This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014DC0417
Recommendation for a COUNCIL RECOMMENDATION on Luxembourg’s 2014 national reform programme and delivering a Council opinion on Luxembourg’s 2014 stability programme
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2014 m. Liuksemburgo nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Liuksemburgo stabilumo programos
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2014 m. Liuksemburgo nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Liuksemburgo stabilumo programos
/* COM/2014/0417 final */
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2014 m. Liuksemburgo nacionalinės reformų programos_x000b__x000b_su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Liuksemburgo stabilumo programos /* COM/2014/0417 final - 2014/ () */
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl 2014 m. Liuksemburgo
nacionalinės reformų programos
su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Liuksemburgo stabilumo programos EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį
ir 148 straipsnio 4 dalį, atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d.
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės
priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei
koordinavimo[1],
ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
rekomendaciją[2], atsižvelgdama į Europos Parlamento
rezoliucijas[3], atsižvelgdama į Europos Vadovų
Tarybos išvadas, atsižvelgdama į Užimtumo komiteto
nuomonę, atsižvelgdama į Ekonomikos ir
finansų komiteto nuomonę, atsižvelgdama į Socialinės apsaugos
komiteto nuomonę, atsižvelgdama į Ekonominės politikos
komiteto nuomonę, kadangi: (1)
2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų
Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują
augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“,
grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia
dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų,
kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo
potencialas; (2)
2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi
Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl
valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės
politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. –
sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos
gairių, kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas
gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant
nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką; (3)
2012 m. birželio 29 d. valstybių ar
vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl
ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė
nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant
visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie
nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių
narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą
įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir
įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; (4)
2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė
rekomendaciją dėl 2013 m. Liuksemburgo nacionalinės
reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m.
Liuksemburgo stabilumo programos; 2013 m. lapkričio 15 d. pagal
Reglamentą (ES) Nr. 473/2013[4]
Komisija pateikė nuomonę dėl Liuksemburgo 2014 m. biudžeto
plano projekto[5]; (5)
2013 m. lapkričio 13 d. Komisija
priėmė metinę augimo apžvalgą[6], kuria pradedamas 2014
m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą
pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES)
Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo
ataskaitą[7],
kurioje nurodė, kad Liuksemburgas yra viena iš valstybių narių,
dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą; (6)
2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba
patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis
stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai.
Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos
augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas
skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir
konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės
padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą; (7)
2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė
Liuksemburgui skirtos nuodugnios apžvalgos[8]
pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Komisijai
atlikus analizę galima daryti išvadą, kad Liuksemburge nėra
susidaręs makroekonominis disbalansas, kaip jis suprantamas pagal
makroekonominio disbalanso procedūrą. Visų pirma einamosios
sąskaitos pertekliaus analizė rodo, kad jis atsirado ne dėl
vangios vidaus paklausos, bet veikiau dėl ypatingo Liuksemburgo ekonomikos
augimo modelio, kuris labai paremtas finansinėmis paslaugomis. Rizika šalies
finansiniam stabilumui kyla dėl didžiulio šalyje veikiančio
finansų sektoriaus, tačiau ji santykinai valdoma, nes sektorius yra
diversifikuotas ir tuo pačiu metu specializuotas. Didelis privačiojo
sektoriaus, ypač ne finansų bendrovių, įsiskolinimas iš
esmės rodo, kad Liuksemburge įsisteigę daug daugiašalių
įmonių, kurios įmonių grupės vidaus finansavimo
veiklai vykdyti naudojasi filialais ar patronuojamosiomis įmonėmis
Liuksemburge. Galiausiai dabartinė palanki viešųjų finansų
padėtis labai priklausoma nuo to, kiek tvarus bus augimo modelis, kuris
pagrįstas klestinčiu finansų sektoriumi, bet ilguoju laikotarpiu
kelia didelę riziką tvarumui; (8)
2014 m. balandžio 28 d. Liuksemburgas pateikė
2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 25 d.
– 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų
programų sąsają, jos vertintos vienu metu; (9)
2014 m. stabilumo programoje išdėstytos
vidutinio laikotarpio biudžeto strategijos tikslas – 2015 m. smarkiai
nukrypus nuo vidutinio laikotarpio tikslo, prie jo grįžti 2016 m.
Programoje patvirtintas ankstesnis 0,5 % BVP pertekliaus vidutinio
laikotarpio tikslas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus.
Numatoma, kad (perskaičiuotas) struktūrinis valdžios sektoriaus
perteklius mažės nuo 1,4 % BVP 2013 m. iki
1,1 % 2014 m., kol 2015 m. susidarys 0,1 % BVP
deficitas. Vėliau planuojama, kad struktūrinis perteklius palaipsniui
didės. Todėl tikimasi, kad Liuksemburgas 2014 m. toliau laikysis
vidutinio laikotarpio tikslo, tačiau 2015 m. nuo jo smarkiai nukryps.
Pagal programą valdžios sektoriaus išlaidų augimas, neatsižvelgiant
į diskrecines pajamų priemones, 2015 m. viršytų pamatinį
vidutinio laikotarpio potencialaus BVP augimo rodiklį. Apskritai programos
tikslai iš dalies atitinka Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies
reikalavimus; nuo jų nukrypstama būtent 2015 m. Numatoma, kad
skolos santykis, kuris 2013 m. sudarė 23,1 % BVP ir buvo gerokai
mažesnis nei 60 % BVP pamatinė vertė, programos laikotarpiu
toliau mažės. Nepriklausomos įstaigos (STATEC) parengtas
makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto
projekcijos, yra kiek optimistinis 2014 m. ir 2015 m. Vyriausybė
numato 3,2 % BVP augimą tiek 2014 m., tiek 2015 m., o
Komisija 2014 m. pavasario prognozėje – atitinkamai 2,6 % ir
2,7 %. Be to, valdžios institucijos dar ne visiškai detaliai nurodė
priemones, kuriomis grindžiama 2015–2018 m. fiskalinė trajektorija.
Komisijos prognozėje, kurioje neatsižvelgiama į neseniai paskelbtas
priemones, numatoma, kad struktūrinis perteklius 2014 m.
turėtų sumažėti iki 0,6 % BVP ir 2015 m.
turėtų susidaryti 1,3 % BVP deficitas. Valdžios sektoriaus
išlaidų augimas, neatsižvelgiant į diskrecines pajamų priemones,
2015 m., kai tikimasi didelio nuokrypio, turėtų viršyti
pamatinį vidutinio laikotarpio potencialaus BVP augimo rodiklį.
Remdamasi savo 2014 m. stabilumo programos vertinimu ir Komisijos
prognoze, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad
kyla rizika, susijusi su programos tikslų, kurie tik iš dalies atitinka
Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimus, pasiekimu, ypač
nuo 2015 m.; (10)
2013 m. liepos mėn. vyriausybė
Parlamentui pateikė įstatymo dėl Tarybos direktyvos 2011/85
dėl biudžeto sistemų ir Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir
valdymo nuostatų perkėlimo projektą. Buvo tikimasi, kad
įstatymo projektas įsigalios 2014 m. sausio 1 d., tačiau liepos
mėn. atsistatydinus vyriausybei jo priėmimas buvo atidėtas.
Įstatymo projektu įteisinamas naujas Daugiametės finansinės
programos įstatymas, taikomas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir
būsimos atnaujintos stabilumo programos laikotarpis. Daugiametės
finansinės programos įstatymas būtų kasmet reguliariai
atnaujinamas kartu su metiniu biudžetu. Jame būtų pateikti
detalūs planai, kaip pasiekti vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus
biudžeto tikslą. Įstatymo projektu Daugiametės finansinės
programos įstatyme nustatomos daugiametės viršutinės ribos,
kurios būtų taikomos tik centrinės valdžios sektoriui,
tačiau nenurodoma, kokios būtų pasekmės tas ribas viršijus.
Įstatymo projekte nenumatyta nacionalinė išlaidų taisyklė,
kuria būtų vadovaujamasi nustatant daugiamečius išlaidų
tikslus. Tačiau jame yra nuostatos dėl koregavimo plano siekiant
laikytis vidutinio laikotarpio tikslo. 2014 m. kovo mėn. Parlamentui
pateiktas patikslintas įstatymo projektas, kuriame, be kita ko, numatyta
nepriklausomo fiskalinių taisyklių stebėjimo užduotį
pavesti naujai įsteigtai institucijai – Conseil National des Finances
Publiques; (11)
be to, mokestinėms pajamoms, surenkamoms iš
PVM, poveikio turės naujosios taisyklės dėl PVM pajamų,
gautų iš elektroninės prekybos veiklos. Nuo 2015 m. tokios
pajamos bus pervedamos iš tiekėjo įsisteigimo šalies į kliento
gyvenamosios vietos šalį. Vyriausybė paskelbė, kad PVM tarifai
bus padidinti 2 procentiniais punktais, ir tai turėtų kompensuoti
dalį prarastų pajamų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad
plačiai taikomi sumažinti ir labai sumažinti tarifai, papildomų
pajamų galima surinkti išplėtus standartinio tarifo taikymą ir
taip daugiau kompensuoti minėtus nuostolius; (12)
remiantis 2012 m. Komisijos visuomenės
senėjimo ataskaitoje pateiktais skaičiais, bendrųjų
viešųjų pensijų išlaidų BVP dalis Liuksemburge didės
nuo 9,2 % BVP iki 18,6 % BVP 2060 m. Tai iš esmės lemia su
visuomenės senėjimu susijusios išlaidos, visų pirma pensijoms.
2012 m. pensijų reformos aprėptis buvo ribota ir ja iš
esmės nebuvo sprendžiama ilgalaikiam viešųjų finansų
tvarumui kylančios rizikos problema. Trumpalaikis pensijų sistemos
finansavimas šiuo metu yra garantuotas žemu senėjimo indeksu ir priklauso
nuo santykinai jaunų pasienio darbuotojų mokamų įmokų.
Manoma, kad ateityje ši tendencija taps priešinga ir pensijų išlaidos,
taip pat ilgalaikės priežiūros išlaidos veikiausiai smarkiai išaugs.
Siekiant užtikrinti pensijų sistemos gyvybingumą, be įtvirtinto
nuosaikesnio pensijų pritaikymo prie gyvenimo lygio, po 2020 m.
būtų būtina iš esmės padidinti įmokų dydį.
Dėl to smarkiai padidėtų našta darbo jėgai, kuri ateityje
tektų aktyviems gyventojams, ir galiausiai būtų prarastas
sąnaudų konkurencingumas. Atsižvelgiant į dabartinę
aukštą pajamų pakeitimo normą, būtų galima imtis tam
tikrų priemonių, kad būtų užtikrintas teisingesnis naštos
paskirstymas skirtingoms kartoms. Įvedus viršutinę pensijų
koregavimo ribą, grindžiamą realaus darbo užmokesčio
didėjimu, išaugtų pensijų rezervai. Be to, didinant faktinį
pensinį amžių, kuris šiuo metu yra 59 m., jį derinant su
tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais, būtų lengviau
užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą. Taip pat
turėtų būti apribotos ankstyvo išėjimo į pensiją
galimybės. Pensijų reformoje numatytomis finansinėmis paskatomis
tęsti darbinę veiklą galima prisidėti prie pensijų
sistemos tvarumo, tačiau reikėtų stiprinti profesinį
mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą ir taip dar padidinti
vyresnio amžiaus žmonių galimybes įsidarbinti. Liuksemburgui reikia apriboti
ilgalaikės priežiūros poreikį ateityje ir susijusias išlaidas,
siekiant užtikrinti jos tvarumą. Ilgalaikės priežiūros
paslaugų išlaidų veiksmingumą taip pat būtų galima
padidinti pagerinus sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos
koordinavimą, pagerinus paslaugų teikimą ir geriau remiant
šeimų centrus; (13)
didelį Liuksemburgo einamosios sąskaitos
perteklių lemia finansinės paslaugos ir jis užmaskuoja nuolatinį
ir vis didėjantį prekių prekybos balanso deficitą,
atsirandantį dėl lėto eksporto augimo. Nors ši tendencija rodo
didėjančią paslaugų sektoriaus reikšmę ekonomikoje, ji
taip pat kyla dėl labiau struktūrinio pobūdžio sąnaudų
konkurencingumo praradimo. Pastaruoju metu stabiliai didėjusios vieneto
darbo sąnaudos pakenkė Liuksemburgo pramonės sektorių
konkurencingumui. 2012 m. vyriausybės priimtas darbo užmokesčio
indeksavimo mechanizmo moduliavimas bus baigtas iki 2014 m. pabaigos. Nors
galima nagrinėti įvairias galimybes, svarbu, kad vykdant darbo
užmokesčio indeksavimo sistemos reformą darbo užmokestis
būtų glaudžiau susietas su našumu ir taip būtų galima užtikrinti
sektorių diferenciaciją. Didelė priklausomybė nuo
finansų sektoriaus kelia struktūrinę riziką Liuksemburgo
ekonomikai. Todėl Liuksemburgui reikia skirti daug dėmesio labai
specializuotų įmonių plėtrai – tai inovacijomis grindžiamo ekonomikos
augimo pagrindas. Nors nuo 2000 m. keturgubai padidėjęs viešojo
sektoriaus MTTP intensyvumas rodo ryžtą kurti viešuosius mokslinių
tyrimų pajėgumus, Liuksemburgas savo 2,3–2,6 % BVP MTTP
intensyvumo tikslo iki 2020 m. nepasieks dėl smarkiai sumažėjusio
verslo MTTP intensyvumo (nuo 1,53 % BVP 2000 m. iki
1 % 2012 m.). Šalis turi toliau gerinti viešųjų
mokslinių tyrimų įstaigų ir įmonių
bendradarbiavimo rodiklius. Turėtų būti tęsiama
2013 m. pradėta reforma, kuria siekiama stiprinti inovacijų
grupes; (14)
nors priimta įvairių priemonių,
jaunimo nedarbas vis dar didelis ir 2013 m. siekė 17,4 %
aktyvių gyventojų, nors tai yra mažesnis rodiklis nei 18 %
2012 m. Jis smarkiai priklauso nuo išsilavinimo lygio ir yra mažesnis tarp
aukštesnio išsilavinimo lygio asmenų. Liuksemburgo švietimo sistemoje kyla
keletas specifinių uždavinių, pavyzdžiui, susijusių su
daugiakalbyste ir specialiais įgūdžiais, kurių reikia labai
specializuotai darbo rinkai, kurios didelę dalį užima finansų
sektorius. 2012 m. EBPO parengtas moksleivių įgūdžių
tyrimas patvirtina, kad reikia papildomų priemonių siekiant pagerinti
nuo 2006 m. stebimus prastus rezultatus, susijusius su jaunimo
pagrindiniais įgūdžiais. Šiuo požiūriu turėtų
būti vykdomos pradinių ir vidurinių mokyklų reformos. Be
to, turėtų būti dar labiau didinama profesinio rengimo ir mokymo
kokybė bei patrauklumas, kad darbo rinkai būtų teikiama
kvalifikuota darbo jėga, kurią visų pirma sudarytų ir
migrantų kilmės asmenys. Mokesčių ir išmokų sistemos
modelis lemia labai didelį darbo rinkos spąstų rodiklį,
vieną iš didžiausių ES, visose darbo užmokesčio dydžio ir šeimos
sudėties grupėse. Be to, nepaisant pastarojo meto reformų,
aktyvumo skatinimo politika tebėra silpna; dalyvauti aktyvios darbo rinkos
politikoje nėra privaloma nei vienu metu, kol asmuo neturi darbo, ir
nereikalaujama tęsti darbo paieškas, kai dalyvaujama aktyvios darbo
rinkos politikoje; (15)
Liuksemburgas įsipareigojo iki 2020 m.
20 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų
išmetimą sektoriuose, kuriems netaikoma apyvartinių taršos
leidimų prekybos sistema, tačiau manoma, kad šio tikslo nepasieks 23
procentiniais punktais. Be to, manoma, kad 2013 m. teršalų bus
išmetama 1 % daugiau nei Sprendime dėl pastangų pasidalijimo
2013 m. nustatytas tikslas. Maždaug 70 % transporto išmetalų
kiekio siejama su degalų eksportu, kurį, be kita ko, lemia labai maži
degalų akcizai. Tai, kad 2013 m. gegužės mėn. priimtame
Nacionaliniame klimato politikos plane degalų eksportas buvo pripažintas
pagrindiniu uždaviniu, yra žingsnis į priekį. Tačiau norint
išspręsti šį uždavinį reikia konkretesnių ilgalaikių
priemonių. 2012 m. aplinkosaugos mokesčiai sudarė
2,4 % BVP, o 2004 m. – 3,1 %. Šį sumažėjimą
visų pirma lėmė mažesnės energijos mokesčių
pajamos dėl energijos mokesčių indeksavimo nebuvimo. Transporto,
neįskaitant degalų, mokesčiai 2012 m. sudarė
0,2 % BVP. Nepaisant lengvatinio dyzelino apmokestinimo, transporto
priemonėms naudojamo kuro mokesčių dalis yra didelė ir
sudaro 2,2 % BVP, daugiausiai dėl vadinamojo degalinių turizmo.
Kadangi aplinkosaugos mokesčiai sudaro mažesnę nei vidutinė
bendrų mokestinių pajamų dalį, aplinkosaugos
mokesčių struktūrą būtų galima pagerinti,
visų pirmą didinant transporto priemonėms naudojamų
energijos produktų mokesčius; (16)
atsižvelgdama į Europos semestrą,
Komisija atliko išsamią Liuksemburgo ekonominės politikos
analizę. Ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę
reformų programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą
tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Liuksemburgo politikai, bet ir
tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis
prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina
stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos
rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą
pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose; (17)
atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba
išnagrinėjo Liuksemburgo stabilumo programą ir savo nuomonę[9] visų pirma
pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje, (18)
atsižvelgdama į Europos semestrą,
Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos
analizę. Remdamasi šia analize Taryba pateikė konkrečias
rekomendacijas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.
Liuksemburgas taip pat turėtų užtikrinti, kad šios rekomendacijos
būtų visiškai ir laiku įgyvendintos, REKOMENDUOJA Liuksemburgui
2014–2015 m. imtis šių veiksmų: 1. 2014 m. išlaikyti
patikimą fiskalinę būklę; 2015 m. labai sustiprinti
biudžeto strategiją, kad būtų pasiektas vidutinio laikotarpio
tikslas ir vėliau būtų jo laikomasi, siekiant išsaugoti ilgalaikį
viešųjų finansų tvarumą, visų pirma atsižvelgiant
į numanomus su visuomenės senėjimu susijusius
įsipareigojimus. Stiprinti fiskalinį valdymą ir tuo tikslu
paspartinti vidutinio laikotarpio biudžeto sistemos, taikomos valdžios
sektoriui ir nustatančios daugiametes viršutines išlaidų ribas,
priėmimą, taip pat įdiegti nepriklausomą fiskalinių
taisyklių stebėseną. Toliau plėsti mokesčių
bazę, ypač vartojimo. 2. Siekiant užtikrinti
fiskalinį tvarumą, apriboti su visuomenės senėjimu
susijusias išlaidas padidinant ilgalaikės priežiūros išlaidų
veiksmingumą, vykdyti pensijų reformą siekiant padidinti
faktinį pensinį amžių, be kita ko, apriboti ankstyvo
išėjimo į pensiją galimybes ir susieti teisės aktais
nustatytą pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme.
Didinti pastangas, kad būtų padidintas vyresnio amžiaus
darbuotojų dalyvavimo darbo rinkoje lygis, ir tuo tikslu, be kita ko,
gerinti jų galimybes įsidarbinti jiems suteikiant mokymosi visą
gyvenimą galimybių. 3. Paspartinti
struktūrinių priemonių priėmimą, konsultuojantis su
socialiniais partneriais ir atsižvelgiant į nacionalinę
praktiką, vykdyti darbo užmokesčio indeksavimo sistemos reformą
siekiant pagerinti darbo užmokesčio reagavimą į našumo
pokyčius, visų pirma sektorių lygmeniu. Diversifikuoti
ekonomikos struktūrą, be kita ko, skatinant privačiojo sektoriaus
investicijas į mokslinius tyrimus, ir toliau plėtojant
viešųjų mokslinių tyrimų įstaigų ir
įmonių bendradarbiavimą. 4. Dėti pastangas, kad
būtų sumažintas migrantų kilmės žemos kvalifikacijos
asmenų nedarbas: vykdyti nuoseklią strategiją, be kita ko,
labiau pagerinti aktyvios darbo rinkos politikos modelį ir
stebėseną, spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos
neatitikties problemą ir mažinti finansines paskatas nedirbti. Šiuo tikslu
paspartinti bendrojo švietimo bei profesinio rengimo ir mokymo reformos
vykdymą, kad jaunimo įgūdžiai geriau atitiktų darbo rinkos
paklausą. 5. Parengti išsamią
sistemą ir imtis konkrečių priemonių, kad būtų
pasiektas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo
sektoriuose, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos
sistema, sumažinimo 2020 m. tikslas, visų pirma taikyti transporto
priemonėms naudojamų energijos produktų apmokestinimo priemones. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas [1] OL L 209, 1997 8 2, p. 1. [2] COM(2014) 417 final. [3] Dok. P7_TA(2014)0128 ir
P7_TA(2014)0129. [4] OL L 140, 2013 5 27, p. 11. [5] C(2013) 8006 final. [6] COM(2013) 800 final. [7] COM(2013) 790 final. [8] SWD(2014) 84 final. [9] Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5
straipsnio 2 dalį.