisant to, jog fondai yra mažai orientuoti į bioįvairovę ir kad sunku įvertinti šių fondų lėšų panaudojimą, svarbu jų finansavimo nemažinti;

213.

pabrėžia, kad bioįvairovės saugojimas nėra vien tik kilnus aplinkosaugos tikslas, bet kad ši politika taip pat atveria dideles galimybes kurti naujus įgūdžius, darbo vietas ir verslo galimybes;

214.

pabrėžia, kad svarbu biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo aspektus įtraukti į visų kitų Sąjungos politikos sričių, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, regioninės plėtros ir sanglaudos, energetikos, pramonės, transporto, turizmo, vystomojo bendradarbiavimo ir pagalbos, mokslinių tyrimų ir plėtros sritis, rengimą, nustatymą ir finansavimą, siekiant užtikrinti didesnį konkrečių Sąjungos sektorių ir biudžeto politikos nuoseklumą ir privalomų įsipareigojimų dėl biologinės įvairovės apsaugos paisymą; atsižvelgiant į tai, vietos, regionų, nacionalinių ir Sąjungos institucijų bendradarbiavimas turėtų būti sustiprintas;

215.

pažymi, kad, nepaisant Komisijos orientacijos ir impulsų, tik pačios valstybės narės, atsižvelgdamos į savo poreikius, turi apsibrėžti prioritetus ir kad didžioji dauguma valstybių narių nesinaudoja Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) kaip bioįvairovės apsaugos priemone;

216.

todėl mano, kad atsižvelgiant į menką naudojimąsi fondo lėšomis (0,79 %), reikia galvoti apie galimybę dalį, kurios dydį dar reikia apibrėžti, ERPF lėšų privaloma tvarka skirti bioįvairovės skatinimui;

XIX dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2014 „ES parama atkūrimui po žemės drebėjimo Haityje“

217.

palankiai vertina specialiąją ataskaitą Nr. 13/2014, kurioje vertinama Sąjungos parama atkūrimo veiksmams po žemės drebėjimo Haityje, nes tai reikšmingas indėlis į bendras politines diskusijas dėl Sąjungos išorės, humanitarinės ir vystymosi politikos; atkreipia dėmesį į išvadas ir rekomendacijas;

218.

palankiai vertina pagrindines išvadas ir rekomendacijas, pateiktas galutinėje ataskaitoje dėl Sąjungos bendradarbiavimo su Haičio Respublika vertinimo, kurį Parlamentui paprašius atliko Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas – EuropeAid, ir į jas atsižvelgia, taip pat toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

Bendrosios pastabos

219.

pakartoja, kad apskritai yra patenkintas Komisijos tarnybų atliktu darbu ir įdėtomis pastangomis reaguojant į 2010 m. įvykusį žemės drebėjimą Haityje itin kritiškomis Sąjungos delegacijai ir jos darbuotojams sąlygomis; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos sugebėjimą sulaikyti mokėjimus ir išmokas tuo atveju, jeigu neužtikrinama patenkinama Vyriausybės finansų valdymo pažanga ir jeigu nustatomi nacionalinių viešųjų pirkimų procedūrų trūkumai;

220.

apgailestauja dėl trūkumų, nustatytų paramos teikėjų tarpusavio ir Komisijos tarnybų koordinavimo srityje, kaip irgi nurodoma Sąjungos bendradarbiavimo su Haičio Respublika vertinime (2008–2012 m.) (21), kuris buvo paskelbtas Komisijos vardu; atsižvelgdamas į tai, ragina aiškiau apibrėžti humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi ir tvirčiau susieti pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi sukuriant nuolatinę pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi susiejimo programą; laikosi nuomonės, kad Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos departamentas (ECHO) ir EuropeAid bendradarbiaudami, kai tik gali, turėtų vadovautis integruotu požiūriu, kuris apimtų aiškiai apibrėžtus koordinavimo tikslus ir nuoseklią šalies strategiją, taip pat turėtų dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad į 2014–2020 m. laikotarpio finansavimo ciklą buvo įtrauktas sistemingas pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi susiejimo integravimas; taip pat ragina Komisijos tarnybas užtikrinti geresnį perėjimą nuo trumpalaikių humanitarinių veiksmų prie ilgalaikių vystymosi intervencijų ir vystyti nuoseklų koordinavimą ne tik tarp įvairių Sąjungos veikėjų, bet ir atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, taikant bendrą strategiją ir pasinaudojant bendra humanitarine ir vystymosi sistema; ragina Komisiją pradėti dialogą su Parlamentu dėl to, ar dabartinė teisinė sistema netrukdo siekti veiksmingo įvairių finansinių humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi priemonių koordinavimo; be to, mano, kad vietos pilietinės visuomenės nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas galėtų suaktyvinti naudojimąsi vietos žiniomis siekiant geriau nustatyti atkūrimo poreikius ir stebėti nacionalinių valdžios institucijų daromą pažangą;

221.

primena rekomendacijas, pateiktas po Parlamento biudžeto kontrolės komiteto delegacijos 2012 m. vasario mėn. vizito į Haitį, ir primygtinai ragina atkreipti dėmesį į svarbiausius vystymuisi skirtų Sąjungos lėšų atsekamumo ir atskaitomybės klausimus (tai nuolat taikomas principas), ypač susiejant paramą biudžetui su veiksmingumu, visų pirma aiškiai apibrėžiant nacionalinės administracijos prievoles ir pareigas užtikrinti tinkamą skaidrumą, atsekamumą ir atskaitomybę; pakartoja savo raginimą dar daugiau dėmesio skirti kovai su paplitusia korupcija; pažymi, kad humanitarinė pagalba turėtų būti pagrįsta pasitraukimo strategija, ir pabrėžia, kad lėšos kai įmanoma turėtų būti skiriamos pagal Kotonu susitarimą pasitelkiant Haičio institucijas, įskaitant viešųjų pirkimų agentūrą, kuri turėtų veikti kaip kontrolės filtras, siekiant užtikrinti politinę atsakomybę ir remti nacionalinių institucijų stiprinimą; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pabrėžti sąlygas, kurių reikia laikytis norint gauti sektorinę paramą biudžetui;

222.

primena, kad, atsižvelgiant į intervencijos nestabiliomis sąlygomis principus, valstybės kūrimas turi būti svarbiausias Sąjungos vystymosi strategijos aspektas ir pagrindinis siekis kiekvienos tokios kritinės situacijos atveju; pažymi, kad tai apima institucijų kūrimo paramą, valstybės finansų valdymo skaidrumą ir efektyvumą, biudžeto paskirstymą ir valstybės išlaidų veiksmingumą, tuo pat metu stiprinant politinį dialogą ir dialogą politikos krypčių klausimais;

223.

ragina apibrėžti gerą politikos priemonių derinį rengiant Sąjungos intervencijas ir valstybiniams bei nevalstybiniams ir (arba) nevyriausybiniams subjektams taikyti visapusišką požiūrį, o sektorinę paramą teikti greitai įvertinus sektorių poreikius, ir šiais veiksmais siekti projektų gyvybingumo, papildomumo ir tvarumo;

Ateities gairės

224.

mano, kad reikia apsvarstyti priemones ir jas pagerinti, atsižvelgiant ne tik į padėtį Haityje, kad būtų sustiprinta intervencijos ir nelaimių rizikos mažinimo politikos sistema siekiant pagrindinio tikslo – kuo labiau sumažinti žmonių gyvybei ir jų žmoniškoms gyvenimo sąlygoms kylančią riziką; mano, jog labai svarbu, kad investicijos į nelaimių rizikos mažinimą būtų pagrindinis tvaraus vystymosi elementas, nes jos ekonomiškai labai efektyvios ir sudaro sąlygas daug efektyviau ir veiksmingiau panaudoti išteklius, o ne tik apmokėti reagavimo į nelaimes sąskaitą;

225.

mano, kad krizės ir pažeidžiamumo atvejams reikia parengti politiką, pagal kurią būtų skatinama taikyti naujus požiūrius, metodus ir panaudoti ekspertines žinias, ypač atsižvelgiant į tokią veiklą, kaip i) rizikos įvairiais veiklos lygmenimis nustatymas, ii) įvykių sekos ir galimų pasekmių prognozių numatymas ir iii) priemonių, kuriomis užkertamas kelias rizikai ir galimai nelaimei, jos mažinamos ir joms pasirengiama, kūrimas; ragina taikyti lankstų požiūrį siekiant sudaryti sąlygas Komisijai tinkamai ir greitai pritaikyti savo pagalbos priemones prie krizės ir po krizės susidariusios padėties; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad kol kas Komisija turėtų sukurti sistemą, kurią taikant būtų mobilizuojami įvairių sričių ekspertai, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos delegacijoms arba būstinių tarnyboms stokojant darbuotojų būtų galima nedelsiant dislokuoti papildomus darbuotojus;

226.

skatina Komisiją ir EIVT sistemingai formuoti keturis nelaimių valdymo ciklo etapus, būtent rizikos mažinimo, pasirengimo nelaimei, reagavimo ir atkūrimo, kad būtų apibrėžta strateginė nelaimių rizikos mažinimo ir atsparumo didinimo programa; ragina Komisiją ir EIVT informuoti Parlamentą apie pažangą, ypač atsižvelgiant į rizikos valdymą ir pasirengimą įgyvendinti ir pasiekti programos tikslus nelaimei įvykus;

227.

primena, jog krizės sąlygomis, siekiant, kad Sąjungos intervencija būtų sėkminga, tinkamas dėmesys turi būti skiriamas nacionalinės valdymo sistemos, pagal kurią valdomas nelaimių rizikos mažinimas, patikimumui ir veikimo efektyvumui; primena, kad vertinant kiekvieną nacionalinę valdymo sistemą turėtų būti atsižvelgiama į, be kita ko, esamas atskaitomybės dėl rezultatų priemones, taikomą apibrėžtį ir sprendimus dėl atsakomybės centriniu ir vietiniu lygmenimis, aiškią vadovavimo ir kontrolės grandinę, informacijos kanalus tarp įvairių veikėjų ir (arba) paramos teikėjų ir grįžtamosios informacijos apie projektus mechanizmus;

228.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms dėl Sąjungos paramos atkūrimo veiksmams po žemės drebėjimo Haityje ir palankiai vertina Komisijos sprendimą taip pat pritarti rekomendacijoms;

XX dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2014 „Kaip ES institucijos ir įstaigos apskaičiuoja, mažina ir kompensuoja išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį?“

229.

mano, kad visos Sąjungos institucijos ir įstaigos turėtų siekti bendro požiūrio į savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir galima jo sumažinimą; mano, kad tam, jog tai pasiektų, jos turi suprantamai apskaičiuoti savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir neturėtų vengti paskelbti savo rezultatų;

230.

mano, kad Komisija, siekdama išsaugoti savo patikimumą derybose dėl aplinkos apsaugos su trečiosiomis šalimis, turėtų dėti daugiau pastangų surinkti daugiau duomenų apie savo pačios išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

231.

ragina tas Sąjungos institucijas ir įstaigas, kurios neturi Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) sertifikato, apsvarstyti galimybę nedelsiant pradėti jį taikyti; vis dėlto pabrėžia, kad EMAS turėtų būti laikoma priemone, kurią taikant, be kita ko, struktūruojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o ne vieninteliu galutiniu institucijų ekologiškumo skatinimo politikos tikslu;

232.

atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos institucijos ir įstaigos, siekdamos sumažinti savo anglies dioksido išmetimo rodiklį, gali dažniau taikyti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kompensavimą; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad šie klausimai bus tinkamai išspręsti, jei aukštos kokybės kompensacijos bus taikomos kartu su išmetamųjų teršalų mažinimo priemonėmis (o ne vietoj jų); vis dėlto pažymi, kad kompensavimas turėtų būti antraeilis, palyginti su šių lėšų investavimu, siekiant labiau pagerinti Sąjungos institucijų ir įstaigų aplinkos politiką;

233.

palankiai vertina tai, kad kai kurios Sąjungos institucijos pradėjo vykdyti bandomuosius projektus žaliųjų viešųjų pirkimų srityje; tikisi, kad rezultatai bus daug žadantys ir kad ateityje žalieji viešieji pirkimai taps įprasta Sąjungos institucijų ir įstaigų taikoma procedūra;

234.

pabrėžia, kad įgyvendinant šias politikos priemones žmogiškasis veiksnys išlieka pagrindiniu aspektu; todėl primygtinai ragina už šias politikos priemones atsakingą Sąjungos institucijų ir įstaigų vadovybę toliau plėtoti ir gerinti savo įgūdžius ir supratimą apie institucijų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio svarbą; tikisi, kad naujosios Komisijos narių kolegijos suformavimas 2014 m. bus proga pradėti taikyti aukštesnius standartus Komisijoje ir jos agentūrose;

XXI dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2014 „Išorės sienų fondas paskatino finansinį solidarumą, tačiau būtina geriau vertinti rezultatus, o jo sukuriama ES pridėtinė vertė turi būti didesnė“

235.

susirūpinęs pažymi, kad strateginiai Išorės sienų fondo (ISF) tikslai nebuvo aiškūs ir kad visų pirma pastebima įtampa tarp ISF, kuris veikia kaip solidarumo mechanizmas, bendro pobūdžio ir jo dėmesio sutelkimo į konkrečius tikslus siekiant geresnio bendradarbiavimo sienų kontrolės ir vizų srityje;

236.

pažymi, kad, Komisijos nuomone, antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II), Vizų informacinės sistemos (VIS) ir Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) įgyvendinimo pradžia buvo sėkminga dėl ISF indėlio; tačiau mano, kad toks bendro pobūdžio pareiškimas niekuomet negali būti patenkinamas atsakymas į konkrečią Audito Rūmų kritiką dėl veiklos rodiklių stokos;

237.

pažymi, kad panašios problemos gali iškilti atsižvelgiant į Vidaus saugumo fondui priklausančios išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonės tikslus, kadangi šia priemone taip pat siekiama tiek valstybių narių solidarumo sienų kontrolės valdymo srityje, tiek vienodos ir aukšto lygio išorės sienų kontrolės bei veiksmingo Šengeno vizų tvarkymo, laikantis Sąjungos įsipareigojimo užtikrinti pagrindines laisves ir žmogaus teises;

238.

pabrėžia, kad valstybės narės, pripažindamos veiksmingos bendrų išorės sienų kontrolės, sudarančios dalį Šengeno acquis, svarbą, laikosi nuomonės, kad sienų kontrolės valdymas ir, kiek mažesniu mastu, vizų tvarkymas, iš esmės vis dar priklauso nacionalinei kompetencijai;

239.

todėl ragina valstybes nares į nacionalines sienų valdymo strategijas įtraukti Vidaus saugumo fondą siekiant prisidėti prie konsulinio bendradarbiavimo, FRONTEX operacijų arba veiksmų ekstremaliųjų situacijų atvejais bei konkrečių veiksmų, kurie svarbūs visai Šengeno erdvei; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti savo bendradarbiavimą šiuo požiūriu;

240.

prašo Komisijos ištirti, ar būtų naudinga padalyti Vidaus saugumo fondo sienų kontrolės ir vizų dalį į šiuos kelis konkretiems tikslams numatytus segmentus: solidarumo segmentą, konsulinio bendradarbiavimo, FRONTEX operacijų ir veiksmų ekstremaliųjų situacijų atvejais bei konkrečių veiksmų įvykdymo segmentą ir nacionaliniu požiūriu ypač svarbių veiksmų segmentą;

241.

rekomenduoja, kad valstybės narės parengtų ir taikytų tinkamus ir išmatuojamus finansuojamų projektų atlikto darbo, pasekmių ir poveikio rodiklius; pabrėžia, kad reikia nustatyti aukštos kokybės ex ante patikras ir taip užtikrinti, kad visi finansuojami projektai būtų įgyvendinami siekiant konkrečių ir išmatuojamų tikslų ir turėtų pridėtinę vertę; pažymi, kad ex post patikros padėtų užtikrinti kokybės kontrolės mechanizmą;

242.

pažymi, kad daugiau Sąjungos pridėtinės vertės galėtų būti užtikrinta valstybėms narėms papildomai prisidedant prie FRONTEX operacijų nustatant, kad bent dalis Vidaus saugumo fondo bendrai finansuojamo turto būtų privaloma tvarka įrašoma į FRONTEX techninės įrangos rezervą;

243.

reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų nustatytų pažeidimų, atsižvelgiant į įvairią nacionalinę viešųjų pirkimų politiką, ir pareiškia, jog išlyga viešajam pirkimui gynybos ir saugumo srityje negali būti taikoma tais atvejais, kai nekeliant pavojaus saugumui galėjo būti taikomos mažiau ribojančios procedūros; rekomenduoja racionalizuoti viešųjų pirkimų procedūras siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų panaudotos laiku;

244.

teigiamai vertina Komisiją už tai, kad ji ėmėsi taisomųjų finansinių priemonių dėl projekto, kuriuo buvo pažeidžiamos pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės, tačiau ragina Komisiją, kiek tai įmanoma, iš anksto nustatyti visą galimą riziką šiuo klausimu, ypač turint mintyje sienų kontrolės vykdymo būdus atsižvelgiant į teisę prašyti prieglobsčio;

245.

pabrėžia, kad reikia tobulinti duomenų apie finansuojamus projektus rinkimo standartą nacionaliniu lygmeniu, kad būtų užtikrinta daugiau skaidrumo;

XXII dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 16/2014 „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas“

246.

palankiai vertina specialiąją ataskaitą, kurioje vertinamas regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas, ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

Bendrosios pastabos

247.

ragina Audito Rūmus aktyvinti audito šioje naujoje bendradarbiavimo srityje veiklą, kad politikos formuotojams būtų teikiamas reguliariai atliekamas išsamus aktualių klausimų ir rizikos vertinimas;

248.

pripažįsta, kad išaugęs susidomėjimas finansavimo derinimu ir galimybėmis, atsirandančiomis taikant naujas finansines investicines priemones, didžia dalimi motyvuojamas tuo, kad svarbiems vystymosi uždaviniams įveikti turimos viešosios lėšos yra labai ribotos, todėl plėtojami nauji finansiniai ištekliai, apimantys Sąjungos dotacijas ir kitokius išteklius;

249.

pabrėžia, kad visos naujos finansinės priemonės ir finansavimo derinimas turi atitikti Sąjungos vystymosi politikos tikslus, kurie pagrįsti oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijais ir nustatyti Pokyčių darbotvarkėje, t. y. padidinti Sąjungos veiksmų kokybę, efektyvumą, tvarumą ir įgyvendinimo spartą; mano, kad taikant šias priemones dėmesys turi būti skiriamas Sąjungos prioritetams, kurių siekiant užtikrinama didžiausia pridėtinė ekonominė ir neekonominė vertė ir poveikis, ir mano, kad jas būtina strategiškai taikyti sektoriuose, kuriuose Sąjungos finansinė parama yra labai svarbi užtikrinant investicijų veiksmingumą ir kuriuose finansavimo derinimas gali būti naudingiausiai panaudotas; todėl apgailestauja, kad specialiojoje ataskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas finansiniams regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo aspektams ir tuo tarpu jų veiksmingumas ir efektyvumas įvertinami nepakankamai;

250.

reikalauja, kad pagrindinis principas, kuriuo nuolat vadovaujamasi, būtų – vengti rizikos, kad finansinės paskatos netaptų svarbesnėmis už vystymosi principus (finansiniai tikslai gali tapti svarbesni nei vystymosi klausimai), taip pat reikalauja, kad būtų laikomasi tvaraus vystymosi principų, pvz., socialinių ir aplinkosaugos standartų, ir užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis viešosiomis gėrybėmis;

251.

atsižvelgia į rezultatus, gautus atliekant ES finansavimo derinimo išorės bendradarbiavimo srityje platformos peržiūrą, kurios pirminis tikslas – pagerinti esamų derinimo mechanizmų ir priemonių veiksmingumą, efektyvumą ir kokybę, kadangi pagrindinių visoms regioninėms priemonėms ir finansinėms priemonėms taikomų principų suderinimas bus labai svarbus naujoje daugiametėje finansinėje programoje; atsižvelgdamas į po rinkimų atliktos peržiūros rezultatus, ragina Komisiją ir EIVT tęsti struktūrinį ir strateginį dialogą šioje srityje, visų pirma klausimu, kaip būtų galima nuolat užtikrinti ir didinti skaidrumą ir atskaitomybę;

252.

mano, kad planavimo etapu Komisija turėtų telkti dėmesį į tai, kaip pasiekti su tvarumu susijusius ir ilgalaikius ekonominius, socialinius, taip pat aplinkosauginius tikslus srityse, kuriose reikia investuoti;

253.

reikalauja, kad pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi, būtų tai, kad daugiausia Sąjungos lėšų būtų skiriama projektams, kurių nebūtų galima įgyvendinti be Sąjungos pinigų, pvz., mažo pelningumo projektams, tačiau kuriuos vykdant galima pagerinti padėtį socialinėje, taip pat su aplinka ir žmogaus teisėmis susijusiose srityse;

254.

reikalauja, kad pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi, būtų tai, kad būtų kontroliuojami rezultatai ir vidutinės trukmės bei ilgalaikis projektų, įgyvendintų socialinėje, taip pat su aplinka ir žmogaus teisėmis susijusiose srityse, poveikis ir vykdoma tolesnė jų stebėsena; mano, kad tokiais su tolesne stebėsena susijusiais vertinimų rezultatais turėtų būti tiesiogiai naudojamasi teikiant ataskaitas apie pasiektus ilgalaikius tikslus ir siekiant pagerinti planavimo etapą ir (arba) projektų atranką skiriant finansavimą ateityje;

255.

reikalauja sustiprinti politinį Komisijos kaip politiškai atsakingos institucijos vaidmenį šioje srityje;

256.

reikalauja, kad būtų pradėti taikyti bendri tokiai finansinei veiklai skirti valdymo standartai, taip pat nustatyta geriausia praktika ir tinkamai apibrėžti tinkamumo ir vertinimo kriterijai, susiję su šių finansinių priemonių naudojimu; mano, kad nuoseklios valdymo taisyklės, pvz., struktūrinių ataskaitų teikimas, aiškios stebėsenos sistemos ir kontrolės sąlygos, padės sumažinti operacijų išlaidas ar galimą išlaidų dubliavimąsi;

257.

mano, kad būtina sukurti tinkamą įvairių priemonių valdymo struktūrą siekiant paskatinti šalis gavėjas, naudos gavėjus ar suinteresuotuosius subjektus įsitraukti taikant šias priemones; primena, kad norint plėtoti naudojantis finansavimo derinimu teikiamą oficialią paramą vystymuisi, nukreipiamą taikant atitinkamas priemones, būtinas gerai struktūrizuotas Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Europos investicijų banko (EIB), valstybių narių ir Parlamento bendradarbiavimas; ragina aktyviau įtraukti Sąjungos delegacijas į sprendimų priėmimo procesą, visų pirmą į projektų apibrėžimo etapą, kad jos prisidėtų prie ex ante vertinimo ar poveikio vertinimo ir apskritai užtikrinant didesnę ES svarbą, kai vyksta politinis dialogas su šalimis partnerėmis, taip pat palaikant ryšius su vietos pilietine visuomene;

258.

primygtinai pabrėžia, kad tam, jog Parlamentas galėtų tikrinti ir teikti pritarimą, būtina užtikrinti kuo didžiausią skaidrumą ir atskaitomybę sudarant galimybę naudotis išsamia ir patikima biudžeto informacija ir finansiniais duomenimis apie projektus, finansuojamus taikant minėtas investicines priemones, taip pat ragina, kad Parlamentui būtų reguliariai teikiama ataskaita apie minėtų finansinių priemonių naudojimą ir rezultatus ir visų pirma finansinio ir nefinansinio sverto poveikio ir papildomumo vertinimas, ir kartu primena, kad būtina laikytis Finansinio reglamento 140 straipsnio nuostatų;

259.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms (kaip pirmam žingsniui teisinga linkme) dėl regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti Sąjungos išorės politiką, veiksmingumo ir džiaugiasi Komisijos atsakymu, kad ji taip pat pritaria šioms rekomendacijoms;

XXIII dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2014 „Ar gali ES kompetencijos centrų iniciatyva veiksmingai prisidėti prie cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių, kylančių už ES ribų, sumažinimo?“

260.

palankiai vertina Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) kompetencijos centrų iniciatyvą; mano, kad jos valdymo struktūra pabrėžia iniciatyvos tinklinį pobūdį;

261.

palankiai vertina tai, kad specialioji ataskaita Nr. 17/2014 ir Audito Rūmų rekomendacijos apskritai buvo priimtos teigiamai – joms visoms Komisija pritarė;

262.

pažymi, kad iniciatyva yra naujas metodas, pagal kurį numatoma kurti tinklus, regioninę ir tarptautinę partnerystę, konsoliduoti, koordinuoti ir tobulinti esamus ekspertinių žinių, mokymo, techninės pagalbos ar įrangos pajėgumus;

263.

atkreipia dėmesį į tai, kad tokios struktūros neišvengiamai yra kompleksinės, taigi jas sunku kurti ir veiksmingai valdyti;

264.

primena, kad 2010–2013 m. šiai iniciatyvai buvo skirta 100 mln. EUR;

265.

mano, kad pagrindinė šios iniciatyvos vertė yra principas „iš apačios į viršų“, kai remiamasi šalių partnerių patirtimi; mano, kad Sąjungos delegacijos turėtų būti reguliariai informuojamos ir atlikti aktyvesnį vaidmenį konsultuojantis su atitinkamos šalies partnerės valdžios institucijomis;

266.

drauge norėtų pabrėžti, kad iš pagarbos šalių partnerių projektų „nuosavybei“ Komisija neturėtų susilaikyti nuo pasiūlymų teikimo, jei būtų naudingas bendras atsakas (pvz., kovojant su Ebolos karštligės protrūkiu);

267.

yra įsitikinęs, jog projektai turėtų būti atrenkami taip, kad turimos ribotos lėšos galėtų būti koncentruojamos Sąjungos saugumui svarbiausiose srityse; mano, kad būtų naudinga, jei atrinkdamos projektus Sąjungos institucijos atliktų tarpuskaitos namų funkcijas;

268.

pažymi, kad regioninių sekretoriatų techninės žinios turėtų būti pagilintos siekiant lengviau nustatyti problemas, kurių reikia imtis pasitelkiant iniciatyvas, ir patobulinti pavienių projektų rengimą ir įgyvendinimą;

269.

palankiai vertina tai, kad šalys partnerės nuo 2013 m. gali siūlyti projektus bet kuriuo metu, tai didina gebėjimą reaguoti į kylančias grėsmes;

270.

pažymi, kad reikėtų dar labiau sutrumpinti laiką, kuris praeina nuo projekto pasiūlymo pateikimo ir paskesnio projekto patvirtinimo iki jo įgyvendinimo;

271.

pabrėžia, kad siekiant didinti įvairių saugumo srities finansavimo priemonių suderinamumą ir koordinavimą reikia platesnio masto strateginio bendradarbiavimo; pabrėžia, kad geresnis atitinkamų ChBRB srities subjektų koordinavimas padidintų esamų iniciatyvų veiksmingumą;

272.

mano, kad iniciatyva galėtų būti naudinga siekiant aiškiau atskirti ChBRB veiksmų vidaus ir išorės dimensiją (22);

XXIV dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 19/2014 „ES pasirengimo narystei pagalba Serbijai“

273.

ragina Serbijos valdžios institucijas pagerinti nacionalinių strategijų ir veiksmų planų kokybę ir toliau juos racionalizuoti, taip pat tinkamai spręsti įvairius politinius ir socialinius bei ekonominius klausimus; ragina Komisiją prireikus būti pasiruošusiai šiuo tikslu suteikti reikiamą techninę paramą;

274.

pabrėžia, kad svarbu parengti nacionalines strategijas politiniu požiūriu jautriose srityse; prašo atitinkamų valdžios institucijų parengti strategijas šiose pagrindinėse valdymo srityse kaip teritorinė decentralizacija, taip pat strategiją, pagal kurią būtų galima koordinuoti viešųjų finansų valdymo reformos įgyvendinimą, ir numatyti realistinį įgyvendinimo tvarkaraštį;

275.

primygtinai ragina Komisiją ir Sąjungos delegaciją Serbijoje užkirsti kelią problemoms, kurios iškilo pirmoje 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pusėje, t. y. tam, kad būtų atrinkti nepakankamai parengti arba probleminiai projektai; remia Komisijos ir Serbijos valdžios institucijų bendradarbiavimą siekiant spręsti nustatytas problemas, įskaitant nacionalinių institucijų paramos trūkumo, tarpinstitucinio koordinavimo stygiaus, prastos projektų koncepcijos, nepakankamos techninių užduočių apibrėžties, netvarių finansavimo sprendimų ir nesugebėjimo pasimokyti iš ankstesnių projektų klaidų problemas;

276.

palankiai vertina tai, kad įgyvendinant su valdymu susijusius projektus apskritai pasiekta gerų rezultatų, tačiau mano, kad projektų įgyvendinimo ir kontrolės sistemos yra silpnos arba neveiksmingos, ypač tais atvejais, kai Audito Rūmai nustatė reikšmingų trūkumų keturiuose iš aštuonių patikrintų Pasirengimo narystei pagalbos priemonės projektų, susijusių su valdymu;

277.

atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant teismų sektoriaus reformą nuo 2007 m. padaryta tik nedidelė pažanga;

278.

primygtinai ragina sustiprinti esamą informatorių apsaugą, kuri apibrėžta 2013–2018 m. nacionalinėje kovos su korupcija strategijoje; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas skubiau parengti naujus teisės aktus dėl informatorių ir pabrėžia, kad tokie teisės aktai turėtų sukelti pasitikėjimą ir paskatinti galimus informatorius imtis veiksmų;

279.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms ir prašo Komisijos skirti pakankamai dėmesio siekiant apibrėžti tikslus, įvertinti poreikius ir pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnius projektus, taip pat vengti vėlavimo ir neefektyvių bei neveiksmingų viešųjų pirkimų procedūrų; pabrėžia tvarumo svarbą, nes atsižvelgiant į rezultatus iškilo klausimų dėl dviejų trečdalių projektų, ypač susijusių su valdymu;

XXV dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2014 „Ar e. prekybos srityje MVĮ teikta ERPF parama buvo veiksminga?“

280.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 20/2014 ir pritaria jos išvadoms ir rekomendacijoms;

281.

taip pat palankiai vertina tai, kad Komisija konstruktyviai reagavo į Audito Rūmų rekomendacijas;

282.

pažymi, kad e. prekybos technologijos yra svarbios gerinant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vystymąsi ir konkurencingumą; pabrėžia MVĮ svarbą ekonominei plėtrai ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje;

283.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje pabrėžiama veiklos rezultatų ir Europos pridėtinės vertės svarba;

284.

pažymi, jog nepaisant fakto, kad padidėjo internetinio verslo prieinamumas, investavimui buvo atrinkti silpni projektai; pažymi, kad dėl paraiškų palyginamosios atrankos stokos ir išsamios verslo informacijos nebuvimo daugiau kaip trečdaliu atvejų už panaudotus pinigus gauta menka nauda arba negauta jokios naudos;

285.

pažymi, kad 10 iš 30 bendrai finansuojamų projektų, kurių auditas buvo atliktas, būtų buvę vykdomi net ir nesant bendro viešojo finansavimo, o penki iš šių projektų buvo pradėti dar negavus pranešimo apie dotaciją, ir trys iš jų buvo pradėti netgi anksčiau, nei įmonė pateikė paraišką dėl bendro finansavimo;

286.

mano, kad siekiant išvengti savaimingumo turėtų būti privaloma pateikti verslo planą, kuriame nurodoma Europos pridėtinė vertė;

287.

pabrėžia, jog valstybės narės turėtų nustatyti atrankos kriterijus ir procedūras, užtikrinančius, kad atrinkti projektai, kuriais prisidedama prie e. prekybos plėtojimo MVĮ ir siekiama Europos skaitmeninės darbotvarkės (ESD) tikslų, kiek įmanoma padidintų pridėtinę vertę;

288.

atkreipia dėmesį į tai, kad nesant Komisijos stebėsenos neįmanoma įvertinti, kokiu mastu Europos regioninės plėtos fondo (ERPF) parama prisidėjo siekiant nacionalinių ir Sąjungos tikslų informacinių technologijų srityje, taip pat MVĮ įgyvendinant savo verslo planus;

289.

mano, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad iš valstybių narių ji gautų nuoseklią ir patikimą informaciją apie ERPF lėšų panaudojimą; mano, kad šioje informacijoje turėtų būti nurodyta veiksmų programų įgyvendinimo pažanga ne tik finansiniu, bet ir veiklos rezultatų aspektu;

290.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad susitarimuose dėl dotacijų reikėtų nustatyti minimalų patikimų rodiklių su susijusiais tikslais rinkinį. Įgyvendinus projektą ir jį vykdant, taip pat vėlesniu etapu šie rodikliai turėtų būti matuojami ir stebimi siekiant įvertinti veiklos rezultatus;

XXVI dalis   Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2014 „ES finansuojamos oro uostų infrastruktūros: lėšos duoda mažą ekonominę naudą“

291.

pripažįsta, kad Komisija jau atliko pakeitimus, kuriais sprendžiama daugelis klausimų, išdėstytų šioje specialiojoje ataskaitoje, ir apskritai remia Komisijos apibrėžtą naują reglamentavimo sistemą; turėdamas tai mintyje siūlo, kad Komisija Parlamento biudžeto kontrolės komitetui per 12 mėnesių nuo šios rezoliucijos priėmimo pateiktų šių rekomendacijų vykdymo pažangos ataskaitą;

292.

remia Audito Rūmų rekomendaciją, kad valstybės narės turėtų turėti nuoseklius oro uostų plėtros planus, ir rekomenduoja, kad, prieš skiriant finansavimą konkretiems projektams, šiuos planus patvirtintų Komisija; be to, rekomenduoja, kad šiuose regioniniuose, nacionaliniuose ir viršnacionaliniuose planuose būtų atsižvelgiama ne tik į oro transportą, bet ir į kitą viešąjį transportą, kurio kelionės laikas panašus į skrydžių laiką, įskaitant traukinius ir autobusus, siekiant išvengti rinkos perpildymo ir padidinti paslaugos gyvybingumą;

293.

rekomenduoja finansavimą skirti tik finansiškai perspektyviems oro uostams;

294.

rekomenduoja, kad, siekiant užtikrinti gyvybingumą, Komisija visus naujus projektus nagrinėtų atsižvelgdama į traukos zonos analizę, kiekvienu atveju turėdama mintyje regioninių oro uostų svarbą siekiant prieinamumo ir judumo Sąjungoje;

295.

mano, kad Komisija visų pirma turėtų atidžiai stebėti tas valstybes nares, kurios ataskaitoje nurodomos kaip praeityje turėjusios ypač probleminių projektų;

296.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

---

(1)  OL L 66, 2013 3 8.

(2)  OL C 403, 2014 11 13, p. 1.

(3)  OL C 398, 2014 11 12, p. 1.

(4)  OL C 403, 2014 11 13, p. 128.

(5)  Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2015)0118 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 25).

(6)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(7)  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(8)  2003 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 dėl bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis suderinimo (BNP reglamentas) (OL L 181, 2003 7 19, p. 1).

(9)  2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, 2000 5 31, p. 1).

(10)  2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą jo sprendimo dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, įvykdymo patvirtinimo dalį (OL L 266, 2014 9 5, p. 32).

(11)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).

(12)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 289).

(13)  2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002 12 31, p. 1).

(14)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(15)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(16)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

(17)  2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).

(18)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(19)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(20)  Leon Braat, Patrick ten Brink (eds. et al.), The COST of Policy Inaction: The case of not meeting the 2010 biodiversity target, Wageningen/Brussels, 2008, p. 28.

(21)  2014 m. rugpjūčio mėn. Komisijos vardu PARTICIP GmbH atliktas ES bendradarbiavimo su Haičio Respublika vertinimas (2008–2012 m.) (angl. Evaluation of the ES's co-operation with the Republic of Haiti (2008–2012)).

(22)  Taip pat žr. 2010 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimo Europos Sąjungoje. ES ChBRB saugumo veiksmų planas (OL C 169 E, 2012 6 15, p. 8).