18.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/9

Pranešėja

Milena ANGELOVA

1.1.

EESRK tvirtai remia dabartinį pasiūlymą dėl reglamento, taip pat jo požiūrį, kuriuo siekiama supaprastinti ir racionalizuoti paskelbto prospekto reikalavimus, kai vertybiniai popieriai siūlomi reguliuojamose rinkose, kad jie investuotojams taptų ekonomiškai efektyvesni ir juose būtų pateikta naudingesnė informacija. Jis pritaria tam, kad, palyginti su direktyva, šiuo atveju reglamentu emitentams, investuotojams ir visiems suinteresuotiesiems subjektams suteikiamas didesnis teisinis aiškumas, nes taip bus didinamas investuotojų pasitikėjimas ir bus skatinama siekti kapitalo rinkų sąjungos.

1.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys skiriamas investuotojų pasitikėjimui susigrąžinti, pritaria konkretiems veiksmams, kurių imtasi šioje srityje, ir pritaria principui, kad prospekto pritaikymas skaitytojui ir konkrečiai emitento padėčiai turi dvejopą naudą – taip mažinamos išlaidos ir didinama prospekto svarba galimiems investuotojams. EESRK taip pat mato galimybę visus ES prospektus įtraukti į bendrą duomenų bazę, kuri būtų patogi naudoti ir prieinama kaip šaltinis, suteikiantis didelį kapitalo rinkų vystymo postūmį Europoje, keliantis didesnį investuotojų pasitikėjimą ir skatinantis kurti įvairesnius finansinius produktus.

1.3.

Pasiūlymu dėl reglamento aiškiai siekiama visiems emitentams, ypač MVĮ – dažnai vertybinius popierius leidžiantiems ir antrinių emisijų emitentams – sumažinti su prospektų rengimu susijusią naštą, todėl jį remia EESRK. Taip pat palankiai vertinamos pastangos, kuriomis siekiama, kad prospektas galimiems investuotojams taptų naudingesne informacijos atskleidimo priemone ir kad būtų pasiekta didesnė ES prospekto ir kitų ES informacijos atskleidimo taisyklių konvergencija.

1.4.

Siekiant užtikrinti, kad pasiūlymu dėl reglamento būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, visi suinteresuotieji subjektai turi aktyviai dalyvauti rengiant antro lygio teisės aktus ir vykdant išsamų, kokybinį poveikio vertinimą praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. EESRK ypač domisi aktyviu dalyvavimu šiose konsultacijose.

1.5.

EESRK primygtinai ragina Komisiją išaiškinti kai kuriuos neaiškius klausimus, kurie gali daryti įtaką siūlomo reglamento poveikiui, vengti situacijų, kai valstybėms narėms palikta veiksmų laisve galima prisidėti prie nereikalingos ir neproporcingos naštos kūrimo emitentams arba galima sumažinti investuotojams aktualios informacijos aiškumą. Todėl jis primygtinai rekomenduoja, kad ESMA, vykdydama savo įgaliojimus stiprinti valstybių narių priežiūros praktikos konvergenciją, turėtų atsižvelgti ne tik į vietos priežiūros institucijų, bet ir į vietos suinteresuotųjų subjektų, įskaitant rinkos dalyvius, nuomonę.

2.1.

Teisės aktų, susijusių su prospektų skelbimu, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai, reforma yra trečiojo Investicijų plano Europai (1) ramsčio dalis, kuria siekiama pagerinti verslo aplinką ir kuri yra pagrindinė kapitalų rinkos sąjungos dalis (2).

2.2.

Pasiūlymas dėl reglamento – ilgalaikių Europos Komisijos pastangų pagerinti informacijos atskleidimo teisinę sistemą, kai išleidžiami vertybiniai popieriai, rezultatas. Todėl pasiūlymo sudedamąsias dalis reikėtų vertinti atgaline data, atsižvelgiant į įvairiais šio darbo etapais jau pasiektą pažangą.

2.2.1.

Direktyva 2003/71/EB (3) pakeitė dvi ankstesnes direktyvas dėl informacinių biuletenių (1980 m.) (4) ir dėl prospektų (1989 m.) (5), kurias suinteresuotieji subjektai labai kritikavo, nes jomis Sąjungoje buvo leidžiama laikytis labai įvairios praktikos, jos buvo pagrįstos savitarpio pripažinimo sistema, o priimančiųjų valstybių narių institucijoms buvo palikta daug sprendimo laisvės. Joje taip pat pirmą kartą pristatytas „bendro paso“ principas.

2.2.2.

2010 m. atlikta Direktyvos 2003/71/EB peržiūra atskleidė, kad nors ir pasiekta tam tikra pažanga, šioje direktyvoje vis dar trūko teisinio aiškumo, ji nebuvo pakankamai veiksminga ir efektyvi ir ja nepasiekta reikiama rinkos veiksmingumo ir investuotojų apsaugos pusiausvyra. Todėl ji pakeista Direktyva 2010/73/ES (6).

2.2.3.

Direktyvos 2010/73/ES poveikis įvertintas praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo. Vertinime aiškiai įrodyta, kad šia direktyva nepavyko pasiekti lauktų rezultatų (pvz., prospekto santrauka), jos užmojai buvo nepakankami (proporcinga informacijos atskleidimo tvarka) arba joje tiesiog nenumatytos priemonės, kuriomis būtų patenkinti visi suinteresuotųjų subjektų lūkesčiai.

2.2.4.

Į pasiūlymą dėl reglamento įtraukta daugybė naujų aspektų ir priemonių ir jį galima laikyti pažangiu žingsniu siekiant geresnio ir veiksmingesnio viešų emisijų reglamentavimo, kuriuo būtų siekiama veiksmingai įgalinti emitentus ir investuotojus vykdyti veiklą ES.

2.3.

Svarbiausias pasiūlymo tikslas, remiantis vienu reguliavimo institucijos patvirtinimu vienoje valstybėje narėje (paprastai gimtojoje šalyje), – padėti įmonėms lengviau ir pigiau pritraukti kapitalą visoje Sąjungoje kartu užtikrinant pakankamos ir teisingos informacijos teikimą investuotojams.

3.1.

EESRK visapusiškai palaiko Europos Komisijos iniciatyvą supaprastinti su prospektų paskelbimu susijusį rengimą ir procedūras, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje, esančioje arba veikiančioje valstybėje narėje, kad jie investuotojams taptų ekonomiškai efektyvesni ir juose būtų pateikta naudingesnė informacija. EESRK savo nuomonėje dėl Direktyvos 2003/71/EB (7) jau išreiškė savo paramą šiems principams.

3.2.

EESRK pabrėžia, kad svarbu atkurti investuotojų pasitikėjimą ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad reglamento projekte investuotojams skiriamas ypatingas dėmesys. Jis pritaria konkretiems veiksmams, kurių imtasi šioje srityje, ir pritaria principui, kad prospekto pritaikymas skaitytojui ir konkrečiai emitento padėčiai turi dvejopą naudą – taip mažinamos išlaidos ir didinama prospekto svarba galimiems investuotojams. Jis taip pat palankiai vertina tai, kad prospekte geriau suformuluoti rizikos veiksniai.

3.3.

EESRK taip pat visapusiškai palaiko ir remia Komisijos požiūrį, kad reikia imtis veiksmų emitentų padėčiai gerinti mažinant administracinę naštą, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai, nes šiuo metu MVĮ šiuo atžvilgiu trukdo didelis dokumentų, kuriuos reikia parengti, skaičius ir su tuo susijusios didelės išlaidos. Komitetas mano, kad pasiūlymo dėl reglamento poveikio vertinime nustatytu emitentų sutaupytu laiku ir išlaidomis (maždaug 175 mln. EUR per metus) bus dar labiau prisidedama prie ES verslo konkurencingumo didinimo.

3.4.

EESRK mano, kad galimybė visus ES prospektus rasti bendroje duomenų bazėje turėtų suteikti didelį kapitalo rinkų vystymo postūmį Europoje, kelti didesnį investuotojų pasitikėjimą ir skatinti kurti įvairesnius finansinius produktus. Kad tokia duomenų bazė būtų iš tiesų veiksminga, ji turėtų būti patogi naudoti, o joje naudojami formatai turėtų suteikti galimybę patogiai gauti ir naudoti informaciją.

3.5.

EESRK palankiai vertina reikalavimą atskleisti mažiau, tačiau labiau standartizuotos informacijos, kuri taip pat supaprastintų atitinkamų administracijų darbą ir sumažintų jų valdymo išlaidas.

3.6.

EESRK palankiai vertina teisėkūros priemonės pasirinkimą ir sprendimą reglamentuoti šią sritį reglamentu, o ne direktyva. Reglamentu, kaip bendru nuostatų rinkiniu, kurį visos valstybės narės turi tiesiogiai įgyvendinti, panaikinama iki šiol turėta veiksmų laisvė perkelti direktyvą (8) į valstybių narių nacionalinės teisės aktus. Priėmus reglamentą būtų užtikrintas vidaus rinkos vieningumas ir vientisumas, mažinami ES galiojančių teisėkūros nuostatų skirtumai ir susiskaidymas ir jis būtų palankus kapitalų rinkos sąjungai. Toks požiūris taip pat palengvintų investuotojų, kuriems nereikės susipažinti su įvairiais nacionalinės teisės aktais priimant sprendimą dėl investavimo užsienyje, padėtį.

3.7.

Atsižvelgdamas į tai, kaip keitėsi prospektai ir į akivaizdų poreikį toliau juos tobulinti, EESRK palankiai vertina tai, kad net ir pasiūlymo etapu Komisija išreiškė savo ketinimą įvertinti reglamento poveikį po jo įsigaliojimo ir, konkrečiau kalbant, nustatė vertinimo parametrus. Vis dėlto Komitetas mano, kad penkeri metai – per ilgas laikotarpis laukti tokio svarbaus vertinimo ir primygtinai ragina gerokai jį sutrumpinti iki dvejų metų po reglamento įsigaliojimo dienos. Tai suteiks galimybę greitai peržiūrėti siūlomo reglamento sukeltą poveikį ir, prireikus, imtis taisomųjų priemonių. EESRK rekomenduoja atlikti kokybinį, išsamų vertinimą siekiant papildyti nustatytus kiekybinio vertinimo parametrus, įskaitant kokybinį, išsamų vertinimą, kuris taip pat būtų sutelktas į analizę, kaip ir kokiu mastu supaprastinus prospektą pritrauktas kapitalas padidino įmonių konkurencingumą ir kaip padėjo siekti pažangos valstybių narių kapitalo rinkose bei kokią įtaką tai padarė jų bendrai verslo aplinkai. Taip pat būtina įvertinti, ar, įgyvendindamos reglamentą ir taikydamos jo nuostatas tose srityse, kuriose jos turi veiksmų laisvę jas atitinkamai pritaikyti, valstybės narės taikė perteklinį reglamentavimą.

4.1.

Emisijų, kurioms reikia prospekto, ribos padidinimas iki 500 000 EUR (9) – žingsnis tinkama kryptimi siekiant sumažinti biurokratizmą, kad palengvėtų MVĮ galimybės gauti finansavimą. Kita vertus, valstybių narių teisė reikalauti specialių informacijos apie šias emisijas atskleidimo formų (10) neturi sukelti papildomų administracinių kliūčių ir perteklinio reglamentavimo (11); ją reikėtų įtraukti į poveikio vertinimą, kuris turi būti atliktas įsigaliojus reglamentui. EESRK įžvelgia tam tikrą galimą riziką šiuo klausimu ir ragina Komisiją atidžiau įsigilinti į tai atliekant poveikio vertinimą.

4.2.

EESRK visapusiškai pritaria tam, kad Komisija skiria dėmesį tikslios „MVĮ“ apibrėžties pateikimui ir pritaria požiūriui, kad gali reikėti papildomai patikslinti šią apibrėžtį (12). Komitetas ne vienoje pastarojoje nuomonėje paminėjo, kad reikia pateikti bendrą, atnaujintą ir tikslesnę apibrėžtį (13).

4.2.1.

EESRK pritaria reglamento projekte (2 straipsnio 1 dalies f punkte) naudojamai apibrėžčiai, kuria įvedamas reikalavimas vienu metu laikytis bent dviejų iš trijų Europos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB nustatytų reikalavimų (14). Reikėtų plačiau taikyti šį požiūrį ir jį suvienodinti visuose Komisijos teisėkūros pasiūlymuose, taip pat valstybių narių teisės aktuose ir administracinėje praktikoje.

4.2.2.

Komitetas taip pat labai pritaria tam, kad apibrėžtimi „mažesnės rinkos kapitalizacijos įmonė“ (15), kuria dar kartą patvirtinama Direktyvoje 2014/65/ES (16) pateikta apibrėžtis ir panaikinamas atotrūkis tarp jos ir Direktyvoje 2003/71/EB (17) pateiktos apibrėžties, riba padidinama nuo 100 iki 200 mln. EUR.

4.3.

Galimybė paskelbti „savanoriškus prospektus“ (18) emitentams suteikia papildomo lankstumo ir supaprastina prieigą prie ES kapitalo rinkų.

4.4.

Nuostatos, kuriomis supaprastinama paskesnė pakopinė prekyba vertybiniais popieriais (19), – labai teigiamas naujas elementas.

4.5.

Pasiūlyta itin išsamia prospekto apibrėžtimi (20) gerokai sumažinama našta emitentams ir ja dėl atlikto vertinimo įveikiami Direktyvoje 2010/73/ES nustatyti trūkumai. Reikalavimas įtraukti tik svarbiausią ir reikšmingą informaciją supaprastina tiek emitentų, tiek investuotojų padėtį ir padeda pastariesiems lengviau peržiūrėti pateiktus duomenis ir palyginti įvairių emitentų prospektus. Komitetas ragina Komisiją, kad visais šiais atvejais būtų užtikrinta civilinė atsakomybė.

4.6.

Numatyta galimybė parengti bazinį prospektą, kai leidžiami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, suteikia lankstumo papildomai emitentų kategorijai.

4.7.

Universalus registracijos dokumentas – pasirinkta galimybė (21), kuria pasinaudojus galima smarkiai sumažinti administracines kliūtis dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams ir taip jiems padėti patekti į kapitalo rinką.

4.8.

Taip pat palankiai vertinama ir remiama speciali informacijos atskleidimo tvarka (22), kuria taip pat prisidedama prie to, kad įmonėms paprasčiau skelbti, o investuotojams apdoroti informaciją.

4.9.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) bus pavesta nustatyti tam tikrus reglamentavimo ir įgyvendinimo techninius standartus. Jie apima gaires dėl aiškesnio požiūrio į rizikos veiksnius ir jų priskyrimą atitinkamoms kategorijoms pabrėžiant konkrečią, o ne bendrą riziką, taip pat atskleistos informacijos, kurią galima įtraukti į prospektą kaip nuorodą, išplėtimo sąrašus. Tai paskatins integraciją kapitalo rinkų srityje.

4.10.

EESRK siūlo taip pat įtraukti pasiūlymus, kuriais būtų siekiama labiau standartizuoti prospekto tikrinimo ir peržiūros procedūras, jei paskelbimas sustabdomas arba atšaukiamas. Daugeliu atveju esama daugybė pavėluotų ir išankstinių procedūrų, kurias reikia atlikti prieš reguliavimo institucijai priimant galutinį sprendimą. Tai skatina nepagrįstą delsimą, kuris emitentui gali nemažai kainuoti, palyginti su padėtimi, kai visos reguliavimo institucijos rekomendacijos pateikiamos vienu kartu. Todėl, Komiteto manymu, siekiant pažangos kapitalo rinkų sąjungos srityje, būtų naudinga, jeigu ESMA parengtų valstybėms narėms skirtas vienodas taisykles su konkrečiais nurodymais galimiems emitentams dėl to, kaip prospekto projekte būtų galima spręsti bet kokius su laiko terminais ir formatais susijusius trūkumus. Taip emitentams, ypač MVĮ, būtų lengviau parengti savo prospektus, be to, būtų sukurta homogeniškesnė aplinka mažinant reguliavimo veiksmų laisvės priežastis.

4.11.

Komitetas taip pat remia praktiką, kuria leidžiama į prospektą įtraukti savanoriškai pasirinktą dalį, kurioje įmonės investuotojams galėtų suteikti papildomos, faktiškai tikslios nefinansinės informacijos, susijusios su aplinkos apsaugos, gamybos praktikos, dalyvavimo programose ir kitais klausimais. Tokia informacija yra itin svarbi didelėms valstybinėms įmonėms, kurios yra įmonių socialinės atsakomybės lyderiai, ir atitinka reikalavimą, kad prospektas būtų teisingas, aiškus ir išsamus.

4.12.

EESRK norėtų pateikti šias rekomendacijas dėl pasiūlymo dėl reglamento priedų tobulinimo:

4.12.1.

skyriai apie rizikos veiksnius turėtų būti konkretesnis: registracijos dokumentuose turėtų būti atskirti įmonės ir jos verslo rizikos veiksniai (II priedo II skyriaus C dalis, p. 5).

4.12.2.

Kad būtų išvengta informacijos dubliavimo, vertybinių popierių raštas turėtų apimti tik su vertybiniais popieriais susijusius rizikos veiksnius (III priedo III skyriaus C dalis, p. 8.).

4.12.3.

Iš vertybinių popierių rašto reikėtų pašalinti informaciją apie direktorių, vyresniosios vadovybės narių, konsultantų, auditorių identifikavimą ir tam tikrą kitokią informaciją (III priedas, p. 8), nes ši informacija, jeigu nėra vertybinius popierius išleidžiančių suinteresuotųjų subjektų, pateikiama registracijos dokumente.

4.12.4.

Emitento statusas gali būti pateiktas kaip atskiras dokumentas, o prospekte būtų pateikiama nuoroda į šį dokumentą.

4.12.5.

EESRK rekomenduoja trumpinti nenuolatinių emitentų prospektų patvirtinimo laikotarpį ir sutrumpinti laiką, per kurį reguliavimo institucija gali pateikti atsakymą, kai atliekami pakeitimai, kuris turėtų būtų trumpesnis nei iš pradžių pasiūlytasis. Taip pat turėtų būti įmanoma pateikti tik pakoreguotas prospekto dalis, kaip atsaką komentarams, ir sumažinti spausdintų kopijų skaičių įvedant prospekto ir jo priedų elektroninius variantus.

4.12.6.

EESRK ragina Komisiją numatyti pagrįstą laikotarpį, kuris užtikrintų sklandų naujų nuostatų įgyvendinimą ir leistų rinkoms ir emitentams atitinkamai prisitaikyti prie atitinkamų pokyčių.

5.1.

Nepakankamai išaiškinti tam tikri klausimai, galintys daryti poveikį siūlomam reglamentui, ir EESRK rekomenduoja juos efektyviau spręsti.

5.1.1.

Vertybinių popierių pasiūlymams nustatyta 500 000 EUR riba; jeigu emisijos vertė mažesnė, prospekto pateikti nereikalaujama (23). Šiuo atveju nacionalinės reguliavimo institucijos gali emitentams savo nuožiūra suteikti „tinkamas atskleidimo formas“. EESRK rekomenduoja, kad šių „tinkamų formų“ turinys turėtų būti nustatytas iš anksto, kad skirtingose ES valstybėse narėse būtų užkirstas kelias nevienodam požiūriui į šiuos emitentus ir kad jos būtų paprastesnės nei prospektas.

5.1.2.

Be to, nacionalinėms reguliavimo institucijoms taikoma nuostata visoms emisijoms, kurių vertė 500 000–10 000 000 EUR, netaikyti Reglamento nuostatų dėl suderinto prospekto, jeigu išimtis susijusi tik su pasiūlymu atitinkamoje valstybėje narėje ir nereikalaujama, kad prospektas turėtų „pasą“. Šiuo atžvilgiu manome, kad kuo didesnė nacionalinės reguliavimo institucijos diskrecija, tuo didesnė nevienodo skirtingų valstybių narių nacionalinių teisės aktų požiūrio į tas pačias emitentų kategorijas galimybė. Tai taip pat padėtų išvengti galimo nepageidaujamo žemesnio lygio vartotojų apsaugos poveikio. Šiuo atveju manome, kad nacionalinė diskrecija turėtų būti tam tikru mastu mažinama. Siekiant dar labiau išplėtoti šią idėją, EESRK prašo Komisijos ištirti, ar minėta išimtis visoms emisijoms 500 000–10 000 000 EUR intervale galėtų būti žalinga, visų pirma MVĮ, atsižvelgiant į kapitalo rinkų sąjungą. Komitetas ragina Komisiją persvarstyti, atsižvelgiant į tokios analizės rezultatus, ar šią išimtį palikti, ar ją geriau panaikinti.

5.1.3.

Siūlomo reglamento 42 straipsnyje apibrėžti deleguotieji aktai prieš galutinį jo priėmimą turėtų būti išsamiai aptarti su visais suinteresuotaisiais subjektais. EESRK ypač domisi galimybe aktyviai dalyvauti konsultacijose dėl antro lygio teisės aktų rengimo.

5.1.4.

Taip pat ESMA, vykdydama savo įgaliojimus stiprinti valstybių narių priežiūros praktikos konvergenciją, turėtų atsižvelgti ne tik į vietos priežiūros institucijų, bet ir į vietos suinteresuotųjų subjektų, įskaitant rinkos dalyvius, nuomonę.

5.1.5.

Kadangi emisijoms, kurių vertė mažesnė nei 500 000 EUR, nereikia prospekto ir jos nepatenka į reglamento taikymo sritį, EESRK rekomenduoja EK arba ESMA valstybėms narėms pateikti rekomendacijas, kaip išaiškinti „MVĮ emitentų“, kuriems neleidžiama prekyba reguliuojamose rinkose, tačiau leidžiama prekyba daugiašalėse prekybos sistemose arba sutelktinio finansavimo platformose, statusą. Šios rekomendacijos taip pat turėtų apimti klausimą, ar tokios įmonės turėtų būti laikomos viešosiomis ar privačiosiomis įmonėmis ir kokios priežiūros priemonės joms bus skirtos.

5.1.6.

EESRK atkreipia dėmesį į 25 straipsnio 2 dalies tekstą, kuriame kalbama apie „tarptautinių finansų srityje įprastą kalbą“ ir nurodo, kad tai turėtų būti viena iš ES oficialiųjų kalbų, kuri yra priimtina priimančiajai šaliai.

5.1.7.

Kalbant apie 7 straipsnį dėl prospekto santraukos, kurioje pateikiama informacija investuotojams, būtų naudinga į ją įtraukti konkrečius įspėjimus dėl rizikos, susijusios su tokiomis investicijomis.