10.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/2

1.

PRIMENA, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, Sąjungos veikla turi papildyti valstybių narių politiką ir ja siekiama gerinti visuomenės sveikatą, ja taip pat skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas visuomenės sveikatos srityje ir prireikus remiami jų veiksmai bei visapusiškai pripažįstama valstybių narių atsakomybė už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą;

2.

PRIMENA 2006 m. birželio 2 d. priimtas Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų (1), ypač svarbiausias universalumo, galimybės naudotis geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, teisingumo ir solidarumo vertybes;

3.

PRIMENA tikslus, dėl kurių buvo susitarta 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime laikantis atvirojo koordinavimo metodo socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje siekiant užtikrinti prieinamas, aukštos kokybės ir tvarias sveikatos priežiūros bei ilgalaikės priežiūros paslaugas (2);

4.

PRIMENA 2008 m. birželio 27 d. remiant Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) pasirašytą Talino chartiją dėl sveikatai ir gerovei būtinų sveikatos priežiūros sistemų (3);

5.

PRIMENA 2010 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas dėl teisingumo ir sveikatos aspektų visų krypčių politikoje: solidarumas sveikatos srityje (4);

6.

PRIMENA 2011 m. kovo 9 d. Direktyvą 2011/24 dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (5), įskaitant jos IV skyrių dėl bendradarbiavimo sveikatos priežiūros paslaugų srityje;

7.

PRIMENA 2011 m. birželio 6 d. priimtas Tarybos išvadas dėl modernių, atvirų ir tvarių sveikatos priežiūros sistemų (6);

8.

PRIMENA 2013 m. gruodžio 10 d. priimtas Tarybos išvadas dėl modernių, atvirų ir tvarių sveikatos priežiūros sistemų svarstymų proceso (7);

9.

ATKREIPIA DĖMESĮ Į 2013 m. vasario 20 d. priimtą Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“, ypač į kartu pateiktą jos tarnybų darbinį dokumentą „Investicijos į sveikatą“, kuriame pabrėžiami įvairūs būdai, kaip investicijomis galima padėti spręsti esamus ir būsimus uždavinius, su kuriais susiduriama sveikatos priežiūros sistemose ir socialinėje srityje apskritai (8);

10.

ATKREIPIA DĖMESĮ Į į tai, kad 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje (9) pabrėžiama, kad reikia stiprinti sveikatos priežiūros sistemų efektyvumą ir finansinį tvarumą, kartu didinant jų veiksmingumą ir adekvatumą, kai tenkinami socialiniai poreikiai ir užtikrinamos svarbiausios socialinės apsaugos priemonės; 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje taip pat akcentuojama, kad reikėtų kurti aktyvios socialinės įtraukties strategijas, taip pat sudaryti galimybes plačiai naudotis įperkamomis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis;

11.

PRIPAŽĮSTA, kad sveikata savaime yra vertybė ir būtina ekonominio augimo sąlyga ir kad investuojant į sveikatą padedama užtikrinti geresnę sveikatą, ekonominį klestėjimą ir socialinę sanglaudą;

12.

MANO, kad sveikatos priežiūros sistemos yra viena iš svarbiausių Europos aukšto lygio socialinės apsaugos dalių ir labai prisideda prie socialinės sanglaudos, socialinio teisingumo ir ekonomikos augimo;

13.

PRIPAŽĮSTA, kad dėl sveikatos priežiūros sistemoms kylančių sunkumų, pavyzdžiui, gyventojų senėjimo, dėl kurio padidėjo sergamumas lėtinėmis ligomis ir keliomis ligomis vienu metu, spartaus technologijų plitimo, sveikatos specialistų trūkumo ir nevienodo jų pasiskirstymo, didėjančių gyventojų lūkesčių ir sveikatos priežiūros išlaidų augimo biudžeto suvaržymo sąlygomis, visų pirma dėl ekonomikos krizės, reikia įgyvendinti politiką ir priemones, kuriomis siekiama didinti ekonominį efektyvumą ir geriau riboti išlaidas, kartu užtikrinant sveikatos priežiūros sistemų tvarumą, pacientų saugą ir lygias galimybes naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis;

14.

ATKREIPIA DĖMESĮ Į TAI, kad gyventojų senėjimas, vis didesnis naudojimasis priežiūros paslaugomis ir kainų augimas biudžeto suvaržymo sąlygomis daro poveikį sveikatos srities darbuotojų paklausai ir pasiūlai, taigi veiksmingas sveikatos priežiūros darbuotojų poreikio planavimas yra svarbus tvarios sveikatos priežiūros sistemos elementas;

15.

PRIPAŽĮSTA, kad visuotinė prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų yra itin svarbus veiksnys sprendžiant nelygybės sveikatos srityje problemą;

16.

MANO, kad sveikatos ugdymas ir ligų prevencija yra svarbūs geresnės sveikatos veiksniai ir PRIPAŽĮSTA investicijų į sveikatos ugdymą ir ligų prevenciją svarbą gerinant gyventojų sveikatą;

17.

PRIPAŽĮSTA, kad integruoti pirminės, antrinės ir stacionarinės priežiūros modeliai, integruoti sveikatos ir socialinės priežiūros modeliai, taip pat IRT inovacijų ir e. sveikatos sprendimų įgyvendinimas gali padidinti sveikatos priežiūros sistemų atsparumą, kartu atsižvelgiant į pacientų saugą ir aukštą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

18.

SUSIRŪPINUSI PAŽYMI, kad finansų krizė ir biudžeto suvaržymai daro didelį poveikį pagrindiniams ekonominiams rodikliams, pavyzdžiui, pajamoms ir nedarbui – socialiniams sveikatą lemiantiems veiksniams, ir kad didelis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mažinimas gali daryti poveikį galimybei naudotis priežiūros paslaugomis ir gali turėti ilgalaikių sveikatos ir ekonominių pasekmių, ypač pažeidžiamiausių visuomenės grupių atveju;

19.

SUSIRŪPINUSI PAŽYMI, kad kai kuriose valstybėse narėse sumažėjo socialinių išlaidų, o asmenų, kuriems gresia skurdas, ir asmenų, gyvenančių pajamų negaunančiuose arba mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, skaičius padidėjo, ir dėl to didėja nelygybė sveikatos srityje ir kyla pavojus socialinei sanglaudai;

20.

SUSIRŪPINUSI PAŽYMI, kad nuo 2009 m. daugelyje valstybių narių buvo sumažintos visuomenės sveikatos išlaidos, ir PRIMENA, kad turėtų būti išlaikytos investicijos į sveikatos ugdymą ir ligų prevenciją, ypatingą dėmesį skiriant nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, ypač ekonomikos krizės laikotarpiu, kadangi jos daro tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį teigiamą poveikį gerinant gyventojų sveikatą ir mažinant nelygybę sveikatos srityje;

21.

SUSIRŪPINUSI PAŽYMI, kad daugelio naujų novatoriškų vaistų kainos yra labai aukštos, palyginti su daugelio valstybių narių visuomenės sveikatos išlaidų pajėgumais, ir kad tokia kainodara galėtų destabilizuoti valstybių narių sveikatos sistemas, kurios jau yra susilpnėjusios dėl finansų krizės;

22.

SUSIRŪPINUSI PAŽYMI, kad nors daugumoje valstybių narių užtikrinama visuotinė aprėptis, praktiškai daugelis žmonių susiduria su problemomis naudodamiesi sveikatos priežiūros paslaugomis, kai jiems jų prireikia (10), ir kad ekonomikos krizės laikotarpiu keliose valstybėse narėse padaugėjo žmonių, pranešančių, kad jų sveikatos poreikiai nebuvo patenkinti dėl kainos, atstumo iki sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vietų ar laukiančiųjų sąrašų (11);

23.

PRIPAŽĮSTA, kad ekonomikos krizės daro poveikį gyventojų sveikatos būklei, ypač psichinės sveikatos srityje, ir

24.

PAŽYMI, kad visas ekonomikos krizės ir visuomenės sveikatos išlaidų mažinimo poveikis sveikatai gali išryškėti ateinančiais metais;

25.

PALANKIAI VERTINA 2014 m. balandžio 4 d. priimtą Komisijos komunikatą dėl efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų (12);

26.

PRIMENA 2014 m. balandžio 28–29 d. Atėnuose surengtame neformaliame sveikatos ministrų susitikime vykusias diskusijas ekonomikos krizės ir sveikatos priežiūros tema, kuriose akcentuota sveikatos priežiūros reformos svarba siekiant įveikti krizę ir valstybių narių keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais bei dalijimasis informacija bendro intereso srityse, įskaitant sveikatos priežiūros kainą, sveikatos priežiūros paslaugų krepšelį, vaistus, sveikatos priežiūros sistemų veikimo vertinimą ir investicijas į prevenciją siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros sistemų atsparumą; iš esmės pritarta tam, kad reikia toliau gerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač labiausiai pažeidžiamų gyventojų galimybes, ir buvo iškeltas sveikatos ministrų įtraukimo į Europos semestro procesą klausimas;

27.

toliau gerinti visų asmenų galimybes naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms grupėms;

28.

toliau stiprinti sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos politiką bei strategijas siekiant gerinti gyventojų sveikatą ir tokiu būdu mažinti gydomosios priežiūros poreikį;

29.

apsvarstyti novatoriškus pirminės ir stacionarinės priežiūros integravimo būdus, taip pat sveikatos ir socialinės priežiūros integravimo būdus;

30.

propaguoti IRT inovacijų ir e. sveikatos sprendimų įgyvendinimą siekiant užtikrinti priežiūros kokybę ir sveikatos raštingumą ir gerinti sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą bei efektyvumą ir išlaidų kontrolę;

31.

formuojant politiką geriau naudotis sveikatos priežiūros sistemų veikimo vertinimu (HSPA) ir didinti skaidrumą bei atskaitomybę nacionaliniu lygiu;

32.

toliau bendradarbiauti keičiantis informacija apie strategijas, kaip veiksmingai valdyti išlaidas vaistams ir medicinos prietaisams, kartu tvariose nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose užtikrinant lygias galimybes gauti veiksmingų vaistų ir, atitinkamais atvejais naudojantis esamomis grupėmis, tęsti diskusijas su priimtinomis kainomis, generinių vaistų naudojimu, retaisiais vaistais, medicinos prietaisais ir mažomis rinkomis susijusiais klausimais;

33.

semtis patirties iš krizės ir propaguoti visuotinę prieigą prie aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų, kartu atsižvelgiant į įvairias jos sudedamąsias dalis, kad būtinos sveikatos priežiūros reformos galėtų būti įgyvendintos nekeliant pavojaus sveikatos priežiūros sistemų veikimui užtikrinant socialinės apsaugos priemones;

34.

keistis informacija apie sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas valstybių narių sveikatos priežiūros sistemose, inter alia, vyresniųjų pareigūnų lygiu Visuomenės sveikatos darbo grupėje;

35.

remti veiksmingą ES tikslo užtikrinti žmonių sveikatos aukšto lygio apsaugą įgyvendinimą nustatant ir įgyvendinant visų sričių Sąjungos veiklą ir politiką;

36.

tęsti dialogą, kuriuo siekiama gerinti Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESIF) faktinį naudojimą investicijoms į sveikatos sektorių reikalavimus atitinkančiuose valstybių narių regionuose, ir toliau dėti pastangas, kad būtų skatinamas Sąjungos finansinių priemonių, įskaitant ESIF, naudojimas investuojant į sveikatos sektorių, kad būtų pasiekti visų pirma šiose išvadose nurodyti tikslai;

37.

įvertinti turimą informaciją, kad būtų galima įvertinti sveikatos priežiūros teikiamos naudos vaidmenį mažinant nelygybę sveikatos srityje ir gyventojų skurdo pavojų;

38.

siekti veiksmingiausių lankstumo veiksnių, įskaitant Komisijos pasiūlytuosius neseniai paskelbtame jos komunikate dėl efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų, bendro supratimo ir paprašyti vyresniųjų pareigūnų lygio Visuomenės sveikatos darbo grupės pateikti geriausios praktikos pavyzdžių, kaip tai įgyvendinti skirtingose sveikatos priežiūros sistemose;

39.

stiprinti bendradarbiavimą toliau išvardytose srityse, dėl kurių susitarta Direktyvoje dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo: tarpvalstybinio bendradarbiavimo regionų lygiu, Europos referencijos tinklų, e. sveikatos ir sveikatos technologijų vertinimo srityse;

40.

remiantis ES sveikatos priežiūros darbuotojams skirto veiksmų plano vykdymo rezultatais, skiriant ypatingą dėmesį įgyvendinant bendruosius veiksmus dėl su sveikatos priežiūros darbuotojais susijusio planavimo ir prognozavimo parengtoms rekomendacijoms, toliau bendradarbiauti ieškant būdų, kaip stiprinti valstybių narių su sveikatos priežiūros darbuotojais susijusią politiką, kad jos galėtų tvariai užtikrinti reikiamą skaičių sveikatos priežiūros darbuotojų, turinčių būtinus gebėjimus, kad būtų galima garantuoti prieigą prie paslaugų, jų saugą ir kokybę;

41.

toliau didinti sveikatos priežiūros sistemų efektyvumą nustatant sveikatos priežiūros sistemų veiklos vertinimo (HSPA) priemones ir metodiką, keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir geriau naudojantis esamais duomenimis, pavyzdžiui, Eurostato ir EBPO statistika;

42.

stiprinti Socialinės apsaugos komiteto (SAK) ir vyresniųjų pareigūnų lygio Visuomenės sveikatos darbo grupės tarpusavio bendradarbiavimą ir užtikrinti geresnį jų veiksmų koordinavimą, kad sveikatos ministerijos galėtų aktyviai dalyvauti Europos semestro procese;

43.

skatinti keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais prieinamumo srityje, atsižvelgiant į skirtingas jo sudedamąsias dalis, remti projektus, kad būtų skatinamas ir plėtojamas periodinis informacijos rinkimas ir rengti mokslinius duomenis apie lygias galimybes naudotis priežiūros paslaugomis siekiant spręsti problemas, kurios kyla užtikrinant visuotines ir lygias galimybes;

44.

atitinkamais atvejais remti valstybių narių keitimąsi informacija apie politiką, susijusią su vaistais ir medicinos prietaisais, ypatingą dėmesį skiriant mažoms rinkoms;

45.

skatinti bendradarbiavimą, kad būtų didinamas sveikatos paslaugų papildomumas valstybių narių pasienyje gyvenantiems asmenims, kuriems gali reikėti naudotis tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis;

46.

teikti informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas valstybių narių sveikatos priežiūros sistemose, naudojantis pagal Direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo nacionalinių kontaktinių centrų pateikta informacija.