This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014DC0460
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on the Application of Council Regulation (EC) No 723/2009 of 25 June 2009 on the Community legal framework for a European Research Infrastructure Consortium (ERIC)
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo taikymo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo taikymo
/* COM/2014/0460 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo taikymo /* COM/2014/0460 final */
1. Įvadas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 723/2009
dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo
(ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo[1]
(toliau – ERIC reglamentas) buvo priimtas, kad būtų lengviau sukurti
ir naudoti keliose valstybėse narėse ir asocijuotosiose šalyse
veikiančias didelės apimties Europos mokslinių tyrimų
infrastruktūras; tuo tikslu pristatyta nauja teisinė priemonė –
Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (ERIC). ERIC reglamentu siekta atkreipti
dėmesį į vieną iš didžiausių nustatytų naujų
Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimo
problemų (neskaitant ribotų išteklių ir sudėtingų
techninių bei organizacinių aspektų), susijusią su tuo, kad
nėra tinkamo visų šalių suderinto teisinio pagrindo, kuris
leistų imtis tinkamų partnerystės iniciatyvų su partneriais
iš skirtingų šalių. Be to, ERIC reglamentu siekta suteikti
galimybę išvengti derybų dėl kiekvieno projekto ir taip taupyti
laiką, kad būtų galima sparčiau kurti Europos
mokslinių tyrimų infrastruktūras; taip pat analizuoti ir aptarti
geriausią tokių tarptautinių mokslinių tyrimų
organizacijų teisinę formą, įvertinant susijusius
privalumus bei trūkumus ir tai, kiek laiko būtų sutaupoma, jei
visuose nacionaliniuose parlamentuose būtų išvengta diskusijų,
kylančių tvirtinant tarptautinį susitarimą, kurį
reikėtų sudaryti, jeigu neegzistuotų ERIC reglamentu nustatytas
pagrindas. ERIC reglamentu siekta reaguoti į Europos
politinį užmojį sukurti Europos mokslinių tyrimų
erdvę, kad būtų galima spręsti dabartinius uždavinius
(pvz., mokslinių tyrimų tarptautinimo, būtinojo lygio
užtikrinimo, paskirstytųjų struktūrų kūrimo,
pavyzdinių modelių kūrimo). Be to, reglamentu siekta
prisidėti prie to, kad būtų formuojami ES tapatybės
aspektai, susiję su pavyzdinių mokslo struktūrų kūrimu,
taip užtikrinant dar geresnį Europos Sąjungos įvaizdį
tarptautinėje arenoje, nes tarptautiniams partneriams būtų
suteikta galimybė tapti vieno bendro juridinio asmens nariais arba
susitarti dėl bendradarbiavimo ir galimos partnerystės su tokiu
juridiniu asmeniu. ERIC reglamentas iš dalies pakeistas
2013 m. gruodžio mėn.[2],
siekiant geriau atspindėti asocijuotųjų šalių
indėlį į ERIC ir labiau suvienodinti tų šalių ir
valstybių narių balsavimo teises ERIC valdymo organuose,
atsižvelgiant į tai, kad asocijuotosios šalys gali būti kai
kurių ERIC priimančiosios šalys ir atitinkamai imti aktyviau
dalyvauti ERIC veikloje. Be to, atitinkami prašymai buvo pateikti atsižvelgiant
į tai, kad Norvegija gali tapti trijų ERIC, įtrauktų į
2010 m. EMTISF strateginį planą[3],
priimančiąja šalimi. Ši ataskaita Komisijos parengta pagal ERIC
reglamento 19 straipsnį, kuriame nustatyta, kad ne vėliau kaip 2014
m. liepos 27 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai reglamento
taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlymus dėl pakeitimų. 2. Teisinės ERIC
charakteristikos ERIC reglamentu nustatytas bendras teisinis
pagrindas, pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
(SESV) 187 straipsniu ir papildantis tarptautinių mokslinių
tyrimų infrastruktūrų kūrimo nacionalines ir tarpvyriausybines
teisines bei reguliavimo sistemas. Tai viena iš iki šiol priimtų
teisinių priemonių, padedančių kurti Europos mokslinių
tyrimų erdvę. Pagal ERIC reglamentą ERIC yra juridinis
subjektas, turintis juridinio asmens statusą ir visapusišką veiksnumą,
pripažįstamą visose valstybėse narėse. Jį turi
sudaryti bent trys valstybės: viena valstybė narė ir dar dvi
kitos šalys – valstybės narės arba asocijuotosios šalys. Konsorciumo
narėmis gali būti valstybės narės, asocijuotosios šalys,
trečiosios šalys, kurios nėra asocijuotosios šalys, ir
tarpvyriausybinės organizacijos. Jos kartu prisideda prie ERIC tikslų
įgyvendinimo, pirmiausia prie visai Europai svarbios mokslinių
tyrimų infrastruktūros sukūrimo ir naudojimo. Be to,
valstybės narės, asocijuotosios šalys, trečiosios šalys, kurios
nėra asocijuotosios šalys, ir tarpvyriausybinės organizacijos gali
būti stebėtojos be balsavimo teisės. ERIC vidinė struktūra yra lanksti,
todėl jo nariai įstatuose gali apibrėžti savo teises ir
pareigas, organus ir jų kompetenciją, taip pat kitas vidaus tvarkos
nuostatas. ERIC reglamente nustatyta, kad narių susirinkime valstybės
narės ir asocijuotosios šalys bendrai turi balsavimo teisių
daugumą, nors pasiūlymuose iš dalies pakeisti ERIC, kurio
priimančioji šalys yra valstybė narė, įstatus nustatyta,
kad būtinas daugumos valstybių narių, kurios yra atitinkamo ERIC
narės, susitarimas. Narių atsakomybė už ERIC skolas gali
apsiriboti jų atitinkamu įnašu; tačiau įstatuose tokią
tvarką bus leista keisti. Taikomi teisės aktai yra Sąjungos
teisės aktai, registruotos buveinės valstybės teisės aktai
arba valstybės, kurioje vykdoma veikla, teisės aktai, kai reikia
spręsti tam tikrus administracinius, saugos ir techninius klausimus.
Įstatai ir jų įgyvendinimo taisyklės turi būti parengti
vadovaujantis tokiais taikomais teisės aktais. Pagal pridėtinės vertės ir
akcizų direktyvas ERIC yra vertinamas kaip tarptautinė organizacija,
tačiau tam, kad ERIC nebūtų taikomi PVM ir akcizo
mokesčiai, tokį jo statusą turi pripažinti priimančioji valstybė
narė. Be to, kadangi pagal Viešųjų pirkimų direktyvą
ERIC vertinamas kaip tarptautinė organizacija, jam gali būti
netaikomos viešųjų pirkimų procedūros ir vietoj to jis gali
nustatyti savo viešųjų pirkimų taisykles. ERIC steigiamas Komisijos sprendimu, kurį
ji priima remdamasi Tarybos jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais.
Sprendimą Komisija priima remdamasi tų valstybių narių,
šalių ir tarpvyriausybinių organizacijų, kurios nori tapti ERIC
steigėjomis, paraiška. Į Komisijos sprendimo priėmimo procedūrą
įtraukiamas ir nepriklausomų ekspertų, visų pirma tos
srities, kurioje ketinama vykdyti ERIC veiklą, vertinimas. Be to, Komisija
nori, kad savo nuomonę pateiktų ERIC reglamento 20 straipsnyje
nustatytas komitetas (ERIC komitetas), kurį sudaro visų valstybių
narių ir asocijuotųjų šalių atstovai. 3. ERIC reglamento
įgyvendinimas Nuo tada, kai buvo priimtas ERIC reglamentas,
sukurti septyni ERIC. 2011 m. kovo mėn. sukurtas SHARE-ERIC
(Sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją Europoje tyrimo
ERIC)[4],
kurio priimančioji šalis iš pradžių buvo Nyderlandai, o nuo
2014 m. – Vokietija; jo narės – Austrija, Belgija, Čekija,
Graikija, Izraelis, Italija, Slovėnija ir Nyderlandai, o Šveicarija –
stebėtoja. 2012 m. vasario mėn. sukurtas CLARIN (Bendros kalbos
išteklių ir technologijų infrastruktūros) ERIC[5], kurio
priimančioji šalis yra Nyderlandai, o Čekija, Danija, Vokietija,
Estija ir Olandų kalbos sąjunga – narės. 2013 m.
lapkričio mėn. sukurti keturi ERIC: EATRIS (Europos pažangių
taikomųjų medicinos mokslinių tyrimų infrastruktūros)
ERIC[6], kurio
priimančioji šalis yra Nyderlandai, narės – Čekija, Danija,
Estija, Italija ir Suomija, o Prancūzija ir Ispanija – stebėtojos;
ESS (Europos socialinio tyrimo) ERIC[7],
kurio priimančioji šalis yra Jungtinė Karalystė, narės –
Belgija, Čekija, Vokietija, Estija, Airija, Lietuva, Nyderlandai,
Austrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija ir Švedija, o Norvegija ir
Šveicarija – stebėtojos; BBMRI-ERIC (Biobankų ir biomolekulinių
išteklių tyrimų infrastruktūros ERIC)[8], kurio
priimančioji šalis yra Austrija, narės – Belgija, Čekija,
Vokietija, Estija, Prancūzija, Graikija, Italija, Malta, Nyderlandai,
Suomija ir Švedija, o Norvegija, Lenkija, Šveicarija ir Turkija –
stebėtojos; ECRIN-ERIC (Europos klinikinių tyrimų
infrastruktūros tinklo ERIC)[9],
kurio priimančioji šalis yra Prancūzija, o Vokietija, Ispanija,
Italija ir Portugalija – narės. Be to, 2014 m. gegužės mėn.
sukurtas Euro-Argo ERIC[10],
kurio priimančioji šalis yra Prancūzija, narės – Vokietija,
Graikija, Italija, Nyderlandai, Suomija ir Jungtinė Karalystė, o
Lenkija ir Norvegija – stebėtojos. Visi septyni minėti ERIC buvo
įtraukti į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros
strateginio forumo (ESFRI) suderintus strateginius planus. Du ERIC (SHARE-ERIC
ir ESS ERIC) sukurti siekiant rengti, plėtoti ir įgyvendinti Europos
tyrimus. Penki kiti ERIC – kurti ir diegti paskirstytąją
infrastruktūrą biologijos, medicinos, aplinkos, socialinių ir
humanitarinių mokslų srityse. ERIC teisinė struktūra yra naudojama
siekiant nustatyti ir naudoti įvairias vienoje vietoje sutelktas ar
paskirstytąsias infrastruktūras. Paskirstytosios infrastruktūros
gali būti įvairios: nuo infrastruktūrų, kurių
struktūros yra išdėstytos skirtingose vietose ir kurios yra valdomos
vieno juridinio asmens, iki centrinio punkto funkciją
atliekančių infrastruktūrų, iš kurių koordinuojama
juridinio asmens statusą galinčių išsaugoti
paskirstytųjų struktūrų veikla. ERIC reglamentas tiesiogiai taikomas
valstybėse narėse, ir jo nereikia perkelti į nacionalinę
teisę. Tačiau, kad galėtų tapti ERIC priimančiosiomis
šalimis ar narėmis, valstybės narės turėjo priimti
atitinkamas priemones ir procedūras. Kai pagal ERIC reglamentą
steigiamas ERIC, priimančioji valstybė narė, be kita ko, turi
pateikti pareiškimą, kuriuo ji pripažintų ERIC kaip PVM direktyvoje
ir Direktyvoje 2008/118/EB apibrėžtą tarptautinę
organizaciją, kad būtų galima netaikyti PVM ir (arba) akcizo
mokesčio. Daugumai valstybių narių tam prireikė keleto
metų; tik Nyderlanduose vidaus procedūros, būtinos norint tapti
ERIC priimančiąja šalimi, buvo atliktos jau 2010 m. Tokią
padėtį lėmė tai, kad naują teisinę
struktūrą reikėjo įtraukti į nacionalines reguliavimo
ir administravimo sistemas ir kad prieš tai, kai pagal nacionalines reguliavimo
ir administravimo sistemas buvo galima imti kurti ERIC ir pradėti jų
veiklą, Komisijos tarnybos ir susijusios valstybės narės
turėjo išspręsti daug praktinių klausimų. Asocijuotosios šalys ar trečiosios šalys,
kurioms ERIC reglamentas tiesiogiai netaikomas, siekdamos tapti konkretaus ERIC
priimančiosiomis šalimis (asocijuotųjų šalių atveju) arba
narėmis, turi pateikti įpareigojantį pareiškimą dėl ERIC juridinio asmens statuso ir privilegijų pripažinimo. Praėjus penkeriems metams po ERIC
reglamento priėmimo dauguma valstybių narių ir kai kurios
asocijuotosios šalys ėmėsi priemonių, kad galėtų tapti
ERIC priimančiosiomis šalimis ar narėmis. Be to, šią
teigiamą tendenciją patvirtina tai, kad įgyvendinant apie 20 iš
48 projektų, įtrauktų į 2010 m. EMTISF strateginį
planą, mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti pasitelkiamas
ERIC arba planuojama jį pasitelkti. Komisija taip pat gavo dvi ERIC
paraiškas kurti į EMTISF strateginį planą neįtrauktas
Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras – Vidurio Europos
mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumą (CERIC-ERIC),
kurio priimančioji šalis būtų Italija, ir Jungtinį labai
didelės bazės interferometrijos institutą (JIV-ERIC), kurio
priimančioji šalis būtų Nyderlandai. Administracinės ir procedūrinės
priemonės, kurių imasi valstybių narių ir
asocijuotųjų šalių kompetentingos institucijos, informacija,
kuria keičiamasi ERIC komiteto reguliariuose posėdžiuose, ir
įvairių Komisijos tarnybų teikiami paaiškinimai atsakant į
valstybių narių ir asocijuotųjų šalių atstovų
klausimus labai padeda palengvinti ERIC reglamento įgyvendinimą. Komisija tikisi, kad iki 2015 m. pabaigos
bus sukurta apie 15 ERIC. 4. Iššūkiai,
susiję su ERIC reglamento įgyvendinimu ERIC reglamentas priimtas ir įgyvendinamas
tuo metu, kai valstybės narės ir asocijuotosios šalys, siekdamos mažinti
biudžeto deficitą, imasi biudžetą ribojančių
priemonių. Todėl, norint sukurti ir naudoti tinkamą visos
Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, sutelkti išteklius
ilgam laikotarpiui labai sunku; dar daugiau keblumų kyla dėl to, kad
skiriasi susijusių valstybių narių ir asocijuotųjų
šalių biudžeto priėmimo procedūrų laikotarpiai. Dėl to prireikia gana daug laiko, kad būtų užtikrintas minimalus finansavimo
pagrindas mokslinių tyrimų infrastruktūroms kurti. Šis klausimas
yra susijęs ne tik su ERIC priemone, bet ir su visomis Europos
mokslinių tyrimų infrastruktūromis. Įgyvendinimo
procesą būtų galima gerokai paspartinti, jei valstybės
narės, asocijuotosios šalys ir trečiosios šalys, besirengiančios
diegti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, geriau sinchronizuotų
ir suderintų savo veiksmus, taip pat užtikrintų didesnį
skaidrumą. Tai, kad ERIC steigimo paraišką gali
pateikti tik valstybės narės ir tarpvyriausybinės organizacijos,
apsunkina padėtį mokslo bendruomenėms, kurios rengiasi kurti ir
diegti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, nes ministerijos
arba ministerijų įgaliotos finansavimo agentūros paprastai
dalyvauja ne nuo pačios ERIC paraiškų rengimo pradžios. Be to, tai
paskatina ir būsimų ERIC partnerių diskusijas, pavyzdžiui, dėl santykio tarp įnašų ir balsavimo teisių, kuriuos susijusios mokslo
bendruomenės vertina savaip. Jeigu ministerijų ir finansavimo
agentūrų atstovai Europos mokslinių tyrimų
infrastruktūrų kūrimo procese dalyvautų nuo pat
pradžių, būtų galima išvengti nereikalingo vėlavimo
vėlesniuose pasirengimo etapuose – prieš pateikiant oficialią ERIC
paraišką reikėtų užtikrinti, kad partneriai patvirtintų
pasirinktą vietą, finansinius įnašus ir įsipareigojimus. Be to, daugelis Europos mokslinių
tyrimų infrastruktūrų yra kompleksinės, todėl tam
tikrais atvejais tokių infrastruktūrų kūrimo partnerių
sprendimų priėmimo procesas tampa sudėtingesnis, nes į
jį tenka įtraukti keletą ministerijų ir finansavimo
agentūrų, pavyzdžiui, sveikatos, mokslinių tyrimų,
jūrų, aplinkos ir energetikos srityse. Kaip išdėstyta ERIC reglamente, dėl nuostatų, susijusių su PVM bei akcizo mokesčiais ir viešaisiais
pirkimais, atitinkamose valstybėse narėse, asocijuotosiose šalyse ir
trečiosiose šalyse į ERIC paraiškų rengimo ir patvirtinimo
procesą teko įtraukti keletą ministerijų, įskaitant
finansų ir užsienio reikalų ministerijas; dėl to padėtis
tapo dar sudėtingesnė ir, siekiant palengvinti patvirtinimo
procesą, teko nustatyti atitinkamas vidaus procedūras. Kaip rodo
patirtis, įgyta kuriant septynis ERIC, vis daugiau valstybių
narių ir asocijuotųjų šalių ima suvokti, koks
sudėtingas šis procesas, ir jau yra nustačiusios sprendimų
priėmimo vidaus procedūras, kad galėtų organizuoti ir
paspartinti vidaus patvirtinimo procesą. Be to, ERIC pirmą kartą galės
teikti pasiūlymus konkursams, rengiamiems pagal programą „Horizontas
2020“, ir juose dalyvauti. Mokslinių tyrimų infrastruktūros
darbo programoje taip pat pateiktos nuorodos į galimą paramą
ERIC ir EMTISF mokslinių tyrimų infrastruktūroms. Komisija
tikisi, kad joms galėtų tekti svarbus vaidmuo duomenų valdymo
srityje ir su kai kuriomis teminėmis sritimis, tokiomis kaip sveikata ir
aplinkos moksliniai tyrimai, susijusiose grupėse (klasteriuose). 5. Komisijos tarnybų
vaidmuo Komisijos tarnybos tris keturis kartus per
metus rengia ERIC komiteto posėdžius, jiems pirmininkauja ir taip
palengvina ERIC reglamento įgyvendinimo procesą. Pagal ERIC
reglamentą šiuose posėdžiuose ne tik pateikiama nuomonė apie
oficialias ERIC paraiškas, bet ir teikiama informacija apie nagrinėjamas
ERIC paraiškas ir apie valstybių narių bei asocijuotųjų
šalių įgyvendinamas priemones dėl sprendimų, susijusių
su naryste ERIC, priėmimo, ir tokia informacija keičiamasi. Be to,
būsimų Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų
atstovai, bepradedantys rengti savo ERIC paraiškas, organizuoja pristatymus,
siekdami visas valstybes nares ir asocijuotąsias šalis informuoti apie
darbų grafiką, numatomo finansavimo mastą, paslaugas bei
kitą rengsimą veiklą ir apie galimybes dalyvauti pasirengimo
ERIC veiklai ir jos vykdymo procese. 2010 m. Komisija paskelbė praktines
gaires, kuriose pateikiama praktinė informacija galimiems paraiškų
teikėjams apie tai, kaip pateikti ERIC paraišką, ir pastabos apie
teisiniams aspektams skirtus ERIC reglamento straipsnius. Atnaujinta šių
gairių versija, kurioje atsižvelgiama į iki šiol įgytą
patirtį, bus paskelbta 2014 m. Į valstybių narių,
asocijuotųjų šalių ir mokslinių tyrimų
infrastruktūrų atstovų, besirengiančių teikti ERIC
paraiškas, įvairius klausimus dėl ERIC reglamento nuostatų Komisijos
tarnybos pateikė atsakymus su paaiškinimais. Tie klausimai, inter alia,
buvo susiję su teisiniais ERIC aspektais, su tuo, ar pagrindinis ERIC
tikslas gali būti branduoliniai moksliniai tyrimai, su narių
atsakomybe, taip pat su tuo, kokie įstatymai taikomi, ypač
paskirstytajai infrastruktūrai, kurios mazgų ir darbuotojų esama
įvairiose šalyse, su ERIC likvidavimu ir nacionalinių teismų
vaidmeniu. 2013 m. Komisijos tarnybos pateikė
šablonus, kurie reikalingi, kad trečiosios šalys ir tarpvyriausybinės
organizacijos galėtų pateikti ERIC pripažinimo pareiškimą; tai
padėjo paaiškinti ir supaprastinti procesą, skirtą užtikrinti,
kad tos šalys galėtų tapti ERIC priimančiosiomis šalimis arba jo
narėmis. Be to, 2013 m. Komisijos tarnybos,
remdamosi per pirmųjų ERIC paraiškų teikimo procesą
įgyta patirtimi, pateikė darbinį dokumentą su ERIC
nuostatų šablonais, kad paraiškų teikėjams būtų
lengviau rengti nuostatas ir kad būtų užtikrintas skirtingų ERIC
nuostatų rinkinių tarpusavio derėjimas, neapribojant
galimybės taikyti lankstumo ir pritaikymo principus, būtinus siekiant
atspindėti ERIC įvairovę, susijusią su struktūra
(sutelkta vienoje vietoje, paskirstytąja, virtualia) ir mokslinių
tyrimų sritimis (socialinių ir humanitarinių mokslų,
aplinkos mokslų, energetikos, biologijos ir medicinos mokslų,
medžiagų ir analizės priemonių, fizinių mokslų ir
inžinerijos). Komisijos tarnyboms teko aktyvus vaidmuo ERIC
paraiškų rengimo procese: jų atstovai dalyvavo valdybos
posėdžiuose ir kituose valstybių narių ir asocijuotųjų
šalių susitikimuose, kuriuose aiškino ir nurodė galimus sprendimus ir
kompromisus dėl klausimų, kurių kilo per būsimų
partnerių diskusijas. Po ERIC įkūrimo Komisijos
tarnybų vaidmuo ERIC veikloje paprastai yra ribotas; tokiai veiklai
vadovauja ir ją kreipia ERIC nariai pagal ERIC reglamento ribojančias
sąlygas, ERIC įstatus ir ERIC veiklos įgyvendinimo taisykles.
Komisijos tarnybos gali imtis veiksmų tik jei narės jas informuoja
apie kilusius klausimus arba pateikia su tuo susijusius prašymus, taip pat
remdamosi ERIC reglamente nustatyta metine ERIC ataskaita Komisijai. Atsižvelgiant į tai, kad septyni ERIC yra
sukurti penkiose skirtingose valstybėse narėse, ir siekiant
palengvinti tolesnę ERIC plėtrą, Komisija rengia ERIC tinklo
susitikimus, kuriuose veikiantys ERIC gali keistis geriausia patirtimi ir kelti
bendrus klausimus. Į tokius susitikimus kviečiami ERIC komiteto ir
būsimų ERIC, kurių ERIC paraiška beveik baigta, atstovai.
Pirmasis ERIC tinklo susitikimas surengtas 2014 m. birželio mėn. 6. Išvados Atsižvelgiant į tai, kad iki 2014 m.
gegužės mėn. sėkmingai sukurti septyni ERIC, taip pat į
tikimybę, kad iki 2015 m. pabaigos bus sukurti apie 15 ERIC, galima
daryti išvadą, kad teisiniu pagrindu naudojamasi vis aktyviau ir
sėkmingai, kaip galima spręsti pagal ERIC modelį
naudojančių naujų ar atnaujintų Europos
infrastruktūrų skaičių. Galima teigti, kad steigiant
Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras ERIC reglamentas iš
tiesų leido panaikinti atotrūkį tarp tradicinių sutarties
pagrindu veikiančių tarptautinių organizacijų ir
nacionalinių juridinių asmenų. Be to, tai patvirtina ir
ketinimas ERIC modelį naudoti įgyvendinant maždaug dvidešimt
projektų, įtrauktų į mokslinių tyrimų
infrastruktūros diegimo EMTISF strateginį planą. Atsižvelgiant į tai, kad esama daug
bendrybių nuostatose, susijusiose su prisijungimu, sprendimų
priėmimu ir tokių klausimų kaip atsakomybė sprendimu, ERIC
labai pagerino sąlygas valstybėms narėms, asocijuotosioms šalims
ir trečiosioms šalims apsvarstyti galimybę bendradarbiauti ar
prisijungti prie šių Europos mokslinių tyrimų
infrastruktūrų. Komisijos tarnybos rengia ERIC komiteto
posėdžius, jiems pirmininkauja ir taip palengvina ERIC reglamento
įgyvendinimą. Valstybėms narėms, mokslo
bendruomenei ir Komisijos tarnyboms siekiant geriau suprasti naudojimosi
naująja teisine priemone praktinius padarinius, ERIC paraiškų teikimo
procedūros ir naudojimosi sąlygos toliau tobulintinos. Galima
tikėtis, kad, jei Komisijos tarnybos, valstybės narės ir
asocijuotosios šalys imtųsi atitinkamų priemonių, naudotis ta
teisine priemone būtų vis lengviau ir kad būtų galima dar
labiau supaprastinti visą procesą ir paspartinti Europos
mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą.
Todėl Komisija šiame etape jokių pakeitimų nerekomenduoja. 7. Likę klausimai ir
tolesni veiksmai Atsižvelgiant į patirtį,
įgytą su ERIC kūrimu susijusiuose paraiškų teikimo
procesuose, ERIC nariai ir Komisijos tarnybos turės imtis spręsti
keletą naujų klausimų. Jie susiję su įvairiose
valstybėse narėse taikoma praktika, pavyzdžiui, su tuo, kaip pagal
nacionalinę teisinę sistemą per prekybos rūmus ar kitus
registrus registruoti ERIC, kad ERIC galėtų atidaryti banko
sąskaitas ir kreiptis dėl PVM ar akcizo mokesčio grąžinimo.
Kadangi ERIC yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės
iniciatyva, daugeliu atvejų atitinkamai būtina išaiškinti jame
dirbančių darbuotojų statusą, nes tai turės
įtakos darbo užmokesčio skalėms, pajamų mokesčio
klausimams ir personalo sąnaudoms. Be to, reikia išsiaiškinti klausimus,
susijusius su narių nepiniginiais įnašais į ERIC, ypač dėl to, ar tokiems įnašams galėtų būti taikomas atleidimas nuo PVM
ir akcizo mokesčio ir, jei taip, tai kokiomis sąlygomis. Tai aktualu,
nes daugeliu atveju ERIC nariai mieliau pasirenka prie ERIC iš dalies
prisidėti natūra, o ne įnešti įnašą grynaisiais
pinigais. Komisijos tarnybos turėtų išsamiau
išaiškinti ekonominės ir neekonominės veiklos palyginimo
klausimą, nes vis dažniau reikalaujama, kad mokslinių tyrimų
infrastruktūros veikla atneštų „novatoriškų“ ir „socialinių
bei ekonominių“ rezultatų, kurie leistų teigti, kad narių
investicijos pasiteisina. Be to, šis klausimas turėtų būti
svarstomas atsižvelgiant į „pažangiąją specializaciją“ ir
vertinant galimą regioninių fondų paramą ir valstybės
pagalbą (tam tikroms ERIC struktūros dalims kurti). Tai apima kitus
klausimus, pvz., kaip ERIC gali duoti postūmį vadinamosioms
pumpurinėms įmonėms, perduoti technologijas ir gauti pajamų
už paslaugas, kurios yra kuriamos laikantis reikalavimo, kad ekonominė
veikla būtų ribota ir kad nebūtų keliamas pavojus ERIC
statusui. ERIC yra svarbūs siekiant mažinti Europos mokslinių
tyrimų erdvės susiskaidymą, nes jie padeda visoje Sąjungoje
harmoningai ir struktūriškai kurti mokslo bendruomenėms skirtas
paslaugas, kadangi yra užtikrinamas skaidrumas tokiose srityse kaip
duomenų rinkimas, prieiga prie duomenų ir priemonių, duomenų
išsaugojimas ir paslaugų užtikrinimas naudotojams. Tai ne tik leis paremti
mokslo bendruomenes, bet ir galbūt padės rengti faktais
pagrįstus politikos sprendimus sveikatos, aplinkos, socialinės ir
kultūros politikos srityse. Komisija su valstybėmis narėmis
išnagrinės, kaip teikdami tokias paslaugas ERIC galėtų paremti
kitas mokslinių tyrimų infrastruktūras. Nors kuriant ERIC dalyvauja 20 valstybių
narių, ERIC registruotos buveinės yra sutelktos keliose
valstybėse narėse. Valstybės narės ir asocijuotosios šalys,
rengdamosi kurti naujas Europos mokslinių tyrimų
infrastruktūras, turėtų tinkamai įvertinti poreikį
ilgalaikėje perspektyvoje užtikrinti darnesnį atstovavimą visoje
Europos Sąjungoje. ERIC gali vaidinti svarbų vaidmenį
įgyvendinant tarptautinį bendradarbiavimą, pvz., su Afrikos
Sąjunga, Australija, Rusija, JAV, Kanada, taip pat su JT inicijuotais
bendradarbiavimo projektais. Tuo atžvilgiu verta atkreipti dėmesį
į tai, kad EPBO pasauliniame mokslo forume ERIC vertinamas kaip modelis,
pagal kurį galima kurti paskirstytąsias tarptautines mokslinių
tyrimų infrastruktūras. Konkrečiai reikėtų
spręsti klausimus, susijusius su tokių infrastruktūrų
valdymu, juridinio asmens statusu ir ginčų sprendimu. Prireikus
Komisija rems Pasaulinio mokslo forumo ar kitų tarptautinių
forumų pastangas toliau nagrinėti galimybes susitarti dėl
reguliavimo sistemos, taikytinos tarptautinėms mokslinių tyrimų
infrastruktūroms, kurios, kaip ERIC Europos Sąjungoje, galėtų
padėti panaikinti atotrūkį tarp sutarties pagrindu veikiančių
organizacijų ir nacionalinių organizacijų. Be to, kaip pažymėta pirmiau, ERIC
reglamentas iš dalies pakeistas 2013 m., siekiant patenkinti
asocijuotųjų šalių, ypač Norvegijos, prašymus, kad tinkamai
paskirstant balsavimo teises būtų visapusiškai pripažintas jų
indėlis į ERIC. Komisija atidžiai stebės, ar toks pakeitimas
padės užtikrinti aktyvesnį asocijuotųjų šalių, kurios
yra ERIC priimančiosios šalys ar narės, bendradarbiavimą. [1] OL L 206, 2009 8 8, p. 1. [2] OL L 326, 2013 12 6, p. 1. [3] Tai Europos socialinių mokslų archyvų
konsorciumas (CESSDA), Svalbardo integruotoji arktinė Žemės
stebėjimo sistema (SIOS) ir Europos anglies dioksido surinkimo ir
saugojimo laboratorijos infrastruktūra (ECCSEL). [4] OL L 71, 2011 3 18, p. 20. [5] OL L 64, 2012 3 3, p. 13. [6] OL L 298, 2013 11 8, p. 38. [7] OL L 320, 2013 11 30, p. 44. [8] OL L 320, 2013 11 30, p. 63. [9] OL L 324, 2013 12 5, p. 8. [10] OL L 136, 2014 6 9, p. 35.