52014DC0654

1.       Įžanga

2014 m. gegužės 28 d. Komisija priėmė Europos energetinio saugumo strategiją, kurioje pateiktas visapusiškas mūsų energijos tiekimo saugumo stiprinimo planas[1]. Atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje ir su tuo susijusią galimą dujų tiekimo į ES sutrikimo riziką, strategijoje išvardytos priemonės, kurių reikia nedelsiant imtis siekiant sustiprinti ES atsparumą didelio masto dujų tiekimo sutrikimui ateinančią žiemą. 2014 m. birželio 27 d. Europos Vadovų Taryba, kaip vienai tų skubių priemonių, pritarė Komisijos pasiūlymui atlikti vadinamąją bandymo nepalankiausiomis sąlygomis patikrą siekiant įvertinti Europos dujų sistemos atsparumą: ar šią žiemą ji atlaikytų didelį dujų tiekimo į ES sutrikimą[2]?

Liepos pradžioje Komisija paprašė valstybių narių, Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių ir Gruzijos[3], taip pat Šveicarijos ir Turkijos sumodeliuoti įvairių galimų dujų tiekimo į savo šalis sutrikimo šią žiemą scenarijų poveikį ir aprašyti turimas priemones, kuriomis būtų sprendžiama trūkumo problema. Komisija taip pat paprašė Norvegijos informuoti apie galimybes sureaguoti į tokį sutrikimą (padidinti savo dujų tiekimą). Komisija pasiūlė tris tikslines grupes, sudarytas pagal regionus, kuriuose sutrikimo poveikis veikiausiai būtų pats stipriausias. Tai ES pietrytinės dalies regionas (Bulgarija, Kroatija, Graikija, Vengrija ir Rumunija), Baltijos valstybės bei Suomija ir Energijos bendrijos susitariančiosios šalys. Nacionalinės institucijos intensyviai dirbo per vasarą rinkdamos duomenis ir per trumpą terminą atlikdamos vertinimus ir 2014 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pateikė Komisijai nacionalines ataskaitas[4]. Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-G) taip pat modeliavo tiekimo sutrikimo poveikį visos ES dujų sistemai; savo informaciją taip pat pateikė kelios sektoriaus asociacijos, Tarptautinė energetikos agentūra[5], G7 ir kitos svarbios valstybės partnerės.

Bandymo nepalankiausiomis sąlygomis metodika ir scenarijai

Scenarijai, kuriuos Komisija pasiūlė patikrinti visiems dalyviams, apėmė dujų tiekimo tranzito per Ukrainą sutrikimą ir viso Rusijos dujų srauto nutrūkimą vienam ir šešiems mėnesiams (nuo rugsėjo iki spalio), darant prielaidą, kad abiem atvejais žiemos sąlygos bus vidutinės. Be to, ENTSO-G parengė papildomą scenarijų, pagal kurį dvi vasario mėn. savaitės būtų itin šaltos, kad būtų įvertintas didžiausios paklausos poveikis jau ir taip įtemptu režimu veikiančiai tiekimo sistemai. Šie pasiūlymai grindžiami praeities patirtimi ir poreikiu išbandyti mūsų energetikos sistemas itin reikliomis sąlygomis, t. y. jei nutrūktų visi srautai iš pagrindinio Europos išorinio gamtinių dujų tiekėjo.

Ukrainos tranzito sutrikimo ar visiško Rusijos tiekimo nutrūkimo scenarijų poveikis Pietryčių Europos šalims, kurioms dujos didžia dalimi tiekiamos per Ukrainą, yra labai panašus, o Baltijos valstybių ir Suomijos modeliuotas tranzito per Ukrainą sutrikimas nepaveiktų. Todėl ataskaitoje Komisija pirmiausia aptaria šešių mėnesių trukmės Rusijos dujų tiekimo sutrikimo normaliomis žiemos sąlygomis ir šalčių atveju scenarijų.

Ši patikra buvo labai naudinga vien tuo, kad tai pirmas kartas, kai buvo sudėliota tokia išsami galimo poveikio Europos dujų sektoriui ir jo parengties rimto dujų tiekimo iš Rytų sutrikimo atveju panorama.

Šiame komunikate Komisija pateikia pagrindines šios bandymo nepalankiausiomis sąlygomis patikros išvadas ir suformuluoja keletą konkrečių rekomendacijų. Kartu su šiuo komunikatu Komisijos tarnybos parengė tarnybų darbinį dokumentą, kuriame pateikiamos trijų tikslinių grupių ataskaitos, bendradarbiavimo su G7 ir kitomis šalimis partnerėmis ataskaita ir Dujų tiekimo saugumo reglamento[6] peržiūros ataskaita. Be to, Komisija šiuo metu priima rekomendaciją dėl vidaus rinkos taisyklių taikymo Energijos bendrijai.

2.       Bandymų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai

2.1         Tranzitinių srautų situacija

Greta bandymų nepalankiausiomis sąlygomis patikros, Europos Komisija jau nuo šių metų pavasario dėjo didžiules pastangas tarpininkaudama dėl kompromisinio sprendimo Ukrainos ir Rusijos ginče dėl mokėjimų ir skolų už dujas ir siekdama užtikrinti pakankamą dujų tiekimą į Ukrainą ir stabilų tranzitą į ES ir kitas Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis. Šiais metais surengta nemažai Europos Komisijos, Ukrainos ir Rusijos valdžios institucijų susitikimų, įskaitant ministrų lygmeniu. Rugsėjo 26 d. Berlyne vykusiame paskutiniame trišaliame ministrų susitikime Šalys suartino savo pozicijas dėl pagrindinių Komisijos pateikto kompromisinio pasiūlymo punktų. „Žiemos dokumentų rinkinys“ šiuo metu svarstomas Maskvoje ir Kijeve, o kitas trišalis susitikimas numatytas prieš spalio mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį. Susitarimas užtikrintų saugų dujų tiekimą į Ukrainą visą žiemą.

Bendras Rusijos dujų tiekimo į ES ir perdavimo per Ukrainą stabilumas priklauso nuo daugelio veiksnių, ir tik kai kuriuos iš jų kontroliuoja ES. Tačiau apdairu apsvarstyti visus įmanomus scenarijus, įskaitant didžiulius dujų tiekimo sutrikimus. Šiuo klausimu toliau smulkiai aptariamos projekcijos turėtų būtų laikomos ne prognozėmis, o tik galimu scenarijumi ir nepaprastosios padėties priemonių pagrindu.

2014 m. rugsėjo ir spalio mėn. Rusijos dujų srautai į ES kartais buvo mažesni, nei tikėtasi, ir tai, Komisijos nuomone, kelia nerimą. Antai, rugsėjo mėn. pranešta apie kai kurioms ES bendrovėms „Gazpromo“ tiekiamo dujų kiekio sumažėjimą, nors šis sumažėjimas neturėjo neigiamo poveikio tiekimo saugumui ES arba jos kaimyninėse šalyse. Fizinis reversinis tiekimas iš Slovakijos į Ukrainą buvo stabilus. Reversinis tiekimas iš Lenkijos į Ukrainą buvo laikinai nutrauktas dviem dienoms, bet netrukus buvo atnaujintas. Be to, dėl didelio dujų kiekio, kuris tiekiamas į saugyklas Vengrijoje, rugsėjo 25 d. tiekimas iš Vengrijos į Ukrainą buvo nutrauktas neribotam laikui. Komisija atidžiai stebi padėtį, glaudžiai bendradarbiaudama su Dujų koordinavimo grupe.

2.2         Tiekimo Europai padėtis sutrikimo atveju

Komisijai paprašius, ENTSO-G modeliavo įvairius tiekimo sutrikimo scenarijus. Modelis rodo, kad pagal skirtingus šešių mėnesių sutrikimo scenarijus ES ir Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims (neįskaitant Ukrainos) net ir pakeitus tiekimo derinį kartu vis dar stigtų nuo penkių iki devynių mlrd. kub. m dujų[7]. Tai rodo (darant prielaidą, kad infrastruktūra būtų naudojama optimaliai ir rinka veiktų įprastomis sąlygomis[8]) ir tai, kad tokiu šešių mėnesių sutrikimo atveju iš Rusijos gaunami kiekiai būtų pirmiausia pakeičiami importuojamu papildomu SGD kiekiu[9],[10]. Nors ENTSO-G nemodeliavo poveikio kainai tokio tiekimo sutrikimų atveju, kartu su poreikiu kompensuoti trūkstamus dujų kiekius kiltų kainos ir taip būtų paskatinta importuoti didelius papildomus SGD kiekius. Būtent dėl tų kainų signalų dujos yra kreipiamos, kiek leidžia jungiamųjų vamzdynų pajėgumai arba tiesioginė prieiga prie SGD importo įrenginių, į rinkas, kuriose jos reikalingos labiausiai, pavyzdžiui, šildymo, elektros energijos gamybos tikslais. Aukštesnės kainos taip pat paskatins intensyviau vartoti saugyklose laikomas dujas ir savo noru mažinti paklausą.

Modeliuojant taip pat aiškėja, kurios šalys labiausiai nukentės nuo dujų tiekimo sutrikimų.

1 lentelė. Trūkstami dujų kiekiai kiekvienoje nukentėjusioje šalyje per 6 mėnesius, jei nebūtų tiekiamos Rusijos dujos ir siaustų šalčiai (bendras trūkumas mln. kub. m ir didžiausias santykinis mėnesinis trūkumas procentais)

Šaltinis: ENTSO-G

1 pav. Kuo pakeisti Rusijos dujas, jei 6 mėnesius nutrūktų jų tiekimas

Šaltinis: ENTSO-G

Šių skaičiavimų tikslais ENTSO-G sumodeliavo bendradarbiavimo ir nebendradarbiavimo scenarijus[11]. Pagrindinis šių dviejų scenarijų skiriamasis bruožas tas, kad esminė ENTSO-G bendradarbiavimo scenarijaus prielaida – (santykinai) vienodas pasidalijimas našta, pagal kurį solidarumas tarp valstybių narių taikomas taip, kad dujų trūkumas būtų vienodai padalijamas tarp kaimyninių valstybių narių. O pagal nebendradarbiavimo scenarijų valstybės narės sumažintų ar sustabdytų dujų eksportą viena į kitą ir į Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis, kai jų pačių vidaus paklausa nebebūtų iki galo patenkinta. Pagal bendradarbiavimo scenarijų daroma prielaida, kad į Ukrainą ir Moldovą[12] nuolat visu pajėgumu tiekiamos dujos iš valstybių narių, bent jau per Slovakiją, o pagal nebendradarbiavimo scenarijų būtų eksportuojama 50 proc. Slovakijos reversinio tiekimo pajėgumo.

Jei valstybės narės nebendradarbiautų ir nesiimtų papildomų nacionalinių priemonių, didžiuliai trūkumai (40 proc. ar gerokai didesni)[13], bent jau 6 mėnesius trunkančio sutrikimo laikotarpio pabaigoje, galėtų susidaryti Bulgarijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje (ir Ukrainos tranzito, ir visiško Rusijos tiekimo sutrikimo scenarijais). Panašaus masto trūkumas susidarytų Lietuvoje, Estijoje ir Suomijoje tuo atveju, jei visiškai nutrūktų Rusijos tiekimas į ES. Vengrija ir Lenkija[14] taip pat smarkiai nukentėtų, nors ir mažesniu mastu: joms atitinkamai trūktų 30 proc. ir 20 proc. dujų. Pagrindiniai sutrikimo poveikis parodytas 2 pav.

Bendradarbiavimo atveju sutrikimo poveikis žymiai sumažėtų tose valstybėse narėse ir Energijos bendrijos susitariančiosiose šalyse, kurios būtų labiausiai paveiktos, visų pirma Bulgarijoje, Estijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Serbijoje. Sykiu tam tikrą nemenką trūkumą veikiausiai patirtų ir Graikija bei Latvija[15]. Remiantis esama dujų tiekimo infrastruktūra ir dujų tiekimo šaltiniais, žemėlapiuose pilkai pažymėtos valstybės narės, modeliavimo duomenimis, tiesiogiai nenukentėtų.

2 pav. Tikėtino tiekimo nutrūkimo žemėlapiai – nesiėmus tolesnių nacionalinių priemonių – vasario mėn., jei 6 mėnesiams sutriktų dujų tiekimas iš Rusijos, pagal bendradarbiavimo ir nebendradarbiavimo scenarijus vidutinėmis žiemos sąlygomis.[16]

Bendradarbiavimo scenarijus || Nebendradarbiavimo scenarijus

Šaltinis: ENTSO-G

 Nuolatinio tiekimo sutrikimo poveikis Ukrainai

Tarp Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių Ukrainos padėtis ypatinga. Jos išplėtoti perdavimo ir saugojimo įrenginiai, kad ir modernizuotini, yra priemonės, kurios gali padėti spręsti tiekimo sutrikimo problemą labiau diferencijuotai nei kitos susitariančiosiose šalyse. Paprastai Ukraina suvartoja maždaug 50 mlrd. kub. m per metus, iš kurių apie 20 mlrd. kub. m pagaminama šalyje, o didžioji likučio dalis importuojama iš Rusijos. Tačiau vartoti Ukrainoje skirtų dujų tiekimas iš Rusijos buvo sustabdytas 2014 m. birželio 16 d.

Ukrainos bandymo nepalankiausiomis sąlygomis vertinimas rodo, kad gamyba pačioje šalyje ir saugyklos gali patenkinti 50–70 proc. paklausos, jei būtų taikomos reagavimo į paklausą priemonės. Ukrainos numatytame optimistiniame scenarijuje importas iš ES galėtų padėti iš dalies atsverti dujų trūkumą[17]. Svarbus žingsnis šia kryptimi buvo reversinis tiekimas iš Slovakijos į Ukrainą, kuris prasidėjo rugsėjo pradžioje ir leidžia tiekti iki 27 mln. kub. m dujų per dieną, ir du trečdaliai šio kiekio tiekiama pagal fiksuotas sutartis.

Hipotetiniai dviejų savaičių šalčiai 6 mėnesius užsitęsusio sutrikimo pabaigoje neabejotinai apsunkintų tiekimo saugumo padėtį. Kaip matyti 3 pav., ir čia pagal ENTSO-G modelį taikant bendradarbiavimo scenarijų būtų sudarytos sąlygos labiausiai nukentėjusiose šalyse sumažinti trūkumą nuo dramatiško lygio, kuris būtų pasiektas nebendradarbiavimo scenarijaus atveju. Pagal bendradarbiavimo scenarijų kitos Centrinės Rytų ir Vakarų Europos valstybės narės, tokios kaip Austrija, Čekija, (Šiaurės) Vokietija[18], Italija ir Slovakija taip pat patirtų poveikį dėl to, kad dujos būtų tiekiamos į šalis, kuriose trūkumas didesnis. Tokie trūkumai, modelio duomenimis, būtų mažesni nei 10 proc. Paprastai tai laikoma lygiu, kurio neviršijus vyktų kainų nulemtas (natūralus) paklausos mažėjimas be poreikio imtis papildomų priemonių.

3 pav. Tikėtino tiekimo nutrūkimo žemėlapiai – nesiėmus tolesnių nacionalinių priemonių – vasario mėn., jei 6 mėnesiams sutriktų tiekimas iš Rusijos, pagal bendradarbiavimo ir nebendradarbiavimo scenarijus per šalčius.

Bendradarbiavimo scenarijus || Nebendradarbiavimo scenarijus

Šaltinis: ENTSO-G

Galimas dujų tiekimo sutrikimo poveikis šildymo sektoriui

Maždaug pusė ES sunaudojamos pirminės energijos skiriama patalpoms ir vandeniui šildyti gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriuose ir technologinei šilumai pramonėje. Patalpoms ir vandeniui šildyti pastatuose ypač daug dujų sunaudojama Vengrijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje, kaip parodyta toliau 4 pav.

4 pav. Šilumos poreikio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriuose pasiskirstymas valstybėse narėse pagal kuro rūšį ir energijos nešiklį.

.

Šaltinis: „Stratego EU28 Heat Market Assessment for year 2010“

Didžioji dalis (88 proc.) ES patalpų šildoma ir karšto vandens paruošiama individualiam vartojimui skirtais katilais, o centralizuoto šilumos tiekimo dalis sudaro 12 proc. Tačiau šis vidurkis slepia didžiulius skirtumus: Šiaurės, Baltijos, Centrinės ir Rytų Europos valstybėse narėse centralizuoto šilumos tiekimo tinklais tiekiama nuo 14 iki 56 proc. šilumos[19], kuri patenkina nuo 10 proc. iki beveik pusės namų ūkių vartotojų poreikius[20]. Vidutiniškai 44 proc. centralizuoto šilumos tiekimo sistemų naudoja dujas, o tokiose šalyse kaip Latvija, Lietuva, Slovakija, Bulgarija ir Vengrija, kuriose centrinis šildymas yra stipriai įsitvirtinęs, – iki 80 proc. Todėl Baltijos valstybėse ir Suomijoje dujų naudojimas centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti ir jėgainėse, gaminančiose kartu šilumą ir elektros energiją, paprastai sudaro 50 proc. visų suvartojamų dujų.

Dujomis kūrenamos centralizuoto šilumos tiekimo jėgainės (išskyrus atvejus, kai jose galima naudoti pakaitinį kurą) ir paskirstomojo šildymo vartotojai paprastai laikomi saugomais vartotojais[21] ir bet kokio galima tiekimo trūkio atveju nukenčia paskutiniai. Be to, daugelyje valstybių narių šiluminėms jėgainėms yra nustatytos prievolės užtikrinti galimybę keisti kuro rūšį, nors jų dalis svyruoja nuo iš esmės 100 proc. Suomijoje iki mažiau nei 20 proc. Rumunijoje ir Bulgarijoje.

2.3         Nacionalinėse ataskaitose pasiūlytų priemonių įvertinimas

Kaip parodyta ENTSO-G scenarijuose, galimas Rusijos dujų tiekimo sutrikimas valstybėms narėms padarytų labai skirtingą poveikį, priklausomai ir nuo jų geografinės padėties, ir nuo jų galimybių gauti dujų iš skirtingų šaltinių. Tuos skirtingus poveikio laipsnius atspindi priemonės, kurias valstybės narės ir Energijos bendrijos susitariančiosios šalys išvardijo Komisijai pateiktose bandymo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitose. Kai kurioms pažeidžiamiausioms valstybėms modeliavimo laikotarpiu gali tekti gana greitai imtis radikalių priemonių, tokių kaip tiekimo ribojimas tam tikru laiku arba strateginių išteklių naudojimas, kitos valstybės narės leistų savo dujų sektoriui veikti laikantis pagrindinių rinkos taisyklių. Svarbu pažymėti, kad santūrus, į rinką orientuotas tiekimo krizės valdymas valstybėse narėse, kurios nukenčia mažiau, sprendžiant su trūkumu susijusias problemas teigiamai paveiks apskritai visą ES ir Energijos bendriją.

5 pav. Skirtingų priemonių, kurias valstybės narės numato ataskaitose tuo atveju, jei šešiems mėnesiams sutriktų dujų tranzitas per Ukrainą arba visai nutrūktų tiekimas iš Rusijos, poveikio apžvalga.

Šaltinis: nacionalinės bandymų nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitos

2.3.1     Saugyklos

Saugyklos, kur jų esama, yra pagrindinė priemonė pasiūlai ir paklausai subalansuoti visose valstybėse narėse ir Energijos bendrijos susitariančiosiose šalyse[22]. Spalio pradžioje saugyklų užpildymo lygis ES buvo labai aukštas, apie 90 proc. Tik dvi valstybės narės (Vengrija ir Lenkija) buvo užpildžiusios mažiau nei 80 proc. saugyklų talpos, tačiau turėdama didelius saugojimo pajėgumus Vengrija jau yra pasiekusi daugiau nei vidutinį saugyklų užpildymo pagal poreikius santykį.

6 pav. Saugyklų užpildymo lygiai (%) valstybėse narėse, saugyklose laikomų kiekių santykis su vidaus paklausa (%) ir saugyklų pajėgumų santykis su vidaus paklausa (%), 2014 m. spalio mėn.[23]

Šaltinis: „GSE IGSA“ skaidrumo platforma ir „Eurogas“; Komisijos analizė

Vis dėlto, nacionalinių ataskaitų ir ENTSO-G duomenimis, saugyklos gali greitai ištuštėti dėl užsitęsusios krizės ar tiesiog šaltos žiemos, todėl siekiant užtikrinti tiekimą vartotojams tektų imtis kitų tiekimo saugumo priemonių.

Vertinant įvairius nacionalinius saugyklų naudojimo planus, reikia paminėti keletą svarbių aspektų. Pirma, per trumpą laiką yra mažai arba jokių galimybių fiziškai padidinti saugyklų pajėgumą. Antra, valstybės, kurios tikisi artimiausioje ateityje naudoti daugiau saugyklose sukauptų atsargų, susidurs (nebent iškart būtų imtasi priemonių siekiant išvengti pernelyg greito saugyklų ištuštinimo) su pasekmėmis vėliau, jeigu sutrikimas užsitęstų, įskaitant tai, kad kai saugyklų užpildymo lygis žemas, kiekiai, kuriuos galima iš jų pasiimti, labai sumažėja.

Valstybėse narėse, kurios labiausiai nukentėtų krizės atveju, svarbia parengiamąja priemone galėtų būti saugyklų užpildymas iki didesnių už įprastus lygių ir užtikrinimas, kad saugyklose laikomų dujų naudojimo tempas būtų nustatytas atsižvelgiant į galimybę, kad žiemos sezonas užsitęs. Tiekiant dujas, saugyklas galima naudoti rinkos principų laikantis labiau arba jų paisant mažiau. Kelios valstybės narės, siekdamos užtikrinti tiekimo saugumą, įgyvendino prevencines priemones – nustatė su tiekimu susijusius saugojimo įpareigojimus (pavyzdžiui, Bulgarija, Danija, Prancūzija, Italija, Lenkija, Portugalija, Slovakija ir Ispanija) ir nustatė strateginį saugojimą (pavyzdžiui, Vengrija). Be to, kai kuriuose nacionaliniuose planuose, pavyzdžiui, Vengrijos, numatomos priemonės, dėl kurių labiau apsimoka užpildyti saugyklas: sumažinti perdavimo tarifai, kurie gali sudaryti nemažą saugojimo išlaidų dalį. Reikia ypač pasirūpinti, kad visiškai teisėta veikla, kuria palengvinamos saugyklų užpildymo (dažnai naudojant importuojamas dujas) sąlygos, nebūtų vykdoma tarpvalstybinių sandorių, kuriais siekiama išgabenti dujas iš šalies, sąskaita.

2.3.2     Trūkstamų kiekių pakeitimas suintensyvinant vietos gamybą ar perkant daugiau dujų iš kito šaltinio

Akivaizdus būdas pakeisti trūkstamus dujų kiekius, kurių negauta iš vieno šaltinio, yra importuoti juos iš kitos šaltinio arba padidinti gamybą šalyje.

Apskritai esama mažai arba visai nėra galimybių trumpuoju laikotarpiu padidinti ES dujų vidaus gamybą, ypač dėl sistemų techninių apribojimų.

Kalbant apie importą, galimybė papildomai tiekti dujotiekiais iš Šiaurės Afrikos šiuo metu yra ribota, o gamyba Norvegijoje yra arti pajėgumų ribos. SGD yra importo šaltinis, kurio potencialas neabejotinai didžiausias, nes SGD terminalai ES turi pakankamai pajėgumų, kurie leistų įvežti naujų SGD kiekių[24]. Kalbant apie SGD kaip apie biržos prekę, pasaulinė SGD neatidėliotinų sandorių rinka ir laivybos sektorius pakankamai dideli ir gali užtikrinti papildomų pajėgumų. Be to, neseniai sumažėjus SGD kainoms Azijoje, SGD tapo ekonomiškai dar patrauklesne alternatyva Europos Sąjungai. Vis dėlto, turint omenyje, kad kilus sutrikimus ir pristigus dujų SGD kaina didės, įsigyti neatidėliotinai tiektiną kiekį gali būti brangu[25]. Be to, gali prireikti mažiausiai vienos savaitės, kol krovinys būtų atgabentas į krizės vietą.

2.3.3     Paklausos valdymas

Mažinant dujų poreikį sutrikimo poveikis susilpnėtų. Galima bendrai pastebėti, kad didžiojoje daugumoje nacionalinių ataskaitų (ypač iš regionų, kurie nukentėtų labiausiai) neįvertinta, kokį poveikį padarytų galimas paklausos (susijusios su pramoninių vartotojų poreikiais ar galimai dujomis kūrenamų elektros energijos gamybos įrenginiais) sumažėjimas, kurį lemtų dėl tiekimo sutrikimo išaugusios kainos. Pirmiausia rinkoje išnyktų paklausa su dideliu kainų elastingumu (pagal skaičiavimus tokia paklausa sudarytų 10 proc.): dėl ekonominių sumetimų būtų išjungti įrenginiai arba, su sąlyga, kad tai ekonomiškai naudinga, būtų pasirinkta alternatyvi kuro rūšis (biomasė arba nafta). Rinka ir paskatomis, susijusiomis su paklausos puse, pagrįstos priemonės yra numatytos vos keliose nacionalinėse bandymo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitose; labiausiai nukentėti galinčiose šalyse nėra tokių priemonių įgyvendinimo patirties.

Paskutinė paklausos valdymo priemonė, kuria gali pasinaudoti valdžios institucijos (ir jos visos yra pasirengusios ja pasinaudoti, taip pat atsižvelgdamos į Dujų tiekimo saugumo reglamento nuostatas) yra tiekimo apribojimas nustatyta seka išdėstytoms vartotojų grupėms. Pagal tokius planus paprastai tiekimą apriboti pradedama nuo pačių lanksčiausių pramoninių vartotojų ir baigiama saugomais vartotojais, paprastai namų ūkiais. Kalbant apie ribojimą paklausos pusėje, Komisija atkreipia dėmesį, kad daugelyje planų nėra nurodyta kiekių arba nėra sukonkretintas tikslus numatomų ribojimo priemonių poveikis atskiroms vartotojų grupėms, todėl iš dalies nėra aišku, kokio masto galimas sutrikimo pasekmes pajustų skirtingos vartotojų grupės[26].

2.3.4     Kuro rūšies pakeitimas

Centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti daugelyje pažeidžiamų valstybių narių daugiausia naudojamos dujos. Be to, Kroatijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos gamybos dalis dujomis kūrenamose jėgainėse siekė arba viršijo 25 proc.[27] Krizinėje situacijoje pakilus dujų kainoms, ekonominiais sumetimais gali būti iš dalies laikinai pakeista kuro rūšis. Be to, visų šalių, kurioms gresia panašus tiekimo sutrikimas, nacionaliniuose planuose numatoma galimybė priversti pakeisti kuro rūšį. Taikant tokias priemones, naudotojai, kurie turi pajėgumų naudoti skirtingas kuro rūšis, paprastai įpareigojami kuro rūšį pakeisti. Valstybės narės pranešė apie įpareigojimus tam tikrą palyginti nedidelį dienų skaičių saugoti vietoje alternatyvų kurą, tokį kaip biomasė arba nafta[28]. Kalbant apie kuro rūšies pakeitimą nacionaliniais privalomo tiekimo laikotarpiais, valstybės narės paprastai nesitiki didesnių logistikos ar su tiekimu susijusių problemų. Tačiau ilgesni sutrikimo laikotarpiai ir atitinkamai ilgesnė kuro rūšies pakeitimo trukmė lieka neišbandyti. Prireikus, kaip numatyta teisės aktuose[29], elektros jėgainėse ir centrinio šildymo įrenginiuose galima naudoti strategines naftos atsargas.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose Energijos bendrijos šalyse gali kilti sunkumų dėl šildymui skirtų naftos ir anglių atsargų trūkumo. Pavyzdžiui, Serbijoje arba Bosnijoje ir Hercegovinoje trečdalis centralizuoto šilumos tiekimo jėgainių gali būti perorientuotos nuo dujų prie naftos, tačiau naftos atsargos greitai pasibaigtų. Taip pat ir Moldovoje elektros energijos gamybai gali nepavykti dujų visiškai pakeisti anglimis, jei nebus laiku užtikrintos anglies atsargos.

Keliose nacionalinėse ataskaitose minima galimybė dujų vartojimą pakeisti, ypač šildymo tikslais, elektros vartojimu, įskaitant atsinaujinančių išteklių (vietoje auginamos biomasės, šilumos siurblių ir kt.) vartojimą, ir pasinaudoti šilumos kaupimo pajėgumais centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Nors elektros energija gali būti efektyvi priemonė, kuri didžia dalimi atsvertų dujų trūkumą, reikia rūpestingai apsvarstyti, pavyzdžiui, dujomis kūrenamų elektros energijos įrenginių vaidmenį užtikrinant sistemos rezervus bei balansą ir tinklo galimybes ilgą laiką patenkinti ypač didelę paklausą[30]. Diskusijos tarp Baltijos valstybių ir Suomijos, taip pat tarp kitų valstybių, pavyzdžiui, Graikijos ir Bulgarijos, rodo, kad tikslinga bendradarbiauti ir svarstyti tam tikrą abiejų sektorių tarpusavio sąveiką. Tačiau apskritai nacionalinės ataskaitos ir remiantis tiksliausiais turimais duomenimis Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) atliktas vertinimas nesuteikia reikiamo išsamaus vaizdo apie šalutinius dujų tiekimo sutrikimo poveikius elektros energijos sektoriui.

2.3.4     Ne rinka grindžiamų priemonių taikymo laikas

7 pav. pateikta Komisijos atlikta ne rinka grindžiamų priemonių įvedimo galimo grafiko šešių mėnesių laikotarpiu, kuriuo visiškai nutrūktų tiekimas iš Rusijos, analizė. Kai kuriuos skirtumus (nepaisant pažeidžiamumo laipsnio skirtumų) veikiausiai lems ir politiniai sprendimai valstybėse narėse, susiję su reagavimo į tiekimo krizę modeliu. Kai kurios valstybės, tokios kaip Čekija ir Vokietija, kurios, ENTSO-G bendradarbiavimo scenarijaus apskaičiavimais, veikiausiai būtų mažiau paveiktos ir tik per šalčius, nurodo prevenciškai įvesiančios ne rinka grindžiamas priemones labai ankstyvu etapu, kad užtikrintų tiekimą saugomiems vartotojas. Matyti ir kitų skirtumų: anksti ne rinka grindžiamų priemonių imtųsi, pavyzdžiui, Graikija ir Kroatija, o kitur aiškiai pabrėžiama, kad kiek įmanoma ilgiau reikia taikyti rinkos priemones, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Be to, lyginant tas nacionalines analizes su ENTSO-G zonų žemėlapiais ir pažeidžiamumo krizės atveju lygiais, galima pastebėti, kad, laikantis bendradarbiavimo scenarijaus, ne rinka grindžiamų priemonių įvedimas gali būti gerokai atidėtas. Tai rodo, kad yra galimybių pagerinti bendrą padėtį, jei būtų glaudžiau bendradarbiaujama.

7 pav. Laikino nacionalinių priemonių įvedimo grafikas

Šaltinis: Nacionalinės ataskaitos; Komisijos analizė.

3.         Išvados

3.1         Valstybių narių priemonių įvertinimas

Užsitęsęs tiekimo per Ukrainą sutrikimas ir juolab viso Rusijos dujų tiekimo nutraukimas padarytų didžiulį poveikį Europos Sąjungoje, o labiausiai nukentėtų rytinės ES valstybės narės ir Energijos bendrijos valstybės.

Nacionalinėse ataskaitose išryškėja dvi pagrindinės ES tiekimo saugumo trumpuoju laikotarpiu silpnybės. Pirma, keli infrastruktūros projektai, kurie pradėti aiškiai siekiant padidinti tiekimo saugumą po 2009 m. tiekimo krizės, dėl įvairiausių priežasčių (nuo politinės paramos trūkumo iki nepatenkinamo projektų valdymo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo stokos) iki šiol nėra (iki galo) atiduoti eksploatuoti[31]. Antra, daugelis nacionalinių tiekimo saugumo strategijų iš esmės vienašališkos, nepakankamai koordinuotos ir (arba) nepakankamai bendradarbiaujamojo pobūdžio. Visa tai lemia nepakankamą veiksmingumo sprendžiant dujų tiekimo Sąjungoje problemas lygį, kaip bus parodyta toliau.

ENTSO-G analizė rodo, kad optimaliu infrastruktūros naudojimu pagrįstas bendradarbiavimas ir santykinis naštos pasidalijimas užtikrina tiekimą saugomiems vartotojams valstybėse narėse ir Energijos bendrijos susitariančiosiose šalyse, taip pat didelį eksportą į Ukrainą[32]. Vis dėlto, greta vidaus ir tarpvalstybinių dujų srautų optimizavimo, valstybės narės (Baltijos valstybės, Suomija, valstybės narės Vidurio ir Pietryčių Europoje) ir Energijos bendrijos susitariančiosios šalys turės panaudoti platų papildomų priemonių spektrą, siekdamos užtikrinti, kad dujų kiekiai, kurių nesulauktų ar negautų nesaugomi vartotojai, būtų kuo mažesni. ENTSO-G modelyje jau buvo atsižvelgta į tai, kad papildomai dujų būtų galima gauti iš nacionalinės gamybos, išorės šaltinių ar saugyklų, todėl tolesnė labiausiai tikėtina priemonė (greta kitų paklausos pusės priemonių) yra kainos skatinamas arba privalomas kuro rūšies keitimas. Geras pavyzdys yra Suomija, kuri iš pirmo žvilgsnio yra labiausiai pažeidžiama valstybė narė, nes joje pagal modeliuotą tiekimo iš Rusijos nutraukimo šešiems mėnesiams scenarijų nebūtų patiekta ir pritrūktų iki 100 proc. dujų. Tačiau, pirma, saugomų vartotojų, kuriems tiekiamos dujos, dalis yra minimali. Antra, dėl privalomo kuro rūšies keitimo mechanizmo ir prievolės užtikrinti dideles alternatyvaus kuro atsargas (jei logistika vyktų sklandžiai) šalis veikiausiai pajėgtų pakeisti visą dujų kiekį be poreikio riboti paklausą. Tačiau labiausiai pažeidžiamos Baltijos, Vidurio ir Pietryčių Europos valstybės narėse ir Energijos bendrijos susitariančiosios šalys[33] veikiausiai turėtų riboti tiekimą nesaugomiems vartotojams, ypač modeliuoto laikotarpio pabaigoje.

Visose nacionalinėse ataskaitose pateikiamos priemonės galimai tiekimo sutrikimo problemai spręsti. Svarbi yra tų priemonių seka, ir būtina, kad rinka veiktų kiek įmanoma ilgiau. Ten, kur veikia rinka, kainų signalai paskatins tiekti naujus dujų kiekius, paprastai SGD, į ES ir ES viduje į tas šalis, kuriose trūkumas didžiausias, jei tik egzistuoja reikiama infrastruktūra. Kainų signalai paskatins komerciškai naudoti saugyklas kaip priemonę užtikrinti paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą, paskatinti paklausos mažinimą ir ekonominiais sumetimais keisti kuro rūšį. Valstybės narės neturėtų trukdyti tiekti dujas per šalių sienas. Kainų augimas nėra tiekimo krizė ir nepateisina įsikišimo į rinką tiekimo saugumo dingstimi.

Tačiau tai neatleidžia pažeidžiamų valstybių narių nuo prievolės parengti ir tinkama seka sudėlioti priemonių, kurių jos imtųsi rengdamosi ekstremaliai situacijai arba į ją reaguodamos. Pažeidžiamos valstybės taip pat turėtų pirmiausia ir iki galo naudoti rinka pagrįstas priemones, tačiau, jei pastarųjų nebepakanka ir paskelbiama ekstremali situacija, reikėtų imtis ne rinka pagrįstų priemonių. Kai turi būti taikomos ne rinka pagrįstos priemonės, labai svarbu, kad pirmiau už labiau rinką paveikiančias priemones būtų naudojamos priemonės, kurios rinką iškreipia mažiau, ir kad jų būtų imamasi tinkamai atsižvelgiant į priemonės tarpvalstybinį poveikį.

3.2         Didesnio bendradarbiavimo ir koordinavimo poreikis

Kaip minėta, nacionalinėse ataskaitose, rengiant tiekimo saugumo strategijas, paprastai orientuojamasi į nacionalinius modelius, užuot pažvelgus į regioninę dimensiją. Tai reiškia, kad daugelis valstybių narių savo nacionalinėse ataskaitose darė prielaidas, kad tiekimas iš tam tikrų šalių nėra garantuotas, ir tai jas lygiai taip pat paskatino daryti prielaidas, kad nebus eksporto, o tai susilpnina tiekimo saugumą platesniu regiono ir visos ES mastu. Todėl bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus, nes, pavyzdžiui, Baltijos valstybių regione Inčiukalnio saugykla tokia svarbi, kad negalėdama ja pasinaudoti Estija per penkias dienas nebeturėtų dujų net ir saugomiems vartotojams aprūpinti.

Koordinavimo trūkumą rodo tai, kad priemonės, kurias nurodo skirtingos, dažnai kaimyninės valstybės narės, nemažai skiriasi. Tarp tokių skirtumų yra tai, kad į kelius planus įtraukti tie patys išorės tiekėjai ir padidinti pajėgumai arba kad daromos skirtingos prielaidos apie srautus per bendrus jungiamuosius vamzdynus. Tai akivaizdžiai žada galiausiai neveiksmingus rezultatus, ypač krizinėje situacijoje, kai rinkose galimybių mažai, ir gali sukelti apgaulingą saugumo įspūdį. Nors aišku, kad tam tikro koordinavimo būta iki atliekant bandymus nepalankiausiomis sąlygomis ir kad naujos diskusijos jį sustiprino, ataskaitų palyginamoji analizė rodo, kad dar esama erdvės ir poreikio glaudesniam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui siekiant, kaip pamatinio tikslo, užtikrinti realistiškas prielaidas dėl tikėtinų dujų srautų per jungiamuosius vamzdynus.

Tokiomis sąlygomis akivaizdu, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas turi siekti toliau už skirtingų šalių nacionalinių priemonių tarpusavio derėjimo patikrinimą ir aprėpti tarpvalstybinių sinergijų nustatymą bei sutarimą, kaip turi būti įgyvendintos solidarumo priemonės. Toks modelis iš esmės leistų padidinti veiksmingumą, ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir tuo, kad užtikrintų labai trumpo laikotarpio dujų tiekimo saugumą.

Tokio bendradarbiavimo tarp valstybių narių pavyzdžių yra, ir Komisija palankiai vertina juos kaip veiksmingą pirmą žingsnį gerinant tiekimo saugumą regiono lygmeniu. Pavyzdys – numatytas Estijos ir Lietuvos bendradarbiavimas, pagal kurį abiejų šalių saugomi vartotojai būtų aptarnauti pirmiau nei abiejų šalių nesaugomi vartotojai. Kitas pavyzdys yra Vengrijos ir Kroatijos tarpvyriausybinis susitarimas dėl tiekimo saugumo, kuriame išreikštas konstruktyvus požiūris į bendradarbiavimą (tiesa, jis dar turi būti įgyvendintas). Be to, bendradarbiavimas gali pasireikšti ir bendru infrastruktūrų, pavyzdžiui, saugyklų, naudojimu arba didesne elektros energijos gamyba vienose valstybėse narėse tam, kad kitos valstybės narės galėtų panaudoti šitaip sutaupytas dujas saugomiems vartotojams aprūpinti. Šiuo aspektu įdomus pavyzdys yra plėtojamas Graikijos ir Bulgarijos bendradarbiavimas, pagal kurį numatyta keistis dujomis ir elektros energija siekiant stabilizuoti abi sistemas tuo atveju, jei įvyktų rimtas sutrikimas.

Sustiprintam bendradarbiaujamajam modeliui reikalingi suinteresuotų šalių susitarimai dėl bendradarbiavimo kilus krizei organizacinių, komercinių ir reguliavimo sąlygų. Siekiant stiprinti pasitikėjimą reikia iš anksto sutarti dėl aiškių taisyklių Europos arba regioniniu lygmeniu. Įmanoma, kad artimiausią žiemą sustiprintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali būti iki galo nepasiektas visais aspektais. Tačiau, atsižvelgdamos į dabar padidėjusią riziką, kaimyninės valstybės narės ir šalys turėtų iškart pradėti šį procesą arba stiprinti vykdomas iniciatyvas, kad būtų pasiektas supratimas apie pagrindinę informaciją ir apie jungtinius veiksmus per galimą krizinę situaciją. Šitaip susitarti, įskaitant dėl priemonių, kurios prireikus gali būti įgyvendintos artimiausią žiemą, galėtų padėti Europos Komisija, siekiant, kad rašytinis susitarimas galėtų būti sudarytas per palyginti trumpą laiką.

Siekiant sumažinti dujų trūkumą valstybėje narėje reikia imtis įvairių formų bendradarbiavimo užtikrinant tiekimą per sieną ir sudarant jam sąlygas, net jei toks tiekimas pareikalautų šiek tiek „pasiaukojimo“ ir iš duodančiosios šalies. Taikant tokį principą ir su nacionalinių energetikos reguliavimo įstaigų parama turi būti visapusiškai panaudotas perdavimo sistemų operatorių koordinuojamasis vaidmuo ir atsakomybė už tiekimo saugumą, kad jie galėtų užtikrinti srautus į kaimynines šalis net ir tuo atveju, kai jie galbūt nebus užtikrinę viso sistemos veikimo teritorijoje, už kurią jie yra atsakingi. Tai galėtų būti ir proga regioninėmis partnerystėmis pagerinti tiekimo saugumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Šiame kontekste Komisija akcentuoja ypatingą vaidmenį tų valstybių narių, per kurių teritoriją tiekiamos dujos į tolesnes vartotojų rinkas. Kalbant apie tiekimą į Vidurio ir Pietryčių Europą, Vokietija, Čekija, Austrija, Slovakija, Vengrija ir Slovėnija – visos šios šalys – turi ypač svarbią infrastruktūrą, kuri turi būti panaudota optimaliai jau vien kaip veikiančios vidaus rinkos pagrindas. Be to, susiklosčius specifinei tiekimo saugumo padėčiai būtina užtikrinti, kad šios šalys toliau leistų dujas tiekti į rinkas, kuriose trūkumas yra didelis.

Tačiau aišku, kad tokio tipo bendradarbiavimas negali būti vienkryptis. Jis turėtų sudaryti sąlygas tinkamai paskirstyti priemonių, kurių reikia siekiant atlaikyti krizę trumpuoju ir taip pat vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, išlaidas. Idėja, kad vartotojai šalyje apmoka tiekimo saugumo priemonių išlaidas ir todėl jiems turėtų būti suteiktas aukštesnis apsaugos lygis, dažnai kliudydavo plėtoti bendradarbiavimo schemas. Solidarumo priemonės nėra dotacijos ar dovanos, bet operatyvinės reagavimo į ekstremalią situaciją priemonės, prie kurių gavėjai galiausiai turės prisidėti. Solidarumas, kuriuo skatinami „nemokamų pietų“ lūkesčiai, nėra solidarumas. Bet kuriuo atveju nederėtų solidarumo vertinti vien iš trumpalaikės verslo perspektyvos.

Sustiprintas bendradarbiavimas net tik trumpuoju laikotarpiu atneš apčiuopiamos naudos toms valstybėms narėms, kuriose ypatingos situacijos ateinančią žiemą grėsmė yra didžiausia. Atidėti daugumą didelio poveikio ir radikalių priemonių (tokių kaip paklausos ribojimas, prekybos apribojimai ar strateginių atsargų panaudojimas) įvedimą ir iki minimumo jas sumažinti yra mūsų visų bendras interesas, nes tokios priemonės gali ilgam išderinti energijos vidaus rinką. Tai savo ruožtu gali pažeisti investuotojų pasitikėjimą, pavyzdžiui, komerciniu saugojimu, ir sumažinti ES rinkos patrauklumą išorės tiekėjams iš esamų ir naujų šaltinių. Izoliacija ir įtarimu pagrįsti modeliai prieštarauja solidarumui, kurio reikia norint sukurti tikrą energetikos sąjungą. Tačiau tuo tikslu reikės ir kad pažeidžiamos valstybės dėtų visas pastangas imdamosi 4 skyriuje aptariamų žingsnių, kad išvengtų ekstremalios situacijos.

4.            Rekomendacijos

ES energetikos politika apskritai siekiama sukurti energijos vidaus rinką, padidinti energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, įvairinti išorės tiekimo šaltinius ir naudoti vietos išteklius – visais šiais veiksmais didinamas ES tiekimo saugumas. Visgi šioje ataskaitoje parengtos konkrečios rekomendacijos, kuriomis būtų užtikrintas geresnis ES pasirengimas ir pajėgumas sureaguoti į konkrečią tiekimo iš Rytų sutrikimo per artimiausią žiemą grėsmę.

4.1         Skubios rekomendacijos ateinančiai žiemai

Komisija sugrupavo trumpojo laikotarpio rekomendacijas pagal tris temas: i) rinkos veikimo užtikrinimas; ii) aiškus apibrėžimas, kada rinka nustoja veikti ir prireikia ekstremalios situacijos priemonių, ir iii) koordinavimas ir bendradarbiavimas planuojant tiek ekstremalią situaciją, tiek galimą įsikišimą.

i) Rinkos veikimo užtikrinimas trumpuoju laikotarpiu

1. Maksimaliai padidinti jungčių pralaidumą ir pašalinti tarpvalstybinės prekybos apribojimus arba neleisti jiems atsirasti

Jungčių pralaidumas turėtų būti maksimaliai padidintas ir reikėtų užtikrinti, kad maksimaliu pralaidumu galėtų pasinaudoti rinka, pavyzdžiui, be delsimo taikant veiksmingas pralaidumo problemų valdymo procedūras[34] ir pralaidumo paskirstymo mechanizmus[35]. Ypač žalingą poveikį dujų krizės atveju turėtų eksporto apribojimai. Kaip matyti iš ENTSO-G atliktos analizės, eksporto apribojimai gali smarkiai padidinti dujų krizės žalą pažeidžiamiausiose valstybėse narėse ir padidintų skaičių šalių, kurios susidurtų su rimtais tiekimo sutrikimais. Šiame kontekste Komisija primena Dujų tiekimo saugumo reglamento 11 straipsnio 5 dalį, pagal kurią „nesiimama jokių priemonių, kuriomis bet kuriuo metu būtų nederamai ribojamas dujų transportavimas vidaus rinkoje“ ir „nesiimama jokių priemonių, kuriomis galėtų būti keliamas didelis pavojus tiekimo padėčiai kitoje valstybėje narėje“.

Komisija skatina sparčiai įgyvendinti trečiosios šalies prieigos prie infrastruktūrų, įskaitant saugyklas, taisykles net ir tais atvejais, kuriais numatytos nuo trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio nukrypti leidžiančios nuostatos, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje.

2. Užtikrinti optimalų saugyklų naudojimą

Skaidrumas saugyklų užpildymo lygio klausimu pastaraisiais metais gerokai padidėjo, ir „Gas Storage Europe“ (GSE) platforma yra pagirtina iniciatyva, suteikianti naujausią informaciją apie beveik visas ES saugyklas. Paskutinę trūkstamą pastangą turi padėti Rumunija („Romgaz“) – paskelbti duomenis apie savo saugyklų užpildymo lygius[36], taip pat ir GSE platformoje.

Nacionalinės reguliavimo įstaigos disponuoja ekonominėmis priemonėmis, kuriomis gali paskatinti rinkos dalyvius įleisti į saugyklas daugiau dujų, pavyzdžiui, sumažindamos perdavimo tarifus už saugykloms skirtas dujas. Neseniai tai buvo veiksmingai pritaikyta Vengrijoje ir dėl to per pastarąsias savaites gerokai padidėjo saugyklų užpildymo lygiai, tiesa, Vengrijos saugyklų užpildymo lygiai lieka šiek tiek žemesni už ES vidurkį[37].

Dujų paėmimo iš saugyklų praktiką lemia ekonominės priežastys ir nebūtinai tiekimo saugumo strategija, ypač kai tiekimo prievolių vykdymas nėra tinkamai užtikrinamas. Galima sukurti ekonominių paskatų, kurios sumažintų rinkos dalyvių norą pernelyg greit pradėti naudotis saugyklomis, jei galima pasinaudoti ir kitais dujų šaltiniais, tokiais kaip SGD. Galima tokių iniciatyvų forma – mokėjimai saugyklose laikomų dujų savininkams, kad jie, užuot ėmę naudoti saugyklų dujas, laikytų jas saugyklose; tuos mokėjimus galiausiai padengtų visuomenė – tokį modelį jau taiko Danijos perdavimo sistemų operatorius.

Kaip paskutinę išeitį tinkamai pateisinamomis aplinkybėmis, jei tos ekonominės paskatos neveiksmingos, galima svarstyti tarifus, atgrasančius nuo dujų paėmimo iš saugyklų, ar net tiesiog riboti dujų paėmimą iš saugyklos arba nustatyti didžiausią dujų kiekį, kurį galima paimti iš saugyklos, skirtingais laiko tarpsniais per visą žiemą. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama užtikrinti apdairesnį saugyklose laikomo kiekio mažinimą, ypač laikotarpiais, kai stygius rinkose visoje ES yra mažesnis. Tačiau reikia aiškiai suvokti, kad tokie tarifai arba ribojimas turi būti proporcingi tiekimo saugumo grėsmėms ir nesunkinti tiekimo saugumo padėties kaimyninėse šalyse.

3. Užtikrinti, kad infrastruktūros projektai būtų įgyvendinti laiku

Komisija sveikina netrukus įvyksiantį Klaipėdos SGD terminalo atidavimą eksploatacijai Lietuvoje. Tokia infrastruktūra, kuri sudaro sąlygas įvairinti tiekimo šaltinius, yra būtina tiek siekiant įvairinti tiekimą, tiek užtikrinant lankstesnį dujų tinklo veikimą. Todėl turi būti užtikrinta, kad artimiausiais mėnesiais projektai, kuriuos numatyta pabaigti artimiausiais mėnesiais, būtų atiduoti eksploatuoti nevėluojant. Kalbant apie artėjančią žiemą, tai konkrečiai pasakytina apie Slovakijos-Vengrijos jungtį (2015 m. sausio 1 d.), Svinouiscio SGD terminalas Lenkijoje (2015 m. vasario 1 d.). Jei būtų vėluojama, valstybės narės turėtų gerokai iš anksto apie tai informuoti Komisiją ir nurodyti priežastis, kad būtų galima kartu rasti galimų veiksmų, kurie leistų vėlavimo išvengti arba bent jį sumažinti.

ii) Aiškus apibrėžimas, kada nustoja veikti rinka ir reikia ekstremalios situacijos priemonių

4. Įgyvendinti tiekimo standarto įpareigojimą, nustatytą Dujų tiekimo saugumo reglamente

Dujų tiekėjai turi būti skatinai atsakingai pasirengti įvairioms tiekimo situacijoms, kurios gali susiklostyti artimiausią žiemą. Užtikrinti tiekimo saugumą – tai gerai pasirengti galimam sutrikimui, ir atsakomybe už tai dalijasi valdžios institucijos ir pramonė. Dujų tiekimo saugumo reglamente nurodytas tiekimo standartas, kurio turi būti laikomasi; jis turi būti įgyvendintas ir taikomas praktikoje. Europos Komisija padės iki galo įgyvendinti visas šio reglamento nuostatas. Tačiau užtikrinti šios tiekimo standarto prievolės vykdymą ir stebėti, ar tiekėjai pakankamai pasirūpino ištekliais ir lankstumo galimybėmis, kad aprūpintų savo vartotojus artimiausią žiemą įvairių scenarijų atveju, privalo nacionalinės kompetentingos institucijos.

Jei tai nepadaryta, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų rekomenduoti ar įpareigoti (nelygu priemonės, kuriomis jos gali pasinaudoti pagal nacionalinės teisės aktus) komercinėmis sąlygomis įgyti papildomai dujų arba lankstumo galimybių. Kaip nurodyta pirmiau, galimybė papildomai tiekti į ES dujas dujotiekiais yra ribota, ir kai kurios valstybės narės turi ribotą prieigą prie dujų, gabenamų kitais nei Rusijos dujotiekiais. Todėl siekiant padidinti tiekimą rimtų trūkumų atveju SGD yra pagrindinė alternatyva. Tačiau, atsižvelgiant į komercinius ir eksploatacinius aspektus, krizės metu skubiai įsigyti suskystintų gamtinių dujų neatidėliotinais sandoriais gali būti ir brangu, ir gali užtrukti. Todėl papildomi dujų kiekiai arba kokios nors formos ˜„SGD draudimo“ užsitikrinimas, pavyzdžiui, SGD pirkimo opciono forma, galėtų gerokai apsaugoti bendrovės poziciją, nes taip būtų apdrausta ir kainos, ir veiklos rizika.

Būtų galima apsvarstyti būdus, kaip rinkos dalyviai galėtų įsigyti SGD tais laikotarpiais, kai smarkiai sutrinka tiekimas, žymiai nepablogindami ekonominės padėties konkrečioje šalyje ir sykiu neatsisakydami rinkos principų. Tokie aiškiai apibrėžti specialūs bendradarbiavimo susitarimai gali būti numatyti su kitais didžiaisiais SGD importuotojais, tokiais kaip Japonija.

5. Šalyse, kuriose yra padidintas tiekimo standartas, įgyvendinti priemones, kuriomis jis būtų laikinai sumažintas, jei regione ar Sąjungoje susiklostytų ekstremali situacija

Dujų tiekimo saugumo reglamente nustatytas įpareigojimas valstybėms narėms užtikrinti tiekimą saugomiems vartotojams įvairiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Tačiau jame valstybės narės taip pat įpareigojamos nustatyti, kaip bet koks padidintas tiekimo standartas ar įpareigojimas, gamtinių dujų bendrovei nustatytas ne ypatingų aplinkybių laikotarpiu, gali būti laikinai sumažintas, jei Sąjungoje arba regione susiklostytų ekstremali situacija. Bet koks laikinas sumažinimas leistų panaudoti tam tikrus dujų kiekius, kurie kitu atveju nebūtinai būtų panaudoti, ir taip padidinti likvidumą rinkoje ir galbūt sumažinti dujų trūkumus kituose regionuose. Prevencinių veiksmų planų ir ekstremalios situacijos valdymo planų analizė[38] rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse jau priimtos išsamios nuostatos, kaip atlikti tokį sumažinimą. Komisija dirbs su tais, kurie nėra to padarę, kad būtų sutarta dėl tinkamų priemonių .

6. Didinti kuro rūšies keitimo galimybes ir užtikrinti jų praktinį įgyvendinimą

Norint išvengti tiekimo sutrikimų ir juos išspręsti, labai svarbu gebėti vieną kuro rūšį pakeisti kita. Pavyzdžiui, Suomija visiškai priklauso nuo Rusijos dujų ir jų negali tiekti iš jokio kito šaltinio, todėl ji priėmė priemones, kuriomis užtikrinamas labai plataus pobūdžio įpareigojimas, susijęs su kuro rūšies pakeitimu, ir tai yra tvari alternatyva. Iš nacionalinių ataskaitų matyti, kad skirtingų valstybių narių ir Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių galimybės pakeisti kuro rūšį – labai skirtingos. Atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių planuose[39] jau numatyta apie 10 proc. šildymo poreikių patenkinti naudojant atsinaujinančiųjų šaltinių energiją, šiuos planus reikia įgyvendinti pasinaudojant Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir jau sukaupta patirtimi. Nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų priimtos visos administracinės ir veiklos priemonės, kuriomis būtų sudarytos sąlygos (visų pirma centralizuoto šilumos tiekimo sistemose) didelį kiekį kuro pakeisti kitos rūšies kuru ir, be kita ko, atlikti įrenginių bandymus, siekiant užtikrinti, kad jais galėtų būti veiksmingai tiekiamas kitos rūšies kuras. Kadangi šiuo metu tai daugiausia taikoma naftai, labai svarbu užtikrinti, kad būtų iš anksto numatyti tokio didelio kiekio kuro pakeitimo (galbūt ilgalaikio) kitos rūšies kuru logistiniai aspektai, įskaitant galimybę tam tikromis aplinkybėmis pasinaudoti strateginėmis naftos atsargomis. Tas pats pasakytina apie perėjimą prie biomasės.

Pramonės sektoriuje bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) įrenginiai taip pat gali būti išjungti, o juos galima pakeisti tik šilumai gaminti skirtais katilais, kuriuos kaip pagalbinius pajėgumus turi daugelis pramonės CHP įmonių, su sąlyga, kad CHP gaminamą elektros energiją galėtų pakeisti iš tinklo gaunama elektros energija, o toks pakeitimas būtų finansiškai naudingas.

7. Įgyvendinti trumpalaikes energijos vartojimo efektyvumo ir paklausos mažinimo priemones

Norint sumažinti tiekimo trūkumą, gali būti veiksminga gerokai sumažinti paklausą, skatinant vartotojus mažinti kambarių temperatūrą arba jiems padedant taikyti kitas energijos taupymo priemones. Po Fukušimos avarijos Japonijoje ir Vasiliko elektrinės sprogimo Kipre veiksminga priemonė, padėjusi elektros energijos sektoriuje bent iš dalies prisitaikyti prie staigaus tiekimo trūkumo, buvo visuomenės informavimo kampanijos. Lengvai prieinamos ir greitai įgyvendinamos priemonės, kurioms nereikalingos didelės pradinės investicijos, yra pavyzdžiui, langų sandarinimas, radiatorių šilumą atspindinčių plokščių montavimas ir vamzdynų izoliavimas. Šios priemonės gali būti įgyvendinamos įvairiais būdais, pvz., pagal ES energijos vartojimo efektyvumo direktyvą nustačius įpareigojimus energijos tiekėjui. Pramonės sektoriuje energijos paklausą trumpuoju laikotarpiu galima optimizuoti atliekant energijos vartojimo auditus arba diegiant energijos vadybos sistemas.

8. Nustatyti perdavimo sistemos operatorių funkcijas ekstremaliųjų situacijų atveju ir užtikrinti, kad šios funkcijos jiems būtų gerai suprantamos

Reikėtų apsvarstyti, ar perdavimo sistemos operatoriams reikėtų suteikti papildomų pareigų, kurias jie atliktų nacionalinėms reguliavimo institucijoms prižiūrint, kad jiems būtų sudarytos sąlygos ne tik tinklo lygmeniu stebėti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą, bet ir imtis platesnio masto prevencinių ar reagavimo veiksmų operaciniam tiekimo saugumui užtikrinti. Pavyzdžiui, konkrečiomis aiškiai nustatytomis aplinkybėmis perdavimo sistemos operatoriai galėtų pirkti dujas, taip pat sudaryti sutartis dėl dujų transportavimo į jų rinkos zoną ir galbūt dėl saugojimo pajėgumų. Tokia sistema veikia, pavyzdžiui, Nyderlanduose: čia perdavimo sistemos operatorius privalo turėti dujų saugykloje ir, iki tam tikro laipsnio nukritus temperatūrai, jas imti naudoti.

Tokias funkcijas nacionaliniu lygmeniu atliekantys perdavimo sistemos operatoriai turi gebėti veiksmingai koordinuoti tarpusavyje tarpvalstybiniu mastu. Be to, būtina užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatorių funkcijos būtų tiksliai apibrėžtos ir atliekamos tik esant aiškiai nustatytoms rinkos nepakankamumo aplinkybėms. Šiuo atveju perdavimo sistemos operatoriams pavedant teikti viešąsias paslaugas neturėtų būti pažeidžiamas esminis ES energijos vidaus rinkos struktūros bruožas, t. y. perdavimo sistemos operatoriai neturėtų aktyviai dalyvauti prekyboje biržos prekėmis ar tiekimo rinkoje.

iii) Veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas planuojant priemones ekstremaliųjų situacijų atveju ir galimus intervencinius veiksmus

9. Poreikis toliau plėtoti regioninį bendradarbiavimą dujų tiekimo saugumo užtikrinimo klausimais

Apskritai visos šalys turėtų glaudžiai koordinuoti veiksmus ir bendradarbiauti su joms artimomis kaimyninėmis šalimis siekdamos nutiesti jungiamuosius vamzdynus arba užtikrinti, kad jais galėtų veiksmingai naudotis abi pusės. Tam tikrais atvejais, kaip antai Graikijos ir Bulgarijos, toks bendradarbiavimas galėtų vykti dar plačiau – susitarimu galėtų būtų išspręsti galimi specifiniai pavojaus tiekimo saugumui, pristigus dujų arba elektros energijos, klausimai. Be to, bendradarbiaujant regiono lygmeniu galėtų būti siekiama užtikrinti tiekimą saugomiems vartotojams; toks aspektas įtrauktas į Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo tikslus. Regioninis bendradarbiavimas taip pat galėtų reikšti galimybę naudotis saugyklomis ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Taip pat galėtų būti apsvarstyta, kaip esant dideliems tiekimo sutrikimams rinkos dalyviai galėtų pirkti SGD laikydamiesi rinkos principų, tačiau sykiu reikšmingai nepablogindami konkrečios šalies ekonominės padėties. Tokie aiškiai apibrėžti, konkrečiam tikslui skirti bendradarbiavimo susitarimai galėtų būti tiek rengiami ES viduje, tiek galėtų būti numatyta juos sudaryti su kitais pagrindiniais SGD importuotojais, pvz., Japonija.

10. Didesnio skaidrumo poreikis

Perdavimo sistemų operatoriai, nacionalinės reguliavimo institucijos ir valstybės narės turėtų siekti, kad jų veiksmai būtų kuo skaidresni vieni kitų, suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės atžvilgiu. Veikiant susietame tinkle ir baigiant kurti vidaus rinką, vienos valstybės narės ar šalies (arba jos rinkos dalyvių) veiksmų padariniai jaučiami kitose rinkose. Esant labai įtemptai padėčiai, tokiai, kokia yra šiuo metu, visuose veiksmuose gali būti įžiūrėta politinė potekstė. Todėl itin svarbu, kad aiškinant tokius veiksmus būtų siekiama išsklaidyti nerimą ir didinti pasitikėjimą.

11. Komisijos nuolatinė stebėsenos funkcija ir Dujų koordinavimo grupės pagalba

Dujų koordinavimo grupė[40] buvo sukurta 2004 m. ir iš esmės įtvirtinta Dujų tiekimo saugumo reglamentu. Per paskutinius kelerius metus ji tapo vertinga informacijos mainų ir diskusijų dujų tiekimo saugumo klausimais platforma. Tai savo ruožtu padėjo padidinti skaidrumą ir sustiprinti visų jos narių tarpusavio pasitikėjimą.

Komisija, artimai bendradarbiaudama su nacionalinėmis kompetentingomis organizacijomis, ketina atidžiai stebėti su tiekimo saugumu susijusią padėtį. Ji toliau rengs reguliarius Dujų koordinavimo grupės posėdžius, per kuriuos šis klausimas būtų aptariamas su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, ir nepaprastuosius Dujų koordinavimo grupės posėdžius, per kuriuos būtų dalijamasi informacija ir aptariamos priemonės, skirtos galimų ar faktinių tiekimo sutrikimų atvejams. Komisija taip pat koordinuos veiksmus ir užtikrins, kad ekstremalioji situacija būtų skelbiama ir ne rinka grindžiamos priemonės būtų taikomos pagal Dujų tiekimo saugumo reglamentą.

Be to, kadangi iš dujų tiekimo sutrikimo poveikio elektros energijos sektoriui analizės kol kas negalima daryti vienareikšmės išvados, Dujų koordinavimo grupė, ENTSO-G ir ENTSO-E padedama, turėtų imtis tolesnių veiksmų šalutiniam tokio sutrikimo poveikiui nustatyti.

12. Bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis

Europos Komisija paragino pagrindinius tarptautinius energetikos srities partnerius prisidėti prie šios ataskaitos, visų pirma pateikiant pastabų ar pasiūlymų dėl lankstumo, susijusio su papildomu dujų tiekimu, galimybių. Tarp šių partnerių – ES nepriklausančios Didžiojo septyneto (G7) šalys, taip pat Norvegija, Šveicarija, Turkija ir Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Komisija toliau ragina šias pagrindines energetikos srities išorės partneres, įskaitant SGD eksporto pajėgumų ir potencialo turinčias ir SGD importuojančias šalis, tęsti rengiant šią ataskaitą pradėtą bendradarbiavimą, taip pat G7 ir TEA kontekste.

4.2         Vidutinės trukmės priemonės (iki 2015 m. pabaigos)

13. Komisijos rekomendacija dėl energijos vidaus rinkos taisyklių taikymo tarp ES valstybių narių ir Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių

Artimiau bendradarbiaujant valdžios institucijoms ir nuosekliai taikant ES vidaus rinkos teisės aktus susitariančiųjų šalių ir ES valstybių narių pasienyje, būtų galima padidinti tiekimo saugumą susitariančiosiose šalyse ir ES valstybėse narėse. Tarp teigiamų pavyzdžių paminėtinas sprendimas dėl reversinio tiekimo iš Slovakijos į Ukrainą. Tolesnės tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtros pagrindas – nuoseklus trečiojo teisės aktų rinkinio vidaus rinkos teisės aktų taikymas.

Siekdama oficialiu dokumentu sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti, Komisija pateiks rekomendaciją ES valstybėms narėms bendradarbiauti su susitariančiosiomis šalimis taikant trečiąjį teisės aktų rinkinį ir sprendžiant tiekimo saugumo klausimus. Tačiau Komisija pabrėžia, kad, jei susitariančiosiose šalyse nėra veikiančios dujų rinkos ir jos neįgyvendino trečiojo teisės aktų rinkinio, ES rekomendacijos neatstos būtinų ES valstybių narių ir regiono susitariančiųjų šalių derybų dėl bendros infrastruktūros naudojimo būdų ir sąlygų krizės atveju.

14. Pagrindinių bendro intereso projektų ir Energijos bendrijos intereso projektų perdavimo eksploatuoti ir įgyvendinimo paspartinimas

Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių, kad būtų greičiau įgyvendinti pagrindiniai infrastruktūros projektai, kurie laikomi nepaprastai svarbiais tiekimo saugumui užtikrinti, ir, kur tik įmanoma, išvengta tolesnių vėlavimų[41]. Prie tokių projektų priskirtini, pavyzdžiui, Rumunijos–Bulgarijos, Graikijos–Bulgarijos, Bulgarijos–Serbijos ir Rumunijos–Moldovos jungiamųjų vamzdynų projektai, kuriuos Komisija atrinko remdamasi aiškiai nustatytomis netolimomis perdavimo eksploatuoti datomis. Šie projektai turi būti įgyvendinami sparčiai ir užbaigti iki 2015 m. pabaigos. Komisija stebės, kaip vyksta šių projektų įgyvendinimas ir yra pasirengusi sudaryti sąlygas šalims tęsti dar nebaigtas derybas, siekdama paspartinti visų šių projektų įgyvendinimą ir juos greitai baigti.

15. Išlygų dėl fizinio reversinio tiekimo pakartotinis įvertinimas

Fizinis reversinis tiekimas – tai galimybė valstybėms narėms iš tiesų lanksčiai pasinaudoti jungtimis. Dažnai tam reikalingos santykinai nedidelės investicijos, tačiau jų poveikis viso regiono tiekimo saugumui – didžiulis. Tai matyti iš tokių pavyzdžių, kaip investicijos į reversinio tiekimo Vokietiją ir Lenkiją jungiančiu Jamalo dujotiekiu projektą ir į neseniai įgyvendintą reversinio tiekimo Slovakiją ir Ukrainą jungiančiu dujotiekiu projektą. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti siekdamos iš naujo įvertinti, ar, atsižvelgiant į sudėtingą tiekimo saugumo padėtį, iš esmės nepasikeitė aplinkybės, kuriomis buvo prašoma taikyti išlygas fizinio reversinio tiekimo projektams; be to, jos turėtų atsižvelgti į tai, kad pastaruoju metu tokių naujų tiekimo trajektorijų teikiamos papildomos prekybos ir tiekimo galimybės buvo labai naudingos daugeliui valstybių narių. Tai visų pirma pasakytina apie kelių pagrindinių magistralinių dujotiekių, šiuo metu jungiančių tik Rytus ir Vakarus (Obergailbako, Vaidhauzo ir Nyderlandų–Jungtinės Karalystės jungiamojo vamzdyno BBL), taip pat apie Austrijos–Vengrijos jungiamojo vamzdyno reversinio tiekimo pajėgumus.

16. Būsto, paslaugų ir pramonės sektoriuose centralizuotam šilumos tiekimui ir kogeneracijai naudojamo kuro rūšies pakeitimas

Centralizuoto šilumos tiekimo tinklai technologiniu požiūriu gali būti eksploatuojami lanksčiai, nes jiems gali būti naudojama daug ir įvairių tiekimo šaltinių. Gamtinėms dujoms pritaikyti tinklai gali būti eksploatuojami ir naudojant alternatyvius išteklius, kaip antai biomasę, atliekinę šilumą, saulės šilumą, geoterminę energiją, šilumos siurblius, buitines atliekas ir t. t. Priklausomai nuo konkretaus tinklų dydžio ir pajėgumų poreikio, kuro rūšis gali būti pakeista per 1–2 metus.

Jei prie turimų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų prijungti ne visi tam tikros zonos pastatai, tų sistemų plėtimas, kuris pakeistų dujų tiekimą individualiems dujiniams katilams, galėtų būti ekonomiškai efektyviu sprendimu pereiti prie vietos atsinaujinančiosios energijos ir kitų mažaanglių energijos šaltinių naudojimo.

Pramoninėse kartu šilumą ir elektros energiją gaminančiose jėgainėse ir paslaugų sektorių (ligonines, prekybos centrus, biurų pastatus) aptarnaujančiose vidutinio dydžio jėgainėse, gaminančiose kartu šilumą ir elektros energiją, naudojamą kurą pakeisti iš atsinaujinančiosios energijos ar mažaanglės energijos šaltinių gaunamu kuru galima per 1–2 metus, priklausomai nuo konkretaus įrenginių dydžio ir pajėgumų poreikio.

Pramonės šakos (pvz., medienos ir popieriaus), kuriose sunaudojamas didelis šilumos kiekis ir kurios pačios apsirūpina šiluma, naudodamos dujomis kūrenamus įrenginius, gaminančius kartu šilumą ir elektros energiją, ir (arba) tik šilumai gaminti skirtus katilus, taip pat galėtų investuoti į lanksčius sprendimus: kaupti šilumą arba pakaitoms naudoti šildymą dujomis ir šildymą elektros energija. Tokie sprendimai būtų naudingi, jei laikotarpiais, kai yra (atsinaujinančiosios) elektros energijos perteklius, būtų galima pakankamai lanksčiai pasinaudoti žemomis kainomis.

17. Šilumos paklausos mažinimas pramonėje ir energijos transformavimas

Pramonės ir energijos transformavimo (gamybos, paskirstymo) sektoriuose galima taikyti įvairias energijos vartojimo efektyvumo priemones (kaip antai, geresnės procesų stebėsenos, kontrolės, prevencinės techninės priežiūros), kuriomis galima sumažinti paklausą mažomis ir per trumpą laiką (greičiau nei per 2 metus) atsiperkančiomis sąnaudomis. Kad būtų galima nustatyti per trumpą laiką ir patiriant mažai arba jokių sąnaudų įgyvendinamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo galimybes, reikia energijai imlios pramonės sektoriuose skubiau imtis pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą atlikti energijos vartojimo auditus arba diegti energijos vadybos sistemas.

5.            Tolesni veiksmai

Dujų tiekimo saugumo reglamento taikymo patirtis rodo, kad ES padėtis, susijusi su tiekimo saugumu, nuo 2009 m. gerokai pagerėjo, tačiau ES reguliavimo sistemą dar reikia stiprinti. Kaip teigiama 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos paskelbtoje Europos energetinio saugumo strategijoje, Komisija peržiūrės turimus mechanizmus, skirtus energijos tiekimo saugumui išsaugoti, ir, prireikus, pasiūlys juos sustiprinti.

Tuo pat metu Komisija ketina dirbti (tęsti darbą) kartu su konkrečiomis valstybėmis narėmis (jų grupėmis), siekdama išspręsti problemas, kurios per šį bandymą nepalankiausiomis sąlygomis įvardytos kaip galimi rizikos veiksniai.

Todėl Komisija ketina įgyvendinti minėtas rekomendacijas dviem kryptimis. Pirma, ji kartu su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) ir ENTSO ketina užtikrinti, kad būtų nuolat stebimas trumpojo laikotarpio rekomendacijų įgyvendinimas ir, jei reikia, teikti pagalbą sudarydama palankesnes sąlygas arba skatindama įgyvendinti projektus ir vykdyti diskusijas. Be to, Komisija toliau dirbs su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir suinteresuotaisiais subjektais, kad nustatytų ateinančių kelerių metų pagrindinius ES elektros energijos ir dujų tiekimo saugumo tikslus.

[1] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos energetinio saugumo strategija“, COM(2014) 330 final.

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52014DC0330&from=lt

[2] 2014 m. birželio 27 d. Europos Vadovų Tarybos išvados http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/ec/143495.pdf

[3] Susitariančiosios šalys yra Albanijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Moldovos Respublika, Juodkalnijos Respublika, Serbijos Respublika, Ukraina, Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misija Kosove pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244. Gruzijos Respublika yra Energijos bendrijos šalis kandidatė.

[4] Vietoj nacionalinių ataskaitų trys Baltijos valstybės ir Suomija pateikė jungtinę ataskaitą.

[5] Tarptautinė energetikos agentūra pateikė nuodugnią SGD rinkos analizę.

[6] 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB, 2000 m. OL L 295, p. 1.

[7] Tai maždaug prilygsta 1–2 proc. metinio ES suvartojimo.

[8] Reikėtų pabrėžti, kad šios prielaidos, deja, ne visada išsipildo tikrovėje.

[9] Pagal ekstremaliausią scenarijų SGD dalis tiekimo derinyje išaugtų 130 proc. nuo 24 mlrd. kub. m iki 56 mlrd. kub. m.

[10] Pagal ENTSO-G analizę, smarkiai padidinus dujotiekio OPAL (tai viena iš dujotiekio „Nord Stream“ atšakų, nutiesta nuo Šiaurės Vokietijos Greifsvaldo iki Brandovo Vokietijos ir Čekijos pasienyje) pajėgumą – iki 100 proc. nuo dabartinių 50 proc., – dujų trūkumas rytinėse valstybėse narėse nesumažės dėl esamų infrastruktūros problemų gabenant dujas Rytų kryptimi. Iki 100 proc. padidintas pajėgumas pasireikš tik tuo, kad Vakarų Europoje bus pakeisti SGD kiekiai.

[11] Ataskaitoje Komisijai ENTSO-G tuos du scenarijus vadina „optimaliu“ ir „ne pačiu geriausiu“.

[12] Moldovos atveju, nors ENTSO-G daro prielaidą dėl tiekimo, komercinės ir reguliavimo (licencijavimo) problemos neleidžia naudoti Jasių–Ungenio jungiamojo vamzdyno tarp Rumunijos ir Moldovos, nors jis oficialiai atidarytas ir techniškai veikia. Taigi, neišsprendus problemos ir sutrikus tiekimui, Moldovoje dujų trūkumas siektų 100 proc.

[13] Iki 100 %.

[14] Lenkija nukentėtų tik tuo atveju, jei Rusija visiškai nutrauktų tiekimą.

[15] Tų dviejų valstybių narių padėčiai bendradarbiavimo scenarijus turi įtakos, nes jas abi supa valstybės narės, kurioms tiekimo sutrikimas labai pavojingas, tačiau tos dvi valstybės pačios turi infrastruktūrą (saugykla Latvijoje ir SGD pakartotinio dujinimo terminalas Graikijoje), kuria jos gali pasinaudoti kaip saugikliu. Jeigu jos leistų pasinaudoti ta infrastruktūra, pasiūlos ir paklausos pusiausvyra jose pasikeistų.

[16] Abu žemėlapiai rodo, kokį poveikį vasario mėn. turėtų 6 mėnesius trunkąs tiekimo iš Rusijos sutrikimas. Visose nacionalinėse priemonėse, susijusiose, pavyzdžiui, su reagavimu į paklausą, privalomu kuro pakeitimu ir pan., atsižvelgiama į tą tikėtiną trūkumą kaip į galimą išeities tašką. Todėl valstybės narės, kurios, atrodytų, neturi išeičių vertinant vien pagal dujų tinklo infrastruktūrą (Suomijos atvejis), gali pasinaudoti kitomis specifinėmis nacionalinėmis priemonėmis, tokiomis kaip esama sudėtinga privalomo kuro rūšies pakeitimo dujomis kūrenamose elektros energijos gamybos ir šiluminėse jėgainėse sistema.

[17] Pagal tokį scenarijų visų pirma numatomas reversinis tiekimas visu pajėgumu iš Slovakijos, Vengrijos ir Lenkijos ir vartojimo sumažinimas centralizuoto šilumos tiekimo ir pramoninio vartojimo sektoriuose.

[18] Vadinamoji Vokietijos rinkos zona „NetConnect“.

[19] O, pavyzdžiui, Švedijoje, Danijoje ir Slovakijoje šis nuošimtis yra atitinkamai 56 proc., 53 proc. ir 54 proc., Suomijoje – 47 proc. Rumunijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje ir Austrijoje jis svyruoja nuo 14 iki 19 proc.

[20] Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje daugiau nei 40 proc. namų ūkių būstų apšildoma šilumą tiekiant centralizuotai. Centralizuotai tiekiama šiluma pasiekia nuo 10 iki 40 proc vartotojų Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Čekijoje.

[21] Dujų tiekimo saugumo reglamente nustatyta vadinamųjų saugomų vartotojų kategorija, kuriai priklauso namų ūkiai ir, kai valstybės narės nusprendžia, pagrindinių socialinių paslaugų teikėjai ir MVĮ (iki tam tikro laipsnio), ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai, kuriuose negalima pakeisti kuro rūšies ir kurie teikia šilumą kitiems saugomiems vartotojams.

[22] Pastaba. Saugyklų naudojimas paprastai vertintas nacionaliniame kontekste.

[23] Šiuo metu saugyklų užpildymo lygių skaidrumo svetainėje „Gas Storage Europe AGSI“ iš esmės neskelbia tik „Gazprom Export“ ir Rumunijos saugyklų sistemos operatoriai.

[24] Nors ES pakartotinio dujinimo pajėgumai siekia maždaug 200 mlrd. kub. m per metus, tačiau didžioji jų dalis sutelkta Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno pakrantėje. Todėl dėl jungiamųjų vamzdynų trūkumo daugelio pavienių SGD terminalų pajėgumas tiekti kiekvienam nuo sutrikimo nukentėjusiam regionui yra ribotas.

[25] Tarptautinės energijos agentūros apskaičiavimu, kainos gali pašokti iki 100 proc.

[26] Verta atkreipti dėmesį į konkretų Ukrainos planą, kuriame siekiant sumažinti vidaus paklausą, numatoma priimti naują įstatymą, kuriuo įpareigojama sumažinti vartojimą 20–30 proc. labiausiai sumažinant centralizuoto šilumos tiekimo, namų ūkių ir chemijos pramonės paklausą ir imantis priemonių viešajame sektoriuje. Nors tokie apribojimai gali būti praktiškai įgyvendinami, tačiau poveikį vartotojams nuspėti sunku.

[27] Tačiau pastaraisiais metais elektros energijai gaminti dujos naudojamos mažiau dėl mažesnio ar neigiamo pelno, ypač palyginti su elektros energijos gamyba iš anglies.

[28] Paprastai atsargas įpareigojama saugoti 5–15 dienų. Suomija yra ryški išimtis, nes ten atsargas privaloma saugoti iki 5 mėnesių.

[29] 2009 m. rugsėjo 14 d. Direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas.

[30] Pavyzdžiui, nėra aišku, kokiu mastu didelės apimties persiorientavimas į elektros energiją kai kuriose Balkanų regiono valstybėse, turint omenyje 2014 m. pavasario potvynių padarinius ir sumažėjusį dujų tiekimą šiluminėms jėgainėms, sukels rimtus elektros energijos tiekimo trūkumus. Ši problematika nacionalinėse ataskaitose išsamiai nenagrinėta.

[31] Tai pasakytina visų pirma apie Graikijos-Bulgarijos, Rumunijos-Bulgarijos, Bulgarijos-Serbijos, Moldovos-Rumunijos ir Vengrijos-Slovakijos jungiamuosius vamzdynus ir Rumunijos reversinio tiekimo projektą. Be to, keli jungiamieji vamzdynai iki šiol fiziškai nėra parengti tiekti dujas abiem kryptimis, todėl sumažėja bendras sistemos lankstumas.

[32] Tiekimo trūkumai veikiausiai nebus pakankamai dideli, kad nuo jų nukentėtų saugomi vartotojai. Pagal nebendradarbiavimo scenarijų ypatinga grėsmė saugomiems vartotojams kyla Bosnijoje ir Hercegovinoje, Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, be to, apribojimai nesaugomiems vartotojams veikiausiai būtų gerokai didesni kitose pažeidžiamose šalyse.

[33] Estija, Lietuva, Latvija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Graikija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Serbija.

[34] Pagal Komisijos reglamentą 2012/490/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 715/2009 I priedas.

[35] Pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 984/2013. Šis reglamentas turi būti įgyvendintas iki 2015 m. lapkričio 1 d., nors verta jį įgyvendinti ir anksčiau.

[36] Pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų 19 straipsnio 4 dalį.

[37] Tačiau gabenant papildomas saugykloms skirtas dujas, gaunamas iš padidėjusio Rusijos dujų importo per Ukrainą, kartu buvo sustabdytas eksportas į Ukrainą, ir dėl šios pasekmės galima apgailestauti.

[38] Pagal Dujų tiekimo saugumo reglamentą, valstybės narės, siekdamos pašalinti ar sumažinti nustatytų rūšių riziką, turi parengti prevencinius veiksmų planus ir ekstremalių situacijų valdymo planą, kuriame nurodomos priemonės, kurių reikia imtis dujų tiekimo sutrikimo poveikiui pašalinti ar sumažinti.

[39] Žr. Nacionaliniai atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planai.

[40] Pagal Direktyvą 2004/67/EB.

[41] Žr. Komisijos komunikate „Europos energetinio saugumo strategija“ išvardytus konkrečius projektus (p. 23 ir 24).

1 priedas. Konkrečios rekomendacijos pažeidžiamiausioms valstybėms narėms

Valstybė narė || Poveikis[1] || KONKREČIOS REKOMENDACIJOS

Estija || 204 mln. m3 100 % || ­ Užtikrinti reikiamą politinę paramą, kad būtų pasiekti pagrindiniai susitarimai dėl bendrų neatidėliotinų priemonių, apimantys tokius opius klausimus kaip pasidalytinas dujų kiekis ir kuriai rinkai jis turi atitekti. ­ Skubiai priimti bendrą ekstremaliųjų situacijų planą ir bendrą prevencinių veiksmų planą. ­ Iki gruodžio mėn. baigti tartis su Lietuva dėl dujų tiekimo saugomiems vartotojams ekstremaliosios situacijos atveju iš Klaipėdos SGD terminalo. ­ Išnagrinėti galimybę padidinti atsargų, kurios būtų naudojamos kuro rūšiai pakeisti, kiekį, kad esant ekstremaliajai situacijai įrenginiai galėtų veikti tol, kol bus pradėtas tiekti naujas alternatyvus kuras. ­ Ieškoti rinkos sprendimų, kaip antai sudaryti nepertraukiamųjų pajėgumų sutartis, kurios sutrikus dujų tiekimui padėtų išspręsti dujų poreikio klausimą arba tokį poreikį sumažintų. ­ Nepaisant nukrypti nuo trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio leidžiančios nuostatos, užtikrinti trečiosios šalies prieigą prie dujų sistemos. ­ Užtikrinti aiškią politinę valią, kad būtų paspartintos investicijos į tokią infrastruktūrą, kaip Estijos ir Suomijos jungiamasis vamzdynas „Balticconnector“ ir regioninis SGD terminalas.

Latvija || 39 mln. m3 15 % || ­ Užtikrinti reikiamą politinę paramą, kad būtų pasiekti pagrindiniai susitarimai dėl bendrų neatidėliotinų priemonių, apimantys tokius opius klausimus kaip pasidalytinas dujų kiekis ir kuriai rinkai jis turi atitekti. ­ Skubiai priimti bendrą ekstremaliųjų situacijų planą ir bendrą prevencinių veiksmų planą. ­ Nepaisant nukrypti nuo trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio leidžiančios nuostatos, užtikrinti trečiosios šalies prieigą prie Inčukalnio saugyklos įrenginių ir Latvijos dujų transportavimo sistemos. ­ Siekiant sušvelninti krizės poveikį, išnagrinėti rinkos sprendimus ir paklausos valdymo priemones. ­ Peržiūrėti saugomų vartotojų apibrėžtį, kad ji derėtų su kitų regiono valstybių narių taikoma apibrėžtimi ir Reglamentu (ES) Nr. 994/2010.

Lietuva || 693 mln. m3 59 % || ­ Užtikrinti reikiamą politinę paramą, kad būtų pasiekti pagrindiniai susitarimai dėl bendrų neatidėliotinų priemonių, apimantys tokius opius klausimus kaip pasidalytinas dujų kiekis ir kuriai rinkai jis turi atitekti. ­ Skubiai priimti bendrą ekstremaliųjų situacijų planą ir bendrą prevencinių veiksmų planą. ­ Išnagrinėti galimybę padidinti atsargų, kurios būtų naudojamos kuro rūšiai pakeisti, kiekį, kad esant ekstremaliajai situacijai įrenginiai galėtų veikti tol, kol bus pradėtas tiekti naujas alternatyvus kuras. ­ Tęsti Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekio atnaujinimo darbus, siekiant sudaryti sąlygas intensyviau naudotis Klaipėdos SGD terminalu.

Suomija || 2 255 mln. m3 100 % || ­ Užtikrinti reikiamą politinę paramą, kad būtų pasiekti pagrindiniai susitarimai dėl bendrų neatidėliotinų priemonių, apimantys tokius opius klausimus kaip pasidalytinas dujų kiekis ir kuriai rinkai jis turi atitekti. ­ Skubiai priimti bendrą ekstremaliųjų situacijų planą ir bendrą prevencinių veiksmų planą. ­ Užtikrinti galimybę esant ekstremaliosioms situacijoms pakeisti kuro rūšį, panaikinant galimas kliūtis, pvz., logistines, trukdančias vienos rūšies atsargas pakeisti kitomis. ­ Užtikrinti aiškią politinę valią, kad būtų paspartintos investicijos į tokią infrastruktūrą, kaip Estijos ir Suomijos jungiamąjį vamzdyną „Balticconnector“ ir regioninį SGD terminalą. ­ Tęsti vietos SGD terminalų (pvz., Turku, Porio, Tornijo) plėtros darbus.

Bulgarija || 670 mln. m3 100 % || ­ Pasirašyti susitarimo memorandumą su Graikija dėl keitimosi elektros energija ir dujomis ekstremaliųjų situacijų atveju, pagrindinį dėmesį skiriant interesų pusiausvyrai. ­ Išnagrinėti panašaus keitimosi elektros energija ir dujomis su Turkija galimybę. ­ Parengti didelio masto vieno rūšies kuro pakeitimo kitos rūšies kuru nenumatytais atvejais planą su kogeneracijos bei šilumos tiekimo sektoriumi ir pramone. ­ Baigti įgyvendinti Rumunijos ir Bulgarijos jungiamojo vamzdyno statybų projektą. ­ Įsipareigoti sudaryti sąlygas tiekti dujų srautus į Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją. ­ Didinti dujų sektoriaus skaidrumą ir paspartinti vidaus rinkos taisyklių, turinčių poveikio prekybai, įgyvendinimą. ­ Kraštutiniu atveju Europos Komisija turi svarstyti galimybę Varnos anglimis kūrenamai elektrinei trumpą laiką taikyti specialią nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo aplinkos teisės aktų.

Graikija || 109 mln. m3 18 % || ­ Pasirašyti susitarimo memorandumą su Bulgarija dėl keitimosi elektros energija ir dujomis ekstremaliųjų situacijų atveju, pagrindinį dėmesį skiriant interesų pusiausvyrai. ­ Parengti didelio masto vienos rūšies kuro pakeitimo kitos rūšies kuru nenumatytais atvejais planą su kogeneracijos bei šilumos tiekimo sektoriumi ir pramone. ­ Parengti ekonominio tiekimo saugumo nenumatytais atvejais planą. ­ Išnagrinėti galimybę sudaryti susitarimą su Turkija, siekiant dujų tiekimo sutrikimo atvejais užtikrinti tiekimo saugumą.

Rumunija || 1 361 mln. m3 31 % || ­ Vadovaujantis Dujų tiekimo saugumo reglamentu apibrėžti saugomų vartotojų sąvoką. ­ Baigti įgyvendinti Rumunijos ir Bulgarijos jungiamojo vamzdyno statybų projektą. ­ Bendradarbiauti su Moldova siekiant nustatyti sąlygas, kuriomis dujos galėtų būti tiekiamos pagrindiniu tinklu. ­ Ištirti Rumunijos sistemos galimybes padidinti Vengrijos ir Rumunijos jungiamojo vamzdyno pralaidumą. ­ Organizacijos „Gas storage Europe“ skaidrumo platformoje paskelbti bendrovės „Romgaz“ saugojimo duomenis.

Vengrija || 2 170 mln. m3 35 % || ­ Didinti energetikos sektoriaus skaidrumą. ­ Įsipareigoti išspręsti su bandymais susijusius Slovakijos–Vengrijos vamzdyno klausimus, kad būtų sudarytos sąlygos jį perduoti eksploatuoti 2015 m. sausio 1 d. ­ Sudaryti susitarimą su kaimyninėmis šalimis, pagal kurį, esant su tiekimo saugumu susijusiai ekstremaliajai situacijai, rinkos sąlygomis ir vadovaujantis solidarumo principu būtų galima visapusiškai naudotis jungiamaisiais vamzdynais (gauti ir siųsti dujas). Šiuo atžvilgiu skubiai įgyvendinti tarpvyriausybinio susitarimo su Kroatija nuostatas, susijusias su tiekimo saugumu, kad būtų sudarytos sąlygos reversiniam tiekimui į Vengriją.

Kroatija || 41 mln. m3 12 % || ­ Iš naujo įvertinti didelę saugomų vartotojų dalį. ­ Skubiai įgyvendinti tarpvyriausybinio susitarimo su Vengrija nuostatas, susijusias su tiekimo saugumu, kad būtų sudarytos sąlygos reversiniam tiekimui į tą šalį.

2 priedas. Konkrečios rekomendacijos Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims

Susitariančiosios šalys || Poveikis || KONKREČIOS REKOMENDACIJOS

Bosnija ir Hercegovina || 139 100 % || ­ Padidinti mazuto atsargas, kad iki 2014 m. lapkričio mėn. pabaigos būtų galima šilumai gaminti skirtas dujas pakeisti kitos rūšies kuru. ­ Taikyti ribotą saugomų vartotojų apibrėžtį ir iki 2014 m. lapkričio mėn. pabaigos elektros energijos ir dujų rinkas nacionaliniu lygmeniu pirmiausia atverti ne namų ūkiams. ­ Imtis nacionaliniu lygmeniu iš esmės reformuoti dujų sektorių, kad visiems subjektams būtų suteikta prieiga trečiosios šalies teisėmis ir būtų atsieti operatoriai, ir taip iki 2015 m. sausio mėn. būtų užtikrinta galimybė lanksčiai naudotis infrastruktūra. ­ Bendradarbiauti su Serbija ir Vengrija rengiant ir įgyvendinant technines nuostatas, kad būtų užtikrintas koordinuotas trečiųjų šalių prieigos prie esamų vamzdynų tvarkos taikymas. Pradėti konsultacijas 2014 m. lapkričio mėn.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija || 126 100 % || ­ Kadangi namų ūkiai tiesiogiai suvartoja nedidelį dujų kiekį, užtikrinti mazuto tiekimą rinkos sąlygomis ir taip sudaryti sąlygas pereiti prie kitos rūšies kuro (2014 m. lapkričio mėn.). ­ Parengti ekstremaliosios situacijos atveju kiekvienai atskirai pramoninei jėgainei taikytinus dujų naudojimo mažinimo planus (2014 m. lapkričio mėn.). ­ Kadangi pramonė sunaudoja didelę dujų dalį, svarbu nustatyti saugomų dujų vartotojų apibrėžtį, kuri apimtų tik namų ūkius ir pažeidžiamiausius sektorius (pvz., viešojo administravimo sektorių), ir sudaryti sąlygas nacionaliniu lygmeniu bent ne namų ūkiams visapusiškai atverti elektros energijos ir dujų rinkas (2015 m. sausio mėn.).

Moldova || Neturima duomenų || ­ Išsamiai nustatyti galimas paklausos valdymo priemones (sumažinti naudojimą, pereiti prie naftos naudojimo šilumai gaminti ir prie elektros energijos), taikytinas atskiroms bendrovėms, taip pat namų ūkių ir viešojo administravimo sektoriams. Šias priemones įtraukti į rengiamą veiksmų planą, kurį numatyta baigti 2014m. lapkričio mėn.  ­ Išduoti visus leidimus ir licencijas, kurių reikia Rumuniją ir Moldovą jungiančiam Jasų–Ungenio vamzdynui eksploatuoti, o importui iš Rumunijos taikyti nediskriminacinius dujų tarifus. Šiuos veiksmus baigti iki 2014 m. lapkričio mėn. ­ Skubiai imtis būtinų infrastruktūros sujungimo darbų, kad dujos iš jungiamojo vamzdyno būtų paskirstomos Moldovos teritorijoje. ­ Bendradarbiauti su Ukraina ir Rumunija tokiomis sąlygomis, kuriomis Ukraina ir Rumunija būtų pasirengusios Moldovai tiekti dujas iš pagrindinių dujotiekio tinklų. Kreiptis į Ukrainą dėl sąlygų, kuriomis būtų galima naudotis Vakarų Ukrainoje, Bohorodčanuose esančiais saugojimo pajėgumais. Pradėti konsultacijas 2014 m. lapkričio mėn.

Serbija || 631 64 % || ­ Pramonės sektoriams nustatyti galimus tikslius ir realistiškus apribojimus, o saugomų vartotojų grupei priskirti tik namų ūkius ir pažeidžiamiausius sektorius (iki 2014 m. lapkričio mėn. pabaigos). ­ Laikantis išsamių trečiojo teisės aktų rinkinio nuostatų, iki 2015 m. sausio mėn. užtikrinti atsiejimą ir galimybę trečiosioms šalims veiksmingai naudotis nepanaudotais esamų vamzdynų ir dujų saugyklų pajėgumais. ­ Koordinuoti veiksmus su Vengrija ir Bosnija ir Hercegovina rengiant ir įgyvendinant technines nuostatas, kad būtų užtikrintas koordinuotas trečiųjų šalių prieigos prie nepanaudotų pajėgumų tvarkos taikymas. Pradėti konsultacijas 2014 m. lapkričio mėn. ­ Imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų pradėta Bulgarijos–Serbijos jungiamojo vamzdyno statyba siekiant jį pradėti eksploatuoti 2015 m.

Ukraina || 5 000 mln. m3[2] || ­ Remiantis per vykstančias trišales derybas Komisijos pateiktu „laikinojo žiemos dokumentų rinkinio“ pasiūlymu, priimti abi šalis tenkinantį susitarimą dėl galimo Rusijos dujų tiekimo į Ukrainą žiemos laikotarpiu (iki 2014 m. spalio mėn.).  ­ Skubiai padidinti šalies kuro atsargas ir ištirti visas galimas priemones, kuriomis būtų galima didinti dujų tiekimą iš vietos šaltinių ir importą (iki 2014 m. lapkričio mėn.). ­ Rengiant Nacionalinį nenumatytų energetikos srities atvejų planą išnagrinėti visą poreikio valdymo priemonių ir kuro pakeitimo kitos rūšies kuru potencialą centralizuotos šilumos tiekimo, įvairių pramonės sektorių, namų ūkių ir viešojo administravimo sektoriuose (iki 2014 m. spalio mėn.).  ­ Vadovaujantis Nacionaliniame ekstremaliųjų energetikos srities situacijų plane pateiktomis rekomendacijomis, peržiūrėti ir atnaujinti ekstremaliųjų situacijų atveju įvairiuose energetikos sektoriuose taikytinas procedūras, atsižvelgiant į konkrečią grėsmę artėjančią žiemą (iki 2014 m. spalio mėn.). ­ Skubiai tęsti dujų sektoriaus reformą, apimančią dujų ir elektros energijos rinkų dujotiekių bei saugyklų naudojimą ir atsiejimą (iki 2015 m. sausio mėn.).

Juodkalnija, Kosovas* ir Albanija || Neturima duomenų || ­ Atsižvelgiant į tai, kad Juodkalnijos, Kosovo* ir Albanijos energijos balanse dujų nėra, dujų tiekimo sutrikimo poveikis gali būti netiesioginis, t. y. galėtų padidėti elektros energijos paklausa regiono lygmeniu. Komisija rekomenduoja atidžiai stebėti elektros energijos pasiūlą ir paklausą.

[1] Trūkstami dujų kiekiai kiekvienoje pažeidžiamoje šalyje per 6 mėnesius, jei nebūtų tiekiamos Rusijos dujos ir stipriai atšaltų (bendras trūkumas mln. m3 ir didžiausias santykinis mėnesinis trūkumas procentais).

[2] Šalies atliktame ir nacionalinėje ataskaitoje pateiktame vertinime nurodytas poveikis.