52014DC0425

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2014 m. Slovėnijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. šalies stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo[2], ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją[3],

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas[4],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1) 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2) 2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3) 2012 m. birželio 29 d. valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4) 2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl 2013 m. Slovėnijos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Slovėnijos stabilumo programos. 2013 m. lapkričio 15 d. pagal Reglamentą (ES) Nr. 473/2013[5] Komisija pateikė nuomonę dėl atnaujinto 2014 m. Slovėnijos biudžeto plano projekto[6];

(5) 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą[7], kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą[8], kurioje nurodė, kad Slovėnija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6) 2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7) pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį 2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Slovėnijai skirtos nuodugnios apžvalgos rezultatus[9]. Padaryta Komisijos analizės išvada, kad Slovėnijoje ir toliau yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, todėl reikia jį stebėti ir toliau vykdyti aktyvius politikos veiksmus. 2013 m. Slovėnija naikino disbalansą vykdydama makroekonominį koregavimą ir politikos veiksmus, vis dėlto būtino koregavimo mastas yra toks, kad esminė rizika išlieka. Kalbant konkrečiai, daug dėmesio reikia skirti rizikai, susijusiai su ekonomine struktūra, kuriai būdingas prastas įmonių valdymas, didelis valstybės kišimasis į ekonomiką, sąnaudų konkurencingumo praradimas, didžiulė įmonių skolos našta ir valdžios sektoriaus skolos didėjimas. Nors padaryta nemaža pažanga tvarkant bankų balansus, ir toliau reikia ryžtingų veiksmų, susijusių su visišku visapusiškos bankų sektoriaus strategijos įgyvendinimu, įskaitant restruktūrizavimą, privatizavimą ir griežtesnę priežiūrą;

(8) 2014 m. balandžio 15 d. Slovėnija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 24 d. – 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9) 2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2015 m. panaikinti perviršinį deficitą, o iki 2017 m. pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą. Programoje patvirtintas ankstesnis subalansuoto biudžeto vidutinio laikotarpio tikslas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Tačiau nesitikima, kad pavyks pasiekti (perskaičiuoto) struktūrinio balanso vidutinio laikotarpio tikslą iki 2017 m.  Programoje planuojama 2015 m. deficitą sumažinti iki mažiau negu 3 % BVP – tai atitinka perviršinio deficito procedūros rekomendacijoje nustatytą tikslą. Programoje numatyta, kad po 2015 m. deficitas nuolatos mažės ir 2018 m. bus pasiektas 0,3 % BVP perteklius. Programoje prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola bus didžiausia 2015 m. ir sieks 81,1 % BVP, o 2016 m. ji sumažės iki 76 %. Apskritai programoje išdėstyta biudžeto strategija atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos ir kurį parengė nepriklausoma įstaiga (Makroekonominės analizės ir plėtros institutas), yra atsargus. 2014 m. kovo 5 d. Slovėnijai buvo pateikta atskira Komisijos rekomendacija. Stabilumo programoje nustatyta keletas papildomų priemonių, kurios padeda mažinti reikalingų fiskalinių pastangų atotrūkį. Remiantis šiais faktais manoma, kad stabilumo programa iš dalies atitinka atskirą Komisijos rekomendaciją. Vis dėlto išlieka rizika, kad padėtis pablogės, nes programą grindžiančios priemonės nepakankamai išsamios, taip pat daugelis jų dar turi būti patvirtintos. Dėl bet kokio galimo papildomo poreikio rekapitalizuoti bankus, nustatyto Slovėnijoje atlikus 2013 m. turto kokybės patikrinimą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, padidėtų deficito ir skolos santykiai, o bet kokios pajamos, gautos sėkmingai privatizavus valstybines įmones arba bankus, įtrauktos į programos projekcijas, sumažintų skolos naštą. Remiantis Komisijos prognoze, fiskalinės pastangos 2013–2014 m. laikotarpiu yra per mažos 1,4 % BVP vertinant pagal (pakoreguotą) struktūrinio balanso pokytį ir 0,5 % BVP vertinant pagal reikalingų priemonių sumą, kuri, kaip apskaičiuota pateikiant perviršinio deficito procedūros rekomendaciją, yra būtina. 2015 m. programoje prognozuojamas deficitas atitinka perviršinio deficito procedūros rekomendaciją, tačiau Komisija 2014 m. pavasario prognozėje apskaičiavo, kad deficitas bus 3,1 % BVP. Be to, numatoma, kad pagal prognozę fiskalinės pastangos, vertinamos pagal (pakoreguotą) struktūrinio balanso pokytį ir pagal pagrindinę diskrecinių priemonių, kurios turi būti įgyvendintos, sumą, 2015 m. bus mažesnės, negu rekomendavo Taryba. Remdamasi programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad nuo 2014 m. ir vėliau reikia dėti papildomų pastangų, įskaitant būtinas struktūrines pastangas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi perviršinio deficito procedūros rekomendacijos;

(10) atsižvelgdamas į fiskalines taisykles, 2013 m. parlamentas patvirtino konstitucinį pagrindą, kad būtų nustatyta struktūrinio valdžios sektoriaus biudžeto balanso (pertekliaus) taisyklė. Tačiau būtinas įgyvendinimo teisės aktas, t. y. Fiskalinių taisyklių aktas, kuris turėjo pradėti galioti 2013 m. lapkričio mėn., kol kas nepriimtas. Visų pirma turi būti sukurta reikalinga teisinė bazė, kad būtų apibrėžtas fiskalinės tarybos vaidmuo, kompetencija ir nepriklausomumas.  Laiku užbaigus išsamią visų pagrindinių sveikatos išlaidų srities biudžeto naudotojų išlaidų apžvalgą, būtų galima nustatyti priemones, kuriomis grindžiamas fiskalinis konsolidavimas, bei veiksmingumo ir ekonominio efektyvumo didinimo galimybes;

(11) 2013 m. Slovėnijai rekomenduota stiprinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą ir gerinti ilgalaikės priežiūros sektoriaus efektyvumą, ekonominį efektyvumą ir kokybę.  Slovėnijos pažanga taikant rekomendacijai įgyvendinti  skirtas priemones yra nedidelė. 2012 m. pensijų reformos vertinimas baigtas 2014 m. balandžio mėn., pirmosios šio vertinimo išvados yra teigiamos. Tam tikra biudžeto lėšų suma buvo sutaupyta, vis dėlto pensijų lygis išlieka nepakitęs. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu Slovėnija gali patirti fiskalinio tvarumo problemų iš esmės dėl su senėjančia visuomene susijusių išlaidų, kurias galima numatyti pagal Slovėnijos demografinę padėtį.  Todėl siekiant stabilizuoti bendras išlaidas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, vidutiniu laikotarpiu reikės reformuoti pensijų ir ilgalaikės priežiūros sistemas bei užtikrinti pensijų pakankamumą ir galimybes naudotis ilgalaikės priežiūros paslaugomis.  Valdžios institucijos planuoja parengti baltąją knygą dėl išsamios pensijų reformos. 2013 m. pabaigoje buvo priimtas ilgalaikės priežiūros reformos planas, o iki 2014 m. pabaigos numatoma priimti susijusius teisės aktus. Tačiau šis priėmimas gali būti atidėtas, nes atsilieka vykdomas sveikatos draudimo reorganizavimas;

(12) padėtis darbo rinkoje pablogėjo. 2013 m. nedarbas pasiekė 10,3 %, jaunimo nedarbas išaugo iki 21,6 %, o nedirbančio, nesimokančio ir profesinių įgūdžių nelavinančio jaunimo dalis 2011–2013 m. padidėjo 2,1 procentinio punkto. 2013 m. priimtos darbo rinkos reformos vertinime nurodoma, kad mažėja nuolatinių ir terminuotų darbo sutarčių segmentacija, tačiau taip yra dėl to, kad vis dažniau naudojamos kitos nenuolatinių sutarčių formos, o pagyvenusių ir jaunų žmonių užimtumo paskatų poveikis kol kas neaiškus.  Darbo rinkos segmentacijos problemos taip pat sprendžiamos geriau reglamentuojant studentų darbą. Nors naujasis aktas kol kas nepatvirtintas, abejonių, ar juo bus tinkamai pašalinti ankstesnių taisyklių trūkumai, išlieka. Vyriausybė nepadarė pakankamos pažangos įgyvendindama praėjusių metų rekomendaciją dėl minimalaus darbo užmokesčio, kuris toliau indeksuojamas tik pagal infliaciją, nors minimalaus darbo užmokesčio akte leidžiama indeksuoti pagal kitas ekonomines sąlygas.  Nedidelė pažanga padaryta rengiant efektyvias aktyviai darbo rinkai pritaikytas politikos priemones ir sprendžiant gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą;

(13) vyriausybė padarė esminę pažangą įgyvendindama rekomendacijas dėl bankų sektoriaus stabilumo – buvo atliktas patikimas turto kokybės patikrinimas ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, greitos rekapitalizavimo operacijos ir neveiksnių paskolų pervedimas Bankų turto valdymo bendrovei.  Tačiau darbas toli gražu nėra baigtas: reikia ryžtingų veiksmų siekiant užbaigti ir įgyvendinti išsamią bankų sektoriaus strategiją, kaip pranešta 2013 m. gruodžio mėn., įskaitant restruktūrizavimą, privatizavimą ir griežtesnę priežiūrą. Bankų sistemos neveiksnių paskolų lygis yra aukštas. Todėl svarbu, kad bankai įgytų neveiksnių paskolų vidaus tvarkymo gebėjimą, be kita ko, stiprintų vidaus turto valdymo ir restruktūrizavimo skyrius, spartintų neveiksnių paskolų tvarkymą ir didintų susigrąžinamą vertę bei išsaugotų perspektyvias įmones. Tolesnį neveiksnių paskolų pervedimą Bankų turto valdymo bendrovei reikia kruopščiai suplanuoti, kad būtų galima palengvinti greitą ir veiksmingą įmonių kreditų restruktūrizavimą, visų pirma sudėtingų tarpusavyje susijusių grupės paskolų atveju.  Laukiama išsamios valdymo strategijos ir verslo plano, pagrindžiančių Bankų turto valdymo bendrovės išmokamojo grąžinimo tikslus. Remiantis turto kokybės patikrinimo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis patirtimi, reikėtų imtis papildomų ryžtingų priemonių visų bankų, visų pirma valstybei priklausančių bankų, valdymui ir priežiūrai gerinti; tomis priemonėmis turi būti stiprinamas rizikos valdymas, gerinamas kredito patvirtinimo procesas ir duomenų kokybė ir prieinamumas siekiant mažinti neveiksnių paskolų lygius ir užkirsti kelią būsimai rizikai;

(14) vyriausybė padarė mažą pažangą įgyvendindama rekomendacijas dėl valstybės įmonių, kurios sukuria šeštadalį visos pridėtinės vertės ir yra susijusios sudėtingais vidaus bankų, draudimo grupių ir nefinansinių korporacijų bendrų akcijų nuosavybės ryšiais, valdymo. Valstybės įtakos lygis kelia didelę tiesioginę ir netiesioginę riziką viešiesiems finansams dėl su garantijomis susijusių įsipareigojimų. Nuosekli valstybės įmonių valdymo strategija ir geresnis įmonių valdymas sukurtų palankesnę aplinką tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Nors 2013 m. gegužės mėn. buvo imtasi pradinių veiksmų sudaryti pirminį 15 įmonių, kurios būtų pagreitintai privatizuotos, sąrašą, iki šiol padaryta pažanga yra nevienareikšmė, todėl greičiausiai bus vėluojama. Vėliau, negu numatyta, 2014 m. balandžio mėn. buvo pateiktas naujas teisės aktas, kuriuo įsteigiama Slovėnijos valstybės kontroliuojančioji bendrovė – valstybės nuosavybės valdymo konsolidavimo priemonė. Laukiama nuodugnios strategijos ir tikslios pagrindinio ir nepagrindinio turto, įskaitant skirto privatizuoti, klasifikacijos. Reikia nustatyti ir įgyvendinti atitinkamas priemones, kuriomis užtikrinamas restruktūrizavimo procesas ir tikslų pasiekimas, įskaitant, inter alia, maksimalų kreditorių susigrąžinamos vertės padidinimą ir įmonių, kurias reikia kuo greičiau restruktūrizuoti, sąrašo sudarymą;

(15) 2013 m. buvo iš dalies pakeista nemokumo sistema, kad būtų galima laiku priimti sprendimus dėl neveiksmingų paskolų, tačiau nauja sistema iš esmės dar neišbandyta. Aukštas įsiskolinimo ir finansinių sunkumų lygis apribojo įmonių sektoriaus gebėjimą investuoti į būsimus projektus. Skubiai reikalingas finansinis ir veiklos įmonių sektoriaus  restruktūrizavimas dideliu mastu dar neprasidėjo. Reikalingas konsoliduotas požiūris į įvairias bankų sistemos kredito pozicijas siekiant paspartinti neveiksnių paskolų tvarkymą ir palengvinti restruktūrizavimo derybas, visų pirma sudėtingų, tarpusavyje susijusių grupių paskolų atveju.  Iniciatyvos remti ir paspartinti šį procesą galėtų imtis centralizuota darbo grupė, kurią sudarytų patyrę visų suinteresuotųjų šalių atstovai. Šiuo metu svarbiausia greitai ir veiksmingai užbaigti kelias Bankų turto valdymo bendrovės tvarkomas skubias bylas;

(16) nepaisant turimo potencialo, Slovėnija turi beveik mažiausiai ES tiesioginių užsienio investicijų (2012 m. 34,1 % BVP, palyginti su 47,1 % BVP ES vidurkiu). Dėl privatizavimo ir įmonių restruktūrizavimo atsiranda daug naujų galimybių privatiems investuotojams, vis dėlto matyti, kad nepakankamai išvystyta verslo aplinka ir kultūra trukdo Slovėnijai pasinaudoti visomis galimybėmis. 2012 m. buvo pradėtas reglamentuojamųjų profesijų reglamentavimo panaikinimo procesas, iki šiol reglamentuojamųjų profesijų skaičius sumažėjo nuo 323 iki 262. Toliau panaikinant reglamentuojamųjų profesijų reglamentavimą būtų galima padidinti šalies ir užsienio paslaugų teikėjų skaičių, taigi padidinti konkurencingumą.  Yra galimybių didinti priemonių, skirtų verslo aplinkai ir verslumui gerinti, nuoseklumą. Šiomis aplinkybėmis būsima pažangiosios specializacijos strategija pagal 2014–2020 m. Europos struktūrinius ir investicijų fondus suteiks galimybių sutelkti dėmesį į pagrindines priemones, pavyzdžiui, skirtas parduodamiems naujoviškiems produktams kurti;

(17) Slovėnija pradeda rengti nuodugnios viešojo sektoriaus reformos pasiūlymus (jie turi būti priimti iki 2015 m. sausio mėn.). Šiais pasiūlymais Slovėnija turi atkurti viešojo administravimo kokybę ir patikimumą. Slovėnija padarė pažangą gerindama teismų sistemą ir sumažino nagrinėjamų bylų skaičių. Vykdant komercinės ir civilinės teisenos bylų valdymo reformą pagerintas teismų sistemos veikimas. Išlaikytos pastarosios teigiamos civilinių ir komercinių ginčų bylų nagrinėjimo tendencijos;

(18) atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Slovėnijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Slovėnijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(19) atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo Slovėnijos stabilumo programą ir savo nuomonę[10] visų pirma pateikė 1 rekomendacijoje,

(20) atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(21) atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šia analize, Taryba parengė konkrečias rekomendacijas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Slovėnija taip pat turėtų užtikrinti visišką tų rekomendacijų įgyvendinimą laiku,

REKOMENDUOJA Slovėnijai 2014–2015 m. imtis šių veiksmų:

1.           Sustiprinti biudžeto strategiją pakankamai išsamiai nurodytomis struktūrinėmis priemonėmis, 2014 m. ir vėliau užtikrinti tvarų perviršinio deficito panaikinimą iki 2015 m. vykdant struktūrinio koregavimo priemones, nurodytas Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą. Siekiant tvariai panaikinti fiskalinį disbalansą reikia patikimai įgyvendinti plataus užmojo struktūrines reformas, kuriomis didinamas koregavimo pajėgumas ir skatinamas augimas bei darbo vietų kūrimas. Panaikinus perviršinį deficitą, toliau vykdyti struktūrinį koregavimą, kurio dydis kiekvienais metais būtų bent 0,5 % BVP arba daugiau, jeigu ekonominės sąlygos yra palankios, arba užtikrinti, kad būtų laikomasi skolos taisyklės siekiant tvariai mažinti didelį valdžios sektoriaus skolos santykį. Didinti fiskalinės politikos patikimumą, iki galo priimti struktūrinio valdžios sektoriaus biudžeto balanso (pertekliaus) taisyklę, vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą padaryti privalomą, visa apimančią ir skaidrią, sukurti būtiną fiskalinės tarybos veikimo teisinę bazę, apibrėžti jos kompetenciją sudarant biudžetą ir kuo greičiau nustatyti aiškią procedūrinę tvarką, pagal kurią būtų stebimi biudžeto rezultatai. Iki 2014 m. pabaigos atlikti išsamią valstybės ir vietos valdžios lygmenų, tiesioginių ir netiesioginių biudžeto naudotojų ir savivaldybėms priklausančių komunalinių paslaugų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų išlaidų peržiūrą siekiant sutaupyti biudžeto lėšų 2015 ir vėlesniais metais.

2.           Remiantis viešosiomis konsultacijomis, susitarti dėl priemonių, kuriomis būtų užtikrintas pensijų sistemos tvarumas po 2020 m. koreguojant svarbius parametrus, kaip antai teisės aktais numatyto pensinio amžiaus susiejimą su tikėtinos gyvenimo trukmės pailgėjimu ir asmeninių įmokų pagal antrąją pensijų sistemos pakopą skatinimą. Apriboti su visuomenės senėjimu susijusias ilgalaikės priežiūros išlaidas skiriant išmokas tiems, kuriems jų labiausiai reikia, ir perorientuojant priežiūros paslaugas nuo institucinės priežiūros prie priežiūros namuose.

3.           Pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir pagal nacionalinę praktiką iki 2014 m. pabaigos parengti išsamų socialinį susitarimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad darbo užmokesčio, įskaitant minimalų darbo užmokestį, raida būtų palanki konkurencingumui, vidaus paklausai ir darbo vietų kūrimui. Iš naujo apibrėžti minimalaus darbo užmokesčio sudėtį it peržiūrėti jo indeksavimo sistemą. Imtis priemonių dar labiau mažinti segmentaciją, visų pirma sprendžiant jaunų ir pagyvenusių žmonių samdos paskatų veiksmingumo ir civilinės teisės sutarčių naudojimo problemas. Priimti studentų darbo aktą. Teikti pirmenybę neregistruotų jaunų žmonių įtraukčiai, užtikrinant pakankamus valstybinių užimtumo tarnybų pajėgumus. Padidinti žemiausios kvalifikacijos ir pagyvenusių darbuotojų užimtumą, pritaikyti darbo aplinką prie ilgesnio darbingo amžiaus ir sutelkti išteklius į aktyviai darbo rinkai pritaikytas politikos priemones ir gerinti jų veiksmingumą. Spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą didinant profesinio rengimo ir mokymo programų patrauklumą ir toliau plėtojant bendradarbiavimą su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis vertinant darbo rinkos poreikius.

4.           Kaip planuota, 2014 m. užbaigti NKBM privatizavimą, pasirengti privatizuoti „Abanka“ 2015 m., tęsti greitą valstybės pagalbą gaunančių bankų restruktūrizavimo planų įgyvendinimą ir būtiną bankų sektoriaus konsolidavimą. Remiantis turto kokybės patikrinimo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis patirtimi, 2014 m. rugpjūčio mėn. užbaigti išsamų bankų veiksmų planą, įskaitant specialias priemones valdymui, priežiūrai, rizikos valdymui, kredito patvirtinimo procesui, duomenų kokybei ir prieinamumui gerinti. Sustiprinti bankų pajėgumus tvarkyti neveiksnias paskolas gerinant vidaus turto valdymo ir restruktūrizavimo skyrių darbą.  Iki 2014 m. rugsėjo mėn. paskelbti išsamią valdymo strategiją ir verslo planą, kuriuose būtų patikslinti Bankų turto valdymo bendrovės įgaliojimai, išsamiai nustatytas jos vaidmuo restruktūrizuojant turtą, išmokamojo grąžinimo tikslai, biudžetas, turto valdymo planai ir numatytas pelnas, taip pat užtikrinami pakankami ištekliai. 

5.           Pagal numatytą grafiką toliau tęsti 2013 m. paskelbtą įmonių privatizavimą. Patvirtinti Slovėnijos valstybės kontroliuojančiosios bendrovės strategiją aiškiai suklasifikuojant turtą pagal terminus ir apibrėžtis, nustatytus 2014 m. Slovėnijos valstybės kontroliuojančiosios bendrovės akte.  Iki 2014 m. lapkričio mėn. sudaryti trumpalaikį (vienų arba dvejų metų perspektyvos) tikslingo turto perdavimo tvarkaraštį, kuriame būtų aiškiai nurodytos laiko ribos. Pradėti jį visapusiškai naudoti kaip priemonę valstybei tebepriklausančiam turtui valdyti ir pagal valdymo aktus numatytam turtui perduoti per įstatyme numatytą laikotarpį.  Iki 2014 m. rugsėjo mėn. patvirtinti ir įgyvendinti valstybinių įmonių valdymo kodeksą siekiant užtikrinti profesionalų, skaidrų ir nepriklausomą valdymą.

6.           Iki 2014 m. pabaigos užbaigti įmonių restruktūrizavimo pagrindinį planą, kuriame būtų nustatyti aiškūs prioritetai ir veiksmingas įgyvendinimo procesas. Įsteigti centrinę įmonių restruktūrizavimo darbo grupę, kuri stebėtų ir koordinuotų visą restruktūrizavimo procesą, teiktų ekspertines žinias, gaires ir patarimus, palengvintų visų susijusių suinteresuotųjų šalių derybų procesą. Sudaryti skubiausių restruktūrizavimo atvejų sąrašą ir maksimaliai padidinti kreditorių susigrąžinamą vertę. Skatinti visas su restruktūrizavimo procesu susijusias šalis naudotis turimais teisiniais mechanizmais ir tarptautine geriausia patirtimi.  Iki 2014 m. rugsėjo mėn. įvertinti vėliausius nemokumo teisės aktų pokyčius ir būti pasirengus imtis būtinų papildomų priemonių. Toliau trumpinti pirmosios instancijos teisminių procedūrų nagrinėjant civilines ir komercines ginčų bylas trukmę, įskaitant pagal nemokumo teisės aktus nagrinėjamas bylas, ir mažinti nagrinėjamų bylų, visų pirma vykdymo užtikrinimo ir nemokumo bylų, skaičių.

7.           Sumažinti verslo kliūčių pagrindinėse Slovėnijos ekonominės plėtros srityse, kad šalis taptų patrauklesne tiesioginėms užsienio investicijoms: visų pirma pagreitinti reglamentuojamųjų profesijų liberalizavimą, mažinti administracinę naštą, įskaitant leidimų išdavimo sistemų paprastinimą. Užtikrinti pakankamai autonominį Konkurencijos apsaugos agentūros biudžetą ir padidinti šios agentūros institucinį nepriklausomumą. Racionalizuoti prioritetus ir užtikrinti 2011 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų ir 2013 m. pramonės politikos strategijų nuoseklumą, būsimomis pažangios specializacijos ir transporto strategijomis užtikrinti greitą jų įgyvendinimą ir veiksmingumo vertinimą.

8.           Imtis veiksmingų kovos su korupcija priemonių, didinti skaidrumą ir atskaitomybę, pradėti vykdyti išorės ekspertų atliekamą veiklos rezultatų vertinimą ir kokybės kontrolės procedūras.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[2]               OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

[3]               COM(2014) 425 final.

[4]               Dok. P7_TA(2014)0128 ir P7_TA(2014)0129.

[5]               OL L 140, 2013 5 27, p. 11.

[6]               C(2013) 8010 final.

[7]               COM(2013) 800 final.

[8]               COM(2013) 790 final.

[9]               SWD(2014) 88 final.

[10]             Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.