This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014PC0741
Proposal for a COUNCIL DECISION on the position to be adopted, on behalf of the European Union, in the EEA Joint Committee established by the Agreement on the European Economic Area, as regards the replacement of Protocol 4 to that Agreement, on rules of origin, by a new Protocol which is aligned to the Regional Convention on pan-Euro-Mediterranean rules of origin
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos ekonominės erdvės susitarimu įsteigtame EEE jungtiniame komitete dėl to susitarimo 4 protokolo dėl kilmės taisyklių pakeitimo nauju protokolu, suderintu su Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regionine konvencija
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos ekonominės erdvės susitarimu įsteigtame EEE jungtiniame komitete dėl to susitarimo 4 protokolo dėl kilmės taisyklių pakeitimo nauju protokolu, suderintu su Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regionine konvencija
/* COM/2014/0741 final - 2014/0353 (NLE) */
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos ekonominės erdvės susitarimu įsteigtame EEE jungtiniame komitete dėl to susitarimo 4 protokolo dėl kilmės taisyklių pakeitimo nauju protokolu, suderintu su Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regionine konvencija /* COM/2014/0741 final - 2014/0353 (NLE) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO
APLINKYBĖS Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono
valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninėje
konvencijoje[1]
(toliau – Konvencija) išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis
prekiaujama pagal atitinkamus Susitariančiųjų Šalių
sudarytus susitarimus, kilmės. ES Konvenciją pasirašė 2011 m.
birželio 15 d., o savo priėmimo dokumentą Konvencijos
depozitarui deponavo 2012 m. kovo 26 d. Todėl, taikant jos 10
straipsnio 3 dalį, Konvencija ES atžvilgiu įsigaliojo 2012 m.
gegužės 1 d. Kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo
(toliau – EEE susitarimas)[2]
Susitariančiosios Šalys – Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas –
Konvenciją pasirašė atitinkamai 2011 m. birželio 15 d.,
2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. birželio 15 d., o savo
priėmimo dokumentą Konvencijos depozitarui deponavo atitinkamai
2011 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 12 d. ir
2011 m. lapkričio 28 d. Todėl, taikant jos 10 straipsnio 3
dalį, Konvencija Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino atžvilgiu
įsigaliojo atitinkamai 2012 m. sausio 1 d., 2012 m.
gegužės 1 d. ir 2012 m. sausio 1 d. Konvencijos 6 straipsniu nustatyta, kad
kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių
užtikrinti, kad Konvencija būtų taikoma veiksmingai. Todėl EEE
susitarimo 4 protokolas dėl kilmės taisyklių turėtų
būti pakeistas nauju protokolu, kuriame būtų kuo daugiau
nuorodų į Konvenciją. Kartu 4 protokolo tekstas atnaujintas ir
suderintas, be kita ko, su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo. Šiuo pasiūlymu visas 4 protokolas
pakeičiamas nauju protokolu, kad būtų aiškesnis ekonominės
veiklos vykdytojams ir šalių administracijoms. Dabartinis protokolas
pakeistas taip: 1. 3 straipsnis iš dalies
pakeistas, kad įstrižinė kilmės kumuliacija būtų
taikoma bet kuriai šaliai, kuri yra ES stabilizacijos ir asociacijos proceso[3] dalyvė, – tai yra
vienas iš pagrindinių Konvencijos tikslų. Nuoroda į ES
stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančias šalis pridėta 3
straipsnio 1 dalyje, kad būtų išvengta privalomo EUR-MED
sertifikavimo. Dėl tos pačios priežasties nuoroda į Farerų
Salas perkelta iš 3 straipsnio 2 dalies į 1 dalį. 2. Turinio nuorodoje į 32
straipsnį žodžiai „Tarpusavio pagalba“ pakeičiami žodžiais
„Administracinis bendradarbiavimas“. 3. Turinio antraštėje
„Bendros deklaracijos“, 3 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 4 straipsnio 2 dalyje ir 31
straipsnio 1 dalyje, taip pat bendrose deklaracijose žodis „Bendrija“
pakeičiamas žodžiais „Europos Sąjunga“. 4. 3 straipsnio 5 dalyje, 31
straipsnio 3 dalyje ir 32 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Europos Bendrijų
Komisija“ pakeičiami žodžiais „Europos Komisija“. 5. 5 straipsnio 2 dalyje žodžiai
„negali būti naudojamos“ pakeičiami žodžiais „neturėtų
būti naudojamos“. 6. 6 straipsnio 1 dalyje po m
punkto įterpiamas toks punktas:
„n) cukraus sumaišymas su bet kokia medžiaga;“.
Dabartiniai n–p punktai pernumeruojami į o–q punktus. 7. 32 straipsnio antraštė
pakeičiama tokia antrašte:
„Administracinis bendradarbiavimas“. I–IVb priedų turinys pakeičiamas
nuoroda į Konvenciją. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Dėl Tarybos sprendimo projekto su ES
valstybėmis narėmis konsultuotasi Muitinės kodekso komiteto
Kilmės skyriuje 2013 m. gegužės 13 d. Su Konvencijos
Susitariančiosiomis Šalimis konsultuotasi 2013 m. gegužės
14–15 d. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių darbo
grupės susitikime. Nepriklausomo tyrimo neprireikė. Poveikio
vertinimo taip pat neprireikė, nes siūlomi daliniai pakeitimai yra
techniniai ir nekeičia galiojančio protokolo dėl kilmės
taisyklių esmės. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO
ASPEKTAI Tarybos reglamento (EB) Nr. 2894/94
dėl EEE susitarimo įgyvendinimo tvarkos 1 straipsnio 3 dalyje
numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustato
poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl
tokių sprendimų. Šios nuostatos dalinio pakeitimo teisinis
pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnis
kartu su 218 straipsnio 9 dalimi. Pasiūlymas priklauso išimtinei
Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. Siūloma priemonė: Tarybos
sprendimas. Šiuo pasiūlymu pakeičiamas
2012 m. kovo 22 d. dokumentas COM(2012) 133, kuris yra atsiimamas. 2014/0353 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos
Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos ekonominės
erdvės susitarimu įsteigtame EEE jungtiniame komitete dėl to
susitarimo 4 protokolo dėl kilmės taisyklių pakeitimo nauju
protokolu, suderintu su Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono
valstybių kilmės taisyklių regionine konvencija EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį kartu su
218 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgdama į 1994 m.
lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2894/94
dėl Europos ekonominės erdvės susitarimo įgyvendinimo
tvarkos[4],
ypač į jo 1 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
pasiūlymą, kadangi: (1) Europos ekonominės
erdvės susitarimo[5]
(toliau – Susitarimas) 4 protokolas susijęs su kilmės
taisyklėmis; (2) Visos Europos ir Viduržemio
jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių
regioninėje konvencijoje[6]
(toliau – Konvencija) išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis
prekiaujama pagal atitinkamus Susitariančiųjų Šalių
sudarytus susitarimus, kilmės; (3) ES, Norvegija ir
Lichtenšteinas Konvenciją pasirašė 2011 m. birželio 15 d.,
o Islandija – 2011 m. birželio 30 d.; (4) ES savo priėmimo
dokumentą Konvencijos depozitarui deponavo 2012 m. kovo 26 d.,
Norvegija – 2011 m. lapkričio 9 d., Islandija – 2012 m.
kovo 12 d., o Lichtenšteinas – 2011 m. lapkričio 28 d. Todėl,
taikant jos 10 straipsnio 3 dalį, Konvencija ES ir Islandijos atžvilgiu
įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d., o Norvegijos ir
Lichtenšteino atžvilgiu – 2012 m. sausio 1 d.; (5) Konvencijos 6 straipsniu
nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tinkamų
priemonių užtikrinti, kad Konvencija būtų taikoma veiksmingai.
Todėl Susitarimo 4 protokolas dėl kilmės taisyklių
turėtų būti pakeistas nauju, su Konvencija suderintu protokolu,
kuriame būtų kuo daugiau nuorodų į Konvenciją; (6) todėl Europos
Sąjunga EEE jungtiniame komitete turėtų laikytis pozicijos,
išdėstytos pridėtame sprendimo projekte, PRIĖMĖ ŠĮ
SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Pridėtame EEE jungtinio komiteto
sprendimo projekte išdėstyta pozicija, kurios Europos Sąjunga turi
laikytis Europos ekonominės erdvės susitarimu įsteigtame EEE
jungtiniame komitete dėl to susitarimo 4 protokolo dėl kilmės taisyklių
pakeitimo nauju protokolu, kuris suderintas su Visos Europos ir Viduržemio
jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių
regionine konvencija ir kuriame yra kuo daugiau nuorodų į
Konvenciją. Neesminiams EEE jungtinio komiteto sprendimo projekto
pakeitimams Sąjungos atstovai EEE jungtiniame komitete gali pritarti be
papildomo Tarybos sprendimo. 2 straipsnis EEE jungtinio komiteto sprendimas skelbiamas Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje. 3 straipsnis Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo
dieną. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas [1] OL L 54, 2013 2 26, p. 4. [2] OL L 1, 1994 1 3, p. 3. [3] Albanija, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos
Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas pagal JT ST
rezoliuciją 1244/99. [4] OL L 305, 1994 11 30, p. 6. [5] OL L 1, 1994 1 3, p. 3. [6] OL L 54, 2013 2 26, p. 4. PRIEDAS
EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS
Nr. .../2014
kuriuo Europos ekonominės erdvės susitarimo 4 protokolas dėl
kilmės taisyklių pakeičiamas nauju protokolu, suderintu su Visos
Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės
taisyklių regionine konvencija EEE JUNGTINIS KOMITETAS, atsižvelgdamas į Europos ekonominės
erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 98
straipsnį, kadangi: (1)
EEE susitarimo 9 straipsnyje daroma nuoroda į
4 protokolą, kuriame išdėstytos kilmės taisyklės ir numatoma
Sąjungos, Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną), Islandijos,
Norvegijos, Turkijos, Farerų Salų ir Barselonos proceso dalyvių[1] kilmės
kumuliacija; (2)
Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono
valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninėje
konvencijoje[2]
(toliau – Konvencija) išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis
prekiaujama pagal atitinkamus Susitariančiųjų Šalių
sudarytus susitarimus, kilmės; (3)
ES, Norvegija ir Lichtenšteinas Konvenciją
pasirašė 2011 m. birželio 15 d., o Islandija – 2011 m.
birželio 30 d.; (4)
ES savo priėmimo dokumentą Konvencijos
depozitarui deponavo 2012 m. kovo 26 d., Norvegija – 2011 m.
lapkričio 9 d., Islandija – 2012 m. kovo 12 d., o
Lichtenšteinas – 2011 m. lapkričio 28 d. Todėl, taikant jos 10
straipsnio 3 dalį, Konvencija ES ir Islandijos atžvilgiu įsigaliojo
2012 m. gegužės 1 d., o Norvegijos ir Lichtenšteino atžvilgiu –
2012 m. sausio 1 d.; (5)
Konvencija taikoma stabilizacijos ir asociacijos
proceso dalyviams, priklausantiems visos Europos ir Viduržemio jūros
regiono valstybių kilmės kumuliacijos zonai; (6)
jeigu visos Susitariančiosios Šalys,
priklausančios visos Europos ir Viduržemio jūros regiono
valstybių kumuliacijos zonai, prie Konvencijos prisijungia ne vienu metu,
tai neturėtų sukelti nepalankesnės padėties, nei ji
būtų buvusi pagal ankstesnę 4 protokolo versiją; (7)
Konvencijos 6 straipsniu nustatyta, kad kiekviena
Susitariančioji Šalis imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad
Konvencija būtų taikoma veiksmingai. Todėl Susitarimo 4
protokolas dėl kilmės taisyklių turėtų būti pakeistas
nauju, su Konvencija suderintu protokolu; (8)
EEE jungtinio komiteto sprendime Nr. XX/XX nustatytos Kroatijai skirtos pereinamojo
laikotarpio taisyklės, susijusios su 4 protokole nustatytų
kilmės taisyklių taikymu. Šios taisyklės turėtų
būti toliau taikomos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, PRIĖMĖ ŠĮ
SPRENDIMĄ: 1 straipsnis 1. Susitarimo 4 protokolas
pakeičiamas šio sprendimo priede pateiktu tekstu. 2. Nepaisant šio straipsnio
1 dalies, 4 protokolo 41 straipsnis su pakeitimais, padarytais EEE jungtinio
komiteto sprendimu Nr. XX/XX[3],
toliau taikomas iki 2017 m. sausio 1 d. 2 straipsnis Šis sprendimas įsigalioja […], jei EEE jungtiniam komitetui pateikti visi pranešimai
pagal Susitarimo 103 straipsnio 1 dalį[4]. Jis taikomas nuo 2014 m. balandžio
1 d. 3 straipsnis Šis sprendimas skelbiamas Europos
Sąjungos oficialiojo leidinio EEE skyriuje ir EEE priede. Priimta Briuselyje […] EEE
jungtinio komiteto vardu Pirmininkas EEE jungtinio komiteto
sekretoriai PRIEDAS prie
EEE jungtinio komiteto sprendimo Nr. […] „4 PROTOKOLAS DĖL KILMĖS TAISYKLIŲ TURINYS I
ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS
NUOSTATOS 1 straipsnis Terminų apibrėžtys II
ANTRAŠTINĖ DALIS SĄVOKOS
„KILMĖS STATUSĄ TURINTYS PRODUKTAI“ APIBRĖŽTIS 2 straipsnis Bendrieji reikalavimai 3 straipsnis Įstrižinė kilmės
kumuliacija 4 straipsnis Tik tam tikroje teritorijoje
gauti produktai 5 straipsnis Pakankamai apdoroti ar
perdirbti produktai 6 straipsnis Nepakankamas apdorojimas ar
perdirbimas 7 straipsnis Kvalifikacinis vienetas 8 straipsnis Priedai, atsarginės dalys
ir įrankiai 9 straipsnis Rinkiniai 10 straipsnis Neutralūs elementai III
ANTRAŠTINĖ DALIS TERITORINIAI
REIKALAVIMAI 11 straipsnis Teritoriškumo principas 12 straipsnis Tiesioginis vežimas 13 straipsnis Parodos IV
ANTRAŠTINĖ DALIS SĄLYGINIS
APMOKESTINIMAS ARBA ATLEIDIMAS NUO MUITŲ 14 straipsnis Draudimas taikyti
sąlyginį apmokestinimą arba atleidimą nuo muitų V
ANTRAŠTINĖ DALIS KILMĖS
ĮRODYMAS 15 straipsnis Bendrieji reikalavimai 16 straipsnis EUR.1 arba EUR-MED
judėjimo sertifikato išdavimo tvarka 17 straipsnis EUR.1 arba EUR-MED
judėjimo sertifikatų išdavimas atgaline data 18 straipsnis EUR.1 arba EUR-MED
judėjimo sertifikato dublikato išdavimas 19 straipsnis EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatų
išdavimas remiantis anksčiau išduotu ar pateiktu kilmės įrodymu 20 straipsnis Apskaitos atskyrimas 21 straipsnis Sąskaitos faktūros deklaracijos arba EUR-MED
sąskaitos faktūros deklaracijos išrašymo sąlygos 22 straipsnis Patvirtintas eksportuotojas 23 straipsnis Kilmės įrodymo
galiojimas 24 straipsnis Kilmės įrodymo
pateikimas 25 straipsnis Importavimas dalimis 26 straipsnis Atleidimas nuo reikalavimo
pateikti kilmės įrodymą 27 straipsnis Tiekėjo deklaracijos 28 straipsnis Patvirtinamieji dokumentai 29 straipsnis Kilmės įrodymo, tiekėjo
deklaracijų ir patvirtinamųjų dokumentų saugojimas 30 straipsnis Neatitikimai ir formalios
klaidos 31 straipsnis Eurais išreikštos sumos VI
ANTRAŠTINĖ DALIS ADMINISTRACINIO
BENDRADARBIAVIMO TVARKA 32 straipsnis Administracinis
bendradarbiavimas 33 straipsnis Kilmės įrodymų
patikrinimas 34 straipsnis Tiekėjo deklaracijų
patikrinimas 35 straipsnis Ginčų sprendimas 36 straipsnis Sankcijos 37 straipsnis Laisvosios zonos VII
ANTRAŠTINĖ DALIS SEUTA
IR MELILJA 38 straipsnis Protokolo taikymas 39 straipsnis Specialiosios sąlygos VIII
ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS 40 straipsnis Pereinamojo laikotarpio
nuostatos, taikomos tranzitu gabenamoms arba saugomoms prekėms PRIEDŲ
SĄRAŠAS I priedas II priedo sąrašo
įvadinės pastabos II priedas Apdorojimo ar perdirbimo procesų, kuriuos reikia
atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis, kad pagamintas
produktas įgytų kilmės statusą, sąrašas IIIa priedas EUR.1 judėjimo sertifikato ir prašymo išduoti
EUR.1 judėjimo sertifikatą pavyzdžiai IIIb priedas EUR-MED judėjimo sertifikato ir prašymo išduoti
EUR-MED judėjimo sertifikatą pavyzdžiai IVa priedas Sąskaitos faktūros
deklaracijos tekstas IVb priedas EUR-MED sąskaitos
faktūros deklaracijos tekstas V priedas Tiekėjo deklaracijos
pavyzdys VI priedas Ilgalaikės tiekėjo
deklaracijos pavyzdys BENDROS
DEKLARACIJOS Bendra deklaracija dėl kilmės
įrodymų, pagal 4 protokolo 3 straipsnyje nurodytus susitarimus
išduotų Europos Sąjungos, Islandijos arba Norvegijos kilmės
produktams, priėmimo Bendra deklaracija dėl Andoros
Kunigaikštystės Bendra deklaracija dėl San Marino
Respublikos Bendra deklaracija dėl
Susitariančiosios Šalies pasitraukimo iš Visos Europos ir Viduržemio
jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės
konvencijos I ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Terminų apibrėžtys Šiame protokole: a) gamyba
– bet koks apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą ar
specifines operacijas; b) medžiaga
– bet kokia produkto gamybai panaudota sudedamoji dalis, žaliava, komponentas
arba detalė ir t. t.; c) produktas
– gaminamas produktas, net jei jis skirtas naudoti vėliau kitoje gamybos
operacijoje; d) prekės – medžiagos ir
produktai; e) muitinė
vertė – vertė, nustatyta pagal 1994 m. Susitarimą dėl
Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio
įgyvendinimo (PPO susitarimas dėl muitinio įvertinimo); f) gamintojo
kaina (ex-works kaina) – kaina, sumokėta už produktą EEE
gamintojui, kurio įmonėje atliktas galutinis apdorojimas arba
perdirbimas, jei kainą sudaro visų panaudotų medžiagų
vertė, atskaičiavus visus vidaus mokesčius, kurie eksportuojant
gautą produktą yra arba gali būti grąžinami; g) medžiagų
vertė – panaudotų kilmės statuso neturinčių
medžiagų muitinė vertė importo metu arba, jei ji nežinoma ir
negali būti nustatyta, pirmoji nustatyta kaina, sumokėta už medžiagas
EEE; h) kilmės
statusą turinčių medžiagų vertė − g punkte
apibrėžtų medžiagų vertė, taikoma mutatis mutandis; i) pridėtinė
vertė – gamintojo kaina (ex-works kaina), atėmus visų
panaudotų kitų šalių, kurios nurodytos 3 straipsnyje ir su
kuriomis taikoma kumuliacija, kilmės medžiagų muitinę
vertę, arba, jei muitinė vertė nežinoma arba negali būti
nustatyta, pirmoji nustatyta kaina, sumokėta už medžiagas EEE; j) skirsniai
ir pozicijos – skirsniai ir pozicijos (keturių skaitmenų kodai),
naudojami nomenklatūroje, sudarančioje Suderintą prekių
aprašymo ir kodavimo sistemą (toliau šiame protokole – Suderinta sistema,
arba SS); k) sąvoka
„priskiriama“ reiškia, kad produktas arba medžiaga yra priskiriami tam tikrai
pozicijai; l) siunta
– produktai, kuriuos tuo pačiu metu vienas eksportuotojas siunčia
vienam gavėjui arba kurie yra nurodyti bendrajame transporto dokumente,
pateikiamame juos vežant iš eksportuotojo gavėjui, arba, jei tokio
dokumento nėra, vienoje sąskaitoje faktūroje; m) sąvoka „teritorijos“
apima teritorinius vandenis. II ANTRAŠTINĖ DALIS SĄVOKOS „KILMĖS STATUSĄ
TURINTYS PRODUKTAI“ APIBRĖŽTIS 2 straipsnis Bendrieji reikalavimai 1. Susitarimo įgyvendinimo tikslais toliau nurodyti
produktai laikomi EEE kilmės produktais: a) tik EEE gauti produktai,
kaip apibrėžta 4 straipsnyje; b) EEE
gauti produktai, kuriems panaudotos ne vien tik joje gautos medžiagos, jeigu
minėtos medžiagos buvo pakankamai apdorotos arba perdirbtos EEE, kaip
apibrėžta 5 straipsnyje. Šiuo tikslu
Susitariančiųjų Šalių, kurioms taikomas Susitarimas,
teritorijos laikomos viena teritorija. 2. Nepaisant 1 dalies, nustatant 3 protokolo I ir II
lentelėse nurodytų produktų kilmę Lichtenšteino
Kunigaikštystės teritorija nelaikoma EEE teritorijos dalimi, ir tokie
produktai yra laikomi EEE kilmės produktais, tik jeigu jie buvo gauti tik
kitų Susitariančiųjų Šalių teritorijoje arba
pakankamai joje apdoroti ar perdirbti. 3 straipsnis Įstrižinė kilmės
kumuliacija 1. Nepažeidžiant 2 straipsnio nuostatų, produktai laikomi
EEE kilmės produktais, jei jie yra gauti EEE naudojant Šveicarijos
(įskaitant Lichtenšteiną)[5],
Islandijos, Norvegijos, Farerų Salų, Turkijos, Europos Sąjungos
ar bet kurios Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos procese
dalyvaujančios šalies[6]
kilmės medžiagas ir jei produktai EEE buvo apdoroti arba perdirbti
didesniu mastu, nei nurodyta 6 straipsnyje. Minėtos medžiagos
nebūtinai turi būti pakankamai apdorotos ar perdirbtos. 2. Nepažeidžiant 2 straipsnio nuostatų, produktai laikomi
EEE kilmės produktais, jei jie yra gauti EEE naudojant bet kurios kitos
šalies, dalyvaujančios ES ir Viduržemio jūros regiono
partnerystėje pagal 1995 m. lapkričio 27–28 d. ES ir
Viduržemio jūros regiono konferencijoje priimtą Barselonos deklaraciją,
išskyrus Turkiją[7],
kilmės medžiagas, su sąlyga, kad produktai EEE buvo apdoroti arba
perdirbti didesniu mastu, nei nurodyta 6 straipsnyje. Minėtos
medžiagos nebūtinai turi būti pakankamai apdorotos ar perdirbtos. 3. Jeigu EEE atliktas apdorojimas arba perdirbimas nėra
didesnio masto, nei nurodyta 6 straipsnyje, gautas produktas laikomas EEE
kilmės produktu tik tuo atveju, jei čia sukurta pridėtinė
vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių
bet kurios vienos iš 1 ir 2 dalyse nurodytų šalių kilmės
statusą, vertę. Priešingu atveju gautas produktas laikomas
šalies, kurios kilmės statusą turinčių medžiagų
vertė sudaro didžiausią EEE pagaminto produkto vertės dalį,
kilmės produktu. 4. Vienos iš 1 ir 2 dalyse nurodytų šalių kilmės
produktai, kurie EEE nebuvo apdoroti arba perdirbti, išlaiko savo kilmę
eksportuojant juos į vieną iš tų šalių. 5. Šiame straipsnyje numatyta
kumuliacija gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu: a) tarp
šalių, siekiančių įgyti kilmės statusą, ir
paskirties šalies sudarytas lengvatinės prekybos susitarimas pagal
Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV
straipsnį; b) medžiagos
ir produktai įgijo kilmės statusą taikant kilmės taisykles,
tapačias pateiktoms šiame protokole, ir c) pranešimai
dėl kumuliacijai taikyti būtinų reikalavimų įvykdymo
buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C
serijoje) ir kitose Susitariančiosiose Šalyse ten galiojančia tvarka. Šiame straipsnyje
numatyta kumuliacija taikoma nuo Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje (C serijoje) paskelbtame pranešime nurodytos datos. Europos
Sąjunga per Europos Komisiją informuoja kitas
Susitariančiąsias Šalis apie susitarimus, nurodydama tokių
susitarimų įsigaliojimo datas ir atitinkamas kilmės taisykles,
taikomas susitarimuose su kitomis 1 ir 2 dalyse nurodytomis šalimis. 4 straipsnis Tik tam tikroje teritorijoje gauti
produktai 1. Tik EEE gautais laikomi: a) mineraliniai
produktai, išgauti iš jos žemės gelmių arba jūros dugno; b) joje
surinkti augaliniai produktai; c) joje
atsivesti ir užauginti gyvi gyvūnai; d) produktai,
pagaminti iš joje užaugintų gyvų gyvūnų; e) produktai,
gauti iš joje vykdomos medžioklės ar žvejybos; f) jūrų
žvejybos ir kiti produktai, išgauti iš jūros už
Susitariančiųjų Šalių teritorinių vandenų
ribų jų laivais; g) produktai,
pagaminti jų žuvų perdirbimo laivuose tik iš f punkte nurodytų
produktų; h) joje
surinkti naudoti gaminiai, tinkami tik žaliavų regeneravimui,
įskaitant naudotas padangas, tinkamas tik restauruoti arba panaudoti kaip
atliekas; i) joje
vykdomos gamybos atliekos ir laužas; j) produktai,
išgauti iš jūros dugno ar podugnio, esančio už
Susitariančiųjų Šalių teritorinių vandenų
ribų, su sąlyga, kad jos turi išimtinę teisę eksploatuoti
tą jūros dugną ar podugnį; k) prekės,
pagamintos joje vien tik iš a–j punktuose nurodytų produktų. 2. 1 dalies f ir g punktuose vartojamos sąvokos „jų
laivai“ ir „jų žuvų perdirbimo laivai“ yra taikomos tik laivams ir
žuvų perdirbimo laivams: a) kurie
yra užregistruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba ELPA
valstybėje arba yra įtraukti į jų registrus; b) kurie
plaukioja su Europos Sąjungos valstybės narės arba ELPA
valstybės vėliava; c) kurių
ne mažiau kaip 50 proc. priklauso Europos Sąjungos valstybės
narės arba ELPA valstybės piliečiams arba bendrovei, kurių
pagrindinė buveinė yra vienoje iš šių valstybių, kurios
direktorius arba direktoriai, valdybos arba stebėtojų tarybos
pirmininkas bei dauguma šios valdybos ar tarybos narių yra Europos
Sąjungos valstybės narės arba ELPA valstybės
piliečiai, o jei tai ūkinė bendrija arba ribotos turtinės
atsakomybės akcinė bendrovė, – ne mažiau kaip pusė jos
kapitalo priklauso toms valstybėms arba tų valstybių viešosioms
įstaigoms ar piliečiams; d) kurių
kapitonas ir laivo komanda yra Europos Sąjungos valstybės narės
ar ELPA valstybės piliečiai ir e) kurių
bent 75 proc. laivo įgulos narių yra Europos Sąjungos
valstybės narės ar ELPA valstybės piliečiai. 5 straipsnis Pakankamai apdoroti ar perdirbti
produktai (1)
Taikant 2 straipsnį produktai, kurie nėra
gauti tik tam tikroje teritorijoje, laikomi pakankamai apdorotais ar
perdirbtais, jei įvykdomos II priedo sąraše išdėstytos
sąlygos. Minėtose
sąlygose nurodomas apdorojimas ar perdirbimas, kurį būtina
atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis, naudojamomis
visiems produktams, kuriems taikomas Susitarimas, pagaminti, ir tos sąlygos
taikomos tik tokioms medžiagoms. Todėl jeigu produktas, kuris įgijo
kilmės statusą įvykdžius sąraše išdėstytas
sąlygas, naudojamas kito produkto gamyboje, gaminamam produktui taikomos
sąlygos netaikomos jame panaudotam produktui ir neatsižvelgiama į
kilmės statuso neturinčias medžiagas, kurios galėjo būti
panaudotos jam pagaminti. 2. Nepaisant 1 dalies, tos kilmės statuso neturinčios
medžiagos, kurios, vadovaujantis II priedo sąraše išvardytomis
sąlygomis, neturėtų būti naudojamos tam produktui gaminti,
vis dėlto gali būti panaudotos, jeigu: a) jų
bendra vertė neviršija 10 proc. produkto ex-works kainos; b) taikant
šią dalį neviršijamas joks sąraše nurodytas kilmės statuso
neturinčių medžiagų didžiausios vertės procentinis dydis. Ši dalis netaikoma
produktams, priskiriamiems Suderintos sistemos 50–63 skirsniams. 3. 1 ir 2 dalys
taikomos atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas. 6 straipsnis Nepakankamas apdorojimas ar
perdirbimas 1. Nepažeidžiant 2 dalies ir neatsižvelgiant į tai, ar
įvykdomi 5 straipsnio reikalavimai, kilmės statusui įgyti
nepakankamu produktų apdorojimu ar perdirbimu laikomos šios operacijos: a) operacijos,
kuriomis užtikrinama, kad produktai išliktų geros būklės juos
vežant ir sandėliuojant; b) pakuočių
išardymas ir surinkimas; c) plovimas,
valymas; dulkių, oksido, alyvos, dažų ar kitokių dangų
nuvalymas; d) tekstilės
gaminių lyginimas ar presavimas; e) paprastos
dažymo ir poliravimo operacijos; f) javų
ir ryžių lukštenimas, dalinis ar visiškas balinimas, poliravimas ir
glazūravimas; g) cukraus
dažymo ar cukraus gabalėlių formavimo operacijos; h) vaisių,
riešutų ir daržovių lupimas, kauliukų išėmimas ir
lukštenimas; i) galandimas,
paprastas šlifavimas arba paprastas pjaustymas; j) persijojimas,
perrinkimas, rūšiavimas, klasifikavimas, derinimas (įskaitant
rinkinių sudarymą); k) paprastas
išpilstymas į butelius, skardines, flakonus, bėrimas į maišus,
dėjimas į dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių
tvirtinimas ir visos kitos paprastos pakavimo operacijos; l) ženklų,
etikečių, logotipų ir kitų panašių
skiriamųjų ženklų tvirtinimas ar spausdinimas ant prekių ar
jų pakuočių; m) paprastas
vienos ar kelių rūšių produktų sumaišymas; n) cukraus
sumaišymas su bet kokia medžiaga; o) paprastas
gaminio surinkimas iš dalių, sudarant užbaigtą gaminį, arba produktų
išardymas į dalis; p) dviejų
ar kelių operacijų, išvardytų a–o punktuose, derinys; q) gyvūnų
skerdimas. 2. Nustatant, ar konkretaus produkto apdorojimas ar perdirbimas
laikytinas nepakankamu, kaip apibrėžta 1 dalyje, atsižvelgiama į
visas su tuo produktu EEE atliktas operacijas. 7 straipsnis Kvalifikacinis vienetas (1)
Taikant šio protokolo nuostatas kvalifikaciniu
vienetu laikomas konkretus produktas, kuris, klasifikuojant pagal Suderintos
sistemos nomenklatūrą, laikomas baziniu vienetu. Todėl: a) kai
produktas, kurį sudaro gaminių grupė arba rinkinys, pagal
Suderintos sistemos taisykles priskiriamas vienai pozicijai, ta visuma sudaro
kvalifikacinį vienetą; b) kai
siuntą sudaro tam tikras skaičius vienodų produktų,
priskiriamų tai pačiai Suderintos sistemos pozicijai, šio protokolo
nuostatos turi būti taikomos atskirai kiekvienam produktui. 2. Jeigu pagal Suderintos sistemos 5 bendrąją taisyklę
pakuotė klasifikuojama kartu su produktu, nustatant prekių kilmę
ji vertinama kartu su produktu. 8 straipsnis Priedai, atsarginės dalys ir
įrankiai Priedai,
atsarginės dalys ir įrankiai, siunčiami kartu su įrenginiu,
mechanizmu, aparatu ar transporto priemone, kurie yra įprastinio
įrenginio dalis ir yra įskaičiuoti į jo kainą arba
jiems nėra surašyta atskira sąskaita faktūra, laikomi
neatskiriamais nuo to įrenginio, mechanizmo, aparato ar transporto
priemonės. 9 straipsnis Rinkiniai Rinkiniai, kaip
apibrėžta Suderintos sistemos 3 bendrojoje taisyklėje, laikomi
turinčiais kilmės statusą, jei kilmės statusą turi
visi juos sudarantys produktai. Tačiau jeigu rinkinį sudaro
kilmės statusą turintys ir kilmės statuso neturintys produktai,
visas rinkinys laikomas turinčiu kilmės statusą, jeigu
kilmės statuso neturinčių produktų vertė neviršija
15 proc. rinkinio ex-works kainos. 10 straipsnis Neutralūs elementai Siekiant nustatyti,
ar produktas turi kilmės statusą, nebūtina nustatyti toliau
nurodytų elementų, kurie gali būti panaudoti tam produktui
pagaminti, kilmės: a) energijos ir
kuro; b) statinių
ir įrenginių; c) mechanizmų
ir įrankių; d) prekių,
kurios neįtraukiamos ir kurios nėra skirtos būti įtrauktos
į galutinę produkto sudėtį. III ANTRAŠTINĖ DALIS TERITORINIAI REIKALAVIMAI 11 straipsnis Teritoriškumo principas 1. Išskyrus atvejus, numatytus 3 straipsnyje ir šio straipsnio 3
dalyje, II antraštinėje dalyje išdėstytų kilmės
statuso įgijimo sąlygų EEE turi būti laikomasi
nepertraukiamai. 2. Išskyrus 3 straipsnyje numatytus atvejus, jei kilmės
statusą turinčios prekės, eksportuotos iš EEE į kitą
šalį, grąžinamos, jos turi būti laikomos neturinčiomis
kilmės statuso, nebent muitinei priimtinu būdu galima įrodyti,
kad: a) grąžinamos
prekės yra tos pačios prekės, kurios buvo eksportuotos, ir b) su
jomis nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus tas, kurios yra
būtinos gerai prekių būklei išsaugoti, kol jos laikomos toje
šalyje arba yra eksportuojamos. 3. Kai kilmės statusas įgyjamas pagal II antraštinės
dalies sąlygas, laikoma, kad už EEE ribų atliktas iš EEE
eksportuotų ir vėliau reimportuotų medžiagų apdorojimas ar
perdirbimas neturi poveikio tam statusui, jeigu: a) minėtos
medžiagos yra gautos tik EEE arba jų apdorojimo ar perdirbimo
operacijų, atliktų prieš jas eksportuojant, mastas yra didesnis, nei
6 straipsnyje nurodytos operacijos, ir b) muitinei
priimtinu būdu galima įrodyti, kad: i) reimportuotos
prekės yra gautos apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas ir ii) bendra pridėtinė vertė, sukurta už EEE
ribų taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija 10 proc. galutinio
produkto, kuriam prašoma suteikti kilmės statusą, ex-works
kainos. 4. Taikant 3 dalį, II antraštinėje dalyje išdėstytos
kilmės statuso įgijimo sąlygos netaikomos už EEE ribų
atliktam apdorojimui ar perdirbimui. Tačiau jeigu nustatant galutinio
produkto kilmės statusą taikoma II priedo sąrašo taisyklė,
kuria nustatoma didžiausia leidžiama visų produktą
sudarančių ir kilmės statuso neturinčių medžiagų
vertė, bendra susijusios šalies teritorijoje panaudotų kilmės
statuso neturinčių medžiagų vertė, kartu su visa už EEE
ribų pagal šio straipsnio nuostatas sukurta pridėtine verte, negali
viršyti nurodyto procentinio dydžio. 5. Taikant 3 ir 4 dalių nuostatas laikoma, kad bendra
pridėtinė vertė – visos už EEE ribų patiriamos
sąnaudos, įskaitant ten panaudotų medžiagų vertę. 6. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos produktams, kurie
neatitinka II priedo sąraše išdėstytų sąlygų arba
kuriuos pakankamai apdorotais ar perdirbtais galima laikyti tik tuomet, kai
taikomas 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis leistinas nuokrypis. 7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos Suderintos sistemos 50–63
skirsniams priskiriamiems produktams. 8. Bet koks už EEE ribų atliekamas apdorojimas ar perdirbimas,
kuriam taikomas šis straipsnis, turi būti atliekamas pagal laikinojo
išvežimo perdirbti ar panašias procedūras. 12 straipsnis Tiesioginis vežimas (1)
Susitarimu nustatytas lengvatinis režimas taikomas
tik šio protokolo reikalavimus atitinkantiems produktams, kurie tiesiogiai
vežami EEE viduje arba per kitų šalių, nurodytų 3 straipsnyje,
su kuriomis taikoma kumuliacija, teritorijas. Tačiau vieną
atskirą siuntą sudarantys produktai gali būti vežami ir, kai
reikia, perkraunami arba laikinai sandėliuojami kitose teritorijose, jei
tie produktai išlieka prižiūrimi tranzito ar sandėliavimo šalies
muitinės ir su jais neatliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus
iškrovimą, perkrovimą ar bet kurias kitas operacijas, kurios yra
būtinos gerai produktų būklei išsaugoti. Kilmės
statusą turintys produktai gali būti transportuojami vamzdynais per
kitą, ne tik EEE teritoriją. 2. Importuojančios šalies muitinei pateikiami šie 1 dalies
sąlygų įvykdymo įrodymai: a) vienas
bendras transporto dokumentas, įformintas prekėms vežti iš
eksportuojančios šalies per tranzito šalį, arba b) tranzito
šalies muitinės išduotas sertifikatas, kuriame: i) pateikiamas
tikslus produktų aprašymas; ii) nurodomos
produktų iškrovimo ir perkrovimo datos ir, jei tinkama, laivų ar
kitų naudotų transporto priemonių pavadinimai ir iii) patvirtinamos
sąlygos, kuriomis produktai buvo laikomi tranzito šalyje, arba c) jei
tokių dokumentų nėra, kiti patvirtinamieji dokumentai. 13 straipsnis Parodos 1. Kilmės statusą turintiems produktams,
išsiunčiamiems eksponavimo tikslais į kitą šalį, išskyrus
nurodytas 3 straipsnyje, su kuriomis taikoma kumuliacija, ir po parodos
parduodamiems ir importuojamiems į EEE, importo metu taikomos Susitarimo
nuostatos, jeigu muitinei priimtinu būdu įrodoma, kad: a) eksportuotojas
išsiuntė šiuos produktus iš vienos iš Susitariančiųjų
Šalių į šalį, kurioje vyko paroda, ir ten juos eksponavo; b) tas
eksportuotojas pardavė ar kitaip perleido produktus asmeniui kitoje
Susitariančiojoje Šalyje; c) produktai
buvo išsiųsti per parodą ar netrukus po jos tokios pat
būklės, kokios buvo atsiųsti į parodą, ir d) į
parodą išsiųsti produktai nebuvo naudojami jokiems kitiems tikslams,
išskyrus jų demonstravimą parodoje. 2. Kilmės įrodymas išduodamas arba surašomas pagal V
antraštinės dalies nuostatas ir įprastu būdu pateikiamas
importuojančios šalies muitinei. Jame nurodomas parodos pavadinimas ir
adresas. Prireikus gali būti reikalaujama pateikti papildomus dokumentus,
kuriais patvirtinamos prekių eksponavimo sąlygos. 3. 1 dalis taikoma bet kokiai prekybos, pramonės, žemės
ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam renginiui arba
demonstravimui, kuris nėra privačiai organizuojamas parduotuvėse
ar įmonių patalpose, siekiant parduoti užsienio šalių produktus,
ir kurio metu produktai lieka prižiūrimi muitinės. IV ANTRAŠTINĖ DALIS SĄLYGINIS APMOKESTINIMAS ARBA
ATLEIDIMAS NUO MUITŲ 14 straipsnis Draudimas taikyti sąlyginį
apmokestinimą arba atleidimą nuo muitų 1. Kilmės statuso neturinčioms medžiagoms, panaudotoms
gaminant EEE ar vienos iš 3 straipsnyje nurodytų šalių kilmės
produktus, kuriems pagal V antraštinės dalies nuostatas yra išduotas arba
surašytas kilmės įrodymas, bet kurioje Susitariančiojoje Šalyje
netaikomas joks sąlyginis apmokestinimas arba atleidimas nuo muitų. 2. 1 dalyje nustatytas draudimas taikomas bet kokiam susitarimui
dėl bet kurioje Susitariančiojoje Šalyje gamybai panaudotoms
medžiagoms taikomų muitų arba jiems lygiaverčio poveikio
privalomųjų mokėjimų dalinio ar visiško grąžinimo,
atsisakymo juos išieškoti ar leidimo jų nemokėti, tuo atveju, kai
toks grąžinimas, atsisakymas išieškoti ar leidimas nemokėti specialiai
ar faktiškai yra taikomas tada, kai iš nurodytų medžiagų pagaminti
produktai yra eksportuojami, bet netaikomas tada, kai jie paliekami suvartoti. 3. Produktų, kuriems išduotas ar surašytas kilmės
įrodymas, eksportuotojas turi būti pasirengęs muitinės
prašymu bet kuriuo metu pateikti visus reikiamus dokumentus,
įrodančius, kad kilmės statuso neturinčioms medžiagoms,
panaudotoms susijusiems produktams gaminti, nebuvo taikytas sąlyginis
apmokestinimas muitais ir kad visi šioms medžiagoms taikytini muitai ar jiems
lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai buvo faktiškai
sumokėti. 4. 1–3 dalių nuostatos taip pat taikomos 7 straipsnio 2 dalyje
nurodytoms pakuotėms, 8 straipsnyje nurodytiems priedams, atsarginėms
dalims ir įrankiams bei 9 straipsnyje nurodytiems rinkiniams, jei jie
neturi kilmės statuso. 5. 1–4 dalių nuostatos taikomos tik tų rūšių
medžiagoms, kurioms taikomas Susitarimas. Be to, jomis netrukdoma žemės
ūkio produktams taikyti eksporto grąžinamųjų išmokų
sistemos, taikomos eksportui pagal Susitarimo nuostatas. V ANTRAŠTINĖ DALIS KILMĖS ĮRODYMAS 15 straipsnis Bendrieji reikalavimai 1. Kilmės statusą turintiems produktams, importuojamiems
į vieną iš Susitariančiųjų Šalių, taikomos
Susitarimo nuostatos, jei pateikiamas vienas iš šių kilmės
įrodymų: a) EUR.1
judėjimo sertifikatas, kurio pavyzdys pateiktas IIIa priede; b) EUR-MED
judėjimo sertifikatas, kurio pavyzdys pateiktas IIIb priede; c) 21 straipsnio
1 dalyje nurodytais atvejais – deklaracija (toliau – sąskaitos
faktūros deklaracija arba EUR-MED sąskaitos faktūros
deklaracija), kurią eksportuotojas pateikia sąskaitoje
faktūroje, pristatymo pranešime ar bet kuriame kitame komerciniame
dokumente, kuriame susiję produktai apibūdinami pakankamai tiksliai,
kad juos būtų galima identifikuoti; sąskaitos faktūros deklaracijų
tekstai pateikti IVa ir IVb prieduose. 2. Nepaisant 1 dalies, pagal šį protokolą kilmės
statusą turintiems produktams 26 straipsnyje nurodytais atvejais
Susitarimo nuostatos taikomos nereikalaujant pateikti nė vieno iš 1 dalyje
nurodytų kilmės įrodymų. 16 straipsnis EUR.1 arba EUR-MED judėjimo
sertifikato išdavimo tvarka 1. EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą
eksportuojančios šalies muitinė išduoda eksportuotojui arba
eksportuotojo atsakomybe jo įgaliotajam atstovui pateikus raštišką
prašymą. 2. Šiuo tikslu eksportuotojas arba jo įgaliotasis atstovas
užpildo EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą ir prašymo formas,
kurių pavyzdžiai pateikti IIIa ir IIIb prieduose. Šios formos pildomos
viena iš kalbų, kuria sudarytas Susitarimas, ir pagal
eksportuojančios šalies nacionalinės teisės nuostatas. Jei
formos pildomos ranka, rašoma rašalu spausdintinėmis raidėmis.
Produktų aprašymas pateikiamas šiam tikslui skirtame langelyje,
nepaliekant tuščių eilučių. Jeigu užpildytame langelyje
lieka tuščios vietos, po paskutiniąja aprašymo eilute brėžiama
horizontali linija, o tuščias plotas perbraukiamas. 3. EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą išduoti
prašantis eksportuotojas turi būti pasirengęs EUR.1 arba EUR-MED
judėjimo sertifikatą išduodančios eksportuojančios šalies
muitinės reikalavimu bet kuriuo metu pateikti visus reikiamus dokumentus,
kuriais įrodomas susijusių produktų kilmės statusas ir
atitiktis kitiems šio protokolo reikalavimams. 4. Nepažeidžiant 5 dalies nuostatų, Susitariančiosios
Šalies muitinė EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoda šiais
atvejais: –
jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi
EEE ar vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, su kuriomis
taikoma kumuliacija, kilmės statusą turinčiais produktais,
netaikant kumuliacijos su vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnio 2
dalyje, kilmės medžiagomis, ir atitinka kitus šio protokolo reikalavimus, –
jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi
vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnio 2 dalyje, su kuriomis taikoma
kumuliacija, kilmės produktais, netaikant kumuliacijos su vienos iš šalių,
nurodytų 3 straipsnyje, kilmės medžiagomis, ir atitinka kitus šio
protokolo reikalavimus su sąlyga, kad EUR-MED sertifikatas arba EUR-MED
sąskaitos faktūros deklaracija buvo išduoti kilmės šalyje. 5. EUR-MED judėjimo sertifikatą išduoda
Susitariančiosios Šalies muitinė, jeigu atitinkami produktai gali
būti laikomi EEE ar vienos iš šalių, nurodytų 3 straipsnyje, su
kuriomis taikoma kumuliacija, kilmės ir atitinka šio protokolo
reikalavimus, taip pat: –
kumuliacija taikyta su vienos iš 3 straipsnio 2
dalyje nurodytų šalių kilmės medžiagomis arba –
produktai gali būti naudojami, taikant
kumuliaciją, kaip medžiagos, skirtos gaminti produktus, skirtus
eksportuoti į vieną iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų
šalių, arba –
produktai gali būti reeksportuoti iš
paskirties šalies į vieną iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų
šalių. 6. EUR-MED judėjimo sertifikato 7 langelyje pateikiamas vienas
iš šių įrašų anglų kalba: –
jeigu kilmės statusas įgytas taikant
kumuliaciją su vienos arba kelių 3 straipsnyje nurodytų
šalių kilmės medžiagomis: CUMULATION APPLIED
WITH … (šalies / šalių pavadinimas) –
jeigu kilmės statusas įgytas netaikant
kumuliacijos su vienos arba kelių 3 straipsnyje nurodytų šalių
kilmės medžiagomis: „NO CUMULATION
APPLIED“ 7. EUR.1 ar EUR-MED sertifikatus išduodanti muitinė imasi
visų būtinų priemonių, kad patikrintų produktų
kilmės statusą ir atitiktį kitiems šio protokolo reikalavimams.
Šiuo tikslu muitinė turi teisę reikalauti bet kokių įrodymų
ir atlikti bet kokį eksportuotojo apskaitos įrašų
patikrinimą ar bet kokį kitą patikrinimą, kurį mano
esant tinkamą. Ji taip pat užtikrina, kad būtų tinkamai
užpildytos 2 dalyje nurodytos formos. Visų pirma ji tikrina, ar
produktų aprašymui skirta vieta užpildyta taip, kad neliktų vietos
apgaulingiems papildomiems įrašams. 8. EUR.1 ar EUR-MED judėjimo sertifikato išdavimo data nurodoma
sertifikato 11 langelyje. 9. EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą išduoda
muitinės pareigūnai ir perduoda eksportuotojui, kai eksportas
faktiškai yra vykdomas arba garantuotas. 17 straipsnis EUR.1 arba EUR-MED judėjimo
sertifikatų išdavimas atgaline data 1. Nepaisant 16 straipsnio 9 dalies, išimties tvarka EUR.1 arba
EUR-MED judėjimo sertifikatas gali būti išduotas jau eksportavus
produktus, kuriems jis skirtas, jei: a) jis
nebuvo išduotas eksporto metu dėl klaidų, neapsižiūrėjimo
ar ypatingų aplinkybių arba b) muitinei
priimtinu būdu įrodoma, kad EUR.1 arba EUR-MED judėjimo
sertifikatas buvo išduotas, bet dėl techninių priežasčių
nebuvo priimtas importuojant. 2. Nepaisant 16 straipsnio 9 dalies, EUR-MED judėjimo
sertifikatas gali būti išduodamas po produktų, kuriems jis skirtas ir
kuriems eksporto metu buvo išduotas EUR.1 judėjimo sertifikatas, eksporto,
jeigu muitinei priimtinu būdu įrodoma, kad buvo įvykdytos 16
straipsnio 5 dalies sąlygos. 3. Kad įvykdytų 1 ir 2 dalių reikalavimus,
eksportuotojas prašyme turi nurodyti produktų, kuriems skirtas EUR.1 arba
EUR-MED judėjimo sertifikatas, eksportavimo vietą bei datą ir
prašymą pagrįsti. 4. Muitinė EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą
atgaline data gali išduoti tik patikrinusi, ar eksportuotojo prašyme pateikti
duomenys atitinka kituose susijusiuose dokumentuose pateiktus duomenis. 5. Atgaline data išduodami EUR.1 arba EUR-MED judėjimo
sertifikatai patvirtinami tokiu įrašu anglų kalba: „ISSUED RETROSPECTIVELY“ Taikant
2 dalį atgaline data išduodami EUR-MED judėjimo sertifikatai
patvirtinami tokiu įrašu anglų kalba: ISSUED
RETROSPECTIVELY (Original EUR.1 No. ……… (išdavimo data ir vieta)) 6. 5 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas EUR.1 arba EUR-MED
judėjimo sertifikatų 7 langelyje. 18 straipsnis EUR.1 arba EUR-MED judėjimo
sertifikato dublikato išdavimas 1. Jeigu EUR.1 ar EUR-MED judėjimo sertifikatas pavagiamas,
pametamas ar sugadinamas, eksportuotojas gali kreiptis į jį
išdavusią muitinę, kad gautų dublikatą, parengtą
remiantis jos turimais eksporto dokumentais. 2. Išduotas
dublikatas patvirtinamas tokiu įrašu anglų kalba: „DUPLICATE“ 3. 2 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas EUR.1 arba EUR-MED
judėjimo sertifikato 7 langelyje. 4. Dublikatas, kuriame nurodoma EUR.1 arba EUR-MED judėjimo
sertifikato originalo išdavimo data, įsigalioja nuo tos datos. 19 straipsnis EUR.1 arba EUR-MED judėjimo
sertifikatų išdavimas remiantis anksčiau išduotu ar pateiktu
kilmės įrodymu Kai kilmės
statusą turintys produktai pateikiami Susitariančiosios Šalies
muitinės įstaigos priežiūrai, pirminį kilmės
įrodymą turi būti galima pakeisti vienu ar daugiau EUR.1 arba
EUR-MED judėjimo sertifikatų, jei norima visus šiuos produktus ar tam
tikrą jų dalį išsiųsti į kitą vietą EEE
teritorijoje. Pakaitinį (-ius) EUR.1 arba EUR-MED judėjimo
sertifikatą (-us) išduoda muitinės įstaiga, kurios
priežiūrai pateikiami produktai. 20 straipsnis Apskaitos atskyrimas 1. Jeigu atskirai laikant iš esmės vienodas ir viena kitą
galinčias pakeisti kilmės statusą turinčias ir tokio
statuso neturinčias medžiagas patiriamos didelės išlaidos ar kyla
materialinių sunkumų, suinteresuotųjų šalių raštišku
prašymu muitinė gali leisti tokioms atsargoms tvarkyti taikyti
vadinamąjį apskaitos atskyrimo metodą (toliau – metodas). 2. Šiuo metodu užtikrinama, kad per tam tikrą nustatytą
laikotarpį gautų produktų, kurie gali būti laikomi
turinčiais kilmės statusą, kiekis būtų toks pats, koks
būtų gautas fiziškai atskyrus atsargas. 3. Muitinė gali nustatyti, kad 1 dalyje minėtas leidimas
bus suteiktas tik įvykdžius tam tikras sąlygas. 4. Metodas taikomas ir jo taikymas registruojamas pagal produkto
pagaminimo šalyje taikomus bendruosius apskaitos principus. 5. Metodą taikantis asmuo gali surašyti kilmės
įrodymus arba, kai tinkama, prašyti, kad kilmės įrodymai
būtų išduoti, dėl tokio kiekio produktų, kuriuos galima
laikyti turinčiais kilmės statusą. Metodą taikantis asmuo
muitinės prašymu pateikia tų kiekių apskaitos ataskaitą. 6. Muitinė stebi, kaip naudojamasi leidimu, ir gali jį
panaikinti, jei minėtas asmuo netinkamai juo naudojasi arba nesilaiko
kurių nors kitų šiame protokole nustatytų sąlygų. 21 straipsnis Sąskaitos faktūros
deklaracijos arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijos išrašymo
sąlygos 1. 15 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą sąskaitos
faktūros deklaraciją arba EUR-MED sąskaitos faktūros
deklaraciją gali išrašyti: a) 22
straipsnyje apibrėžtas patvirtintas eksportuotojas arba b) bet
kuris eksportuotojas dėl siuntos, sudarytos iš vienos ar daugiau pakuočių
kilmės statusą turinčių produktų, kurių bendra
vertė neviršija 6 000 EUR. 2. Nepažeidžiant 3 dalies, sąskaitos faktūros deklaracija
gali būti išrašyta tokiais atvejais: – jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi EEE ar vienos iš
šalių, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, su kuriomis taikoma
kumuliacija, kilmės produktais, netaikant kumuliacijos su vienos iš
šalių, nurodytų 3 straipsnio 2 dalyje, kilmės medžiagomis, ir
atitinka kitus šio protokolo reikalavimus, – jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi vienos iš šalių,
nurodytų 3 straipsnio 2 dalyje, su kuriomis taikoma kumuliacija,
kilmės produktais, netaikant kumuliacijos su vienos iš šalių,
nurodytų 3 straipsnyje, kilmės medžiagomis, ir atitinka kitus šio
protokolo reikalavimus su sąlyga, kad EUR-MED sertifikatas arba EUR-MED
sąskaitos faktūros deklaracija buvo išduota kilmės šalyje. 3. EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracija gali būti
išrašyta, jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi EEE ar vienos iš
šalių, nurodytų 3 straipsnyje, su kuriomis taikoma kumuliacija,
kilmės produktais, atitinka šio protokolo reikalavimus ir: – kumuliacija taikyta su vienos iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų
šalių kilmės medžiagomis arba – produktai gali būti naudojami, taikant kumuliaciją, kaip
medžiagos, skirtos gaminti produktus, skirtus eksportuoti į vieną iš
3 straipsnio 2 dalyje nurodytų šalių, arba – produktai gali būti reeksportuoti iš paskirties šalies į
vieną iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų šalių. 4. EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijoje pateikiamas
vienas iš šių įrašų anglų kalba: – jeigu kilmės statusas įgytas taikant kumuliaciją su
vienos arba kelių 3 straipsnyje nurodytų šalių kilmės
medžiagomis: CUMULATION APPLIED
WITH … (šalies / šalių pavadinimas) – jeigu kilmės statusas įgytas netaikant kumuliacijos su vienos
arba kelių 3 straipsnyje nurodytų šalių kilmės medžiagomis: „NO CUMULATION
APPLIED“ 5. Sąskaitos faktūros deklaraciją arba EUR-MED
sąskaitos faktūros deklaraciją išrašantis eksportuotojas turi
būti pasirengęs bet kuriuo metu muitinės prašymu pateikti visus
reikiamus dokumentus, įrodančius susijusių produktų
kilmės statusą ir atitiktį kitiems šio protokolo reikalavimams. 6. Sąskaitos faktūros deklaraciją arba EUR-MED
sąskaitos faktūros deklaraciją, kurių tekstai
išdėstyti IVa ir IVb prieduose, eksportuotojas išspausdina, įspaudžia
ar atspausdina kompiuteriu sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime
ar kuriame nors kitame komerciniame dokumente viena iš tame priede
nurodytų kalbų ir laikydamasis eksportuojančios šalies nacionalinės
teisės aktų. Jei deklaracija išrašoma ranka, rašoma rašalu
spausdintinėmis raidėmis. 7. Sąskaitos faktūros deklaracijas ir EUR-MED
sąskaitos faktūros deklaracijas ranka pasirašo pats eksportuotojas.
Tačiau 22 straipsnyje nurodytam patvirtintam eksportuotojui pasirašyti
tokių deklaracijų nebūtina, jei jis eksportuojančios šalies
muitinei pateikia raštišką įsipareigojimą prisiimti visą
atsakomybę už kiekvieną sąskaitos faktūros
deklaraciją, kurioje jis nurodytas, lyg jis būtų pats tokią
deklaraciją pasirašęs ranka. 8. Sąskaitos faktūros deklaraciją arba EUR-MED
sąskaitos faktūros deklaraciją eksportuotojas gali surašyti, kai
produktai, kuriems ji skirta, yra eksportuojami arba po jų eksporto, su
sąlyga, kad ji importuojančioje šalyje bus pateikta ne vėliau
kaip per dvejus metus po produktų, kuriems ji skirta, importo. 22 straipsnis Patvirtintas eksportuotojas 1. Eksportuojančios šalies muitinė gali suteikti teisę
bet kuriam eksportuotojui (toliau – patvirtintas eksportuotojas), dažnai
siunčiančiam Susitarime numatytus produktus, išrašyti sąskaitos
faktūros deklaracijas arba EUR-MED sąskaitos faktūros
deklaracijas neatsižvelgiant į atitinkamų produktų vertę.
Tokį leidimą gauti siekiantis eksportuotojas muitinei priimtinu
būdu pateikia visas garantijas, būtinas produktų kilmei ir
atitikčiai kitiems šio protokolo reikalavimams patikrinti. 2. Suteikdama patvirtinto eksportuotojo statusą muitinė
gali nustatyti bet kokias sąlygas, kurias mano esant tinkamas. 3. Muitinė patvirtintam eksportuotojui suteikia muitinės
leidimo numerį, kuris nurodomas sąskaitos faktūros deklaracijoje
arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijoje. 4. Muitinė stebi, kaip patvirtintas eksportuotojas naudojasi
leidimu. 5. Leidimą muitinė gali bet kuriuo metu panaikinti.
Muitinė leidimą panaikina, jei patvirtintas eksportuotojas nebeteikia
1 dalyje nurodytų garantijų, nebeatitinka 2 dalyje nurodytų
sąlygų ar kitaip netinkamai naudojasi leidimu. 23 straipsnis Kilmės įrodymo galiojimas 1. Kilmės įrodymas galioja keturis mėnesius nuo
išdavimo eksportuojančioje šalyje datos ir per šį laikotarpį
turi būti pateiktas importuojančios šalies muitinei. 2. Kilmės įrodymai, importuojančios šalies muitinei
pateikti praėjus 1 dalyje nurodytam terminui, gali būti priimti
lengvatiniam režimui taikyti, jei šie dokumentai iki nustatyto termino nebuvo
pateikti dėl išimtinių aplinkybių. 3. Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios
šalies muitinė gali priimti kilmės įrodymus, jei produktai jai
buvo pateikti iki minėto termino. 24 straipsnis Kilmės įrodymo pateikimas Kilmės
įrodymai importuojančios šalies muitinei pateikiami laikantis toje
šalyje nustatytos tvarkos. Muitinė gali reikalauti kilmės
įrodymo vertimo, taip pat gali reikalauti, kad importuotojas kartu su
importo deklaracija pateiktų patvirtinimą, kad produktai atitinka
Susitarimo įgyvendinimo sąlygas. 25 straipsnis Importavimas dalimis Jeigu importuotojo
prašymu ir importuojančios šalies muitinės nustatytomis
sąlygomis išmontuoti arba nesurinkti produktai, kaip apibrėžta
Suderintos sistemos 2 bendrosios taisyklės a punkte, priskiriami
Suderintos sistemos XVI ir XVII skyriams arba 7308 ir 9406 pozicijoms, yra
importuojami dalimis, importuojant pirmąją siuntą muitinei
pateikiamas vienas bendras tokių produktų kilmės įrodymas. 26 straipsnis Atleidimas nuo reikalavimo pateikti
kilmės įrodymą 1. Produktai, kuriuos mažais paketais fiziniai asmenys siunčia
kitiems fiziniams asmenims arba kurie sudaro keleivių asmeninio bagažo
dalį, laikomi turinčiais kilmės statusą ir nereikalaujama
pateikti jų kilmės įrodymo, jei šie produktai nėra importuojami
prekybos tikslais, yra deklaruoti kaip atitinkantys šio protokolo reikalavimus
ir nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo. Kai
produktai siunčiami paštu, ši deklaracija gali būti įrašyta CN22
/ CN23 muitinės deklaracijoje arba prie jos pridėtame lape. 2. Nereguliarus importas, kurį sudaro tik asmeniniam
gavėjų ar keleivių arba jų šeimų naudojimui skirti
produktai, nėra laikomas prekybiniu importu, jei produktų
pobūdis ir kiekis akivaizdžiai rodo, kad jie nėra importuojami
komerciniais tikslais. 3. Be to, bendra minėtų produktų vertė neturi
būti didesnė kaip 500 EUR, kai jie siunčiami mažais
paketais, arba ne didesnė kaip 1 200 EUR, kai jie sudaro
keleivių asmeninio bagažo dalį. 27 straipsnis Tiekėjo deklaracija 1. Kai EUR.1 judėjimo sertifikatas arba sąskaitos
faktūros deklaracija yra išrašomi Susitariančiosios Šalies
kilmės statusą turintiems produktams, kuriems gaminti buvo panaudotos
iš kitų Susitariančiųjų Šalių įvežtos prekės,
kurios buvo apdorotos ar perdirbtos EEE, bet neįgijo preferencinio
kilmės statuso, atsižvelgiama į pagal šį straipsnį šioms
prekėms pateiktą tiekėjo deklaraciją. 2. 1 dalyje nurodyta tiekėjo deklaracija yra įrodymas, kad
atitinkamos prekės buvo apdorotos ar perdirbtos EEE, siekiant nustatyti,
ar produktai, kuriuos gaminant buvo panaudotos šios prekės, gali būti
laikomi EEE kilmės produktais ir ar jie atitinka kitus šio protokolo
reikalavimus. 3. Išskyrus 4 dalyje numatytus atvejus, tiekėjas išrašo
atskirą deklaraciją kiekvienai prekių siuntai V priede nurodyta
forma ant popieriaus lapo, kuris yra pridedamas prie sąskaitos
faktūros, pristatymo pranešimo ar kito komercinio dokumento, kuriame
atitinkamos prekės apibūdinamos pakankamai išsamiai, kad jas
būtų galima identifikuoti. 4. Jeigu tiekėjas reguliariai konkrečiam klientui teikia
prekes, kurių apdorojimas ar perdirbimas EEE ilgą laiką,
tikėtina, nesikeis, jis gali pateikti vieną tiekėjo
deklaraciją, galiojančią ir vėlesnėms tų
prekių siuntoms (toliau – ilgalaikė tiekėjo deklaracija). Ilgalaikė
tiekėjo deklaracija paprastai gali galioti ne ilgiau kaip vienus metus nuo
jos išdavimo. Šalies, kurioje tokia deklaracija buvo išduota, muitinė gali
nustatyti sąlygas, kuriomis gali būti numatytas ilgesnis tokios
deklaracijos galiojimo laikas. Tiekėjas
išduoda ilgalaikę tiekėjo deklaraciją VI priede pateikta forma
ir apibūdina atitinkamas prekes pakankamai išsamiai, kad jas
būtų galima identifikuoti. Atitinkamam klientui ji pateikiama prieš
išsiunčiant jam pirmąją prekių, kurioms skirta ta
deklaracija, siuntą arba kartu su pirmąja siunta. Tiekėjas
nedelsdamas praneša klientui, jeigu ilgalaikė tiekėjo deklaracija
tiekiamoms prekėms nebegalioja. 5. 3 ir 4 dalyse nurodyta tiekėjo deklaracija išspausdinama arba
atspausdinama kompiuteriu viena iš kalbų, kuria sudarytas Susitarimas,
pagal šalies, kurioje deklaracija yra pateikiama, nacionalinės teisės
nuostatas; tiekėjas ją pasirašo ranka. Deklaracija taip pat gali
būti surašoma ranka; tokiu atveju rašoma rašalu spausdintinėmis
raidėmis. 6. Deklaraciją pateikiantis tiekėjas turi būti bet
kuriuo metu pasirengęs šalies, kurioje pateikiama deklaracija,
muitinės prašymu pateikti visus reikiamus dokumentus, kuriais
įrodoma, kad toje deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga. 28 straipsnis Patvirtinamieji dokumentai 16 straipsnio 3 dalyje,
21 straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnio 6 dalyje nurodyti dokumentai, kuriais
įrodoma, kad produktai, kuriems išduotas EUR.1 arba EUR-MED judėjimo
sertifikatas ar sąskaitos faktūros deklaracija arba EUR-MED
sąskaitos faktūros deklaracija, gali būti laikomi EEE arba
vienos iš 3 straipsnyje nurodytų šalių kilmės produktais ir
atitinka kitus šio protokolo reikalavimus ir kad tiekėjo deklaracijoje
pateikta informacija yra teisinga, inter alia, gali būti šie: a) tiesioginiai
eksportuotojo arba tiekėjo veiklos siekiant gauti susijusias prekes
įrodymai, pavyzdžiui, esantys jo apskaitos įrašuose arba vidaus
buhalterijoje; b) Susitariančiojoje
Šalyje išduoti ar surašyti dokumentai, kuriais įrodomas panaudotų
medžiagų kilmės statusas, jei pagal nacionalinę teisę tokie
dokumentai naudojami; c) EEE išduoti ar
surašyti dokumentai, kuriais įrodoma, kad medžiagos buvo apdorotos arba
perdirbtos Susitariančiojoje Šalyje, jei pagal nacionalinę teisę
tokie dokumentai naudojami; d) EUR.1 arba
EUR-MED judėjimo sertifikatai ar sąskaitos faktūros deklaracijos
arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijos, kuriomis įrodoma
panaudotų medžiagų kilmė, išduotos ar parengtos
Susitariančiosiose Šalyse pagal šį protokolą arba vienoje iš
šalių, nurodytų 3 straipsnyje, taikant kilmės taisykles,
tapačias pateiktoms šiame protokole; e) tiekėjo
deklaracijos, kuriomis įrodoma, kad naudojamos medžiagos buvo apdorotos ar
perdirbtos EEE, išduotos vienoje iš šio protokolo
Susitariančiųjų Šalių; f) tinkami
įrodymai, susiję su apdorojimu ar perdirbimu, atliktu už EEE
ribų taikant 11 straipsnį, kad to straipsnio reikalavimai buvo
įvykdyti. 29 straipsnis Kilmės įrodymo, tiekėjo
deklaracijų ir patvirtinamųjų dokumentų saugojimas 1. Išduoti EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą
prašantis eksportuotojas 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus saugo
mažiausiai trejus metus. 2. Sąskaitos faktūros deklaraciją arba EUR-MED
sąskaitos faktūros deklaraciją išrašantis eksportuotojas jos
kopiją ir 21 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus saugo mažiausiai
trejus metus. 3. Tiekėjas, išrašantis tiekėjo deklaraciją,
deklaracijos, sąskaitos faktūros, pristatymo pranešimo ir bet kokio
kito komercinio dokumento kopiją ir 27 straipsnio 6 dalyje nurodytus
dokumentus saugo mažiausiai trejus metus. Tiekėjas,
išrašantis ilgalaikę tiekėjo deklaraciją, deklaracijų,
sąskaitų faktūrų, pristatymo pranešimų bei kitų
komercinių dokumentų, išduotų atitinkamoms prekėms ir
nusiųstų atitinkamiems klientams, kopijas ir 27 straipsnio 6 dalyje
nurodytus dokumentus saugo mažiausiai trejus metus. Šis laikotarpis pradedamas
skaičiuoti nuo ilgalaikės tiekėjo deklaracijos galiojimo termino
pabaigos. 4. EUR.1 arba EUR-MED judėjimo sertifikatą išduodanti
eksportuojančios šalies muitinė 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą
prašymo formą saugo mažiausiai trejus metus. 5. Importuojančios šalies muitinė jai pateiktus EUR.1 ir
EUR-MED judėjimo sertifikatus bei sąskaitos faktūros ir EUR-MED
sąskaitos faktūros deklaracijas saugo mažiausiai trejus metus. 30 straipsnis Neatitikimai ir formalios klaidos 1. Jei nustatoma, kad yra nedidelių neatitikimų tarp
kilmės įrodyme pateiktų duomenų ir duomenų,
nurodytų dokumentuose, kurie muitinės įstaigai pateikiami
produktų importo formalumams atlikti, kilmės įrodymas ipso
facto netampa negaliojančiu, jeigu tinkamai nustatoma, kad jame
pateikti duomenys atitinka pateiktus produktus. 2. Akivaizdžiai formalios klaidos, pavyzdžiui, korektūros
klaidos kilmės įrodyme, nekeliančios abejonių dėl šio
dokumento įrašų teisingumo, neturėtų būti priežastis
jį atmesti. 31 straipsnis Eurais išreikštos sumos 1. Tais atvejais, kai produktų sąskaitose faktūrose
produktų kainos nurodomos ne eurais, o kita valiuta, atitinkamos šalys,
taikydamos 21 straipsnio 1 dalies b punkto ir 26 straipsnio 3 dalies nuostatas,
kiekvienais metais nustato nacionaline Europos Sąjungos valstybės
narės ar bet kurios kitos 3 straipsnyje minimos šalies valiuta išreikštas
sumas, lygiavertes eurais išreikštoms sumoms. 2. 21 straipsnio 1 dalies b punkto arba 26 straipsnio 3 dalies
nuostatos siuntai taikomos atsižvelgiant į tą valiutą, kuri buvo
nurodyta sąskaitoje faktūroje, pagal susijusios šalies nustatytą
sumą. 3. Sumos, kurios turi būti nurodytos kuria nors nacionaline
valiuta, ta valiuta turi būti lygiavertės kiekvienų metų
spalio mėnesio pirmąją darbo dieną eurais išreikštoms
sumoms. Sumos Europos Komisijai pranešamos iki spalio 15 d. ir pradedamos
taikyti nuo kitų metų sausio 1 d. Europos Komisija atitinkamas
sumas praneša visoms susijusioms šalims. 4. Šalis gali suapvalinti sumą, gautą perskaičiavus
eurais išreikštą sumą į jos nacionalinę valiutą, iki
didesnio arba mažesnio skaičiaus. Suapvalinta suma nuo sumos, gautos
perskaičiavus, negali skirtis daugiau kaip 5 proc. Šalis gali
išlaikyti nepakeistą savo ekvivalentą nacionaline valiuta,
atitinkantį eurais išreikštą sumą, jei 3 dalyje nurodyto
metinio koregavimo metu konvertuojant tą sumą prieš jos
suapvalinimą ekvivalentas nacionaline valiuta padidėja mažiau nei
15 proc. Ekvivalentas nacionaline valiuta gali būti nepakeistas,
jeigu po konvertavimo jis sumažėja. 5. Susitariančiųjų Šalių prašymu EEE jungtinis
komitetas peržiūri eurais išreikštas sumas. Atlikdamas tokią
peržiūrą, EEE jungtinis komitetas įvertina, ar pageidautina
faktiškai išlaikyti susijusių apribojimų poveikį. Todėl jis
gali nuspręsti pakoreguoti eurais išreikštas sumas. VI ANTRAŠTINĖ DALIS ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO TVARKA 32 straipsnis Administracinis bendradarbiavimas 1. Susitariančiųjų Šalių muitinės per
Europos Komisiją pateikia vienos kitoms antspaudų, naudojamų
jų muitinės įstaigose EUR.1 ir EUR-MED judėjimo
sertifikatams išduoti, pavyzdžius ir muitinės įstaigų, kurioms
pavesta tikrinti tuos sertifikatus, sąskaitų faktūrų
deklaracijas ir EUR-MED sąskaitų faktūrų deklaracijas ar
tiekėjo deklaracijas, adresus. 2. Siekdamos užtikrinti tinkamą šio protokolo taikymą,
Susitariančiosios Šalys per kompetentingas muitinės administracijas
padeda vienos kitoms tikrinti EUR.1 ir EUR-MED judėjimo sertifikatų,
sąskaitų faktūrų deklaracijų ir EUR-MED
sąskaitų faktūrų deklaracijų ar tiekėjų
deklaracijų autentiškumą ir šiuose dokumentuose pateiktos
informacijos teisingumą. 33 straipsnis Kilmės įrodymų
patikrinimas 1. Paskesni kilmės įrodymų patikrinimai atliekami
atsitiktinės atrankos būdu arba kai importuojančios šalies
muitinė turi pagrįstų abejonių dėl šių
dokumentų autentiškumo, susijusių produktų kilmės statuso
arba atitikties kitiems šio protokolo reikalavimams. 2. Įgyvendindama 1 dalį, importuojančios šalies
muitinė eksportuojančios šalies muitinei grąžina EUR.1 arba
EUR-MED judėjimo sertifikatą ir sąskaitą faktūrą,
jei ji buvo pateikta, sąskaitos faktūros deklaraciją arba
EUR-MED sąskaitos faktūros deklaraciją ar šių
dokumentų kopijas, prireikus nurodydama prašymo atlikti patikrinimą
priežastis. Kartu su prašymu atlikti patikrinimą siunčiami visi
turimi dokumentai ir informacija, kuriais remiantis galima daryti
prielaidą, kad kilmės įrodyme pateikta informacija yra
neteisinga. 3. Patikrinimą atlieka eksportuojančios šalies
muitinė. Šiuo tikslu muitinė turi teisę reikalauti bet
kokių įrodymų ir atlikti bet kokį eksportuotojo apskaitos
įrašų patikrinimą ar bet kokį kitą patikrinimą,
kurį mano esant tinkamą. 4. Jei importuojančios šalies muitinė nusprendžia
sustabdyti lengvatinio režimo taikymą susijusiems produktams tol, kol bus
gauti patikrinimo rezultatai, importuotojui leidžiama produktus išleisti
laikantis visų būtinų atsargumo priemonių. 5. Atlikti patikrinimą paprašiusiai muitinei apie jo rezultatus
pranešama kuo greičiau. Iš minėtų rezultatų turi būti
aiškiai matyti, ar dokumentai autentiški, ar susiję produktai gali
būti laikomi EEE arba vienos iš kitų 3 straipsnyje nurodytų
šalių kilmės produktais ir ar jie atitinka kitus šio protokolo
reikalavimus. 6. Jei esama pagrįstų abejonių ir per dešimt
mėnesių po prašymo atlikti patikrinimą negaunama atsakymo arba
jei atsakyme nepakanka informacijos susijusio dokumento autentiškumui ar
tikrajai produktų kilmei nustatyti, prašymą pateikusi muitinė
atsisako taikyti lengvatas, nebent būtų išimtinių
aplinkybių. 34 straipsnis Tiekėjo deklaracijų
patikrinimas 1. Tiekėjo deklaracijų arba ilgalaikių tiekėjo
deklaracijų patikrinimai vėliau atliekami atsitiktinai arba kai tos
šalies, kurioje išduodant EUR.1 ar EUR-MED judėjimo sertifikatą arba
sąskaitos faktūros deklaraciją remiamasi tokiomis
deklaracijomis, muitinė turi pagrįstų abejonių dėl
dokumento autentiškumo ar tame dokumente pateiktos informacijos teisingumo. 2. Įgyvendindama 1 dalį, 1 dalyje nurodytos šalies
muitinė grąžina tiekėjo deklaraciją ir sąskaitą
faktūrą (-as), pristatymo pranešimą (-us) ir kitus deklaracijoje
nurodytų prekių komercinius dokumentus šalies, kurioje buvo išduota
deklaracija, muitinei, prireikus nurodydama prašymo atlikti patikrinimą
priežastis. Kartu su prašymu
atlikti vėlesnį patikrinimą jos perduoda bet kuriuos dokumentus
ar gautą informaciją, leidžiančią daryti prielaidą,
kad tiekėjo pateiktoje deklaracijoje informacija yra neteisinga. 3. Patikrinimą atlieka valstybės, kurioje buvo išduota
tiekėjo deklaracija, muitinė. Šiuo tikslu muitinė turi
teisę reikalauti bet kokių įrodymų ir atlikti bet kokį
tiekėjo apskaitos įrašų patikrinimą ar bet kokį
kitą patikrinimą, kurį mano esant tinkamą. 4. Atlikti patikrinimą paprašiusiai muitinei apie jo rezultatus
pranešama kuo greičiau. Šie rezultatai turi aiškiai parodyti, ar
tiekėjo deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga, ir sudaryti
galimybes nustatyti, kokiu mastu galima atsižvelgti į tiekėjo
deklaracijas išduodant EUR.1 ar EUR-MED judėjimo sertifikatą arba
išrašant sąskaitos faktūros deklaraciją ar EUR-MED
sąskaitos faktūros deklaraciją. 35 straipsnis Ginčų sprendimas Jei dėl 33 ir
34 straipsniuose numatyto patikrinimo kyla ginčų, kurių negali
tarpusavyje išspręsti patikrinimo prašanti muitinė bei atsakinga už
šio patikrinimo vykdymą muitinė, arba jei jos nesutaria dėl šio protokolo
aiškinimo, ginčai perduodami EEE jungtiniam komitetui. Visais atvejais
importuotojo ir importuojančios šalies muitinės ginčai
sprendžiami pagal tos šalies teisės aktus. 36 straipsnis Sankcijos Kiekvienam
asmeniui, kuris, siekdamas pasinaudoti lengvatiniu režimu, neteisingai užpildo
dokumentą arba dėl kurio kaltės dokumente pateikiama neteisinga
informacija, taikomos sankcijos. 37 straipsnis Laisvosios zonos 1. Susitariančiosios Šalys imasi visų būtinų
priemonių, kad produktai, kuriais prekiaujama naudojantis kilmės
įrodymu ir kurie transportavimo metu laikomi jų teritorijoje
esančioje laisvojoje zonoje, nebūtų pakeičiami kitomis
prekėmis ir su jais nebūtų atliekamos jokios operacijos,
išskyrus įprastines operacijas, skirtas gerai jų būklei
išsaugoti. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kai EEE kilmės produktai, kuriems
surašytas kilmės įrodymas, importuojami į laisvąją
zoną ir yra apdorojami ar perdirbami, susijusios institucijos
eksportuotojo prašymu išduoda naują EUR.1 arba EUR-MED judėjimo
sertifikatą, jei atliktas apdorojimas ar perdirbimas atitinka šio
protokolo nuostatas. VII ANTRAŠTINĖ DALIS SEUTA IR MELILJA 38 straipsnis Protokolo taikymas 1. Šiame protokole vartojamas terminas „EEE“ neapima Seutos ir
Meliljos. Terminas „EEE kilmės produktai“ netaikomas Seutos ir Meliljos
kilmės produktams. 2. Taikant 49 protokolą dėl Seutos ir Meliljos kilmės
produktų, šis protokolas taikomas mutatis mutandis, laikantis 39
straipsnyje nustatytų specialiųjų sąlygų. 39 straipsnis Specialiosios sąlygos 1. Jeigu toliau nurodyti produktai buvo vežami tiesiogiai pagal 12
straipsnį, jie laikomi: 1. Seutos ir
Meliljos kilmės produktais: a) tik Seutoje ir
Meliljoje gauti produktai; b) Seutoje ir
Meliljoje gauti produktai, kuriems pagaminti buvo panaudoti kiti nei a
papunktyje nurodyti produktai, jeigu: i) minėti
produktai buvo pakankamai apdoroti ar perdirbti, kaip apibrėžta 5
straipsnyje; arba ii) tai
EEE kilmės produktai, jei jų apdorojimo ar perdirbimo mastas yra
didesnis nei 6 straipsnyje nurodytų operacijų; 2. EEE
kilmės produktais: a) tik EEE gauti
produktai; b) EEE
gauti produktai, kuriems pagaminti buvo panaudoti kiti nei a papunktyje
nurodyti produktai, jeigu: i) minėti
produktai buvo pakankamai apdoroti ar perdirbti, kaip apibrėžta 5
straipsnyje, arba ii) tai
Seutos ir Meliljos arba EEE kilmės produktai, jei jų apdorojimo ar
perdirbimo mastas yra didesnis nei 6 straipsnyje
nurodytų operacijų. 2. Seuta ir
Melilja laikomos viena teritorija. 3. Eksportuotojas arba jo įgaliotasis atstovas EUR.1 arba
EUR-MED judėjimo sertifikatų 2 langelyje ar sąskaitos
faktūros deklaracijose arba EUR-MED sąskaitos faktūros
deklaracijose įrašo „EEE“ ir „Seuta ir Melilja“. Be to, jeigu tai Seutos
ir Meliljos kilmės produktai, tai nurodoma EUR.1 arba EUR-MED
judėjimo sertifikatų 4 langelyje ar sąskaitos faktūros
deklaracijose arba EUR-MED sąskaitos faktūros deklaracijose. 4. Už šio protokolo taikymą Seutoje ir Meliljoje atsakinga
Ispanijos muitinė. VIII ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 40 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės Nepaisant šio protokolo
3 straipsnio, šio susitarimo 4 protokolo 3 straipsnyje numatytos kumuliacijos
taisyklės, pakeistos EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 136/2005[8], toliau galioja
Susitariančiosioms Šalims, kol Visos Europos ir Viduržemio jūros
regiono valstybių kilmės taisyklių regioninė konvencija bus
pradėta taikyti visoms šio susitarimo 4 protokolo 3 straipsnyje
išvardytoms šalims. ___________________ I priedas II priedo sąrašo įvadinės
pastabos Žr.
Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių
regioninės konvencijos I priedėlio I priedą. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono
valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos I
priedėlio I priedo 1 ir 3.1 pastabose daromos nuorodos į šį
priedėlį turėtų būti laikomos nuorodomis į
šį protokolą. II
priedas Apdorojimo ar perdirbimo procesų,
kuriuos reikia atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis,
kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą, sąrašas Žr.
Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės
taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio II priedą. IIIa
priedas EUR.1 judėjimo sertifikato ir prašymo
išduoti EUR.1 judėjimo sertifikatą pavyzdžiai Žr.
Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės
taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio IIIa priedą. IIIb
priedas EUR-MED judėjimo sertifikato ir
prašymo išduoti EUR-MED judėjimo sertifikatą pavyzdžiai Žr.
Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės
taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio IIIb priedą. IVa
priedas Sąskaitos faktūros deklaracijos
tekstas Žr.
Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės
taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio IVa priedą. IVb
priedas EUR-MED sąskaitos faktūros
deklaracijos tekstas Žr.
Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės
taisyklių regioninės konvencijos I priedėlio IVb priedą. V priedas Tiekėjo deklaracija Tiekėjo deklaracija, kurios tekstas
pateikiamas toliau, turi būti parengta vadovaujantis išnašomis.
Tačiau išnašų teksto perrašyti nereikia. VI priedas Ilgalaikė tiekėjo deklaracija Ilgalaikė tiekėjo deklaracija,
kurios tekstas pateikiamas toliau, turi būti parengta vadovaujantis
išnašomis. Tačiau išnašų teksto perrašyti nereikia. (1) Kliento vardas
ir pavardė arba pavadinimas ir adresas. (2) Kai
sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime arba kitame prekybiniame
dokumente, prie kurio pridedama deklaracija, nurodomos skirtingų
rūšių prekės arba prekės, kurių sudėtyje yra
skirtingi kiekiai kilmės statuso neturinčių medžiagų,
tiekėjas turi aiškiai tai nurodyti. Pavyzdys: Dokumente
nurodyti skirtingų modelių elektros varikliai, priskiriami 8501
pozicijai, skirti naudoti gaminant skalbykles, priskiriamas 8450 pozicijai.
Kilmės statuso neturinčių medžiagų, panaudotų gaminant
šiuos variklius, rūšys ir vertės skirtingiems modeliams yra
skirtingos. Todėl pirmojoje skiltyje turi būti nurodyti skirtingi
modeliai, o visose kitose skiltyse nurodoma informacija turi būti
pateikiama atskirai kiekvienam modeliui, kad skalbyklių gamintojas
galėtų teisingai įvertinti savo produktų kilmės
statusą, atsižvelgdamas į naudojamą elektros variklio
modelį. (3) Šiose
skiltyse prašoma informacija turėtų būti pateikiama tik tuo
atveju, jei ji būtina. Pavyzdžiai: Taisyklėje,
taikomoje drabužiams, priskiriamiems ex 62 skirsniui, nurodoma, kad gali
būti naudojami kilmės statuso neturintys verpalai. Jeigu tokių
drabužių gamintojas Prancūzijoje naudoja iš Norvegijos
importuotą audinį, kuris buvo ten gautas audžiant kilmės statuso
neturinčius verpalus, Europos Sąjungos tiekėjui pakanka savo
deklaracijoje tokius verpalus nurodyti kaip kilmės statuso
neturinčią medžiagą, o jų pozicijos ir vertės nurodyti
nebūtina. Geležinės
vielos, priskiriamos 7217 pozicijai, gamintojas, pagaminęs ją iš
kilmės statuso neturinčių geležies strypų, antrojoje
skiltyje turėtų nurodyti „geležies strypai“. Jeigu ši viela turi
būti naudojama gaminant mašiną, kurios taisyklėje pateikiamas
visų kilmės statuso neturinčių medžiagų
procentinės vertės apribojimas, trečioje skiltyje būtina
nurodyti kilmės statuso neturinčių strypų vertę. (4) Medžiagų vertė – panaudotų
kilmės statuso neturinčių medžiagų muitinė vertė
importo metu arba, jei ji nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmoji
nustatyta kaina, sumokėta už medžiagas EEE. Tiksli kiekvienos panaudotos
kilmės statuso neturinčios medžiagos vertė turi būti
nurodoma pirmoje skiltyje nurodytų prekių vienetui. (5) Bendra
pridėtinė vertė – visos už EEE ribų patirtos išlaidos,
įskaitant visų ten panaudotų medžiagų vertę. Tiksli už
EEE ribų įgyta bendra pridėtinė vertė turi būti
nurodoma pirmoje skiltyje nurodytų prekių vienetui. (6) Nurodyti datas. Ilgalaikės tiekėjo
deklaracijos galiojimo laikas paprastai neturėtų viršyti 12
mėnesių, atsižvelgiant į šalies, kurioje pateikiama
ilgalaikė tiekėjo deklaracija, muitinės nustatytas sąlygas. BENDRA
DEKLARACIJA dėl
kilmės įrodymų, pagal 4 protokolo 3 straipsnyje nurodytus
susitarimus išduotų Europos Sąjungos, Islandijos arba Norvegijos
kilmės produktams, priėmimo 1. Taikant EEE
susitarimu numatytą lengvatinį muitų tarifų režimą priimami
kilmės įrodymai, pagal 4 protokolo 3 straipsnyje nurodytus
susitarimus išduoti Europos Sąjungos, Islandijos arba Norvegijos
kilmės produktams. 2. Tokie
produktai laikomi EEE kilmės medžiagomis, kai jie panaudojami gaminant
produktą EEE. Minėtos medžiagos nebūtinai turi būti
pakankamai apdorotos ar perdirbtos. 3. Be to,
tokiu mastu, kuriuo tokiems produktams taikomas EEE susitarimas,
reeksportuojant į kitą EEE Susitariančiąją Šalį
jie laikomi EEE kilmės produktais. BENDRA DEKLARACIJA dėl Andoros Kunigaikštystės 1. Andoros Kunigaikštystės kilmės produktus, priskiriamus
Suderintos sistemos 25–97 skirsniams, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija
pripažįsta esant Europos Sąjungos kilmės produktais, kaip
apibrėžta Susitarime. 2. Nustatant minėtų produktų kilmės
statusą, mutatis mutandis taikomas 4 protokolas. BENDRA DEKLARACIJA dėl San Marino Respublikos 1. San Marino Respublikos kilmės produktus Islandija,
Lichtenšteinas ir Norvegija pripažįsta esant Europos Sąjungos
kilmės produktais, kaip apibrėžta Susitarime. 2. Nustatant minėtų produktų kilmės
statusą, mutatis mutandis taikomas 4 protokolas. BENDRA DEKLARACIJA dėl Susitariančiosios Šalies pasitraukimo iš Visos Europos ir
Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių
regioninės konvencijos 1. Jeigu EEE
Susitariančioji Šalis raštu praneša Visos Europos ir Viduržemio jūros
regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos
depozitarui apie ketinimą pasitraukti iš Konvencijos pagal jos 9
straipsnį, šio susitarimo įgyvendinimo tikslu pasitraukianti
Susitariančioji Šalis nedelsdama pradeda derybas dėl kilmės
taisyklių su visomis kitomis EEE Susitariančiosiomis Šalimis. 2. Kol
įsigalios tokios naujos derybomis sutartos kilmės taisyklės,
pasitraukiančiai Susitariančiajai Šaliai ir kitoms Susitariančiosioms
Šalims mutatis mutandis toliau galioja pasitraukimo metu
galiojančios Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių
kilmės taisyklių regioninės konvencijos I priedėlyje
pateiktos kilmės taisyklės ir tam tikrais atvejais atitinkamos II
priedėlio nuostatos. Tačiau nuo pasitraukimo momento laikoma, kad
Konvencijos I priedėlyje pateiktomis kilmės taisyklėmis ir tam
tikrais atvejais atitinkamomis II priedėlio nuostatomis leidžiama tik
dvišalė pasitraukiančios Susitariančiosios Šalies ir kitų
EEE Susitariančiųjų Šalių kumuliacija.“ _______________________ [1] Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas,
Palestina, Sirija ir Tunisas. [2] OL L 54, 2013 2 26, p. 4. [3] OL L XX,
XXXX X X, p. X. ir EEE priedas Nr. X, XXXX X X p. X). [4] [Konstitucinių reikalavimų nenurodyta.]
[Konstituciniai reikalavimai nurodyti.] [5] Lichtenšteino Kunigaikštystė yra sudariusi
muitų sąjungą su Šveicarija ir yra Europos ekonominės
erdvės susitarimo Susitariančioji Šalis. [6] Albanija, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos
Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas pagal JT ST
rezoliuciją 1244/99. [7] Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas, Sirija,
Tunisas, Palestina (*Šis pavadinimas nelaikomas Palestinos Valstybės
pripažinimu ir nekeičia valstybių narių atskirų
pozicijų šiuo klausimu.). [8] OL L 321, 2005 12 8, p. 1 ir EEE priedas
Nr. 63, 2005 12 8, p. 1.